Teikimas Nr. T-168-1123/2020
Teisminio proceso Nr. 1-13-1-04257-2008-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. vasario 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,
sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei,
dalyvaujant nuteistajam A. J.,
prokurorui Armandui Vainauskui,
teismo posėdyje išnagrinėjo antstolio Dariaus Stakeliūno teikimą dėl nuteistajam A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, paskirtos bausmės – baudos, pakeitimo laisvės apribojimu.
Teismas
n u s t a t ė :
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-217-655/2010 A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 MGL, t.y. 1300 Lt bauda, kas atitinka 376,51 Eur.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas antstolio Dariaus Stakeliūno 2019 m. gruodžio 19 d. prašymas dėl A. J. paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimu. Antstolis teikime nurodo, kad vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkas A. J. baudos nesumokėjo, piktybiškai nevykdo paskirtos baudos ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai. Skolininkas į siunčiamus dokumentus ir telefonų skambučius visiškai nereaguoja, akivaizdu, jog yra siekiama išvengti esančios prievolės įvykdyti teismui paskirtą baudą. SODROS duomenimis skolininkas jokios darbovietės šiuo metu neturi, VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ duomenimis skolininko vardu nėra jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. 2019 m. gruodžio 18 d. surašytas išieškojimo negalimumo aktas. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, antstolis nurodo, kad išieškoti paskirtos baudos iš A. J. nėra jokių galimybių, todėl prašo spręsti klausimą dėl jam paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimu.
Teismo posėdžio metu A. J. paaiškino, jog jis šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose pagal 2019 metų kovo 4 d. nuosprendį, atlieka bausmę nuo 2019 m kovo 21 d., nuo 2012 m. iki 2016 m. buvo Lukiškių tardymo izoliatoriuje, po to laisvėje iki 2019 metų, šiuo laikotarpiu yra dirbęs savarankiškai bei (duomenys neskelbtini), kuri yra UAB (duomenys neskelbtini) įmonė, (duomenys neskelbtini) ir antstoliams mokėdavo darbdavys, su kitais antstoliais jam pavyko susitarti, antstolis Gaidelis buvo nustatęs sumą, kuri jam buvo paliekama laisvai disponuoti, tačiau visos baudos nesumokėjo, nes nepakako pinigų, nevengė, nesislapstė, pats buvo nuvykęs pas antstolį. Pravieniškių pataisos namuose su darbais labai blogai, administracija neteikia pasiūlymų dirbti, šiuo metu baiginėja profesinę mokyklą, aktyviai ieško darbo, jei tik atsiras darbo vieta, tai dirbs. Patikino, kad skolą sumokės, tik nežino kada.
Teismo posėdžio metu prokuroras siūlė antstolio teikimą atmesti kaip nepagrįstą, nes aplinkybės yra tokios, kad šiuo metu A. J. atlikinėja bausmę, tai tikrai šiai dienai negalima sakyti, kad jis vengia mokėti. Mokosi, ieško darbo vietų, pačios baudos, bent kiek aiškino, niekad nevengė mokėti, tai patvirtina, kad buvo nuvykęs pas antstolį D. Stakeliūną ir į klausimą, kur yra kontora, atsakė teisingai, o keisti, kaip prašo, antstolis į laisvės apribojimą, prokuroras nemato prasmės, nes gausis 7 dienos laisvės apribojimo, skirti viešuosius darbus irgi nėra galimybės, nes nuteistasis atlieka bausmę, jeigu nuteistais tikrai vengs atlikinėti bausmę ar sumokėti baudą, tada antstolis galės pakartotinai kreiptis .
Teikimas netenkintinas.
Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) V skyriuje „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“. Vadovaujantis BPV 22 straipsnio 1 dalimi, baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Jeigu nuteistasis per du mėnesius ar kitą teismo nustatytą terminą savarankiškai laiku nesumoka visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (BVK 22 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalis). Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta (BVK 24 straipsnio 2 dalis). Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais (BVK 25 straipsnio 1 dalis). Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu (BVK 25 straipsnio 2 dalis). Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019-07-06). Taigi, kaip matyti, baudžiamasis įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus; kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra (BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys). Tai turi nustatyti antstolis, kuriam pavesta vykdyti baudos išieškojimą.
Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas kita bausme – viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019-07-06) yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama, tokia teisė negali būti realizuojama, formaliai siekiant kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis, kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas, privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl antstolis išieškojimo procese turi būti pakankamai aktyvus (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. T-49-557/2019). Darytina išvada, jog norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti, o norint baudą pakeisti laisvės apribojimu, būtina nustatyti, ar nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai. Tai, pagal BVK 24 straipsnio 2 dalį ir BPK 352 straipsnio 2 dalį, priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes.
Nagrinėjamu atveju, teikime antstolis teigia, kad priverstinis baudos išieškojimas iš A. J. yra neįmanomas, be to antstolis nurodo, jog šis asmuo siekia išvengti esančios prievolės įvykdyti teismui paskirtą baudą ir nurodo faktines aplinkybes, kuriomis remiantis galima daryti tokias išvadas: skolininkas į siunčiamus dokumentus ir telefonų skambučius visiškai nereaguoja, SODROS duomenimis skolininkas jokios darbovietės šiuo metu neturi, VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ duomenimis skolininko vardu nėra jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, 2019 m. gruodžio 18 d. surašytas išieškojimo negalimumo aktas.
Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018).
Pažymėtina, kad keičiant baudą į laisvės apribojimą pagal BK 47 straipsnio 8 dalį reikia nustatyti ir valinį momentą – nuteistojo sąmoningą nenorą vykdyti jam teismo nustatytą pareigą. Nagrinėjamu atveju antstolis teikime teigia, kad nuteistasis piktybiškai nevykdo paskirtos baudos, tačiau nepateikia jokių tokią išvadą pagrindžiančių argumentų. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. lapkričio 27 d. skolininkas kreipėsi į antstolį su prašymu leisti mokėti įsiskolinimą dalimis ( vykdomosios bylos b.l. 33), tai patvirtino ir nuteistasis teisme, nurodydamas, jog siekė susitarti su antstoliu D.Stakeliūnu dėl skolos sumokėjimo dalimis, nurodė antstolio kontoros adresą, kad jis buvo ten nuvykęs. A. J. teisme nurodė, jog skolos sumokėjimo nevengė, tačiau jos nesumokėjo dėl nepakankamų pajamų, taip pat dėl to, jog laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2016 metų jam buvo paskirta kardomoji priemonė — suėmimas ir jis buvo Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime, nuo 2019 m. kovo 21 d. atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Šiuos duomenis patvirtina išrašas iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ( b.l. 11-20). Tai, kad A. J. nevengė skolos išieškojimo patvirtina tai, kad jis SODROS duomenimis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) vykdė individualią veiklą, o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir gavo pastovias pajamas. Teismo vertinimu, šiomis aplinkybėmis vykdymo proceso metu galėjo pasidomėti ir antstolis. Tokiu būdu, teismo vertinimu, antstolis, išsamiai neišsiaiškinęs, ar nuteistasis turėjo realią galimybę sumokėti jam paskirtą baudą ir, ar nuteistasis sąmoningai vengė ją mokėti, pateikė teismui nepagrįstą prašymą.
Nors A. J. nuo 2019 m. kovo 21 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jo, kaip nuteistojo, atliekančio jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę realiai, galimybės turėti piniginių lėšų, reikalingų sumokėti baudai, iš tikrųjų yra daugiau ribotos nei laisvėje esančių asmenų. Tačiau tai savaime nereiškia, kad realiai laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo tokių galimybių iš viso neturi. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 125 str. numato pareigą nuteistiesiems dirbti, jeigu jiems darbą siūlo pataisos namų administraciją. BVK 126 str. numato tokiems nuteistiesiems galimybę užsiimti ir individualia darbine veikla. Už darbą nuteistiesiems apmokama pagal jo kiekį bei kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (BVK 131 str. 1 d.). Taigi, nustatytas teisinis reguliavimas suteikia nuteistajam pakankamai galimybių dirbti ir gauti už tai darbo užmokestį, iš kurio galėtų būti daromi atskaitymai pagal vykdomuosius raštus ir kitus vykdomuosius dokumentus (BVK 132 str. 3 d.), kaip ir nagrinėjamu atveju dėl baudos išieškojimo.
Kaip minėta, priverstinio baudos išieškojimo stadijoje teismas įstatymo leidėjo jam suteiktą diskreciją pakeisti baudą kita bausmės rūšimi gali įgyvendinti tik esant imperatyviai baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms, t. y. skolininkui neturint lėšų ar vengiant mokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti. Tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų antstolė, kreipdamasi į teismą su prašymu dėl baudos bausmės pakeitimo kita bausmės rūšimi, nepateikė, t. y. šiuo atveju antstolė nepateikė teismui pakankamų duomenų, kurie sudarytų prielaidas, kad nuteistajam A. J. paskirta bauda būtų pakeista kita bausmės rūšimi.
Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad net jeigu būtų nustatytos sąlygos pakeisti A. J. skirtą baudą laisvės apribojimu (vengimas savu noru sumokėti baudą ir galimybių ją išieškoti nebuvimas), pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktį (1 MGL dydžio bauda prilyginama 1 dienai laisvės apribojimo) jam skirta 376,51 Eur. bauda (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707, kuriuo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo nustatyta, kad bausmių ir nuobaudų dydis lygus 50 Eur. Taigi 376,51 Eur dydžio bauda atitinka 7,5 MGL) turėtų būti keičiama į 7,5 laisvės apribojimo dienų, t. y. į itin trumpą laisvės apribojimo bausmės laiką, kurį ji turėtų būti vykdoma. Teismo vertinimu, dėl laisvės apribojimo bausmės vykdymo ypatumų (nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos) šios bausmės vykdymas nebūtų efektyvus ir nepasiektų bausmės paskirties. Nagrinėjamu atveju antstolio kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, kol nėra išnaudotos visos galimybės išieškoti iš asmens baudą priverstinai, nėra proporcinga priemonė ir šiuo aspektu, todėl antstolio prašymas netenkintinas ir antstolis turėtų imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362 ir 364 straipsniais,
n u t a r i a:
Netenkinti antstolio Dariaus Stakeliūno teikimo dėl A. J. paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimu.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aušra Ragelienė