Civilinė byla Nr. e2A-1469-855/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09255-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1.; 2.6.8.11.5.; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „EG-Baldai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EG-Baldai“ dėl avanso ir delspinigių priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EG-Baldai“ priešieškinį ieškovei R. N. dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „EG-Baldai“ 4 400 Eur sumokėtą avansą, 444,50 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Šalys 2021 m. kovo 8 d. sudarė Baldų gamybos sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo per 12 savaičių (t. y. iki 2021 m. gegužės 31 d.) pagaminti baldus, kurių kaina 8 890 Eur. Ieškovė Sutarties sudarymo dieną sumokėjo atsakovei 4 400 Eur avansą. Atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, įsipareigojimų neįvykdė per papildomą terminą, dėl ko ieškovė Sutartį nutraukė. Nutraukus Sutartį, atsakovė privalo grąžinti 4 400 Eur avansą ir sumokėti sutartinius 444,50 Eur delspinigius.
2. Atsakovė UAB „EG-Baldai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: pripažinti ieškovės 2021 m. kovo 8 d. baldų gamybos sutarties nutraukimą neteisėtu; Sutartį nutraukti dėl ieškovės kaltės; įskaityti į nuostolius sumokėtą 4 400 Eur avansą ir papildomai iš ieškovės priteisti 899 Eur nuostolių, 444,50 Eur delspinigių, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Sutartimi atsakovė įsipareigojo baldus pagaminti per 12 savaičių, o ieškovė įsipareigojo laiku suteikti galimybę montuoti baldus, darbo vietoje užtikrinti elektrą, vandenį. Ieškovė sumokėjo 4 400 Eur avansą. 2021 m. gegužės mėn. atsakovė pagamino baldus, tačiau ieškovė tuo metu nebuvo baigusi remonto, dėl to neleido atsakovei montuoti baldų. Ieškovė 2022 m. vasario 11 d. telefonu prašė sumontuoti baldus kitą dieną (2022 m. vasario 12 d.), tačiau atsakovė atsisakė montuoti baldus, kadangi turėjo įsipareigojimų kitiems klientams, žadėjo sumontuoti baldus per įmanomai trumpą laiką. 2022 m. vasario 25 d. ieškovė pranešė apie Sutarties nutraukimą ir prašė grąžinti avansą. Atsakovė 2022 m. spalio 21 d. baldus sunaikino, kadangi jie negali būti naudojami kituose butuose ir negali būti parduoti.
2.2. Atsakovė patyrė nuostolius: už 2 049 Eur pirko medžiagas, 2 850 Eur išleido baldų gaminimui, patyrė 400 Eur išlaidas už baldų sandėliavimą.
3. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Atsakovė nepagrindė aplinkybės, jog ieškovė atsisakė priimti prievolės įvykdymą. Be to, 2022 m. rugsėjo 29 d. posėdžio metu pati atsakovės atstovė patvirtino, kad baldų Sutartyje nustatytu terminu nepristatė ieškovei. Sutartyje nurodyta, jog atsakovė turi pranešti el. paštu apie pagamintus baldus ir ieškovė per dvi dienas turi suorganizuoti baldų priėmimą. Byloje nėra įrodymo apie tai, kad atsakovė pagamino baldus ir pranešė apie norą perduoti baldus, kaip tai nurodyta Sutartyje, dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė atsisakė priimti prievolės įvykdymą. 2021 m. gruodžio 21 d. atsakovė telefono žinutėje nurodė, jog baldai nėra pagaminti, baldus galės montuoti 2022 m. vasario pabaigoje, nors baldų pagaminimo terminas suėjo 2021 m. gegužės 31 d.
3.2. Nuostolius pagrindžiantys įrodymai suklastoti. Atsakovės nurodytas sandėlio adresas, kuriame buvo saugomi baldai, nėra sandėlis, bet ūkis; buhalterinės apskaitos dokumentas išrašytas atgaline data. Atsakovė nurodo, kad 2021 m. balandžio 11 d. sutartimi pasitelkė trečią asmenį atlikti darbus, tačiau trečias asmuo individualią veiklą įsteigė 2021 m. gegužės 18 d., o pagal pakvitavimą darbus atliko 2021 m. gegužės 4 d., t. y. iki kol nebuvo įsteigęs individualios veiklos. Iš medžiagų sąmatos nėra įmanoma nustatyti, jog medžiagos buvo sunaudotos baldų gamybai. Atsakovė tyčia sunaikino baldus, dėl to padidino nuostolius pati. Delspinigiai turi būti įskaityti į nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovės 4 400 Eur avansą, 444,50 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 844,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 803,67 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės priešieškinį atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovė neįrodė, kad baldus pagamino, kad pranešė ieškovei apie pagamintus baldus ir reikalavo priimti prievolės įvykdymą, jog ieškovė atsisakė priimti prievolės įvykdymą, t. y. neleido atvežti baldų į namus ir jų sumontuoti. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateikti įrodymai dėl patirtų nuostolių yra neįtikinami, negali būti laikomi netiesioginiais įrodymais, pagrindžiančiais atsakovės žodinius paaiškinimus, kad atsakovė baldus pagamino, nes tai tėra pačios atsakovės sukurti pakvitavimai ir juose padaryti įrašai. Savo išvadą pirmosios instancijos teismas grindė šiais motyvais:
5.1. Atsakovė su A. Š. suklastojo 2021 m. balandžio 11 d. darbų atlikimo sutartį, kuria, kaip teigia atsakovė, pasamdė A. Š. paruošti baldus montavimui ir juos sumontuoti. Tai, anot teismo, patvirtina sutartyje įrašytas A. Š. individualios pažymos numeris 1067326, kuris buvo įregistruotas 2021 m. gegužės 18 d., tačiau menamos sutarties sudarymo dieną 2021 m. balandžio 11 d., toks individualios veiklos pažymos numeris neegzistavo. Todėl teismas sprendė, kad atsakovės pateiktas įrodymas – darbų atlikimo grafikas, kuriame vienašališkai nurodyta, jog baldų montuoti negalima, nes ieškovė nebaigė remonto darbų, t. y. nes ieškovė atsisako priimti prievolės įvykdymą, nepatvirtinta atsakovės žodinių paaiškinimų, kadangi toks rašytinis įrodymas yra parengtas pačios atsakovės, dėl to neturi didesnės įrodomosios galios negu atsakovės žodiniai paaiškinimai, taip pat tai yra pakvitavimas surašytas pagal sutartį, sudarytą atgaline data.
5.2. Atsakovė pateikta 2021 m. gegužės 31 d. sandėliavimo sutartimi, sudaryta su S. B., kurios priede nurodyta: „Prekių savininkas perduoda sandėliavimui užsakovų R. N. ir J. N. paruoštus montuoti baldus bei baldų dalis. Užsakovų patalpos nesuremontuotos ir neaiškus remonto darbų pasibaigimo terminas“, bei 2021 m. sausio 29 d. pakvitavimu dėl 400 Eur perdavimo sandėlio savininkui už baldų saugojimą sandėlyje 8 mėnesius, siekia klaidinti teismą ir sukurti nuostolius pagrindžiančius įrodymus bei savo prievolės įvykdymą pagrindžiančius įrodymus. Toks rašytinis įrodymas, anot teismo, nepatvirtina atsakovės žodinių paaiškinimų, kadangi yra surašytas pačios atsakovės, dėl to neturi didesnės įrodomosios galios, nei atsakovės žodiniai paaiškinimai. Teismas nurodė, kad šie įrodymai, tikėtina, taip pat sukurti atgaline data kaip ir pirmiau aptarta sutartis su A. Š., kadangi sandėlio savininkas išrašė buhalterinės apskaitos dokumentą, kurio serijos numeris yra 1, t. y. pirmą kartą išrašytas toks dokumentas; taip pat teismui abejonių sukėlė aplinkybė, jog atsakovė pakvitavime apie perduodamus daiktus į sandėlį aprašė savo ginčą su ieškove (jog ieškovė vengia priimti prievolės įvykdymą, nes nebaigė remonto, dėl to baldus reikia saugoti sandėlyje), dėl ko teismas vertino, kad atsakovė tokiu būdu, tikėtina, siekia sukurti stipresnę gynybinę poziciją.
5.3. Atsakovės pateiktos sąmatos, iš kurių matyti, kad pagal medžiagų sąmatą atsakovė patyrė 2 049 Eur išlaidų, pagal gamybos sąmatą patyrė 2 850 Eur išlaidų, anot teismo, nepagrindžia atsakovės nurodytos aplinkybės, jog baldus pagal Sutartį pagamino laiku ir siekė juos sumontuoti. Teismas pažymėjo, jog sąmatos įprastai sudaromos iš anksto prieš pradedant darbus, tačiau sąmata surašyta 2022 m. spalio 24 d. retroaktyviai pačios atsakovės, praėjus maždaug pusantrų mėtų po to, kai pasibaigė prievolės įvykdymo terminas (2021 m. gegužės 31 d.) Teismas vertino, kad toks įrodymas neturi didesnės įrodomosios galios, nei atsakovės žodiniai paaiškinimai. Pažymėjo, kad sąmatoje taip pat keistai akcentuojama, jog atsakovė nepraleido prievolės įvykdymo termino ieškovei, nors sąmata pasirašyta pačios atsakovės ir jos samdinio.
5.4. Atsakovės pateikti kiti rašytiniai įrodymai - dvi nuotraukos, kuriose matomos lentos ir stalčiai, 2022 m. spalio 21 d. raštas, kuriuo atsakovė įpareigojo samdomą darbuotoją sunaikinti ginčo baldus ir 2022 m. spalio 24 d. pakvitavimas, kuriame nurodyta, jog naikinama baldai ir medžiagos ir kuris taip pat surašytas pačios atsakovės - taip pat, anot pirmosios instancijos teismo, neturi didesnės įrodomosios galios nei žodiniai paaiškinimai.
5.5. Nors šalių Sutartyje nurodyta, jog atsakovė įsipareigojo teikti informaciją ieškovei apie baldų gamybą el. paštu, tačiau byloje nėra pateikta el. laiško, kuriame atsakovė nurodytų, jog pagamintus baldus nori atvežti į ieškovės namus ir sumontuoti, jog baigtų Sutarties vykdymą. Atsakovės paaiškinimai, jog ieškovė telefonu atsisakė priimti baldus 2021 metų gegužės mėnesį, yra deklaratyvūs. Priešingai, pati atsakovė 2021 m. lapkričio 9 d. telefono žinute pranešė, jog baldus planuoja pagaminti ir atvykti montuoti 2022 vasario mėnesį.
6. Teismas sprendė, kad ieškovė teisėtai nutraukė Sutartį, kadangi Sutarties pažeidimas buvo esminis: Sutarties įvykdymo terminas buvo 2021 m. gegužės 31 d., tačiau sutartinė prievolė iki 2022 m. vasario 25 d. nebuvo įvykdyta, t. y. prievolės įvykdymo terminas praleistas daugiau nei 7 mėnesius.
7. Įvertinęs tai, kad ieškovė pagal Sutartį perdavė 4 400 Eur avansą atsakovei, o Sutartis buvo nutraukta, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 4 400 Eur avansą. Taip pat, įvertinęs, kad Sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti 0,2 proc. delspinigius nuo Sutarties kainos, už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip 5 proc. Sutarties kainos, teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę skaičiuoti delspinigius nuo 2021 m. birželio 1 d. (t. y. nuo Sutarties termino praleidimo momento) iki 2022 m. vasario 25 d. (t. y. iki Sutarties nutraukimo), todėl priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 444,50 Eur delspinigius.
8. Teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį pilna apimtimi ir atmetęs priešieškinį, iš atsakovės ieškovės naudai priteisė pastarosios patirtas 803,67 Eur išlaidas advokato pagalbai.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 30 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo, atsižvelgęs į tai, kad 2023 m. kovo 17 d. teismo sprendime nebuvo pasisakyta dėl dalies ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, papildomai priteisė ieškovei R. N. iš atsakovės UAB „EG-Baldai“ 1 568,16 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir ištaisė rašymo apsirikimą, nurodydamas, jog ieškovei R. N. iš atsakovės UAB „EG-Baldai“ priteistas 109 Eur žyminis mokestis.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliantė (atsakovė) UAB „EG-Baldai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina atsakovės priešieškinio reikalavimus, kad baldai buvo pagaminti laiku (2021 m. gegužės pabaigoje), tačiau dėl ieškovės kaltės negalėjo būti sumontuoti:
10.1.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad nagrinėjamas objektas tarp šalių buvo ne pirmas, todėl buvo susiformavę draugiški santykiai. Šiuo atveju ieškovė asmeniškai pasirašė tik Sutartį, o visi derinimai vyko per jos vyrą J. N., kuris neatvyko į posėdį, o teismas tenkino ieškovės atsisakymą nuo šio liudytojo apklausos. J. N. vadovavo ir kuravo darbus, kaip ir prieš tai buvusiame objekte, todėl nepasitikėti ieškove nebuvo pagrindo.
10.1.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad gavus brėžinius iš ieškovės dizainerės R. T. (beje, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių dizainerės, kaip architektės, kvalifikaciją), paaiškėjo, kad jie padaryti nekokybiškai, todėl reikėjo esminių pakeitimų. Atsakovė neneigė, kad R. T. pateikė koncepciją, tačiau ji dėl esminių trūkumų (neatitiko faktinių matavimų; drabužių kabyklos neleistų atidaryti elektros įvado durelių; neatitiko lubų konstrukcijos; rašomo stalo vaizdas iš viršaus neatitiko vaizdo iš priekio, keista viršutinė baldų konstrukcija; koreguota viršutinių spintelių durelių konstrukcija; koreguoti stalviršių pločiai; jungčių išdėstymas orkaitės jungčių korekcijos ir kt.) negalėjo būti įgyvendinta, todėl po daugelio aptarimų ji taip ir neatliko galutinių baldų koncepcijų ir brėžinių, kuriuos turėjo atsakovė pagaminti ir sumontuoti. Laikas bėgo, todėl atsakovės baldininkas E. M. pats atliko galutinę koncepciją ir pasitelkdamas specialią programą nubraižė brėžinius, kurie atitiko poreikius ir baldai pagal juos buvo pagaminti.
10.1.3. E. M., atlikdamas ieškovei priklausančio objekto erdvių matavimus pastebėjo, jog remonto darbai ieškovės apartamentuose vyksta ypatingai lėtai ir ilgai, todėl paprašė ieškovės sutuoktinio, jog būtų pateiktas tikslus montavimo laikas. Ieškovė tikslų montavimo laiką pateikti delsė (nes, tikėtina ir pati nežinojo, kada remonto darbai apartamentuose bus pabaigti), nors pagal pasirašytos Sutarties punktą 4.2 įsipareigojo savalaikiai pateikti atsakovei visus reikalavimus ir nurodymus dėl Darbų atlikimo, tačiau jokių nurodymų ir reikalavimų nepateikė nei raštu, nei žodžiu. Pirmos instancijos teismas vertino tik atsakovės prievolę sumontuoti baldus, tačiau nevertino ieškovės prievolės tinkamai perduoti objektą.
10.1.4. Tai, kad baldai buvo pagaminti laiku, patvirtina PVM sąskaitos faktūros, kurios įrodo savalaikį medžiagų pirkimą, o byloje pateikti skaičiavimai lentelėse buvo padaryti tam, kad teismas matytų, kas buvo atlikta, kas panaudota iš pirktų medžiagų bei kokie nuostoliai patirti (kaip aiškinamas raštas). Be to, baldams gaminti ir montuoti buvo samdomas darbuotojas A. Š., kurio Darbų atlikimo sutartis pateikta, pateiktas ir darbų atlikimo grafikas, iš ko matyti, kokie darbai buvo atlikti, o kokie ne.
10.1.5. Kadangi atsakovė pagamino baldus, tačiau negalėdama juos įmontuoti, turėjo juos sandėliuoti, pirmos instancijos teismas klaidingai nurodė, kad nėra įrodymų, patvirtinančių savalaikį baldų pagaminimo faktą - byloje pateikta 2021 m. gegužės 31 d. sandėliavimo sutartis, kurios priede surašyti baldų pavadinimai ir kokiam objektui jie skirti. Ji patvirtina, kad baldai buvo pagaminti laiku ir dėl ieškovės kaltės atsakovė negalėjo užbaigti sutarties, t. y. pristatyti ir sumontuoti baldų. Kadangi atsakovė sandėliavo baldus, tai ji ir pasirašė bei užpildė priedą, kuriame baldai įvardinti. Atsakovė pateikė sandėliavimo sutartį, kuri yra galiojanti ir nėra nuginčyta, todėl turi įrodomąją galią. Už sandėliavimą buvo sumokėti 400 Eur.
10.2. Ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartį, kadangi ieškovė neatliko jokio (ypač esminio) Sutarties pažeidimo. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė, kad atsakovė vykdė savo sutartinius įsipareigojimus sąžiningai ir savalaikiai, darbus pradėjo sekančią darbo dieną po avanso sumokėjimo. Tuo tarpu ieškovė pažeidė Sutarties bendrosios dalies 4.2 punktą, kuris yra esminis ieškovės, kaip darbų užsakovės, įsipareigojimas – užkirto kelią atsakovei laiku pradėti montuoti baldus ir užbaigti darbus per sutarties specialiojoje dalyje sutartą 12 savaičių laiką: ieškovė nesuteikė atsakovei montavimo (darbų) vietos, neleido atsakovei laiku pradėti, tinkamai vykdyti ir laiku užbaigti darbus, nevykdė prisiimtų esminių įsipareigojimų pagal Sutartį ir savalaikiai nepateikė atsakovei visų reikalavimų ir nurodymų dėl darbų atlikimo. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė nesiuntė ieškovei reikalavimo priimti baldus, tačiau atsakovė žinojo, jog darbams erdvė yra neparuošta dėl ilgai trunkančių remonto darbų. Ieškovės vyras kas kartą kalbant telefonu ar susitikimų metu pasiteiravus dėl galimybių sumontuoti baldus vis atsakydavo, kad remontai dar nepabaigti ir prašydavo palaukti.
10.3. Atsakovė buvo priversta sandėliuoti ieškovės baldus, dėl ko patyrė nuostolių už sandėliavimą. Tuo tarpu ieškovė vis delsė priimti pagamintus baldus ir neleido jų įmontuoti, nors atsakovė ne kartą teiravosi dėl galimybių juos įmontuoti. Atsakovė dėl ieškovės kaltės patyrė 5 299 Eur nuostolį, t. y. 2 049 Eur už pirktas medžiagas, 2 850 Eur už gamybą ir 400 Eur už sandėliavimą. Kadangi Sutarties pasirašymo metu atsakovė sumokėjo 4 400 Eur avansą, todėl jį įskaičius, teismo prašoma priteisti papildomai 899 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių priešieškinio argumentų nepasisakė.
10.4. Atsakovė nuo avanso gavimo nedelsiant susisiekė su dizainere, pati padarė atitinkančius specialaus projekto brėžinius, supirko medžiagas, pagamino baldus, o nepavykus jų sumontuoti dėl ieškovės bute užtrukusio remonto, juos sandėliavo. Pasamdytas darbuotojas negalėjo atlikti montavimo darbų, dėl ko negavo uždarbio, kurio tikėjosi. Net ir po turėtų nenumatytų nuostolių ir uždelsimo, atsakovė vis vien buvo pasiruošusi įvykdyti Sutartį po laiko, tačiau dėl ieškovės nesąžiningumo negalėjo to atlikti, todėl mažinant nuostolius nutraukė sandėliavimo sutartį, o specifinius baldus, kurių nėra galimybės panaudoti kitame objekte, utilizavo. Atsakovė įrodė tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, kad savo Sutarties dalį įvykdė pilna apimtimi ir norėdama įvykdyti Sutartį turėjo nuostolių. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas turėtų priteisti delspinigius ir procesines palūkanas.
11. Ieškovė R. N. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovės UAB „EG-Baldai“ apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Atsakovės versija, kad ieškovė trukdė priimti baldus, yra neatitinkanti tikrovės. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad atsakovė bandė perduoti baldus. Sutarties 4.3 punkte aiškiai numatyta, kad baldų priėmimą turėjo organizuoti užsakovas (ieškovė) tik po to, kai gauna rangovo (atsakovės) pranešimą. Ieškovė negalėjo pažeisti pareigos priimti baldus / suteikti galimybę juos sumontuoti, kadangi niekas neprašė juos priimti ir net nebandė perduoti baldų. Atsakovės vadovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad Sutartyje nurodytu terminu nevežė baldų į ieškovės butą. Ieškovės negalėjimą priimti baldus 2021 m. gegužės 31 d. patvirtina atsakovės vyr. baldininko E. M. teiginiai SMS žinutėje, kad baldai 2021 m. gruodžio 21 d. dar pilnai nebuvo pagaminti dėl medžiagų trūkumo.
11.2. Atsakovės teiginiai, kad Sutarties terminas nebuvo esminė sąlyga, yra deklaratyvūs, o teiginys, kad Sutartys buvo pakeista konkliudentiniais veiksmais, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes Sutarties 9.2 punkte nustatyta, kad Sutarties papildymai ir pakeitimai galioja, jei jie sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių.
11.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad priešieškinis dėl nuostolių ir netesybų atmestinas. Nėra civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų: (i) ginčo atveju egzistuoja ne ieškovės, o būtent atsakovės neteisėti veiksmai (atsakovė Sutartyje nustatytu terminu savo įsipareigojimų neįvykdė ir apskritai niekada nepranešė apie darbų pabaigą, nes jų tiesiog nebaigė); (ii) atsakovės nuostoliai yra dirbtinai sukurti (2021 m. gegužės 31 d. baldai apskritai nebuvo pagaminti, todėl perduoti juos sandėliuoti nuo nurodytos datos nebuvo galimybės, be to, byloje nėra duomenų ir apskritai per visą laiką atsakovė niekada nebuvo pranešusi, kad baldai yra / bus sandėliuojami – ši pozicija yra dirbtinai sukurta; nuostoliai dėl medžiagų pirkimo yra hipotetiniai: visiškai neaišku, kokiu pagrindu medžiagas atsakovė priskiria ginčui, be to, nėra jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kad medžiagos buvo sunaudotos būtent Sutarties vykdymui, taip pat nėra jokių faktinių nuostolių patyrimo įrodymų (mokėjimo įrodymų), be to, atsakovė, jei ir utilizavo baldus, nesiėmė jokių veiksmų savo nuostoliams sumažinti; delspinigiai jokiu atveju negali būti priteisiami, kadangi reikalaujama dvigubos atsakomybės – tiek delspinigių, tiek nuostolių, be to, reikalavimui dėl delspinigių priteisimo turėtų būti taikoma ieškinio senatis).
11.4. Baldų sunaikinimo faktas / teiginys apie baldų sunaikinimą tik patvirtina ieškovės poziciją – jokie baldai pagal Sutartį nebuvo pagaminti, tai tik gynybinė atsakovės pozicija, kuri nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Be to, baldų sunaikinimo faktas / teiginys apie baldų sunaikinimą sudaro pagrindą vadovautis contra spoliatorem taisykle ir konstatuoti, kad egzistuoja nepalankiausi faktai, kuriuos tie įrodymas būtų patvirtinę. Šiuo atveju tai savarankiškai patvirtina priešieškinio nepagrįstumą, kadangi kilus ginčui dėl baldų pagaminimo fakto, nebuvo sudaryta galimybė juos apžiūrėti vietoje ar pan.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys – ieškovė R. N. ir atsakovė UAB „EG-Baldai“ – 2021 m. kovo 8 d. sudarė baldų gamybos sutartį, pagal kurią visų pagamintų, atvežtų ir sumontuotų baldų kaina yra 8 890 Eur (Specialiosios dalies 3 punktas), Sutarties pasirašymo dieną ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei (rangovei) 4 400 Eur avansą (Specialiosios dalies 4 punktas), o atsakovė pagaminti, atvežti ir sumontuoti baldus įsipareigojo per 12 savaičių (Specialiosios dalies 5 punktas). Į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas, patvirtinantis ieškovės atsakovei sumokėtą 4 400 Eur avansą, ginčo byloje dėl sumokėto avanso nėra. Byloje kilo ginčas dėl Sutarties (ne)tinkamo vykdymo / nevykdymo ir vienašalio Sutarties nutraukimo pagrįstumo bei atsakovės patirtų nuostolių dėl nutrauktos Sutarties atsiradimo pagrįstumo.
15. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovė (rangovė) netinkamai vykdė Sutartį, t. y. Sutarties apskritai neįvykdė – nei Sutartyje nustatytu terminu (2021 m. gegužės 31 d.), nei vėliau po daugkartinių raginimų nepagamino, nepristatė ir nesumontavo ieškovės užsakytų ir Sutartyje aptartų baldų, dėl ko, išnaudojusi visas galimybes geranoriškai susitarti su atsakove ir neturėdama kito pasirinkimo, ieškovė nutraukė Sutartį su atsakove ir kreipdamasi į teismą prašė priteisti iš atsakovės pastarajai sumokėtą 4 400 Eur avansą bei pagal Sutarties Bendrosios dalies 6.1 punktą paskaičiuotus delspinigius (444,50 Eur).
16. Atsakovė pateiktame priešieškinyje laikosi priešingos pozicijos, t. y. kad baldai buvo pagaminti laiku, tačiau būtent ieškovė užkirto kelią atsakovei laiku pradėti montuoti baldus ir užbaigti darbus per Sutartyje sutartą laiką (t. y. ieškovė, baldų pristatymo vietoje užsitęsus statybos darbams, nesuteikė atsakovei montavimo vietos, nepateikė visų reikalavimų / nurodymų dėl darbų atlikimo), t. y. būtent ieškovė pažeidė esmines Sutarties sąlygas, nepagrįstai nutraukė Sutartį, dėl ko atsakovė patyrė nuostolius – buvo pirktos medžiagos baldų gamybai, patirtos baldų gamybos darbų bei sandėliavimo išlaidos.
17. Pirmosios instancijos teismas, pilna apimtimi tenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimus ir atmetęs priešieškinį, sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog baldus pagamino, pranešė ieškovei apie pagamintus baldus ir reikalavo priimti prievolės įvykdymą, taip pat neįrodė ieškovės neteisėtus veiksmus – kad ieškovė atsisakė priimti prievolės įvykdymą (neleido atvežti baldų į namus ir jų sumontuoti), - dėl ko ieškovei negali kilti civilinė atsakomybė. Taip pat teismas sprendė, kad atsakovės pateikti įrodymai dėl patirtų nuostolių yra neįtikinami ir negali būti laikomi įrodymais, pagrindžiančiais atsakovės žodinius paaiškinimus, kad atsakovė baldus pagamino.
18. Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, laikosi pozicijos, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė ir neįvertino visų byloje esančių aplinkybių, susijusių su atsakovės ir ieškovės tarpusavio santykiais, sutarties vykdymo aplinkybėmis. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys buvo patenkintas pilna apimtimi, o priešieškinis atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217–6.222 straipsniai reglamentuoja sutarties nutraukimą ir jo teisinius padarinius. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nutraukti sutartį, esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-687/2016). Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Esminio sutarties pažeidimo įrodinėjimas reiškia, kad turi būti konstatuota, jog sutarties nevykdymas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus; kiekvienu sutarties pažeidimo atveju tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybės, todėl kita šalis gali gintis įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).
20. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos padaryti išvadas, taip pat turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).
21. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir tuo remdamasis priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).
22. Kaip jau buvo minėta aukščiau, esminis apeliacinio skundo argumentus, dėl kurio, atsakovės nuomone, sutarties nutraukimas turėtų būti pripažintas neteisėtu ir atitinkamai priteistas jai patirtų nuostolių atlyginimas, yra tas, jog atsakovė laiku – jau 2021 m. gegužės pabaigoje pagamino baldus, tačiau būtent ieškovė nesuteikė galimybės jų sumontuoti, pati prašė to nedaryti dėl vis dar nebaigtų ginčo objekte remonto darbų, nebendradarbiavo su atsakove ir elgėsi nesąžiningai. Vis dėlto, sutikti su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi jokio, o juo labiau pakankamo pagrindo, kadangi tokią atsakovės poziciją paneigia byloje esančių įrodymų visuma.
23. Sutarties Specialiosios dalies 5 punkte nustatyta, kad baldus atsakovė įsipareigojo pagaminti per 12 savaičių, t. y. iki 2021 m. gegužės 31 d. (pažymėtina, kad tokį galutinį pagal Sutartį baldų pagaminimo terminą – datą – nurodo abi šalys ir ginčo dėl to byloje nėra). Iš Sutarties turinio analizės matyti, kad apie pagamintus baldus rangovas (atsakovė) užsakovui (ieškovei) turėjo pranešti (Bendrosios dalies 4.3 punktas), pranešimo forma – telefonu, el. paštu (Specialiosios dalies grafos „Kitos sąlygos“ 1 punktas). Nors atsakovė šiuo atveju tvirtina, kad baldai buvo pagaminti laiku, t. y. 2021 m. gegužės 31 d. (atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė apeliaciniame skunde (3 psl. paskutinė pastraipa) nurodo, kad „baldai buvo pagaminti 2021 m. gegužės pabaigoje, t. y. sutartyje aptartu laiku“) ir būtent dėl ieškovės kaltės (nebaigtas remontas / statybos patalpose) baldai negalėjo būti sumontuoti, tačiau byloje esantys įrodymai paneigia atsakovės teiginius.
24. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad būtent ieškovė (jos pasitelkta dizainerė) daug kartų tiek el. laiškais (pvz., 2021 m. lapkričio 9 d., 2022 m. sausio 5 d.), tiek SMS žinutėmis (pvz., 2021 m. gruodžio 16 d., 2021 m. gruodžio 20 d., 2021 m. gruodžio 21 d.) teiravosi atsakovės, ar yra jau pagaminti baldai, kada planuojama juos sumontuoti, prašė patikslinti, kokius baldus gamina atsakovė, paminėdama virtuvės baldus, miegamojo lovą (o būtent šie baldai, be kitų, numatyti prie Sutarties esančioje sąmatoje), tuo tarpu byloje nėra nei vieno atsakovės atsakymo į juos, kuriame būtų nurodoma / konstatuojama, kad baldai jau pagaminti, kad atsakovė pasiruošusi juos sumontuoti ir pan. Iš šalių atstovų el. susirašinėjimo matyti, kad 2021 m. gegužę – birželį buvo komunikuojama tik dėl medžiagų pasirinkimo, derinamos matavimų atlikimo datos, kalbėtasi apie gamybinius brėžinius būsimam baldų gaminimui, siunčiami skaičiavimai ir pan., bet nebuvo kalbama apie realų baldų pagaminimą, perdavimą, paruošimą montavimui ir pan. Byloje iš esmės nėra nei vieno atsakovės el. laiško, sms pranešimo ar kita forma ieškovei pateiktos informacijos apie baldų pagaminimą ir parengimą montavimui tiek 2022 m. gegužę, tiek vėliau, tuo pačiu ir įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės atsisakymą baldus priimti, leisti sumontuoti ir pan. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad pati atsakovė (jos darbuotojas E. M.) savo 2021 m. gruodžio 21 d., t. y. jau praėjus net 6 mėnesiams po Sutartyje sulygto termino pabaigos, SMS žinutėje ieškovei aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad virtuvės baldų pagaminimo baigtumo procentas – 50 proc., o kitų baldų – 60 proc., kadangi trūko pasirinktos LMPD ir gamyba buvo sustabdyta; nurodė, kad tik vasario pabaigoje bus montuotojas, kuris galės montuoti baldus.
25. Kaip minėta, byloje nėra nei vieno įrodymo (el. laiško, SMS žinutės, rašto ir pan.), kuris patvirtintų, jog atsakovė kreipėsi į ieškovę, informavo apie baldų pagaminimą, teiravosi dėl jų montavimo laiko, prašė priimti pagamintus baldus, leisti sumontuoti pagamintus baldus, reiškė pretenzijas dėl gaminių montavimo vietos nesuteikimo, leidimo atlikti montavimo darbus nedavimo, siuntė baldų nuotraukas ir pan. Byloje taip pat nėra įrodymų - pvz., nuotraukų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, el. laiškų ir pan., kurie realiai patvirtintų tam tikrų baldų fragmentų ar pilnos apimties baldų realią bent jau dalinę gamybą ir pagaminimą, taip pat ir galutinį atsakovės darbo rezultatą, jeigu, kaip teigia atsakovė, jis iš tikrųjų egzistavo. Vienintelė į bylą pateikta nuotrauka, kurioje matosi tam tikri stalčiai, nesant objektyvių duomenų, kada, kieno ji daryta, taip pat jog šie stalčiai skirti būtent ieškovei, vykdant šalių Sutartį, negali būti laikoma patvirtinančia atsakovės poziciją.
26. Nors atsakovė į bylą iš tikrųjų pateikė visą eilę PVM sąskaitų – faktūrų, išrašytų atsakovei 2021 m. kovo – gegužės laikotarpiu, iš kurių matyti, kad atsakovė iš kitų įmonių pirko tam tikras baldams pagaminti galinčias būti reikalingas medžiagas (LMD plokštes, dureles, krepšius, bėgelius, stalčius, mechanizmus, profilius, jungtis ir kitas detales), tačiau: a) vien atskirų baldams pagaminti reikalingų medžiagų įsigijimo faktas ir momentas savaime nepatvirtina, kad tuo metu jau patys baldai buvo pagaminti; b) atsakovė nepateikė įrodymų, jog minėtos įsigytos medžiagos buvo panaudotos būtent ieškovei skirtų baldų gamybai.
27. Taigi, aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia pagrįstai suabejoti atsakovės pozicija, kad baldai buvo pilna apimtimi pagaminti jau 2021 m. gegužės pabaigoje ir perduoti sandėliavimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo atveju nėra aišku, kaip, pačiai atsakovei 2021 m. gruodžio mėn. žinutėje ieškovei pripažįstant, jog atlikta apie 50-60 procentų baldų gamybos darbų, o kaip minėta, 2021 m. birželį šalių atstovams elektroniniais laiškais dar tik derinant būsimų baldų medžiagas, brėžinius ir kitus aspektus, visi baldai galėjo būti perduoti sandėliavimui pagal į bylą pateiktą 2021 m. gegužės 31 d. atsakovės ir S. B. sudarytą Sandėliavimo sutartį.
28. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tik pacitavo ieškovės argumentus, ištrauktus iš konteksto ir įvertino tik kelias iš konteksto išimtas SMS žinutes. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinio, prieidamas išvadą apie atsakovės atliktą sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, jų neįvykdymą, sutartinių terminų pažeidimą ir atitinkamai pagrindą ieškovei vienašališkai nutraukti Sutartį, teismas kompleksiškai analizavo ir vertino šalių paaiškinimus, o taip pat visą eilę tiek ieškovės, tiek ir pačios atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, o vien ta aplinkybė, jog įrodymų visuma pagrindė būtent ieškovės per visą teismo procesą nuosekliai dėstytą poziciją ir įvykių eigą, nesuponuoja teismo šališkumo, netinkamo, pažeidžiant CPK 183 straipsnyje įtvirtintus bei teismų praktikoje išvystytus įrodymų tyrimo ir vertinimo principus, įrodymų vertinimo.
29. Apeliantė nurodo, kad užsitęsusį baldų gaminimą lėmė ieškovės architektės R. T. netinkama kvalifikacija, nesugebėjimas parengti tinkamą baldų koncepciją, jos pateiktos koncepcijos trūkumai, dėl ko atsakovės darbuotojas – baldininkas turėjo pats patobulinti galutinę baldų koncepciją ir pasitelkdamas specialią kompiuterinę programą nubraižyti brėžinius.
30. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pati atsakovė, būdama baldų projektavimo ir gamybos įmonė, t. y. atitinkamos srities specialistas ir profesionalas, santykyje su ieškove – vartotoja, įgyvendindama bendradarbiavimo pareigą, objektyviai galėjo ir turėjo įvertinti užsakovo išsakytus norus, pageidavimus, pasiūlymus jų įgyvendinimo realumo prasme, suderinti su šalimi darbų sąlygas, atlikti reikalingus matavimus dar prieš pasirašydama sutartį ir šiuo aspektu įvertinti / numatyti priimtiną sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminą, tačiau pati laisva valia 2021 m. kovo 8 d. Baldų gamybos sutartimi įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti baldus būtent Sutartyje numatytu terminu – per 12 savaičių.
31. Apeliacinės instancijos teismas pastebi ir atkreipia dėmesį, kad tiek atsakovės teiginiai apie baldų pagaminimo laiką, tiek įrodymai yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys vieni kitiems: viena vertus apeliantė nurodo, kad baldai buvo pagaminti 2021 m. gegužės 31 d., t. y. kaip sutarta Sutartyje, kita vertus prieštarauja pati sau, nurodydama, kad Sutarties įvykdymo terminas buvo pratęstas konkliudientiniais veiksmais; be to, kaip jau buvo minėta, atsakovės susirašinėjimas el. laiškais patvirtina, kad 2021 m. gegužės – birželio mėn. ieškovės pasamdyta dizainerė su atsakovės darbuotoju tik derina baldų medžiagas, matavimų atlikimo datas, skaičiavimus ir pan., tačiau nėra komunikuojama dėl realiai pagamintų baldų ir pasiruošimo juos montuoti; atsakovės darbuotojo E. M. SMS žinutė patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 21 d. virtuvės baldų pagaminimo baigtumo procentas – 50 proc., o kitų baldų – 60 proc., kadangi trūko pasirinktos LMPD ir gamyba buvo sustabdyta; Sandėliavimo sutartis dėl baldų sandėliavimo (kurie, sprendžiant iš minėtos SMS žinutės, dar tuo metu nebuvo pagaminti) pasirašyta 2021 m. gegužės 31 d. Be to, apeliuodama į tai, kad ieškovė nesuteikė galimybės baldų montuoti patalpose (t. y. iš esmės pagrindinis atsakovės argumentas byloje), atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė išvis jokių įrodymų (pvz., pranešimų, kuriais būtų teirautasi apie objekto paruošimą baldų montavimui; duomenų / įrodymų, kad patalpose nėra galimybės baldų montuoti arba ieškovės atsisakymą įsileisti į patalpas; pretenzijas ir pan.), iš kurių būtų galima objektyviai spręsti apie ieškovės kaltę nagrinėjamame ginče.
32. Taigi, aukščiau byloje nustatytų aplinkybių kontekste ieškovės sprendimas vienašališkai nutraukti Sutartį praėjus net 8 mėnesiams nuo termino atsakovės sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti pasibaigimo, visą šį laiką tikintis Sutarties įvykdymo, negali būti vertinamas kaip neteisėtas, kaip neadekvati reakciją į atsakovės elgesį sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontekste, todėl tenkinti tokį atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei atitinkamai dėl nuostolių atlyginimo pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.
33. Pastebėtina, kad apeliaciniu skundu atsakovės apskritai neskundžia ir nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ieškovės ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės jai sumokėtą avansą, prašydama panaikinti sprendimą tik dalyje dėl priešieškinio reikalavimų atmetimo ir patenkinti priešieškinį, todėl šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos baigties
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir nurodė pakankamus argumentus, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
35. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.
36. Teismui atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei R. N. iš atsakovės priteistinos apeliacinėje instancijoje patirtos 1 126,03 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), kurios, teismo vertinimu, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), maksimalių dydžių.
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „EG-Baldai“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EG-Baldai“ (į. k. 300814436) 1 126,03 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 03 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Andrius Verikas
Renata Volodko