Civilinė byla Nr. eS2-2248-912/2021

Teisminio proceso Nr. 2-2-52-3-02819-2016-1 

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. V. G. ir D. G. bei ieškovės bankrutavusios UAB „Gaulesta“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje civilinėje pagal ieškovės BUAB „Gaulesta“ ieškinį atsakovams L. V. G. ir D. G. dėl įpareigojimo įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir skolininko turto dalies, esančios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo; trečiasis asmuo – antstolis Darius Bliznikas.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė teismo: 1) įpareigoti atsakovą L. V. G. įregistruoti viešuose registruose 251,56 kv. m vienbutį gyvenamąjį namą, esantį žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Pagirių sen., Tarnėnų k., o, šiam to nepadarius teismo nustatytu terminu, leisti ieškovei už atsakovą atlikti nurodytus veiksmus; 2) nustatyti atsakovo L. V. G. dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir visą turtą (1 600/77 100 dalį 7,71 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).; sklype esantį 251,56 kv. m ploto namą; automobilį „Mitsubishi Carisma (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskirti atsakovui, o jo sutuoktinei – atsakovei D. G. – nustatyti teisę gauti kompensaciją, lygią 1/2 daliai sutuoktinių turto vertės; 3) nustatyti atsakovo 1/2 turto dalį į sutuoktinės išmokas, gaunamas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, ir kitas pajamas, taip pat lėšas, esančias ir būsimas sutuoktinės banko sąskaitose; 4) nustatyti, kad atsakovo prievolės pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą 2014 m. rugpjūčio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-559-585/2014 yra bendros jo ir sutuoktinės prievolės; 5) priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi patenkino ieškinį iš dalies: 1) nustatė skolininko L. V. G. dalį į automobilį, jį paskyrė skolininkui, o jo sutuoktinei nustatė teisę į kompensaciją, lygią 1/2 daliai automobilio įkainojimo sumos, nustatytos pagal CPK 681 straipsnį; 2) nustatė, kad skolininkui L. V. G. priklauso 1/2 dalis sutuoktinės iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gaunamų nuolatinių išmokų ir kitų pajamų, taip pat lėšų, esančių ir būsimų sutuoktinės banko sąskaitose; 3) priteisė ieškovei iš atsakovo 504 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) atmetė kitus ieškinio reikalavimus.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį: 1) panaikino nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos reikalavimas dėl skolininko įpareigojimo įregistruoti gyvenamąjį namą, nustatyti skolininko dalį nurodytame turte ir sutuoktinių turimoje žemės sklypo dalyje, bei perdavė  nurodytus reikalavimus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; 2) paliko nepakeistą kitą nutarties dalį.

4.       Ieškovė paaiškinimuose raštu prašė patenkinti jos reikalavimus, nurodė, kad skolininkas ir jo sutuoktinė nepateikė duomenų, kad jų turto dalys būtų pasikeitusios nuo 2012 m. liepos 17 d. Dėl to yra pagrindas nustatyti sutuoktinių dalis bendrojoje nuosavybėje (ši nuosavybė yra 1 600/77 100 dalys žemės sklypo ir jame esantis namas) pagal Vilniaus miesto 3–iojo  apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartyje nurodytą būdą (civilinė byla Nr. 1-1569-845/12). Skolininkas ir jo sutuoktinė gali kreiptis į teismą ir prašyti įregistruoti namą. Tai yra konstatavęs teismas (Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2779-886/2014). Būtų neprotinga ir neekonomiška išskirti į atskiras bylas reikalavimus dėl turto dalies nustatymo ir turto įregistravimo. Nurodyti reikalavimai tampriai susiję. Jeigu jie būtų išskirti, tai bylos nagrinėjimas būtų užvilkintas, šalys patirtų nereikalingų laiko ir lėšų sąnaudų. Dėl to ieškovė mano, kad visi reikalavimai turi būti nagrinėjami vienoje byloje.

5.       Atsakovas L. V. G. paaiškinimuose raštu prašė atmesti ieškovės reikalavimus, nurodė, kad santuokos metu įgytas turtas priklauso abiem sutuoktiniams, todėl nei skolininkas, nei pareiškėja neturi teisės visą namą įregistruoti tik kaip skolininko nuosavybę. Skolininko sutuoktinė nėra skolininkė, todėl jai negali būti adresuotas nurodymas įregistruoti savo nekilnojamojo turto – nebaigtos statybos namo dalį. Įstatymuose nenustatytas neįpareigojimas įregistruoti nebaigtą statybą. Skolininkas ir jo sutuoktinė neturi lėšų namui baigti statyti, nes vykdomas išieškojimas. Ieškovė nepaaiškino ir nepateikė įrodymų, kodėl skolininkui turi būti paskirta visa sutuoktinių turima sklypo dalis ir nebaigtas statyti namas. Tai padarius, būtų nukrypta nuo sutuoktinių lygių dalių bendrojoje nuosavybėje principo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovės pareiškimą:  1) nustatė skolininko L. V. G. dalį į 1 600/77 100 dalis 7,71 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – skolininkui nustatė 100 proc. nurodyto turto dalį, o jo sutuoktinei D. G. – teisę į kompensaciją, lygią 1/2 nurodyto turto vertės, kuri nustatyta Nekilnojamojo turto registre; 2) atmetė reikalavimus dėl įpareigojimo įregistruoti namą ir nustatyti skolininko dalį šiame name; 3) priteisė ieškovei iš atsakovo L. V. G. 630 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.       Teismas nustatė, kad antstolis D. Bliznikas vykdo skolininko L. V. G. skolos, lygios 101 328,61 Eur ir 195 Eur, iš viso – 101 523,61 Eur, išieškojimą išieškotojos BUAB „Gaulesta“ naudai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. vykdomasis raštas Nr. 2-559-585/2014 ir Vilniaus regiono apylinkės 2018 m. kovo 15 d. vykdomasis dokumentas Nr. 2YT-1241-647/2018) (vykdomoji byla Nr. 0035/18/09353). Skolininkas atsisakė įregistruoti pastatytą namą, todėl antstolis 2020 m. kovo 5 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl turto įregistravimo. Antstolis 2020 m. balandžio 23 d. patvarkymu pratęsė terminą turtui įregistruoti. Taip pat antstolis 2020 m. kovo 5 d., 2020 m. gegužės 13 d., 2020 m. birželio 3 d. patvarkymais pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo. Antstolis nurodė, kad skolininkas ir jo sutuoktinė susituokė 1969 m. liepos 25 d. Jie nėra sudarė vedybų ar povedybinės sutarties. Sutuoktiniai 2006 m. vasario 21 d. įgijo 1 600/77 100 dalis žemės ūkio paskirties sklypo. Nurodyto sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plotas 7,71 ha. Jis yra (duomenys neskelbtini). Sklypas įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu. Sklype sutuoktiniai pastatė 251,56 kv. ploto namą. Jis neužbaigtas statyti ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Skolininko sutuoktinės vardu registruotas automobilis „Mitsubishi Carisma“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sutuoktinė gauna iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos nuolatinę išmoką. Taip pat ji turi tris banko sąskaitas. Antstolis 2020 m. gegužės 20 d. turto arešto aktu areštavo 1/2 dalį neidentifikuoto 251,56 kv. m ploto skolininko ir jo sutuoktinės namo.

8.       Sprendimą atmesti reikalavimus įpareigoti skolininką įregistruoti gyvenamąjį namą arba leisti išieškotojai tai padaryti vietoj skolininko teismas argumentavo tuo, kad VĮ Registrų centras 2020 m. spalio 7 d. sprendimu atmetė skolininko prašymą ir atsisakė įregistruoti namą, nes skolininkas nepateikė Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto. Teismas konstatavo, kad namo statyba neužbaigta, į bylą nepateikti dokumentai, reikalingi statiniui įregistruoti. Teismas pažymėjo, kad teisė įregistruoti nekilnojamuosius daiktus nustatyta tik savininkui. Išieškotojos reikalavimas leisti jai už skolininką įregistruoti pastarojo nuosavybės teisę yra perteklinis, nes teismo procesiniai sprendimai gali būti vykdomi priverstine tvarka. Teismas nurodė, kad santuokoje įgytas turtas priklauso abiems sutuoktiniams, todėl nė vienas iš sutuoktinių neturi teisės visą namą registruoti tik vieno iš jų vardu. Suinteresuotas asmuo D. G. nėra skolininkė, todėl ji negali būti įpareigota įregistruoti nebaigto statyti namo dalies. Vykdomojoje byloje, kurioje vykdomas skolos išieškojimas tik iš vieno sutuoktinio, nenagrinėtinas kitų asmenų, taip pat ir skolininko sutuoktinės atsakomybės klausimas.

9.       Sprendimą atmesti pareiškėjos reikalavimą dėl skolininko dalies į namą nustatymo teismas argumentavo tuo, kad atmestas kitas pareiškėjos reikalavimas, t. y. reikalavimas dėl įpareigojimo įregistruoti namą. Teismas nurodė, kad, neįregistravus namo viešame registre, nėra galimybės nustatyti sutuoktinio dalies ir kompensacijos nuo vidutinės rinkos vertės, nurodytos Nekilnojamojo turto registre. Teismas nurodė, kad 1 600/77 100 dalys žemės sklypo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, sutuoktinių bendro turto dalys lygios. Dėl to skolininkui priklauso 1/2 dalis sklypo 1 600/77 100 dalių. Atsižvelgęs į tai, kad į bylą nepateikta duomenų apie sklypo vertę, paskyrė skolininkui visą turtą, t. y. 16 000/77 100 dalis sklypo, o skolininko sutuoktinei nustatė teisę į kompensaciją, lygią 1/2 daliai šio turto vidutinės rinkos vertės, nustatytos Nekilnojamojo turto registre.

10.       Teismas iš naujo paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad pareiškėja iki 2021 m. vasario 24 d. patyrė 1 680 Eur bylinėjimosi išlaidų, o 2021 m. gegužės 20 d. – dar 630 Eur. Pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų L. V. G. ir D. G. interesai priešingi, todėl teismas priteisė iš pastarųjų bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Teismas nurodė, kad pareiškėja iš viso patyrė 2 110 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas patenkino 30 proc. pareiškėjos reikalavimų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, teismas priteisė pareiškėjai iš suinteresuoto asmens L. G. 630 Eur bylinėjimosi išlaidų.    

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11.       Atsakovai prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties dalį, kuria nustatyta skolininko dalis į sklypą, ir atmesti visus pareiškėjos reikalavimus, priteisti atsakovui L. V. G. iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       Teismas nepagrįstai nustatė, kad skolininkas turi teisę į 1 600/77 100 dalis sklypo, o skolininko sutuoktinė – į kompensaciją, lygią 1/2 daliai šio turto vertės. Teismas nemotyvavo, kodėl būtent skolininkui paskyrė visą sklypą (t. y. visą sutuoktinių turimą sklypo dalį), o jo sutuoktinei – kompensaciją. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad skolininkas ir jo sutuoktinė sklypo dalį turi bendrąja jungtine sutuoktinių teise. Sutuoktinių turto dalys nenustatytos, bet preziumuojama, kad jos lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, bet dėl to negalima nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo.

11.2.       Atsakovai skunde pažymėjo, kad, nustatant bendraturčio dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte, tik nustatoma bendraturčiui priklausanti dalis, bet neįvyksta transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę, t. y. turtas išlieka bendrosios nuosavybės teisės objektu. CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, bet tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti ir vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 667 straipsnį pareikštam prašymui tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama išieškomai skolai padengti.

11.3.       CPK 667 straipsnio 4 dalis negali būti suprantama taip, kad pagal ją būtų galima supaprastinto proceso tvarka spręsti dėl bendrosios nuosavybės padalijimo. Siekdamas išsiieškoti skolą, kreditorius turi vadovautis CK 4.90 straipsnio 3 dalimi ir gali reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir suformuoti atskirą daiktą (savarankišką objektą), į kurį bus nukreiptas išieškojimas. Išieškojimas iš atidalyto turto paprastai yra operatyvesnis, toks turtas paklausesnis, jo vertė didesnė, todėl geriau užtikrinami kreditoriaus interesai. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės, kai iš jo siekiama išieškoti, atliekamas ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normose nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015; 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).

11.4.       Vykdymo procese nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Sutuoktinių bendras turtas padalijamas ginčo teisenos tvarka. Pagal vadovaujantis CPK 667 straipsniu paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, bendrojoje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

11.5.       Žemės sklypas gali būti padalytas natūra, jis nėra nedalus. Iš skolininkui priklausančios 1/2 dalies gali būti vykdomas išieškojimas. Visą turtą paskyrus tik skolininkui, pažeista jo sutuoktinės teisė į nuosavybę.

11.6.       Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi priteisė pareiškėjai 504 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė dar 630 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas jas turėjo sumažinti.

12.       Ieškovė atsiliepime į suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą prašo netenkinti šio skundo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Skolininkas ir jo sutuoktinė nepareiškė reikalavimo atidalyti skolininko dalį iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Jie taip pat vykdymo procese antstoliui nepateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru sutarimu (CPK 667 straipsnis). Dėl to pareiškėja pasinaudojo CPK 667 straipsnio 4 dalyje nustatyta teise ir prašo teismo nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.

12.2.       Skolininkas ir sutuoktinė nepateikė planų, projektų, kaip būtų galima atidalyti iš bendro turto 1/2 skolininko dalį, todėl teismas pagrįstai žemės sklypą atidalijo pareiškėjos prašomu būdu. Atsiliepime remiamasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006; 2006 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2006). Skolininkai prieštaravo tam, kad būtų išieškota iš žemės sklypo, todėl, keldami argumentus dėl kitokio atidalijimo būdo, siekia užvilkinti bylos nagrinėjimą.

12.3.       Atsakovų atskirojo skundo argumentas dėl nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių principo nepagrįstas, nes skundžiamoje nutartyje pripažinto skolininko sutuoktinės teisė gauti kompensaciją, lygią 1/2 turto vertės daliai.

12.4.       Nesvarbu tai, kad skolininko sutuoktinė neįtraukta į vykdomąją bylą kaip skolininkė. Atsiliepime remiamasi kasacinio teismo praktika, kad tai, yra abu sutuoktiniai skolininkai ar ne, sprendžiama ne tik pagal vykdomuosiuose dokumentuose įrašytus įrašus. Jeigu vykdomajame dokumente skolininku nurodytas tik vienas sutuoktinis, tai nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad tik jis yra skolininkas, o kitas – ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). Kilus ginčui, tik teismas gali išspręsti, ar vieno sutuoktinio vardu sudarytas sandoris buvo būtinas šeimos poreikiams, ir tik nuo šios išvados priklauso tai, kas atsakingas už prievoles kilusias iš tokio sandorio – jį sudaręs sutuoktinis ar abu sutuoktiniai solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2009).

12.5.       Atsiliepime pažymėta, kad, kai suma priteista tik iš vieno sutuoktinio, bet išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro turto, nereikia išduoti naujo vykdomojo dokumento, kuriame skolininku būtų nurodytas skolininko sutuoktinis, ir nereikia atlikti skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros (nustatytos CPK 667 straipsnyje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2009; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2009; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009).

12.6.       Teismas neturi spręsti klausimo dėl neįtrauktų byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius taip pat ir byloje nedalyvaujantiems asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatęs sutuoktinių bendrininkavimą pagal įstatymą (materialųjį bendrininkavimą), teismas turi pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą kitą sutuoktinį bendraatsakiu. Pagal teisės į tinkamą procesą principą, asmenų procesinis statusas byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas; CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008). Dėl to sutuoktinai į nagrinėjamą bylą pagrįstai įtraukti bendraatsakiais.

12.7.       Suinteresuoti asmenys nepagrįstai prašo mažinti pareiškėjai priteistas bylinėjimosi išlaidas, nes nenurodė detalių paskaičiavimų, kaip turėtų būti perskirstytos tos išlaidos. Pareiškėja nurodė, kad už atsiliepimo į suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą parengimą advokatui sumokėjo 385 Eur. Pareiškėja prašo juos priteisti solidariai iš suinteresuotų asmenų.

13.       Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties dalį, kuria atmesti pareiškėjos reikalavimai, ir patenkinti visus reikalavimus: 1) įpareigoti skolininką įregistruoti 251,56 kv. m ploto gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) skolininkui neįregistravus namo per teismo nustatytą terminą, leisti pareiškėjai vietoj skolininko atlikti nurodytus veiksmus; 3) nustatyti skolininko dalį į pirmiau nurodytą namą, jį visą paskirti skolininkui, o jo sutuoktinei nustatyti teisę į kompensaciją, lygią 1/2 daliai namo vidutinės rinkos vertės, įrašytos Nekilnojamojo turto registre; 4) priteisti pareiškėjai iš atsakovų L. V. G. ir D. G. solidariai bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai rinko, tyrė, vertino įrodymus, paskirstė įrodinėjimo pareigas tarp šalių, skundžiamoje nutartyje konstatuodamas, kad neįmanoma įregistruoti skolininkui priklausančio namo. Dėl to pažeisti CPK 225 straipsnio 1 punktas, 176 straipsnis, 177 straipsnio 1 dalis, 178, 179 straipsniai, 182 straipsnio 4, 5 punktai, 185 straipsnio 1 dalis. 

13.2.       Skunde pažymima, kad skolininkas nenori įregistruoti neužbaigto statyti namo. Ieškovė inicijavo šią bylą tam, kad priverstų skolininką surinkti dokumentus, kurių reikia pastatytam namui įregistruoti. Skolininkas nesikreipė į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (toliau – Statybos inspekcija) ir neprašė pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (Statybos inspekcijos atsakymas į pareiškėjos atstovo 2021 m. sausio 15 d. prašymą). Skolininkas, teigdamas, kad negali įregistruoti namo, nesąžiningai išsisukinėja. Tai nustatė Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartyje kitoje civilinėje byloje (t. y. byloje dėl skolininko bankroto bylos iškėlimo) (civilinė byla Nr. 2S-1683-614/2019).

13.3.       Skolininko advokatė 2020 m. lapkričio 6 d. rašte antstoliui patvirtino, kad įregistruoti namą skolininkui užtruktų vienerius metus, nes yra koronavirus, buvo paskelbtas karantinas, skolininko finansinės galimybės mažos, reikia kreiptis į daugelį institucijų. Tai reiškia, kad skolininkas pripažino aplinkybę, jog įmanoma namą įregistruoti. Tokios aplinkybės nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Taigi yra prezumpcija, kad įmanoma namą įregistruoti.

13.4.       Teismas netinkamai paskirstė galimybės įregistruoti namą įrodinėjimo pareigą (nepagrįstai ją priskyrė pareiškėjai), nepatikslino pareiškėjos pareigos gauti iš Statybos inspekcijos pažymą apie skolininko namo statybą. Teismui leidus ir suteikus teisę, pareiškėja, būtų kreipusi į Statybos inspekciją.

13.5.       Teismas neatsižvelgė į tai, kad namą įmanoma įregistruoti visais atvejais – jeigu statyba nebaigta, tai registruojant nurodoma, kokia statybos dalis baigta (t. y. nurodomas statybos baigtumas). Atsižvelgusi į namo nuotraukas, į matininkų parengtus namo apskaitos dokumentus, taip pat į tai, kad skolininkas ir sutuoktinė name gyvena daugiau negu 10 metų, teigia, kad namas baigtas statyti (T. 1, b. l. 80–87).

13.6.       Ne ieškovė, bet antstolis sprendė dėl skolininko sutuoktinės statuso vykdomojoje byloje, kurioje išieškoma skolininko skola. Teismas turėjo nurodyti, kad antstolio pasiūlymas pareiškėjui kreiptis į teismą dėl namo įregistravimo neteisėtas, nes vykdymo procese bendraskole neįtraukta skolininko sutuoktinė. Tokiu atveju ieškovė ir jos kreditoriai galėtų reikalauti žalos atlyginimo dėl neteisėtų antstolio veiksmų. Vis dėlto skundžiama teismo nutartis prieštaringa, nes teismas nurodė, kad, pagal CK 3.112 straipsnį, išieškoti galima iš skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

13.7.       Teismas nepagrįstai nurodė, kad negalima skolininko sutuoktinės įpareigoti įregistruoti jai priklausančios namo dalies. Ši teismo išvada prieštarauja teismo sprendimui nustatyti skolininkui nuosavybės teisę į visą žemės sklypą, o jo sutuoktinei – teisę į kompensaciją, lygią 1/2 sklypo daliai.

13.8.       Teismas nepagrįstai nustatė kriterijų, pagal kurį negalima įpareigoti skolininko įregistruoti namą dėl to, kad namo bendraturtė (skolininko sutuoktinė) nėra skolininkė (CK 3.112 straipsnis). Tai neatitinka pirmą kartą bylą nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo išaiškinimo, kad šios bylos esmė – teismui nustatyti, praktiškai įmanoma įregistruoti namą ar ne, taip pat ar įregistravimas turės skolininko turto visumai (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis) (civilinė byla Nr. 2S-1683-614/2019).

13.9.       Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja neprašė įregistruoti tik vieno skolininko nuosavybės teisės į namą. Dėl to nepagrįsta teismo išvada, kad nei skolininkas, nei pareiškėjas neturi teisės visą namą įregistruoti tik skolininko vardu. Aptariama išvada prieštarauja teismo sprendimui nustatyti skolininkui nuosavybės teisę į 100 proc. sklypo, o jo sutuoktinei priteisti kompensaciją.

13.10.       Atmetęs ieškovės reikalavimą įpareigoti skolininką įregistruoti nuosavybės teisę į namą arba leisti pareiškėjai (pripažinti jos teisę) tai padaryti vietoj skolininko, jei iš per teismo nustatytą terminą neįvykdytų įpareigojimo, teismas neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, pagal kurią galima priimti tokį procesinį sprendimą (Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2779-886/2014).

13.11.       Pagal skundžiamą teismo nutartį, nustačius skolininko dalį į sklypą, bet nenustačius dalies į namą, skolininko sutuoktinė nebebus sklypo savininkė, bet bus namo bendraturtė, todėl pažeista CK 6.395 straipsnio 2 dalis, pagal kurią, pardavus žemės sklypą, kuriame yra pardavėjo pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų, pirkėjui neperduodant nuosavybės teisės į tuos daiktus, pardavėjui paliekama teisė naudotis ta sklypo dalimi, kurią užima nekilnojamieji daiktai ir kuri būtina jiems naudoti.

13.12.        Teismas pažeidė taip pat ir viešąjį interesą, nes pareiškėja yra bankrutuojanti įmonė, jos reikalavimas susijęs taip pat ir su kreditorių interesais. Ginčo namas pastatytas pasisavinus ieškovės lėšas, kurias ji gavo iš kreditorių.

14.       Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas L. V. G. prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.       Skolininką įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus galima, jeigu tokia pareiga nustatyta įstatymuose. Nėra įstatymų, kuriuose asmuo būtų įpareigotas įregistruoti nebaigtą statybą, kai skolininkui trūksta lėšų ir vykdomas skolos išieškojimas.

14.2.       Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad skolininkas pripažino, jog įmanoma įregistruoti namą. Atsakyme antstoliui skolininko advokatė kalbėjo tik apie tai, kiek laiko užtruktų gauti reikiamus dokumentus, bet nepatvirtino, kad įmanoma namą įregistruoti. Tai patvirtinti gali tik atitinkamos institucijos. Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir įvertino įrodymus.

14.3.       Skolininkas vykdomojoje byloje yra atsakovas L. V. G., todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė negali reikšti reikalavimo skolininko sutuoktinei ir reikalauti įpareigoti ją atlikti kokius nors veiksmus. Pirmą kartą bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad skolininkas yra tik L. V. G., todėl CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka nenagrinėtinas kitų asmenų, taip pat ir skolininko sutuoktinės atsakomybės klausimas.

14.4.       Namas nebaigtas statyti. Santuokos metu įgytas turtas priklauso abiems sutuoktiniams. Dėl to skolininkas neturi teisės įregistruoti namo viso namo. Skiriasi pareiškėjos nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Ieškovės nurodytoje byloje spręstas klausimas dėl užbaigto statyti namo įregistravimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo įpareigoti skolininką įregistruoti nebaigtos statybos namą. Dėl to, kad namas nebaigtas statyti, neįmanoma nustatyti skolininko dalies.

14.5.       Tol, kol apskųsta teismo nutartis neįsiteisėjo, negalima konstatuoti, kad skolininko sutuoktinė nebus žemės sklypo savininkė ir todėl pažeista CK 6.395 straipsnio 2 dalis.

14.6.       Ieškovė nepateikė įrodymų, kad namas, kuriame gyvena skolininkas ir jo sutuoktinė, pastatytas iš pinigų, kuriuos skolininkas pasisavino iš pareiškėjos. Ji skolininką ir sutuoktinę kaltina nebūtais dalykais.

14.7.       Ieškovę atstovaujantis bankroto administratorius pažeidžia viešąjį interesą, nes nesiekia kuo operatyviau ir ekonomiškiau užbaigti bankroto procedūras, bet reiškia nepagrįstus ieškinius (pareiškimus) ir vilkina bankroto procesą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

argumentai ir išvados

13.                      Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl skolininko dalies bendrame su sutuoktiniu turte (žemės sklype ir jame esančiame neįregistruotame name) nustatymo, taip pat išieškotojo teisės reikalauti įpareigoti skolininką įregistruoti nebaigtą statyti, bet faktiškai naudojamą namą Nekilnojamojo turto registre.

14.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15.                      Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų ir vieningos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovas L. V. G. ir jo sutuoktinė susituokė (duomenys neskelbtini). Jie nėra sudarę povedybinės sutarties ir pakeitę sutuoktinių turtui taikomo įstatyme nustatyto turto teisinio režimo.

16.                      Atsakovas 2005–2012 metais ėjo UAB „Gaulesta“ direktoriaus pareigas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi jai iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-80-603/2021). Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi nurodyta įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

17.                      Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 30 d. patenkino ieškovės BUAB „Gaulesta“ ieškinį ir priteisė jai iš atsakovo L. V. G. 101 329 Eur (349 867,42 Lt) nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2013 m. lapkričio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (civilinė byla Nr. 2-559-585/2014). Atsakovo sutuoktinė D. G. nedalyvavo įvardytoje byloje. Nurodytame teismo sprendime teismas nustatė, kad atsakovas L. V. G. buvo bendrovės direktoriumi, paėmė bendrovės lėšų, bet nepateikė buhalterinių dokumentų, pagrindžiančių, kur panaudojo nurodytas lėšas. Pagal nurodytą sprendimą Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 25 d. išdavė išieškotojai BUAB „Gaulesta“ vykdomąjį raštą dėl 101 329 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko L. V. G. (pareiškimo 1 priedas).

18.                      Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi paliko nenagrinėtą pareiškėjų L. V. G. ir jo sutuoktinės D. G. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, priteisė suinteresuotam asmeniui BUAB „Gaulesta“ iš kiekvieno pareiškėjo po 195 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat iki 100 Eur sumažino pareiškėjams skirtas baudas (civilinė byla Nr. 2YT-1241-647/2018). Pagal nurodytą nutartį Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 15 d. išdavė išieškotojai BUAB „Gaulesta“ vykdomąjį raštą dėl 195 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininko L. V. G. priteisimo (pareiškimo 2 priedas).

19.                      Išieškotoja BUAB „Gaulesta“ 2014 m. rugpjūčio 25 d. ir 2018 m. kovo 15 d. vykdomuosius raštus pateikė vykdyti antstoliui Valdui Čeglikui. Pastarasis 2019 m. sausio 3 d. mirė, jo vykdomąsias bylas perėmė vykdyti antstolis D. Bliznikas (2019 m. kovo 7 d.) (vykdomoji byla Nr. 0035/18/09353; 9 t., b. l. 1). Išieškojimas pagal 2018 m. kovo 15 d. vykdomąjį raštą įvykdytas, vykdomoji byla užbaigta ir antstolio 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymu šis vykdomasis raštas grąžintas jį išdavusiam Vilniaus regiono apylinkės teismui (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (vykdomoji byla Nr. 0035/18/09353; 1 t., b. l. 123).

20.                      Vykdymo procese nustatyta, kad skolininkui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklauso 1 600/ 77 100 dalių 7,71 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad nurodytame sklype yra skolininko ir jo sutuoktinės 251,56 kv. m ploto namas, bet jis neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Antstolis V. Čeglikas 2018 m. sausio 24 d. turto arešto aktu areštavo neįregistruotą skolininko L. V. G. 251,56 kv. m ploto namą, esantį (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. 0035/18/09353; 4 t., b. l. 185). Aptariamame akte nurodyta, kad namas pradėtas statyti pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2008 m. lapkričio 7 d. leidimą vykdyti statybos darbus, kuris galioja iki 2018 m. lapkričio 6 d. Pažymėtina, kad iš Turto arešto aktų registro 2018 m. sausio 23 d. išrašo matyti, kad šis neidentifikuotas turtas areštuotas taip pat ir antstolio Rimanto Vižainiškio 2012 m. sausio 20 d. turto arešto aktu vykdant skolų išieškojimą iš skolininko L. V. G. kitų išieškotojų J. G., V. L. ir J. B. naudai (akto 2.4.1 punktas) (vykdomoji byla Nr. 0035/18/09353; 4 t., b. l. 276).

21.                      Iš Nekilnojamojo turto registro 2016 m. sausio 21 d. išrašo matyti, kad skolininkas L. V. G. ir jo sutuoktinė bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2005 m. spalio 4 d. ir 2006 m. vasario 3 d. pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu įgijo 1 600/ 77 100 dalių žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. 0035/18/09353; 5 t., b. l. 205, 206).

22.                      Iš vykdomojoje byloje esančio Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2008 m. lapkričio 7 d. statybos leidimo Nr. 1054 matyti, kad jis galioja iki 2018 m. lapkričio 6 d. (vykdomoji byla Nr. 0035/18/09353; 6 t., b. l. 134, 135; 7 t., b. l. 112, 113). Statybos leidimas išduotas ūkininko sodybai, vienbučiam gyvenamajam namui ir ūkio pastatams statyti (bendras plotas – 251,56 kv. m) pagal UAB „Archiplanas“ 2008 metais parengtą projektą Nr. 200803 (projekto vadovas A. M., techninis prižiūrėtojas A. K.).

23.                      Antstolis V. Čeglikas 2015 m. vasario 5 d. turto arešto aktu areštavo skolininko L. V. G. ir jo sutuoktinės kilnojamuosius daiktus, esančius neįregistruotame name (duomenys neskelbtini) (šaldytuvą, du muzikinius centrus, fotelį, odinį kampą, supamą krėslą ir kt.) (vykdomoji byla Nr. 0035/18/09353; 7 t.).

24.                      Iš vykdomojoje byloje esančios sklypo (duomenys neskelbtini) dalies, priklausančios skolininkui ir jo sutuoktinei, vertinimo dokumento ištraukos matyti nuotraukos, kuriose užfiksuotas sklype esantis pastatytas namas (vykdomoji byla Nr. 0035/18/09353; 9 t., b. l. 33). Iš nuotraukų matyti, kad namas yra gyvenamosios paskirties, individualus, mūrinis, dviejų aukštų, jo stogas šlaitinis, dalis namo nutinkuota glaistu, prie namo pastatytas šiltnamis, aplinka nebaigta tvarkyti.

25.                      Iš vykdomosios bylos duomenų, taip pat patikrinus teismų sistemą LITEKO, nustatyta, kad Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 2012 m. liepos 17 d. nutartimi patenkino pareiškėjų (išieškotojų) J. B., J. G. ir V. L. pareiškimą – nustatė skolininko L. V. G. turto dalį bendrojoje junginėje nuosavybėje, kurią skolininkas turi su savo sutuoktine D. G., t. y. nustatė, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis 251,56 kv. m ploto namo, esančio (duomenys neskelbtini) kuris skolininkui ir jo sutuoktinei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (civilinė byla Nr. 2-1569-845/2012) (vykdomoji byla Nr. 0035/18/09353; 4 t., b. l. 278–280; 6 t., b. l. 183–185; 7t., b. l. 114–116).

26.                      Antstolis D. Bliznikas 2020 m. kovo 5 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą ir prašyti įpareigoti skolininką L. V. G. įregistruoti namą viešuose registruose, o, skolininkui to nepadarius per nustatytą terminą, pripažinti išieškotojo teisę atlikti nurodytus veiksmus vietoj skolininko (pareiškimo 3 priedas).

27.                      Antstolis 2020 m. balandžio 23 d. patvarkymu pratęsė išieškotojai BUAB „Gaulesta“ terminą kreiptis į teismą dėl skolininko turto įregistravimo (pareiškimo 4 priedas).

28.                      Antstolis 2020 m. gegužės 13 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai ir skolininko sutuoktinei kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jo ir sutuoktinės bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (pareiškimo 6 priedas). Antstolis 2020 m. gegužės 13 d. patvarkymu patikslino siūlymą kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo, detalizavęs nustatytą skolininko ir jo sutuoktinės turtą.

29.                      Išieškotoja 2020 m. liepos 19 d. pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismui pareiškimą ir prašė: 1) įpareigoti skolininką įregistruoti namą registruose, o šiam to nepadarius per teismo nustatytą terminą – pripažinti išieškotojos teisę vietoj skolininko atlikti nurodytus veiksmus; nustatyti skolininko 100 proc. dalį į su sutuoktine turimą bendrą turtą (sklypo dalį, namą, automobilį), o sutuoktinei pripažinti teisė į 1/2 turto vertės kompensaciją, taip pat nustatyti skolininko 1/2 dalį į sutuoktinės lėšas. Pareiškime nurodytas toks byloje dalyvaujančių asmenų procesinis statusas: pareiškėja BUAB „Gaulesta“, suinteresuoti asmenys: skolininkas V. L. G., jo sutuoktinė D. G., antstolis D. Bliznikas, taip pat byloje dalyvaujančių atstovai: advokatai P. S. ir J. V..

30.                      Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 27 d. priėmė nurodytą pareiškimą ir išsiuntė suinteresuotiems asmenims, kad šie pateiktų atsiliepimus. Teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi paskyrė parengiamąjį teismo posėdį. Parengiamojo teismo posėdžio metu pereita į teismo posėdį. Jo metu BUAB „Gaulesta“ atstovas nurodė, kad patikslina šalių procesinį statusą, t. y. BUAB „Gaulesta“ yra ieškovė, skolininkas L. V. G. ir jo sutuoktinė D. G. yra atsakovai, o antstolis – suinteresuotas asmuo, nes byloje pareikšti reikalavimai mišrūs (vieni nagrinėtini ginčo teisena, o kiti – kaip prašymai vykdymo procese) (2020 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas; laikas nuo 2:59 iki 5:30, 7 min.). Šis atidėtas tam, kad atsakovė D. G. pateiktų atsiliepimą kaip atsakovė, bet ne kaip suinteresuotas asmuo. 2021 m. vasario 4 d. teismo posėdyje byla žodinio proceso tvarka byla išnagrinėta iš esmės. Nors teismo informacinėje pažymoje bylos šalys įvardytos ieškovu ir atsakovai, skliausteliuose nurodyta kita šalių procesinė padėtis – pareiškėja ir suinteresuoti asmenys. Išklausius posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad teisėjas bylos šalis vadino pareiškėja ir suinteresuotas asmenimis.

31.                      Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi iš dalies patenkino pareiškimą: 1) nustatė, kad skolininkui priklauso visa transporto priemonė „Mitsubishi Carisma“, o jo sutuoktinė turi teisę gauti 1/2 šios priemonės įkainotos sumos dalies kompensaciją; 2) nustatė, kad skolininkui priklauso 14/2 dalis jo sutuoktinės gaunamų ir banko sąskaitose esančių ir ateityje gautinų lėšų; 3) priteisė ieškovei BUAB „Gaulesta“ iš atsakovo L. V. G. 504 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) atmetė kitus pareiškime suformuluotus reikalavimus. Teismas taip pat nurodė, kad ši nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskiruoju skundu.

32.                      BUAB „Gaulesta“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 24 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo nutartį: panaikino nutarties dalį, kuria atmestas BUAB „Gaulesta“ reikalavimas dėl skolininko L. V. G. įpareigojimo įregistruoti namą registruose, nustatyti skolininko dalį į namą ir į skolininko bei jo sutuoktinės turimą sklypo dalį. Taip pat apeliacinės instancijos teismas panaikino apskųstos nutarties dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Nurodytus reikalavimus Vilniaus apygardos teismas perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą kitą apskųstos nutarties dalį.

33.                      Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodė, kad „[...] pareiškėjas BUAB „Gaulesta“ pateikė ne vien reikalavimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, tačiau ir reikalavimą dėl įpareigojimo įregistruoti turtą, kuris, jo vertinimu, taip pat yra bendroji skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybė, tačiau nėra teisiškai įformintas įstatymo nustatyta tvarka, nes skolininkas atsisako tai padaryti. Taigi, nurodyti pareiškėjo reikalavimai akivaizdžiai yra susiję ir yra reiškiami dėl išieškojimo vykdymo procese, t. y. tam, kad būtų galima nustatyti skolininko V. L. G. nuosavybės dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, o būtent - nebaigtame statyti pastate, jis turi būti tinkamai įregistruotas viešuose registruose ir atitinkamai tapti skolininko ir/ar jo sutuoktinės nuosavybe. Tokiais atvejais skolininkui nenurodoma ir neįmanoma nurodyti visų teoriškai galimų prireikti atlikti veiksmų, siekiant įregistruoti turtą, nepriklausomai nuo to, kokia teisena toks reikalavimas yra nagrinėjamas. Tokių veiksmų sąrašas nėra baigtinis ar išsamus ir priklauso nuo kiekvieno individualaus atvejo. Esmė - teismui nustatyti, ar praktiškai yra įmanomas nekilnojamojo turto įregistravimas ar ne, taip pat, ar toks įregistravimas turės įtakos skolininko turto visumai“ (teismo nutarties 29 punktas).

34.                      Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad „pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nagrinėjamą pareiškimo reikalavimą, atmesdamas ne dėl to, kad yra nepagrįstas, bet dėl to, kad, teismo nuomone, nagrinėtinas kitokia negu CPK 667 straipsnyje numatyta tvarka, iš esmės išsprendė šalių ginčą ir užkirto galimybę kreiptis su tokiu pačiu reikalavimu į teismą ateityje, kas yra akivaizdus proceso teisės normų pažeidimas, dėl kurio klausimas buvo išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismo nutartis šioje dalyje negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui“ (teismo nutarties 30 punktas).

35.                      Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pastarasis ją išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Teismas pasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti paaiškinimus raštu. BUAB „Gaulesta“ 2021 m. gegužės 14 d. pateikė teismui paaiškinimus raštu (jie užregistruoti 2021 m. gegužės 17 d.) ir Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2021 m. liepos 17 d. nutarties dėl skolininko L. V. G. dalies į tą patį neįregistruotą namą (turimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe) nustatymo (civilinė byla Nr. 2-1569-845/2012).

36.                      Iš nagrinėjamos bylos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovų atstovė advokatė J. V. elektroniniu paštui Vilniaus regiono apylinkės teismui pateikė paaiškinimus raštu, bet jie neįkelti į LITEKO elektroninės bylos procesą, nepateiktas taip pat ir elektroninės bylos popierinis priedas.

37.                      Iki teismo posėdžio antstolis nepateikė vykdomosios bylos, todėl teismas 2021 m. gegužės 20 d. atidėjo posėdį. Po to, t. y. 2021 m. gegužės 21 d., antstolis pateikė vykdomąją bylą. Teismas 2021 m. birželio 15 d. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo bylą ir 2021 m. birželio 18 d. priėmė nutartį, kuris atskiraisiais skundas apskųstas nagrinėjamoje byloje.

Dėl nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų išnagrinėjimo netinkama teisena

38.                      Iš pirmiau aptartų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėja pareiškime buvo suformulavusi kelis reikalavimus – dėl įpareigojimo įregistruoti namą, dėl deliktinės skolininko prievolės, pagal kurią teismo sprendimu išieškotojai priteistas nuostolių atlyginimas, pripažinimo bendra sutuoktinių prievole, taip pat dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Iš nurodytų reikalavimų matyti, kad BUAB „Gaulesta“ pareikšti reikalavimas dėl namo įregistravimo nagrinėtinas ginčo teisena, nustatyta CPK XIV skyriuje (CPK 225–258 straipsniai). Reikalavimas nustatyti skolininko dalį bendrame turte nagrinėtinas pagal CPK 667 straipsnį kaip pareiškimas, pareiškiamas vykdymo proceso metu (CPK 593 straipsnis). Pagal CPK 136 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus. Pagal CPK 136 straipsnio 2 dalį, teismas, priimantis ieškinį, kuriame yra sujungti keli reikalavimai, turi teisę išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium. Atsižvelgiant į nurodytas proceso teisės normas, darytina išvada, kad BUAB „Gaulesta“ turėjo teisę viename procesiniame dokumente suformuluoti kelis skirtingomis teisenomis nagrinėtinus reikalavimus ir juos pareikšti kartu vienoje byloje kaip sujungtus reikalavimus. Gavęs pareiškimą, kuriame sujungti vieni ginčo teisena nagrinėjami reikalavimai ir kiti pareiškimams vykdymo proceso metu nagrinėti nustatyta tvarka nagrinėjami reikalavimai (pareiškimai vykdymo proceso stadijoje), teismas tokį procesinį dokumentą turėjo kvalifikuoti kaip ieškinį su sujungtais keliais tarpusavyje susijusiais reikalavimais ir jį nagrinėti ginčo teisenos tvarka.

39.                      Pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartį priėmė išnagrinėjęs bylą pareiškimams vykdymo proceso metu nagrinėti nustatyta tvarka (CPK 593, 667 straipsniai). Kartu nurodyta tvarka išnagrinėtas taip pat ir reikalavimas dėl namo įregistravimo, kuris turėjo būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka (civilinio proceso teisės doktrinoje vadinama ieškinio teisenos tvarka) (CPK 225–258 straipsniai). Pažymėtina, kad pirmą kartą bylą nagrinėjęs Vilniaus regiono apylinkės teismas parengiamajame teismo posėdyje išsiaiškino BUAB „Gaulesta“ atstovo poziciją, pagal kurią atstovas prašė BUAB „Gasulesta“ laikyti ieškovei, o skolininką ir jo sutuoktinę – bendraatsakiais. Nepaisant to, kad ši byla pirmą kartą pirmosios instancijos teisme nagrinėta ginčo teisenos tvarka, antrą kartą Vilniaus regiono apylinkės teismas bylą išnagrinėjo pagal CPK 593 ir 667 straipsniuose nustatytą tvarką rašytiniame posėdyje, ieškinį pareiškusį asmenį įvardijo pareiškėju, kitus byloje dalyvaujančius asmenis suinteresuotais asmenimis, nors pagal pareikštą ieškinį BUAB „Gaulesta“ yra ieškovė, skolininkas ir jo sutuoktinė, kuriems pareikšti reikalavimai, yra atsakovai, o antstolis, prašęs tenkinti ieškinio reikalavimus – trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje (CPK 37, 41, 47 straipsniai). Tai proceso teisės normų pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso teisės principą, pagal kurį draudžiama naikinti sprendimą ar nutartį formaliais pagrindais, nagrinėjamoje byloje patikrina, ar dėl nurodyto proceso teisės pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą (kuris yra skolininkas vykdymo procese) įregistruoti nebaigtą statyti namą ir išvestinio reikalavimo kvalifikavimo ir vertinimo

40.                      Nagrinėjamoje byloje ieškovė yra kreditorė, kurios reikalavimo patenkintas teismo sprendimu, ir jai iš atsakovo priteistas nuostolių atlyginimas. Šis teismo sprendimas vykdomas priverstine tvarka. Antstolis vykdomojoje byloje atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus areštavo skolininko (atsakovo) ir jo sutuoktinės bendrą santuokoje įgytą turtą – be kita ko žemės sklypo dalį ir neįregistruotą namą. Ieškovė, kaip išieškotoja vykdymo procese, siekia, kad skola būtų išieškota iš kuo didesnės vertės turto. Atsakovas, būdamas skolininku vykdymo procese, atsisako atlikti veiksmus, reikalingus namo duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir namui, kai statybos būdu suformuotam nekilnojamojo turto objektui bei nuosavybės teisei į jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Jau kartą šią bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas, grąžindamas bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą įregistruoti namą, nurodė teismui nustatyti, ar praktiškai yra įmanomas nekilnojamojo turto įregistravimas ar ne, taip pat, ar toks įregistravimas turės įtakos skolininko turto visumai.

41.                      Kasacinis teismas yra nagrinėjęs bylą, kurios fabula iš esmės atitinka nagrinėjamoje byloje susidariusią situaciją, kai reikia spręsti dėl galimybės gyvenamąjį namą, kurio statyba neįteisinta teisės aktų nustatyta tvarka, pripažinti statytojo ir jo sutuoktinės bendrąja jungtine nuosavybe bei įpareigoti gyvenamojo namo statytoją ir jo sutuoktinę atlikti veiksmus, būtinus šį namą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, siekiant į jį nukreipti statytojo skolos ieškovui išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-706/2016). Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditorių interesų gynimo būdai nustatyti CK šeštosios knygos IV skyriuje, vienas jų – netiesioginis ieškinys. Netiesioginį ieškinį kreditorius gali pareikšti tik tais atvejais, kai yra būtina apsaugoti kreditoriaus neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, jos vykdymo terminas – suėjęs, o skolininkas turi tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, taip pažeisdamas kreditoriaus interesus (CK 6.68 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-706/2016; 10 punktas). Taigi ieškovė turi teisę reikalauti, kad teismas įpareigotų atsakovą įregistruoti pastatytą namą.

42.                      Nurodytoje byloje kasacinis teismas išaiškino, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačiu statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais bei trečiųjų asmenų interesais, todėl statybos būdu sukurtų nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (Statybos įstatymo ir kitų statybą reglamentuojančių teisės normų) įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-706/2016; 13 punktas).

43.                      Taip pat nurodytoje kasacinėje byloje kasacinis teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas nekilnojamųjų daiktų suformavimo, statinių projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto sąlygas ir tvarką, be kito, siekia, kad pastatytos statybinės konstrukcijos nekeltų pavojaus juose ar arti jų gyvenančių, dirbančių ir kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, tokių sąlygų neatitinkančios neteisėtai pastatytos konstrukcijos į civilinę apyvartą, kaip nekilnojamieji daiktai, nepatektų, o neteisėtų statybos padarinių klausimas būtų kuo greičiau išspręstas, neteisėtus statinius nugriaunant arba jų trūkumus ištaisant pagal įstatymo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-706/2016; 17 punktas).

44.                       Be to, kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija vykdo statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę teikti privalomuosius nurodymus, o ieškovas, siekdamas apginti pripažintas, bet neįgyvendinamas savo teises, reiškė reikalavimus, kuriais iš esmės siekė savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nors ši funkcija priskirta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-706/2016; 17, 19, 21 punktus).

45.                      Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo ir vėliau Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka peržiūrėtoje civilinėje byloje, kurioje priimtu teismo sprendimu remiasi ieškovė, buvo atlikti Nekilnojamojo turto registre skolininkų nuosavybės teise neįregistruoto namo kadastriniai matavimai, nenustatyta neteisėtos statybos požymių (Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2779-886/2014; Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2105-480/2014). Aptariamoje byloje, pagal kadastrinių matavimų duomenis, nustatyta neįregistruoto namo baigtumas – 100 proc. Dėl to ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo įregistruoti namą ir ūkinį pastatą patenkintas.

46.                      Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau cituotos tiek kasacinio teismo, tiek Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismų nagrinėtos bylos išnagrinėtos ginčo teisenos tvarka. Jose trečiuoju asmeniniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvavo taip pat ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Aptariamose bylose vertinti kadastrinių matavimų duomenys, statybos leidimai, projektai, faktiškai pastatytų statinių atitiktis statybas leidžiantiems dokumentams. Nagrinėjamoje byloje, priešingai, Vilniaus regiono apylinkės teismas įvertino tik atsakovo apteiktą VĮ Registrų centro 2020 m. spalio 7 d. sprendimą – atsisakymą įregistruoti nebaigtą statyti namą, nesiaiškino namo kadastrinių duomenų, projekto, pagal kurį pastatytas šis namas, nevertino statybos leidimo, nors jis pateiktas kartu su vykdomąja byla, nereikalavo ir netyrė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos turimų duomenų apie ginčo namo statybą. Vilniaus regiono apylinkės teismas apskųstoje nutartyje, nors bylą išnagrinėjus ginčo teisena turėjo būti priimtas teismo sprendimas, ieškovės reikalavimą dėl įpareigojimo įregistruoti atmetė remdamasis vienintele aplinkybe, kad namo statyba neužbaigta, į bylą nepateikti visi dokumentai, reikalingi statiniui įregistruoti. Pažymėtina, kad atsakovų namas statytas pagal 2008 m. lapkričio 7 d. statybos leidimą, kuris galiojo iki 2018 m. lapkričio 6 d., t. y. dabar jis yra nebegaliojantis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs neginčo teisenos tvarka, į bylą trečiuoju asmeniu neįtraukęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, neištyręs su namo statybomis susijusių aplinkybių, pažeidė pirmiau aptartas proceso teisės normas, todėl dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Dėl nurodyto procesinio pažeidimo neatskleista bylos esmė, neišnagrinėtos esminės su galimybe įregistruoti namą susijusios aplinkybės. Į bylą įtraukus Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, nurodytas aplinkybes išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, šis teismas bylą išnagrinėtų naujais aspektais, kurie nenagrinėti pirmosios instancijos teisme. Tai padarius, būtų atimta byloje dalyvaujančių asmenų teisė į apeliaciją. Dėl to apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti pirmiau aptartų proceso teisės pažeidimų. Taigi bylos dalis dėl reikalavimo dėl įpareigojimo įregistruoti namą grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Akcentuotina, kad iš naujo byla pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjama ginčo teisenos tvarka.

Dėl ieškovės reikalavimo nustatyti atsakovo (skolininko vykdymo procese) dalį sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (t. y. į neįregistruotą namą ir sutuoktiniams priklausančią sklypo dalį)

47.                      Dėl atsakovo dalies į neįregistruotą namą. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi atmetė ieškovės reikalavimą nustatyti atsakovo L. V. G. dalį į neįregistruotą namą, nes sprendė, jog šio reikalavimo negalima patenkinti dėl pirmesnio atmesto reikalavimo įpareigoti įregistruoti neidentifikuotą namą (apskųstos teismo nutarties 20 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl namo įregistravimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo atmesti reikalavimo dėl atsakovo dalies į namą nustatymo.

48.                      Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog atsakovo, kaip skolininko vykdymo procese, idealioji 1/2 dalis į tą patį neįregistruotą namą jau nustatyta Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1569-845/2012) (žr. šios teismo nutarties 25 punktą). Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi (CPK 279 straipsnis). Nurodytas Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo procesinis sprendimas yra teismo sprendimas dėl pripažinimo, kuriuo pripažinta atsakovo (skolininko vykdymo procese) nuosavybės teisė į 1/2 dalį bendro sutuoktinių turto (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė yra daiktinė teisė, kurios požymis – absoliutumas (DK 4.20 straipsnis). Tai reiškia, kad daiktine teise galima remtis prieš neapibrėžtą subjektų ratą. Dėl to Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartimi nustatyta atsakovo 1/2 dalis į neįregistruotą namą yra prejudicinis faktas, sukeliantis teisinius padarinius taip pat toje byloje nedalyvavusiems asmenims (t. y. kitiems išieškotojams, siekiantiems nukreipti skolų išieškojimą į tą patį to paties skolininko nuosavybės teisės objektą) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgdamas į aptariamą prejudicinį faktą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad taip pat ir nagrinėjamoje byloje galima nustatyti atsakovo L. V. G. 1/2 idealiąją dalį į neregistruotą namą, kuris jam ir jo sutuoktinei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nagrinėjamoje byloje nepaneigta atsakovų bendro turto lygių dalių prezumpcija (CPK 3.117 straipsnio 1 dalis). 

49.                      Pažymėtina, kad pirmiau nurodytas namas yra neidentifikuotas, neatlikti jo kadastriniai matavimai, jis nesuformuotas kaip nekilnojamojo objektas įstatymuose nustatyta tvarka. Dėl to teismas šį atsakovų turtą kvalifikuoja ne kaip nekilnojamąjį turtą, bet kaip statybines medžiagas. Jos atsakovams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir iš atsakovui priklausančios 1/2 idealiosios šių statybinių medžiagų dalies yra galimybė išieškoti skolą vykdymo procese. Nei ieškovė, nei atsakovai pagal CPK 667 straipsnį nereikalavo nustatyti naudojimosi tvarkos ar atidalyti atsakovo 1/2 dalį iš bendrosios nuosavybės. Dėl to nagrinėjamoje byloje susidariusioje situacijoje nustatoma atsakovo 1/2 idealioji dalis į ginčo namą (t. y. kaip statybinių medžiagų visumą). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovams, kaip skolininkams, neįregistruojantiems ginčo namo ir nuosavybės teisių į jį viešuose registruose, tenka neigiama rizika, jog išieškojus iš šio turto, kaip statybinių medžiagų, liks neišieškotas didesnis skolos likutis, kuris priverstinai bus išieškomas ateityje. Ieškovės reikalavimas nustatyti atsakovo L. V. G. 100 proc. dalį į visą jo ir sutuoktinės bendrą turtą, tai papt ir į namą, iš esmės reiškia reikalavimą padalyti visą atsakovų turtą, kuris yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas atkreipia dėmesį tai, kad atsakovai pateiktame skunde pagrįstai remiasi kasacinio teismo išaiškinimu, pagal kurį, vykdymo procese nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Sutuoktinių bendras turtas padalijamas ginčo teisenos tvarka. Pagal vadovaujantis CPK 667 straipsniu paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, bendrojoje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Pabrėžtina, kad pagal CPK 667 straipsnio paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas esant asmeninei sutuoktinio prievolei (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015; CK 3.115 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, varžytynių dalykas gali būti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis (šiuo atveju - žemės sklypo dalis), bet ir teisė į jį (idealioji dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis Nr. 3K-3-448/2006; 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-542/2007). Ieškovė nepateikė argumentų, kodėl atsakovui turi būti paskirtas visos statybinės medžiagos (neregistruotas namas), o atsakovei pripažinta teisė gauti 1/2 šio turto vertės dalies kompensaciją.

50.                      Dėl atsakovo dalies į sklypo dalį. Vadovaudamasis prieš tai cituotu kasacinio teismo išaiškinimu, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas turi teisę į visas 1 600/77 100 dalis sklypo, o jo sutuoktinė – į kompensaciją, lygią 1/2 daliai šio turto vertės. Atsakovai atskirajame skunde teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl būtent skolininkui paskyrė visą sklypą (t. y. visą sutuoktinių bendrai turimą sklypo dalį). Paskirdamas visą aptariamą turtą atsakovui, pirmosios instancijos teismas, vėlgi iš esmės padaliji bendrąją jungtinę atsakovų nuosavybę. Tai neatitinka pirmiau nurodyto kasacinio teismo išaiškinimo, kad pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendro turto padalijimas. Pažymėtina, kad, atsakovams nesutinkant su ieškovės reikalavimu paskirti visą sklypą atsakovui (tik vienam bendraturčiui), ieškovė neteikė argumentų ir įrodymų, jog negalima nustatyti 1/2 idealiųjų dalių į sklypą, todėl būtina visą sklypą paskirtį atsakovui. Ne skolininko ar jo turto bendraturtis, nesutinkantis su išieškotojo siūlomu atidalijimo būdu (viso bendro turto paskyrimu skolininkui), bet išieškotojas, siūlantis tokį visiško atidalijimo būdą, turi įrodyti tokio atidalijimo pagrįstumą, kaip šią aplinkybę įrodinėjanti bylos šalis. Dėl to nagrinėjamoje byloje teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės atsiliepimo į atsakovų atskirojo skundo argumentus dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsakovui nustatyta 100 proc. dalis į bendrai sutuoktinių turimą sklypo dalį, o atsakovei pripažinta teisė gauti 1/2 šio turto vertės dalies kompensaciją, pakeistina ir atsakovui nustatytina 1/2 idealioji 1 600/77 100 sklypo dalių, t. y. 800/77 100 sklypo dalys (1 600/77 100 : 2 = 800/77 100).

51.                      Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl jų nepasisako.

52.                      Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad atskirieji skundai tenkinami iš dalies. Apskųstos teismo nutarties dalis dėl atsakovo dalies į neregistruotą namą ir žemę nustatymo pakeistina, nustatant atsakovo 800/77 100 dalis į sklypą ir 1/2 dalį į šiame sklype esančias statybines medžiagas (neįregistruotą namą). Apskųstos nutarties dalis dėl reikalavimo dėl namo įregistravimo naikintina ir ši bylos dalis grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taip pat naikintina nutarties dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Iš dalies patenkinti atskiruosius skundus.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties dalį, kuria atmesti ieškovės BUAB „Gaulesta“ reikalavimai įpareigoti atsakovą L. V. G. įregistruoti namą registruose ir nustatyti atsakovo L. V. G. dalį į neregistruotą namą, taip pat kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties dalį, kuria nustatyta atsakovo L. V. G. 100 proc. turto dalis į 1 600/77 100 dalių 7,71 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei D. G. nustatyta 1/2 dalies dydžio kompensacija, paskaičiuota nuo šio turto vidutinės rinkos vertės, nurodytos Nekilnojamojo turto registre.

Nustatyti atsakovo L. V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800/77 100 dalis į 7,71 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš 1 600/77 100 sklypo dalių, turimų bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovo L. V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį į statybines medžiagas (neįregistruotą namą), esančias žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kurios bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams L. V. G. ir D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Grąžinti bylos dalį dėl namo įregistravimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šis ieškinio reikalavimas turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka.

Teisėjas Tomas Venckus