Administracinė byla Nr. A-265-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00172-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant V. Š., K. K., A. V., I. G., J. B., D. A. V. (V. K. V. turto paveldėtoja), dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

pareiškėjas A. A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 2-7) bei patikslintu skundu (II t., b. l. 134-144) dėl:

1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) direktoriaus 2013 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-15 3, 4 dalies ir 5.1 punkto panaikinimo;

2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 14SAD-(14.14.104.)-2721 panaikinimo;

3) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojimo priimti naują sprendimą, pateikiant visą informaciją pareiškėjui į jo 2013 m. rugsėjo 27 d. prašymą.

Pareiškėjas nurodė, kad yra žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatais, (duomenys neskelbtini), savininkas. Pažymėjo, jog 1998 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 2009 ir 2000 m. vasario 7 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 355 prie jo nekilnojamojo turto buvo suprojektuotas privažiavimas – kelias 4-III-5. Tvirtino, kad nesuderinus su žemės savininkais, ginčo kelias, anot atsakovo, patenkantis į privataus žemės sklypo ribas ir esantis privati nuosavybė, buvo nepagrįstai atsakovo panaikintas, apribojant galimybę patekti prie savo žemės sklypų ir sodybų.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo įgaliotas atstovas prašė administracinę bylą sustabdyti, kadangi yra paduotas atskirasis skundas dėl 2014 m. kovo 13 d. teismo nutarties taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, be to, nagrinėjama byla turi prejudicinį ryšį su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariate atliekamu ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-001117-13 bei su neįsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1335-583/2013. Tvirtino, kad ginčijamas atsakovo sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 ir 23 straipsnių reikalavimus bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas. Teigė, jog šiaurinėje sklypo dalyje nėra jokio kelio, nors jis ir pažymėtas teritorijų planavimo dokumentuose.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 131-135; III t., b. l. 15-18) su juo nesutiko.

Paaiškino, kad privataus žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiams V. Š., V. K. V., K. K., A. V. ir I. G. (toliau – ir kaimyninis žemės sklypas) Klaipėdos apskrities viršininkas 2009 m. išdavė leidimą rengti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą. Minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui planavimo sąlygas 2009 m. išdavė VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, AB „VST“, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyrius. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo 2010 m. parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas 2011 m. suderintas su AB LESTO Kretingos tinklo eksploatavimo grupe, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriumi, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriumi, VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriumi ir privataus žemės sklypo savininkais. Pažymėjo, jog apie rengiamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą 2011 m. vasario 7 d. paskelbta Kretingos rajono savivaldybės administracijos interneto tinklapyje, jis nuo 2011 m. vasario 8 d. iki 2011 m. vasario 22 d. buvo viešai eksponuojamas VĮ Valstybinės žemės fondo Klaipėdos filialo patalpose, tačiau pretenzijų negauta. Nurodė, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Teritorijų planavimo patikrinimo aktas Nr. TPA-(8.16)-1548 patvirtintas 2011 m. birželio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1252 patikslino žemės sklypo, buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), po žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto nustatytus kadastro duomenis, sklypą padalijus į 6 sklypus.

Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypui parengtas žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektas suderintas ir patvirtintas vadovaujantis tuo metu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jie nenuginčyti ir teisingi. Pabrėžė, jog Klaipėdos apskrities viršininkas 1999 m. balandžio 4 d. sprendimais Nr. 5642, 5645, 5646 ir 5644 bendrosios dalinės nuosavybės teise P. V., J. V., E. P., P. V., A. J. atkūrė nuosavybės teises natūra į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vaineikių kaime, Kretingos rajone. Pareiškėjas 2012 m. spalio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. JD-2145 ir 2012 m. spalio 1 d. dovanojimo sutartimi Nr. JD-2063 įsigijo 2,6 ha bendrosios jungtinės dalinės nuosavybės teise ir asmeninės nuosavybės 0,006 ha žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis.

Rėmėsi atkūrimo bylos duomenimis – 1998 m. spalio 1 d. grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu, žemės sklypo planu ir žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentele, ir tvirtino, jog privažiuoti prie minėto žemės sklypo buvo suprojektuoti du privažiuojamieji keliai, t. y. ginčo kelias ir privažiuojamasis kelias, nurodytas iki sklypo šiaurinės dalies, kuris yra užtikrintas iki šiol. Teigė, kad ginčo kelias patenka į privataus žemės sklypo ribas ir yra privati nuosavybė. Nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, jog rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą jį privalomai reikėjo registruoti Teritorijų planavimo dokumentų registre.

Pabrėžė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 27 d. prašymo dalį „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“, kurį persiuntė Kretingos rajono savivaldybė 2013 m. spalio 8 d. raštu Nr. (4.1.9.)-D3-5501, pateikė motyvuotą atsakymą ir dalį prašomų dokumentų kopijų, kitą dalį prašomų dokumentų kopijų pateikė Kretingos rajono savivaldybė. Be to, prašomų dokumentų kopijos A. A. P. buvo teikiamos ir 2013 m. vasario 12 d., 2013 m. liepos 7 d. raštais Nr. 14SD-(14.14.104.)-1786 ir Nr. 14SD-(14.14.104.)-381. Pažymėjo, kad teikiant atsiliepimą į pareiškėjo skundą, pakartotinai buvo pateiktos pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 27 d. prašomų dokumentų kopijos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 124-125) su juo nesutiko.

Nurodė, kad įsigydamas žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , pareiškėjas žinojo, kad kelias iki jo sodybos nebuvo nutiestas ir numatytas. Pažymėjo, jog šalia pareiškėjo žemės sklypo yra J. B. ir kitų asmenų dirbamos žemės, o ten, kur buvo suprojektuotas vienintelis teisėtas kelias, yra privati nuosavybė. Nurodė, kad pareiškėjas gali patekti prie savo sklypo šiauriniu keliu ir savo žeme.

Tretieji suinteresuoti asmenys I. G., V. Š. atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 106, 108) skundo pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu (III t., b. l. 182–188) pareiškėjo skundą bei patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstus. Nusprendė, įsiteisėjus sprendimui, panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdymą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-15 5.1 punkto galiojimo, taikytą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartimi.

Teismas nustatė, jog byloje kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. IT-(7.5)-15 3, 4 ir 5.1. dalių, kuriomis atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2012 m. gruodžio 27 d. skundą dėl kaimyniniam žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), atliktų kadastrinių matavimų bei parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo, ir kad pareiškėjas taip pat ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2013 m. spalio 18 d. raštą Nr. 14SD-(14.14.104.)-2721, teigdamas, jog jam nebuvo pateikti jo prašyti dokumentai.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. IT-(7.5)-15 3, 4 ir 5.1. dalių panaikinimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. spalio 26 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių dėl privažiavimo prie pareiškėjo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius 2012 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104.)-2024 (I t., b. l. 16) informavo pareiškėją, kad jam priklausančiame sklype servitutas (kelio) nebuvo numatytas ir jis nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, o Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 355, iki pareiškėjo sklypo yra suprojektuotas privažiavimas, t. y. III kategorijos 5 metrų kelias. Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 30 d. prašymu (I t., b. l. 20) NŽT Kretingos skyriaus prašė pateikti turimų dokumentų patvirtintas kopijas. Nesutikdamas su NŽT Kretingos skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104.)-2024 bei tvirtindamas, kad jam nebuvo pateikti visi dokumentai, nurodyti 2012 m. lapkričio 30 d. prašyme, pareiškėjas 2012 m. gruodžio 27 d. skundu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorių, kuris išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka išsprendė ginčą ir priėmė ginčijamą 2013 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-15, kurio 3 ir 4 dalimis nusprendė (I t., b. l. 25-28) atmesti pareiškėjo skundą dėl kaimyniniam žemės sklypui parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pripažinimo netekusiu galios ir nustatytų kadastro duomenų, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pripažinimo negaliojančiais, o 5.1. dalimi įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių patikslinti vietinės reikšmės kelių tinklą rengiant paskesnį Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, panaikinant privačiuose žemės sklypuose, esančiuose tarp pareiškėjui ir bendraturčiams priklausančio žemės sklypo ir šiuo metu padalyto privataus žemės sklypo suprojektuotą ginčo kelią.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė konkrečių ginčijamo administracinio akto dalių neteisėtumo pagrindų. Pareiškėjas, argumentuodamas, kad ginčo kelias pažymėtas VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo parengtame ir 2000 m. vasario 17 d. patvirtintame Kašučių projekte, kartu pripažįsta, jog minėtame projekte ginčo kelias pažymėtas kaimyninio privataus žemės sklypo ribose. Kaip nurodo atsakovas, nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys dokumentai – 1999 m. parengtas kaimyninio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, planas, schema, žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelė patvirtina, kad ginčo kelias pateko į minėto žemės sklypo ribas, tačiau žemės plotas, užimtas ginčo keliu, nebuvo išskaičiuotas iš bendro žemės sklypo ploto ir šiam žemės plotui nebuvo nustatytas servitutas, todėl nurodytas kelias yra privati nuosavybė.

Pripažinus, kad ginčo kelias yra privati nuosavybė, pareiškėjas juo naudotis galėtų tik tuo atveju, jei būtų nustatytas kelio servitutas, tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalimi, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turėjo servitutinę teisę naudotis ginčo keliu.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo ginčijamas teritorijų planavimo dokumentas buvo parengtas ir patvirtintas dar iki pareiškėjui 2012 m. spalio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. JD-2145 ir 2012 m. spalio 1 d. dovanojimo sutartimi Nr. JD-2063 įsigyjant žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį. Minėto teritorijų planavimo dokumento rengimo procedūra buvo vieša, tačiau ankstesni pareiškėjui priklausančios žemės sklypo dalies savininkai pretenzijų nereiškė. Teismas vertino, jog nors ginčo kelias ir buvo pažymėtas pareiškėjo nurodytame 2000 m. vasario 17 d. patvirtintame Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, tačiau minėtas kelias privačios nuosavybės teise priklausė privačiam asmeniui, kuriam Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant natūra žemės sklypą (kaimyninis žemės sklypas). Todėl konstatuota, kad ir iki parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, jokio juridinio pagrindo naudotis ginčo keliu ankstesni pareiškėjui priklausančios žemės sklypo dalies savininkai neturėjo. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo teisė naudotis ginčo keliu negalėjo būti pažeista, vien dėl to, kad jam tokia teisė nebuvo suteikta nei servituto, nei jokiu kitu juridiniu pagrindu.

Pareiškėjo argumentus, jog ginčo kelias yra vienintelė galimybė patekti į jam priklausantį žemės sklypą, paneigia teritorijų planavimo dokumentai, kuriais remiantis, pareiškėjas ir kiti jam priklausančio žemės sklypo bendraturčiai turi teisę naudotis privažiuojamuoju keliu, nurodytu iki šio žemės sklypo šiaurės pietinės dalies. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir trečiasis suinteresuotas asmuo J. B.. Tuo tarpu pareiškėjo teiginiai, kad minėtas privažiavimas yra fiktyviai pažymėtas teritorijų planavimo dokumentuose, nepatvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, ginčydamas teritorijų planavimo dokumentą – privataus kaimyninio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, bei jo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotus privataus žemės sklypo, padalinto į 6 žemės sklypus, kadastro duomenis, jokių minėto teritorijų planavimo dokumento neteisėtumo pagrindų nenurodė, tvirtindamas, jog jam turi būti leista naudotis ginčo keliu. Iš ginčijamo sprendimo turinio akivaizdu, jog jis yra pagrįstas tiek teisės normomis, tiek faktinėmis aplinkybėmis, o atsakovo prie atsiliepimo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog šis žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo parengtas laikantis teisės aktuose numatytų procedūrų. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas sprendimas atitinka visus esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Tuo tarpu kaimyninio žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projekto bei administracinių aktų, kurių pagrindu įregistruoti kadastriniai duomenys nekilnojamojo turto registre, teismas nagrinėjamoje byloje nevertino, kadangi šiuos pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo reikalavimus buvo atsisakyta priimti įsiteisėjusiomis 2013 m. balandžio 22 d. ir 2013 m. gruodžio 18 d. teismo nutartimis (I t., b. l. 76-82, 101-102; II t., b. l. 179-183; III t., b. l. 8-12).

Teismas padarė išvadą, jog konstatavęs, kad ginčo kelias yra privati nuosavybė ir juo naudotis pareiškėjui nesuteikta teisė, atsakovas pagrįstai įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių patikslinti vietinės reikšmės kelių tinklą rengiant paskesnį Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, panaikinant privačiuose žemės sklypuose, esančiuose tarp pareiškėjui ir bendraturčiams priklausančio žemės sklypo ir šiuo metu padalyto privataus žemės sklypo (kaimyninio žemės sklypo) suprojektuotą ginčo kelią.

Nenustatęs jokių ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. IT-(7.5)-15 3, 4 ir 5.1. dalių neteisėtumo pagrindų, teismas pareiškėjo skundo dalį dėl nurodyto administracinio akto panaikinimo pripažino nepagrįsta.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2013 m. spalio 18 d. rašto Nr. 14SD-(14.14.104.)-2721 panaikinimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. spalio 8 d. prašymu kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę, prašydamas pateikti dokumentų kopijas – Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ir jo papildymo projektų ištraukas, Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 24 d. įsakymą Nr. 2009 „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo Kretingos rajone ir Palangos miestui po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje“, Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 355 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“, Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 13.6-531 „Dėl Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo Kretingos rajone“, Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. 13.6-23 „Dėl Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Kretingos rajone“, Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. 4-3219-(1.3) „Dėl Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo Kretingos rajone“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1252 „Dėl privataus žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimo, parengus sklypo formavimo pertvarkymo projektą, Kretingos rajone“. Ginčijamu 2013 m. spalio 18 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104.)-2721 NŽT Kretingos skyrius pareiškėjui visų minėtų dokumentų nepateikė, nurodydamas, jog jie jam buvo pateikti kaip proceso šaliai administracinėse bylose Nr. I-1335-583/2013 ir Nr. I-716-342/2013.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas prie 2013 m. gegužės 16 d. teismui pateikto atsiliepimo į pareiškėjo skundą pateikė visų pareiškėjo 2013 m. spalio 8 d. prašomų pateikti dokumentų kopijas (I t., b. l. 142-144, 152-153, 157-158, 159-160, 163, 164, 168-170). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. raštu atsiliepimo su priedais nuorašai buvo išsiųsti pareiškėjui (I t., b. l. 184). Todėl teismas padarė išvadą, kad prašomi pateikti administraciniai aktai pareiškėjui jau buvo įteikti, kaip tai ginčijamu raštu nurodė atsakovas. Kadangi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) nenumato pareigos pakartotinai teikti tą pačią informaciją (16 str. 2 d. 3 p.), NŽT Kretingos skyrius pagrįstai ir teisėtai atsisakė pakartotinai pateikti pareiškėjui tuos pačius administracinius aktus. Tuo tarpu pareiškėjo teiginiai, jog informacija jam iki šiol nepateikta, paneigti aukščiau nurodytais bylos rašytiniais įrodymais.

Dėl teismo posėdžio metu pareiškėjo įgalioto atstovo pateikto prašymo administracinę bylą sustabdyti dėl paduoto atskirojo skundo, atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-001117-13 bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-1335-583/2013, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju, pareiškėjo atstovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų, kuriems esant būtų pagrindas stabdyti administracinę bylą, nenurodė, kaip šios administracinės bylos procesinis sprendimas galėtų priklausyti nuo atliekamo ikiteisminio tyrimo ar išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-1335-583/2013, todėl prašymo dėl bylos sustabdymo netenkino.

III.

Pareiškėjas A. A. P. pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 1-4), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, jį priimdamas, teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas.
2. Pirmosios instancijos teismas, nesustabdęs administracinės bylos, nepagrįstai teigė, jog pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų, kuriems esant būtų pagrindas stabdyti administracinę bylą. Iš tikrųjų pareiškėjas 2014 m. kovo 6 d. pateikė prašymą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-24-342/2014 sustabdymo ir 2014 m. kovo 19 d. prašymą dėl įrodymų pateikimo, tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl įrodymų pateikimo, tokiu būdu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnio nuostatas dėl aktyvaus dalyvavimo tiriant įrodymus, nustatant visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjo teikti įrodymai ir prašymas dėl liudytojų iškvietimo tiesiogiai susiję su pareiškėjo šioje byloje (Nr. I-24-342/2014) keliamais reikalavimais.
3. Nagrinėjama administracinė byla turi būti sustabdyta kol bus išnagrinėta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-001117-13, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio l dalyje, dėl dokumentų suklastojimo t. y. dėl tų pačių šalių, dėl kurių vyksta ginčas nagrinėjamoje byloje bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. I-1335-583/2013, bei išspręstas 2014 m. sausio 23 d. pareiškėjo patikslintas skundas Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-372-903-2014 dėl tų pačių galimai suklastotų teritorijų planavimo dokumentų t. y. 2013 m. kovo 27 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimo Nr. CB2-400-23 panaikinimo; 2013 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimo Nr. CB2-79 atsisakant taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo; 2014 m. sausio 14 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro priimto sprendimo Nr. 4-S-1946 panaikinimo; grąžinimo pareiškėjo 2013 m. spalio 21 d. prašymo, 2014 m. sausio 6 d. prašymo (dėl praleisto termino atnaujinimo) ir 2014 m. sausio 6 d. skundo dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo Klaipėdos apygardos prokuratūrai svarstyti iš naujo.
4. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra atsakovo nevykdoma, kadangi teismas, priimdamas šią nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, netenkino reikalavimo uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus. Toliau rengiamas šios kadastrinės vietovės žemės reformos projektas, kuriuo yra naikinama ginčo kelio 4-III-5 dalis, užkertant kelią pareiškėjui patekti prie savo namų valdos ir dar 18 žemės sklypų savininkams prie savo žemės sklypų. Pareiškėjo pateiktų pasiūlymų atsakovui šis nėra pridėjęs prie šiuo metu rengiamo projekto, taip klaidindamas tiek teismą, tiek pareiškėją, tiek trečiuosius asmenys. Pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo 2014 m. kovo 17 d. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, neišsprendė jo priėmimo klausimo, tačiau privalėjo, vadovaujantis ABTĮ 150 straipsnio 1 dalie 1 ir 2 punktais, jį su byla persiusti nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
5. Pirmosios instancijos teismas diskriminuoja pareiškėją, priimdamas teismo posėdžio metu atsakovo teikiamus įrodymus (dokumentus), kurie jau yra byloje, tačiau atmesdamas pareiškėjo 2014 m. kovo 19 d. prašymą dėl įrodymų pateikimo ir prašymą dėl liudytojų iškvietimo.
6. Pirmosios instancijos teismo sprendime visiškai nepasisakyta ir teismo posėdžio metu nebuvo leista pasisakyti pareiškėjo atstovui dėl 2013 m. vasario 7 d. NŽT sprendimo Nr. IT-(7.5)-15 3, 4 ir 5.1 dalių panaikinimo. 2013 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymoje Nr. 4D-2013/2-10, kuri pateikta byloje, deklaruojama, kad 2011 m. rugsėjo 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjos įsakymu Nr. 14VR14.14.2V1252 dėl privataus žemės sklypo (kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimo, rengiant sklypo formavimo-pertvarkymo projektą, buvo pažeistos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatos, numatančios žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų tvirtinimo procedūrą, taip pat 2008 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr. 4-8371-(1.3) ir 2011 m. rugsėjo 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjos įsakymas Nr. 14YI-(14.14.2)-1252 priimti neteisėtai, kadangi buvo pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies ir 18 straipsnio 4 dalies, bei minėtų taisyklių 52 ir 53 punktų nuostatos. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad pareiškėjas, panaikinus šio ginčo kelio 4-III-5 dalį, neturės kito privažiavimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į minėtas aplinkybes.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (IV t., b. l. 39-44) prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:

1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė teisės normas, reguliuojančias viešojo ir vidaus administravimo subjekto veiklą, veiksmus (neveikimą) bei priimtus administracinius aktus ir sprendimus. Atsakovas nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais iškreiptais faktais bei argumentais.
2. Pareiškėjas klaidina teismą, nurodydamas, kad ginčo kelias yra vienintelė galimybė patekti į jam priklausantį žemės sklypą, nes pagal teismui pateiktus Nacionalinės žemės tarnybos rašytinius įrodymus, t. y. nuosavybės teisių P. V., J. V., E. P., P. V. ir A. J. atkūrimo bylos duomenis, t. y. grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo 1998 m. spalio 1 d. aktą, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą ir žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelę, privažiuoti prie minėto žemės sklypo buvo suprojektuoti du privažiuojamieji keliai, t. y. ginčo kelias ir privažiuojamasis kelias, nurodytas iki sklypo šiaurės pietinės dalies, t. y. privažiavimas prie minėto žemės sklypo yra užtikrintas.
3. Pareiškėjo teiginys, kad pirmosios instancijos teismo veiksmai dėl nepriimtų papildomų įrodymų diskredituoja pareiškėją, nepagrįstas, nes nors administraciniame procese įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas (ABTĮ 57 str.), kuris įpareigoja teismą gauti įrodymus, juos ištirti įstatymo nustatyta tvarka, įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijumi, tačiau teismas privalo įvertinti ir įrodymų leistinumą, ryšį su byla, jų pakankamumą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes teismo išvados atitinka turinčias reikšmės bylai aplinkybes, konstatuotas įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka. Tik tokia įstatymo įtvirtinta įrodinėjimo priemone (rašytiniu įrodymu) turi būti įrodinėjamos ginčo aplinkybės. Pažymėtina ir tai, kad nors proceso šalys ir turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 53 str. 2 d., 57 str. 4 d.) vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Tam, kad būtų galima įsitikinti egzistuojant vieną ar kitą faktą, teismas privalo patikrinti įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą ir tarpusavio ryšį, laikantis lygiateisiškumo principo, bet neprivalo, vertindamas vieną ar kitą įrodymą, besąlygiškai vadovautis vienos iš šalių akcentuotu įrodymo pranašumu ir būtinybe teismui vertinti šį įrodymą būtent tokiu aspektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-557/2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4). Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas, o nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, p. 213-241).

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo prašymą reikalavimo užtikrinimo priemonių bei baudų skyrimo (IV t., b. l. 77-84) prašo jį atmesti.

Nurodo, kad prašymas nepagrįstas iš esmės, pateikti teismui faktai iškraipyti ir neatitinkantys byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei faktinės situacijos.

Dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriui 2014 m. kovo 10 d., 2014 m. kovo 17 d. ir 2014 m. kovo 31 d. pateikė pasiūlymus „Dėl 2014-01-22 priimto NŽT prie ŽŪM Kretingos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 14VI-(14.14.2.)-74 dėl Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plotų patvirtinimo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo sustabdymo“. NŽT Kretingos skyrius 2014 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104.)-1095 „Dėl atsakymo į pasiūlymus“ atsakė pareiškėjui ir išaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjas 2014 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-74 „Dėl Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plotų patvirtinimo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ patvirtino Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ribas ir plotą, laisvos valstybinės žemės, miško ir vandens telkinių žiniaraštį ir nustatė projekto papildymo pradžią 2014 m. vasario 14 d. Šiame rašte pažymėjo, jog pradėtas rengti Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuris pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, nes Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-45 3, 4 dalys ir 5.1 punktas, kuriame Kretingos skyrius įpareigotas patikslinti vietinės reikšmės kelių tinklą rengiant paskesnį Kretingos rajono Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, panaikinant privačiuose žemės sklypuose, esančiuose tarp pareiškėjui ir bendraturčiams priklausančio žemės sklypo suprojektuotą kelią, kadangi institucija, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartimi, aukščiau paminėto sprendinio vykdymą sustabdė kol neįsiteisės priimti procesiniai sprendimai administracinėse bylose Nr. 1-1335-583/2013 ir Nr. I-24-342/2014. Nurodė, kad pareiškėjas apie pradėtos administracinės procedūros sustabdymą Kretingos skyriaus yra informuotas 2013 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104.)-1412 ir pakartotinai informuotas 2014 m. kovo 24 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104)-874 ir kitais institucijos raštais.

Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-74 „Dėl Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plotų patvirtinimo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ patvirtintos Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijos ribos bei plotas, laisvos valstybinės žemės, miško ir vandens telkinių sklypų žiniaraštis ir plotas, taip pat ir saugomose teritorijose, nustatyta projekto papildymo pradžia, pretendentai, pageidaujantys projektuojamojoje teritorijoje gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn neatlygintinai, patikėjimo teise ar neatlygintinai naudoti žemės sklypus ir kitus procedūrinius veiksmus. Taigi, šiuo Kretingos skyriaus vedėjo įsakymu, nebuvo panaikintas ginčo kelias, ar priimti kiti sprendimai, susiję su šiuo klausimu. Šiuo Kretingos skyriaus vedėjo įsakymu buvo sprendžiami kitų piliečių teisėti lūkesčiai, turinčių teisę teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti rengiamame Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jis aptiko, jog 2014 m. rugsėjo 5 d. jau priimtas Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus įsakymas Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-684 dėl Kretingos rajono Darbėnų sen. Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, nors NŽT Kretingos skyrius 2014 m. kovo 24 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104.)-874 buvo informavęs pareiškėją, kad procedūra nebus vykdoma, kadangi sustabdoma. NŽT Kretingos skyrius 2014 m. kovo 15 d. rajoniniame laikraštyje „Švyturys“ pateikė viešą informaciją (skelbimą), kad nuo 2014 m. kovo 24 d. iki balandžio 18 d. darbo dienomis nuo 8.00 iki 12.00 val., patalpose J. K. Chodkevičiaus g. 10, Kretinga, 214 ir 222 kab., bus viešai svarstomi parengti Kretingos rajono Darbėnų, Kašučių ir Laukžemės kadastro vietovių žemės reformos projektai. Pareiškėjas 2014 m. balandžio 17 d. NŽT Kretingos skyriui pateikė prašymą Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo metu aptarti privažiavimo klausimą nuo pagrindinio kelio Darbėnai - Vaineikiai. NŽT Kretingos skyrius 2014 m. balandžio 23 d. surašė aptarimo protokolą Nr. 14PRT-25 dėl Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimo. Projekto autorė S. L. supažindino su Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, projektavimo metu kilusiomis problemomis ir jų sprendimo būdais. Paaiškino, kad viešo svarstymo metu raštiškų pretendentų pareiškimų nebuvo gauta, išskyrus pareiškėjo 2014 m. balandžio 17 d. prašymą dėl privažiavimo prie jo žemės sklypo. Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto aptarime dalyvavo privačių žemės sklypų savininkai J. B., K. K., pareiškėjas. J. B. ir K. K. neprieštaravo ir sutiko, kad pareiškėjas įsirengtų kelią pagal kanalą per jų nuosavybės teise valdomus žemės sklypus iki savo namų. Aptarime konstatuota, kad „dėl šio klausimo vyksta teisminiai ginčai, todėl vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, vykstant teisminiams ginčams, pradėta administracinė procedūra dėl A. A. P. 2014-04-17 prašymo nagrinėjimo sustabdyta kol baigsis teisminiai ginčai“. Viešo svarstymo aptarimo metu nutarta pareiškėjo skundo nenagrinėti, nes priimti bet kokie sprendimai ar veiksmai apsunkintų priimtų teismų sprendimų ar nutarčių įvykdymą. NŽT Kretingos skyrius 2014 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104.)-1501 informavo pareiškėją dėl 2014 m. balandžio 23 d. surašyto aptarimo protokolo Nr. 14PRT-25 ir pridėjo jo patvirtintą kopiją. Kaip ir numatyta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (toliau – ir Metodika) 85 punkte, NŽT Kretingos skyrius 2014 m. liepos 14 d. pateikė išvadą Nr. 14KVR-(14.14.67.)-1 „Klaipėdos apskrities Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tinkamumo teikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjui tvirtinti“ dėl siūlymo tvirtinti projektą. Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vedėja Z. K. patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos teritorijų planavimo dokumento patikrinimo 2014 m. rugpjūčio 12 d. aktą Nr. TRA-(8.16)-2259, kurį patikrino NŽT Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė V. D.. Taigi, tiek Nacionalinės žemės tarnybos Žemėtvarkos skyriaus vedėja Z. K., tiek teritorijų planavimo dokumentą tikrinusi Žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė V. D., atliko Metodikoje įtvirtintus procedūrinius veiksmus, todėl nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorijų planavimo dokumento patikrinimo 2014 m. rugpjūčio 12 d. akte Nr. TRA-(8.16)-2259 padaryti grubūs pažeidimai, dėl ko negalėjo būti priimta teigiama išvada. Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjas 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-684 „Dėl Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtino projekto autorės S. L. parengtą 2014 m. Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės žemės reformos projektą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas ir plotus, nustatytas pagrindines žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdus, pobūdžius, taikomąsias specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei servitutus žemės sklypams, kurie fiziniams ir juridiniams asmenims buvo suprojektuoti iki 2014 m. sausio 22 d. pateiktus prašymus.

Atsižvelgiant į tai, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-45 5.1 punkte nurodytas pavedimas patikslinti vietinės reikšmės kelių tinklą aukščiau paminėtame Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkiniame projekte nebuvo sprendžiamas, pareiškėjas informuotas NŽT Kretingos skyriaus 2014 m. kovo 24 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104.)-874, 2014 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104.)-1095 ir kt. raštais, kad procedūra nebus vykdoma, kol teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. I-24-342/2014. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo priemonių užtikrinimo tenkino iš dalies – laikinai sustabdė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-15 5.1 punkto galiojimą, tačiau nesustabdė viso Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo, dėl ko NŽT Kretingos skyrius minėto sprendimo 5.1 punkte nurodytą pavedimą sustabdė ir teisės aktų nustatyta tvarka informavo pareiškėją ir tai įrodo teismui pateikti rašytiniai įrodymai. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014 m. balandžio 22 d. pavedimas Nr. 1PAV-(1.8)-263 „Dėl teismo sprendimo ir nutarties tinkamo įvykdymo“ pavedė NŽT Kretingos skyriui užtikrinti, kad iki Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimo ir 2014 m. kovo 13 d. nutarties įsiteisėjimo nebūtų atliekami veiksmai, kurie galimai apsunkintų minėto sprendimo ir nutarties įvykdymą. Šis pavedimas – tai struktūrinių padalinių vadovams pagal jiems nustatytas administravimo sritis, konkrečios užduoties pavedimas, kuris yra vidaus dokumentas, atliekantis institucijos teritoriniams skyriams pavestų užduočių vykdymo kontrolės funkciją. Šis pavedimas nepriskirtas dokumentams, kurie sudaro žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Vadovaujantis Metodikos nuostatomis, ir parengtas, suderintas, patvirtintas Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame nėra nurodytas ginčo kelias, kadangi jo pagal faktą nėra. Ortofoto planas yra tam tikras teritorijos vaizdas iš viršaus su matomais pastatais, suformuotomis žemėnaudomis, gatvėmis ir keliais, vandens telkiniais, augmenija, reljefo elementais ir kitais įprastuose žemėlapiuose vaizduojamais objektais. Todėl pareiškėjo argumentas „neaiškiomis aplinkybėmis panaikinta 4-III-5 kelio dalis“ nepagrįstas. Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-684, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“, Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“, atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 22 d. įsakymą Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-74 „Dėl Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro laisvos valstybinės žemės plotų patvirtinimo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vedėjos Z. K. 2014 m. rugpjūčio 12 d. patvirtintą Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.16.)-2259 yra teisėtas ir pagrįstas, parengtas galiojančiomis teisės aktų nuostatomis ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-15 rezoliucinės dalies 5.1 punkte nustatytas įpareigojimas yra sustabdytas ir minėtame projekte nebuvo sprendžiamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepaisydamas apeliacinio skundo argumentų.

Šia apimtimi apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą, daro išvadą, jog ginčas išspręstas iš esmės teisingai, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, iš naujo jų nekartoja, o tik juos papildo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus.

Pareiškėjas, ginčydamas atsakovo sprendimą, siekia, kad būtų panaikintas kaimyninio žemės sklypo pertvarkymo projektas ir kadastrinių duomenų pakeitimas bei išsaugotas privažiavimo kelias, projekte pažymėtas indeksu 4-III-5, į jo sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), einantis per kaimyninį žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Teritorijos režimą taip pat ir vietinės reikšmės kelių tinklą nustato teritorinio planavimo sprendiniai. Tokie sprendiniai gali būti pakeisti ar panaikinti esant tam tikroms sąlygoms administravimo subjekto iniciatyva ar suinteresuoto asmens prašymu. Atsakovas sprendimu, kuri šioje byloje ginčija pareiškėjas, atsisakė keisti kaimyninio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pertvarkymą.

Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, privalo patikrinti, ar administravimo subjektas veikė savo kompetencijos ribose, ar jo atsisakymas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Ginčo keliui, kertančiam privatų sklypą, nebuvo nustatytas tarnaujančio daikto servitutas. Tai įrodo kaimyninio žemės sklypo pertvarkymo projektas, patvirtintas 2011 m. birželio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus sprendimu, ir Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 8 d. įsakymas Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1252, kuriuo buvo patikslinti kadastro duomenų pakeitimai.

Minėtais administraciniais aktais buvo pakeistas trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių turinys, todėl atsakovas administraciniu aktu jų grąžinti į pradinę padėtį negali ir aktai gali būti pakeisti bei panaikinti tik teismo sprendimu. Tačiau nagrinėjant šios bylos ginčą, aktai yra galiojantys ir jie turi įtaką šiam ginčui ta apimtimi, kad kelias, projekte pažymėtas indeksu 4-III-5, buvo panaikintas. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. 1T-(7.5)-15, kurį ginčija pareiškėjas, atitiko esamą padėtį bei tą aplinkybę, kad pareiškėjas turi galimybę privažiuoti prie jo valdomo žemės sklypo kitu keliu, kuris 1999 m. žemės sklypo plane yra pažymėtas indeksu 5-III-6 (I t., b. l. 180) ir kaimyninio žemės sklypo plane bei jo formavimo ir pertvarkymo projekte 6 metrų kelias pažymėtas ties sklypo riba, pažymėta posūkio taškais 5-6 (I t., b. l. 40, 41).

Pareiškėjas prašo stabdyti šią bylą, kadangi Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. I-1335-583/2013 tarp tų pačių šalių kaip ir šio ginčo byloje.

Remiantis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, administracinė byla gali būti stabdoma, kai negalima nagrinėti bylos, kol bus išspręsta byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Administracinėje byloje Nr. I-1335-583/2013 (dabar Nr. I-668-342/2015) ginčijama atsakovo 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2)-684 dalis ir 2014 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo aktas Nr. TPA-(8.16)-2259 negali įtakoti kaimyninio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) jau įregistruotų kadastro duomenų toje apimtyje, su kuriais nesutinka pareiškėjas, todėl ginčo byla gali būti nagrinėjama nepriklausomai nuo administracinės bylos Nr. I-668-342/2015 išnagrinėjimo rezultato. Kitos pareiškėjo nurodytos bylos stabdymo aplinkybės nėra susijusios su šios bylos teisminiu nagrinėjimu, todėl nevertinamos. Todėl stabdyti nagrinėjamos bylos nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepadarė esminių procesinių pažeidimų, esant kuriems būtų pagrindas panaikinti teismo sprendimą. Pareiškėjo prašymus dėl liudytojų iškvietimo ir naujų įrodymų prijungimo pirmosios instancijos teismas išsprendė ir jų motyvuotai netenkino. Teismui nėra privalomi pareiškėjo prašymai dėl naujų įrodymų rinkimo ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, nustatė, kad teismas surinko pakankamai įrodymų ginčui išspręsti ir juos tinkamai įvertino.

Pareiškėjo su apeliaciniu skundu ir 2015 m. balandžio 17 d. su pareiškėjo paaiškinimais pateiktų dokumentų prijungti prie bylos nėra pagrindo, kadangi jie kartojasi su esamais byloje dokumentais, kiti nėra susiję su šia byla. Pareiškėjo paaiškinimas, gautas teisme 2015 m. balandžio 17 d. prijungiamas prie šios bylos ir teismas ji vertina kaip pareiškėjo ankstesnių paaiškinimų pakartojimą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 13 d. nutartimi šioje byloje pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-15 5.1 punkto galiojimą. Pareiškėjas prašė skirti baudas asmenims dėl šios užtikrinimo priemonės nevykdymo. Tačiau byloje nėra duomenų, kad užtikrinimo priemonė nebuvo vykdoma, t. y. minėto atsakovo sprendimo 5.1 punktas buvo pažeistas, todėl nėra pagrindo pradėti baudos skyrimo procedūrą.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką iš esmės panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys