Civilinė byla Nr. 2A-695-267/2017
Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01026-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.1.; 2.6.8.6.; 2.6.8.8.; 2.6.11.16.;3.3.1.21.;
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 3 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-40-471/2017 pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovui A. T. dėl pirkimo-pardavimo sutarties kainos sumažinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
- Ieškovas G. P. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti 2015-12-31 transporto priemonės „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovo iš atsakovo A. T. įsigyto automobilio kokybę neatitinkančia sutarties sąlygų dėl daikto kokybės, sumažinti automobilio įsigijimo kainą 2250 Eur ir šią sumą priteisti iš atsakovo. Ieškovas nurodė, kad parduodamą automobilį surado interneto svetainėje www.autoplius.lt. Apžiūrint automobilį aiškiai matėsi, kad nėra radiatorių ir apgadintas vienas galinis sparnas; išorėje daugiau jokių žymių trūkumų nesimatė. Automobilio viduje matėsi iššovusi viena panelės oro saugos pagalvė, jokių kitų defektų daugiau nesimatė. Pardavėjas paaiškino, kad automobilis yra po nedidelės avarijos, kai buvo apgadintas jo priekis, sugadintas radiatorius ir iššovusi viena saugos pagalvė. Taip pat sakė, kad radiatorių susitvarkius automobilį bus galima normaliai naudoti, daugiau niekas nepažeista. Įvertinęs tai, kad vidutinė tokio automobilio rinkos vertė buvo apie 9000 Eur, bei atsižvelgus į matomus automobilio trūkumus, 2015-12-31 ieškovas iš atsakovo įsigijo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 6000 Eur. Transportavęs įsigytą automobilį tralu, jį įregistravo VĮ „Regitra“ Alytaus poskyryje, įregistruojant jokių problemų nekilo. Nuvežus automobilį remontuoti paaiškėjo, kad automobilis eismo įvykio metu buvo labai stipriai apgadintas, teko daryti didelės apimties remontą, dėl to patyrė daugiau išlaidų, nei planavo. Atliekant techninę apžiūrą paaiškėjo, kad automobiliui uždrausta dalyvauti eisme, jam turi būti atlikta ekspertizė, todėl teko papildomai mokėti už ekspertizę ir pakartotinai atlikti techninę apžiūrą. Paaiškėjus aplinkybei, kad automobilis yra po didelės avarijos, ieškovas skambino A. T. ir buvo sutarta, kad atsakovas grąžins 500 Eur, tačiau to nedarė. Ieškovas sutiktų sudaryti taikų susitarimą, jei A. T. sumokėtų 1200 Eur.
2. Atsakovas A. T. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjas buvo informuotas, kad automobilis yra po eismo įvykio. Parduodamo automobilio kaina buvo dvigubai mažesnė nei tokio pat automobilio rinkos kaina, todėl ieškovas negalėjo tikėtis, kad nusipirks idealios būklės automobilį. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad automobilio techninė apžiūra negalioja. Ieškovo pateiktose sąskaitose ir ieškinyje nurodyti automobilio remonto darbai visiškai skiriasi, nurodytos sumos nesutampa, įrodymų dėl perkamų detalių kainų nepateikta, todėl ieškinys nepagrįstas leistinais įrodymais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kelmės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. 2015 m. gruodžio 31 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, kuria pardavėjas A. T. pardavė pirkėjui G. P. automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kainą dėl parduoto daikto neatitikimo kokybės reikalavimams sumažino 1500 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo A. T. ieškovui G. P.. Iš atsakovo A. T. ieškovui G. P. teismas priteisė 45,56 Eur žyminio mokesčio ir 250 Eur atstovavimo išlaidų. Iš atsakovo A. T. valstybei teismas priteisė 7,32 Eur, o iš ieškovo G. P. – 3,60 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismo sprendimui įsiteisėjus paliko galioti 1795,56 Eur sumos taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
4. Teismas pripažino, kad parduodamas ieškovui automobilį atsakovas jį informavo tik apie techninės apžiūros negaliojimą. Teismas vertino, kad administracinis sprendimas dėl uždraudimo dalyvauti viešajame eisme įteikiamas transporto priemonės savininkui, tai yra atsakovui, todėl jam buvo žinomos visos 2015-10-24 eismo įvykio pasekmes. Atsakovas, kaip transporto priemonės savininkas, žinojo apie priimtą administracinį sprendimą ir būdamas sąžiningas privalėjo išviešinti šią esminę informaciją pirkėjui – ieškovui iki sutarties sudarymo momento, to atsakovas nepadarė.
5. Teismas vertino tai, kad pardavimo metu automobilis buvo išoriškai suremontuotas, liko apgadintas tik dešinės pusės sparnas ir slenkstis, nebuvo radiatorių, variklio aušinimo sistemos ir buvo iššovusi panelės oro saugos pagalvė. Tokie pažeidimai, kartu su pirkimo-pradavimo sutartyje atsakovo pateiktais duomenimis, neleido ieškovui manyti, jog automobilis buvo pateikęs į žymiai rimtesnį eismo įvykį, kurio metu buvo padaryti daug didesni sugadinimai. Teismas pripažino, kad atsakovas po avarijos specialiai suremontavo automobilį tiek, kad jis atrodytų patekęs į nežymų eismo įvykį, o tikrojo sugadinimo mąsto pirkėjas be specialios patikros negalėjo nustatyti, todėl teismas konstatavo, kad parduodamas automobilį atsakovas ne tik neinformavo ieškovo apie esminius, neatitinkančius įprastinių reikalavimų ir privalomus nurodyti pardavimo sutartyje jo trūkumus, bet ir atliko tyčinius veiksmus, trukdančius ieškovui šiuos trūkumus nustatyti. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovo reikalavimą atitinkamai sumažinti pirkimo kainą pripažino pagrįstu.
6. Teismas šioje situacijoje pripažino ir ieškovo nepakankamą rūpestingumą: 2015-12-30 vakare, tamsoje, esant blogam matomumui, tik išoriškai apžiūrėjęs parduodamą automobilį, iš karto sumokėjo rankpinigius; žinodamas, kad automobilis yra po eismo įvykio, negalioja jo techninė apžiūra ir nėra galimybės užkurti variklio, jis apsiribojo vien atsakovo patikinimais apie daikto būklę ir nepasinaudojo CK 6.328str. numatyta patikrinimo teise. Tokį ieškovo elgesį teismas pripažino akivaizdžiai neatitinkančiu rūpestingam asmeniui keliamų reikalavimų ir tai leido teismui sumažinti ieškovo prašomą priteisti automobilio įsigijimo kainą.
7. Vertindamas prašomą sumažinti automobilio įsigijimo kainą (2250 Eur) teismas atkreipė dėmesį, kad ieškinio dydis nėra pagrįstas tinkamais įrodymais. Nustatydamas priteistinos sumos dydį, teismas atsižvelgė į paties ieškovo teismo posėdyje nurodytų (apie 1000–2000 Eur) ir pažymėtų kaip realiai patirtų (1335 Eur) išlaidų dydį, jo pasiūlytą (1200 Eur) sumą taikaus susitarimo atveju, rašytiniais įrodymais pagrįstą 1221 Eur sumą, šalių elgesį sandorio metu, todėl sumažindamas parduoto automobilio kainą ieškovui priteisė1500 Eur sumą.
8. Atsižvelgdamas į nustatytą šalių elgesį tiek sandorio sudarymo metu, tiek proceso metu, atsakovui neatvykus į visus teismo posėdžius, atsisakius ieškovo pasiūlyto taikaus susitarimo, teismas, vadovaudamasis CPK 93 str. 4 d., priteisdamas atstovavimo išlaidas nukrypo nuo proporcingumo patenkintiems reikalavimams taisyklės, priteisdamas ieškovui pusę – 250,00 Eur jo turėtų išlaidų, o atsakovui jo turėtų išlaidų nepriteisiant visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas A. T. prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą atmetant patenkintą ieškinio dalį bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9. 1. Apeliantas tvirtina, kad jau pirmo pokalbio su atsakovu metu ieškovas buvo informuotas, kad automobilis yra po eismo įvykio ir jam techninė patikra negalioja. Pats ieškovas patvirtino, kad automobilio kaina buvo „gera“, ketino į automobilį investuoti dar 1000–2000 Eur, todėl ieškovas suvokė, kad perkamas automobilis yra su defektais ir norint jį eksploatuoti, į jį reikės investuoti. Abejoja, kad draudimas automobiliui dalyvauti eisme yra esminė informacija, galinti patvirtinti perkamos transporto priemonės būklę, todėl apeliantas įsitikinęs, kad šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis įrodo automobilio techninės apžiūros negaliojimo išviešinimo faktą. Apelianto nuomone, ieškovas galėjo įvertinti automobilio būklę bei faktą, kad automobiliui bus reikalinga techninė ekspertizė, todėl teismo argumentas, kad ieškovas negalėjo žinoti ir įvertinti fakto, kad automobiliui bus reikalinga techninė ekspertizė yra nepagrįsta. Jokių nuotraukų, kaip automobilis atrodė pirkimo-pardavimo metu, nėra išlikę, jo būklę apibūdino ir kaip liudytoja apklausta A. T., todėl apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas negalėjo numatyti, jog automobilis buvo patekęs į žymiai rimtesnį eismo įvykį, kurio metu padaryti daug didesni sugadinimai.
9.2. Apeliantas sutinka su teismo vertinimu, kad pats ieškovas elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai. Pirkdamas naudotą, po eismo įvykio automobilį, kaip apdairus ir protingas žmogus, turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe. Paties ieškovo nerūpestingas elgesys yra reikšmingas ir esminis sprendžiant parduoto daikto trūkumų įrodytinumo faktą CK 6.327 straipsnio 3 dalies nuostatų kontekste. Ieškovas turėjo galimybę prieš sumokėdamas už automobilį jį patikrinti jam priimtinu būdu, tačiau šia įstatyme įtvirtinta teise nepasinaudojo, taip prisiimdamas rizikos dalį. Ieškovas neįrodė, kad jam buvo perduotas netinkamos ar atsakovo neatskleistos kokybės automobilis. Apeliantas nesutinka ir su teismo vertinimu nustatant priteistiną ieškovui iš atsakovo žalos dydį.
9.3. Teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, apelianto vertinimu, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas G. P. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantas savaip vertindamas byloje surinktus įrodymus, apeliaciniame skunde nurodo tas pačias materialinės teisės normas, kokiomis pirmosios instancijos teismas vadovavosi priimdamas sprendimą. Esant ginčui dėl parduoto automobilio trūkumų, būtent atsakovas privalo įrodyti, kokie trūkumai buvo pardavimo metu ir kad apie juos buvo informuotas pirkėjas. Pirkimo-pardavimo sutartyje jokie parduodamo automobilio trūkumai, atskirai išvardijant kaip privalomus, nenurodyti ir jokia informacija apie eismo įvykius ir trūkumus nepateikta. Parduodamas ieškovui automobilį atsakovas jį informavo tik apie techninės apžiūros negaliojimą, bet ne apie draudimą dalyvauti viešajame eisme.
10.2. Liudytojų A. M. ir A. T., kuri yra atsakovo motina, parodymai prieštarauja administracinės bylos medžiagai, fotonuotraukoms, todėl tokie asmeniniai liudijimai vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11.Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pirkėjo teisės atitinkamai sumažinti automobilio kainą įsigijus netinkamos kokybės daiktą, todėl šiam ginčui spręsti yra aktualios materialinės teisės normos, reglamentuojančio daiktų (prekių) kokybės reikalavimus, ir proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo taisykles.
12.Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs.
13.Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį, 6.333 straipsnį pardavėjo pirkėjui perduodamo daikto kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą, todėl pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui. Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010). CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Pirkėjas turi teisę reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ką šiuo atveju ir pasirinko ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009 ir kt.).Taigi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių šalių pirkimo-pardavimo santykių turinys vertintinas vadovaujantis anksčiau nurodytomis parduodamų daiktų kokybę ir pardavėjo bei pirkėjo teises ir pareigas nustatančiomis teisės normomis, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimai, keliami ginčo daiktui, yra tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, ar apie tokius reikalavimus galima spręsti ir iš kitų aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į pirkėjo ir pardavėjo elgesį ikisutartinėje ir sutartinėje stadijose. Taigi, būtina nustatyti, apie kokius automobilio trūkumus apeliantui buvo žinoma parduodant automobilį ieškovui ir kokią reikšmę esami automobilio trūkumai galėjo turėti automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui.
14.Apeliantas tvirtina, kad jau pirmo pokalbio su ieškovu metu pirkėjas buvo informuotas, kad automobilis yra po eismo įvykio ir jam techninė patikra negalioja. Su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka.
15.CK 6.431¹ straipsnis nustato, jog motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
16.Vadovaujantis Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-10-26 įsakymu Nr. 2B-231, 1 punktu, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: 1) motorinės transporto priemonės gamybinė markė; 2) motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; 3) motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; 4) motorinės transporto priemonės rida (odometro rodmenys); 5) ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; 6) eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. To paties teisės akto 2 punktas nustato, jog sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: 1) stabdžių sistemos; 2) vairo mechanizmo ir pakabos elementų; 3) apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; 4) vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; 5) dujų išmetimo sistemos.
17.Iš 2015-12-31transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog yra nurodyti ne visi Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše nurodyti duomenys, t. y. nurodyta transporto priemonės gamybinė markė, transporto priemonės komercinis pavadinimas bei identifikavimo numeris, rida, taip pat yra nurodyta, jog yra negaliojanti transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, tačiau nenurodyti privalomi duomenys apie transporto priemonės trūkumus, taip pat neužpildyta privalomai pildoma informacija apie eismo įvykius ir trūkumus. Aplinkybę, kad 2015-10-24 eismo įvykio metu apelianto parduotas automobilis buvo stipriai apgadintas: sudužęs priekinis stiklas, sulankstytas kapotas, iššovusios vairo ir panelės, stogo ir šoninės oro saugos pagalvės, iškritusi salono šviesos valdymo dalis, išlaužta važiuoklė, statramstis, sugadintas deformuotas rėmas ir lonžeronas, patvirtina prijungtoje administracinio teisės pažeidimo byloje esantys įrodymai (7–11, 16, 17, 25–26, 122 b. l.) Nors apeliantas tvirtina, kad automobilio pirkėjas dar pirmojo pokalbio su pardavėju metu buvo informuotas, kad automobilis yra po eismo įvykio, nesant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytai privalomai pildomai informacijai apie eismo įvykį, teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai bando sutapatinti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą negaliojančią transporto priemonės privalomąją techninę apžiūrą su administraciniu sprendimu uždraudžiančiu transporto priemonei, sugadintai eismo įvykio metu, dalyvauti viešajame eisme (19 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria bylą nagrinėjusio teismo išvadai, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodytas tik automobilio techninės apžiūros negaliojimas, bet ne draudimas dalyvauti viešajame eisme. Ieškovo įrodyta, kad jo įsigytai transporto priemonei, kuriai buvo uždrausta dalyvauti viešajame eisme, 2016-02-25 buvo atlikta techninė ekspertizė (120–133 b. l.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad transporto priemonės pardavėjas sutarties sudarymo metu neatskleidė pirkėjui 2015-10-24 įvykusio eismo įvykio pasekmių.
18. Teismas pažymi, kad pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymą, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).
19.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tokias byloje nustatytas aplinkybes: 1) atsakovas automobilį pardavinėjo po 2015-10-24 eismo įvykio, neatskleidus šio įvykio tikrųjų pasekmių, 2) atsakovas išoriškai automobilį sutvarkė taip, kad būtų nepastebimi tikrieji 2015-10-24 įvykio padariniai, 3) esminiai trūkumai paaiškėjo tik išardžius automobilį, sprendžia, kad parduotos transporto priemonės trūkumai buvo jos pardavimo metu ir apeliantas apie juos žinojo, todėl automobilio defektai negalėjo būti akivaizdūs ir pastebimi. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad paties ieškovo pripažinta, jog automobilio kaina buvo „gera“, ketino į automobilį investuoti dar 1000–2000 Eur, todėl ieškovas suvokė, kad perkamas automobilis yra su defektais, ir norint jį eksploatuoti, į jį reikės investuoti, negali paneigti nuslėptų automobilio trūkumų fakto. Nors apeliantas tvirtina, kad jokių nuotraukų, kaip automobilis atrodė pirkimo-pardavimo metu, nėra išlikę, o jo būklę apibūdino ir liudytoja apklausta A. T., teismas pastebi, jog A. T. yra atsakovo motina, o jos parodymai prieštarauja administracinės bylos medžiagoje surinktiems duomenims ir yra subjektyvaus pobūdžio. Apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, taip pat neįrodė, jog jis nėra atsakingas už automobilio trūkumus ar kad automobilio pirkimo-pardavimo metu šie automobilio trūkumai buvo aptarti su ieškovu ir buvo tokie akivaizdūs, kad ieškovas be specialaus tyrimo būtų galėjęs juos pastebėti (CPK 178 str.). Minėta, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje apeliantas nenurodė jokių automobilio defektų ar trūkumų, todėl, vadovaujantis CK 6.327 straipsnio 2 dalimi, konstatuotina, jog apeliantas pažeidė CK 6.431¹ straipsnyje bei Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo imperatyvius reikalavimus transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti automobilio defektus ir trūkumus. Pažeidęs šiuos reikalavimus, apeliantas prisiima atsakomybę dėl netinkamo pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo.
20.Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas pirkdamas naudotą, po eismo įvykio automobilį, kaip apdairus ir protingas žmogus, turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe, todėl jo paties nerūpestingas elgesys yra reikšmingas ir esminis sprendžiant parduoto daikto trūkumų įrodytinumo faktą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-182/2009). Pažymėtina ir tai, kad pirkėjas turi tik teisę patikrinti perkamus daiktus (CK 6.328 str.), bet ne pareigą, o pardavėjas turi pareigą patvirtinti (garantuoti) daikto kokybę, pranešti apie parduodamo daikto trūkumus. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad teismas skundžiamu sprendimu iš dalies pripažino ir paties ieškovo nerūpestingumą ir neapdairumą, perkant automobilį, priteisdamas tik dalį prašomos sumažinti automobilio kainos. Taigi, šiuo konkrečiu atveju konstatuota abipusė šalių atsakomybė – ieškovo už rizikos prisiėmimą, perkant transporto priemonę su trūkumais, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo esminiai ir paslėpti, atsakovui už tai, kad pardavė neatskleistos kokybės transporto priemonę.
21. Apeliantas nesutinka ir su teismo vertinimu nustatant priteistiną ieškovui iš atsakovo žalos dydį. Iš teisų, teismas skundžiamame sprendime sutiko su atsakovo argumentu, kad ieškinio dydis nėra pagrįstas tinkamais įrodymais, pripažindamas, kad pagal byloje esančius įrodymus negalima tiksliai nustatyti prašomos sumažinti automobilio sumos. Šioje byloje buvo prašoma tik sumažinti automobilio kainą 2250 Eur suma ir nesant pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų konkrečią išleistą sumą remontuojant automobilį, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, sumažindamas ją iki 1500 Eur, vertino ieškovo ketintų investuoti į automobilį lėšų dydį (1000–2000 Eur), išlaidų dydį, pasiūlytą taikaus susitarimo atveju (1200 Eur), rašytiniais įrodymais pagrįstą 1221 Eur sumą, šalių elgesį sandorio sudarymo metu.
22. Apeliantas ginčija ir sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kuriuo teismas nukrypo nuo proporcingumo patenkintiems reikalavimams nuostatos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytą šalių elgesį tiek sandorio sudarymo metu, tiek atsakovo elgesį proceso metu, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, ieškovui priteisė pusę (250 Eur) jo patirtų atstovavimo išlaidų, o atsakovui jų nepriteisė visiškai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Pirmosios instancijos teismas, turėdamas diskreciją ir spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui, vertino ne tik netinkamą atsakovo elgesį sandorio sudarymo metu, bet ir jo procesinį elgesį: atsakovas neatvyko į visus teismo posėdžius, atsisakė ieškovo siūlyto taikaus bylos išsprendimo. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jo paties veiksmų, netinkamo elgesio proceso ir sandorio sudarymo metu, dėl to pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme nepaskirstyti.
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
24. Iš apelianto ieškovas G. P. prašo priteisti 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus (2 t., 14–16 b. l.). Proceso teisės normoje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos už teisinę pagalbą gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-533/2008). Tai reiškia, jog nuspręsti dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio yra teismo diskrecija, nepriklausomai nuo to, kokia tvarka buvo kreiptasi į teismą. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20 ) 2 punkte numatyta, į kokius kriterijus teismas atsižvelgia, nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą šioje byloje, atliktus procesinius veiksmus bei apeliacinio skundo turinį, sprendžia, kad advokato darbo laiko sąnaudos nėra didelės, nes tarp šalių kilęs ginčas nereikalauja sudėtingos teisinės analizės, nėra sprendžiamas naujas teisinis klausimas, todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas prašomas priteisti išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumažina iki 250 Eur. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, nurodyto dydžio atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje suma priteistina iš apelianto ieškovo naudai (CPK 98 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Teisėjai Danutė Burbulienė
Vytautas Kursevičius
Birutė Simonaitienė