Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-03-25][nuasmeninta nutartis byloje][II-121-457-2024].docx
Bylos nr.: II-121-457/2024
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Ðiauliø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 190521648 institucija/pareigūnas vykdantis nutarimą
Kategorijos:
Nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo tvarka (ANK 622 str.)
Pasirengimas nagrinėti bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 640 str.)
Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose apskundimas pirmosios instancijos teismui
Administraciniai nusižengimai, susiję su transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimu (ANK 415-417, 420-433 str.):
Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumai
Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumai
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena
Administracinių nusižengimų teisena

NUTARIMAS

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-121-457/2024

Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00029-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4

 (S)

 

img1 

 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2024 m. kovo 22 d.

Joniškis

 

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas,

sekretoriaujant Laimai Belevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Z. S., jo atstovui advokatui Valdui Kairiui,

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Donatui Miliui,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. S. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūno 2024 m. sausio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-727-2024 panaikinimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

2023 m. spalio 10 d. Z. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 75-ANR_P-1389-2023 už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 10 d., laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 17.33 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir atsitrenkė į kieme stovintį, nukentėjusiajai M. J. priklausantį automobilį, kurį apgadino, padarydamas 481,03 Eur žalą. Nesant nukentėjusiojo įvykio vietoje, pasitraukė nepranešęs policijai. Buvo įtariama, kad tokiais savo veiksmais Z. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 bei 222 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

2024 m. sausio 18 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) pareigūnas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-727-2024, kuriuo Z. S. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, ir paskyrė jam 10 eurų dydžio baudą. Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad Z. S. suprato, kad jis yra susijęs su eismo įvykiu, ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinęs įvykio aplinkybių, vadovaujantis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai), buvo padaryta išvada, kad Z. S. padaryta veika neturi visų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl administracinė teisena, pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, jo atžvilgiu buvo nutraukta.

2024 m. vasario 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto Z. S. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Institucijos 2024 m. sausio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-727-2024 (toliau – skundžiamas nutarimas) ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes jis kategoriškai nesutinka su nutarime nustatytomis aplinkybėmis, nes 2023 m. rugsėjo 10 d., nuo 14.00 val. iki 17.33 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį „Opel Zafira”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nekliudė jokio automobilio ir jokio eismo įvykio nepadarė. Kaip ir aiškino nutarimą priimančiai pareigūnei, jam važiuojant kieme į garažą jokio automobilio, kliudžiusio jam važiuoti, nebuvo. Automobilis kieme buvo pastatytas vėliau. Todėl mano, kad jis galėjo būti apgadintas kitoje vietoje ir nukentėjusioji anksčiau to nepastebėjo. Bylos nagrinėjimo metu buvo atliktas eksperimentas, kurio metu buvo nustatyta, kad sutampa sugadinimų aukščiai su jo automobilio atsikišusių dalių aukščiu. Pažymėtina, kad 2023 m. spalio 10 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 75-ANR_P-1389-2023 jam buvo surašytas nepagrįstai, neatlikus išsamaus tyrimo, jame nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės. Jam surašytas protokolas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, dėl to iš esmės pažeidžia jo teises. ANK 567 straipsnio 1 dalis įpareigoja pareigūną, atliekantį administracinio nusižengimo tyrimą, imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos veikos aplinkybės. Pareigūnas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant svarbias aplinkybes. Šioje byloje nei tyrimą atlikęs ir protokolą surašęs pareigūnas, nei nutarimą priėmęs pareigūnas, šių kodekso reikalavimų nevykdė. Pareigūnas, atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą, nesilaikė ANK 609 straipsnio reikalavimų, nes protokole nenurodė tikslaus eismo įvykio laiko, nenurodė į kokį automobilį atsitrenkė, todėl neaišku, kokiam automobiliui buvo padaryta žala, nenustatė įvykį mačiusių liudytojų, nenurodė jų vardų ir pavardžių. Pareigūnas pirma surašė protokolą, o tik vėliau atliko eksperimentą, t. y. pirma jį apkaltino pažeidimų padarymu, o tik po to pradėjo ieškoti tai patvirtinančių įrodymų. Eksperimentas atliktas 2023 m. lapkričio 29 d. Protokole nurodoma, kad ant jo automobilio kairės pusės žibinto matosi raudonos spalvos įbrėžimų, tačiau nepaėmė dažų mėginių ir nepavedė specialistui atlikti tyrimo. Gi akivaizdu, kad jeigu jo automobilis kontaktavo su nukentėjusios automobiliu, ant abiejų automobilių liko kito automobilio dangos (dažų, plastmasės, gumos) dalelių, kurias ištyrus, būtų nustatyta, kokie automobiliai kontaktavo, t. y. ar į nukentėjusiosios automobilį atsitrenkė jo, ar kitas automobilis. Nutarimą priėmusi pareigūnė, pažeidė ANK 567 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes nesiaiškino reikšmingų bylai aplinkybių ir neįsigilino į bylą, paskyrė jam baudą. Pareigūnė, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, buvo nepakankamai aktyvi, neišsiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių, jo atžvilgiu buvo šališka, nes priimdama nutarimą, vadovavosi ne įrodymais, o prielaidomis (eksperimento protokolu). Byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad jis sukėlė eismo įvykį. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą, galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne prielaidomis. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat, išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Be to, pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese (byla Nr. 2AT-21-2012). Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barbara, Messegue and Jabardo v. Spain, no. Judgement of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v, Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Tas pats imperatyvas yra suformuluotas ANK 567 straipsnio 3 dalyje. Pagal ANK 609 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodyta administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-84-942/2016, 2016 m. gruodžio 20 d, nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-97-942/2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-804-175/2016). Kadangi protokole nenurodyta, kada tiksliai ir į kokį automobilį jis atsitrenkė, todėl laiko, kad jo atžvilgiu priimtas nutarimas turi būti panaikintas, o administracinė teisena nutraukta.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į Z. S. skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo Z. S. skundo reikalavimais nesutinka. Kaip teisingai buvo konstatuota skundžiamame nutarime, administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (įvykio vietos apžiūros, eksperimento atlikimo, administracinio nusižengimo protokolai, nuotraukos, tarnybiniai pranešimai ir kt.) Z. S. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, konstatuoti. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo teisingai nustatyta, kad Z. S. 2023 m. rugsėjo 10 d., laikotarpyje nuo 14 val. iki 17.33 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir atsitrenkė į kieme stovintį automobilį „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino padarydamas 481,03 Eur žalą. Akivaizdu, jog pripažįstant asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, privalu konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos/nenustatytos ir kokiais įrodymais grindžiamos atitinkamos išvados. Sutinkamai su ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas tiriančių pareigūnų pareiga imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Priimant sprendimą, privalu nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra pareigūno prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai, gali pareigūnui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų juos vertinant. Tokiu būdu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepriimtinos pareigūno išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Institucija prašo Z. S. skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Z. S. bylos nagrinėjimo teisme metu savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jis jokio eismo įvykio nesukėlė, prie nukentėjusiosios automobilio su savo automobiliu net nebuvo prisilietęs. Jis ir nukentėjusioji gyvena tame pačiame daugiabutyje, tik skirtingose laiptinėse. 2023 m. rugsėjo 10 d. buvo graži, saulėta diena. Tą dieną jo mašina prastovėjo kieme, prie jo laiptinės. Užsikūrė savo mašiną, privažiavo labai arti prie savo garažo, sėdėjo mašinoje, skaitė knygą ir laukė, nes buvo susitaręs susitikti su M. dėl kapų tvarkymo darbų. Kadangi skambučio nesulaukė, jis, apie 16 val., išvažiavo pas M. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kieme, jis automobiliu pavažiavo atbulomis, kad galėtų apsisukti. Jų daugiabučio namo kiemas yra didelis, kieme tuo metu stovėjo tik vienas jų namo gyventojo V. automobilis „Volvo“. Buvo saugu, tai jis pavažiavo atbulas, apsisuko ir išvažiavo. Grįžo į namus po valandos, apie 17 val. Įvažiavo į kiemą, prie savo garažo ir kieme stovėjo nukentėjusiosios mašina „Citroen“. Jis savo mašiną įvarė į garažą ir užėjo pas kaimynę I., gyvenančią toje pačioje laiptinėje, trečiame bute. Jam besikalbant su kaimyne, atėjo M., kuri apkaltino jį sudaužius jos mašiną. Jis, išėjęs į lauką, pamatė, kad yra sudaužytos (įlenktos) nukentėjusiosios mašinos antros durys iš kairės pusės. Nukentėjusiosios sugyventinis iškvietė policiją, kuri labai ilgai neatvažiavo, pradėjo tempti, todėl jis išėjo pas save į namus. Atvažiavus policijos pareigūnams, jie nuėjo į garažą, policijos pareigūnai, pasišviesdami žibintuvėliu, apžiūrėjo jo mašiną, nieko tokio nematė ir jam nepasakė. Kitą dieną, atvažiavęs policijos pareigūnas, apžiūrėjo tiek jo, tiek nukentėjusiosios automobilius, kažką surašė, kažką sužymėjo. Jis niekaip negalėjo atsitrenkti į nukentėjusiosios automobilį, nes buvo graži diena, švietė saulė, nukentėjusiosios automobilis yra ryškus, todėl jis niekaip negalėjo nepamatyti jos automobilio. Jo automobilis yra senas, 2001 m., todėl ant jo yra daug visokių įbrėžimų.

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovas prašė Z. S. skundo netenkinti ir palikti Institucijos skundžiamą nutarimą nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas. Tyrimo pradžioje Z. S. buvo įtariamas ne tik padaręs Kelių eismo pažeidimą, t. y. eismo įvykį, bet ir iš jo pasišalinęs, tačiau išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, buvo nustatyta, kad Z. S. dėl savo amžiaus ir kitų aplinkybių galėjo to eismo įvykio nesuprasti, nepajusti, jog atsitrenkė į kitą automobilį, dėl šios priežasties administracinio nusižengimo teisena, pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, buvo nutraukta. Institucijos nuomone, kuri yra paremta byloje esančiais duomenimis, Z. S. padarė šį eismo įvykį. Nors Z. S. ir sako, kad jis nematė automobilio, nukentėjusiosios automobilio kieme nebuvo, jei jis būtų buvęs, jis būtų matęs ir pan., tačiau nukentėjusiajai priklausantis automobilis buvo apgadintas ir apgadintas tokiu būdu – Z. S. važiuojant atbulomis, ko jis pats neneigia. Institucija tiki Z. S., kad jis dėl savo amžiaus galėjo nepamatyti nukentėjusiosios automobilio, jo nepastebėti, nejusti kontakto. Z. S. sukėlė eismo įvykį, ką įrodo išsamiai padarytos automobilių fotonuotraukos, eksperimento protokolas, kuriame akivaizdžiai matosi Z. S. automobilio kairės pusės lempos plastikinio gaubto apgadinimas raudonomis žymėmis, kas akivaizdžiai rodo, kad buvo kontaktas su raudonos spalvos paviršiumi, o būtent nukentėjusiosios automobilis ir yra raudonos spalvos. Taip pat, sulyginus aukščius, sulyginus Z. S. automobilio konstrukcijas – bamperį, kitas automobilių dalis, jas sugretinus su nukentėjusiosios automobilio apgadinimais (sugretinus aukščius, apgadinimų pobūdžius), matoma, kad šie apgadinimai sutampa. Ant nukentėjusiosios automobilio ir ant Z. S. automobilio apgadinimai yra tokie pat ir tai leidžia daryti išvadą, kad ant nukentėjusiosios automobilio esantys apgadinimai buvo padaryti būtent šių dviejų automobilių kontakto metu.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. S. atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu prašė Z. S. skundą tenkinti – panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą nutraukti. Priešingai nei teigia Institucijos atstovas, jis mano, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog Z. S. padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Institucijos atstovas dėsto savo nuomonę, kad taip galėjo būti, jog Z. S., važiuodamas atbulas, galėjo įvažiuoti į nukentėjusiosios automobilį ir taip jį apgadinti. Tačiau, iš byloje esančių duomenų to spręsti negalima. Tyrimas šioje administracinio nusižengimo byloje atliktas nevisapusiškai ir nekokybiškai. Pareigūnas, tyręs įvykį, net neatlikęs tyrimo, apkaltino Z. S. įvažiavus į nukentėjusiosios automobilį. Policijos pareigūnas atliko eksperimentą, nustatė, kad aukščiai maždaug sutampa, vadinasi, Z. S. ir įvažiavo. Bet jei eksperimente nurodyta, kad atitinka apgadinimų aukščiai, jog ant vieno ir kito automobilio yra likę kito automobilio dažų, reikėjo paimti dažus ir atlikti tyrimą, ar raudonos spalvos dažų žymės, esančios ant Z. S. automobilio, yra būtent nuo nukentėjusiosios automobilio ir, ar ant „Citroen“ automobilio yra kokių tai pėdsakų, kurie priklauso Z. S. automobiliui. A. S. paaiškino, kad jo automobilis yra 2001 m. gamybos, jis yra senas, ant jo yra daug visokiausių eksploatacijos žymių, įbrėžimų, įlenkimų. Policijos pareigūnai, atlikdami šio nusižengimo tyrimą, nebuvo pakankamai aktyvūs, neatliko dažų tyrimo, kuris būtų objektyviai nustatęs, kieno dažai yra ant Z. S. automobilio, o savo išvadas grindžia tiktai prielaidomis. Norėtų atskirai pažymėti, kad byloje yra pateikta eismo įvykio vietos schema, iš kurios nelabai ką galima suprasti, nes lyg eismo įvykyje buvo du automobiliai, tačiau plane pažymėti tik garažai ir šaligatvis. Ant eismo įvykio schemos nėra nei nukentėjusiosios, nei A. S. parašų, nėra duomenų, kad jie dalyvavo sudarant šią schemą. Tad apie kokį išsamų tyrimą galima kalbėti. Mano, kad esant tokiems trūkumams, skundžiamas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl turėtų būti panaikintas, o administracinio nusižengimo byla turėtų būti nutraukta.

Iš 2023 m. rugsėjo 10 d. eismo įvykio vietos schemos, sudarytos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūno Karolio Mickevičiaus, matyti eismo įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), schema. Schemoje yra pavaizduotas daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kiemas, automobilio „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis, šaligatvis (takelis), garažų eilė, įvažiavimas/išvažiavimas iš kiemo, pateikti išmatavimai (administracinio nusižengimo tyrimo ROIK 23220692547 medžiaga, b. l. 6–7).

Iš 2023 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūno Karolio Mickevičiaus tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. rugsėjo 10 d., apie 20.26 val., iš budėtojo gavo informaciją, kad pranešėjas kieme pastebėjo stovintį kliudytą savo automobilį „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris apgadintas. Įtaria savo kaimyną, kuris galėjo kliudyti savo vairuojamu automobiliu „Opel Zafira“. Kaimyno nurodytas automobilis garaže. Apie 20.32 val., atvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnus pasitiko pranešėjas M. J. ir automobilio „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė M. J., kurie paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 10 d., apie 12 val., pastatė automobilį prie daugiabučio ir išėjo į namus. Apie 17.30 val., pastebėjo, kad apgadintas automobilis, t. y. nubrėžtos kairės pusės galinės duris ir jos yra įlenktos, įtaria kaimyną, kuris gyvena kitoje laiptinėje, antrame aukšte. Nuėjus pabendrauti su kaimynu Z. S., pastarasis, pamatęs policijos pareigūnus, pradėjo neigti ir sakyti, kad jis į kaimynų automobilį neįvažiavo ir jo neapgadino, čia pas juos į kiemą važinėja visokie pašaliniai asmenys, kurie ir galėjo apgadinti kaimyno automobilį, taip pat, sakė, kad prisimena viską ir kaimyno automobilio neapgadino. Nuėjus į garažą ir apžiūrint automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio visi kampai nubraižyti, raudonos spalvos dažų ant automobilio nepastebėta, pagal nubrėžimo aukštį atitiktų galinės kairės pusės bamperio apdaila (moldingas), taip pat, ten mažas dulkių sluoksnis, tačiau automobilis įstumtas galu į garažą. Z. S. su eismo įvykiu nesutiko (administracinio nusižengimo tyrimo ROIK 23220692547 medžiaga, b. l. 9–10).

Iš 2023 m. rugsėjo 10 d. M. J. paaiškinimo matyti, kad ji nurodė, jog 2023 m. rugsėjo 10 d., 17.10 val., jos automobilis stovėjo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Išėjusi į lauką pamatė, kad automobilis apgadintas, yra įlenktas vairuotojo pusės keleivio durelės ir automobilis stumteltas į priekį. Nuo 12 val. automobilis stovėjo kieme, 14 val. paskutinį kartą buvo kieme ir automobilis buvo dar sveikas, bet šalia stovėjo kaimyno automobilis „Opel Zafira“. Jai išėjus į kiemą 17.10 val., kaimyno automobilio nebebuvo, jis buvo įvarytas į garažą, varant į garažą galėjo būti apgadintas jos automobilis, nes šalia garažo buvo automobilis „Opel Zafira“, kuris priklauso kaimynui Z. S.. Pabendravus su daugiabučio namo kaimynais, įvykio niekas nematė (administracinio nusižengimo tyrimo ROIK 23220692547 medžiaga, b. l. 15).

Iš 2023 m. rugsėjo 10 d. fotolentelės matyti nufotografuota įvykio vieta – gyvenamojo namo kiemas, esantis (duomenys neskelbtini), automobilis „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jam padaryti apgadinimai matomi ant kairės pusės galinių durelių (administracinio nusižengimo tyrimo ROIK 23220692547 medžiaga, b. l. 20–29).

Iš fotonuotraukų matyti automobilio „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai – horizontalus įbrėžimas apie 50 cm aukštyje, kurio gale matyti juoda spalva, ir automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) matomi apgadinimai – apdailos detalės įbrėžimas maždaug 57-65 cm aukštyje, taip pat, įbrėžta juoda bamperio plastikinė detalė (administracinio nusižengimo tyrimo ROIK 23220692547 medžiaga, b. l. 30–35).

Iš 2023 m. rugsėjo 12 d. Z. S. paaiškino matyti, kad jis paaiškino, jog 2023 m. rugsėjo 10 d. buvo sekmadienis, jo automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paliktas stovėti daugiabučio namo kieme. Apie 12 val. jis savo automobiliu iš kiemo buvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą M. Jo neradęs, grįžo į kiemą atgal ir mašiną pastatė prie savo laiptinės. Parėjęs namo, pavalgė pietus, paskaitė knygą ir po kokių 2 valandų išėjo į kiemą. Sėdęs į automobilį, pavažiavo prie savo garažo, kuris yra pirmas eilėje, nes ten buvo pavėsis ir toliau skaitė knygą. Apie 16 val., vėl išvažiavo pas pažįstamą M. – nuo garažo vairavo atbuline eiga ir apsisuko sukdamas vairą link gyvenamojo namo. Prie namo stovėjo automobilis „Volvo“ tamsios spalvos, raudonos spalvos automobilio nepastebėjo. Apsisukęs išvažiavo iš kiemo ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Užtrukęs apie 1 val., parvažiavo į kiemą. Automobiliu prie garažo privažiuoja priekiu, pasuka link laiptinės laiptų dešinėn ir atbuline eiga įvažiuoja į garažą. Pastatęs automobilį į garažą, jį užrakino, o kieme buvo mergina M. ir kiti kaimynai, kurie jį apkaltino, t. y. M. jam pasakė, kad jis sudaužė jos automobilį „Citroen“, raudonos spalvos. Jis nesutinka, kad jis įvažiavo į raudonos spalvos automobilį. Iš kur ant jo automobilio galinio bamperio kairėje pusėje atsirado įbrėžimas, jis nežino. Kai jis apsisukinėjo kieme, raudono automobilio nebuvo (administracinio nusižengimo tyrimo ROIK 23220692547 medžiaga, b. l. 14).

Iš 2023 m. spalio 10 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūno Donato Vėlavičiaus tarnybinio pranešimo matyti, kad iš surinktos eismo įvykio medžiagos buvo nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 10 d. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, eismo įvykio metu buvo apgadintas paliktas stovėti automobilis „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltininkas iš eismo įvykio vietos su automobiliu pasišalino, nepranešęs nukentėjusiajai ar policijai. Eismo įvykis įformintas tamsiu paros metu, todėl kitą dieną buvo susisiekta su nukentėjusiąja ir papildomai apžiūrėtas ir nufotografuotas jos automobilis „Citroen“. Apžiūrėjus automobilį, masteline liniuote buvo išmatuoti ir užfiksuoti kairės pusės galinių durų apgadinamai. Ant durų buvo matomas 50 cm aukštyje esantis horizontalus įbrėžimas, kurio gale jis yra tamsios (juodos) spalvos. Durys sulinkusios į vidų, durų dešinysis kraštas prie galinės arkos, įbrėžtas vertikaliai aukštyje nuo 57 iki 65 cm. Surinktoje medžiagoje, sukėlus eismo įvykį, įtariamas to paties gyvenamojo namo gyventojas Z. S., vairuojantis automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jo automobilis eismo įvykio dieną buvo apžiūrėtas tamsiu paros metu garaže. Nuvykus pas minėtą asmenį, buvo paprašyta automobilį „Opel Zafira“ išvaryti į kiemą apžiūrai, dienos metu. Jam sutikus, automobilis, naudojant mastelinę liniuotę, buvo apžiūrėtas dienos metu ir nufotografuotas. Ant automobilio galinio bamperio buvo rasta daug įbrėžimų, vieni senesni, kiti nudažyti šviesesne pilka spalva, apdulkėję. Ant galinio bamperio kairiojo kampo plastikinės juodos detalės buvo rastas šviežias, be dulkių, horizontalus įbrėžimas, kurį pamatavus su masteline liniuote buvo 50 cm aukštyje. Ant kairės pusės galinio sparno plastikinės apdailos detalės rasti nubrozdinimai, kuriuos pamatavus su masteline liniuote buvo nuo 59 iki 65 cm aukštyje vertikaliai. Paprašius Z. S. paaiškinti 2023 m. rugsėjo 10 d. aplinkybes, pastarasis pripažino, kad tą dieną buvo išsivairavęs automobilį iš garažo, kelis kartus buvo išvažiavęs iš kiemo ir vėl į jį parvažiavęs. Pagal transporto priemonių apgadinimus bei įvykio vietoje ir schemoje užfiksuotą nukentėjusiosios transporto priemonės stovėjimą, atsižvelgiant, kad Z. S. garažas yra paskutinis kieme, susidūrimas galėjo įvykti važiuojant nuo garažo pusės atbuline eiga ir apsisukant, ką patvirtina ir pats Z. S., kai apie 16 val., paskaitęs knygą, važiavo pas pažįstamą M. (administracinio nusižengimo tyrimo ROIK 23220692547 medžiaga, b. l. 11).

Iš 2023 m. lapkričio 27 d. M. J. paaiškinimo matyti, kad 2023 m. rugsėjo 10 d., ryte, ji su savo mažamečiu 2 metų vaiku ir sugyventiniu M. J. buvo išvykę pas savo tėvus, kurie turi sodybą (duomenys neskelbtini), skinti žiemai obuolių. Ten užtruko apie 2 valandas ir pas save į kiemą parvažiavo apie 12 val. Automobilį vairavo ji ir jį pastatė arčiau savo laiptinės, t. y. arčiau 2 laiptinės nuo įvažiavimo į kiemą. Atsimena, kad kaimyno Z. automobilis „Opel“, pilkos spalvos, stovėjo prie pirmos laiptinės. Obuolius susinešė į rūsį ir visa šeima buvo kieme, nes mažamečiui sūnui dar buvo per anksti miegoti pietų miego. Buvo kiemo gale esančioje pavėsinėje, ten buvo ir kaimynė V. Apie 2 valandą, einant į namus, kaimyno Z. automobilis „Opel“ jau buvo perstatytas prie jo garažo, kuris yra priešais antrą laiptinę. Jos visa šeima nuėjo į namus, užsimigdė savo mažametį sūnų ir kartu su sugyventiniu buvo namuose. Jų miegamojo kambario langas yra į kiemo pusę, tačiau miegant vaikui, jį uždaro, kad pravažiuojantys gatve automobiliai jo nepažadintų. Kai atsikėlė sūnus, susitvarkė ir susiruošė į lauką, išėję į kiemą, pamatė kieme apgadintą jos automobilį „Citroen“. Kadangi jų kiemas nedidelis, mažai gyventojų turi automobilius ir pastebėjus, kad nebėra kaimyno Z. automobilio, kilo įtarimas, kad atsitrenkti galėjo būtent jis. Iškart ėjo pas Z. S., į butą, tačiau durų niekas nedarė. Sugyventinis M. pasakė, kad girdi Z. balsą bute, pas kaimynę I., kurios pavardės tiksliai nežino, gali būti V. Tada ji viena nuėjo pas kaimynę, kur Z. S. ir kaimynę rado buto koridoriuje. Ji Z. paklausė, kur yra jo automobilis ir pasakė, kad kieme yra apgadintas jos automobilis. Jis atsakė, kad matė apgadintą jos automobilį, bet jis nekaltas, automobilio jis nesudaužė. Visi išėjo į lauką, tada dar prisirinko daugiau kaimynų, visi apžiūrėjo stovinčius automobilius, joks kitas automobilis nebuvo apgadintas ir jos sugyventinis iškvietė policiją, kad nustatyta tvarka įregistruotų eismo įvykį ir apžiūrėtų Z. automobilį, kurio jis jiems nerodė. Tik pastebėję sugadintą automobilį, jo nekūrė, nejudino, beveik visą laiką buvo kieme. Labai ilgai neatvykus policijos pareigūnams, sugyventinis dar kartą skambino pagalbos telefonu, jam liepė laukti. Jau buvo pradėję temti, tai ji su mažamečiu vaiku išėjo į namus, o M. pasiliko kieme, gal buvo ir garaže, kuris yra priešais jų gyvenamąjį namą. Policija atvyko jau tamsoje, ką jie tiksliai darė, ji nežino, į Z. garažą ji nėjo (administracinio nusižengimo tyrimo ROIK 23220692547 medžiaga, b. l. 40).

Iš 2023 m. lapkričio 28 d. M. J. paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog 2023 m. rugsėjo 10 d., ryte, kiek tiksliai laiko buvo nežino, su savo sugyventine M. J. ir jų mažamečiu vaiku važiavo pas M. tėvus į sodybą, skinti žiemai obuolių. Važiavo M. automobiliu „Citroen“, jį vairavo pati M. Sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), užtruko apie 2 val. Po to, apie pietus, parvažiavo į savo namų kiemą ir M. automobilį pastatė šalia laiptinės, t. y. arčiau 2-os laiptinės nuo įvažiavimo į kiemą. Obuolius nunešė į rūsį ir visi buvo kieme. Buvo nuėję pas kaimynę V., į pavėsinę. Apie 2 valandą mažamečiui sūnui buvo laikas miegoti ir jie visi parėjo į namus. Iš namų išėjęs nebuvo. Kai atsikėlė sūnus, vėl visi išsiruošė į lauką. Tik išėjus į kiemą, pamatė apgadintą M. automobilį „Citroen“. Kilo įtarimas, kad tai padarė kaimynas Z., nes jo garažas yra kiemo gale, visai šalia stovinčio automobilio. Jo pačio kieme nebuvo, tai M. nuėjo pas jį į butą. Jis liko kieme ir išgirdo, kad jis kalba pas kaimynę I. iš antro aukšto. M. iškart nuėjo pas kaimynę ir neužilgo jie atėjo į kiemą. Z. neprisipažino apgadinęs M. automobilio, tai jis iškvietė policiją, kuri ilgai neatvažiavo, todėl jis skambino pakartotinai. Policija atvyko gal už kokių 2-3 valandų. Jie buvo kieme, po to M. su vaiku nuėjo į namus, o jis laukė kieme, buvo atsidaręs savo garažą ir tvarkė meškeres. Kai atvyko policija, jau buvo tamsu. Laukiant, apžiūrėjo visus kieme stovinčius automobilius, tačiau nė vienas jų nebuvo apgadintas. Z. automobilio jis nematė, nes jis buvo garaže, ten buvo užėję ir policijos pareigūnai. Kur tiksliai buvo Z. automobilis dienos metu nepamena (administracinio nusižengimo tyrimo ROIK 23220692547 medžiaga, b. l. 39).

Iš 2023 m. lapkričio 29 d. eksperimento atlikimo protokolo matyti, kad buvo atliktas eksperimentas, siekiant nustatyti, ar automobilio „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai galėjo būti padaryti automobiliu „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eksperimento metu dalyvavo Z. S.. Eksperimento eiga: automobilis „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastatomas (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme į stovėjimo vietą, kuri užfiksuota 2023 m. rugsėjo 10 d. eismo įvykio vietos schemoje. Prie stovinčio automobilio „Citroen“ galinių kairės pusės durų atbuline eiga pristumiamas automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galiniu kairiuoju kampu. Tarp automobilių paliekamas 3 cm atstumas. Pastatyti automobiliai fotografuojami iš abiejų pusių. Ant automobilio „Citroen“ galinių kairės pusės durų esantis tamsios spalvos horizontalus įbrėžimas aukščiu sutampa su automobilio „Opel“ galinio bamperio kairiame kampe esančiu juodos spalvos apdailos detalės išsikišimu. Ant automobilio „Citroen“ galinių kairės pusės durų dešiniojo krašto prie galinio sparno įbrėžimas aukščiu sutampa su automobilio „Opel“ galinio kairės pusės sparno plastikine apdaila, kuri yra labiau išsikišusi nei automobilio sparnas. Ant automobilio „Opel“ galinio kairės pusės žibinto stiklo matosi horizontalūs raudonos spalvos įbrėžimai, aukščiu sutampantys su automobilio „Citroen“ galinių kairės pusės durų įlinkimu virš durų atidarymo rankenos (administracinio nusižengimo tyrimo ROIK 23220692547 medžiaga, b. l. 41).

Iš 2023 m. lapkričio 29 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūno Donato Vėlavičiaus tarnybinio pranešimo matyti, kad kitų asmenų, galinčių suteikti naudingos informacijos apie eismo įvykį, įvykusį 2023 m. rugsėjo 10 d., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelėje, nerasta. Žodžiu paprašius paaiškinti ką atsimena apie įvykio dieną to paties namo 3 buto gyventoja I. E. V., nurodė, kad yra senyvo amžiaus ir nieko nebepamena. Negalėjo atsakyti, ar tą dieną, kai įvyko eismo įvykis ir kokiu tikslu buvo atėjęs kaimynas Z. S. (administracinio nusižengimo tyrimo ROIK 23220692547 medžiaga, b. l. 13).

 

Skundas netenkintinas.

 

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Z. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo neigia ir tvirtina, kad 2023 m. rugsėjo 10 d., nuo 14.00 val. iki 17.33 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį „Opel Zafira”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nekliudė jokio automobilio ir jokio eismo įvykio nepadarė.

Administracinio nusižengimo protokolas Z. S. buvo surašytas, o vėliau jis ir pripažintas kaltu dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymo.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodyta, kad Z. S. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, kuris numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tokiu būdu, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Kaip jau buvo minėta aukščiau, administracinėn atsakomybėn patrauktas Z. S. neigia savo kaltę, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, teigdamas, kad 2023 m. rugsėjo 10 d., nuo 14.00 val. iki 17.33 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį „Opel Zafira”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nekliudė jokio automobilio ir jokio eismo įvykio nepadarė. Jam apie 16 val., išvažinėjant iš daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo, nukentėjusiosios M. J. raudonos spalvos automobilio „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kieme nebuvo, maždaug po valandos, jam grįžus į tą patį kiemą, kieme jau stovėjo minėtas nukentėjusiosios M. J. automobilis, kuris jau buvo apgadintas. Tokius administracinėn atsakomybėn patraukto Z. S. parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, kuria siekiama išvengti administracinės atsakomybės.

Taigi, nors administracinėn atsakomybėn patrauktas Z. S. neigia savo kaltę, kad jis 2023 m. rugsėjo 10 d., laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 17.33 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir atsitrenkė į kieme stovintį, nukentėjusiajai M. J. priklausantį automobilį „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino, padarydamas 481,03 Eur žalą, tačiau jo kaltę patvirtina šie įrodymai:

- nukentėjusiosios M. J. parodymai, kad 2023 m. rugsėjo 10 d., nuo 12 val., jai priklausantis automobilis „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo pastatytas arčiau 2-os gyvenamojo namo laiptinės, nuo įvažiavimo į kiemą, stovėjo kieme. Tuo metu, t. y. apie 12 val., kai ji pastatė savo automobilį, Z. S. automobilis stovėjo prie 1-os daugiabučio namo laiptinės, kur ir yra jo butas. Apie 14 val., paskutinį kartą buvo kieme ir jos automobilis buvo dar sveikas, bet Z. S. automobilis jau stovėjo prie jo garažo, kuris yra priešais 2-ą daugiabučio namo laiptinę, t. y. visai netoli jos automobilio. Jai apie 17.10 val., išėjus į kiemą, jos automobilis jau buvo apgadintas, Z. S. automobilio nebebuvo, jis buvo įvarytas į garažą. Nukentėjusiosios nuomone, Z. S. savo automobilį varant į garažą, galėjo būti apgadintas jos automobilis;

- tokius nukentėjusiosios M. J. parodymus patvirtina liudytojo M. J. parodymai, kad 2023 m. rugsėjo 10 d. ryte, jis su savo sugyventine M. J. ir jų mažamečiu vaiku važiavo pas M. J. tėvus, važiavo M. J. automobiliu „Citroen“. Maždaug po poros valandų, apie pietus, parvažiavo į savo namų kiemą ir M. J. automobilį pastatė šalia laiptines, t. y. arčiau 2-os laiptinės nuo įvažiavimo į kiemą. Apie 14 val. mažamečiui sūnui buvo laikas miegoti ir jie visi parėjo į namus. Kai sūnus atsikėlė, vėl visi išsiruošė į lauką. Tik išėjus į kiemą, pamatė apgadintą M. J. automobilį „Citroen“. Kilo įtarimas, kad tai padarė kaimynas Z. S., nes jo garažas yra kiemo gale, visai šalia tos vietos, kur apie 12 val., M. J. buvo pastačiusi automobilį „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

- iš dalies nukentėjusiosios M. J. ir liudytojo M. J. parodymus patvirtina ir pačio Z. S. parodymai, kad 2023 m. rugsėjo 10 d. jo mašina prastovėjo kieme, prie jo laiptinės (1-a laiptinė nuo įvažiavimo į kiemą pusės). Apie 14 val., jis užsikūrė savo mašiną ir privažiavo labai arti prie savo garažo (kuris yra priešais 2-ą laiptinę, kur nuo 12 val. buvo pastatytas nukentėjusiosios M. J. automobilis, be to, M. J. parodė, kad apie 14 val. Z. S. automobilis jau buvo perstatytas prie jo garažo), sėdėjo mašinoje, skaitė knygą ir laukė, nes buvo susitaręs susitikti su M. Kadangi skambučio nesulaukė, jis, apie 16 val., išvažiavo pas M. Tai jis automobilį nuo garažo vairavo atbuline eiga ir apsisuko, sukdamas vairą link gyvenamojo namo (būtent link tos vietos, kur buvo pastatytas nukentėjusiosios M. J. automobilis). Prie namo stovėjo automobilis „Volvo“ tamsios spalvos, o raudonos spalvos, kito automobilio jis nepastebėjo. Buvo saugu apsisukti, todėl jis pavažiavo atbulas, apsisuko ir išvažiavo. Grįžo į namus po valandos, apie 17 val., ir įsivarė savo automobilį į garažą;

- fotonuotraukomis, iš kurių apžiūros matyti, kad ant automobilio „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinių durų 50 cm aukštyje matomas horizontalus įbrėžimas, kurio gale jis yra tamsios (juodos) spalvos. Durys sulinkusios į vidų, durų dešinysis kraštas prie galinės arkos įbrėžtas vertikaliai nuo 57 iki 65 cm aukštyje. Ant automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio buvo rasta daug įbrėžimų, vieni senesni, kiti nudažyti šviesesne pilka spalva, apdulkėję. Tačiau, ant automobilio galinio bamperio kairiojo kampo plastikinės juodos detalės matomas šviežias, be dulkių, horizontalus įbrėžimas, kurį pamatavus su masteline aukščio matuokle, nustatyta, kad šis įbrėžimas yra 50 cm aukštyje. Ant kairės pusės galinio sparno plastikinės apdailos detalės matomi nubrozdinimai, kuriuos pamatavus su masteline aukščio matuokle, šie nubrozdinimai yra nuo 59 iki 65 cm aukštyje vertikaliai;

- eksperimento atlikimo protokolu ir prie jo pridėtomis nuotraukomis, iš kurių nustatyta, kad ant automobilio „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinių kairės pusės durų esantis tamsios spalvos horizontalus įbrėžimas aukščiu sutampa su automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio kairiame kampe esančiu juodos spalvos apdailos detalės išsikišimu. Ant automobilio „Citroen C4“ galinių kairės pusės durų dešiniojo krašto prie galinio sparno įbrėžimas aukščiu sutampa su automobilio „Opel Zafira“ galinio kairės pusės sparno plastikine apdaila, kuri yra labiau išsikišusi nei automobilio sparnas. Ant automobilio „Opel Zafira“ galinio kairės pusės žibinto stiklo matosi horizontalūs raudonos spalvos įbrėžimai, aukščiu sutampantys su automobilio „Citroen C4“ galinių kairės pusės durų įlinkimu virš durų atidarymo rankenos;

- tai, kad Z. S. savo automobiliu „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarė apgadinimus nukentėjusiosios automobiliui „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina ir Z. S. parodymai apie tai, kaip jis, apie 16 val., savo automobiliu išvažinėjo nuo savo garažo ir važiavo pas M. – jis automobilį nuo garažo vairavo atbuline eiga ir apsisuko, sukdamas vairą link gyvenamojo namo (būtent link tos vietos, kur buvo pastatytas nukentėjusiosios M. J. automobilis), apsisuko ir išvažiavo.

Teismas neturi jokių priežasčių abejoti nukentėjusiosios M. J. parodymų teisingumu ar vertinti jų kritiškai, nes byloje nenustatytas nukentėjusiosios M. J. siekis ar suinteresuotumas apkalbėti Z. S., juo labiau, kad tokius jos parodymus patvirtina kita byloje esanti užfiksuota medžiaga.

Z. S. sukėlė eismo įvykį, ką įrodo išsamiai padarytos automobilių fotonuotraukos, eksperimento protokolas, kuriame akivaizdžiai matosi Z. S. automobilio kairės pusės lempos plastikinio gaubto apgadinimas raudonomis žymėmis, kas įrodo, kad buvo kontaktas su raudonos spalvos paviršiumi, o būtent nukentėjusiosios automobilis ir yra raudonos spalvos, taip pat, sulyginus aukščius, sulyginus Z. S. automobilio konstrukcijas – bamperį, kitas automobilių dalis, jas sugretinus su nukentėjusiosios automobilio apgadinimais (sugretinus aukščius, apgadinimų pobūdžius), matoma, kad šie apgadinimai sutampa. Ant nukentėjusiosios automobilio ir ant Z. S. automobilio apgadinimai yra tokie pat ir tai leidžia daryti išvadą, kad ant nukentėjusiosios automobilio esantys apgadinimai buvo padaryti būtent šių dviejų automobilių kontakto metu.

Taigi, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 10 d., nuo maždaug 12 val., nukentėjusiosios M. J. automobilis „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, prie 2-osios laiptinės, skaičiuojant nuo įvažiavimo į kiemą; apie 14 val. Z. S. savo automobilį, kuris iki tol stovėjo prie 1-osios daugiabučio namo laiptinės, persistatė prie savo garažo, kuris yra pats paskutinis garažų eilėje, skaičiuojant nuo įvažiavimo į kiemą, ir priešais 2-ąją laiptinę, kur tuo metu buvo pastatytas nukentėjusiosios M. J. automobilis ir kuris tuo metu buvo dar neapgadintas; apie 16 val. Z. S. susiruošė važiuoti pas M., jis savo automobilį nuo garažo vairavo atbuline eiga ir apsisuko, sukdamas vairą link gyvenamojo namo, kur tuo metu buvo pastatytas nukentėjusiosios M. J. automobilis; Z. S. nepastebėjo nukentėjusiosios M. J. automobilio ir savo automobilio galinės dalies kairiąja puse/kairiuoju kampu, kliudė nukentėjusiosios automobilio kairiosios pusės galines dureles ir tokiu būdu jas apgadino, padarydamas 481,06 Eur žalą; apsisuko ir išvažiavo, o į daugiabučio namo kiemą grįžo maždaug po valandos, t. y. apie 17 val.

Aukščiau nurodytų ir išanalizuotų duomenų visuma, sujungus juos į nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl Z. S. kaltumo padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, t. y. Z. S. 2023 m. rugsėjo 10 d., laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 17.33 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir atsitrenkė į kieme stovintį, nukentėjusiajai M. J. priklausantį automobilį „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino, padarydamas 481,03 Eur žalą. Priimant skundžiamą nutarimą, buvo vadovautasi byloje surinktų įrodymu visuma bei vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kurių pagrindu padarytų išvadų teisingumas nekelia abejonių.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Teismas, ištyręs bylos medžiagą ir atsižvelgdamas į tai, kad Z. S. buvo paskirta minimalaus dydžio ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta bauda, daro išvadą, jog Z. S. skirta administracinė nuobauda parinkta ir individualizuota tinkamai, laikantis ANK 34 straipsnio reikalavimų.

Z. S. savo skunde nurodo, kad 2023 m. spalio 10 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 75-ANR_P-1389-2023 nenurodyta, kada tiksliai ir į kokį automobilį jis atsitrenkė, nenurodyti įvykį mačiusieji liudytojai, todėl laiko, kad jo atžvilgiu priimtas nutarimas turi būti panaikintas, o administracinė teisena nutraukta. Tokius Z. S. argumentus teismas atmeta, kaip nepagrįstus, nes: visų pirma, nurodyti tikslaus 2023 m. rugsėjo 10 d. įvykusio eismo įvykio laiko yra neįmanoma, nes Z. S. nepripažino įvykdęs eismo įvykio, liudytojų, mačiusių minėtą eismo įvykį, nebuvo nustatyta, todėl galima nustatyti tik apytikslį eismo įvykio laiką, t. y. nuo 14 val., kai nukentėjusioji M. J. ir liudytojas M. J. paskutinį kartą matė dar sveiką nukentėjusiajai priklausantį automobilį, iki maždaug 17.33 val., kai buvo pastebėtas apgadintas nukentėjusiosios automobilis ir iškviesti policijos pareigūnai; ir antra, administracinio nusižengimo protokole, nors ir nenurodyta, į kokį konkrečiai automobilį, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė Z. S., tačiau nurodyta, kad šis automobilis priklauso nukentėjusiajai M. J., be to, nuo pat eismo įvykio dienos Z. S. žinojo, kad jis yra įtariamas savo automobiliu atsitrenkęs į nukentėjusios automobilį „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir padaręs jai žalą, ir visapusiškai galėjo gintis ir gynėsi nuo kaltinimo, be to, tikslaus įvykio laiko, nukentėjusiojo automobilio markės ir valstybinių numerių nenurodymas administracinio nusižengimo protokole, nešalina administracinėn atsakomybėn patraukto Z. S. atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą.

Taip pat, Z. S. savo skunde teigia, kad eksperimentu buvo nustatyta, jog ant jo automobilio kairės pusės žibinto matosi raudonos spalvos įbrėžimų, tačiau tyrimą atlikę jo administracinio nusižengimo bylą nagrinėję pareigūnai, nepaėmė dažų mėginių ir nepavedė specialistui atlikti tyrimo. Tokius Z. S. argumentus teismas taip pat atmeta, nes, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, byloje surinktų įrodymų pagrindu ir be dažų mėginių ekspertizės buvo galima padaryti pagrįstą išvadą, kad Z. S. yra kaltas, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

Administracinė atsakomybėn patraukto Z. S. gynėjas, bylos nagrinėjimo teisme metu pažymėjo, kad byloje yra pateikta eismo įvykio vietos schema, iš kurios nelabai ką galima suprasti, nes lyg eismo įvykyje buvo du automobiliai, tačiau plane pažymėti tik garažai ir šaligatvis, ant eismo įvykio schemos nėra nei nukentėjusiosios, nei A. S. parašų, nėra duomenų, jog jie dalyvavo sudarant šią schemą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad eismo įvykis įvyko laikotarpiu nuo 14 val. iki 17.33 val., policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko tik apie 20.32 val., tuo metu įvykio vietoje stovėjo tik nukentėjusiosios M. J. automobilis, Z. S. automobilis buvo įvarytas į garažą, be to, jis nepripažino įvykdęs eismo įvykį, todėl logiška, kad į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas, atlikdamas pirminės informacijos apie eismo įvykį rinkimą, esant tik eismo įvykio vietoje nukentėjusiajam ir nesant kaltininkui (Z. S. neprisipažinus), nubraižė faktinę eismo įvykio schemą, kurią matė įvykio vietoje.

Atsižvelgiant tai, kas išdėstyta, Z. S. skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

 

n u t a r i a :

 

Z. S. skundo netenkinti.

Palikti nepakeistą 2024 m. sausio 18 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūno nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-727-2024.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo, gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

 

 

Teisėjas        Vidmantas Gestautas