Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-925-290/2014
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03873-2014-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 50.14; 79.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugpjūčio 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Č. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
n u s t a t ė :
kad Č. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarimu paskirta 350 Lt bauda už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 2072 straipsnio 3 dalyje, tai yra už tai, kad jis, 2014 m. gegužės 7 d. apie 19.05 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurios galinės dalies buvo įrengtas vaizdinis agitacinis stendas su kandidato į prezidentus N. P. atvaizdu, vykdė vaizdinę agitaciją arčiau kaip 50 metrų nuo pastato, kuriame įrengta balsavimo patalpa. Tokiais veiksmais Č. K. pažeidė Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų įstatymo 46 straipsnio 8 dalies 5 punkto reikalavimus.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, Č. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti jam paskirtą administracinę nuobaudą vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis. Nurodo, kad nepripažįsta pažeidimo, išskyrus tai, kad netyčiniais veiksmais buvo priverstas apsisukti įvažiavęs į (duomenys neskelbtini), nes, dėl susidariusio automobilių kamščio (duomenys neskelbtini)gatvėje, kitaip pasielgti ir greitai įvykdyti policijos pareigūnų ir stebėtojo reikalavimus buvo neįmanoma. Teigia, kad byloje liudytojais apklausti E. P., A. S., I. Š. patvirtino, jog jis susiklosčiusioje situacijoje elgėsi geranoriškai, tiesiogiai piliečių neagitavo, vykdė visus jam keliamus pareigūnų ir rinkimų stebėtojų reikalavimus. Pažymi, kad jo vairuojama transporto priemonė protokole nurodytoje vietoje, kuri pažymėta kaip pažeidimo riba, atsidūrė tik todėl, kad nebuvo techninių galimybių kitaip pasitraukti iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Be to, šioje gatvėje tuo metu nebuvo jokių ženklų, nurodančių, kur prasideda 50 metrų agitacijos draudimo riba, nebuvo jokios informacijos apie tai, kad vyksta išankstiniai rinkimai, taip pat nebuvo nuorodų į rinkiminės apylinkės būstinę. Jo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai visus jo paaiškinimus traktavo kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Kita vertus, apylinkės teismas nevertino aplinkybės, kad jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir už pažeidimą, numatytą ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje, t. y. už automobilio apsukimą draudžiamoje vietoje. Už šį pažeidimą paskirtą baudą jis sumokėjo tą pačią dieną. Mano, kad antrą kartą už tą patį pažeidimą jis negali būti baudžiamas. Akcentuoja, kad jis yra aktyvus, įstatymų nepažeidinėjantis Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis visuomenei naudingą darbą – (duomenys neskelbtini).
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados – vyresnysis tyrėjas atsiliepime į skundą prašo netenkinti Č. K. apeliacinio skundo ir Kauno apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Č. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Byloje kilęs ginčas dėl administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo pagal ATPK 2072 straipsnio 3 dalį. ATPK 9 straipsnis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytąją valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nustačius pažeidimo faktą (vietą, laiką, esmę) ir konstatavus būtinus pažeidimo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę.
Aukštesnės instancijos teismas, visapusiškai išanalizavęs byloje esančius įrodymus bei visą pateiktą rašytinę bylos medžiagą, padarė išvadą, kad Č. K. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 2072 straipsnio 3 dalyje, sudėtis. Pirmos instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
ATPK 2072 straipsnio 3 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. joje nėra išsamiai atskleista visa reikiama teisės norma (neišsamiai aprašytas draudžiamas elgesys) ir kuri, siekiant atskleisti visą teisės normą, siunčia, kreipia į kitą norminį teisės aktą (aktus). Šiuo atveju tai rinkimų ar referendumo įstatymai, kurių teisės normų pažeidimas analizuojamu atveju ir turi būti konstatuotas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad Č. K. pažeidė Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų įstatymo (toliau – Įstatymo) 46 straipsnio 8 dalies 5 punkto reikalavimus. Šis punktas numato, kad draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą:50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa. P. I. politinės reklamos skleidimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. Sp-27, 3.1 punktą, išorinė politinė reklama suprantama kaip vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama. Išorine politine reklama taip pat laikoma politinė reklama, skelbiama viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse. Taigi sistemiškai analizuojant bei vertinant aukščiau minėtų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad transporto priemonėje įrengtas vaizdinis agitacinis stendas su kandidato į prezidentus atvaizdu laikytinas išorine politine reklama, o tokios transporto priemonės važiavimas (buvimas) arčiau kaip 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, yra draudžiamas.
Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad 2014 m. gegužės 7 d. Č. K. vairavo automobilį, ant kurio galinės dalies buvo įrengtas reklaminis stendas su kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus N. P. atvaizdu ir užrašu „Vienintelis nesisteminis kandidatas į prezidentus N. P.“. Apie 19.00 val. šis automobilis buvo privažiavęs arčiau nei 50 metrų iki Kauno miesto savivaldybės pastato, kuriame tuo metu vyko išankstiniai Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų 2014 m. balsavimai. Šios aplinkybės neginčija ir pats Č. K.. Tačiau jis teigia, kad (duomenys neskelbtini)s gatvėje, kuria jis tuo metu važiavo, nebuvo jokių nuorodų ar informacijos apie tai, kad tuo metu savivaldybės pastate buvo įrengta balsavimo patalpa, taip pat nebuvo 50 metrų atstumą ribojančių ženklų. Be to, jis toje vietoje ketino tik apsisukti, kadangi, dėl didelio automobilių kamščio (duomenys neskelbtini), arčiau jis fiziškai to padaryti negalėjo. Todėl jis, neturėdamas tyčios skleisti politinę reklamą draudžiamu būdu, buvo priverstas apsisukti įvažiavęs į (duomenys neskelbtini). Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad ši Č. K. iškelta versija, teisiniam veikos kvalifikavimui reikšmės neturi ir vertinama tik kaip jo pasirinkta gynybos taktika bei bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Nei ATPK 2072 straipsnio 3 dalies dispozicija, nei Įstatymo 46 straipsnio 8 dalies 5 punkto norma nereikalauja atsižvelgti į pažeidimo padarymo aplinkybes konstatuojant pažeidimo faktą. Akivaizdu, kad Č. K. vairuojamas automobilis su išorine vaizdo reklama, buvo arčiau nei 50 metrų iki pastato, kuriame buvo įrengta balsavimo patalpa, todėl aplinkybės, kurioms esant, pažeidimas buvo padarytas, pažeidimo fakto nepaneigia. Kita vertus, apeliantas, kaip išorinės politinės reklamos skleidėjas, privalėjo būti atidus ir rūpestingas, žinoti tokios reklamos skleidimo būdus ir teisės aktuose įtvirtintus šios reklamos skleidimo draudimus.
Taip pat atmestinas Č. K. argumentas, jog jis už tą patį pažeidimą yra baudžiamas antrą kartą. Nors byloje nėra pateikta duomenų apie tai, jog apeliantas buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, ir jis tokių duomenų taip pat nepateikė, tačiau pažymėtina, kad ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 2072 straipsnio 3 dalyje numatyti pažeidimai yra skirtingi, o tai, kad jie buvo padaryti vienu metu, neleidžia teigti, jog apeliantas baudžiamas antrą kartą už tą patį pažeidimą.
Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Č. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ATPK 2072 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio nei keisti, nei naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r ė :
palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarimą nepakeistą ir Č. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Jurgis Kiškis