Baudžiamoji byla Nr. 1-202-963/2022

                                                Proceso Nr. 1-01-1-36677-2021-7

                                        Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2.; 2.1.15.3; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1. 

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Klaipėda

                Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,

sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, Ingai Sandu,

dalyvaujant prokurorui K. V.,

kaltinamajam L. P.,

nukentėjusiajam D. M., jo atstovui advokatui R. K.,

                viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

                L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 2020 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 259 straipsnio 2 dalį 700 Eur (14 MGL) dydžio bauda, bauda sumokėta, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

        Teismas

n u s t a t ė :

        L. P. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, t. y.: 

        L. P. 2021 m. spalio 21 d. apie 13.24 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant kitiems žmonėms, iš chuliganiškų paskatų, tyčia vieną kartą kumščiu smogė D. M. į nosį bei papurškė jam į akis dujų, tuo padarydamas nukentėjusiajam nosies sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir nosikaulių lūžiu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

        Kaltinamasis L. P. teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, kaltę pripažįsta iš dalies. Nurodė, kad pripažįsta, kad trenkė, ir pripurškė dujų,  , bet nesutinka, kad taip pasilegė iš chuliganiškų paskatų. Nurodo, kad tok jo elgesys buvo išprovokuotas nukentėjusiojo elgesio, kai šis , važiuodamas autobusiuku neleido jam jo aplenkti iš dešinės pusės, dėl ko jis vos nenukrito.  Pripažįsta, kad įvykio metu buvo valdomas emocijų, jo veiksmai buvo išprovokuoti. Niekas nepasisakė apie nukentėjusiojo išsakytus necenzūrinius žodžius, apie jo veiksmus,  kai vos nesudarė avarijos, apie tai niekur neminama. Nepripažįsta, kad iš chuliganiškų paskatų elgėsi, viskas buvo daroma iš pasekmės. Kaip su juo elgėsi, taip ir jis. Liudytojai papasakojo tik įvykių pabaigą, niekas nematė nuo ko viskas prasidėjo. D. M. jo vos nenumetė nuo paspirtuko, todėl jam sukilo emocijos ir jis trenkė nukentėjusiajam į nosį, o dujas purškė, kai pamatė, kad D. M. traukia kažką iš kišenės. Važiavo su elektriniu paspirtuku pas gydytoją, (duomenys neskelbtini), žemąja kelio dalimi. Parodymuose nukentėjusiojo nurodyta, kad jis važiavo prieš jį, tačiau tai netiesa. Pagal D. M. sudarytą įvaizdį, visa kaltė perkelta jam. Jis važiavo pas dermatologą, jam priešais važiavo raudonas mikroautobusiukas, kurį vairavo D. Bevažiuojant, jis bandė lenkti D. M., nes šis labai lėtai važiavo, 20-25 km/val., bandė lenkti per dešinę pusę, bet jo nepraleido. D. sako, kad jis važiavo prieš jį, tai melas. Bandė lenkti, buvo pasirinkimas lenkti jį pro kairę pusę, taip ir padarė. Lenkdamas pradėjo šnekėtis, paprašė sustoti jį pasišnekėti, dėl avarinės situacijos, ko pasėkoje, vos nenukrito. Apsikeitė necenzūriniais žodžiais. Sustojo prie stotelės, kur prasidėjo kumščiai. Išlipus iš mašinos, nukentėjusiojo parodymuose pasakyta, kad jis bandė pabėgti. Bet jis kaip tik elgėsi, kad išaiškinti situaciją. Apsikeitė, lipant jam iš mašinos necenzūriniais žodžiais, ieškojimai kaltų buvo. Pradėjo stumdytis, kažkurioje dalyje jis trenkė D. M. į nosį, 1 kartą, bet gali būti ir 2 kartai. Neatsimena, dėl ko trenkė, ar dėl to, kad jį laikė prirėmęs, ar iš gyvenimiškos patirties, kad bus muštynės, laimi tas kuris pirmas trenkia. Dėl to trenkė pirmas, labai gailisi, galima buvo išsiaiškinti civilizuotai. Po trenkimo, pradėjo stumdytis, D. jį sugriebė už striukės, o kai jis pastebėjo, kad D. kažką traukia iš kišenės, gal peilį, maža ką, tada savigynos tikslais pripurškė D. dujų į akis. Tada atvyko policija. Policiją iškvietė liudytojai, kurie matė atomazgą, kai jis lenkė nukentėjusįjį, kas pasirodė kad buvo įžūlus vairavimas. Bet jis buvo priverstas jį stabdyti. Buvo sutarę sustoti stotelėje, nenorėjo bėgti, jeigu būtų norėjęs, būtų pabėgęs. Vairavo įžūliai, nes kitaip negalėjo priversti D. sustoti. D. vos nesukėlė avarinės situacijos. Kadangi jis važiavo už D., bandė lenkti, buvo 2 eismo juostos, po 1 eismo juostą. Bandė lenkti, jis neleido jo lenkti, reikėjo lenkti iš kairės pusės, kas pasirodė chuliganiškai. Jis neturėjo teisės vairuoti paspirtuko, blogai pasielgė. Jo greitis buvo maksimumas 50 km/h, važiavo tuo metu apie 30–40 km/h, nes D. neleido greičiau važiuoti. Skubėjo pas gydytoją, buvo likę 10 minučių. Jeigu būtų su apsaugomis, su teisėmis, būtų galima važiuoti kelio danga, kelkraščiu 50 km/h. Jis neturėjo teisės vairuoti.  Mano, kad visų pirma, yra netikslumai nuketėjusiojo parodymuose, mano, jau tai yra neteisinga, teismas turi atsižvelgti, norint išpešti naudos.  Nesutinka su nukentėjusiojo parodymais. Piešiamas vaizdas, kad jis važiavo ramiai, o jis užkirto kelią jam, nesutinka su tuo. Autobuso stotelėje, kiek žmonių buvo, tiksliai negali pasakyti 3-4 žmonės. Buvo gatvėje dar žmonių, jie nėra užfiksuoti. Žmonės reagavo normaliai, nebuvo bandymų stabdyti. Vienas žmogus iš eismo išlipo, atėjo, bandė samarietį vaidinti, raktas jo buvo ištrauktas, bet jis vienintelis liko kaltinamas. Norėjo kviesti policiją, bet kažkas kitas jau iškvietė. Vienas žmogus buvo, priėjo prie jo, jis bandė juos išskirti, kai išskyrė tada prie jo stovėjo, kaip sargas, kad nepasišalintų iš įvykio vietos. Bet jis nebandė šalintis, paspirtuką bandė patraukti nuo kelio dalies, raktas buvo ištrauktas. Dujas papurškė jau po, nes prieš tai nebūtų buvę pasekmių, neatsimena šito. Tas kuris bandė juos išskirti buvo labai šališkas nukentėjusiajam, nežino kodėl. Atėjo prie jo, gal, kad buvo su kauke, kitas žmogus buvo su akinukais, buvo elegantiškas, o jis su kauke, apsirengęs šiltai, gal pasirodė blogietis, gal, kad stabdė jį stotelėje, visi kiti liudytojai matė jau pabaigą, kai buvo emocijų viršūnėje. Taip jis galėjo atrodyti, jis buvo pirmas kuris trenkė, pasirodė įžūlu, visiems taip ir atrodė, nematė, kaip viskas prasidėjo, ar tas kitas žmogus, ėjo prie jo, kai jis jį lenkė matė, pradėjo stabdyti. Nuo pradžių buvo pirmasis matymas, pusė atkarpos nematytas, ir jo chuliganiškas vairavimas ir jo. Nekvietė policijos, kai nulipo nuo paspirtuko, jis agresyviai pradėjo eiti link jo, pakeltu tonu, necenzūriniais žodžiais ėjo pas jį, jis jį pastūmė, prasidėjo apsistumdymai, nespėjo kviesti policijos. Tada išgirdo, kad kažkas kitas pasakė, kviesti policiją. Jis norėjo pranešti, kai sustojo stotelėje iškviesti policiją, kad norėjo jį numesti. Jis skubėjo pas gydytoją, bet emocijų sūkuryje kažkas kitas išvietė policiją. Jį laikė nuketėjusysis už striukės, dėl ko, neįsivaizduoja, jis sako, kad norėjo bėgti. Jis buvo tas, kuris iniciavo procesą, kad jis sustotų stotelėje. Jis laikė, jam atrodo, kad galėtų trenkti. Paskui jam trenkė. Jis nelaukė, kada jis primas trenks. Jis paskui jam trenkė į krūtinę pilvą, jis buvo su stora stiuke, ir keliais megztiniais. jis trukdė jam lenkti. Vieta: yra furgonas, jis, kelkraštyje taip užsisuko, jam užkirto kelią, to nesitikėjo, todėl turėjo greitai stabdyti. Jis (duomenys neskelbtini) yra pirmas kartingų vairuotojas, turi įgūdžių lenktynėse, vairavimo metodikose, sugebėjo išvengti, jo priekinis ratas vos neatsitrenkė į galinį bamperį, būtų susitrenkęs galvą, greitis nedidelis buvo, bet būtų susižalojęs. Mano, kad nuketėjusysis jį matė, matėsi, kad specialiai darė. Jis bandė pirmą kartą lenkti, jam nepavyko, paskui jau bandė tik per kairę pusę, jis nepraleido, tada prasidėjo necenzūriniai žodžiai. Ten specialus buvo bandymas sutrukdyti lenkimą, gal matė, kad be šalmo važiuoja, gal norėjo parodyti jam jo vietą.  Šiuo metu ieškosi darbo, gauna nedarbingumo pašalpą, 550 eurų bus. Neturi nekilnojamojo turto, turi tik asmeninius daiktus, paspirtuką, pas tėvus gyvena. Turi paskolą bankui, likę apie 2000 eurų, periodinės 250 eurų įmokos į mėnesį. Dėl tos nosies, vienuose dokumentuose sakoma, kad sulaužyta, kituose, kad nosis tik nubrozdinta, nėra tikras, kokia žala padaryta. Nosikaulio lūžis sakoma, bet yra dokumentas, kuris sukėlė abejonių, nes nebuvo nieko užsiminta dėl nosikaulio lūžio, jis negali įvertinti žalos dydžio.. Dėl 3000 eurų neturtinės ir 500 eurų turtinės žalos, - nesutinka, neadekvati suma, kadangi nebuvo padaryta didelė trauma. Advokato išlaidos, - logiška, sutiktų su šiomis išlaidomis.

Nukentėjusysis D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jam matytas, po įvykio nebuvo susitikę. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, L. važiavo su paspirtuku. Jis jį aplenkė prie perėjos, prilėtino ir važiavo toliau, jis vėl per perėją aplenkė jį. Prie kitos perėjos sulėtino, nes vaikai eina, jis susinervino, jis jį lenkia iš kairės pusės, vos po mašinos ratais nepalįsdamas. Lenkė jį, sustabdė jį viduryje kelio. Jis jį prie stotelės lėtai susistabdė, pradėjo aiškintis. Emocijos buvo didelės. Sakė kviečiame policiją. Merginos sako kvieskite policiją, ko jaunuolį mušate, sakė niekas jo nemuša, reikia aiškintis, kodėl toks chuliganiškas vairavimas. Jis ištraukė telefoną skambinti, jis nieko nelaukdamas į veidą dėjo, pasileido kraujas. Prieš tai pasitraukė savo paspirtuką toliau, aiškinosi, buvo keiksmažodžiai. Ir kai jis ištraukė telefoną, jis jam tiesiai į nosį. Jis jį pasigavo, nes galvojo, kad bėgs, jis jam dujų. Liudytojai paskui atėjo ir iškvietė greitąją, policiją. Kai dujų jam pripurškė, pasileido kraujas, prašė kviesti policiją, nes negalėjo pats to daryti, nieko nematė. Atsidūrė ligoninėje, nosies lūžis, prabuvo nedarbingume. Ko pasėkoje, atsirado nerimas, stresas. Jis net nepaskambino, nekontaktavo, jis porą mėnesių nedarbingume buvo. Buvo nurodytas tyrėjai telefono numeris, jokio skambučio nebuvo, iki teismo nebūtų priėję, jis jo neieškojo, ne jis pradėjo. Automobilis jo buvo „Volkswagen Transporter“ autobusiukas. Perėja nuo (duomenys neskelbtini) važiuojant link (duomenys neskelbtini), įvyko prie (duomenys neskelbtini). Jis jį aplenkė, nes jis važiavo važiuojamojoje dalyje. Jis pradėjo judėti, jis jį aplenkė, jis iš galo pastoviai. Buvo kalnelis, jis prilėtino, nes jis jo neperšoks. Jis iš kairės pusės jį aplenkė. Jis aplenkė kaltinamąjį 2 kartus, tada jau jis jį prie kitos perėjos per sankryžą jį aplenkė ir stabdė. Jis jį visada važiuodamas matė. Dešine puse, nematė, kad lenktų jį. Per dešinę pusę, nelenkė kaltinamasis, jis buvo prie jo galo visada. Jis veidrodyje jį matė. Kaip jis gali atsakyti į tą klausimą, jis iš galo važiavo. Manevro iš dešinės pusės lenkimo nematė, - negali atsakyti ar buvo, jis iš galo važiavo. Jis važiavo 50 km/val. Lėtino prie perėjų, ten yra pakilimas, vaikai eina. Palaiko civilinį ieškinį. Neturtinė žala 3000 eurų, - nerimas buvo, gydymas, daug klientų prarado, sutarčių nuplaukė, negalėjo važiuoti su mėlynėmis, jis dirba santechniku, negalėjo toks važiuoti, su žmonėmis kontaktuoja, nuvažiavo į parduotuvę juokėsi iš jo visi. Dirba pagal individualią veiklą. Psichologinis nerimas. Prabuvo nedarbingume, kai vykdai individualią veiklą, duoda nedarbingumą. Ligoninėje paleido tą pačią dieną, mėnesį laiko gydėsi namuose. Kol praėjo mėlynės, kokį mėnesį laiko, kol buvo stresas dar. Aiškintis reikėjo, kodėl neatvykai, nevykdai sutarčių. Klientas nematęs jo, nauja įmonė, jeigu nori padaryti sutartį, jis nevažiuos toks, susiranda kitus žmones. Važiavo apie 50 km/h, leistinu greičiu važiavo. Tiksliai neatsimena 40-45-50 km/val., ten neįsibėgėsi, nėra kur įsibėgėti. Lenkimo momentu jį lenkė kaire puse. Susidarė kliūtis vairuotojams prieš eismą. Paspirtukas išvažiavo į priešpriešinę juostą, taip matė, jis sugalvojo jį aplenkti ir jį stabdyti. Jis taip suvokė, kad jis galvojo, kad jis specialiai, bet jis neturėjo laiko, skubėjo pas klientą. Į priešingą eismo juostą kiek kartų išvažiavęs buvo, jis jį lenkė 2 kartus, prieš išvažiuojant į priešingą eismo juostą. 2 kartą ir sustabdė jį, antrą kartą jau piktai jį lenkė. Stotelėje buvo daug žmonių. Žmonės iš pradžių šaukė, ko tu muši tą berniuką. Jis sakė, nemuša, o nori išsikinti, kodėl jį sustabdė. Trukdė jis eismą viduryje gatvės. Sukilo aišku jų emocijos. Abu šaukė kviečiame policiją, jis renka telefono numerį, jis jam į nosį. Žmonės šaukė prie pat stovėjo, merginos prie stotelės, 2-3 metrai. Prie jų nepriėjo, jis pasiėmė telefoną. Išskyrė juos vienas liudytojas, grižo su automobiliu, ir pasakė, kad ne 91 metai, kad muštis, pasakė, kad ne jis pradėjo. Tas liudytojas nematė, kas pradėjo. Tas liudytojas grįžo, pasakė, kad po ratais vos paspirtukas nepalindo ir grįžo dėl to. Jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) pusės (duomenys neskelbtini) gatve, jis važiavo priešais eismą, sutrukdė paspirtukas šitam vairuotojui. Sutrukdė tam vairuotojui, nes išvažiavo į priešingą eismo juostą, asmeniui kuris juos skyrė, o jo automobilį sustabdė. Kas policiją išvietė nežino, jam buvo dujų pripurkšta į akis, nieko negalėjo matyti. Žmonių įvykio metu buvo daug, 6-8 gal, daugiau. Toje stotelėje buvo 4-6 žmonės, buvo vaikščiojančių, matė moteris dar vaikščiojanti. Vienas buvo mašinoje, registratoriaus nebuvo. Kaltinamasis aiškino, kad jis jį provokavo, bet jis stabdė prie perėjų, nes buvo kalniukai, jis vyko pas klientę I. Fizinį skausmą jautė, visgi nosies lūžis. Vaistai buvo naudojami nuo skausmo. Šiandienai dar nosį skauda, yra nemiga, nerimas, netikėtai viskas buvo. Vasario 2 d buvo pas gydytoją, dar vienas vizitas numatytas dėl šio įvykio pas gydytoją. Kaltinamasis neskambino, apie susitaikymą kalbos nebuvo. Susitaikymo nebenori daugiau, kadangi jau priėjo iki teismo, žmogiškumo faktas buvo, bet jis principus rodo, o ne jis. Sugriebė už striukės kaltinamąjį, kad jis nepabėgtų. Paspirtukas buvo paruoštas ne į tą pusę, kur jis jį sustabdė, jis pasistatė taip, kad sėdai ir važiuoji, o jis pripurkštas dujų. Dėl to sulaikė, bet jis tikrai nesmūgiavo. Dar sakė jam, kad tas dujas purški. Kai jis susmūgiavo, tada jis jį sulaikė. Dujos buvo, kai susmūgiavo. Jie traukėsi, tada jis jam dujas papurškė.

Liudytoja G. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jai matytas, buvo įvykis, žino kodėl iškviesta. Tiksliai nepasakys, daug laiko praėjo. Ėjo su drauge (duomenys neskelbtini) gatve. Matė kaip paspirtuko vairuotojas įdomiai važiuoja keliu, ne pagal taisykles. Mašinos vairuotojas, kai jį sustabdė prie stotelės, prasidėjo ginčas tarp jų. Buvo su G. L.. Ėjo link stotelės, nuo (duomenys neskelbtini) iki parduotuvės pusės. Kelio pusė kur „I“ parduotuvė. Buvo prie „I“ parduotuvės. Matė kaip aplenkė, patį lenkimo faktą paspirtuko. Jis lenkė per vidurį juostos. Įdomiai važiavo, ne pagal taisykles. Nevažiuoti per vidurio kelią, ar leistinu greičiu važiavo, nepasakys. Paspirtukas aplenkė autobusiuką, autobusiuką sustabdė paspirtuko vairuotojas. Tada jie sustojo. Išlipo vairuotojas, pradėjo abu pyktis. Mikroautobusiuko vairuotojas, paaiškino, kad taip negalima vairuoti, dar kiti žmonės jam paaiškino, kad negerai vairuoja. Paspirtuko vairuotojas prieštaravo jam. Paskui buvo ir fizinis, pradžiai žodžiais. Fiziniai veiksmai, nepasakys, kuris pradėjo, bet tiesiog trenkė vienas kitam. Policijoje viską teisingai pasakė. Mano, kad paspirtuko vairuotojas norėjo pabėgti, jos logika, vairuotojas mikroautobuso sustabdė jį. Policiją iškvietė jos draugė, kita liudytoja. Jai atrodo, jų prašė, kad iškviesti policiją. Ten daug žmonių buvo, kokie 6-7, bet paskui išsiskirstė. Paspirtuko vairuotojo elgesys nebuvo normalus, grubiai, įžūliai bendravo. Vairavimas kelyje pasirodė irgi toks pats, - įžūlus. Neigiamų emocijų, - nėra normalu, bet pati nenukentėjo, galėjo gražiau elgtis. Ją tas įvykis tuo momentu paveikė, išsigando, patyrė neigiamų emocijų, teorines teises laikė, suprato, kad ne taip vairuoja paspirtukas. Įžūlus vairavimas, - kai 2 mašinos šalia važiuoja, jis lenkė, plius dar ne vienas vairuotojas sakė, kad negerai vairavo. Ten nėra jai atrodo atitvarų pėstiesiems ir dviratininkams.

Liudytoja G. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis, buvo su akiniais, kepure, kauke, nukentėjusysis matytas. Ėjo nuo „I“ parduotuvės, kaltinamasis važiavo su paspirtuku į gatvės vidurį. Nukentėjusysis važiavo su autobusu ir prieš jį išlindo. Nukentėjusysis susistabdė kaltinamąjį. Kaltinamasis norėjo pabėgti iš įvykio vietos, nukentėjusysis jį bandė sulaikyti, paėmė už striukės, kaltinamasis pradėjo temptis laukan, norėjo pabėgti. Pradžiai nepastebėjo, kraujas kada pas nukentėjusįjį atsirado. Kaltinamasis mėgino pabėgti, sprendė dėl to, kad jis pradėjo draskytis. Kiek atsimena pasakojo, seniai buvo viskas. Paties įvykio, prieš pradedant paspirtukui  lenkti autobusiuką, - neatsimena šito. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, nes buvo praėję mažai laiko, geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Manevringai paspirtukas važiavo po visą kelią. Buvo avarinės situacijos, važiavo viduriu keliu, tai į priešpriešinę kelio pusę, tai atgal. Iš priekio nebuvo mašinų, iš galo daug buvo mašinų, avarinės situacijos buvo. Smūgio kumščiu į veidą momento nepamena, žiūrėjo autobuso grafiką, atsisukus pamatė, žmogų sukruvintu veidu. Vėliau matė, pirmo smūgio nematė, paskui matė jau smūgius. Stotelėje buvo žmonių, dar viena moteris, ją buvo įsidėmėjus, paskui sustojo autobusas, buvo vyras su moterimi. Jie priėjo, jie matė, kad paspirtukas taip pat važinėjosi neatsakingai gatvėje. Priėjo prie vietos kur vyko konfliktas. Jie bandė raminti konfliktą. Situacija, - buvo triukšmas. Agresyvus buvo paspirtukininkas, net neatsakingas už paties savo gyvybę. Nenormalus įvykis buvo, ne pirmas muštynes matė, nelabai užfiksuoja. Pati turi vairuotojo pažymėjimą, gali vertinti. Ji policiją iškvietė. Policijai pasakė, kad prie „I“ parduotuvės, stotelėje įvykis. Informavo asmenis, kad suaugęs ir paauglys yra. Policiją kvietė, nes aplinkiniai žmonės negalėjo nuraminti šių asmenų, kvietė, nes konfliktas tarp dviejų asmenų aštrus. Autobuso vairuotojas tuo metu nebuvo ramus visiškai, nes išprovokavo tokį elgesį, kaltinamojo vairavimas. Kvietė policiją, kad 2 žmonės mušasi. Buvo žmonių, kad ir prašė iškviesti policiją.

 Liudytoja L. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, jis jai visiškai pašalinis žmogus, yra mačiusi, kai buvo su jis kepure, taip pat yra mačiusi nukentėjusįjį, jis buvo su mikroautobusu. Žino dėl kokio įvykio yra iškviesta liudyti. Ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) prospekto, „I“ parduotuvės pusėje, pasisukusi į šoną pamatė, kad viduriu kelio važiuoja paspirtukininkas, o jam iš galo važiavo mikroautobusiukas, atvirkštinio varianto, kad pirmasis būtų važiavęs mikroautobusiukas, o po jo paspirtukininkas, nematė. Paskui nusisuko ir toliau eidama, kai atsisuko pamatė, kad tas autobusiukas sustojo ir paskui sustojo tas paspirtukininkas. Ėjo toliau ir pamatė, kad prie stotelės jau žmogus buvo su kruvina nosimi, tai posėdžių salėje esantis nukentėjusysis. O kitas asmuo, tai kaltinamasis, ar buvo kruvinas, nematė, nes jis buvo kaukę užsidėjęs. Tuo metu stotelėje buvo ir daugiau žmonių, neatkreipė dėmesio į tai, kaip kiti žmonės reagavo. Triukšmo, sąmyšio negirdėjo, kaip ir minėjo, kai atsisuko tada ir pamatė, kad jau žmogus yra kruvina nosimi, smūgių kas kam sudavė ir kokiu būdu ji nematė. Jos manymu, paspirtukininkas važiavo netinkamai, kadangi jis trukdė eismui, jis turėjo važiuoti ne viduriu kelio, o šalikeliu, kadangi eismas viena juosta ir jis trukdė kitiems. Greitai atvažiavo policija, tačiau, kas ją kvietė ji nematė. Tą dieną ji ėjo pasivaikščioti, buvo viena, jokių reikalų neturėjo, dienotvarkės šis įvykis nepaveikė.

Liudytoja L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį mato pirmą kartą, jo nepažįsta, nukentėjusiojo taip pat nepažįsta. Žino dėl ko yra iškviesta liudyti. Įvykio dieną, ji važiavo nuo (duomenys neskelbtini) prospekto pusės link (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatve ir ten gatvė šiek tiek eina į kalniuką, pamatė iš priekio, maždaug už sustojimo, ties „L“ parduotuve, kelio viduriu važiuoja paspirtukininkas ir labai neatsakingai važiuoja, kadangi ji, kaip vairuotoja, jai iškart tokios mintys kilo. Jis važiavo viduriu gatvės prieš automobilį, transporterį, vis užsukinėjo vairą, pakirtinėjo jam. Tiek ir matė, jie važiavo prieš ją, paskui prasilenkė ir ji nuvažiavo. Nuvažiavusi su reikalais, paskui atgal grįžinėjo ir tada pamatė policijos mašiną ir žmogų su nosyje tamponais ir sustojo, kadangi norėjo apginti automobilio vairuotoją, kadangi matė kaip paspirtukininkas netinkamai važiavo, galvojo, kad automobilis partrenkė paspirtukininką. Sustojusi matė, kad buvo ir daugiau žmonių. Tame sustojime matė kruviną žmogų, policijos pareigūnus, iš to suprato, kad kažkas įvyko. Girdėjo, kaip pareigūnai sako, kad pakankamai yra liudytojų aplink. Neigiamų emocijų ar susijaudinimo visas šis įvykis jai nesukėlė. Kadangi matė, kad nukentėjusiojo kruvina nosis, suprato, kad turėjo jie susimušti, tačiau šio veiksmo ji nematė, logiškai pagalvojo.

Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, teismo posėdžio metu mato jį pirmą kartą, įvykio metu jo veido nesimatė, buvo su kauke, o nukentėjusįjį matė įvykio metu, jo veidas buvo kruvinas, žino dėl ko yra iškviestas liudyti. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie „I“ parduotuvės pamatė, kaip iš priekio parvažiuoja mikroautobusas, jis jam važiavo priešprieša. Staiga iš galo išnyra paspirtukas, staiga šoko beveik į priešpriešą, kirto ištisinę kelio juostą, kadangi jis turėjo važiuodamas savo juosta dar pasitraukti, kad paspirtukininkas pratilptų, nes už mikroautobusiuko nieko nesimatė, būtų tikrai kliudęs jį, jei nebūtų greitai sureagavęs. Jam ar kitiems asmenims pavojaus nesukėlė, kadangi jis turi didelį vairavimo stažą, tačiau kitam asmeniui, kuris neturėtų stažo sukeltų pavojų. Pamanė, kad jau iki šio lenkimo kažkas turėjo įvykti, kadangi toks „naglas“ užkišimas sunkiasvorei transporto priemonei yra nesuvokiamas, vyko reali provokacija. Atkreipė dėmesį į galinį vaizdo veidrodėlį pamatė, kad paspirtukininkas užlindęs mikroautobuso vairuotojui spaudė per stabdžius, tuomet mikroautobusas turėjo irgi stabdyti, ši situacija pasirodė keista. Jis važiavo su žmona, jie sustojo prie „I“ parduotuvės, tuomet, kol žmona buvo nuėjusi pasiimti siuntos, jis žiūrėjo, kas toliau vyksta tarp paspirtukininko ir mikroautobuso vairuotojo. Pamatė, kad jie abu sustoję ir tarp jų jau vyksta susistumdymas. Kas kurį pirmas pastūmė, nežino, pasikvietė žmoną ir sakė važiuojam pažiūrėti kas ten vyksta. Atvykus į vietą, pamatė, kad abu jau susikibę, mikroautobuso vairuotojui iš nosies kraujas bėga. Nereikėjo nei vieno stumdyti, užteko rankomis parodyti, kad skirstytųsi ir jie išsiskyrė, maždaug tuo ir pasibaigė. Jis paklausė, ar reikia iškviesti policiją, mikroautobuso vairuotojas pasakė, kad reikia. Tačiau, kažkas jau buvo iškvietęs, ten buvo dar 2-3 moterys, neskaitant jo žmonos, tačiau jo žmona nelabai kažką matė. Žmona dar galvojo kviesti policiją, bet kažkuri iš tų moterų pasakė, kad jau iškvietė. Jis atkreipė dėmesį į dviejų moterų rankas ir matė kaip jos dreba, buvo labai susijaudinusios ir stresuoja, visgi neeilinis įvykis. Toliau matė, kaip paspirtuko vairuotojas ėjo link paspirtuko, jam iškart kilo tokios mintys, kad paspirtukininkas gal mėgins bėgti, todėl jam iškart pasakė, kad nemėgink bėgti, jis atsakė, kad nežada bėgti, tik nori pasikelti. Tuomet, jis apsižergė tą paspirtuką, dėl visa ko. Jis man sakė: „kas tu toks, esi, kad man aiškini?“. Bandė jį raminti, kadangi įvykis jau įvyko ir reikia atsakyti už savo veiksmus. Tuomet jis dar kartą pakartojo tą patį. Tuomet jam atsakė, kad jei, jis būtų vietoj mikroautobuso vairuotojo, tarp jų santykis būtų kitoks. Tuomet paspirtuko vairuotojas atsakė: „ane, gal einam į šoną?“. Kaltinamojo elgesys buvo agresyvus, gal adrenalino pasikrovę buvo. Išgirdęs kitas jaunuolis jų pokalbį, taip pat priėjo. Paspirtuko vairuotojas dar išsireiškė tokiu pasakymų, kad policiją kviečia tik „gaidžiai“, ir kažką tokio, kaip reikia išsiaiškinti gatvės manieromis. Toliau su paspirtuko vairuotoju į pokalbį nesileido, sulaukė policijos, davė parodymus ir išsiskirstė. Paspirtuko vairuotojo siūlymą „eiti į šoną“ suprato kaip kvietimą eiti muštis. Mikroautobuso vairuotojo nosis atrodė, kad akivaizdus lūžimas. Įvykio vietoje buvo nemažai kraujo, nors jis nei vieno neprilietė, kai skyrė, tačiau įlipęs į automobilį pamatė, kad ant jo yra kraujo lašų. Vairuotojui dar siūlė užsidengti nosį, nes labai baisiai atrodė, daug kraujo buvo. Jo paties vairavimo stažas beveik 16 metų. Paspirtuko vairuotojo elgesys buvo labiau nei chuliganiškai, automobilio vairuotojui už tokį važiavimą, važiavimą per ištisinę jau būtų atimtos teisės. Jis ne tik tokiu važiavimu nesaugo savo gyvybės, bet ir sukelia pavojų kitoms transporto priemonėms. Jo elgesys kelyje, negali būti traktuojamas kaip netyčinis, nes tai buvo akivaizdus specifinis specialus užlindimas mikroautobusiukui ir akivaizdus trukdymas. Mikroautobuso vairuotojas elgėsi tvarkingai, jis netgi staiga stabdė, kai paspirtuko vairuotojas jam užlindęs paspaudė stabdžius, taip sukeldamas pavojų. Savo automobilyje vaizdo registratoriaus neturi, tačiau jo žodžius gali patvirtinti žmona, kuri matė paspirtuko vairuotojo važiavimą. Muštynių fakto nematė.

Iš 2021 m. spalio 21 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2021 m. spalio 21 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal užregistruotą pranešimą, apie tai, kad (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro "I" pranešėja pranešė, jog mato, kaip mušasi 2 asmenys. Reikia greitosios medicinos pagalbos. Atvykus nurodytu adresu nustatyta, kad 2021 m. spalio 21 d. apie 13:24 val. adresu (duomenys neskelbtini) L. P. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - autobusų stotelėje, matant kitiems stotelėje buvusiems asmenims, konflikto metu, kuris įvyko dėl jo įžūlaus elektrinio paspirtuko vairavimo, vieną kartą rankos kumščiu trenkė jį sustabdžiusiam VW TRANSPORTER valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui D. M. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais L. P. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai dėl ko sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką. Dėl patirtų sužalojimų D. M. buvo greitosios medicinos darbuotojų išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje jam diagnozavo: nosies kaulo lūžimą, išleistas gydytis ambulatoriškai (b. l. 1-3).

Iš 2021 m. spalio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje, kur stovi automobilis VW TRANSPORTER valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektrinis paspirtukas „Beaster scooter“ (b. l. 9-15).

Iš tarnybinio pranešimo dėl konflikto metu nukentėjusio asmens patvirtina, kad 2021 m. spalio 21 d. patruliuojant AP "(duomenys neskelbtini)", kartu su vyriausiąja patrule G. J. apie 13:27 val. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) prie PC "I" pranešėja mato, kaip mušasi 2 asmenys. Reikia GMP vyrui. Atvykus nurodytu adresu autobuso stotelėje pastebėjo stovintį automobilį VW TRANSPORTER valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektrinį paspirtuką bei šalia stovinčius asmenis. Priėjus prie minėto automobilio pastebėjo jame sėdintį vyriškį, kuris servetėle laikėsi už nosies, jam išlipus paaiškėjo, kad tai D. M., asmuo paaiškino, kad važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), kai jam važiuojant važiuojamąja kelio dalimi jį pavojingai per kairę pusę aplenkė elektriniu paspirtuku. Kaip jis teigė, asmuo važiuojantis elektriniu paspirtuku vėliau sulėtino, todėl jis savo automobiliu jį apvažiavo, tada elektriniu paspirtuku važiuojantis asmuo vėl jį pavojingai aplenkė, užblokuodamas jam kelią, todėl jis savo automobiliu taip pat užblokavo kelią elektrinio paspirtuko vairuotojui ir jie abu sustojo (duomenys neskelbtini) netoli PC "I" esančioje autobusų stotelėje (duomenys neskelbtini). Kaip D. M. teigė, jam išlipus iš automobilio jis priėjo prie elektrinio paspirtuko vairuotojo ir jam pakeltu tonu pradėjo sakyti "ką čia darai", "kaip vairuoji", sugriebė jam už striukės ir tuo metu įvyko konfliktas, D. M., teigė, kad jau norėjo skambinti į policiją, tačiau staiga elektrinio paspirtuko vairuotojas rankos kumščiu vieną kartą trenkė jam į veido sritį ir pataikė į nosį, iš nosies pradėjo bėgti kraujas, o iš stotelėje buvusių asmenų kažkuris iškvietė spec. tarnybas. Bendraujant su minėto paspirtuko vairuotoju, kaip paaiškėjo, tai L. P., šis teigė, kad važiavo paspirtuku važiuojamąja kelio dalimi, kadangi priekyje važiavęs automobilis VW TRANSPORTER lėtai važiavo, todėl jį aplenkė, o tada minėto automobilio vairuotojas aplenkė jį ir pradėjo blokuoti kelią, todėl jie sustojo (duomenys neskelbtini)  esančioje autobuso stotelėje. Vėliau iš automobilio išlipęs vairuotojas pakeltu tonu kažką sakė ir jam sugriebė už striukės ir pradėjo purtyti, kadangi, kaip L. P. teigė, jis išsigando, kad automobilio vairuotojas smūgiuos, todėl jis pirmas sudavė jam rankos kumščiu į veido sritį. L. P., teigimu suduotas smūgis automobilio vairuotojui buvo gynybos pagrindu. Taip pat, minėtoje autobusų stotelėje stovėjo įvykį matę asmenys tai: L. M. L. V., A. A., G. J., G. L., kurie visi patvirtino, kad jaunuolis su paspirtuku pavojingai aplenkė minėtą automobilį, vos nekliudė automobilio priekio, vėliau jie sustojo autobuso stotelėje, kurioje tarp vairuotojų įvyko konfliktas, matė, kad įvyko apsistumdymas tarp asmenų, bet kas pirmas sudavė smūgius nei vienas iš liudytojų nurodyti negalėjo. Alkotesteriu patikrinus asmenis jie buvo blaivūs. Filmuota nešiojamais vaizdo registratoriais Nr. B0F1EC6195C8 B0F1EC619750 (b. l. 74-76).

Iš 2021 m. gruodžio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta dešimt įvykio metu darytų vaizdo ir garso įrašų, kurie daryti iš policijos pareigūnų „body“ kamerų. Apžiūros metu pareigūnai pasiteirauja D. M. su kuo susimušė. D. M. parodo į L. P.. D. M. pasakoja, kad paspirtuko vairuotojas važiavo pagrindiniu keliu ir jį pro šonus pralenkinėjo, pro dešinę pusę, jeigu jis būtų jį nukirtęs, jį lenkė iš galo. Šalia stovintis vyriškis, kuris tyrimo metu nustatyta yra A. A. nurodo, jog irgi matė. A. A. nurodo, kad autobusas važiavo viena kryptimi, o jis važiavo kita kryptimi, asmuo su motoroleriu taip tarp jų praslydo ir jam vos ne po ratu, jie sustojo čia ir prasidėjo pasistumdymai, kas pirmas trenkė nematė, tik spėjo dar apsisukti, kad išskirti. Prie pareigūnų prieina moteris, kuri nurodo, jog matė kaip važiavo. Minėta moteris nurodo, jog ji važiavo prieš perėjimą ir matė kaip jisai užsuko už priekio ir taip sukinėjosi ir vis atsisuka ir stabdo prieš mašiną. Moteris nurodo, kad jeigu jai taip būtų darę jį būtų ar signalizavusi, nurodo, kad šitaip negalima važiuoti. Pareigūnė užsirašo moters duomenis. Moteris nurodo esanti L. M.. Kitas pareigūnas pasiteirauja ar jis pirmas trenkė. L. P. nurodo, kad gynėsi. L. P. nurodo, kad jisai išlipo iš mašinos, jisai jį sustabdė čia. Nurodo, jog viskas prasidėjo nuo įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini), jisai vilkosi ant kelio 35 km/h specialiai neleisdamas jo lenkti, tada jį aplenkė, jisai pradėjo didinti greitį, tada jį vėl aplenkė, tada jie čia atvažiavo ir jį pradėjo stumti, jis pradėjo jį lenkti iš dešinės ir jį įspaudė į kampą, tada jis išlipo iš mašinos ir prie jo agresyviai pradėjo prieiti, galvojo, kad muštis pradės, tada jį paėmė už čia. Pašaliniai asmenys šaukia, kad jis vairavo viduryje kelio. Pareigūnas pasiteirauja ar patį konfliktą matė kas nors. A. A. nurodo, kad iš toli, kiek matė, jie iš pradžių susistumdė, kaip ir atrodė toliau išsiaiškino, tik susistumdė, minutė dvi jau žiūri vienas už nosies čia jau smūgiai pasipylė, kuris pirmas trenkė nematė. Pareigūnas L. P. paprašo asmens dokumento. Pareigūnas pasiteirauja L. P. kokiu greičiu važiuoja su paspirtuku, ar žino, kiek galima su paspirtuku važiuoti. Pareigūnas nurodo, kad neregistruotas paspirtukas, numerių nėra, o jis keliu važiuoja ir lenkia. L. P. nurodo, kad jo nereikia registruoti. Pareigūnas nurodo, jog reikia jeigu griečiau nei 20 km/h važiuoja. Prie pareigūno su minėtu asmeniu prieina D. M., kuris teiraujasi L. P. kodėl jam trenkė už tai, kad jis pasakė policiją kviesti. L. P. nurodo, kad jį pirmą pradėjo purtyti. D. M. nurodo, kad nepurtė, o jis kvietė telefoną pasiėmęs ir jam pirmas rovė. L. P. nurodo, kad darė savigyną, nes pastarasis prie jo ėjo agresyviai. Minėti asmenys tarpusavyje aiškinasi. Pareigūnas paprašo D. M. asmens dokumento. D. M. pateikia dokumentą. Pareigūnas užsirašo duomenis. D. M. pasakoja, kad lenkė vienas kitą, po to jį pradėjo stabdyti, sustabdė mašiną, tada užvažiavo už priekio, kad apsiramintų, pasakė, kad kvies policiją. L. P. nurodo, kad jis taip ramiai nešnekėjo. D. M. nurodo, kad jo balso tembras yra didelis. L. P. nurodo, kad jį paėmė už striukės. D. M. sutinka, kad paėmė už striukės, tačiau nurodo, jog nesmūgiavo. L. P. pritaria, kad šis nesmūgiavo, bet paskui nurodo, kad smūgiavo ir jis gynėsi. D. M. nurodo, jog ne, nurodo, kad pirmą smūgį jam sudavė tiesiai į nosį. L. P. nurodo, kad jis įlindo į jo asmeninę erdvę ir jis nežinojo ar jam netrenks. Minėti asmenys toliau tarpusavyje aiškinasi. Tuo metu kita pareigūnė užsirašo kitų asmenų duomenis, t. y. G. J., G. L. ir L. V.. Pareigūnas su L. P. prieina prie tarnybinio automobilio. Pareigūnas L. P. alkotesteriu pamatuoja blaivumą, kur nustato 0,00 promilių blaivumą. Po to pareigūnas nueina prie greitosios automobilio, kuriame D. M. medikė suteikia pagalbą. Pareigūnas D. M. alkotesteriu pamatuoja blaivumą, kur nustato 0,00 prom. blaivumą. Pareigūnai D. M. po medikų apžiūros nurodo atvykti į policijos komisariatą. Po to, pareigūnai L. P. įeikia šaukimą atvykti į komisariatą kitą dieną. L. P. nurodo, kad jis irgi gavo porą smūgių į pilvą. Pareigūnas nurodo, kad viską galės nurodyti rytoj. Minėtas asmuo nueina. Tuo baigta apžiūra (b. l. 77-80).

Iš 2021 m. spalio 21 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas D. M.. Užfiksuota, jog apžiūrint nukentėjusiojo D. M., gim. (duomenys neskelbtini), išorinius matomus sužalojimus ant kūno, matoma sutvarstyta nosis, pleistras nenuklijuotas. Daugiau išorinių sužalojimų nestebima (b. l. 81-86).

Iš 2021 m. lapkričio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo, patvirtina, kad dalyvaujant specialistui atlikta D. M. medicininių dokumentų apžiūra ir pateikta išvada, kad D. M. nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu ir nosikaulių lūžiu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2021 m. spalio 21 d. ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 90-99).

Įrodymų vertinimas

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, tačiau teismo posėdžio metu savo poziciją pakeitė, ir kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad pripažįsta tai, kad vieną kartą kumščiu smogė D. M. į nosį bei papurškė jam į akis dujų, tačiau nepripažįsta, jog jo nusikalstama veika buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų. Teismas išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis L. P. 2021 m. spalio 21 d. apie 13.24 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant kitiems žmonėms, iš chuliganiškų paskatų, tyčia vieną kartą kumščiu smogė D. M. į nosį bei papurškė jam į akis dujų, tuo padarydamas nukentėjusiajam nosies sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir nosikaulių lūžiu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Pagal teismų praktiką visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.).

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, tačiau teisiamojo posėdžio metu savo poziciją pakeitė ir nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, nepripažįsta, kad nusikalstamus veiksmus darė iš chuliganiškų paskatų. Parodė, kad jis įvykio dieną važiavo paspirtuku viduryje gatvės, važiavo iš galo nukentėjusiojo vairuojamam mikroautobusiukui. Kadangi, anot jo, mikroautobusiuko važiavimo greitis buvo labai lėtas apie 20-25 km/h, o jis skubėjo į vizitą pas gydytoją, norėjo aplenkti nukentėjusiojo vairuojamą transporto priemonę, tačiau, kaip jam atrodė, nukentėjusysis specialiai to padaryti neleido. Jis pripažįsta, kad jo vairavimas iš šalies galėjo pasirodyti įžūlus, kadangi jis norėjo aplenkti mikroautobusiuką, o šis to padaryti neleido, teko vairuoti kitaip nei įprasta. Kelis kartus aplenkęs mikroautobusiuką, šis vėl jį aplenkdavo, tokiais savo veiksmais lyg provokuodamas jį. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis iš kairės pusės jį aplenkė, o jis aplenkė kaltinamąjį 2 kartus, tada jau kaltinamasis jį prie kitos perėjos aplenkė ir stabdė. Nukentėjusysis jį visada važiuodamas matė. Tos aplinkybės, kad kaltinamasis lenktų jį per dešinę pusę, jis nematė, kaltinamasis buvo prie jo galo visada. Jis veidrodyje jį matė. Manevro iš dešinės pusės lenkimo nematė. Kaltinamasis parodė, kad būdamas nepatenkintas nukentėjusiojo vairavimu ir specialiu trukdymu jam važiuoti su paspirtuku, jis pats inicijavo, kad abu sustotų stotelėje, kad išsiaiškinti santykius. Sustoję stotelėje, vienas kito atžvilgiu išsakė daug necenzūrinių žodžių, tuomet, kaip nurodė, pats kaltinamasis, tikėdamasis, kad įvyks muštynės, pirmasis sudavė vieną ar du smūgius, tiksliai neatsimena, nukentėjusiajam D. M. į nosį. Po šių veiksmų, nukentėjusysis sugriebė jam už striukės, pradėjo stumdyti, pamatė, kaip nukentėjusysis įkišo ranką į kišenę, mėgindamas kažką iš kišenės ištraukti. Jausdamas realų pavojų jo atžvilgiu, kad nukentėjusysis gali išsitraukti peilį ar kažką panašaus, kaltinamasis nieko nelaukdamas papurškė nukentėjusiajam į akis dujų. Kaip nurodė kaltinamasis, jo tokį elgesį išprovokavo pats nukentėjusysis, kadangi jis jautė baimę ir nesaugumo jausmą dėl jam gresiančio pavojaus. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu, iš dalies patvirtino kaltinamojo teiktus parodymus, patvirtindamas, kad kaltinamasis paspirtuku važiavo kelio viduriu, tačiau paneigė kaltinamojo nurodytą aplinkybę, jog šis važiavo nukentėjusiajam iš galo, nurodydamas, kad viskas buvo priešingai, kaltinamasis važiavo priekyje. Taip pat parodė, kad jokiais savo veiksmais nesistengė trukdyti paspirtuko vairuotojui, jis buvo susikoncentravęs į kelią, kadangi turėjo užsakymą, važiavo pas klientę, skubėjo, jo važiavimo greitis buvo apie 50 km/h, vis pristabdydavo, kadangi kelyje yra ne vienas kalniukas, pėsčiųjų perėja ties kuo tekdavo prilėtinti greitį, kas kaltinamajam galėjo atrodyti kaip trukdymas. Taip pat, nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamojo iniciatyva jie sustojo išsiaiškinti susiklosčiusios situacijos stotelėje ir patvirtino, kad kaltinamasis pirmasis jam kumščiu smogė į nosį, paskui, jam atrodė, kad kaltinamasis po smūgio norėjo pabėgti, kadangi paspirtukas buvo pasuktas ne į tą pusę, kur jis jį sustabdė, jis pasistatė taip, kad sėdai ir važiuoji, todėl nukentėjusysis sugriebė kaltinamajam už striukės ir laikė. Nukentėjusysis norėjo iš kišenės išsitraukti telefoną, kad iškviestų policiją, po smūgių jo atžvilgiu jis norėjo atsitraukti, tačiau ties šiuo veiksmu, kaltinamasis jam papurškė dujų į akis ir policijos jam iškviesti nepavyko, kiek žino, ją iškvietė stotelėje buvusios moterys. Viso šio įvykio metu, kaltinamasis savo parodymuose pats patvirtino, kad jis šaukė ant nukentėjusiojo, vadino jį necenzūriniais žodžiais, nukentėjusysis išprovokuotas agresyvaus kaltinamojo bendravimo taip pat jam išsakė necenzūrinių žodžių, ką patvirtina ir pats nukentėjusysis. Tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiojo teiktų parodymų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad kaltinamasis nukentėjusiajam kumščiu sudavė į nosį pats pirmas, į šį smūgį nukentėjusysis sureagavo adekvačiai, nesmūgiuodamas atgal, o sugriebdamas jį už striukės, kad nepabėgtų, kol atvyks policija, ko pasėkoje, nesant jokio realaus kaltinamajam pavojaus nei jo sveikatai, nei gyvybei, šis papurškė nukentėjusiajam į akis dujų. Kaltinamasis taip pat teigė, kad šis dujų papurškimas nukentėjusiajam buvo grįžtamasis ryšys į nukentėjusiojo nepagarbų elgesį, tačiau akivaizdu, kad nukentėjusysis jokio fizinio smurto kaltinamojo atžvilgiu nenaudojo ir neįžvelgiamas joks lygiavertis elgesys. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamojo išsakyta pozicija, kad jis dujas papurškė veikdamas savigynos tikslais, kadangi pagalvojo, kad nukentėjusysis iš kišenės išsitrauks peilį ar kažką panašaus yra nepagrįsta, jau vien dėl tos aplinkybės, kad kaltinamasis galėjo suvokti, kad jam negresia pavojus, kai jis pirmasis smūgiavo nukentėjusiajam, o šis nesmūgiavo jam atgal, o tiesiog sugriebęs už striukės laikė, kad nepabėgtų, kol atvyks policija. Kaltinamojo manymas, kad jam gresia pavojus visiškai nepagrįstas jokiais nukentėjusiojo veiksmais. Kaltinamasis savo parodymuose taip pat parodė, kad nukentėjusysis irgi jam trenkė į krūtinę ir į pilvą, jis buvo su stora stiuke, ir keliais megztiniais, tačiau nukentėjusysis šią kaltinamojo versiją paneigė, nurodydamas, kad tikrai kaltinamajam nesmūgiavo. Pažymėtina, kad jokių medicininių dokumentų, liudytojų parodymų patvirtinančių kaltinamojo sužalojimus taip pat nėra, todėl tokia kaltinamojo versija atmestina. Iš kaltinamojo veiksmų įvykio metu, darytina pagrįsta išvada, kad nukentėjusysis jautė realų pavojų savo atžvilgiu, todėl būtent nukentėjusiojo veiksmai šiuo atveju galėtų būti pripažinti gynybiniais, tačiau, nukentėjusysis elgėsi atitinkamai adekvačiai ir nesileido į tolimesnį konfliktą, ko pasėkoje nukentėjo. BK 28 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šiuo atveju, kaltinamojo veiksmuose teismas neįžvelgia būtinosios ginties, kadangi jo atžvilgiu negrėsė realus pavojus. Atkreiptinas dėmesys, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodo, kad nepripažįsta, kad nusikalstamos veikos padarytos iš chuliganiškų paskatų, tačiau apklausos eigoje jau pats kaltinamasis nurodo, kad sužalojimą pripažįsta, sudavimas ir pripurškimas buvo chuliganiškas elgesys, bet išprovokuotas. Tuo metu taip elgėsi, nes jam taip atrodė, dabar atrodo, kad galėjo išvengti šios situacijos. Pastebimas akivaizdus kaltinamojo vieningos pozicijos neišlaikymas, susidaro įspūdis, kad kaltinamasis realiai nesuvokia šios situacijos kilimo priežasčių ir jos neigiamų pasekmių. Nors kaltinamasis nurodė, kad gailisi dėl šios situacijos ir ateityje taip nesielgtų, toliau savo parodymuose vis tiek išreiškia poziciją, jog nesuvokia kodėl jo elgesys ir vairavimas buvo netinkamas ir kokiais savo veiksmais jis kėlė grėsmę ne tik sau bet ir kitiems eismo dalyviams. Kaltinamojo netinkamą elgesį kelyje bei jo nepagarbų ir trikdantį visuomenės rimtį elgesį patvirtino ir apklausti liudytojai. Liudytoja Liudytoja G. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad matė kaip kaltinamasis su paspirtuko važiavo ne pagal kelių eismo taisykles, lenkė mikroautobusą per vidurį ištisinės kelio juostos. Paspirtuko vairuotojas aplenkė autobusiuką ir jį sustabdė. Išlipo vairuotojas, jie pradėjo pyktis. Mikroautobusiuko vairuotojas, paaiškino kaltinamajam, kad taip negalima vairuoti, dar kiti žmonės jam paaiškino, kad negerai vairuoja. Paspirtuko vairuotojas prieštaravo jam. Paskui buvo ir fizinis kontaktas, tačiau nematė, kuris pradėjo, matė jau nukentėjusįjį kruviną, kaltinamasis elgėsi agresyviai, buvo didelis triukšmas. Jos manymu, paspirtuko vairuotojas norėjo pabėgti, o mikroautobuso vairuotojas sustabdė jį. Stotelėje, kur vyko konfliktas buvo daug žmonių, kokie 6-7, bet paskui išsiskirstė. Paspirtuko vairuotojo elgesys nebuvo normalus, grubiai, įžūliai bendravo. Vairavimas kelyje pasirodė irgi toks pats, - įžūlus. Liudytoja G. L. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad matė, kaip kaltinamasis važiavo su paspirtuku į gatvės vidurį ir užlindo prieš mikroautobusiuką. Nukentėjusysis susistabdė kaltinamąjį. Kaltinamasis norėjo pabėgti iš įvykio vietos, nukentėjusysis jį bandė sulaikyti, paėmė už striukės, kaltinamasis pradėjo temptis laukan, norėjo pabėgti, sprendė dėl to, kad jis pradėjo draskytis. Matė, kaip paspirtukas manevringai važiavo po visą kelią, tokiu važiavimu sukeldamas avarinės situacijas, važiavo viduriu keliu, tai į priešpriešinę kelio pusę, tai atgal. Liudytoja L. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė viduriu kelio važiuoja paspirtukininkas, o jam iš galo važiavo mikroautobusiukas, atvirkštinio varianto, kad pirmasis būtų važiavęs mikroautobusiukas, o po jo paspirtukininkas, nematė, fizinio kontakto tarp jų nematė, matė jau kruviną nukentėjusįjį. Liudytoja L. M. parodė, kad matė kaip paspirtuko vairuotojas važiavo viduriu gatvės prieš automobilį, transporterį, vis užsukinėjo vairą, pakirtinėjo jam. Muštynių nematė, tik matė kruviną nukentėjusiojo veidą. Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad matė kaip iš priekio parvažiuoja mikroautobusas, jis jam važiavo priešprieša. Staiga iš galo išniro paspirtukas, staiga šoko beveik į priešpriešą, kirto ištisinę kelio juostą, kadangi jis turėjo važiuodamas savo juosta dar pasitraukti, kad paspirtukininkas pratilptų, nes už mikroautobusiuko nieko nesimatė, būtų tikrai kliudęs jį, jei nebūtų greitai sureagavęs. Pamanė, kad jau iki šio lenkimo kažkas turėjo įvykti, kadangi toks „naglas“ užkišimas sunkiasvorei transporto priemonei yra nesuvokiamas, vyko reali provokacija. Atkreipė dėmesį į galinį vaizdo veidrodėlį pamatė, kad paspirtukininkas užlindęs mikroautobuso vairuotojui spaudė per stabdžius, tuomet mikroautobusas turėjo irgi stabdyti.

Byloje iš kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų matyti, kad asmenys nebuvo pažįstami, kad nukentėjusysis niekaip neprovokavo kaltinamojo, atvirkščiai net po jam suduotų smūgių elgėsi adekvačiai, stengdamasis išlaikyti atstumą ir nenaudodamas fizinio smurto kaltinamojo atžvilgiu, norėjo sulaukti policijos. Iš bylos duomenų matyti, kad viešoje vietoje kaltinamasis elgėsi įžūliai (šaukė ant nukentėjusiojo necenzūriniais žodžiais, smūgiavo jam į nosį, purškė dujas į akis), ką matė stotelėje buvę kiti asmenys ir tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, dėl šių veiksmų buvo sužalota nukentėjusiojo sveikata, kaip nurodė liudytojas A. A., stotelėje buvo pilna kraujo, įvykį matę liudytojai buvo paveikti emociškai, susijaudinę, moterims, kurios iškvietė policiją buvo pastebimas akivaizdus rankų drebėjimas, buvo kviečiama policija, t. y. kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai - ne tik buvo sužalota kito asmens sveikata, bet ir sutrikdytas kitų asmenų poilsis, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Kaltinamasis L. P. teigė, kad nukentėjusysis savo nepagarbiu elgesiu jį provokavo, manė, kad jei jis pirmasis nesuduos smūgio, jis pralaimės ir tuomet kils jam pavojus, ko pasėkoje, dar ir nukentėjusiajam purškė jam į akis dujų, savo tokį elgesį įvardindamas gynybiniu. Mano, kad nukentėjusysis įvykdė provokaciją. Nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo jam nesilaikyti bendrų moralės normų ir žaloti kito asmens sveikatą, kelti pavojų jo gyvybei. Nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis buvo agresyvus, ir jį užsipuolė pirmas, šaukdamas ant jo ir vadindamas necenzūriniais žodžiais, taip pat pirmasis smūgiavo. Kaltinamojo veiksmai įvyko viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurioje įvykio metu buvo kitų asmenų, kurie matė įvykį. L. P. nusikalstamos veikos padariniai šiuo atveju yra ne tik nesunkaus sveikatos sutrikdymo, bet ir viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymas.

Be byloje esančių ir aukščiau aptartų kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, L. P. kaltė yra įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais: 2021 m. spalio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 9-15); 2021 m. spalio 21 d. tarnybinis pranešimas dėl konflikto metu nukentėjusio asmens (b. l. 74-76); 2021 m. gruodžio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolas (b. l. 77-80); 2021 m. spalio 21 d. asmens apžiūros protokolas (b. l. 81-86); 2021 m. lapkričio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolas (b. l. 90-99). Nustatyta, kad L. P. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), matant kitiems žmonėms, iš chuliganiškų paskatų, tyčia vieną kartą kumščiu smogė D. M. į nosį bei papurškė jam į akis dujų, tuo padarydamas nukentėjusiajam nosies sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir nosikaulių lūžiu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais L. P. sukėlė pavojingas pasekmes – aplinkiniai asmenys buvo nustebinti ir šokiruoti tokio jo elgesio, todėl neabejotinai buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, nes kaltinamasis suvokė, kad savo veiksmais viešoje vietoje demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei tuo sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką bei iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo asmens sveikatą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad esant viešosios tvarkos pažeidimui padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.).

Nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, L. P. padarė tiesiogine tyčia: jis turėjo suprasti, kad įžūliais smurtiniais veiksmais – be jokios akivaizdžios priežasties, šaukdamas ant nukentėjusiojo D. M. įvairiais necenzūriniais žodžiais, panaudodamas fizinį smurtą, suduodamas kumščiu nukentėjusiajam į nosį, papurkšdamas dujų į akis, – ne tik nesunkiai sužalojo nukentėjusiojo sveikatą iš chuliganiškų paskatų, bet ir demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatyti jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo.

        Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

L. P. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

L. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą. Jis anksčiau teistas vieną kartą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už baudžiamojo nusižengimo padarymo, todėl nėra laikomas teistu (b. l. 139-141), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 124, 125), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 126-138). Kaltinamasis L. P. prisipažino padaręs nusikaltimą tik iš dalies, kritiškai nevertina savo poelgių, nukentėjusiojo D. M. neatsiprašė, žalos neatlygino. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti L. P. už kiekvienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jų dydį nustatant mažesnį nei straipsnių sankcijose nurodytas bausmės vidurkis. Bausmės, paskirtos už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudarančių idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, padarymą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu.

L. P. nors teisiamas antrą kartą, bet tik pirmą kartą už nusikalstamų veikų padarymą, šiuo metu naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta. Nurodytos aplinkybės ir kaltinamojo asmenybė, jo jaunas amžius, leidžia pagrįstai manyti, kad L. P. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo L. P. asmenybė, jo gyvenimo socialiniai pokyčiai, nepašalina padarytų veikų pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir yra šiuo atveju galimybė atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o kartu apsaugoti kaltinamojo prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Kita vertus, paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, L. P. prarastų galimybę socializuotis visuomenėje, neturėtų galimybės pradėti keisti savo gyvenimo teigiama linkme, kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu, jei turėtų galimybę atsukti laiką atgal, nekartotų savo elgesio. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai kaltinamojo L. P. atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus gali būti pasiekti atidedant realios laivės atėmimo bausmės vykdymą, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, L. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis yra dar jauno amžiaus, anksčiau jam bausmės vykdymo atidėjimas nėra taikytas, nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto sukėlimu kitam asmeniui bei viešosios tvarkos pažeidimu padarė pirmą kartą, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes jam skirtinas BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas, artimas minimaliam. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 punktais jam skirtini įpareigojimai - per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 

L. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą. (b. l. 162-164).

        Dėl civilinių ieškinių

        Byloje pareikštas civilinio ieškovo D. M. civilinis ieškinys dėl 3000 Eur (trijų tūkstančių) neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 191). Nurodė, kad L. P., 2021 m. spalio 21 d. apie 13:24 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) stotelėje, adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant kitiems žmonėms, iš chuliganiškų paskatų, tyčia vieną kartą kumščiu smogė D. M. į nosį bei papurškė jam į akis dujų, tuo padarydamas nukentėjusiajam nosies sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir nosikaulių lūžiu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nukentėjusysis D. M. nusikalstamais kaltinamojo L. P. veiksmais patyrė neturtinę žalą, kurios dydį įvertino 3000 eurų. Iš prie civilinio ieškinio pridėtos 2021 m. spalio 21 d. pažymos matyti, kad D. M. dėl sumušimo patyrė stiprų skausmą, kuris vertinamas 6-8 balais pagal skalę, reikėjo skubiai numalšinti skausmą. Dėl padarytų sužalojimų vieną mėnesį buvo nedarbingas, negalėjo vykdyti individualios veiklos, sudaryti sutarčių su klientais, patyrė nepatogumus bendraudamas su draugais, artimaisiais. Iš 2022 m. vasario 22 d. prie civilinio ieškinio pateiktos pažymos matyti, kad ambulatorinėje apsilankymo pažymoje pažymima, kad D. M. apie du mėnesius jaučiasi įsitempęs, nerimauja, nakties metu nemiega, o priėmimo metu jaučiasi įsitempęs, susinervinęs. Iš medicininių dokumentų aprašo ir paties nukentėjusiojo paaiškinimo matyti, kad padarytos nusikalstamos veikos padaryti padariniai tokie kaip nerimas, nemiga, baimė nėra išnykusios iki šiol.

        BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumą, veikos pobūdį, eigą, patirtą sužalojimą, į prašomos priteisti sumos dydį, į kaltinamojo L. P. materialinę padėtį, t. y. nedirbantis, nevedęs, gyvena su tėvais, į sukeltą fizinį skausmą, patirtus išgyvenimus, nukentėjusiajam paskirtą gydymą, dėl ko šis negalėjo vykdyti individualios veiklos, atsižvelgtina į tai, kad daugiau nebuvo apribota nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, be to, nukentėjusiojo sveikatai nekilo tokių padarinių, kurie turėtų itin neigiamą įtaką jo sveikatai ir gyvenimo kokybei ateityje. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, atsižvelgiant į esamą teismų praktiką, siekiant protingos nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies - nukentėjusiojo D. M. naudai iš kaltinamojo L. P. priteistina 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. 

        Byloje yra pareikštas civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilis ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamojo L. P. priteisti PSDF biudžetui padarytą 42,24 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų 24 ct) žalą dėl nukentėjusiojo gydymo, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (b. l. 108-109, 110). Ieškinyje KTLK nurodo, kad įtariamojo nusikalstamais veiksmais buvo sužalotas D. M., kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 42,24 Eur. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu su šiuo civiliniu ieškiniu sutiko, todėl teismas sprendžia, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai, todėl privalo atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

        Nukentėjusysis D. M. prašo priteisti iš kaltinamojo L. P. jo patirtas 1136,82 Eur  bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, teikiant teisines konsultacijas, parengiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir atstovaujant teisme (1 t., b. l. 191-194, ir kt.). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog advokatui už teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje D. M. sumokėjo 1136,82 Eur. BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos, kurias patyrė proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje atstovą, gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo 1136,82 Eur išlaidos sumokant atstovui advokatui už paslaugas yra pagrįstos (byloje ruošė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiojo  interesams bylos teisminio nagrinėjimo metu), todėl išieškotinos iš kaltinamojo  L. P..

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su „Body“ kameros vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

L. P. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir L. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi L. P. paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems)  mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 punktais, per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį L. P. įpareigoti:

- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje,

- dalyvauti elgesio pataisos programoje,

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusiojo D. M. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo L. P. civilinio ieškovo D. M. naudai 2000 Eur (du  tūkstančius eurų 00 centų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo L. P. 1136,82 Eur  Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt šešis eurus ir 82 centus) nukentėjusiajam D. M. bylinėjimois išlaidoms atlyginti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos byloje pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai.  Priteisti iš L. P. 42,24 Eur (keturiasdešimt du eurus 24 centus) turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –  vieną kompaktinį diską su „Body“ kameros vaizdo įrašu, pridėtą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

        Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė