Civilinė byla Nr. e2-149-912/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00643-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.3; 3.3.2.5

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus elektra“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus elektra“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 92 060,35 Eur skolos pagal 2021 m. sausio 1 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo ir elektros energijos disbalanso pirkimo-pardavimo sutartis, 0,03 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, turtines teises ir (ar) pinigines lėšas, esančias atsakovės kasoje, banko ir (ar) kitų kredito įstaigų (įskaitant elektroninių pinigų įstaigų) sąskaitose ir (ar) pas trečiuosius asmenis, bendrai 92 060,35 Eur sumai; uždrausti atsakovei areštuotu turtu disponuoti, jį įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti šio turto teisinę padėtį; leisti iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu.

3.       Ieškovė nurodė, kad turtinių reikalavimų tikėtiną pagrįstumą patvirtina sutartys, ieškovės atsakovei išrašytos sąskaitos ir paslaugų perdavimo aktai, taip pat sąskaitų neapmokėjimą patvirtinanti ieškovės buhalterinė pažyma, ieškovės 2021 m. lapkričio 24 d. raštas „Dėl Sutarčių vienašalio nutraukimo“. Ieškovė teigė, kad grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui kyla dėl to, kad atsakovės finansinė būklė sunki, ji neturi turto, kuriuo būtų užtikrintas sutartinių prievolių įvykdymas ar įvykdytos prievolės. Atsakovė paskelbė, kad sustabdo savo veiklą. Valstybinės energetikos reguliavimo taryba 2021 m. gruodžio 16 d. sustabdė ieškovės leidimą vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo veiklą. Atsakovė nutraukė elektros energijos tiekimo veiklą, todėl ji gaus pajamų tik iki 2021 m. gruodžio 9 d. suteiktas paslaugas.  Atsakovė neturi veiklos ir pajamų perspektyvos, todėl yra rizika, jog ji neturės lėšų prievolėms įvykdyti. Atsakovė nesąžininga, nes ji vengė vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė nesuinteresuota pašalinti sutarčių vykdymo pažeidimų ar tęsti veiklos. Tai patvirtina jos tikėtinus veiksmus išvengti prievolių vykdymo. Atsakovė, sužinojusi apie civilinę bylą, gali atlikti veiksmus, dėl kurių atsakovė nebeturės lėšų įvykdyti ieškovės reikalavimą. Be to, Kauno apylinkės teisme 2021 m. gruodžio 13 d. atsakovei iškelta civilinė byla dėl 39 880,49 Eur skolos priteisimo (civilinė byla Nr. e2-1558-454/2022). Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje lemia ir didelė reikalavimo suma (92 060,35 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, atsakovės turtines teises ir lėšas, esančias atsakovės kasoje, banko ir (ar) kitų kredito įstaigų (įskaitant elektroninių pinigų įstaigų) sąskaitose ir (ar) pas trečiuosius asmenis, bendrai 92 060,35 Eur sumai, uždraudė atsakovei areštuotu turtu disponuoti, jį įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti šio turto teisinę padėtį, leido iš areštuotų lėšų atsikaityti su ieškove, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu.

6.       Teismas, preliminariai įvertinęs pareikšto reikalavimo pagrįstumą, faktinį ir teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, sprendė, kad nėra pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, jog ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas atsižvelgė į ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir preliminariai įvertino, kad ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti.

7.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikė 2021 m. lapkričio 17–19 d. susirašinėjimą su atsakove dėl 2021 m. sausio 1 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo ir elektros energijos disbalanso pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymo. Atsakovė 2021 m. lapkričio 17 d. sutiko su ieškovės siūlomu skolos mokėjimo grafiku, bet jo nevykdė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, turėjo problemų nuo 2021 m. rugsėjo mėn., atsakovė nesąžininga, nes, pasiekusi savo vykdomos veiklos tęstinumą, nepradėjo vykdyti mokėjimo grafiko.

8.       Teismas nurodė, kad atsakovės nesąžiningumą pagrindžia tai, kad ji viešai paskelbė, jog sustabdo savo veiklą, po to, kai ieškovė 2021 m. lapkričio 24 d. pranešimu informavo atsakovę, kad sutartys nuo 2021 m. gruodžio 8 d. laikomos nutrauktomis dėl atsakovės kaltės. Atsakovė apie šį ketinimą iš anksto neinformavo ieškovės, į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybą dėl 2020 m. rugpjūčio 24 d. išduoto leidimo galiojimo sustabdymo kreipėsi po to, kai paskelbė apie veiklos sustabdymą. Šie atsakovės veiksmai patvirtina, jog ji neketina tęsti pagrindinės veiklos (nepriklausomas elektros energijos tiekimas), iš kurios gauna pajamų. Atsakovė neturi registruotino turto, turi trumpalaikio turto – atsargų, kurių vertė – 10 000 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Argumentai, kad atsakovė neva vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nebendradarbiauja su ieškove, teikia ribotą informaciją apie savo turtinę būklę, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai, kad atsakovė neįvykdė vieno mokėjimo nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo.

9.2.       Ieškovė neįrodė, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą. Ieškovė siejo atsakovės nesąžiningumą su aplinkybėmis, kad ji negrąžina skolos ieškovei, sustabdė pagrindinės veiklos vykdymą. Šios aplinkybės nereiškia, kad ji nesąžininga, siekia sumažinti turto vertę. 

9.3.       Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų atsakovės nesąžiningus veiksmus, siekį paslėpti turtą. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto, bet tai nepatvirtina, kad ji elgėsi nesąžiningai, turėtą turtą paslėpė ar perleido kitiems asmenims. Teismas nepagrįstai suabsoliutino prašomos priteisti sumos dydį ir atsakovės turtinę būklę, nesant byloje duomenų patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą.

10.       Ieškovė atsiliepime prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Grėsmė teismo sprendimo įvykdymui nustatoma iš atsakovo elgesio, kuris gali demonstruoti aiškius ketinimus atlikti konkrečius veiksmus arba polinkį elgtis nesąžiningai. Atsakovės ketinimų nesąžiningumą galima nustatyti iš anksčiau atliktų veiksmų, tiesiogiai nesusijusių su teismo sprendimų vykdymo pasunkėjimu ar negalimumu juos įvykdyti.

10.2.       Atsakovė nepaneigė nesąžiningumo ir grėsmės tikėtinai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tai, kad atsakovė nesutinka su teismo įvertinimu, nereiškia, kad jis neteisingas.

10.3.       Atsakovės finansinė būklė sunki, ji neturi turto, kuriuo užtikrintų prievolės įvykdymą ar ją įvykdytų. Atsakovė negali sumažinti turto, nes jo neturi. Pagal atsakovės 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, ji turėjo 12 160 Eur trumpalaikio turto, nuosavo kapitalo vertė – 2 059 Eur, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – 10 101 Eur (finansinė skola – 10 000 Eur). Atsakovė 2020 metais patyrė 441 Eur nuostolių.

10.4.       Atsakovė nutraukė komercinę veiklą ir neketina jos atnaujinti. Atsakovė nesiėmė veiksmų, kad pašalintų sutarčių vykdymo pažeidimus, viešai paskelbė, kad nutraukė savo veiklą. Kiti elektros tiekėjai perėmė jos vartotojus. Atsakovė neturi perspektyvų. Dėl to kyla rizika, kad atsakovė neturės lėšų prievolėms įvykdyti. Atsakovė nenurodė priežasčių, dėl kurių neįvykdė prievolės ieškovei. Ieškovė taip pat pateikė ieškinį dėl 39 880,49 Eur skolos išieškojimo Kauno apylinkės teisme (civilinė byla Nr. e2-1558-454/2022). Nurodytoje byloje teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – areštavo atsakovės turtą. Antstolis areštavo 26 058,08 Eur atsakovės sąskaitose. Areštuota lėšų suma mažesnė negu ieškinio suma.

10.5.       Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, neliks lėšų, į kurias galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas. Atsakovė, pasiekusi savo vykdomos veiklos tęstinumą, nepradėjo vykdyti su ieškove suderinto mokėjimo grafiko. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina ieškovės išsiųsti raštai dėl pradelstų mokėjimų, elektros energijos tiekimo nutraukimo, pasiūlymas susitarti dėl skolų gražinimo. Atsakovė įsipareigojo laikytis mokėjimo grafiko, bet jo nevykdė, nebendradarbiavo su ieškove. Dėl to pastaroji nutraukė sutartis. Atsakovė kreipėsi į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybą, kuri sustabdė atsakovei išduoto leidimo galiojimą. Atsakovė siekia atitolinti prievolių įvykdymą iki nemokumo paskelbimo ar kol sąskaitose neliks lėšų.

10.6.       Pirmosios instancijos teismas nesirėmė tuo, kad ieškinio suma didelė. Dėl to atsakovė neturėtų kvestionuoti tokio motyvo.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Šalių ginčas kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo.

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Dėl naujų įrodymų ir paaiškinimų raštu nepriėmimo

14.       Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – buhalterinę pažymą, kurioje užfiksuota atsakovės skola. Taip pat ieškovė pateikė naujus rašytinius paaiškinimus, prie kurių pridėjo naujų rašytinių įrodymų: „Creditinfo“ 2022 m. vasario 22 d. ataskaitą apie atsakovės įmonę, 2021 m. gruodžio 29 d. turto parašą, atsakovės 2022 m. sausio 18 d. raštą antstoliui, SODRA duomenis, „Rekvizitai.lt“ duomenis apie atsakovės darbuotojus, Antstolių informacinės sistemos duomenis, antstolio 2022 m. vasario 18 d. elektroninis laiškas, ieškovės 2021 m. gruodžio 31 d. išrašytas atsakovei PVM sąskaitas faktūras, skolų suderinimo aktą, ieškovės 2022 m. vasario 18 d. elektroninis laiškas atsakovei dėl skolų suderinimo akto, Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos nutarimas stabdyti atsakovei išduoto leidimo vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą galiojimą.

15.       CPK 314 straipsnyje įtvirtintas ribojimas priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė naujais įrodymais siekia pagrįsti ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Ieškovė teigia, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė nesąžininga, nevykdo įsipareigojimų, jos skola ieškovei didėja. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytų įrodymų turinį, daro išvadą, kad dauguma įrodymų neegzistavo nutarties priėmimo dieną, pirmosios instancijos teismas negalėjo jų įvertinti, atsakovė – dėl jų pasisakyti. Ieškovė neįrodė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ar kad jie turės esminės reikšmės sprendžiant dėl ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atsisako juos priimti į bylą.

16.       Likus vienai dienai iki posėdžio ieškovė pateikė paaiškinimus raštu ir prašymą priimti naujus įrodymus. Pateikti nauji įrodymai taip pat neatitinka CPK 314 straipsnyje įtvirtinto ribojimo priimti naujus įrodymus išimties sąlygų, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nepriima. Be to, atskiriesiems paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Vadovaujantis šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principu, toks pats draudimas taikytinas taip pat atsiliepimo į apeliacinį skundą keitimui (papildymui). Taip pat pažymėtina, kad apeliacinį procesą reglamentuojančiose civilinio proceso teisės normose nenustatyta tokio procesinio dokumento kaip rašytiniai paaiškinimai. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovė neturi teisės teikti paaiškinimų raštu ir keisti (pildyti) atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės paaiškinimai raštu taip pat nepriimami.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo

17.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovė atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl antrosios sąlygos (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui) laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

18.       Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Laikinąsias apsaugos priemones, tiesiogiai nesusijusias su ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje įtvirtinto imperatyvo įgyvendinimu, taikyti galima tik tuo atveju, kai dėl bylos nagrinėjimo metu esančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas, netaikius tokių apsaugos priemonių, apskritai prarastų prasmę ir taptų netikslingas, t. y. egzistuotų grėsmė teismo sprendimui (ir jam vykdyti) plačiąja prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).

19.       Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojama, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).

20.       Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo, grėsmės būsimam teismo sprendimui. 

21.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovės atskirajame skunde nurodytais argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad aplinkybė, jog atsakovė neturi turto, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė taip pat teisingai nurodo, kad sutartinės prievolės neįvykdymas (skolos nesumokėjimas pagal grafiką) savaime nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo, bet šią aplinkybę būtina įvertinti kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis.

22.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys 2021 m. sausio 1 d. sudarė dvi sutartis: elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir elektros energijos disbalanso pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė nevykdė įsipareigojimų, nesumokėjo ieškovei už suteiktas paslaugas, todėl ieškovė 2021 m. spalio 28 d. raštu paragino atsakovę sumokėti pradelstus mokėjimus, 2021 m. lapkričio 5 d. raštu įspėjo dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo. Ieškovė pateikė į bylą šalių susirašinėjimą, kad šalys tarėsi dėl pradelstų ir būsimų prievolių vykdymo pagal grafiką. Atsakovė 2021 m. lapkričio 17 d. rašte sutiko su ieškovės siūlymu atsiskaityti pagal grafiką ir užtikrino, kad apmokės dvi sąskaitas faktūras ne vėliau negu 2021 m. lapkričio 19 d. Ieškovė 2021 m. lapkričio 18 d. rašte nurodė, kad atnaujina aktyvinės elektros energijos pardavimus, disbalanso pirkimą–pardavimą atsakovei. Atsakovė 2021 m. lapkričio 19 d. rašte dar kartą patvirtino įsipareigojimą laikytis mokėjimo grafiko, taip pat ir 2021 m. lapkričio 19 d. prievolės apmokėti sąskaitą, bet šio įsipareigojimo neįvykdė. Nurodytos aplinkybės yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovė, derėdamasi su ieškove dėl elektros energijos pardavimo, disbalanso pirkimo–pardavimo, mokėjimo grafiko, žinojo, kad neįvykdys savo įsipareigojimų pagal šalių sutartą grafiką, šios aplinkybės ieškovei nenurodė ir patvirtino, kad vykdys savo įsipareigojimus. Apeliantė neįrodė, kad ji buvo sąžininga, atskleidė kitai sandorio šaliai visas aplinkybes, susijusias su sutarčių vykdymu. Toks atsakovės elgesys nelaikytinas sąžiningu. Pažymėtina, kad įmonė, elgdamasi sąžiningai, siektų bendradarbiauti su verslo partneriu, turėtų siekti skolą grąžinti bent iš dalies, pati rodytų iniciatyvą ir siūlytų abiems šalims tinkamus skolos grąžinimo grafikus. Atsakovė buvo visiškai neaktyvi, neiniciatyvi ir pasyvi.

23.       Taigi, nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė siekė paslėpti, sumažinti ar perleisti tretiesiems asmenims turtą, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, vadovavosi teisingumo, protingumo principais, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju tikėtina grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad yra tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017). Atsakovė neginčijo ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nenurodė aplinkybių, dėl kurių neįvykdė prievolės ieškovei. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, neliktų teisinių kliūčių atsakovei toliau nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, turimas lėšas, turtą panaudoti kitiems tikslams pasiekti.

24.       Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ginčijamą nutartį. Dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti atsakovės UAB ,,Vilniaus elektra“ atskirąjį skundą.

Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį.