Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-10-31][nuasmenintas sprendimas byloje][I-2668-406-2016].docx
Bylos nr.: I-2668-406/2016
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno reg. AAD 190742290 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl valstybės tarnybos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Valstybės tarnyba
Tarnybinės nuobaudos
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-2668-406/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00345-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija: 16.4; 74.

(S)

 

 

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. spalio 21 d.

Kaunas

 

 

Kauno apygardos administracinio teismo  teisėjas Gintaras Čekanauskas,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

dalyvaujant pareiškėjui V. R.,

jo atstovei advokatei Aušrai Ručienei,

atsakovo atstovei  Justinai Seniūnei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo  V. R. skundą atsakovui Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

 

              Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas  panaikinti 2016 m.  vasario 4 d. Kauno  regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymą Nr. P-29 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. R. skyrimo“. 

Pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, kad 2016 m.  vasario 4 d. Kauno  regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius įsakymu Nr. P-29 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. R. skyrimo“ jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tai, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeisdamas Kauno rajono agentūros vedėjo pareigybės aprašymo 7.1-7.3 ir 7.6 punktus, netinkamai organizuodamas Kauno rajono agentūros darbą, žinodamas apie UAB „Super Montes“ 2015 m. rugpjūčio 26 d. patikrinimo aktu Nr. 74 nustatytus pažeidimus ir priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje šios įmonės direktorius buvo nubaustas administracine nuobauda pagal ATPK 512 str. 2 d., 513 str. 18 d. ir 5114 str. 1 d., neinformuodamas Departamento vadovybės apie UAB „Super Montes“ taršos ir prevencijos kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimo sąlygų pažeidimus, neužtikrindamas, kad apie TIPK leidimo sąlygų pažeidimus būtų informuota Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vadovybė ir Aplinkos apsaugos agentūra, pateikiant patikrinimo akto kopiją, neįvykdė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 119 punkto reikalavimų. Su paskirta tarnybine nuobauda nesutinka, mano, kad šis įsakymas neteisėtas, todėl naikintinas.  Teigia, kad jokių neteisėtų veiksmų jis neatliko. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 119 punkte  ir atitinkamai Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 561 punkte nustatyta, kad po kiekvieno Regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir RAAD) atlikto planinio ar neplaninio patikrinimo, kai nustatoma, kad veiklos vykdytojas pažeidė leidimo sąlygas, RAAD privalo nedelsiant raštu informuoti Aplikos apsaugos agentūrą (toliau – ir AAA) apie nustatytą leidimo sąlygų pažeidimą. Pareiškėjo nuomone, būtent RAAD privalo informuoti AAA apie nustatytus pažeidimus, bet ne šio departamento struktūrinis padalinys. Pabrėžia, kad 2015 m. rugsėjo 16 d. Alytaus RAAD Varėnos rajono agentūros, nustačiusios ir fiksavusios pažeidimus, raštu departamento direktoriaus pavaduotojas buvo asmeniškai informuotas apie UAB „Super Montes“ nustatytus pažeidimus, pridedant visus tam reikalingus dokumentus – patikrinimo aktą Nr. 74 ir administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl mano, jog jam nekilo pareiga dar kartą papildomai informuoti RAAD vadovybę, kuri tokią informaciją jau buvo gavusi ir ja disponavo. Nurodo, kad pareigybės aprašyme įtvirtintas pareigas jis atliko tinkamai. Prašo skundą tenkinti

Atsakovo atstovė su skundu nesutinka. Paaiškino, kad Alytaus RAAD Varėnos rajono agentūra 2015 m. rugsėjo 16 d. raštu „Dėl patikrinimo taikant rotacijos principą“ informavo Kauno RAAD direktorių, jog atliktas UAB „Super Montes“ patikrinimas ir kartu su raštu pateikė patikrinimo aktą, administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kitus dokumentus. Departamento direktoriaus pavaduotojo viza šis raštas buvo nukreiptas nagrinėti pareiškėjui V. R., kuris administracinio teisės pažeidimo bylą pavedė nagrinėti Kauno rajono agentūros vyriausiajam specialistui  G. V.. 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimu UAB „Super Montes“ direktoriui pagal ATPK 512 str. 2 d., 513 str. 18 d. ir 5114 str. 1 d. buvo skirta administracinė nuobauda. Teigia, kad pareiškėjas  žinojo, jog UAB „Super Montes“ vykdė ūkinė veiklą pažeisdama TIPK leidime nustatytų sąlygų reikalavimus, tuo tarpu pranešimo apie patikrinimo metu nustatytus pažeidimus ir patikrinimo akto Nr. 74 kopijos nei Departamentui, nei AAA nepateikė, tokiu būdu neįvykdydamas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 119 punkte  ir atitinkamai Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 561 punkte nustatytų reikalavimų. Mano, kad pažeidimo padarymo faktas, pareiškėjo kaltė nustatyta. Pareiškėjas neišanalizavo ir neįvertino galiojančių teisės aktų, dėl to juos neteisingai interpretavo ir taikė, tokiu būdu padarydamas tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo. Nurodo, kad nepateikdamas informacijos Kauno RAAD direktoriui ar Aplinkos apsaugos agentūrai pareiškėjas netinkamai vadovavo ir organizavo Kauno rajono agentūros darbą ir pats asmeniškai nevykdė teisės aktais nustatytų reikalavimų, taip pat nesiėmė prevencinių priemonių, kad AAA nustatytų UAB „Super Montes“ griežtesnes TIPK leidimo sąlygas patikrinimo metu nustatytiems pažeidimams pašalinti, taip pažeisdamas Kauno rajono agentūros vedėjo pareigybės aprašymo 7.1- 7.4 ir 7.6 punktuose įtvirtintas vedėjo funkcijas.

Skundas  pagrįstas ir tenkintinas.

Byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjui V. R. skirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėjas ginčija 2016 m.  vasario 4 d. Kauno  regiono aplinkos apsaugos departamento įsakymą Nr. P-29 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. R. skyrimo“, kuriuo jis pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir jam skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tai, kad jis, pažeisdamas Kauno rajono agentūros vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 - 7.3 ir 7.6 punktus, netinkamai organizuodamas Kauno rajono agentūros darbą, žinodamas apie UAB „Super Montes“ 2015 m. rugpjūčio 26 d. patikrinimo aktu Nr. 74 nustatytus pažeidimus ir priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje šios įmonės direktorius buvo nubaustas administracine nuobauda, neinformuodamas Departamento vadovybės apie UAB „Super Montes“ taršos ir prevencijos kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimo sąlygų pažeidimus, neužtikrindamas, kad apie TIPK leidimo sąlygų pažeidimus būtų informuota Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vadovybė ir Aplinkos apsaugos agentūra, neįvykdė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 119 punkto  ir atitinkamai Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 561 punkto reikalavimų.

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas (Toliau - VTĮ). Šio įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. VTĮ 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra atkreipęs dėmesį, jog konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda (pvz., LVAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2011 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje A62-200/2011).

Taisyklių 3 punkte nustatyta, jog gavus oficialią informaciją tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Pagal Taisyklių 7 punktą per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo dienos (ar nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) turi būti surašomas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą pagal šių Taisyklių priedą, kuriuo valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, pasirašytinai informuojamas, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu jam pateikiama turima informacija apie tarnybinį nusižengimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad šios Taisyklėse nustatytos procedūros nepažeistos.

Lietuvos Vyriausias administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas ne kartą yra konstatavęs tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti Įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose (neveikime) yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).

Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto (ginčijamo įsakymo) motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą vertina ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį (pvz., LVAT sprendimas administracinėje bylose Nr. A143-956/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje A146-1459/2010). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju tikrinant tarnybinės nuobaudos pagrįstumo klausimą, teisės taikymo požiūriu būtina vadovautis nurodytomis materialinės teisės normomis, o fakto nustatymo klausimu būtina patikrinti, ar komisijos išvadoje (ir skundžiamame įsakyme) nurodytas pareiškėjo V. R. tariamai padarytas tarnybinis nusižengimas buvo padarytas iš tikrųjų ir ar jis pagal nurodytas materialinės teisės normas atitinka tarnybinių nusižengimų sampratą, t. y. ar jis gali būti laikomas tarnybiniu nusižengimu.

Sprendžiant dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės už padarytą tarnybinį pažeidimą, vertintinos faktinės aplinkybės ir įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę. Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių taikymo tarnautojui, kaip silpnesniajai šaliai tarnybos teisiniuose santykiuose, paprastai perkeliama darbdaviui, kuris turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo veiksmų kvalifikavimą kaip tarnybinį nusižengimą, o teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti atitinkamas išvadas, taip pat teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004).

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų 2013 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-528, 119 punkte ir taip pat Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų  2014 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-259, 561 punkte reglamentuotos analogiškos nuostatos, nustatančios kad po kiekvieno RAAD atlikto planinio ar neplaninio patikrinimo, kai nustatoma, kad veiklos vykdytojas pažeidė leidimo sąlygas, RAAD privalo nedelsiant raštu informuoti AAA apie nustatytą leidimo sąlygų pažeidimą. Būtent dėl šių teisės aktų reikalavimų pažeidimų pareiškėjo veiksmai tiek tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, tiek ir skundžiamame įsakyme įvertinti tarnybiniu nusižengimu. 

Ginčo atveju, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos - papeikimo teisėtumo ir pagrįstumo, spręstina, ar jo veiksmuose (neveikime) yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Kitaip tariant, svarbu nustatyti, ar būtent pareiškėjas privalėjo vykdyti  aukščiau paminėtuose teisės aktuose (Taisyklių 119 ir 561 punktuose) nustatytą pareigą teikti atitinkamą informaciją ir ar jis yra atsakingas dėl tokios informacijos nepateikimo. Šiuo aspektu teismas pabrėžia, kad paminėtose Taisyklėse yra įtvirtinta ne tik imperatyvi pareiga Regiono aplinkos apsaugos departamentui nedelsiant raštu informuoti AAA apie nustatytą leidimo sąlygų pažeidimą, bet ir nustatytas momentas, kada tokia pareiga turi būti atlikta – po planinio ar neplaninio patikrinimo, kai nustatoma, kad veiklos vykdytojas pažeidė leidimo sąlygas. Šių aplinkybių nustatymas svarbus sprendžiant tarnybinės nuobaudos teisėtumo klausimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad taikant regioninės rotacijos principą, ūkio subjekto - UAB „Super Montes“ planinį patikrinimą dėl TIPK leidimo sąlygų laikymosi atliko Aplinkos ministerijos Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūra, kuri 2015 m. rugpjūčio 26 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 74, konstatuodama tikrinamos bendrovės padarytus TIPK leidimo sąlygų pažeidimus. Teismo vertinimu, darytina išvada, kad pagal aukščiau nurodytų Taisyklių nuostatose įtvirtintą teisinį reguliavimą, būtent Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui po atlikto UAB „Super Montes“ planinio patikrinimo ir nustačius, kad veiklos vykdytojas pažeidė TIPK leidimo sąlygas, kilo pareiga informuoti Aplinkos apsaugos agentūrą, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tai padaryta nebuvo. 2015 m. rugsėjo 16 d. raštas Nr. (15.19.)-VR5-90 „Dėl Patikrinimo, taikant regioninės rotacijos principą“ patvirtina, kad Alytaus RAAD Varėnos rajono agentūra šią informaciją pateikė Kauno RAAD direktoriui, pridėdama patikrinimo aktą Nr. 74, kontrolinį klausimyną, fotofiksaciją, aplinkos oro mėginių matavimo protokolus ir administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 105562 (b. l. 95-117), t. y. visus dokumentus, susijusius su patikrinimo atlikimu. Taigi jau 2015 m. rugsėjo 17 d. (gauto dokumento reg. Nr. D1-4267) Kauno RAAD gavus šį Alytaus RAAD Varėnos rajono agentūros raštą su priedais, Kauno RAAD vadovybei  tapo žinoma tiek apie konkretaus ūkio subjekto atliktą planinį patikrinimą, tiek ir apie šio subjekto (UAB „Super Montes“ ),  kaip veiklos vykdytojo padarytus leidimo sąlygų pažeidimus. Ši informacija buvo visiškai pakankama, kad pagal paminėtą iš Varėnos rajono agentūros gautą informaciją Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnas nedelsiant įvykdytų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 119 punkte nustatytą pareigą ir raštu praneštų AAA apie UAB „Super Montes“ išduoto leidimo sąlygų pažeidimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas Varėnos rajono agentūros raštas direktoriaus pavaduotojo D. Š. 2015 m. rugsėjo 17 d., t. y. jo gavimo dieną, buvo vizuotas V. R. (b.l. 95), tačiau  akcentuotina, kad direktoriaus pavaduotojas, nukreipęs raštą pareiškėjui, nenurodė, kokius konkrečius veiksmus turįs atlikti šis pareigūnas, nenustatė termino šiems veiksmams atlikti, kitaip tariant, pareiškėjui nebuvo duotas aiškus ir konkretus nurodymas dar kartą informuoti departamentą apie paskirtą administracinę nuobaudą, ar pranešti tiesiogiai AAA, ar parengti dokumentą dėl AAA informavimo apie planinio patikrinimo metu nustatytą leidimo sąlygų pažeidimą. Bylos medžiaga nustatyta, kad nors ir nesant aiškaus ir konkretaus institucijos vadovo pavedimo pareiškėjui, kaip struktūrinio padalinio vadovui, šis, įvertinęs šio gauto rašto turinį ir priedus, susipažinęs su gauta administracinio teisės pažeidimo protokolu, ėmėsi tam tikrų veiksmų ir pavedė pavaldžiam pareigūnui G. V. išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą bei priimti nutarimą, kas ir buvo padaryta 2015 m. rugsėjo 29 d.

Pasisakydamas dėl nagrinėjamoje byloje esančių reikšmingų aplinkybių ir surinktų įrodymų įvertinimo, teismas pažymi, kad ginčo atveju yra reikšmingi ir vertinami tik tie įrodymai, kurie, atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus dėl materialinės teisės normų aiškinimo, patvirtina arba paneigia reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Kita vertus, teismas pažymi ir tai, kad ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Skundžiamame įsakyme nustatyta, kad V. R., „<...neinformuodamas Departamento vadovybės apie UAB „Super Montes“ TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, neužtikrindamas, kad apie TIPK leidimo sąlygų pažeidimus būtų informuota AAA, neįvykdė  Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 119 punkto  reikalavimų (atitinkamai Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 561 punkto reikalavimų)“. Taigi esminiu pažeidimu, konstatuojant pareiškėjo tarnybinio nusižengimo faktą ir jo kaltę įvardijamas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vadovybės neinformavimas apie UAB „Super Montes“  leidimo sąlygų pažeidimus ir dėl šio nusižengimo kilusi pasekmė - neužtikrinimas, kad apie TIPK leidimo sąlygų pažeidimus būtų informuota AAA.

Sprendžiant, ar tokiuose pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, svarbu akcentuoti tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas pagal 2016 m. sausio 6 d. Kauno RAAD direktoriaus pavaduotojo D. Š.. t. y. to paties pareigūno, gavusio iš Varėnos rajono agentūros informaciją su priedais, tarnybinį pranešimą (b. l. 125-127). Šiame  tarnybiniame pranešime nurodyta, kad „<...agentūros vedėjas V. R. sąmoningai nuslėpė ir neinformavo Departamento apie UAB „Super Montes“ TIPK leidimo sąlygų nevykdymą (dėl ko nebuvo informuota AAA)“. Teismas, įvertinęs Alytaus RAAD Varėnos rajono agentūros rašte nurodytas aplinkybes, tai, kad šis raštas kartu su patikrinimo medžiaga dar 2015 m. rugsėjo 17 d.  buvo gautas Kauno RAAD, taip pat ir kitas byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog Kauno RAAD direktoriaus pavaduotojas pats asmeniškai tinkamai buvo informuotas apie UAB „Super Montes“ atliktą planinį patikrinimą ir žinojo (turėjo galimybę žinoti) apie patikrinimo aktu nustatytus TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, todėl tarnybiniame pranešime visiškai nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nuslėpė ir neinformavo Departamento apie UAB „Super Montes“ padarytus pažeidimus. Pabrėžtina, jog nurodytos informacijos pateikimo AAA momentas Taisyklėse nėra siejamas su ūkio subjekto nubaudimu administracine tvarka, taigi tas faktas, kad UAB „Super Montes“ direktorius nebuvo nubaustas administracine nuobauda netrukdė jau 2016 m. rugsėjo 17 d. pateikti informaciją AAA, tuo labiau, kad iš Aplinkos apsaugos agentūros  gauto priminimo matyti, kad informuojant AAA, būtina pridėti tik patikrinimo akto kopiją (b. l. 79).

Teismo vertinimu, pareiškėjas, gavęs su viza „V. R.“ 2015 m. rugsėjo 16 d. raštą „Dėl patikrinimo, taikant regioninės rotacijos principą“ būtent iš Kauno RAAD direktoriaus pavaduotojo, neturėjo tiesioginės pareigos po nutarimo priėmimo dar kartą pakartotinai informuoti tą patį pareigūną apie nustatytus TIPK sąlygų pažeidimus ir papildomai teikti patikrinimo aktą, t.. y. elgtis taip, kaip nurodyta tarnybinio patikrinimo išvadoje. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, ir tai, kad RAAD pareiga informuoti AAA nėra detalizuota departamento direktoriaus įsakymuose ar kituose lokaliniuose teisės aktuose, aiškiai apibrėžiant konkrečius subjektus, kurie būtų atsakingi ir kuriems būtų nustatyta pareiga teikti tokio pobūdžio informaciją, nustatant procedūras, terminus ir tvarką. Akivaizdu, kad tokia pareiga pareiškėjui būtų kilusi, jei informaciją iš Varėnos rajono agentūros būtų gavęs ne RAAD, bet  tiesiogiai jis. Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad pareiškėjas, negavęs konkretaus vadovo pavedimo, nepažeidė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 119 punkto ir atitinkamai Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 561 punkto reikalavimų. Tokiu būdu nėra pagrindo konstatuoti, kad jis nevykdė ir Kauno rajono agentūros vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 – 7.3, 7.6 punktuose nustatytų funkcijų (b.l. 72 – 74).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarnybinis nusižengimas neįrodytas, pareiškėjo kaltė neatlikus valstybės tarnautojo pareigų ar jas netinkamai atlikus nenustatyta, todėl pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta nepagrįstai.

Apibendrinus tai, kad išdėstyta aukščiau, teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 2 p.,

 

n u t a r i a :

 

Pareiškėjo V. R. skundą tenkinti.

Panaikinti 2016 m. vasario 4 d. Kauno  regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymą Nr. P-29 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. R. skyrimo“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

 

 

 

 

Teisėjas                                                                                      Gintaras Čekanauskas

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • ATPK