Civilinė byla Nr. 3K-3-637-469/2015
Teisminio proceso numeris: 2-69-3-08964-2014-4                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2;  2.5.39.2.7.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 4 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarties peržiūrėjimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei F. K. dėl deliktinės atsakomybės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje nagrinėjama dėl teisės normų, nustatančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai nutraukiama administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta pagal nukentėjusio asmens skundą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 2057 Lt (595,75 Eur) nuostolių, kuriuos sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti administracinio teisės pažeidimo byloje, atlyginimą.

2013 m. liepos 12 d. atsakovė F. K. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 505 straipsnio 1 dalį UAB „Garliavos prekyba“ direktoriui A. G. dėl to, kad šis tyčia, pažeisdamas Kooperatinių bendrovių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Kauno rajono Garliavos vartotojų kooperatyvo įstatų 4.1.8, 15 punktus 2012 m. birželio 28 d., 2012 m. liepos 11 d., 2012 m. liepos 19 d., 2012 m. rugpjūčio 31 d., 2013 m. liepos 2 d. nepateikė Kauno rajono Garliavos vartotojų kooperatyvo narei pajininkei F. K. informacijos apie šio kooperatyvo veiklą (2007 m. gruodžio 29 d. Kauno rajono Garliavos vartotojų kooperatyvo nutarimo Nr. 4-01, dokumentų, kuriuose užfiksuoti F. K. kooperatyvo nario pareigų nevykdymo faktai, Garliavos vartotojų kooperatyvo narių atstovų susirinkimo protokolo su informacija apie sprendimą išbraukti F. K. iš kooperatyvo narių pajininkų sąrašo dėl nuolatinio kooperatyvo nario pareigų nevykdymo).

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartimi pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimu, konstatavus, kad A. G. veika neturi administracinio teisės pažeidimo, nustatyto ATPK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

F. K. padavė apeliacinį skundą, prašė panaikinti šį nutarimą ir priimti naują – patraukti A. G. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 505 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 31 d. nutartimi nusprendė palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimą nepakeistą ir F. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ieškovas teigia, kad dėl atsakovės kaltės – nepagrįstų jos kaltinimų ir iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos, jis patyrė nuostolių, nes buvo priverstas naudotis advokato pagalba. Atsakovė, nepagrįstai įtraukdama ieškovą į teismo procesą ir taip nulemdama ieškovo išlaidų atsiradimą, pažeidė bendrą pareigą elgtis atsargiai, todėl, remiantis CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, turi prievolę atlyginti ieškovui visus jo patirtus nuostolius.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovo 700 Lt (202,73 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Teismas pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis nustato išlaidų atlyginimą tik administracinėse (ginčo), o ne administracinių teisės pažeidimų bylose, be to, pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas  proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, išsprendžiamas Civilinio proceso kodekso bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka toje pačioje byloje, o ne civilinės teisenos tvarka.

Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas nustatytas ATPK 279 straipsnyje. Kadangi administracinių teisės pažeidimų bylose išlaidų atlyginimo klausimas yra sureguliuotas, tai panašių ABTĮ šeštojo skirsnio normų, reglamentuojančių išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, taikyti, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, negalima.

Nustatęs, kad ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ATPK nenurodytas, o į CK 6.249 bei 6.271 straipsnių reguliavimo sritį jis nepatenka, teismas laikė ieškinį nepagrįstu.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, 2015 m. kovo 25 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą; priteisė atsakovei iš ieškovo 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, remdamasis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, 6.246, 6.249 straipsniais, nurodė, kad prievolė atsakovei atlyginti žalą ieškovui kiltų konstatavus, jog yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y. neteisėti veiksmai (neveikimas), padaryta turtinė žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos, atsakovės kaltė.

Vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, esminę reikšmę turi ne administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo pagrindas, o pareiškėjos kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, kas teismui sudarytų pagrindą spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Neteisėtais veiksmais, teismo vertinimu, būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl administracinio persekiojimo, kai besikreipiančiojo teisinis statusas ir kitos aplinkybės liudytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų.

Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės neįrodo paminėto elgesio standartų pažeidimo, dėl kurio kreipimasis teisminės gynybos ATPK nustatyta tvarka galėtų būti įvertintas kaip neteisėta veika CK 6.246 straipsnio prasme, nes atsakovė, kaip Garliavos vartotojų kooperatyvo pajininkė, kreipėsi į ieškovą su prašymu pateikti šio kooperatyvo dokumentus, administracinėje byloje taip pat nustatyta, kad atsakovei dokumentai nebuvo pateikti, tačiau pradėta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nenustačius, kad šiuos dokumentus ieškovas atsisakė atsakovei pateikti tyčia.

ATPK 279 straipsnyje, reglamentuojančiame išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimą, nenustatyta, kad šios išlaidos atlyginamos neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Administracinio teisės pažeidimo proceso išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, nes subjektinė ieškovo teisė nėra kilusi iš civilinių teisinių ar kitų teisinių santykių, dėl kurių pagal įstatymą bylos nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka (CPK 1 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių materialinius teisinius santykius, nepagrįstai netaikė CK 6.263 straipsnio 1 dalies, 1.137 straipsnio 2 dalies nuostatų, reglamentuojančių ginčo santykius dėl procesinės teisės įgyvendinimo sąlygų (CK 1.1 straipsnio 2 dalis), bei nepagrįstai sprendė, kad piktnaudžiavimas teise laikytinas būtina sąlyga taikyti CK 6.263 straipsnio 1 dalį, kartu nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, pateiktų 2010 m. gruodžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-411/2010, kad piktnaudžiavimas teise nevertintinas kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, o tik kaip kvalifikuojanti, t. y. užtikrinimo priemones prašiusio taikyti asmens kaltę patvirtinanti aplinkybė. Inicijuodama administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną atsakovė prisiėmė riziką, kad jos reikalavimai gali būti atmesti. Vien žalos padarymas gali būti pripažįstamas neteisėtu veiksmu. Neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, pripažintinas atsakovės, prašiusios taikyti ieškovui teisinę atsakomybę, reikalavimų nepagrįstumas, patvirtintas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-5537-919/2013. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu.

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo taisykles (CPK 177, 185 straipsnių nuostatas), nes netinkamai įvertino bylos duomenis ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų. Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-68-397/2014, konstatuota, kad ieškovas ne kartą informavo atsakovę, jog ji gali susipažinti su prašomais dokumentais ir gauti jų kopijas, tik turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau atsakovė to nepadarė. Asmuo, kuris turi realias galimybes įgyvendinti savo teises, nesikreipdamas į teismą, tačiau jomis nesinaudoja, taip atsisakydamas bendradarbiauti su kita šalimi, laikytinas piktnaudžiaujančiu teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Atsakovei – juridinio asmens akcininkei ir dalyvei – taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Ji turėjo suprasti, kad asmens dokumento pateikimas yra ekonomiškesnis ir racionalesnis jos tikslų įgyvendinimo būdas, o iškėlus administracinio teisės pažeidimo bylą ieškovui, šis patirs išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

3. Teismai nepagrįstai sprendė, kad atstovavimo išlaidos, teisme ginčijant nuobaudos paskyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje, priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso teisinio reguliavimo sferai ir nepatenka į CK 6.249, 6.271 straipsnių reguliavimo sritį. CK 6.271 straipsnis apskritai netaikytinas, nes nė viena iš ginčo šalių nėra valdžios institucija. Išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas reglamentuojamas ATPK 279 straipsnyje, tačiau jame nenustatytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovavimo ar kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kai gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, remiantis proceso teisės normomis, neįmanoma, atstovavimo išlaidos priteistinos, remiantis materialiosios teisės normomis, nagrinėjant reikalavimą taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. Tokios išlaidos, patirtos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, laikytinos nuostoliais, dėl kurių atlyginimo reikštini materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A502 -1269/2009). Teismai nepagrįstai ieškovo reikalavimą vertino ne kaip materialinio teisinio pobūdžio, kuriuo siekiama prisiteisti nuostolių atlyginimą, o reikalavimą, kuriuo, remiantis proceso teisės normomis, siekiama prisiteisti bylinėjimosi išlaidas administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismai netinkamai kvalifikavo bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, netaikė teisės normų, kurias būtina buvo taikyti. Be to, teismų praktika šiuo (žalos, patirtos neteisėtai įgyvendinant procesines teises administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje) klausimu yra negausi ir prieštaringa (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-153-579/2012; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1032-487/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-357/2013).   

Atsakovė atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, remdamasi šiais argumentais:

Kasatoriaus nurodytos teismų nutartys priimtos bylose, kurios netapačios nagrinėjamai, nes nesutampa faktinės aplinkybės, jose ginčai buvo kilę viešojo administravimo, ne administracinių teisės pažeidimų srityje. Pastarosios bylos pagal savo esmę yra baudžiamojo pobūdžio, todėl, esant spragų ir prieštaravimų, sprendžiant administracinių teisės pažeidimų bylas, taikytinos baudžiamojo, o ne civilinio proceso taisyklės.

Įstatymo ar teisės analogija taikytina, kai nėra teisės normos, reglamentuojančios nagrinėjamą konkretų atvejį. Šiuo atveju išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, atlyginimas yra sureguliuotas ir nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos bylinėjantis teisme patirtos išlaidos.

Teismai pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo reikalauti administracinio teisės pažeidimo proceso išlaidų atlyginimo civilinio proceso tvarka, nes subjektinė ieškovo teisė yra kilusi ne iš civilinių teisinių ar kitų teisinių santykių, dėl kurių pagal įstatymą bylos nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka (CPK 1 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką administracinio teisės pažeidimo teisenos keitimo į civilinę teiseną pateisinimas negali būti ir tai, kad ATPK nenustatyta tokių išlaidų atlyginimo priteisimo administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo atveju.

Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas nėra ieškovo reikalavimas ir nesudaro ieškinio dalyko. Kasatorius, pažeisdamas CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintus reikalavimus, ieškinyje nurodo procesinį, o ne materialinį teisinį reikalavimą. Tokiu atveju ieškinys negali būti nagrinėjamas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kasatorius reikalavimą atlyginti žalą kildina iš CK 6.263 straipsnyje įtvirtintos turtinės prievolės. Tokia prievolė atsiranda tik konstatavus visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas. Kasatorius savo reikalavimams pagrįsti nepateikia duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės veiksmų neteisėtumą. Nesutiktina su kasatoriumi, kad atsakovė turėjo prisiimti riziką. Administracinės bylos nutraukimas, netaikant asmeniui administracinės atsakomybės, savaime nereiškia, kad administracinės teisenos metu visi asmens atlikti veiksmai buvo neteisėti, o būtina nustatyti fizinio asmens, inicijavusio administracinį procesą, neteisėtus veiksmus, prieštaraujančius teisės normoms. Teismai pagrįstai nurodė, kad esminę reikšmę turi pareiškėjos kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, sprendžiant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, kas sudarytų pagrindą teismui taikyti civilinę atsakomybę už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai nutraukiama administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta pagal nukentėjusio asmens skundą

Principas ,,pralaimėjęs moka“ Lietuvos teisinėje sistemoje nėra absoliutus, jo taikymo ribos priklauso nuo teisinių santykių pobūdžio; bylą laimėjusio asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi būti derinama su bylą inicijavusio asmens teise kreiptis teisminės gynybos.  

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas reglamentuoja atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus taikymą. ATPK 9 straipsnyje įtvirtinta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinė atsakomybė už šiame kodekse nurodytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Nutarimo panaikinimo nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą pasekmes administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui reglamentuoja ATPK 3021 straipsnis, pagal jo nuostatas, jeigu teismas panaikino organo (pareigūno) nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir šią bylą nutraukė, grąžinamos išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutarimu. Kai grąžinti daikto negalima, atlyginama jo vertė. Neteisėtu administracinio arešto paskyrimu piliečiui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

Nuostatų dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ATPK nėra.

Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką; administraciniai teisiniai santykiai, kuriems taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymas – tai įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais reglamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1 dalies 16 punktas). Administracinio teisės pažeidimo kodeksas ir  Administracinių bylų teisenos įstatymas reglamentuoja iš esmės skirtingus teisinius santykius, todėl ABTĮ normos, inter alia, ABTĮ 44 straipsnio nuostatos dėl proceso išlaidų atlyginimo administracinio teisės pažeidimo teisenos santykiams įstatymo analogijos pagrindu negali būti taikomos.

Civilinio proceso kodeksas nustato bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvarką (CPK 1 straipsnio 1 dalis). CPK normos, inter alia, I dalies VIII skyriaus nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinio teisės pažeidimo teisenos santykiams įstatymo analogijos pagrindu negali būti taikomos dėl iš esmės skirtingos reglamentuojamų teisinių santykių prigimties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl neteisėtai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teismui panaikinus savivaldybės valdžios institucijos nutarimą skirti administracinę nuobaudą, išaiškinta, jog ATPK normose nenustatyta, kad neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos, todėl šis klausimas negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo teisenos tvarka; vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintu žalos atlyginimo principu, asmuo, neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus prašymą dėl bylos atnaujinimo, bylos Nr. 2AT-17-2012). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios teismų praktikos nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir nagrinėjamu atveju – kai nutraukiama administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta pagal nukentėjusio asmens skundą.

Valstybės ir savivaldybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuoja CK 6.271 straipsnis, kuriame įtvirtinta griežtoji valstybės ar savivaldybės atsakomybė: žalą, atsiradusią dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė ar savivaldybė, nepaisydamos konkretaus valstybės tarnautojo ar kito darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnis netaikomas, kai žala padaryta privataus asmens, taigi ir tuo atveju, kai neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo reikalauja žalos atlyginimo iš asmens, pagal kurio skundą pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena. Dėl šios priežasties nagrinėjamai bylai neaktuali, kaip neturinti precedentinės reikšmės, teismų praktika dėl valstybės atsakomybės už neteisėtu patraukimu administracinėn atsakomybėn padarytą žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartis, priimta administracinėje byloje D. K. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. A44 – 357/2013).

Kasatoriaus nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Lit-Invest“ v. UAB ,,Paribys“, bylos Nr. 3K-7-411/2010, priimta nagrinėjant klausimą dėl nuostolių, patirtų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje ginčo teisenos byloje, joje pateikti išaiškinimai neturi precedentinės reikšmės ir netaikytini nagrinėjamoje byloje dėl faktinių aplinkybių ir taikytinų įstatymų skirtingumo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl administracinių teisės pažeidimų ir baudžiamosios atsakomybės santykių panašumo (ATPK 9 straipsnis ir kt.) nagrinėjamu klausimu aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, kai žala padaryta asmeniui pasinaudojus Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta teise kreiptis teisminės gynybos privataus kaltinimo tvarka.

Kasacinio teismo konstatuota, kad vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, esminę reikšmę turi ne baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens išteisinimo faktas, o nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo; tai teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl baudžiamojo persekiojimo, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės rodytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų. Kai byloje nustatytos aplinkybės neįrodo aiškiai išreikšto atsakovų piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis teisminės gynybos negali būti pripažįstamas neteisėtu veikimu CK 6.246 straipsnio prasme. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B., D. B. v. G. Č., bylos Nr. 3K-3-331/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P., D. P., bylos Nr. 3K-3-351/2011).

Aptartų įstatymo ir teismų praktikos nuostatų pagrindu teisėjų kolegija išaiškina, kad tuo atveju, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens reikalavimas dėl proceso išlaidų priteisimo iš asmens, pagal kurio skundą administracinio teisės pažeidimo byla buvo iškelta, nagrinėjamas pagal deliktinę civilinę atsakomybę nustatančius įstatymus, administracinio teisės pažeidimo teisenos nutraukimo faktas nėra pakankamas atsakovo civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti; naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu tik konstatavus, kad asmuo piktnaudžiavo teise, sąmoningai nepaisė rūpestingumo ir atidumo imperatyvų.

Įvertinusi procesinių bylos dokumentų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino, kad faktinės bylos aplinkybės: atsakovė turi teisę gauti informaciją iš kooperatyvo, kurio pajininkė yra, šiuo klausimu daugybę kartų kreipėsi į ieškovą, jos prašomi dokumentai nebuvo pateikti, administracinio teisės pažeidimo byla ieškovui nutraukta nenustačius jo tyčios dėl padaryto pažeidimo – nepatvirtina atsakovės piktnaudžiavimo teise kreiptis teisminės gynybos. Kasaciniame skunde nepateikta argumentų, paneigiančių šias teismo išvadas.

Dėl visumos aptartų aplinkybių skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.             

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus kasacinio skundo, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Atsakovė pateikė duomenis apie 600 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos atsakovei priteistinos iš kasatoriaus (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 8.14 punktai).

Kasacinis teismas patyrė 6,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. gruodžio 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei F. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600 (šešis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,17 Eur (šešis Eur 17 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                        Alė Bukavinienė

          Sigita Rudėnaitė

                                                                                                                      Dalia Vasarienė