Administracinė byla Nr. eA-5555-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02169-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. N. (N. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Energy Service“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas N. N. (N. N.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2019 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (15/5-10)50U-0978 (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjas nurodė, jog Sprendimas priimtas motyvuojant tuo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Baltic Energy Service“ direktorius nubaustas 1 000 Eur bauda už nelegalų darbą. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2018 m. birželio 14 d. pradėjo dirbti UAB „Baltic Energy Service“ pagal darbo sutartį Nr. 493 laivo korpuso surinkėju, apie pareiškėjo įdarbinimą informuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, iš pareiškėjo atlyginimo visą įdarbinimo laikotarpį buvo mokami mokesčiai į valstybės biudžetą. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantis iki 2020 m. gruodžio 14 d., bet po 6 mėnesių priėmus Sprendimą toks leidimas laikinai gyventi panaikintas. Ginčijamu sprendimu buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai.

3.       Pareiškėjo teigimu, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti panaikinamas, jeigu darbdavys yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Pareiškėjo nelegalaus darbo faktas nebuvo nustatytas, todėl jam taikoma sankcija (leidimo laikinai gyventi panaikinimas) neteisėta. Pareiškėjas neturi atsakyti už veiksmus, kuriems jis neturėjo jokios įtakos ir kuriuose nedalyvavo.

4.       Pareiškėjas teigė, kad Migracijos departamentas jam pavestas funkcijas atlieka aplaidžiai, nes faktas, kad pareiškėjo darbdavio atstovui buvo skirta nuobauda, buvo žinomas dar nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tačiau išduodant leidimą laikinai gyventi darbdavio atstovo nubaudimo faktas įtakos išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi neturėjo.

5.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6.       Atsakovas paaiškino, kad išnagrinėjus pareiškėjo 2018 m. spalio 4 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl ketinimo dirbti UAB „Baltic Energy Service“, 2018 m. gruodžio 4 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi iki 2020 m. gruodžio 14 d.

7.       Atsakovas teigė, jog kad imperatyvi leidimo laikinai gyventi panaikinimo sąlyga nereikalauja, kad leidimas gyventi būtų panaikinamas tik tam užsieniečiui, kuriam buvo leista nelegaliai dirbti. Be to, pareiškėjo skundas yra paduotas dėl Sprendimo teisėtumo, o ne dėl Migracijos departamento sprendimo išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi teisėtumo. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atsakovas teigė, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) reikalavimus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nurodė, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi teisės aktų nustatyta tvarka, jei jis atitinka Įstatyme įtvirtintas sąlygas.

8.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Energy Service“ (toliau – ir Bendrovė) atsiliepime į skundą nurodė manantis, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą.

9.       Bendrovė nurodė, kad dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo UAB „Baltic Energy Service“ išbraukta iš Patvirtintų įmonių sąrašo, pateiktas skundas teismui. Bendrovės teigimu, pareiškėjui leidimas laikinai gyventi negali būti panaikinamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu, nes pareiškėjas nedirbo nelegaliai, jis turėjo visus reikalingus dokumentus.

II.

10.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Sprendimą.

11.       Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju už nelegalų darbą administracinio nusižengimo byloje nubaustas UAB „Baltic Energy Service“ direktorius V. G. (V. G.), o ne pati Bendrovė, t. y. juridinis asmuo – darbdavys. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje surašytas V. G. asmeniškai, o ne kaip Bendrovės atstovui. Bendrovės atsakomybė nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR-N-213-2019 (A5-1555-201/2018) nenustatyta. Teismas pažymėjo, kad ekonominė sankcija už nelegalų darbą galėjo būti taikyta ne tik asmeniškai V. G., bet ir Bendrovei, kaip darbdaviui.

12.       Teismas nurodė, kad atsakovas Sprendimą priėmė remdamasis aplinkybe, kad pareiškėjo darbdavio atstovas (direktorius) yra baustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą (nelegalus darbas), nors Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktas leidimo laikinai gyventi panaikinimą sieja su darbdavio, o ne su jo atstovo nubaudimu už nelegalų darbą. Teismo vertinimu, administracinę atsakomybę pritaikius Bendrovės direktoriui, laikytina, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi negalėjo būti panaikintas remiantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a) papunkčiu.

III.

13.       Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Teismas formaliai vertino teisės aktus. Sistemiškai vertinant Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a) papunkčio nuostatą ir Įstatymo 2 straipsnio 232 ir 233 dalis, kuriose pateiktos priimančiosios įmonės ir priimančiojo subjekto sąvokos, laikytina, kad įstatymų leidėjo tikslas – įtvirtinti taisyklę, kad tik tos įmonės (pačios įmonės ar jų atstovai), kurios laikosi teisės aktų reikalavimų, susijusių su darbuotojų įdarbinimo tvarka, ir kurioms (ar kurių atstovams) nėra taikyta atsakomybė už nelegalų darbą, galėtų įdarbinti užsieniečius. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo sąvokas priimančioji įmonė visais atvejais bus tik juridinis asmuo ar juridinio asmens filialas ar atstovybė – fizinis asmuo niekada negalės būti laikomas priimančiąja įmone. Tačiau Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a) papunktis numato, kad tais atvejais, kai priimančiajai įmonei (t. y. juridiniam asmeniui) taikyta atsakomybė už nelegalų darbą, yra pagrindas neišduoti leidimo gyventi (panaikinti leidimą gyventi). Įstatymų leidėjas neturėjo siekio taip siaurai traktuoti darbdavio sąvokos, todėl darbdavio sąvoka turi būti vertinama pagal esmę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

13.2.                      2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai, įtvirtinta darbdavio sąvoka – fizinis asmuo ar juridinis subjektas, įskaitant laikinojo įdarbinimo agentūras, kurio naudai arba kuriam vadovaujant ir (arba) prižiūrint atliekamas darbas. Taigi, nustatant nelegalaus darbo atvejį yra svarbu nustatyti, ar šis darbas buvo atliekamas konkretaus asmens naudai ar jam vadovaujant ir (ar) prižiūrint.

13.3.                      Bendrovės vadovas V. G. veikė Bendrovės vardu (kaip Bendrovės valdymo organas) ir pasirašydamas darbo sutartį įsipareigojo įdarbinti pareiškėją, jis veikė kaip darbdavys. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-1555-201/2018 Bendrovės direktorius V. G. nubaustas kaip darbdavys. V. G. buvo nubaustas už tai, kad leido nelegaliai dirbti ne savo, kaip fizinio asmens, o juridinio asmens (Bendrovės) naudai ir šį procesą prižiūrėjo ir jam vadovavo kaip Bendrovės atstovas, todėl nagrinėjamoje byloje V. G. pripažintinas pareiškėjo darbdaviu. Priešingas, pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytas siauras darbdavio sąvokos aiškinimas, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, neatitinka įstatymo leidėjo valios.

13.4.                      Atsakovas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 16 d. sprendime analogiškoje administracinėje byloje Nr. 5394-1062/2019 pritarė Migracijos departamento pozicijai.

14.       Pareiškėjas N. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. 

15.       Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas pareiškėjo darbdavio nubaudimo už nelegalų darbą faktas. Bendrovės vadovas buvo nubaustas už nelegalų darbą kaip fizinis asmuo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

16.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2019 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (15/5-10)50U-0978 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Azerbaidžano Respublikos piliečiui N. N., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

17.       Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą motyvuodamas tuo, kad Migracijos departamentas nepagrįstai panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes nebuvo nustatytas pareiškėjo darbdavio, kaip juridinio asmens, nubaudimo faktas, todėl nebuvo pagrindo remtis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punktu.

18.       Įvertinus atsakovo apeliacinio skundo argumentus matyti, kad apeliacijos dalyką sudaro Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkto aiškinimas, t. y. keliamas klausimas, ar darbdavio atstovui, kaip fiziniam asmeniui, pritaikius administracinę atsakomybę dėl nelegalaus darbo pagal ANK 95 straipsnį yra pagrindas užsieniečiui panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

19.       Byloje nustatyta, kad atsakovas Sprendimu panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkto pagrindu, nes nustatė, kad trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltic Energy Service“ direktorius Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) 1 000 Eur bauda. Pareiškėjui leidimas išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais, kaip ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje, UAB „Baltic Energy Service“.

20.       Įstatymo (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu – iki 2019 m. liepos 1 d.) 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punktas numato vieną iš leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindų, kai nustatoma, kad darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.

21.       Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis apibrėžia nelegalaus darbo sąvoką, pagal kurią nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalys nustato to paties įstatymo 55 straipsnyje išvardintų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimus (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudą) nustačius nelegalaus darbo atvejus. Pažymėtina, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis). ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalys numato atsakomybę dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims.

22.       Teisėjų kolegija pažymi, kad analogiškose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkto nuostatą, yra konstatavęs, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartį Nr. eA-5343-624/2019, kt.).

23.       Kaip jau buvo minėta, UAB „Baltic Energy Service“ vadovas V. G. buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tuo metu ėjo Bendrovės direktoriaus pareigas, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad jis buvo nubaustas ne kaip Bendrovės vadovas (darbdavys), o kaip fizinis asmuo, atitinkamai nėra pagrindo teigti, jog nebuvo nustatytas pareiškėjo darbdavio, kaip juridinio asmens, nubaudimo faktas.

24.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad byloje nenustatytas pareiškėjo darbdavio (kaip ūkio subjekto) nubaudimo už nelegalų darbą faktas ir konstatuodamas, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, netinkamai teisiškai kvalifikavo vieną iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkte nustatytų šios teisės normų taikymo sąlygų, netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, todėl neteisingai išsprendė ginčą ir priėmė neteisėtą sprendimą.

25.       Įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį teisėjų kolegija pažymi, kad jis pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, nurodytas Sprendimo teisinis pagrindas bei motyvai panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Byloje esantis 2019 m. birželio 3 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus Nr. 4500-ANR_I-13300-2019 (b. l. 101–103) liudija, kad Sprendimo priėmimo metu (2019 m. birželio 4 d.) pareiškėjo darbdavio UAB „Baltic Energy Service“ vienasmenis valdymo organas – direktorius, kurio pareigas nubaudimo metu ėjo V. G., Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) 1 000 Eur bauda ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti (bauda sumokėta 2018 m. gruodžio 5 d.), praėjo mažiau kaip vieni metai. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas Departamentas pagal kompetenciją priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl yra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą.

26.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: 

pareiškėjo N. N. (N. N.) skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai        Romanas Klišauskas

        Dainius Raižys

        Virginija Volskienė