Civilinė byla Nr. 2A-674/2013
Procesinio sprendimo kategorijos 126.5., 126.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Sanvada“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1078-71/2012 pagal kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriaus pareiškimą uždarosios akcinės bendrovės ,,Sanvada“ bankroto byloje dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
Kreditorius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, kreipėsi į teismą dėl bankrutuojančios UAB ,,Sanvada“ pirmojo kreditorių susirinkimo, įvykusio 2012-07-27, nutarimų panaikinimo. Prašo panaikinti nutarimo Nr. 2.3 „Dėl Kreditorių komiteto darbo reglamento tvirtinimo“ 3.4. ir 3.6. punktus ta apimtimi, kuria nustato teises tik tiems kreditoriams, kurių reikalavimu suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų visų kreditorių reikalavimų sumos, taip pat prašo panaikinti BUAB „Sanvada“ pirmojo kreditorių susirinkimo, įvykusio 2012 m. liepos 27 d., nutarimo Nr. 7 „Dėl informacijos teikimo apie bankroto bylos eigą“ 2 ir 3 punktus ta apimtimi, kuria nustatytas apmokėjimas už dokumentų kopijas, informacijos ar prašomų dokumentų kopijų pateikimas per 10 darbo dienų bei kreditorių susirinkimų, kreditorių komiteto posėdžių protokolų pateikimas per 10 kalendorinių dienų.
Kreditoriaus nuomone, šie nutarimo punktai prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo tikslams ir kreditorių interesams. Nurodė, kad kreditorių susirinkimas balsų dauguma (65,095 proc.) priėmė nutarimą Nr. 2.3 „Dėl komiteto darbo reglamento tvirtinimo“, kurio 3.4 ir 3.6 punktų reglamentacija yra neteisėta bei pažeidžia kreditorių teises. Pagal 3.4 punktą įmonės kreditoriai, nesantys kreditorių komiteto nariai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų visų kreditorinių reikalavimų sumos, turi teisę kreiptis į komiteto pirmininką su prašymu įtraukti jų siūlomą klausimą į darbotvarkę bei reglamento projekto 3.6 punktą, pagal kurį kreditorių komiteto posėdžiuose turi teisę dalyvauti bankrutuojančios įmonės akcininkas arba jo atstovas, administratoriaus įgaliotas asmuo ir kiti atstovai, įmonės kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų visų kreditorių reikalavimų sumos.
Fondo valdybos Mažeikių skyriaus nuomone, tokia nutarimo Nr. 2.3 „Dėl komiteto darbo reglamento tvirtinimo“ 3.4 ir 3.6 punktų reglamentacija yra neteisėta, nes teismas yra patvirtinęs 151 kreditorių, iš kurių tik trys kreditoriai turi reikalaujamą 10 procentų kreditorinių reikalavimų ribą, o iš šių trijų kreditoriui 2 išrinkti kreditorių komiteto nariais (UAB „Skolų departamentas“ ir Vytautas Banys), taigi pagal reglamento projekto 3.4 punktą klausimus įtraukti į komiteto darbotvarkę turės tik Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, visiškai analogiška situacija susidaro ir analizuojant reglamento 3.6 punktą. Priimtas nutarimas užkerta bet kokią galimybę likusiems kreditoriams dalyvauti bankroto procese, gauti reikalingą informaciją ar skųsti galimai neteisėtus kreditorių komiteto nutarimus, kadangi jokia informacija 151 BUAB „Sanvada“ kreditorių nepasieks, nes elementariausiai kreditoriai nežinos nei kada vyks kreditorių komiteto posėdžiai, nei kokia būsimo ar buvusio posėdžio darbotvarkė, o jei ir sužinos, tai neturės galimybės įtraukti rūpimo ir teisėto klausimo į darbotvarkę bei negalės dalyvauti kreditorių komiteto posėdžiuose. Pažymėjo, kad Fondo valdybos Mažeikių skyrius ginčijamą nutarimo projektą gavo tik 2012 m. liepos 27 dieną, tai yra tą pačią dieną kai vyko kreditorių susirinkimas, todėl savo nuomonės šiuo klausimu pareikšti neturėjo galimybės.
Atsiliepimu į skundą BUAB „Sanvada“ bankroto administratorius prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad 2012-07-27 įvyko BUAB „Sanvada“ kreditorių susirinkimas pagal iš anksto suformuotą darbotvarkę. Kreditorių susirinkimo metu pagal darbotvarkės 2.3. p. buvo spręstas klausimas dėl BUAB „Sanvada“ kreditorių komiteto darbo reglamento patvirtinimo, o pagal darbotvarkės 7 punktą - dėl informacijos apie bankroto bylą teikimo tvarkos patvirtinimo. Balsuodami dėl šių darbotvarkės klausimų, kreditoriai nusprendė patvirtinti tiek kreditorių komiteto darbo reglamentą, tiek administratoriaus pasiūlytą informacijos apie bankroto bylos eigą teikimo tvarką.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. lapkričio 2 d. nutartimi patenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus skundą, panaikino BUAB „Sanvada“ pirmojo kreditorių susirinkimo, įvykusio 2012 m. liepos 27 dieną, nutarimo Nr. 2.3 „Dėl kreditorių komiteto darbo reglamento tvirtinimo“ 3.4. ir 3.6. punktus ta apimtimi, kuria nustatomos teisės tik tiems kreditoriams, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų visų kreditorių reikalavimų sumos, panaikino nutarimo Nr. 7 punkto dalį „Dėl informacijos teikimo apie bankroto bylos eigą“ ta apimtimi, kuria nustatytas apmokėjimas už dokumentų kopijas, informacijos ar prašomų dokumentų kopijų pateikimas per 10 darbo dienų bei kreditorių susirinkimų, kreditorių komiteto posėdžių protokolų pateikimas per 10 kalendorinių dienų.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal ĮBĮ 21 straipsnį iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų. ĮBĮ 23 straipsnio 11 punkte įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punktą bankroto administratorius teikia informaciją kreditoriams kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Toks ĮBĮ nustatytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad kreditoriaus teisė gauti informaciją priklauso nuo kreditorių susirinkimo nutarimų šiuo klausimu ir yra įgyvendinama kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka bei sąlygomis, t. y. būtent kreditorių susirinkimui deleguojama teisė nustatyti, kokia tvarka kreditoriai gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Teismas sprendė, kad ginčijamo kreditorių susirinkimo patvirtinti nutarimo 2.3 „Dėl kreditorių komiteto darbo reglamento tvirtinimo“ 3.4 ir 3.6 punktai bei nutarimo Nr. 7 „Dėl informacijos teikimo apie bankroto bylos eigą“ nustatyta tvarka neužtikrina optimalios kreditorių teisių apsaugos.
- Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
BUAB ,,Sanvada“ bankroto administratorius pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, o kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skundą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1.Ginčijamo reglamento nuostatos suformuluotos remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 22 str. 3 d. norma, pagal kurią ,,Reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorius, kurio reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos“. Būtent asmuo, inicijuojantis kreditorių susirinkimo sušaukimą, pasiūlo ir tokio susirinkimo darbotvarkę, todėl ginčijama reglamento nuostata atspindi būtent įstatymo leidėjo valią nustatyti minimalią teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų ribą (santykį su visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma), nuo kurios kreditoriai turi teisę nuspręsti dėl kreditorių susirinkimo šaukimo ir jame svarstytinų klausimų pobūdžio. Pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas tokią minimalią ribą apibrėžė siekdamas užtikrinti bankroto procese operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principų tinkamą įgyvendinimą. Priimdamas ginčijamą nutartį teismas iš esmės nepateikė motyvų, kodėl reglamento 3.4. p. ir 3.6. p. pripažįstami neteisėtas, tik apsiribojo neargumentuota išvada, jog jie neužtikrina optimalios kreditorių teisių apsaugos.
2. Pabrėžtina tai, kad už kreditorių komiteto darbo reglamento patvirtinimą balsavo didžioji dauguma visų balsavusiųjų, tarp jų visi balsavę I eilės kreditoriai (darbuotojai), VMI, kiti smulkesni III eilės BUAB „Sanvada“ kreditoriai, kas patvirtina, kad jų interesai šiuo kreditorių susirinkimo nutarimu pažeisti nebuvo, priešingai - atitiko jų valią. Teismas, patenkindamas vieno kreditoriaus skundą, šiuo atveju panaikino nutarimą, teisėtai (nepažeidžiant procedūrinių reikalavimų) priimtą visų bankrutuojančios įmonės kreditorių daugumos.
3. Kreditorių komitetas yra organas, kuris kontroliuoja, kaip vykdomas bankroto procesas, kontroliuoja administratoriaus veiklą, atstovauja visų kreditorių interesams ir juos gina laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų (ĮBĮ 25 str. 2 d.). Taigi kreditorių komitetas yra organas, sudarytas iš visų kreditorių jų susirinkime išrinktų atstovų, atsakingas už visų kreditorių interesų gynimą, administratoriaus veiklos ir bankroto proceso eigos kontrolę. Kreditorių komiteto nariai yra deleguoti visų likusių kreditorių spręsti tam tikrus, kreditorių susirinkimo jiems pavestus klausimus, todėl tiesioginis kiekvieno kreditoriaus dalyvavimas kreditorių komiteto posėdyje nėra reikalingas.
4. Kreditorių informavimo apie bankroto bylos eigą tvarkoje nustatytas 10 darbo dienų terminas informacijos ir susijusių dokumentų jos paprašiusiam kreditoriui pateikimui yra maksimalus terminas, per kurį administratorius įsipareigojo tokią informaciją pateikti, tačiau tai nereiškia, kad šis terminas bus išnaudotas kiekvienu atveju. Tokį terminą administratorius apibrėžė atsižvelgdamas į praktikoje dažnai pasitaikančių kreditorių reikalavimų suteikti informaciją pobūdį ir apimtis, taip pat į itin didelį kreditorių šiame bankroto procese skaičių, t.y. siekdamas apsidrausti nuo atvejų, kai vienu metu daug kreditorių pateikia įvairius prašymus, o administratorius per trumpesnį laiką fiziškai nespėtų pateikti jų prašomos informacijos, kas savaime reikštų, jog jis pažeidė kreditorių nustatytą informacijos teikimo tvarką.
5. Visiškai nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad nustatyti terminai, per kuriuos kreditoriams turi būti pateikiama informacija, įteikiami kreditorių komiteto posėdžių protokolai, užkerta kelią jiems ginti savo teises, kadangi pagal ĮBĮ 24 str. 5 d. terminas skundams paduoti yra skaičiuojamas nuo žinojimo apie pažeistą teisę dienos, kas reiškia, kad skundą pvz. dėl kreditorių komiteto nutarimo jame dalyvavęs kreditorius pateikti gali per 14 dienų nuo kreditorių komiteto protokolo gavimo dienos.
6. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad kreditorių informavimo apie bankroto bylos eigą tvarkoje numatytas mokestis už kreditoriams teikiamos bankroto bylos medžiagos kopijas yra nustatytas neteisėtai. Visų pirma, tokia išvada yra nemotyvuota, todėl sunku įvertinti, kodėl teismas šią nutarimo dalį pripažino neteisėta. Tačiau akivaizdu, kad teismas nevertino aplinkybės, jog darydamas bankroto bylos medžiagos kopijas pagal kiekvieno kreditoriaus reikalavimą, administratorius patiria kanceliarines išlaidas, kurias turi kompensuoti nustatytas mokestis. Nemokamai teikti kiekvienam kreditoriui jo pageidaujamos bankroto bylos medžiagos kopijas, įvertinant patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą kanceliarines išlaidas, be to, paties administratoriaus darbo ir laiko sąnaudas, būtų neabejotinai nuostolinga. Be to, mokesčio už dokumentų ir kitos medžiagos kopijavimą nustatymas yra įprasta praktika tiek privačių subjektų, tiek valstybinių institucijų veikloje.
Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu kreditorius prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime kreditorius iš esmės pakartoja savo skunde ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus argumentus.
IV. Apeliacinio teismo nustatyos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. l d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Minėto įstatymo normos suteikia teisę kreditoriams kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) priimtų nutarimų ir apskųsti juos įstatymo nustatyta tvarka (ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p., 24 str. 5 d.).
Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta kreditorių teisė dalyvauti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus reiškia ne tik tai, kad ši teisė įgyvendinama kiekvieno kreditoriaus nuožiūra, bet ir tai, jog turi būti laikomasi šiame įstatyme nustatytų procedūrų, nepažeidžiant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių.
Įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad po pirmojo kreditorių susirinkimo kitus susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas. Reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorius, kurio reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos. Įstatyme išvardydamas asmenis, turinčius teisę sušaukti kreditorių susirinkimą, įstatymų leidėjas išsamiai nustato šiuos asmenis, nesuteikdamas kitiems asmenims tokios teisės. Kitose šio įstatymo teisės normose išimčių dėl šios normos taikymo nenumatyta. Dėl to aptariama teisės norma negali būti aiškinama išplečiant sąrašą asmenų, kurie įstatyme neįvardyti kaip turintys teisę sušaukti kreditorių susirinkimą. Pagal įstatymą kreditorius, turintis mažiau kreditorinių reikalavimų kaip 10 procentų visų kreditorių reikalavimų sumos, turi tik teisę reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą, t. y. iniciatyvos teisę kreiptis į asmenis, turinčius teisę savarankiškai sušaukti kreditorių susirinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007).
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ir pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriaus valdyba, konstatuodami nurodytų teisės normų ydingumą, nepasisakė, kaip, jų požiūriu, turėtų būti reglamentuotos kreditorių, kurių reikalavimų suma vertine išraiška nesudaro 10 proc., teisės dalyvauti kreditorių komiteto darbe ir kviečiant kreditorių susirinkimą. Teismas abstrakčiai nurodė, kad ginčijamą klausimą kreditorių susirinkimas turi nagrinėti iš naujo. Yra akivaizdu, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas negali pakeisti ar išplėsti ĮBĮ reglamentuojančios kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkos.
Nei Įmonių bankroto įstatymas, nei kiti teisės aktai nenustato draudimo kreditoriams, kurių kreditorinis reikalavimas nesiekia 10 proc. visų reikalavimų verčių ribos, dalyvauti kreditorių komiteto posėdžiuose stebėtojo teisėmis, minėto reglamento 3.4 ir 3.6 punktai tokio draudimo taip pat nenumato. Pareiškėjas VSDFV Mažeikių skyrius nepateikė jokių objektyvių duomenų apie 151 kreditorių pageidavimą dalyvauti kreditorių komiteto posėdžiuose.
Pagal ĮBĮ 21 straipsnį iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai, kurių
reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo
reikalavimus, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie
įmonės bankroto bylos eigą, kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo ir kreditorių
susirinkimo priimtų nutarimų. ĮBĮ 23 straipsnio 11 punkte įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimas turi
teisę nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus
informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punktą bankroto
administratorius teikia informaciją kreditoriams kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Toks ĮBĮ
nustatytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad kreditoriaus teisė gauti informaciją priklauso nuo
kreditorių susirinkimo nutarimų šiuo klausimu ir yra įgyvendinama kreditorių susirinkimo nustatyta
tvarka bei sąlygomis, t. y. būtent kreditorių susirinkimui deleguojama teisė nustatyti, kokia tvarka
kreditoriai gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Kreditorių
susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams (ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalis), o kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Sprendžiant ar skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytas 10 darbo dienų terminas informacijai pateikti nepažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų ir kreditoriaus teisių bei teisėtų interesų, ši informacijos teikimo sąlyga vertintina, atsižvelgiant į konkrečios bankrutuojančios įmonės bankroto proceso specifiką. Pažymėtina, kad informacijos pateikimo tvarkos 3 punktas nurodo, jog kreditorių susirinkimų, kreditorių komiteto posėdžių protokolai kreditoriams pateikiami neatlygintinai, gavus kreditoriaus prašymą per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Taigi pagrindinė su bankroto procedūromis susijusi informacija pateikiama per palyginti trumpą terminą - 3 darbo dienas ir neatlygintinai (b. l. 9).
BUAB ,,Sanvada“ administratorius pagrįstai nurodo, kad bendrovės kreditorių skaičius viršijo 150 ir susiklosčius situacijai, kai visi kreditoriai pasikreiptų vienu metu, administratorius, kuris, galimai administruoja ne vieną įmonę, fiziškai gali nesugebėti pateikti reikalingos informacijos trumpais terminais, taigi, nustatant per trumpą informacijos pateikimo terminą, galėtų būti pažeidžiamos administratoriaus teisės ir tai galėtų daryti neigiamą įtaką bankroto proceso sklandžiai eigai. Kita vertus, nesutiktina su apelianto pozicija, kad 10 darbo dienų terminas informacijai pateikti galėtų būti vertinamas kaip nesavalaikis dokumentų ar informacijos gavimas, kuris galėtų užkirsti kelią kreditoriui ginti savo teises ar užvilkinti bankroto bylos eigą. Teisėjų kolegijos vertinimu, 10 darbo dienų terminas informacijai pateikti, įvertinant bankrutuojančios įmonės kreditorių skaičių, yra optimalus ir nesudarantis pagrindo išvadai, kad tuo galėtų būti užvilkintas bankroto procesas.
Kreditorių galimybės ginti savo teises, nustačius minėtą terminą, nėra apribojamos, kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ĮBĮ nustatyti procesiniai terminai skundui pateikti pradedami skaičiuoti nuo sužinojimo apie pažeistas teises momento.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentas, kad kreditorių komiteto posėdžių kopijų apmokestinimas gali būti traktuojamas kaip siekis apriboti valstybinių institucijų galimybes gauti su bankroto procedūromis susijusią informaciją, taip išvengiant papildomos bankroto procedūrų kontrolės. Pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu nebuvo išskirta nei viena kreditorių grupė, toks apmokestinimas už dokumentų kopijų pateikimą numatytas visiems kreditoriams, taigi kreditorių lygiateisiškumo bankroto procese principas nebuvo pažeistas. Priešingai, jeigu būtų nuspręsta šias administratoriaus sąnaudas įtraukti į administravimo išlaidų sąmatą, tai turėtų įtakos visiems kreditoriams, nepriklausomai nuo to, ar jie naudotųsi teise kreiptis į administratorių dėl dokumentų kopijų pateikimo, ar atvyktų pas administratorių su dokumentais susipažinti betarpiškai, nereikalaudami dokumentų kopijų, būtent tokiu atveju galėtų būti laikoma, kad kreditorių teisės yra pažeidžiamos, nes dalis kreditorių būtų priversti mokėti (šia suma atitinkamai galimai sumažėtų jų kreditorinių reikalavimų patenkinimas) už paslaugas, kuriomis jie nesinaudotų.
Be to, kreditorius taip pat turi galimybę su visa informacija susipažinti atvykęs pas administratorių, nereikalaudamas dokumentų kopijų, todėl teiginys, kad tokiu susirinkimo nutarimu siekiama apriboti valstybinių institucijų galimybes gauti su bankroto procedūromis susijusią informaciją taip išvengiant papildomos bankroto procedūrų kontrolės, yra nepagrįstas, nes galimybės gauti su bankroto procedūromis susijusią informaciją nėra ribojamos, jos yra vienodos palyginus su kitais kreditoriais.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamu nutarimu nustatytas dokumentų kopijos kainos dydis nėra nepagrįstai didelis, jis nelaikytinas akivaizdžiai neadekvačiu lyginant su kai kurių kitų analogiško pobūdžio paslaugas teikiančių įmonių ir valstybinių institucijų įkainiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-588/2013).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad BUAB ,,Sanvada“ 2012 m. liepos 27 d. pirmojo kreditorių susirinkime patvirtinto darbo reglamento 3.4 ir 3.6 punktai bei informacijos teikimo kreditoriams apie įmonės bankroto procedūrų eigą tvarkos 2 ir 3 p. nepažeidžia kreditorių teisių ir interesų, teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl pirmosios instancijos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis naikintina, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus skundas atmestinas.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo sprendimui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r ė:
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus skundą atmesti.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Vytas Milius
Marytė Mitkuvienė