Civilinė byla Nr. e2-818-933/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00198-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Torsena“ vadovo L. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Torsena“ iškelta bankroto byla,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Torsena“ bankroto bylą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė turi mokestinę nepriemoką, kuri, vadovaujantis Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2022 m. balandžio 4 d. sudarė 17 084,18 Eur (iš jų 14,77 Eur vykdomieji dokumentai, 159,74 Eur mokestis už aplinkos teršimą, 2 980,53 Eur gyventojų pajamų mokestis, 343 Eur pelno mokestis, 13 586,14 Eur pridėtinės vertės mokestis). Mokestinė neprimoka susidarė nuo 2019 m. lapkričio 26 d. pagal bendrovės pateiktas deklaracijas. VMI sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „Torsena“ turto buvo perduoti vykdyti antstolėms, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Nekilnojamojo turto registro duomenimis bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Valstybės įmonės „REGITRA“ duomenimis atsakovės vardu registruotos transporto priemonės yra areštuotos/įkeistos hipoteka ir jų dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Atsakovės Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui pateiktame paskutiniame balanse už 2016 m. viso turto vertė nurodyta 128 782 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 97 080 Eur. UAB „Torsena“ yra nemoki. Ieškovės nuo 2019 m. lapkričio 28 d. taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai atsakovei yra nerezultatyvūs ir nesėkmingi, atsakovės mokestinė nepriemoka vis didėja. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, bendrovėje nedirba nė vienas darbuotojas, todėl bendrovė veiklos nevykdo, be to, atsakovė skolinga ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui, skola sudaro 113,04 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, kitų kreditorių naudai bendrovės atžvilgiu užvesta 13 vykdomųjų bylų, bendra išieškoma suma sudaro 22 481,45 Eur. VMI 2022 m. sausio 10 d. raštu RNA-762 pateikė pranešimą apie nemokumo proceso inicijavimą, tačiau atsakovė per 30 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo mokestinės nepriemokos nesumokėjo, nebuvo sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė yra nemoki.

2.       Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atsakovės vadovas prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nurodė, kad šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje iki 2022 m. spalio 30 d., todėl iki bausmės atlikimo laiko jis sudarys skolos atsiskaitymų grafiką su VMI.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 13 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Torsena“ bankroto bylą.

4.       Teismas atmetė atsakovės vadovo prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo iki 2022 m. spalio 30 d., nurodęs, kad UAB „Torsena“ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. lapkričio 26 d. pagal bendrovės pateiktas deklaracijas, UAB „Torsena“ vadovas nepateikė įrodymų, kodėl iki šios dienos nesikreipė į kreditorę dėl skolos atsiskaitymo grafiko sudarymo, nepateikė duomenų, kad įmonė turės lėšų mokėti kreditorei susidariusią skolą, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad VMI sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „Torsena“ turto buvo perduoti vykdyti antstolėms, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Be to, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos priima nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip 30 dienų (JANĮ 25 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės vadovas nenurodė ir nepateikė įrodymų apie galimą atsiskaitymą su kreditore iki 2022 m. spalio 30 d., prašymą dėl bylos atidėjimo teismas atmetė.

5.       Teismas nurodė neturintis aktualių duomenų apie atsakovės finansinę būklę, jos turtą ir vykdytą ar vykdomą veiklą, todėl įvertino atsakovės finansinę būklę ir gyvybingumą pagal ieškovės pateiktus ir iš viešųjų registrų gautus duomenis. Teismas nustatė, kad UAB „Torsena“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2014 m. lapkričio 13 d., jos vadovas nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. yra L. J. VMI pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. balandžio 4 d. duomenimis, UAB „Torsena“ mokestinė nepriemoka buvo 17 084,18 Eur, iš jų: 14,77 Eur vykdomieji dokumentai, 159,74 Eur mokestis už aplinkos teršimą, 2 980,53 Eur gyventojų pajamų mokestis, 343 Eur pelno mokestis, 13 586,14 Eur pridėtinės vertės mokestis. UAB „Torsena“ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. lapkričio 26 d. pagal bendrovės pateiktas deklaracijas. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Valstybės įmonės „REGITRA“ duomenimis bendrovės vardu yra registruoti automobiliai: DAF FT XF 105.460, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); DAF FT 95XF.430, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei priekaba HUMBAUR, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Šios transporto priemonės yra areštuotos/įkeistos hipoteka ir jų dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Remiantis viešai 2022 m. birželio 13 d. skelbiamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis įmonėje yra 1 apdraustasis. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad nėra atsakovės atžvilgiu nagrinėjamų bylų Lietuvos teismuose. Remiantis viešais antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu yra vykdomos dvidešimt keturios vykdomosios bylos 60 791,57 Eur sumai. Aptartos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad įmonė neturi apyvartinių lėšų ar likvidaus turto, iš kurių galėtų atsiskaityti su kreditoriais, taip pat nėra duomenų apie realiai egzistuojantį trumpalaikį turtą.

6.       Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „Torsena“ turto neturi, sistemingai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, t. y. įmonės būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą įmonės nemokumo sąvoką, nes atsakovė nevykdo turtinių prievolių ir jos turimi įsipareigojimai viršija turimo turto vertę. Duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. jog atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles yra laikinas, nėra. Teismas konstatavo, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovės vadovas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Atsakovės finansinė padėtis buvo nustatyta vadovaujantis 2016 m. duomenimis, kai įmonė ir 2021 m. aktyviai vykdė ekonominę veiklą.

7.2.                      Teismas, atmetęs atsakovės vadovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nesudarė galimybės pateikti aktualius įrodymus, kurie leistų pagrįsti įmonės ekonominę būklę ir turimo turto vertę.

7.3.                      Norint tinkamai nustatyti įmonės pradelstų įsipareigojimų ir įmonės turto santykį, būtina įvertinti atsakovės kreditorių įsipareigojimus atsakovės naudai. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui, jis turi pareikalauti skolų suderinimo aktų.

7.4.                      Teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį.

8.       Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Atsakovė mokestinės nepriemokos nesumoka daugiau nei du metus. Ieškovė iš atsakovės nuo 2022 m. sausio 10 d. pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo negavo informacijos.

8.2.                      Atsakovė nėra teikusi Juridinių asmenų registrui savo finansinės atskaitomybės už 2017, 2018, 2019, 2020, 2021 metus, taigi nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų. Tai rodo, kad atsakovės apskaita tvarkoma netinkamai bei kelia abejones, ar atsakovė apskritai vykdo veiklą ir gauna pajamas.

8.3.                      Apeliantė, prieštaraudama bankroto bylos iškėlimo faktui, turėjo pateikti į bylą įrodymus, kurie paneigtų įsiskolinimų kreditoriui aplinkybes, patvirtintų apeliantės mokumą. Tokie įrodymai nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje nebuvo pateikti, nepateikti ir atskirajame skunde.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10.       Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).

11.       Apeliacijos objektą nagrinėjamoje byloje sudaro Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atsakovei UAB „Torsena“ buvo iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovės vadovas, nesutikdamas su šia teismo nutartimi, nurodo, kad atsakovė ir 2021 m. aktyviai vykdė ekonominę veiklą, finansiniai sunkumai yra laikini, teismas nesiaiškino atsakovės realios finansinės padėties, nevertino turto, atsakovės atžvilgiu esančių įsipareigojimų, be to, teismas, atmesdamas atsakovės vadovo prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nesudarė atsakovei galimybės pateikti aktualius įrodymus.

12.       Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui yra keliama bankroto byla, jeigu yra nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo, kaip vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, samprata yra atskleista JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, juridinio asmens nemokumas yra suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – juridinio asmens negalėjimu laiku vykdyti prievolių arba tuo, kad visų jo turimų įsipareigojimų vertė yra didesnė už jo turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-330/2022).

13.       Be kita ko, kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos ir kitos aplinkybės, galinčios pagrįsti juridinio asmens nemokumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumas yra sietinas ir su kitokiais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

14.       Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Kita vertus, bankroto procesas neturi sudaryti sąlygų pašalinti iš rinkos vis dar mokių ir galinčių sėkmingai tęsti veiklą juridinių asmenų. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

15.       Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Teismų praktikoje nurodyta, kad atitinkamų duomenų, įrodančių, jog įmonė vykdo veiklą ir jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-567/2022).

16.       Kaip matyti iš byloje esančių domenų, atsakovė nėra pateikusi valstybės įmonei Registrų centrui savo finansinės atskaitomybės dokumentų už paskutinius keletą metų. Paskutiniai duomenys Juridinių asmenų registrui teikti už 2016 m. (dokumento reg. Nr. CBP-198 priedas UAB+Torsena+FA). Tokių dokumentų, kurie aktualiu metu pagrįstų atsakovės turtinę padėtį, jos turto ir finansinių įsipareigojimų vertę ir santykį, atsakovė nėra pateikusi ir jos mokumo klausimą vertinančiam teismui. Ginčo atveju, sprendžiant klausimą dėl atsakovės (ne)mokumo ir pagrindo iškelti jai bankroto bylą, turi būti vadovaujamasi kitais byloje esančiais duomenimis apie atsakovės turtinę padėtį, jos turimą turtą ir įsiskolinimus kreditoriams, vykdomą veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir skundžiamos nutarties, būtent tokius duomenis vertino pirmosios instancijos teismas.

17.       UAB „Torsena“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2014 m. lapkričio 13 d., jos vadovas nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. yra L. J. (dokumento reg. Nr. CBP-198 priedas UAB Torsena MMR Israsas). Ieškovės mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. balandžio 4 d. duomenimis, UAB „Torsena“ mokestinė nepriemoka buvo 17 084,18 Eur, iš kurių 14,77 Eur vykdomieji dokumentai, 159,74 Eur mokestis už aplinkos teršimą, 2 980,53 Eur gyventojų pajamų mokestis, 343 Eur pelno mokestis, 13 586,14 Eur pridėtinės vertės mokestis (dokumento reg. Nr. CBP-198 priedas Mais balansas UAB Torsena). UAB „Torsena“ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. lapkričio 26 d. pagal bendrovės pateiktas deklaracijas. Atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (dokumento reg. Nr. CBP-198 priedas NTR išrašas UAB Torsena; e. b. 1 t. 113 b. l.). Valstybės įmonės „REGITRA“ duomenimis bendrovės vardu yra registruoti automobiliai: DAF FT XF 105.460, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); DAF FT 95XF.430, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei priekaba HUMBAUR, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) (dokumento reg. Nr. CBP-198 priedas UAB+Torsena+VĮ Regitra; e. b. 1 t. 100–112 b. l.). Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šios transporto priemonės yra areštuotos/įkeistos hipoteka ir jų dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Taip pat pagal viešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenis, atsakovės įmonėje 2022 m. kovo 31 d. nebuvo apdraustųjų (dokumento reg. Nr. CBP-198 priedas VSDFV vieši duomenys). Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, atsakovės atžvilgiu nagrinėjamų bylų Lietuvos teismuose šiuo metu nėra. Pagal viešos antstolių informacinės sistemos duomenis, atsakovės atžvilgiu yra vykdomos dvidešimt keturios vykdomosios bylos, bendra išieškoma suma, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, yra 60 791,57 Eur (e. b. 1 t. 2–84 b. l., dokumento reg. Nr. CBP-198 priedas AIS UAB Torsena). Atsakovė, be kita ko, nevykdo savo prievolės ieškovei, sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką yra perduoti vykdyti antstoliams (e. b. 1 t. 93, 94–95 b. l.). Ieškovė 2022 m. sausio 10 d. pranešimu informavo atsakovę, kad ketina kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo (dokumento reg. Nr. CBP-198 priedas VMI prie FM raštas RNA-762 su priedu, priedas išrašas iš www.post.lt).

18.       Byloje nėra duomenų apie kitą atsakovės turimą turtą, apie konkrečią jos vykdomą veiklą ir iš šios veiklos gaunamas pajamas. Į bylą nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė yra moki (vykdo veiklą, gauna pajamų, turi pakankamai turto ir gali laiku vykdyti savo skolinius įsipareigojimus). Aptartos aplinkybės yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad įmonė neturi apyvartinių lėšų ar likvidaus turto, iš kurių galėtų atsiskaityti su kreditoriais, taip pat nėra duomenų apie realiai egzistuojantį trumpalaikį turtą.

19.       Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė yra nemoki – ji negali laiku vykdyti savo prievolių ir jos turimi įsipareigojimai viršija jos turto vertę, o tai, kaip minėta, pagal JANĮ nuostatas, sudaro pagrindą iškelti jai bankroto bylą.

20.       Atsakovės vadovas atskirajame skunde nurodė, jog atsakovė aktyvią ekonominę veiklą vykdė dar 2021 m., finansiniai atsakovės sunkumai yra laikini, o teismas turėjo remtis aktualiais duomenimis – aktualiais finansinės atskaitomybės dokumentais, remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį. Be to, būtina vertinti ir kitų asmenų įsiskolinimų dydį atsakovės atžvilgiu. Dėl tokių atsakovės vadovo argumentų pažymėtina, jog ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai nurodė, jog mokestinė nepriemoka ieškovei nesumokama jau daugiau nei dvejus metus, atsakovė nevykdo įstatyminės pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus, jie buvo teikti tik už 2016 m. Be to, atsakovė neturi darbuotojų, todėl tai leidžia teigti, jog veikla nėra vykdoma, nėra gaunamos pajamos. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius duomenis, o atsakovės vadovo argumentai, jog turi būti vertinami aktualūs finansinės atskaitomybės dokumentai, yra deklaratyvūs ir paremti tik atsakovės vadovo samprotavimais. Atsakovė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, todėl ir jų įvertinti teismas neturi objektyvių galimybių. Atsakovė šiuo metu nevykdo veiklos, o atsakovės vadovas savo nurodytų aplinkybių nepagrindė įrodymais, netgi nenurodė, kokie jo žiniomis įsiskolinimai atsakovės atžvilgiu yra susidarę (nenurodė atsakovės debitorių), kokia, atsakovės vadovo nuomone, yra atsakovės turto vertė. Byloje nėra pateikta paaiškinimų ir įrodymų, kad atsakovė, neturėdama turto (turimas turtas įkeistas arba areštuotas) ir darbuotojų, bus pajėgi vykdyti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta yra perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent atsakovė turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos gerą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Atsakovei nepateikus teismui duomenų apie savo vykdomą veiklą, turimą turtą, gaunamas pajamas ir pan., apeliacinės instancijos teismas atsakovės vadovo argumentus apie tariamą atsakovės mokumą vertina kaip deklaratyvius ir nepaneigiančius skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų.

21.       Atskirajame skunde nurodytas argumentas, jog teismas nepagrįstai neatidėjo bylos nagrinėjimo ir taip nesudarė atsakovei galimybės pateikti aktualius duomenis, taip pat vertintinas kaip nepagrįstas. Visų pirma pažymėtina, jog apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ieškovė atsakovę informavo dar 2022 m. sausio mėn. (dokumento reg. Nr. CBP-198 priedas VMI prie FM raštas RNA-762 su priedu, priedas išrašas iš www.post. lt). Pareiškimas teisme gautas 2022 m. balandžio 6 d. Taigi atsakovė turėjo galimybę tris mėnesius rinkti duomenis, atsiskaityti su ieškove, kreiptis į ieškovę dėl susitarimų dėl atsiskaitymo sudarymo ir pan. Antra, pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė atsakovės vadovo prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo iki 2022 m. spalio 30 d. Teismas nurodė, jog atsakovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. lapkričio 26 d., atsakovės vadovas nepateikė įrodymų, kodėl iki šios dienos nesikreipė į kreditorę dėl skolos atsiskaitymo grafiko sudarymo, nepateikė duomenų, kad įmonė turės lėšų mokėti kreditorei susidariusią skolą, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad VMI sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „Torsena“ turto buvo perduoti vykdyti antstolėms, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Teismas savo sprendimą atmesti atsakovės vadovo prašymą taip pat pagrindė įstatymo nuostatomis, nurodęs, jog JANĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos priima nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip 30 dienų (JANĮ 25 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo priimtas 2022 m. balandžio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, atsakovės vadovas buvo įpareigotas pateikti teismui duomenis (e. b. 1 t. 85–86 b. l.). 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi Kauno apygardos teismas pratęsė pasirengimo nagrinėti bylą teisme terminą iki 2022 m. birželio 15 d. Skundžiama nutartis pirmosios instancijos teismo priimta 2022 m. birželio 13 d. Tokie procesinių veiksmų atlikimo terminai atitiko įstatymo reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės vadovo prašymo dėl bylos atidėjimo pusės metų laikotarpiui. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebuvo kliūtis atsakovei pateikti tiek reikalautus duomenis, tiek jos požiūriu svarbius bylos išnagrinėjimui rašytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovės tariamą mokumą. Trečia, net ir su atskiruoju skundu nėra pateikti įrodymai, kuriais apeliantas grindžia savo teiginius.

22.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, yra teisėta ir pagrįsta. Atsakovės vadovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ar ją pakeisti. Todėl atsakovės vadovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas        Irmantas Šulcas