Civilinė byla Nr. e2A-315-450/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00039-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.5;

2.6.29.4

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 28 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. G. (T. G.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Purpura“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas T. G. (toliau – ir ieškovas, apeliantas) pateikė ieškinį, kurį patikslinęs, prašė: 1) pripažinti 2015 m. birželio 1 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp V. B. ir UAB „Purpura“, dalį dėl 113 824 Eur paskolos suteikimo negaliojančia ir taikyti restituciją – grąžinti V. B. įpėdiniui, ieškovui, 113 821 Eur paskolą bei sumokėti 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Purpura“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) 7 983,84 Eur skolą bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovas bei trečiasis asmuo D. B. (toliau – trečiasis asmuo), mirus tėvui V. B., 2020 m. lapkričio 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu priėmė palikimą, likusį po V. B. mirties, ir tapo UAB „Purpura“ akcininkais (kiekvienas po 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų). Ieškovas palikimą priėmė pagal turto apyrašą. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2021 m. balandžio 27 d. Trečiasis asmuo po tėvo mirties buvo paskirtas paveldimo turto administratoriumi, o 2021 m. balandžio 19 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu išrinktas UAB „Purpura“ direktoriumi. Kadangi 2022 m. rugsėjo mėn. iš ieškovui, kaip akcininkui, pateikto bendrovės balanso paaiškėjo, kad UAB „Purpura“ buhalterinėje apskaitoje užregistruota V. B. suteikta bendrovei paskola 95 000 Eur, ieškovo prašymu, 2022 m. lapkričio 16 d. buvo išduotas papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas – ½ dalis turtinės teisės į negrąžintą suteiktos paskolos likutį – 95 000 Eur. Kartu su paveldėjimo teisės liudijimu, ieškovas gavo  du dokumentus: 2015 m. birželio 1 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp V. B. ir UAB „Purpura“, dėl 113 821 Eur paskolos suteikimo (toliau – paskolos sutartis) kopiją, paskolos grąžinimo terminas – 2030 m. birželio 1 d. bei UAB „Purpura“ direktoriaus D. B. 2022 m. spalio 21 d. pasirašytą pažymą, kad suteiktos paskolos likutis yra 95 000 Eur. Ieškovo teigimu, paskolos sutartis dėl 113 821 Eur laikytina niekine ir negaliojančia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 4 dalis), nes, ją sudarant, nesilaikyta privalomos notarinės formos tokiam sandoriui sudaryti.

3.       Ieškovas nurodė, kad V. B. 2015 m. birželio 18 d. suteikė UAB „Purpura“ 2 983,84 Eur paskolą (grynųjų pinigų įnešimas į banko sąskaitą (duomenys neskelbiami), esančią akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Citadele“ banke, operacijos paskirtis – paskola, koresponduojančios sąskaitos numeris 4487), 2015 m. rugpjūčio 31 d. pagal kasos pajamų orderį PU Nr. 03 suteikė 40 000 Eur paskolą, kurių grąžinimo terminas nebuvo nustatytas, o 2020 m. rugsėjo 30 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIOĮN-01 V. B. buvo grąžinta 35 000 Eur. Todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš UAB „Purpura“ priteisti 7 983,84 (2 983,84 + 40 000 – 35 000) Eur skolą.

4.       Atsakovė su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad V. B. bendrovės apskaitą tvarkė savarankiškai, todėl ieškovui pateikti pirminiai duomenys apie suteiktą paskolą buvo netikslūs, t. y. buvo nurodyta, jog dalį paskolos V. B. atsakovei suteikė pagal kasos pajamų orderius grynaisiais pinigais. Išanalizavus papildomus buhalterinius duomenis paaiškėjo, kad V. B. suteiktos paskolos likutis yra ne 95 000 Eur, o 78 821 Eur. Be to, iš bendrovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad 103 000 Eur (du kartus po 40 000 Eur ir 23 000 Eur) bendrovei V. B. paskolino, atlikdamas banko mokėjimo pavedimus iš asmeninės sąskaitos, o kasos orderiai buvo išrašyti per klaidą. Todėl paskola buvo suteikta įstatymo numatytu būdu. 2023 m. balandžio 17 d. ieškovo atstovui buvo pateikti papildomi buhalteriniai duomenys – kasos knyga su banko  mokėjimo pavedimais, iš kurių matyti, kad V. B. paskolos dalis suteikta banko mokėjimo pavedimais.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies – pripažino 2015 m. birželio 1 d. tarp V. B. ir UAB „Purpura“ sudarytą paskolos sutarties dalį, kuria V. B. paskolino UAB „Purpura“ 113 821 Eur, dėl 15 000 Eur paskolos sumos, negaliojančia nuo jos sudarymo momento; pritaikė restituciją ir priteisė ieškovui iš atsakovės 7 500 Eur; priteisė ieškovui iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už  priteistą sumą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą  ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovui iš atsakovės 123,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 19 d. papildomu sprendimu patenkino atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė iš ieškovo atsakovei 2 725,11 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas iš buhalterinės apskaitos dokumentų nustatė, kad V. B. įnašų per kasą ir banką bendras dydis 2015 m. kovo–liepos mėn. laikotarpiu yra 130 000 Eur (10 000 + 40 000 + 40 000 + 40 000). 2020 m. rugsėjo 30 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIOĮN-01 V. B. buvo grąžinta 35 000 Eur; likusi negrąžinta paskolos suma sudaro 95 000 Eur.

7.       Teismas nurodė, kad faktinę aplinkybę, jog UAB „Purpura“ liko skolinga V. B. 95 000 Eur, patvirtina ir UAB „Purpura“ 2022 m. gruodžio 1 d. pažyma. Joje nurodoma, kad V. B. UAB „Purpura“ suteikė paskolą; paskolos sutartis pasirašyta 2015 m. birželio 1 d.; remiantis buhalteriniais duomenimis, 2022 m. gruodžio 1 d. suteiktos paskolos pagal pasirašytą sutartį yra 95 000 Eur; nustatytas paskolos grąžinimo terminas yra iki 2030 m. birželio 1 d.

8.       Byloje kilo ginčas dėl 2015 m. rugpjūčio 31 d. V. B. į UAB „Purpura“ įneštų 40 000 Eur grynųjų pinigų, nes kasos pajamų orderis nebuvo užregistruotas kasos knygoje, kaip tuo metu (2015 metais) buvo nustatyta pagal galiojančias kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles (iki 2022 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 galiojo patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės). Teismas atkreipė dėmesį, kad V. B. pinigų priėmimą į bendrovės kasą įformino tinkamai – kasos pajamų orderiu PU Nr. 03. Nors kasos orderis nebuvo užregistruotas kasos knygoje, tačiau kasos pajamų orderis, kaip apskaitos dokumentas, buvo tinkamai apskaitytas bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Aplinkybė, kad V. B. neužpajamavo ūkinės operacijos kasos knygoje, nereiškia, jog UAB „Purpura“ negavo iš V. B. 40 000 Eur pagal kasos pajamų orderį PU Nr. 03.

9.       Teismas pažymėjo, kad paskolos sutartis įvykdyta keliais pinigų pervedimais. Nurodė, kad  80 000 Eur buvo pervesti banko mokėjimo pavedimais.

10.       Teismo vertinimu, ne visa paskolos sutartis pažeidžia CK 6.871 straipsnio 4 dalies reikalavimus, be to, ji yra iš dalies įvykdyta, ieškovui, jo prašymu, yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, dėl to nėra pagrindo ją naikinti visa apimtimi. Atsižvelgęs į tai, kad dalis paskolos sumos – 35 000 Eur – yra sugrąžinta, 80 000 Eur buvo pervesti banko mokėjimo pavedimais, o ne grynaisiais pinigais, teismas panaikino paskolos sutarties dalį dėl 15 000 Eur ir taikė restituciją. Įvertinęs, kad turto paveldėtojais yra ne tik ieškovas, bet ir trečiasis asmuo, restituciją taikė 7 500 Eur dydžiu. Kitą ieškinio dalį dėl 7 983,84 Eur skolos priteisimo atmetė, nurodė, kad ieškovas šį reikalavimą grindė tuo pačiu 2015 m. rugpjūčio 31 d. kasos pajamų orderiu PU Nr. 03 dėl 40 000 Eur pinigų pervedimo, kuris įvertintas kaip pinigų pervedimas pagal paskolos sutartį.

 

 III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

11.       Apeliaciniame skunde ieškovas prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      V. B. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. suteiktų paskolų dydis iš viso sudarė – 156 804,84 Eur (113 821 Eur + 42 983,84 Eur), tačiau teismas nepasisakė dėl 26 804,84 Eur paskolos, t. y. dėl 2015 m. birželio 1 d. 821 Eur paskolos dalies, kurią V. B. 2015 m. kovo 6 d. įnešė grynaisiais pinigais į banko sąskaitą; 23 000 Eur, kurią V. B. 2015 m. rugpjūčio 3 d. įnešė grynaisiais pinigais į banko sąskaitą, bei 2015 m. birželio 18 d. 2 983,84 Eur suteiktos paskolos. 

11.2.                      Nurodė, kad 821 Eur ir 23 000 Eur pinigų įnešimai yra pagal 2015 m. birželio 1 d. paskolos sutartį, kurie buvo suteikti grynaisiais pinigais. Ieškovas nurodė, kad 23 000 Eur grynųjų pinigų įnešimas yra finansinė operacija ir paskolos suteikimas grynaisiais pinigais turėjo atitikti įstatymo reikalavimus.

11.3.                      Ieškinyje buvo suformuotas atskiras reikalavimas dėl 40 000 Eur ir 2 983,84 Eur paskolų grąžinimo, dėl kurių pagrįstumo teismas turėjo pasisakyti.

11.4.                      Atsakovė atsisakė pateikti duomenis apie bendrovės kreditorius bei debitorius už 2015–2020 metus, o teikdama kitus buhalterinės apskaitos duomenis, pradėjo taisyti pateiktas pažymas apie V. B. išduotos paskolos dydį.

11.5.                      Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2020 metų suminės skolų ataskaitos duomenimis (kurioje nėra duomenų apie įsiskolinimą V. B.), UAB „Purpura“ skola kreditoriams sudarė 16 153 Eur, nors 2020 metų metinės finansinės ataskaitos duomenimis, UAB „Purpura“ visų finansinių įsipareigojimų dydis 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 156 530 Eur, gautinos sumos – 5 659 Eur. Todėl 134 718 Eur (156 530–5 659–16 153 Eur) piniginė prievolė, kuri liko neatvaizduota 2020 metų suminėje skolų ataskaitoje sudaro UAB „Purpura“ įsiskolinimą V. B. 2020 m. gruodžio 31 d. Atsakovė nurodytų apskaičiavimų neginčijo.

11.6.                      Teismas netinkamai nustatė bylos įrodinėjimo dalyką, pažeidė proceso dispozityvumo principą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Suteiktos paskolos likutis bylos iškėlimo metu sudarė 113 821 Eur. Byloje nėra duomenų, kad paskolos sutarties šalys atskiru  susitarimu pakeitė paskolos grąžinimo tvarką.

11.7.                      Byloje nėra ginčo, kad buvo sudaryta viena rašytinė paskolos sutartis, kuria V. B. suteikė UAB „Purpura“ 113 821 Eur paskolą, todėl teismas negalėjo paskolos sutarties išskaidyti į atskiras sutartis (suteiktos grynaisiais ir negrynaisiais pinigais), nes tai draudžia proceso dispozityvumo principas; ieškinyje nustatytos bylos nagrinėjimo ribos.

11.8.                      Tai, kad ieškovui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį negrąžintos 95 000 Eur paskolos, nereiškia, jog ieškovas negalėjo paskolos sumos ginčyti.

11.9.                      Paskolos dalykas – pinigų sumokėjimas skolininkei nėra sandoris, todėl teismas nepagrįstai nusprendė panaikinti tik paskolos sutarties dalį dėl 15 000 Eur.

11.10.                      Teismas negalėjo taikyti dalinės restitucijos, nes tai nenumatyta įstatyme ir nebuvo ieškovo prašymo. Atsižvelgiant į atsakovės 2024 m. vasario 7 d. pažymą dėl suteiktos paskolos 35 000 Eur dalies grąžinimo paskolos davėjui V. B., restitucijos dydis turi būti sumažintas iki 78 821 Eur.

11.11.                      Paskolos sutarties paskirtis buvo nekilnojamojo turto iš akcinės bendrovės (toliau – AB) Swedbank įsigijimas. Po to V. B. 2015 m. rugpjūčio 31 d. papildomai suteikė (įnešė į bendrovės kasą) 40 000 Eur pagal kasos pajamų orderį PU Nr. 03. Teismas turėjo pareigą  ex officio (pagal pareigas) panaikinti 2015 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimą, kaip įstatymui prieštaraujantį sandorį, ir taikyti restituciją dėl 40 000 Eur grąžinimo.

11.12.                      Ieškovas nurodė, kad V. B. atliktas 2 983,84 Eur grynųjų pinigų įnešimas į atsakovės banko sąskaitą yra paskolos suteikimas, todėl ji turi būti grąžinta pagal pareikalavimą (CK 6.873 straipsnio 2 dalis).

11.13.                      Teismas, taikydamas restituciją, turėjo visą paskolos sumą priteisti ieškovui, kuris turėtų pareigą trečiajam asmeniui atlyginti jam priklausančią dalį (CK 6.18 straipsnio 4 dalis).

12.       Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

12.1.                      V. B. tvarkoma buhalterinė apskaita buvo neaiški. Naujasis bendrovės  direktorius bei buhalterė atliko duomenų patikrinimus ir nustatė, kad V. B. 113 821 Eur paskola atsakovei buvo suteikta tokia tvarka: 1) 2015 m. kovo 2 d. paskolinta 10 000 Eur grynaisiais pinigais; 2) 2015 m. kovo 6 d. – 821 Eur grynaisiais pinigais; 3) 2015 m. liepos 31 d. – 40 000 Eur banko mokėjimo pavedimu; 4) 2015 m. rugpjūčio 3 d. – 40 000 Eur banko mokėjimo pavedimu; 5) 2015 m. rugpjūčio 3 d. – 23 000 Eur įnešant per banką grynuosius pinigus.

12.2.                      2020 m. rugsėjo 30 d. V. B. susigrąžinus iš atsakovės 35 000 Eur, manytina, kad pirmiausia buvo dengiamos jo ankstesnės skolos. Bendras skolos likutis yra 95 000 Eur, todėl teismas teisingai konstatavo, kad 80 000 Eur turi būti grąžinama paskolos sutartyje numatytu terminu.

12.3.                      Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jis turi teisę ginčyti paveldėjimo teisės liudijime nurodytas faktines aplinkybes. Ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių paveldėjimo teisės liudijime nurodytus duomenis, todėl teismas pagrįstai vadovavosi oficialiu rašytiniu įrodymu.

12.4.                      Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas negalėjo taikyti dalinės restitucijos. Kiekvienu konkrečiu atveju restitucija turi būti taikoma ne mechaniškai, o įsigilinus į individualią situaciją ir atidžiai pasvėrus šalių bei trečiųjų asmenų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2006).

12.5.                      Skolos likutis buvo nustatytas, įvertinus visus bendrovės buhalterinius duomenis, o ne atskirus kasos pajamų orderius, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad atskirai turėjo būti panaikintas 2015 m. rugpjūčio 31 d. kasos pajamų orderis Nr. PU03.

12.6.                      Trečiasis asmuo ir ieškovas nėra solidarūs kreditoriai. Be to, trečiasis asmuo nesuteikė ieškovui teisės reikšti reikalavimų jo vardu.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a : 

 

         IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14.       Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

15.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), bylos nagrinėjimo ribos nustatomos pagal ieškinyje nurodytą ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, t. y. ieškovo suformuluotą materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (atsakovams) ir aplinkybes, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024)). 

16.       Byloje nustatyta, kad ieškovas T. G. ir trečiasis asmuo D. B., 2020 m. lapkričio 28 d. mirus jų tėvui V. B., 2021 m. kovo 16 d. ir 2021 m. balandžio 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pagrindu priėmė palikimą, likusį po V. B. mirties, ir tapo atsakovės UAB „Purpura“ akcininkais, kiekvienas turi po 50 vnt. paprastųjų vardinių atsakovės UAB „Purpura“ akcijų. Paaiškėjus, kad UAB „Purpura“ buhalterinėje apskaitoje apskaityta V. B. suteikta 95 000 Eur paskola bendrovei, ieškovo prašymu, 2022 m. lapkričio 16 d. buvo išduotas papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas dėl ½ dalies turtinės teisės į negrąžintą 95 000 Eur suteiktos paskolos likutį.

17.       Kaip nurodė ieškovas, jis, kartu su paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, gavo du dokumentus: 2015 m. birželio 1 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp V. B. ir UAB „Purpura“ paprasta rašytine forma, kopiją (paskolos suma 113 821 Eur; paskolos grąžinimo terminas 2030 m. birželio 1 d.) ir atsakovės UAB „Purpura“ direktoriaus D. B. pasirašytą 2022 m. spalio 21 d. pažymą Nr. 22/10/21, kurioje nurodyta, kad V. B. suteiktos paskolos likutis 2022 m. spalio 21 d. yra 95 000 Eur. Vėlesnėje atsakovės 2023 m. kovo 28 d. pažymoje Nr. 23/03/28 nurodyta, kad pagal buhalterinės apskaitos duomenis skolos likutis sudaro 78 821 Eur. 2015 m. birželio 1 d. paskolos sutarties 3 punkte numatyta, kad sutartis yra neatlygintinė, palūkanos nenustatomos. Siekdamas išsiaiškinti, ar sudarant paskolos sutartį nebuvo pažeisti įstatymo reikalavimai dėl paskolos sutarties formos, ieškovas 2022 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į UAB „Purpura“ direktorių su prašymu suteikti UAB „Purpura“ apskaitos registrų duomenis apie suteiktą paskolą bei sugrąžintą paskolos dalį (išrašus iš banko sąskaitos, kasos pajamų ir kasos išlaidų orderių kopijas).

18.       Ieškovas, įvertinęs atsakovės direktoriaus 2023 m. vasario 8 d. pateiktus buhalterinės apskaitos duomenis apie pinigų judėjimą (kasos knygos, sąskaitų aktyvumo ataskaitos, kasos išlaidų orderio kopijas), nurodė, kad V. B. į UAB „Purpura“ balansą per kelis kartus įnešė 153 000 Eur, iš jų grynaisiais pinigais į UAB „Purpura“ kasą per kelis kartus įnešė 113 000 Eur. Ieškovo teigimu, nors paskolos sutartis buvo sudaryta dėl 113 821 Eur, tačiau atsakovė realiai gavo 153 000 Eur paskolą iš V. B. asmeninių lėšų ir ji 2022 m. gegužės mėn. grąžino paskolos davėjui 35 000 Eur paskolos dalį. Atitinkamai, ieškovas prašė pripažinti paskolos sutarties dalį dėl 113 821 Eur paskolos suteikimo negaliojančia tuo pagrindu, kad sandoris buvo sudarytas nesilaikant įstatymų reikalaujamos notarinės formos. Taip pat ieškovas iš atsakovės prašė priteisti 7 983,84 (2 983,84 + 40 000 – 35 000) Eur skolą pagal buhalterinės apskaitos duomenis, iš kurių jis vertino, kad V. B. 2015 m. birželio 18 d. suteikė UAB „Purpura“ 2 983,84 Eur paskolą (grynųjų pinigų įnešimas į banko sąskaitą (duomenys neskelbiami), esančią AB „Citadele“ banke, operacijos paskirtis – paskola, koresponduojančios sąskaitos numeris 4487), 2015 m. rugpjūčio 31 d. pagal kasos pajamų orderį PU Nr. 03 suteikė 40 000 Eur paskolą, kurių grąžinimo terminas nebuvo nustatytas, o pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIOĮN-01 V. B. buvo sugrąžinta 35 000 Eur. Atsakovės teigimu, bendras atsakovės negrąžintos paskolos likutis yra 95 000 Eur, kaip nurodyta atsakovės UAB „Purpura“ 2022 m. spalio 21 d. pažymoje Nr. 22/10/21, todėl pirmosios instancijos teismui pagrįstai nustačius, kad 80 000 Eur paskolos suma buvo suteikta įstatymo numatytu būdu, ši paskolos dalis bus grąžinta suėjus paskolos grąžinimo terminui. Atsakovės vertinimu, 15 000 Eur paskolos ½ dalis pagrįstai priteista apeliantui anksčiau termino. Taigi, ginčas tarp šalių kilo dėl paskolos sutarties formos atitikties teisės aktų reikalavimams ir V. B. atsakovei suteiktos paskolos dydžio (pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo apimties) bei skolos (ne)priteisimo.

Dėl paskolos teisinių santykių (ne)egzistavimo ir įrodymų vertinimo

19.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs V. B. paskolos pinigų perdavimo aplinkybes, pripažino, kad 2015 m. birželio 1 d. tarp V. B. ir UAB „Purpura“  buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, kuria V. B. paskolino UAB „Purpura“ 113 821 Eur; teismas vertino, kad dalis paskolos pinigų – 15 000 Eur buvo suteikti grynaisiais pinigais, todėl paskolos sutarties dalį pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir pritaikė restituciją, ½ dalį nuo šios sumos grąžindamas ieškovui; priteisė iš UAB „Purpura“ 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Kitą ieškinio dalį (dėl skolos priteisimo) atmetė.

20.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo bendrovėje susidariusios faktinės situacijos, nesiaiškino, kokia apimtimi jos buvęs vienintelis akcininkas ir vadovas V. B. finansavo bendrovę, suteikdamas jai paskolą, tinkamai nenustatė pinigų perdavimo apimties pagal paskolos sutartį. Visų pirma, teismas turėtų itin atidžiai ištirti, ar visos pinigų sumos bendrovei perduotos paskolos sutarties pagrindu. Pažymėtina, kad pagrįstų abejonių kelia mokėjimų dokumentuose nurodyta pinigų perdavimo paskirtis (pvz., akcininko įnašas, sąskaitos papildymas ir kt.). Vertinant ieškovo reikalavimą dėl paskolos sutarties (ne)atitikties įstatymo nustatytai sandorio formai, svarbus įsitikinimas dėl paskolos pinigų perdavimo apimties (grynaisiais ar mokėjimu per banką).

21.       Pagal CK 1.74 straipsnio nuostatas notarine forma turi būti sudaromi: 1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip; 2) vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė); 3) kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomą notarinę formą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

22.       Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (įrodinėjamų paskolos teisinių santykių metu 2010 m. vasario 16 d. galiojusi CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).  Pateiktoje paskolos sutarties apibrėžtyje nustatyta, kad paskolos sutartis yra realinė, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką paskolos davėjui. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2014; 2022 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-823/2022 33 punktas).

23.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Kasacinis teismas, aiškindamas būtinus paskolos sutarties požymius (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), ne kartą yra išaiškinęs, kad esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-378/2018). Įrodyti pinigų perdavimą ir gavusio asmens įsipareigojimą juos grąžinti turi paskolos santykių egzistavimą nurodantis asmuo (CPK 12, 178 straipsniai).

24.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. birželio 1 d. paskolos sutartis buvo sudaryta paprasta rašytine forma, pagrįstai vertino pinigų perdavimo grynaisiais ir negrynaisiais mokėjimais faktus, nes paskolos sutartis yra realinis sandoris ir paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, o šiuo atveju pinigai pagal paskolos sutartį buvo perduoti ne vienu mokėjimu.

25.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl pinigų pervedimo veiksmo teisinio kvalifikavimo yra išaiškinęs, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pavyzdžiui, bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009).

26.       Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).

27.       Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas).

28.       Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą spręsti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje (atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje ar kitame procesiniame dokumente) nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 37 punktas).

29.       Byloje ieškovui pareiškus reikalavimą pripažinti paskolos sutarties dalį dėl 113 824 Eur paskolos suteikimo negaliojančia ir taikyti restituciją bei priteisti skolą, įrodinėjimo dalyką sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar pinigai V. B. buvo perduoti atsakovei kaip paskola (kokia apimtimi ir forma (grynaisiais ar pervedant per banką)), ar kitu teisiniu pagrindu; vertinant paskolos pinigų perdavimo fakto aplinkybes, svarbu atsižvelgti, ar atsakovė, kaip paskolos gavėja, įsipareigojo gautus pinigus V. B. grąžinti.

30.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. B. į atsakovės UAB „Purpura“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbiami), esančią AB „Citadele“ banke 2015 m. rugpjūčio 3 d. įnešė 23 000 Eur grynųjų pinigų (dokumento Nr. 270064; mokėjimo paskirtis „sąskaitos papildymas“); 2015 m. liepos 31 d. ir 2015 m. rugpjūčio 3 d. (mokėjimų pavedimai Nr. 254 ir Nr. 255; AB „Citadele“ banko sąskaitos išraše mokėjimo nurodymuose nurodyta paskirtis „paskolinimas“) pervedė 80 000 Eur. V. B. į nurodytą banko sąskaitą įnešė ir 875 Eur, paskirtyje nurodant „sąskaitos papildymas“. Byloje taip pat yra duomenys, kad į AB „Swedbank“ sąskaitą 2015 m. kovo 7 d. įnešti 4 000 Eur, o 2015 m. kovo 9 d. įnešti 5 000 Eur, tačiau nėra įvardijama, kas šiuos pinigus pervedė.

31.       Iš sąskaitų aktyvumo ataskaitos matyti, kad V. B., kuris buvo vienintelis UAB „Purpura“ akcininkas, atsakovės sąskaitą 2015 m. kovo 2 d. papildė 10 000 Eur, 2015 m. liepos 31 d. 80 000 (40 000 + 40 000) Eur ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. 40 000 Eur akcininko įnašais, t. y. iš viso 130 000 Eur dydžiu. Šiuos duomenis patvirtina 2015 m. kovo 2 d. kasos pajamų orderio kvitas serija PU Nr. 01 (įneštas 10 000 Eur dydžio akcininko įnašas grynaisiais pinigais); 2015 m. liepos 31 d. kasos pajamų orderio kvitas serija PU Nr. 02 (įneštas 40 000 Eur dydžio akcininko įnašas grynaisiais pinigais) ir tą pačią dieną atliktas 40 000 Eur dydžio akcininko įnašo pavedimas Nr. 254 į atsakovės AB „Citadele“ banke esančią sąskaitą bei 2015 m. rugpjūčio 31 d. kasos pajamų orderio kvitas Serija PU Nr. 03 (įneštas 40 000 Eur dydžio akcininko įnašas grynaisiais pinigais). Kasos knygos išrašas patvirtina, kad 2015 m. liepos 31 d. atsakovė disponavo 40 000 Eur akcininko įnašu, užpajamuotu korespondentinėje sąskaitoje Nr. 44222.

32.       UAB „Purpura“ 2020 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderis Nr. KIOĮN-01 patvirtina, kad V. B. iš kasos buvo išduoti 35 000 Eur grynaisiais pinigais; nurodytas išdavimo pagrindas – įnašo grąžinimas. Atsakovės sąskaitos Nr. 4014 „Kitos finansinės skolos“ aktyvumo ataskaitoje užfiksuotas 35 000 Eur V. B. įnašo grąžinimas pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIOĮN-01 ir V. B. įvairiais pagrindais perduotas atsakovei lėšų bendras 113 821 Eur dydis. Kaip matyti, į šią aktyvumo ataskaitą įtrauktos ir „akcininko įnašų“, ir „sąskaitos papildymo“ bei „paskolinimo sumos“.

33.       Atsakovė neneigia, kad gavo iš V. B. 113 821 (10 000 + 821 + 40 000 + 40 000 + 23 000) ir grąžino V. B. 35 000 Eur, t. y. likęs bendrovės įsiskolinimas sudaro 78 821 Eur (113 821 – 35 000), tačiau nesutinka su apelianto nurodytu skolos likučio dydžiu ir tuo, jog paskola buvo suteikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė atsikirtimus į ieškinį grindė, be kita ko, ir tuo, kad V. B. tvarkoma buhalterinė apskaita nebuvo aiški.

34.       Šiuo atveju ieškovas, vykdydamas jam tenkančią įrodinėjimo naštą, siekdamas paskolos sutarties pripažinimo neatitinkančia formos reikalavimui, turėjo įrodyti, kad V. B. pinigai pervesti bendrovei kaip paskola viršijo įstatyme numatytą grynųjų pinigų dydį. Šias aplinkybes ieškovas įrodinėjo pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais, tačiau pirmosios instancijos teismas paskolos teisinių santykių faktą konstatavo vadovaudamasis tik UAB „Purpura“ 2022 m. gruodžio 1 d. pažyma, 2015 m. kovo–liepos mėn. užfiksuotu 130 000 Eur (10 000 + 40 000 + 40 000 + 40 000) pinigų pervedimu atsakovei ir įvertindamas 2020 m. rugsėjo 30 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIOĮN-01 V. B. sugrąžintus 35 000 Eur, konstatuodamas, kad atsakovė liko skolinga V. B. 95 000 Eur.

35.       Kaip nurodyta nutarties 20 punkte, teismas nesiaiškino ir nevertino, ar nurodyti pinigai buvo pervesti atsakovei kaip paskola, ar kitais teisiniais pagrindais, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, vertinant banko dokumentus, kitus rašytinius bylos duomenis, patvirtinančius (paneigiančius) grynųjų ir negrynųjų pinigų perdavimą pagal paskolos sutartį, neatliko išsamios  atliktų įrašų analizės. Vertinant paskolai perduotų pinigų apimtį, svarbi aplinkybė ir dėl bendrovės įsipareigojimo V. B. grąžinti paskolos pinigus. Tik nustačius, kiek buvo perduota pinigų pagal paskolos sutartį, atsižvelgiant į paskolos perdavimo grynaisiais ar negrynaisiais pinigais dydį,  bus galima įvertinti, ar paskolos sutartis atitinka CK 1.74 straipsnio nuostatas (ar ji turėjo būti sudaryta notarine forma).

36.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai viena šalis, atlikdama pinigų pervedimą, mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „paskola“, o kita šalis pervesdama lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, jog pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas. Tačiau, kilus ginčui dėl pervestų pinigų paskirties, teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti, įvertinti ir kitų reikšmingų aplinkybių visumą bei, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).

37.       Kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).

38.       Byloje pateikti rašytiniai duomenys apie buvusio akcininko ir bendrovės vadovo pinigų pervedimus, kurių paskirtyse nurodoma skirtingos pinigų pervedimo paskirtys: „paskolinimas“, „akcininko įnašai“, ir „sąskaitos papildymas“. Tai suponuoja apeliacinės instancijos teismui išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino šalių pateiktus rašytinius duomenis, kurie galėtų patvirtinti (ar paneigti), jog tarp V. B. ir atsakovės visais pinigų pervedimo atsakovei atvejais buvo susiklostę tik paskolos teisiniai santykiai. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. B. galimai atliko atsakovei piniginius mokėjimus ir kitais pagrindais, pvz., finansavo bendrovę kaip akcininkas (akcininko įnašai) ar teikė sąskaitos papildymus.

39.       Aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kita. Banko mokėjimo pavedimas savaime nebūtinai patvirtina egzistuojant paskolos teisinius santykius. Kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015).

40.       Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai neįvertino šalių nurodomų aplinkybių, byloje esančių įrodymų, o išvadą dėl paskolos pinigų perdavimo grynaisiais ir (ar) negrynaisiais pinigais (kas lėmė reikalavimo dėl paskolos sutarties panaikinimo nesilaikant įstatyme numatyto reikalavimo dėl sutarties formos tenkinimą iš dalies), padarė vadovaudamasis tik dalimi įrodymų, kurie, kaip jau nurodyta šioje nutartyje, galimai nepagrindžia vien V. B. suteiktos paskolos fakto (ir dydžio). Byloje nebuvo nustatinėjamos aplinkybės dėl atsakovės įsipareigojimo V. B. grąžinti paskolos dalyką. Nurodytina, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. KIOĮN-01 V. V. B. iš kasos buvo išduoti 35 000 Eur grynaisiais pinigais, tačiau įvardintas išdavimo pagrindas – įnašo grąžinimas, todėl pirmosios instancijos teismas turi išsiaiškinti, kokiu pagrindu šie pinigai buvo sugrąžinti.

41.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustačius, jog dalimi pervestų pinigų buvęs akcininkas finansavo bendrovę, šiuo pagrindu akcininkui įnešus pinigines lėšas į įmonę, jos tampa bendrovės nuosavybe bei jų negalima išsireikalauti. Taigi, nustačius, jog dalis pervestų pinigų yra ne pagal paskolos sutartį, o pagal kitą santykį (pvz., akcininko įnašas įmonei), šių pinigų negalima priteisti, nes tai yra bendrovės nuosavybė ir šie pinigai nėra susiję su paskolos dalyku.

42.       Teismų praktikoje pažymėta, kad papildomi akcininkų įnašai – tai akcininkų sprendimo pagrindu įmonei neatlygintinai perduodamos piniginės lėšos (pagalba), kai jai trūksta turto (taip pat ir piniginių lėšų), dėl to įmonė patiria nuostolių. Šių lėšų įmonė neturi pareigos grąžinti akcininkams, o pastarieji turi teisę papildomų įnašų pagrindu sumokėtas pinigines lėšas atgauti tik dividendų forma, kai įmonė dirba pelningai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1287/2012; 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1739-823/2016). Šiuo aspektu svarbus juridinio asmens ir jo dalyvio turto atskirumo principas, pagal kurį juridinis asmuo yra atskiras subjektas, kuris valdo, naudoja ir disponuoja turtu savarankiškai (CK 2.48 straipsnis), t. y. atskirai nuo akcininko. 

43.       Pažymėtina, kad akcininko įnašams tapus bendrovės turtu, abu mirusiojo turto paveldėtojai, paveldėję po 50 proc. bendrovės akcijų, tokiu pagrindu įneštus pinigus faktiškai būtų paveldėję akcijų pavidalu. Šias sumas jie turėtų teisę gauti dividendų forma, jeigu bendrovė veikia pelningai. 

44.       Kita vertus, nustačius, kad buvęs vadovas pinigus (jų dalį) bendrovei pervedė kaip atskaitingas asmuo, bendrovei kiltų pareiga atlyginti ieškovui šiuo pagrindu pervestus pinigus (ieškovas pareiškęs reikalavimą dėl skolos priteisimo). Pažymėtina, kad apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus rašytinius duomenis (dėl kurių priėmimo į bylą bus pasisakyta vėliau), tarp kurių ir atsakovės dabartinio vadovo išduotas pažymas (2023 m. vasario 7 d. ir 2024 m. vasario 7 d.), kuriose bendrovė pripažįsta V. B. skolą 78 821 Eur pagal paskolos sutartį ir nurodo, kad pagal buhalterinės apskaitos duomenis bendrovė papildomai skolinga 16 179 Eur pagal avansines apyskaitas. 

45.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus byloje surinktus įrodymus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, susijusių su V. B. įneštų piniginių lėšų į bendrovę paskirties nustatymu, todėl teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, jog pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus įrodymus bei pašalino prieštaravimus, vadovavosi teismų praktikoje suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis).

46.       Nurodytina, kad pagal CPK 313 straipsnio reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė tik ieškovas.

47.       Nors apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, vis dėlto apeliacija neturėtų virsti bylos nagrinėjimu iš naujo. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, papildomai tirtinų šioje byloje aplinkybių ir įrodymų apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas, kaip sudėtinė skundžiamo sprendimo dalis, panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, kad apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją, o šalys dėl iki šiol nenagrinėtų aplinkybių įvertinimo būtent apeliacinės instancijos teisme prarastų galimybę nustatytus faktus ginčyti instancine tvarka, būtų apribota jų teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

48.       Be kita ko, apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teikia papildomus rašytinius įrodymus, taip pat ir bendrovės išduotas pažymas apie buvusio akcininko ir vadovo pervestų pinigų likutį ir jų paskirtį, kurie turėtų būti įvertinti bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, nurodytų rašytinių įrodymų priėmimo į bylą klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui. 

49.       Apeliacinės instancijos teismui perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 19 d. papildomą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

Teisėjos                                                                        Asta Radzevičienė

 

 

                                                                                Laima Ribokaitė

 

 

Neringa Švedienė