Baudžiamoji byla Nr. 1A-171-360/2018
Teisminio proceso Nr. 01-1-08830-18
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.;
1.1.8.1.1.; 1.1.8.11.; 1.1.10.1.; 2.4.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 7 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,
dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei,
nuteistajam E. P.,
nuteistojo gynėjui advokatui Antanui Lekstučiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. P. skirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės pridėta dalis skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. vasario 23 d. (dvi paros).
Nuosprendžiu iš E. P. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 79,61 Eur turtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
E. P. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo savo artimąjį giminaitį, tai yra jis 2018-02-21, apie 19.55 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Klaipėdos m., ne mažiau kaip vieną kartą keliu ir kumščiu smogė į galvą savo seseriai R. L., dėl to nukentėjusiajai parkritus, jis ne mažiau kaip 6 kartus įspyrė jai į kairę kūno pusę, padarydamas galvos sumušimą, kairės pusės VI ir VII šonkaulių lūžius, tai R. L. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Nuteistasis E. P. apeliaciniu skundu prašo sutrumpinti bausmės laiką arba skirti griežtesnę su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, taip pat įskaičiuoti atliktą bausmę (4 mėnesius 1 dieną, nuo 2016-09-13 iki 2017-01-14). Nurodo, kad teisėja jau anksčiau jam buvo priėmusi kitą nuosprendį, kuriuo taikė BK 75 straipsnį, todėl galėjo būti neobjektyvi. Jis probacijos sąlygų grubiai nepažeidė, probavimo laikotarpis, kuris turėtų būti pakeistas pagal BK 65 straipsnio 1 dalį santykiu 2:1, jam nebuvo įskaitytas, tai savotiška bausmė. Nukentėjusioji jo sesuo jam atleido, jokių pretenzijų nereiškia. Paskui seserį jis išbėgo neturėdamas jokių piktų kėslų, bijodamas, kad ši kur nors nenukristų ir nesušaltų, juolab, jog ji pati sakė, kad yra girta miegojusi ant sniego. Konfliktas įvyko, kai sesuo pradėjo laiptinėje šaukti, jog ją muša, nors tuo metu jis nieko blogo nedarė. Ji, būdama girta, pati savo neadekvačiais veiksmais išprovokavo smurtą.
Apeliantas pažymi, jog laisvėje visada dirbo, išlaikė du mažamečius vaikus, sužadėtinė šiuo metu nedirba, todėl jis vienintelis gauna pajamas.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde neginčijamas nusikalstamos veikos padarymas, jos kvalifikavimas, bet nesutinkama su bausmės individualizavimu. Nors nuteistasis E. P. ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos terminas yra teisinga, todėl jos švelninti ar keisti nėra pagrindo.
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
BK 138 straipsnio 2 dalies, pagal kurią nuteistas E. P., sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas įvertino nuteistojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi dėl to, tai pripažino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. E. P. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, tai turėjo įtakos smurtinio nusikaltimo padarymui bei nusikalto būdamas recidyvistas, visa tai sunkina jo atsakomybę. Skirdamas bausmę E. P. už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – E. P. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Be to, teismas, paskirdamas bausmę, įvertino duomenis, apibūdinančius nuteistojo E. P. asmenybę. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. P. praeityje yra ne kartą teistas, nors ankstesniu teismo sprendimu nuteistajam taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują tyčinį nusikaltimą. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų tinkamų išvadų nepadarė ir tai atskleidžia jo neatsakingą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Skundžiamame nuosprendyje padaryta pagrįsta išvada, kad bausmės tikslai tokiam asmeniui gali būti įgyvendinti tik skiriant sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, kurio trukmę nustatant artimą straipsnio sankcijoje už padarytą veiką numatytos bausmės rūšies vidurkiui. Teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, o skirti E. P. švelnesnę bausmę kolegija nebemato galimybių, ypač įvertinus tai, kad nuteistasis pastoviai daro pavojingus teisės pažeidimus. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia dirbantis, išlaikantis šeimą, be to, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, netrukus turi gimti trečias vaikas, tačiau akivaizdu, jog šios savo pobūdžiu pozityvios aplinkybės nesulaikė apelianto nuo naujo nusikaltimo padarymo ir dar prieš savo artimą giminaitį. Be to, kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis teigia, jog sesuo pretenzijų neturi, jis ją vijosi tik todėl, kad pastaroji buvo neblaivi, galėjo kur nugriūti, o nukentėjusioji, šaukdama, jog yra mušama, pati neva išprovokavo smurtą prieš ją, tačiau tokie apelianto argumentai niekaip nepateisina jo agresyvių veiksmų prieš iš esmės jam nesipriešinusią moterį, kuomet jis jai ne tik smogė į galvą, tačiau šiai parkritus, dar ir kelis kartus spyrė, dėl ko buvo diagnozuoti galvos sumušimas bei dviejų šonkaulių lūžiai.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšimi bei jos dydžiu. Be to pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė byloje nustatytas faktines aplinkybes atitinkančius parodymus, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti bausmę apeliacinės instancijos teismui nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 ir 54 straipsniuose nepažeidė, paskirta bausmė nėra per griežta, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.
Nuteistasis apeliaciniame skunde užsimena, jog ta pati teisėja nagrinėjo ankstesnę jo baudžiamąją bylą, kurioje taikė BK 75 straipsnį ir nagrinėjamu atveju galėjo būti neobjektyvi. Kolegija su šiais argumentais visiškai nesutinka. Teismų praktikoje jau ne kartą aptarta, jog baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia tam pačiam teisėjui dalyvauti nagrinėjant kelias vieno ir to paties kaltinamojo bylas, todėl kolegija nelaiko, kad faktas, jog teisėja, pirmiau nuteisusi E. P. kitoje baudžiamojoje byloje, nagrinėdama šią baudžiamąją bylą, savaime pažeidžia teismo nešališkumo principą. Bausmės, neatitinkančios nuteistojo norų, skyrimas negali būti laikomas šališkumu ar neobjektyvumu. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas svarstė E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, tačiau motyvuotai nusprendė, jog bausmės tikslai šiuo atveju nebegali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, kurios duotų pakankamą pagrindą manyti, jog E. P. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju, remiantis nustatytų aplinkybių visuma, skundžiamame nuosprendyje įvertintos bylai reikšmingos visos aplinkybės, apibūdinančios padarytą nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę, tinkamai aiškintos bausmės vykdymo atidėjimo instituto nuostatos, nusprendus jų netaikyti ir neatidėti nuteistajam E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
Nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde mano, kad jam į bausmės laiką turėjo būti įskaitytas probavimo laikotarpis bei bausmės laikas nuo 2016-09-13 iki 2017-01-14. Tokia apelianto pozicija visiškai nepagrįsta. Iš bylos duomenų nustatyta, jog E. P. naują nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tokia situacija yra aptariama BK 64 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina; skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, pasirinko nuteistajam palankesnį dalinio bausmių sudėjimo būdą. Pagal BK 64 straipsnio 3 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis; jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Nustatant neatliktos bausmės dalį asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neatlikta bausme laikytina visa nuosprendžiu paskirta ir atidėta bausmė, nepriklausomai nuo to, kiek bausmės vykdymo atidėjimo termino buvo suėję, todėl probavimo laikotarpio keitimas, atsižvelgiant į BK 66 straipsnio taisykles ir įskaitymas į bausmę, kaip to apeliaciniame skunde prašo E. P., nėra galimas. Be to, BK 64 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, nuostatos nenumato galimybės į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, jau atliktą pagal ankstesnį nuosprendį. Į apelianto minimą 4 mėnesių ir 1 dienos laikino sulaikymo bei suėmimo laikotarpį (nuo 2016-09-13 iki 2017-01-14) atsižvelgiama nustatant, kiek dar bausmės yra likę atlikti pagal ankstesnį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendį (neatliktoji dalis), kuriuo jam buvo skirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Nagrinėjamu atveju, E. P. neatliktoji bausmės dalis, įvertinus ir jo laikino bei suėmimo laikotarpį, yra didesnė nei skundžiamu nuosprendžiu už naują nusikaltimą skirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės pridėjo dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, kaip tai ir numatyta BK 64 straipsnio 3 dalyje, be to, visiškai teisingai į bausmės laiką įskaitytas E. P. laikino sulaikymo būtent šioje baudžiamojoje byloje laikas. Taigi pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimo bei atitinkamų laikotarpių įskaitymo taisyklių nepažeidė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Regina Bertašienė
Dalius Jocys
Savinijus Katauskas