Civilinė byla Nr. 3K-3-23/2013

       Teisminio proceso Nr. 2-05-3-22027-2009-4                                                                                   

   Procesinio sprendimo kategorijos: 32.8; 44.2; 110.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje ieškovo pagal L. Š. išvestinį ieškinį atsakovui S. S. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Druskininkų autobusų parkas“, E. B., G. G..

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje yra kilęs dėl CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu paskirto laikinojo bendrovės administratoriaus civilinės atsakomybės.

Byloje pagal R. K. prevencinį ieškinį L. Š., UAB „Druskininkų autobusų parkui“, E. B. ir kt., Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartimi tenkino R. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir paskyrė laikinąjį atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ turto administratorių, nustatant visišką UAB „Druskininkų autobusų parkas“ turto administravimą, administratoriaus pareigas pavedant advokatui S. S., kuris yra atsakovas šioje byloje. Administratoriui paskirtos visos UAB „Druskininkų autobusų parkas“ vadovo teisės ir pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose bei UAB „Druskininkų autobusų parkas“  įstatuose iki teismo sprendimo civilinėje byloje dėl draudimo atlikti tam tikrus veiksmus. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartimi Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis buvo panaikinta ir ieškovo R. K. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas. Dėl to pasibaigė atsakovo S. S. atliekamas UAB „Druskininkų autobusų parkas“ administravimas.

Nagrinėjamoje byloje reikalaudamas priteisti iš S. S. padarytą žalą UAB „Druskininkų autobusų parkas“ su išvestiniu ieškiniu į teismą kreipėsi L. Š.. Jis nurodė, kad atsakovas 2009 m. spalio 29d.   sudarė   įmonei nenaudingą   taikos  sutartį, kurios pagrindu atsakovas priėmė neprotingai rizikingą sprendimą sutikti su skolininko UAB „.Druskininkų autobusai“ prievolės sumokėti nuomos mokestį atidėjimu  ir tęsti su juo viršijančius    normalią    gamybinę ūkinę    riziką   komercinius    santykius. Atsakovo sprendimo padarinys yra UAB „Druskininkų  autobusai“ skolos padidėjimas už 2009 m. lapkritį ir gruodį mokėtinu nuomos mokesčiu, t. y. 80 012,31 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 17 d. nutartimi UAB „Druskininkų autobusai“ iškėlė bankroto bylą, o 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nusprendė ją likviduoti. Ieškovo nuomone, neteisėtas ir priešingas bendrovės interesams buvo darbo sutarties su J. C. sudarymas, nes atsakovas nesilaikė turto administravimą nustatančios teismo nutarties taisyklių. J. C. buvo priskaičiuota ir išmokėta darbo užmokesčio ir su juo susijusių    išmokų, iš viso – 11 458,18 Lt.             

Atsakovas S. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti nurodydamas, kad Druskininkų miesto apylinkės teismui 2009m. spalio 6 d. nutartimi atsakovą paskyrus UAB „Druskininkų autobusų parkas“ laikinuoju turto administratoriumi, jam nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai vykdyti teismo paskirtas pareigas, nes buvęs įmonės vadovas neperdavė su bendrovės veikla susijusių dokumentų, antspaudo bei materialaus turto, taip suvaržydamas laikinojo turto administratoriaus teises. Be to, paskyrus atsakovą UAB „Druskininkų autobusų parkas“ laikinuoju turto administratoriumi, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje dėl skolos priteisimo sudarius taikos sutartį, UAB „Druskininkų autobusai“ iki 2009 m. gruodžio 31 d. padengė dalį skolos – sumokėjo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ 42 624,47 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo S. S. trečiojo asmens UAB „Druskininkų autobusų parkas“ naudai 80 012, 31  Lt žalos atlyginimą, iš atsakovo S. S. trečiojo asmens UAB „Druskininkų autobusų parkas“ naudai – procesines palūkanas, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, atmetė reikalavimo dalį dėl 4013,88 Lt apyvartinių lėšų ir 11 458,18 Lt išmokėto darbo užmokesčio atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šios bylos iškėlimas buvo ankstesnės trečiojo asmens vadovybės sprendimo nutraukti verslo santykius su UAB „Druskininkų autobusai“ dėl jų rizikingumo padarinys. UAB „Druskininkų autobusai“ skola trečiajam asmeniui UAB „Druskininkų autobusų parkas“ nuolat augo. 2009 m. gegužės 28 d. ji siekė 118247,77 Lt , 2009 m. birželio 30 d. – 134317,73 Lt, o 2009 m. rugsėjo 30 d. padidėjo iki 171425,51 Lt. Nuolat didėjanti skola ir jos dydis rodo kontrahento nepatikimumą ir didelės ūkinės rizikos buvimą santykiuose su juo. UAB „Druskininkų autobusai“ nepateikė jokių skolos grąžinimo garantijų. Dėl to ankstesnė trečiojo asmens vadovybė inicijavo verslo santykių su UAB „Druskininkų autobusai“ nutraukimą: 2009 m. rugpjūčio 21 d. pranešimu Nr. 143 – kuro laikymo sutarties nutraukimą, 2009 m. rugsėjo 2 d. pranešimu dėl prievolių vykdymo sustabdymo informavo apie ketinimus pasinaudoti prievolių vykdymo sustabdymo institutu, jeigu UAB „Druskininkų autobusai“ nepradės dengti skolos. Neatsižvelgdamas į santykių su UAB „Druskininkų autobusai“ rizikingumą, atsakovas paskyrus jį laikinuoju turto administratoriumi nusprendė tęsti verslo santykius su UAB „Druskininkų autobusai“. Pažeisdamas 2009 m. spalio 2 d. trečiojo asmens valdybos sprendimą, atsakovas sudarė taikos sutartį su UAB „Druskininkų autobusai“. Atsakovas taip pat nenutraukė kuro laikymo sutarties Nr. 37 bei nesustabdė trečiojo asmens prievolių pagal kitas nuomos sutartis vykdymo. Be to, atsakovas sudarė naują sutartį dėl bilietų platinimo Druskininkų autobusų stotyje su UAB „Druskininkų autobusai“. Atsakovo sprendimas tęsti verslo santykius su UAB „Druskininkų autobusai“ akivaizdžiai viršijo normalią gamybinę ūkinę riziką ir buvo ekonomiškai nenaudingas trečiajam asmeniui, nes nebuvo jokių prielaidų manyti, kad UAB „Druskininkų autobusai“ atsiskaitys už suteiktas paslaugas. Joks protingo ir apdairaus verslininko standartą atitinkantis asmuo nesutiktų tęsti verslo santykių su UAB „Druskininkų autobusai“ esant atitinkamoms sąlygoms (CK 1.5 straipsnis). Akivaizdu, kad atsakovas kaip profesionalus turto administratorius nebuvo tiek atsargus ir rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų UAB „Druskininkų autobusai“ galėjo toliau neatlygintinai naudotis iš trečiojo asmens išnuomotu turtu. Laikinojo administravimo laikotarpiu UAB „Druskininkų autobusai“ skola trečiajam asmeniui toliau nuosekliai augo. Už šį laikotarpį UAB „Druskininkų autobusai“ mokėtiną nuomos mokestį iš viso sudaro 80 012,31 Lt. Laikinojo turto administravimo laikotarpiu UAB „Druskininkų autobusai“ atliktais mokėjimais negali būti mažinamas už šį laikotarpį mokėtinas nuomos mokestis, nes buvo padengtos seniausios skolos, į kurias nepatenka už 2009 m. lapkritį ir gruodį mokėtinas nuomos mokestis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo S. S. apeliacinį skundą 2012 m. birželio 28 d. sprendimu patenkino apeliacinį skundą, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. spalio 24 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo L. Š. ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2009 m. spalio 2 d. įvyko UAB „Druskininkų autobusų parkas“ valdybos posėdis. Jame antru darbotvarkės klausimu buvo nutarta, kad siekiant atimti galimybę piktnaudžiauti UAB „Druskininkų autobusų parkas“ vadovybei, laikinajam turto administratoriui, įgaliotam UAB „Druskininkų autobusų parkas“ vardu veikiančiam  asmeniui ar bet kokiam kitam asmeniui, turinčiam teisę veikti bendrovės vardu kreiptis į teismus dėl bylų nutraukimo, ieškinių atsisakymo, atsiėmimo be atskiro rašytinio valdybos pritarimo,  sudaryti taikos sutartis su UAB „Druskininkų autobusų parkas“ kreditoriais be atskiro rašytinio valdybos pritarimo, sudaryti bet kokius sandorius UAB „Druskininkų autobusų parkas“ vardu be atskiro rašytinio valdybos pritarimo, nutraukti bet kokias UAB „Druskininkų autobusų parkas“ iki šio valdybos posėdžio dienos sudarytas sutartis, sandorius be atskiro rašytinio valdybos pritarimo. Trečiu darbotvarkės klausimu buvo nutarta Druskininkų miesto apylinkės teismui, į pagal R. K. ieškinį užvestą bylą, pateikti paaiškinimą, kad šis asmuo nėra UAB „Druskininkų autobusų parkas“ akcininkas, neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą dėl UAB „Druskininkų autobusų parkas“ organų vykdomų funkcijų sustabdymo; vykdyti UAB „Druskininkų autobusų parkas“ sudarytas sutartis, sandorius; užtikrinti UAB „Druskininkų autobusų parkas“ veiklos tęstinumą, finansinių rodiklių gerėjimo tęstinumą. Iš to teismas padarė išvadą, kad įmonės valdybos nutarimai draudė turto administratoriui nutraukti 2008 m. spalio 15 d. kuro laikymo sutarties Nr. 37, kitas įmonės sudarytas sutartis, įpareigojo užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 13 d. išdavė įsakymą, kuriuo kreditoriui UAB „Druskininkų autobusų parkas“ priteisė iš skolininko UAB „Druskininkų autobusai“  115 717, 73 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Įmonės turto administratorius (atsakovas) su skolininku UAB „Druskininkų autobusų parkas“ siekė sudaryti taikos sutartį dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo, kuria išdėstė skolos grąžinimo terminus, atsisakė nuo 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų. Teismas šios taikos sutarties nepatvirtino, todėl siekis sudaryti taikos sutartį neturėjo įtakos UAB „Druskininkų autobusai“ 80 012, 31 Lt skolai susidaryti. Per laikinojo administravimo laiką skolininkas UAB „Druskininkų autobusai“ sumokėjo kreditoriui UAB „Druskininkų autobusų parkas“ dalį skolos, 42 625, 47 Lt, kuri susidarė iki paskiriant atsakovą laikinuoju įmonės turto administratoriumi. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad nenustatyti atsakovo S. S. neteisėti veiksmai, lėmę žalos atsiradimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmestinas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas L. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai motyvavo teismo sprendimą, CPK nustatyta tvarka neatskleidė, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nepagrįsti ir kodėl atsakovo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų.  Skundžiamame sprendime nepasisakyta dėl atsakovo veiksmų, tęsiant komercinius santykius su UAB „Druskininkų   autobusai”, atitikties pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimams. Vadinasi, skundžiamame sprendime nėra nustatyto elgesio standarto, pagal kurį turėjo būti vertinami atsakovo veiksmai. Atsižvelgdamas į CK 6.246 straipsnyje pateiktą neteisėtų veiksmų sampratą apeliacinės instancijos teismas privalėjo analizuoti, kokios įstatyme ir  administravimą  nustatančiame  akte  pareigos  ir (ar) draudimai buvo nustatyti atsakovui, bei spręsti, kaip jis vykdė šias pareigas ir ar nepažeidė draudimų. Skundžiamame sprendime dėl šių klausimų nepasisakyta, dėl to sprendimas yra netinkamai motyvuotas.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė  įrodinėjimą  ir  įrodymų  vertinimą reglamentuojančias teisės normas, įstatymų nustatyta tvarka neįvertino visų bylos teisingam išsprendimui reikšmingų įrodymų. Apeliacinės    instancijos    teismas ignoravo byloje esančius įrodymus apie atsakovo, kaip UAB „Druskininkų autobusų parkas” laikinojo turto administratoriaus, veiklai keliamus reikalavimus bei jų laikymąsį, tačiau nenurodė, kodėl šiuos įrodymus atmeta.

3. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies galima suprasti, kad atsakovo, kaip laikinojo turto administratoriaus, pareigos ir jam taikomi draudimai yra sutapatinami su UAB „Druskininkų autobusų parkas” valdybos 2009 m. spalio 2 d. susirinkime priimtų nutarimų laikymusi, t. y. draudimu be rašytinio valdybos pritarimo bendrovės vardu sudaryti naujus sandorius arba nutraukti iki valdybos nutarimo priėmimo sudarytus sandorius. Taip   nepagrįstai   siaurai   aiškinant   laikinojo   turto administratoriaus pareigas buvo pažeistos imperatyviosios CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos, CK antrosios knygos VII skyriaus normos, Akcinių bendrovių įstatymo normos, UAB „Druskininkų autobusų parkas“ įstatai. Akivaizdu,   kad   atsakovo,   kaip   laikinojo   turto   administratoriaus, pareigos šioje situacijoje buvo gerokai platesnės nei nurodyta skundžiamame sprendime. Jis turėjo įstatyme nustatytą pareigą veikti išimtinai UAB „Druskininkų autobusų parkas“ interesais taip, kad turtas būtų išsaugotas ir gausėtų. Jis taip pat privalėjo susilaikyti nuo veiksmų, viršijančių normalią ūkinę riziką, akivaizdžiai nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų UAB „Druskininkų autobusų parkas”. Be to, priimdamas naudos gavėjo teisėms ir pareigoms turinčius  įtakos  sprendimus, atsakovas privalėjo elgtis  apdairiai ir rūpestingai, t. y. imtis priemonių tinkamai įvertinti su sprendimu susijusias rizikas. Taigi apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, nes netinkamai taikė CK 6.246 straipsnio, 4.242 straipsnio, 4.243 straipsnio, 4.239 straipsnio, 2.87 straipsnio ir Akcinių bendrovių įstatymo 19,  37  straipsnių normas,  nepagrįstai  siaurai  išaiškino turto administratoriaus pareigas, tai nulėmė neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimą.

Pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo pateikė UAB „Druskininkų autobusų parkas”. Pareiškimu prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas S. S. prašo kasacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės palaikomi apeliacinės instancijos teismo argumentai, nurodant, kad sprendimą atmesti ieškinį teismas priėmė nenustatęs visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami.

Dėl ieškovo teisės reikšti išvestinį ieškinį

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pareikštas išvestinis akcininko ieškinys (angl. shareholder derivative action), t. y. bendrovės naudai pareikštas akcininko ieškinys prieš trečiuosius asmenis. Nors teisine prigimtimi išvestinis ieškinys gali būti laikomas specialia netiesioginio ieškinio forma, skirta korporatyviniams ginčams spręsti, tačiau tai specialus ieškinys, todėl jo padavimui ir tenkinimui bendrosios CK 6.68 straipsnyje įtvirtintos taisyklės netaikytinos. Išvestinio ieškinio pareiškimui ir tenkinimui taikytina ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta specialioji nuostata, pagal kurią akcininkai turi neturtinę teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, susidariusią dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atsižvelgdama į tai, kad šia įstatymo nuostata siekiama suteikti akcininkui locus standi ginti bendrovę nuo netinkamo jos valdymo, teisėjų kolegija išaiškina, kad akcininkai bendrovės interesais gali paduoti ieškinį pagal ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą ne tik prieš jos formalius valdymo organus, bet ir tais atvejais, kai bendrovės valdymas buvo laikinai patikėtas trečiajam asmeniui – turto administratoriui. Išvestinis ieškinys gali būti tenkinamas tik įrodžius visas įstatyme įtvirtintas atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygas. Nagrinėjamoje byloje L. Š. ieškinį pareiškė kaip bendrovės akcininkas, todėl laikytina, kad jis yra tinkamas ieškovas.

Dėl turto administratoriaus pareigų ir turto administravimo kaip laikinosios apsaugos priemonės

CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos reglamentuoja kiekvieno asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veiklą, išskyrus atvejus, kai CK arba kiti įstatymai nustato kitokį turto administravimo būdą. Teisėjų kolegija pažymi, kad turto administratoriui keliami aukšti profesinio rūpestingumo standartai, be to, naudos gavėjo atžvilgiu administratorius turi fiduciarines pareigas, susijusias su interesų konfliktų vengimu. Pagal CK 4.242 straipsnio 2 dalį administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Pagal CK 4.243 straipsnio 1 dalį administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui. Administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas. Administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą (CK 4.243 straipsnio 2, 3 dalys). Tai reiškia, kad administratorius turi būti lojalus naudos gavėjui ir privalo vengti situacijų, kai jo paties ar su juo susijusių trečiųjų asmenų interesai prieštarauja naudos gavėjo interesams. Turto administravimas gali būti paprastas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, ir visiškas, kai administratorius ne tik turi išsaugoti turtą, bet ir privalo jį gausinti, tvarkyti taip, kad jis duotų pajamų, bei naudoti tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui (CK 4.239 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.236 straipsnio 2 dalį turto administravimas inter alia gali būti nustatomas teismo nutartimi.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Viena laikinųjų apsaugos priemonių rūšių gali būti atsakovo turto administratoriaus paskyrimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teisėjų kolegija, sistemiškai vertindama pirmiau nurodytas nuostatas ir atsižvelgdama į turto administravimo, kaip apsaugos priemonės išimtinumą, laikinumą ir jos paskirtį (ja siekiama suteikti laikinąją teisinę apsaugą ginčo dalykui, jei nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas), išaiškina, kad laikinąja apsaugos priemone teismas gali skirti tik paprastą turto administravimą, kurio turinys detaliau reglamentuojamas CK 4.240 straipsnyje. Pažymėtina, kad bendrovę administruojantis asmuo nėra bendrovės valdymo organas, jis turi savarankiškas jam priskirtas civilines pareigas, todėl administratoriaus veiksmų teisėtumas vertintinas, visų pirma pagal CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normas, o CK 2.87 straipsnis prireikus gali būti taikomas tik kaip papildomos gairės nustatant, kiek rūpestingas ir lojalus valdydamas bendrovę buvo jos administratorius.

Dėl turto administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygų

Teisėjų kolegija pažymi, kad aukštas administratoriaus profesinio rūpestingumo standartas savaime nereiškia, jog bet kuri kitų asmenų patirta žala bus atlyginta. Turto administratoriaus civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik laikantis CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytos tvarkos. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nurodytos įstatyme sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti taikytinos ir turto administratoriaus civilinės atsakomybės atveju, todėl bylose, kuriose administratoriui reiškiami reikalavimai atlyginti žalą, teismai turi spręsti dėl kiekvienos iš jų. Tokio pobūdžio bylose iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktų ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis).

Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, neatsižvelgdamas į santykių su UAB „Druskininkų autobusai“ rizikingumą, atsakovas paskyrus jį laikinuoju turto administratoriumi nusprendė tęsti verslo santykius su UAB „Druskininkų autobusai“. Šios įmonės skola UAB „Druskininkų autobusų parkas“ nuolat augo. Nuolat didėjanti skola rodė kontrahento nepatikimumą ir didelės ūkinės rizikos buvimą santykiuose su juo, dėl to ankstesnė trečiojo asmens vadovybė inicijavo verslo santykių su UAB „Druskininkų autobusai“ nutraukimą. Pažeisdamas 2009 m. spalio 2 d. trečiojo asmens valdybos sprendimą, atsakovas siekė sudaryti taikos sutartį su UAB „Druskininkų autobusai“, nenutraukė kuro laikymo sutarties Nr. 37 bei nesustabdė prievolių pagal kitas nuomos sutartis vykdymo. Be to, atsakovas sudarė naują sutartį dėl bilietų platinimo Druskininkų autobusų stotyje su UAB „Druskininkų autobusai“. Pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovo sprendimas tęsti verslo santykius su UAB „Druskininkų autobusai“ akivaizdžiai viršijo normalią gamybinę ūkinę riziką ir buvo ekonomiškai nenaudingas trečiajam asmeniui, nes nebuvo jokių prielaidų manyti, kad UAB „Druskininkų autobusai“ atsiskaitys už suteiktas paslaugas. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas kaip profesionalus turto administratorius nebuvo tiek atsargus ir rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Laikinojo administravimo laikotarpiu UAB „Druskininkų autobusai“ skola trečiajam asmeniui toliau nuosekliai augo. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų UAB „Druskininkų autobusai“ galėjo toliau neatlygintinai naudotis iš trečiojo asmens išnuomotu turtu ir teikiamomis paslaugomis.

Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad įmonės valdybos nutarimai draudė turto administratoriui nutraukti 2008 m. spalio 15 d. kuro laikymo sutartį Nr. 37 ir kitas įmonės sudarytas sutartis bei įpareigojo užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, nepagrįsta, nes įmonės valdybos nutarimai yra aiškinami priešingai jų priėmimo priežastims ir tikslams. Iš nurodyto valdybos nutarimo matyti, kad valdyba, žinodama apie galimą jos nušalinimą ir laikinojo administratoriaus paskyrimą, siekė uždrausti atlikti bet kokius su ankstesne įmonės veiklos kryptimi nesuderinamus veiksmus. Pažymėtina, kad UAB „Druskininkų autobusų parkas“ vadovybė tuo momentu buvo inicijavusi verslo santykių su UAB „Druskininkų autobusai“ nutraukimą: 2009 m. rugpjūčio 21 d. pranešimu Nr. 143 – kuro laikymo sutarties nutraukimą, 2009 m. rugsėjo 2 d. pranešimu dėl prievolių vykdymo sustabdymo informavo apie ketinimus pasinaudoti prievolių vykdymo sustabdymo institutu, jeigu UAB „Druskininkų autobusai“ nepradės dengti skolos. Šiame kontekste valdybos nutarimas negali būti aiškinamas kaip draudžiantis verslo santykių su UAB „Druskininkų autobusai“ nutraukimą ir pateisinantis administratoriaus veiksmus.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 13 d. išdavė įsakymą, kuriuo kreditoriui UAB „Druskininkų autobusų parkas“ priteisė iš skolininko UAB „Druskininkų autobusai“  115 717, 73 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Įmonės turto administratorius (atsakovas) su skolininku UAB „Druskininkų autobusų parkas“ siekė sudaryti taikos sutartį dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo, kuria išdėstė skolos grąžinimo terminus, atsisakė 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų. Ši taikos sutartis teismų nebuvo patvirtinta. Apeliacinės instancijos teismas siekį sudaryti taikos sutartį vertino kaip neturintį įtakos UAB „Druskininkų autobusai“ 80 012, 31 Lt skolos susidarymui, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad toks siekis rodo atsakovo nelojalumą bendrovei. Nustatyti administratoriaus veiksmai rodo ne tik jo profesinį nerūpestingumą, bet ir veikimą ne išimtinai bendrovės interesais, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, o kaltė nepaneigta.

Paprastojo turto administravimo atveju administratorius turi išsaugoti administruojamą turtą ir neturi pareigos jo gausinti (CK 4.239 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad jo atsakomybė apsiriboja tik tiesioginiais nuostoliais ir jis visais atvejais neatsakingas už pajamų iš administruojamo turto gavimą. Antai, CK 4.240 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, todėl jei dėl šios pareigos nevykdymo naudos gavėjas negavo jam priklausančių pajamų, jos gali būti priteisiamos iš administratoriaus. Administruojamos bendrovės turtas nebus išsaugotas, jei nebus bendrovės veiklos kaštus padengiančių pajamų, todėl priklausomai nuo komercinių aplinkybių, iš laikinojo bendrovės administratoriaus gali būti reikalaujama imtis įprastinių veiksmų pajamoms padengiančioms jos veiklos kaštus užtikrinti, su sąlyga, kad tokios pajamos nereikalauja specialių investicijų ar disponavimo bendrovės turtu. Be to, atsižvelgdama į tai, kad CK 4.243 straipsnio 1 dalyje ir 4.243 straipsnio 2 ir 3 dalyse turto administratoriui nustatytos griežtos fiduciarinės pareigos, teisėjų kolegija išaiškina, kad net jei konkrečiu atveju laikinasis turto administratorius ir neturėtų rūpintis pajamų gavimu, jis vis tiek privalo atlyginti naudos gavėjo negautas pajamas, jei savo nelojaliu elgesiu leido trečiajam asmeniui eksploatuojant administruojamą turtą nepagrįstai praturtėti naudos gavėjo sąskaita. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų UAB „Druskininkų autobusai“ galėjo toliau neatlygintinai naudotis iš trečiojo asmens išnuomotu turtu. Laikinojo administravimo laikotarpiu UAB „Druskininkų autobusai“ skola trečiajam asmeniui toliau nuosekliai augo, už šį laikotarpį UAB „Druskininkų autobusai“ mokėtiną nuomos mokestį iš viso sudaro 80 012,31 Lt. Vertindama tai, kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo argumentai nepaneigia nurodytų pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl bendrovės patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo apskaičiuotu žalos dydžiu.

Pirmosios instancijos teismas į nuostolius neįskaitė 42 624,47 Lt bendrovės gautos naudos,  nurodydamas, kad laikinojo turto administravimo laikotarpiu UAB „Druskininkų autobusai“ atliktais mokėjimais negali būti mažinamas už šį laikotarpį mokėtinas nuomos mokestis, nes atliktais mokėjimais buvo padengtos seniausios skolos, į kurias nepatenka už 2009 m. lapkritį ir gruodį mokėtinas nuomos mokestis. CK 6.249 straipsnio 6 dalyje reglamentuojama, kad kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius. Nagrinėjamoje byloje civilinė atsakomybė atsakovui taikoma už nelojalų ir nerūpestingą bendrovės administravimą, kuris ne tik atnešė bendrovei nuostolių, bet ir naudos, kurios įskaitymas į nuostolius, teisėjų kolegijos nuomone, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams neprieštarauja. Dėl to iš atsakovo priteistina suma mažintina nuo 80 012,31 Lt iki 37 387,84 Lt.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249 straipsniai), todėl kasacinis skundas tenkintinas iš dalies: apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteistiną iš atsakovo sumą sumažinant iki 37 387,84 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Po kasacijos byloje susidarė situacija, kai yra patenkinta beveik 40 proc. ieškovo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

Prie kasacinio skundo pridėti įrodymai apie 2400 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, iš atsakovo priteistina 960 Lt žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo.

Kasaciniame procese valstybė patyrė 91 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl jos valstybės naudai proporcingai priteistinos iš bylos šalių: 55 Lt iš ieškovo ir 36 Lt iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimą pakeisti ir iš S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) UAB “Druskininkų autobusų parkas” (j. a. k. 152035473) naudai priteistiną žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 37 387,84 Lt. Kitą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 960 Lt žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752) iš S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 36 Lt, o iš L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 55 Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                  Dangutė Ambrasienė

Egidijus Laužikas

Vincas Verseckas