Teismingumo byla Nr. T-9/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01659-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2018 m. sausio 8 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos O. R. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus, dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyriaus 2017 m. sausio 30 d. sprendimą „Dėl žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, pertvarkymo sujungimo ir padalijimo būdu, naujo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, suformavimo, servitutų nustatymo ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į suformuotą žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ Nr. 16SK-7-(14.16.110); 2) NŽT Palangos skyriaus 2017 m. balandžio 12 d. įsakymą „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, dalių nustatymo“ Nr. 16VĮ-101-(14.16.2).

Pareiškėja paaiškino, kad yra valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, esančių pastatų (sandėlio ir sandėlio patalpos) savininkė. Pareiškėjos teigimu, ginčijamas sprendimas ir įsakymas buvo priimti remiantis nebegaliojančiu Detaliuoju planu bei Detaliojo plano koregavimo detaliuoju planu. Kadastro duomenys buvo patvirtinti taip pat pagal negaliojančio teritorijų planavimo dokumento sprendinius. NŽT Palangos skyrius pareiškėjai pateikė susitarimo projektą, kuriuo siūloma abipusiu susitarimu keisti valstybinės žemės nuomos sutartį ir išsinuomoti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalis, kurių bendras plotas 0,0216 ha, vietoje nuomojamų 0,1024 ha, taip pat pakeitė žemės sklypo naudojimo būdą iš komercinės paskirties į susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Nesutikus pakeisti nuomos sutartį abipusiu šalių susitarimu, NŽT Palangos skyrius, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.564 straipsnio nuostatomis, įgis teisę šią sutartį nutraukti. Pasak pareiškėjos, nuomojamo valstybinės žemės ploto sumažinimas beveik penkis kartus, žemės naudojimo būdo pakeitimas yra esminės sutarties sąlygos, todėl toks keitimas turėjo būti iš anksto aptartas su pareiškėja dar iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Civilinio kodekso 6.189 str. 1 d.), todėl, pareiškėjos teigimu, NŽT privalėjo laikytis sutarties ir užtikrinti, kad rengiamuose teritorijų planavimo dokumentuose būtų numatytas tas pats žemės naudojimo būdas kaip ir sutartyje, taip pat išsaugotas tas pats nuomojamas plotas. Civilinio kodekso 4.98 straipsnyje numatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, todėl pareiškėja reikalauja nepažeidinėti valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų ir panaikinti ginčijamus sprendimą bei įsakymą, kurie tiesiogiai neigiamai įtakoja nuomos sutarties įgyvendinimo galimybes.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad keliamas ginčas yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais. Nors pareiškėja prašo panaikinti NŽT Palangos skyriaus priimtus administracinius aktus, tačiau iš skundo bei reikalavimų turinio spręstina, kad ginčas iš esmės kilęs dėl valstybinės nuomos sutarties pakeitimo, suformavus naujai žemės sklypą, nustačius servitutus, patikėtinį bei naujai nustačius valstybinės žemės dalis. Be to, pareiškėja kelia civilinio pobūdžio ginčą dėl NŽT veiksmų, atliktų jai įgyvendinant valstybės žemės savininko teises, teisėtumo. Todėl keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir turėtų būti teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Šioje byloje prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2017 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 16SK-7-(14.16.110) dėl žemės sklypų pertvarkymo sujungimo ir padalijimo būdu, naujo žemės sklypo suformavimo, servitutų nustatymo ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į suformuotą žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2017 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. 16VĮ-101-(14.16.2) dėl valstybinės žemės sklypo dalių nustatymo.

Nors aptariamu atveju pareiškėja kelia reikalavimus panaikinti administracinius aktus, tačiau šiame ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai. Keliamu ginču pareiškėja iš esmės nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus siūlymu abipusiu susitarimu keisti valstybinės žemės nuomos sutartį. Taigi ginčijamus aktus pareiškėja laiko pažeidžiančiais jos, kaip valstybinės žemės nuomininkės, teises. Be to, pažymėtina, kad ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2017 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. 16VĮ-101-(14.16.2) dėl valstybinės žemės sklypo dalių nustatymo yra priimtas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, pagrindu. Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra ne kartą nurodžiusi, kad ginčai, susiję su naudojamų valstybinės žemės sklypų dalių nustatymu pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. T-XX-28-11; 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis Nr.T-XX-51-11; 2012 m. sausio 5 d. nutartis Nr. T-91/2011).

Nors šioje byloje pareikštas reikalavimas panaikinti sprendimą dėl žemės sklypų pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo bei servitutų nustatymo yra administracinio teisinio pobūdžio, tačiau ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, todėl ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjos O. R. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo perduoti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.