Pirmosios instancijos teismo teisėja                                          Civilinės bylos Nr. 2S– 299– 227/ 2014

Nida Solovjovienė                                                                                      Nr. 2S-327-227/2014

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00551-2012-7

                                                             Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                                        121.14;121.17; 122.4; 124.3

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilines bylas pagal pareiškėjo I. A. atskiruosius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. bei 2014 m. sausio 27 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. A2-85-434/2014 kuriomis atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei atmestas pareiškėjo I. A. prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje Biržų rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr.A2-85-434/2014pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui I. A. bei trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“ dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo regreso tvarka, ir

n u s t a t ė:

Pareiškėjas prašė teismo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo regreso tvarka atsakovui I. A. ir trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“. Nurodė, kad po bylos išnagrinėjimo teisme atsirado naujų įrodymų, kurių nežinojo ir neturėjo galimybės pateikti teismo posėdyje, t.y. 2009-01-28 transporto priemonės Audi A4, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp L. Š. ir A. S., o ši naujai paaiškėjusi aplinkybė turi esminę reikšmę bylos išsprendimui. Prašė sustabdyti Biržų rajono apylinkės teismo 2013-06-14 sprendimo, kuriuo iš atsakovo I. A. buvo priteista Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 79184,57 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidos, vykdymą iki kol bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, kadangi priteista piniginė suma yra didelė, tai, nesustabdžius vykdymo, pareiškėjas patirtų didelių nuostolių, vėliau reikėtų kreiptis į teismą dėl priteistų ir išieškotų sumų grąžinimo.

Biržų rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 7 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013-06-14 sprendimo vykdymo sustabdymo netenkino. Nurodė, kad stabdyti jau įsiteisėjusio sprendimo vykdymą galima tik tais atvejais, kai to nepadarius ir, jei būtų priimtas priešingas sprendimas, sprendimo vykdymo atgręžimas CPK 760-762 str. nustatyta tvarka pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Pareiškėjas nenurodo tokių aplinkybių ir, atsižvelgus į bylos aplinkybes, tokių pagrindų teismas taip pat nenustatė (b.l.28).

Biržų rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje taip pat atmetė. Iš visos bylos medžiagos, Biržų rajono apylinkės teismo 2013-06-14 d. sprendimo bei Panevėžio apygardos teismo 2013-11-07 d. nutarties nustatė, kad, nagrinėjant ieškovo ieškinį atsakovui I. A. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo regreso tvarka, buvo ištirta atsakovo nurodyta aplinkybė, jog autoįvykio metu automobilis jau buvo parduotas kitam asmeniui ir paneigta byloje surinktais duomenimis bei konstatuota, jog autoįvykio metu 2008-08-30 d. automobilis Audi A4, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) priklausė I. A., o ne kitam asmeniui ir ši aplinkybė buvo nustatyta visuma byloje surinktų duomenų, t.y. viešame registre esančiais duomenimis apie šio automobilio savininką autoįvykio metu (b.l.6, 1 t.), iš VĮ „Regitra“ teismo išreikalautais duomenimis apie šio automobilio pardavimą (b.l.79-80, 2 t.), iš kurių matyti, kad šis automobilis buvo parduotas tik 2009-02-27 d. ir jį pardavė atsakovas I. A. pirkėjui L. Š., pirkimo – pardavimo sutartyje, įregistruotoje viešame registre, patvirtindamas, kad parduodama transporto priemonė priklauso jam nuosavybės teise, į parduodamą automobilį tretieji asmenys jokių teisių ar pretenzijų neturi, ji neareštuota, nėra teisinio ginčo objektas, teisė ja disponuoti neatimta ir neapribota. Sutartis paneigia atsakovo argumentus apie tai, kad jis 2008-05-15 d. neva tai pardavė minimą automobilį A. S., kuris mirė 2011-12-10 d. (b.l.82, 1 t.). Be to, byloje esantys duomenys rodo (b.l.130, 2 t.), kad šio automobilio draudėjas, jį apdraudžiant ĮTPVCAPD 2008-07-26 d. laikotarpiui iki 2008-08-25 d., buvo atsakovas I. A..

Nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui pateikė transporto priemonės Audi A4, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) pirkimo -pardavimo 2009-01-28 d. sutarties kopijas, kuriose nurodoma, kad tą dieną A. S. šį automobilį pardavė L. Š. ir teigė, jog ši rašytinė sutartis patvirtina faktą, kad šis automobilis autoįvykio metu 2008-08-30 d. buvo nebe atsakovo nuosavybė ir tai turi esminę reikšmę išsprendžiant ginčą tarp šalių šioje byloje. Teismas sprendė, kad pateiktas dokumentas niekaip nenuneigia aplinkybių, jog I. A. jam priklausantį automobilį Audi A4, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) tik 2009-02-27 d. pardavė L. Š. ir tik tada parduotas automobilis buvo perregistruotas šio pirkėjo vardu. Ši sutartis buvo įregistruota viešame registre ir iki šiol nėra panaikinta ar nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, ji paneigia tik dabar teismui pateiktas minimos transporto priemonės pirkimo 2009-01-28 d. sutartyje nurodytas aplinkybes, kad tas pats pirkėjas L. Š. neva tą patį automobilį mėnesiu anksčiau nusipirko iš A. S.. Dėl nusikalstamos veikos požymių atsakovo veiksmuose pranešta prokurorui (CPK 300 str. 1 d.).

Atskiraisiais skundas pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartį, kuria atsisakyta sustabdyti įsiteisėjusios sprendimo vykdymą, ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą; 2) panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo ir tenkinti pareiškėjo prašymą.

Nurodo, kad teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013-06-14 sprendimo vykdymo sustabdymo, neatsižvelgė į tai, kad ieškinio suma didelė, jos išieškojimas sukeltų neigiamus finansinius padarinius, bei, kad tenkinus prašymą, atnaujinus procesą bei priėmus galimai palankų atsakovui sprendimą, jis patirtų papildomų išlaidų dėl išieškotų sumų grąžinimo. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą prašymą, kol bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, turėtų būti sustabdytas teismo sprendimo vykdymas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei ekonomiškumo principais (CPK 3 str. 1 d. ir 7 str.).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti civilinės bylos procesą grindė naujai paaiškėjusiu įrodymu, kuris bylos kontekste laikytinas vienas pagrindinių įrodymų, ko pasėkoje teismas gali priimti priešingą sprendimą. Nurodytos aplinkybės turėtų būti vertinamos pakankamomis sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. CPK 372 str. 2 d. numatyta teismo teisė savo iniciatyva, ne vien suinteresuotų asmenų prašymu, sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, todėl teismas turėtų užtikrinti teisėtumą, t.y., kad galimai neteisėtas teismo sprendimas nebūtų vykdomas. Teismas galėjo pareikalauti, kad pareiškėjas pateiktų išieškotojo nuostolių, galinčių atsirasti dėl sprendimo vykdymo sustabdymo, atlyginimo užtikrinimą. Tikėtina, kad ieškovas gali atsisakyti kompensuoti pareiškėjo patirtus nuostolius, jeigu būtų priimtas atsakovui palankus sprendimas, todėl pareiškėjas bus priverstas kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo.

Nurodo, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartimi nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjo įvardintos naujai paaiškėjusios aplinkybės jau buvo ištirtos visos bylos kontekste. CPK 366 str. 1 d. 2 p. taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu negalėjo pateikti rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų liudytojų parodymus, pateiktus teismo posėdžio metu, todėl teismai pripažino neįrodytą aplinkybę, jog automobilis eismo įvykio metu buvo parduotas ir nuosavybės teise priklausė ne pareiškėjui, o kitam asmeniui - A. S.. Nauji įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės, kadangi apie rašytinių automobilio pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų tarp A. S. ir L. Š., atsiradimą sužinojo tik po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste sukelia pagrįstų abejonių dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų pagrįstumo, kadangi teismai padarė išvadą, jog pareiškėjas perdavė automobilį naudotis A. S., vertino jog tarp jų susiklostė automobilio nuomos santykiai, šią išvadą darė atsižvelgę į pateiktą 2009 m. vasario 27 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį tarp pareiškėjo ir L. Š., kuri iš esmės prieštaravo liudytojų parodymams. Naujai paaiškėjusios aplinkybės (pateikiamos rašytinės automobilio pirkimo-pardavimo sutartys) paneigia teismo padaryta išvadą dėl susiklosčiusių nuomos santykių ir sudaro kartu su kitais įrodymais (liudytojų parodymais, Danijos Holstebro teismo 2008-10-20 nuosprendžiu, duomenimis dėl automobilio draudimo iki eismo įvykio, kt.) pakankamą pagrindą konstatuoti aplinkybę, kad A. S. veikė ne kaip automobilio valdytojas, o kaip automobilio savininkas, kas suponuoja išvadą, jog jis nuosavybės teisę įgijo dar iki eismo įvykio. 2009-02-27 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartis vertintina CPK 182 str. 4 d. pagrindu, kaip nuginčijama prezumpcija. Tai kad viešame registre įregistruota 2009-02-27 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartis nėra panaikinta ar nuginčyta, negali būti pagrindas atmesti pareiškėjo nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, kadangi jos turi būti vertinamos visos bylos kontekste, siekiant nustatyti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu, o ne vien teikiant prioritetą konkrečiam įrodymui. Teismo įsitikinimas, kad pateikti nauji įrodymai yra suklastoti, nereiškia, kad nėra pagrindo suabejoti sprendimo pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartyje Nr. 3K-7-300/2010 suformuluota taisykle, kad asmuo siekdamas, savo pareigą dėl draudimo išmokos grąžinimo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui perkelti kitam asmeniui neesant šio asmens paaiškinimų apie automobilio įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai ir liudytojų parodymai apie automobilio pardavimą nėra pakankami išvadai, jog automobilio savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo. Šiuo atveju paaiškėjus naujoms aplinkybėms minėta taisykle nėra pagrindo vadovautis, atsižvelgiant į liudytojų parodymus dėl automobilio pardavimo bei tai, kad 2009-01-28 automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi A. S. jį pardavė L. Š. yra pagrindas kartu vertinti ir byloje pateiktus įrodymus dėl automobilio draudimo, banko išrašą dėl dalies automobilio kainos sumokėjimo, kas būtų pakankamas pagrindas nuginčyti 2009-02-27 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį (CPK 197 str.), ją pripažinti tariama, t.y. sudaryta tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių santykių) CK 1.86 str. pagrindu. Panevėžio apygardos teismas 2013-11-07 d. nutartyje konstatavo, kad vien liudytojų paaiškinimai apie pareiškėjo automobilio pardavimą A. S. nėra pakankami išvadai, jog 2008-08-30 d. savininku nebuvo pareiškėjas, pažymėjo, kad nebuvo pateikta jokių rašytinių pirkimo pardavimo sutarčių, kitokių rašytinių A. S. patvirtinimų, kad automobilio pirkėju (iš pareiškėjo) ar pardavėju (L. Š.) būtų A. S.. Darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu buvus pareiškėjo nurodytoms naujai paaiškėjusioms faktinėms aplinkybėms, t.y. naujiems įrodymams, teismas būtų priėmęs visiškai priešingą sprendimą, tai yra būtų įvertinęs 2009-01-28 automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kaip pakankamą rašytinį įrodymą patvirtinantį liudytojų parodymus. Pareiškėjas neatliko jokių nusikalstamos veikos požymių turinčių veiksmų, teismas formaliai įvertinęs pareiškėjo naujai pateiktus įrodymus iš esmės suabejojo šių įrodymų tikrumu. Pareiškėjas prašyme pažymėjo, kad atnaujinus bylos procesą, kviestų papildomai liudytojus, kurie galėtų paliudyti svarbias aplinkybes, susijusias su 2009-01-28 automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu įrodymo tikrumo. Teismas turi teisę dalyvaujančio byloje asmens prašymu arba savo iniciatyva pareikalauti iš dokumentą išdavusio asmens paaiškinimų, taip pat palyginti pateiktą dokumentą su kitais to asmens išduotais ar sudarytais ir patvirtintais dokumentais, skirti ekspertizę dėl parašų patvirtinimo.

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsiliepimais į atskiruosius skundus prašo jų netenkinti. Prašo apeliacinį procesą dėl pareiškėjo skundo dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nutarties panaikinimo nutraukti, kadangi prašymas atnaujinti procesą yra atmestas. Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį prašo palikti nepakeista, kadangi naujuose įrodymuose esanti informacija turėtų turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, tuo tarpu pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad 2009-01-28 galimai keitėsi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės savininkai nepaneigia fakto, kad 2008-08-30 eismo įvykio metu transporto priemonė priklausė atsakovui.

Apelianto atskirasis skundas dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties netenkintinas, apeliacinis procesas pagal pareiškėjo skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nutarties panaikinimo nutrauktinas.

CPK 320 straipsnis, reglamentuojantis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, nustato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatė.

Dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties

Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius). Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK 366 straipsnyje nustatytais pagrindais (CPK 365straipsnio 1 dalis). Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą, todėl svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus dėl proceso atnaujinimo taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, proceso atnaujinimo pagrindu nurodydamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą– kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2013-06-14 sprendimu iš atsakovo I. A. buvo priteista Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 79184,57 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 proc. metinių palūkanų bei 4072,47 Lt bylinėjimosi išlaidos, taip pat 4 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka ir Panevėžio apygardos teismo 2013-11-07 nutartimi paliktas nepakeistas. Pareiškėjas 2014-01-06 kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu- naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis. Nurodė, kad atsirado nauji įrodymai, kurių jis nežinojo ir neturėjo galimybės pateikti, t.y. 2009-01-28 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp L. Š. ir A. S.. Išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo kilęs ginčas, kam priklausė automobilis Audi A4, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) autoįvykio metu (2008-08-30). Joje atsakovas liudytojų parodymais įrodinėjo aplinkybę, kad jis 2008-05-15 d. automobilį pardavė A. S., o pastarasis 2009 m. sausį perleido L. Š.. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovas I. A. automobilį L. Š. pardavė tik 2009-02-27 d. ir pirkimo– pardavimo sutartis įregistruota viešame registre. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas I. A. teigia, kad naujai pateiktas įrodymas- 2009-01-28 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp L. Š. ir A. S. nors ir nepatvirtina tiesiogiai fakto, kad eismo įvykio metu A. S. buvo automobilio savininkas, tačiau, vertinant šį faktą su kitais byloje esančiais įrodymais, būtų galima daryti išvadą, kad A. S. nuosavybės teisę į automobilį įgijo dar iki eismo įvykio. Su tokiu teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą buvo ištirta atsakovo versija, kad autoįvykio metu automobilis jau buvo parduotas A. S., tačiau byloje surinktais duomenimis ji buvo paneigta ir konstatuota, kad autoįvykio metu (2008-08-30) automobilis Audi A4, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) priklausė atsakovui, kuris tik 2009-02-27 d  automobilį pardavė L. Š. ir šią pirkimo – pardavimo sutartį įregistravo viešajame registre tuo patvirtindamas, kad parduodama transporto priemonė priklauso jam nuosavybės teise ir į parduodamą automobilį tretieji asmenys jokių teisių ar pretenzijų neturi, ji neareštuota, nėra teisinio ginčo objektas, teisė ja disponuoti neatimta ir neapribota. Sutartis įregistruota viešame registre, iki šiol nėra panaikinta ar nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas pripažino, kad tai paneigia transporto priemonės pirkimo 2009-01-28 d. sutartyje nurodytos aplinkybės, kad tas pats pirkėjas L. Š. tą patį automobilį mėnesiu anksčiau nusipirko iš A. S..

Pagal LR CK 1.75 straipsnio 1 dalį įstatymo nustatoma ne visų, bet tik tam tikrų sandorių privaloma registracija, kurios tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau jo sudarymo fakto šalys negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais, pvz., liudytojų parodymais ir pan. (CK 1.75straipsnio 2 dalis). Nei Civilinis kodeksas, nei Saugaus eismo automobilių keliais ar kitų įstatymų normos nenustato privalomos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registracijos. Poįstatyminio reglamentavimo nuostatos, pagal kurias asmenys, sudarę automobilio pirkimo-pardavimo sandorį, kartu ar atskirai privalo kreiptis į viešųjų duomenų registrą dėl automobilio registracijos duomenų keitimo (Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 71.1; 72.3.1 punktai), yra skirtos daiktams registruoti. Tuo tarpu CK 1.75 straipsnis reglamentuoja sutarčių įregistravimą ir ši nuostata netaikoma sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir nuo kada tapo transporto priemonės savininku. Transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011). Todėl aplinkybė, kad naujai pateikta 2009-01-28 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp L. Š. ir A. S., nėra įregistruota, nereiškia, kad ji yra negaliojanti esant kitai, viešajame registre įregistruotai sutarčiai. Registrų duomenys nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir neužkerta kelio atsakovui ginčyti savo materialinio ir procesinio subjektiškumo dėl nuosavybės teisių į transporto priemonę. Pripažintina, kad yra pateiktos dvi to paties automobilio pirkimo pardavimo sutartys: 2009-01-28 sutartis tarp pardavėjo A. S. ir pirkėjo L. Š. ir  2009-02-27 tarp pardavėjo I. A. ir pirkėjo L. Š.. Tačiau tik pastaroji realizuota-  VĮ „Regitra“ įregistruota automobilio savininko pasikeitimas. Ši sutartis nenuginčyta ir galioja.

Tačiau nagrinėjamu atveju naujai pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, kad eismo įvykio metu A. S. buvo automobilio savininkas. Atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku, teigdamas, kad yra pardavęs automobilį kitam asmeniui, kuris turi pareigą grąžinti biurui šio nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, gali gintis sandorio sudarymo faktu, tačiau turi pateikti įrodymus, patvirtinančius automobilio pardavimą. Šią aplinkybę atsakovas įrodinėjo vien liudytojų parodymais, kuriuos pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismai laikė nepakankamais spręsti, kad automobilio savininku I. A. 2008-08-30 d. nebuvo. Net ir tuo atveju, jeigu 2009-02-27 sudaryta sutartis, pagal kurią I. A. automobilį pardavė L. Š., būtų pripažinta negaliojančia, aplinkybė, kad 2009-01-28 d. tarp L. Š. ir A. S. buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat nepatvirtintų fakto, jog 2008-08-30 eismo įvykio metu transporto priemonė priklausė būtent A. S., o ne atsakovui. Todėl pripažintina, kad pareiškėjo pateikti nauji įrodymai neįrodo Biržų rajono apylinkės teismo 2013-06-14 sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, kadangi neturi esminės reikšmės bylai, t.y. neabejotinos teisinės svarbos jau išnagrinėtos bylos baigčiai.

Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas negali konstatuoti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, todėl sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nutarties

P. B. rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, pripažintina, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą sustabdyti įsiteisėjusio sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, nebegali būti apskundimo objektas. Ši aplinkybė paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal pareiškėjo I. A. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.), apeliaciniam procesui praradus savo aktualumą, tapus beprasmišku.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinį procesą pagal apelianto I. A. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nutarties nutraukti.

Teisėja                                                                                                  Margarita Dzelzienė