Civilinė byla Nr. e2A-11-413/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06985-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1;  

  3.3.1.18.3

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Edvardo Palioko,

sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,

dalyvaujant ieškovei N. Ž.,

atsakovų atstovui advokatui Gilbertui Kinderevičiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. M., V. M., J. M., J. P., E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-368-587/2019 pagal ieškovų L. Ž. bei N. Ž. ieškinį atsakovams V. M., V. M., J. M., J. P., E. S. ir atsakovų priešieškinį ieškovams dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovams N. Ž. bei L. Ž. ir atsakovams V. M., V. M., J. M., J. P. bei E. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas). Sklypas bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šiomis idealiosiomis dalimis: N. Ž. – 20561/79296; L. Ž. – 20660/79296; V. M. – 13774/79296; V. M. – 6887/158592; J. M. – 10527/79296; J. P. – 6887/105728; E. S. – 6887/105728. Naudojimosi tvarka žemės sklypu nenustatyta.

2.       Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti jiems teisę be atsakovų sutikimo pagal UAB „Projektų vystymo grupė“ inžinierės N. S. 2018 m. kovo 20 d. parengtą ginčo žemės sklypo schemą atsidalinti jiems priklausančias šio žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, priskiriant abiem ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise minėtoje schemoje indeksu „2“ pažymėtą žemės sklypo dalį (41221 m2), o atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priskiriant žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „1“ (38075 m2), taip pat atlikti ieškovams kadastrinius matavimus ir visus veiksmus, reikalingus dviejų atskirų žemės sklypų pagal šią schemą suformavimui bei įregistravimui Nekilnojamojo turto registre.

3.       Atsakovai teismui pateiktu priešieškiniu prašė pripažinti atsakovams teisę be ieškovų sutikimo pagal 2018 m. rugpjūčio 31 d. UAB ,,Valakas“ parengtą ginčo žemės sklypo schemą atidalinti atsakovams priklausančią šio žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant jiems bendrosios dalinės nuosavybės teisę į minėtoje schemoje indeksu  „1“ (38075 m2) pažymėtą sklypo dalį, o ieškovams pripažįstant bendrosios dalinės nuosavybės teisę į minėtoje schemoje indeksu „2“ (41221 m2) pažymėtą sklypo dalį, atlikti kadastrinius matavimus ir visus kitus veiksmus, reikalingus dviejų atskirų žemės sklypų pagal minėtą schemą suformavimui bei įregistravimui Nekilnojamojo turto registre.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas pripažino ieškovams N. Ž. bei L. Ž. teisę be atsakovų V. M., V. M., J. M., J. P. bei E. S. sutikimo pagal UAB „Projektų vystymo grupė“ inžinierės N. S. 2018 m. kovo 20 d. parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), schemą atsidalinti ieškovams priklausančias šio žemės sklypo N. Ž. priklausančią 20561/79296 dalį ir L. Ž. priklausančią 20660/79296 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priskiriant abiem ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise minėtoje schemoje indeksu „2“ pažymėtą žemės sklypo dalį (41221 m2), o atsakovams V. M., V. M., J. M., J. P. bei E. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priskiriant žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „1“ (38075 m2), bei atlikti kadastrinius matavimus ir visus veiksmus, reikalingus dviejų atskirų žemės sklypų pagal šią schemą suformavimui bei įregistravimui Nekilnojamojo turto registre.

5.       Teismas taip pat priteisė ieškovams solidariai iš atsakovų po 77,50 Eur bylinėjimosi išlaidas bei priteisė ieškovui L. Ž. solidariai iš atsakovų 1000 Eur dydžio atstovavimo išlaidas.

6.       Teismas nurodė, kad nuo ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teisių į žemės sklypą įregistravimo tarp bendraturčių kilo nesutarimai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Dėl šių nesutarimų ieškovai ilgą laiką negalėjo tinkamai naudotis žemės sklypu – iš jo visą naudą pasiimdavo atsakovai, t. y. kiti sklypo bendraturčiai, kurie naudojo sklypą savo reikmėms, nuomojo jį kitam asmeniui žemės ūkio veiklai.

7.       Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad vienoje ginčo žemės sklypo dalyje, kurią ieškovai prašo paskirti atsakovams, stovi pamatai, ūkinis pastatas, iki kurio nutiestas asfaltuotas kelias. Kita neužstatyta sklypo dalis, kurią ieškovai prašo paskirti jiems, yra suarta ir naudojama žemės ūkio veiklai, sklype yra laikomos trąšos, žemės ūkio padargai. Ginčo žemės sklypo teritorijoje yra vienos iš atsakovių J. M. nuosavybės teise valdomas 0,33 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis kelio servitutą. Tame sklype, tos pačios atsakovės nuosavybės teise yra pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – viraline, dviem ūkiniais pastatais, sandėliu, daržine, tvartu bei kitais inžineriniais kiemo statiniais. Pagal ieškovų pateiktą schemą minėtas servitutas lieka ieškovams siūlomoje dalyje, tačiau jis yra ir prašomų atidalinti sklypų taisyklinga riba.

8.       Teismas atmetė atsakovų argumentus, jog sklypas turi būti taisyklingos konfigūracijos, kadangi viso sklypo išorinės ribos yra tokios, kad taisyklinga konfigūracija negalima. Teismas sprendė, kad ieškovai siūlomu sklypo atidalinimo planu nepažeidžia nei teisės aktų, nei teismų praktikoje suformuluotų taisyklių. Be to, teisingas yra ieškovų siūlymas servitutą palikti ieškovų sklypo riboje (įskaityti į jiems tenkančią sklypo dalį savo sklypo dydžio sąskaita), tačiau jį pateikiant ir kaip sklypų ribą, taip išlaikant sklypo vientisumą. Atsakovų siūloma sklypo atidalinimo schema (1 t. b. l. 155), teismo nuomone, pažeistų ieškovų teises vien tuo, kad jiems siūlomame žemės sklype (gana ženkliai sklypo viduje) paliekamas atsakovei J. M. priklausantis servitutas.

9.       Teismas sprendė, kad žemės atidalinimą reikia nustatyti atsižvelgiant ir į faktinį sklypo naudojimą. Liudytoju apklaustas ūkininkas S. Ž. paaiškino, kad jis laiko padargus ir trąšas jam leidusių naudoti žemės sklypą asmenų – atsakovų, t. y. ieškovų atsakovams siūlomoje paskirti žemės sklypo dalyje. Kadangi atsakovai tarpusavyje sklypo nesidalina, teismas sprendė, kad tą žemės sklypo dalį, kurioje veiklą vykdo ūkininkas jų sutikimu, jie visi naudoja bendrai, be to, tą dalį ieškovai ir siūlo paskirti atsakovams. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovai leido naudotis žemės sklypu ūkininkui S. Ž., ieškovai nėra sudarę su šiuo asmeniu nei sklypo nuomos, nei panaudos sutarčių. Todėl akivaizdu, kad atsakovų leidimas naudotis ginčo sklypu, kurio naudojimas viršija jų nuosavybės dalį, pažeidžia ieškovų teises.

10.       Atsakovai taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad tarp šalių yra nusistovėjusi ilgametė naudojimosi žeme tvarka, pagal kurią atsakovai naudoja tik šiaurinę žemės sklypo dalį, į kurią pretenduoja ieškovai. Žemės atidalijimui gali turėti reikšmės tik nusistovėjusi ilgametė faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka, o ne naujas ar besikaitaliojantis faktinis valdymas, kuris atsakovų nurodomas atsižvelgiant į kilusius teisminius ginčus.

11.       Teismas atkreipė dėmesį, kad pradiniu priešieškiniu atsakovai siūlė padalinti žemės sklypą ne į šiaurinę ir pietinę dalis, o į vakarinę ir rytinę dalis, todėl teismas tokią atsakovų nenuoseklią poziciją vertino kritiškai. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra galimybė atidalyti ginčo žemės sklypą taip, kad patiems atsakovams tektų jų statiniais užstatyta sklypo dalis, o ieškovams – sklypo dalis, kuri neapsunkinta atsakovų statiniais, t. y. būtent taip, kaip prašo atidalyti žemės sklypą ieškovai. Teismas nurodė, kad atidalijimas pagal atsakovų schemą būtų neracionalus, nepatogus, nepagrįstai varžytų ieškovų teises ir išliktų ginčų tikimybė ateityje.

12.       Teismas pažymėjo, kad atsakovai nepagrįstai neigia ginčo žemės sklype (pietinėje dalyje) esančių ir jiems priklausančių statinių priklausomybę, motyvuodami tuo, kad jų savininkė O. M. nebuvo jų įteisinusi. Teismas nurodė, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. O. M. palikimą lygiomis dalimis priėmė atsakovai, todėl įgijo ir aptartus neteisėtus statinius. Atsakovai sklypo dalį, kurioje yra jų statiniai, priešieškiniu siekia priskirti ieškovams, todėl teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad atsakovai nepagrįstai siekia išspręsti neteisėtų statybų padarinių šalinimo klausimą ieškovų sąskaita, kurie dėl to patirtų didžiules išlaidas.

13.       Atsakovų minimas teisės aktas (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513), nurodo, kad žemės sklypas negali būti atidalinamas jei jis yra teisminio ginčo objektu teisme ar areštuotas. Tai yra negali būti atidalinamas žemės sklypas neteismine tvarka, jeigu dėl jo yra teisminis ginčas. To paties teisės akto 83 straipsnyje nustatyta, kad ginčai dėl bendraturčių sprendžiami teismine tvarka, t. y. niekas negali uždrausti bendraturčiui kreiptis į teismą, jei nėra susitariama ne teismine tvarka dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės. Be to, reikalavimui dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės teikiamas prioritetas, kadangi atidalinimas iš bendrosios nuosavybės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą bei padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų.

14.       Teismas darė išvadą, kad žemės sklypo atidalijimas pagal ieškovų pateiktą atidalijimo schemą atitinka bendraturčiams priklausančias nuosavybės dalis, visi bendraturčiai turėtų tiesioginį patekimą į sklypą iš Didvyrių gatvės ir galėtų tiesiogiai jungtis prie joje esančių komunikacijų, tokius sklypus būtų patogu naudoti ir tai įgalintų kiekvienam iš esamų bendraturčių gauti maksimalią naudą. Tokia schema atitinka ir bendraturčių interesų derinimo principą.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15.       Apeliaciniu skundu atsakovai V. M., V. M., J. M., J. P. bei E. S. (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimą, ieškovų ieškinį atmesti, o atsakovų priešieškinį patenkinti visiškai ir atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

1.1.                      CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės realizuojama laikantis Žemės įstatyme (toliau - ŽĮ) nustatytos tvarkos. ŽĮ 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (ŽĮ 37 straipsnis) ir rengiami ŽĮ 40 straipsnyje bei žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 12,13,19 punktuose nustatyta tvarka. Teismų praktikoje yra aiškiai pasisakyta, kad projekto parengimas ir pateikimas derinti Nacionalinės žemės tarnybai yra būtina sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog tokių projektų nebuvimas (nepateikimas teismui) vertinamas kaip ieškinio trukumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006). Ieškovai savo teises atsidalinti savo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės privalėjo realizuoti ŽĮ nustatyta tvarka, t. y.  parengę žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, o teismas galėjo svarstyti ieškinį tik tuo atveju, jei ieškovai būtu parengę ir pateikę teismui minėtą projektą.

1.2.                      Teismas išnagrinėjo bylą be žemės sklypo pertvarkymo projekto, o schemą prilygino tokiam projektui, tokiu būdu atleisdamas ieškovus nuo pareigos pagal materialinės teisės normose įtvirtintą tvarką bei sąlygas parengti žemės sklypo pertvarkymo projektą sklypui atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Priimdamas tokį sprendimą teismas pažeidė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

1.3.                      Apeliantai teismo proceso metu akcentavo, kad jie daugiausiai naudojosi ginčo sklypo šiaurine dalimi, ji nuo seno buvo jų (asmenų, iš kurių paveldėta) įdirbta. Liudytojas S. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sklypą dirbo visų bendraturčių sutikimu, tame tarpe ir ieškovų, nurodė, kad už teisę naudotis sklypu ieškovams atsilygino natūra, pjaudamas žolę kitame ieškovų sklype. Ieškovai šių aplinkybių nepaneigė, iš esmės akcentuodami tik tai, kad tarp šalių nebuvo rašytinės sutarties dėl sklypo dalies nuomos. Tačiau rašytinės sutarties nebuvimas niekaip nekeičia fakto, kad liudytojas tarėsi su visais sklypo bendraturčiais dėl naudojimosi sklypu.

1.4.                      Apeliantams nesuprantamas teismo motyvas, kad trąšų pasidėjimas ir traktoriaus pastatymas tam tikru momentu tam tikroje sklypo dalyje, kažkokiu būdu sukuria nepaneigiamą įrodymą, kad būtent apeliantai yra tos dalies naudotojai ir būtent apeliantams sklypo naudotojo kilnojamųjų daiktų vienkartinis pasidėjimas sukuria teises ir pasekmes. Be to, teismo sprendimas grindžiamas prielaida, jog neįregistruoti statiniai priklauso apeliantams, nors byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų ir apeliantai šią aplinkybę neigė. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad O. M. galėjo pamatus statyti, ar juos įsigijo.

1.5.                      Ieškovų pasiūlytoje schemoje apeliantams priskiriama žemės dalis, kurioje lieka visi sklypo apribojimai ir apsunkinimai, t. y. pakrantės apsaugos juosta ir zona, elektros linijos apsaugos zona, valstybei priklausantys melioracijos sistemos ir įrenginiai, kelio apsaugos zona, visi bešeimininkiai statiniai, kai tuo tarpu ieškovų dalyje tėra tik kelio apsaugos zona. Apeliantų nuomone, akivaizdu, kad tuo atveju, jei ieškovų siūlomas atidalinimo variantas būtų lygiavertis, ieškovams neturėtų būti jokio skirtumo, kuri dalis jiems būtų priskirta, juolab, kad jie negyveno žemės sklype ir patys jo nedirbo, kad turėtų tam tikrą pagrįstą lūkestį ar pirmumo teisę į konkrečią sklypo dalį. Taigi ieškovai, neturėdami pagristo lūkesčio į konkrečią sklypo dalį, tiesiog manipuliuoja situacija, mėgindami apeliantams palikti ženkliai prastesnę sklypo dalį (mažiau racionalios formos, su visais apribojimais ir apsunkinimais).

1.6.                      Apeliantai byloje pasiūlė variantą, pagal kurį sklypas šalims būtų padalintas taip, kad neregistruoti statiniai, vienos iš apeliantų sodyba ir sklypas, servitutinis kelias iki šios sodybos, visa kelio apsaugos zona liktų apeliantų dalyje, o sklype esantys apsunkinimai ir apribojimai - pakrantės apsaugos juosta ir zona, elektros linijos apsaugos zona, valstybei priklausantys melioracijos sistemos ir įrenginiai patektų į abu sklypus (rytinės ir vakarinės žemės sklypo dalių paskirstymas). Tokie atidalinti sklypai būtų racionalesnės formos.

1.7.                      Teismo proceso metu ieškovą L. Ž. atstovavo jo sutuoktinė N. Ž., kuri pati yra ieškovė ir turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Visi ieškovų procesiniai dokumentai rengti bendrai, atskirų procesinių dokumentų ar veiksmų ieškovo L. Ž. vardu, kuriems būtų gaištamas atskiras atstovavimo laikas, nėra. Kadangi ieškovai yra sutuoktiniai, tai ieškovas L. Ž. sumokėjo ieškovei N. Ž. už teisines paslaugas iš bendrų lėšų, o ieškovės gautos iš sutuoktinio lėšos taip pat yra bendros, kas leidžia teigti, kad ieškovai realių išlaidų nepatyrė, nors prašo jas priteisti iš apeliantų.

16.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai N. Ž. ir L. Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovams iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Ieškovai savo reikalavimus suformulavo įvertinę taikytiną teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką. Apeliantų minimo projekto parengimui, viešinimui, derinimui, tikrinimui, tvirtinimui ir t. t. teisės normos numato konkrečią tvarką ir sprendimus šiais klausimais priima viešojo administravimo subjektai. Teismas, nagrinėdamas bylas, nesiima spręsti klausimų, priskirtų viešojo administravimo subjektų kompetencijai. Projektas negali būti rengiamas, derinamas, viešinamas, tikrinamas, tvirtinamas ir t. t., žinant, kad yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo. Todėl projekto parengimui būtina sąlyga yra arba bendraturčių bendras sutarimas arba įsiteisėjęs teismo sprendimas, leidžiantis parengti projektą be nesutinkančių bendraturčių sutikimų. Todėl teisminio nagrinėjimo metu, kaip pagrindo užtenka projektinio pasiūlymo (šiuo atveju yra parengta žemės sklypo atsidalijimo schema), kurio pagrindu teismas spęstų, ar toks atidalijimo variantas pažeidžia kito bendraturčio teises, ar ne. Visi kiti atitikties teisės aktų reikalavimams klausimai yra sprendžiami sekančiu etapu, t. y. projekto rengimo, derinimo ir tvirtinimo atsakingose institucijose metu. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, tokius reikalavimus (reikalavimus, grindžiamus žemės sklypų schema) laikė tinkamais.

2.2.                      Atsakovų pozicija dėl sklypo naudojimo ir galimų atidalijimo variantų nesutampa, nes V. M. bylos nagrinėjimo metu pamatęs atsakovų patikslintu priešieškiniu siūlomą atidalijimo schemą nurodė, kad ji jam netinka ir jis nori ne tokio atidalinimo, o tokio, koks buvo siūlytas pagal pirminę schemą. Atsakovė J. P. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė, jog jai visiškai nesvarbu, kuri sklypo dalis bus priskirta atsakovams ir atsakovus palaiko tik iš solidarumo, t. y. neturi savo asmeninės nuomonės ir daro taip, kaip dauguma. Toks pozicijos kaitaliojimas patvirtina, jog atsakovai neturi jokio tikro intereso į konkrečią (pvz. šiaurinę) sklypo dalį.

2.3.                      Nagrinėjamu atveju pietinėje sklypo dalyje stovi atsakovams priklausantys pamatai, atsakovų ūkinis pastatas, iki kurio sklype nutiestas asfaltuotas kelias ir kuris yra naudojamas žemės ūkio veiklai. Atsakovai nepagrįstai neigia, jog pietinėje sklypo dalyje esantys neįregistruoti pamatai (jų vieta pažymėta ieškovų schemoje) priklauso atsakovams.

2.4.                      Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sklype ieškovai žemės ūkio veikla neužsiiminėja, sklypą žemės ūkio veiklai naudoja atsakovai tiesiogiai ir per ūkininką S. Ž., kuris sklypą šiai veiklai naudoja atsakovų leidimu. Būtent pietinėje sklypo dalyje ieškovas L. Ž. buvo užtikęs atsakovus kasančius bulves. Tai, kad šioje sklypo dalyje atsakovai buvo pasisodinę bulves savo reikmėms patvirtino ir liudytojas ūkininkas S. Ž.. Taigi byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovai intensyviau naudojo būtent pietinę, o ne šiaurinę sklypo dalį, o dabar bet kokiomis priemonėmis siekia tai paneigti ir savo naudotą dalį su visais nelegaliais pastatais nepagrįstai nori priskirti ieškovams. Tokia atsakovų pozicija rodo jų nesąžiningumą ir siekį bet kokiomis priemonėmis tenkinti savo poreikius kitų bendraturčių sąskaita, kas visiškai neatitinka formuojamos teismų praktikos ir taikytinų principų.

2.5.                      Atsakovai teigia, kad teismas sprendimu nepagrįstai priteisė ieškovui L. Ž. atstovavimo išlaidas. Pažymi, kad sklypo dalys ieškovams priklauso asmeninės, o ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovas turi teisę turėti atstovą byloje, kuris rengtų procesinius dokumentus ir atstovautų teisme. Joks teisės aktas nedraudžia sutuoktiniui teikti atlygintines teisines paslaugas. Tiek ieškovė N. Ž. jai priklausančią sklypo dalį, tiek ieškovas L. Ž. jam priklausančią sklypo dalį turi asmeninės nuosavybės teisėmis. Suprantama, kad advokatė N. Ž., gindama ieškovų poziciją, byloje dirbo, gaišo savo laiką, kurį būtų galėjusi skirti teisinėms paslaugos kitam klientui suteikti ir gauti už tai atlygį. Todėl yra sąžininga, teisinga ir protinga, kad L. Ž. sumokėjo jai už suteiktas teisines paslaugas. Beje, ieškovė išrašė bendraieškiui L. Ž. sąskaitą už suteiktą teisinę pagalbą, taikydama du kartus mažesnius įkainiais nei paprastai tokiu atveju taiko kitiems klientams. L. Ž. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ženkliai mažesnės nei LR teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Be to, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. 

18.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra 7,9296 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovams N. Ž. ir L. Ž. priklauso po 20561/79296 idealines dalis žemės sklypo; atsakovams V. M. – 13774/79296; V. M. – 6887/158592; J. M. – 10527/79296; J. P. – 6887/105728; E. S. – 6887/105728 idealinės žemės sklypo dalys (1 t., b. l. 33-38). Pateiktu teismui ieškiniu ieškovai prašė pripažinti jiems teisę vykdyti minėto turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procedūrą pagal UAB „Projektų vystymo grupė“ parengtą 79296 kv. m žemės sklypo atidalijimo schemą, ieškovams paskiriant pietinę 41221 kv. m dydžio žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „2“, o atsakovams – šiaurinę 38075 kv. m dydžio žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „1“ (1 t., b. l. 9-10). Atsakovai pateikė byloje priešieškinį, prašydami taikyti „veidrodinį“ žemės sklypo atidalijimo variantą, t. y. atsakovams pripažinti teisę be ieškovų sutikimo vykdyti minėto turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procedūrą pagal UAB „Valakas“ parengtą 79296 kv. m žemės sklypo atidalijimo schemą, atsakovams paskiriant pietinę 38075 kv. m dydžio žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „1“, o ieškovams – šiaurinę 41221 kv. m dydžio žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „2“.

19.       Pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 20 d. sprendimu pripažino, kad ieškovų pasiūlytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planas yra priimtinesnis dėl racionalesnio, šalių interesų pusiausvyrą labiau užtikrinančių ir faktinę žemės naudojimo padėtį atitinkančių kriterijų. Todėl teismas ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė.

20.       Atsakovai, nesutikdami su tokiomis teismo išvadomis, pateikė apeliacinį skundą.

Dėl teisės atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo

21.       Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

22.       Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

23.       CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo realizuojama laikantis Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – ŽĮ) nustatytos tvarkos. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (ŽĮ 37 straipsnis). Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje bei lydimuosiuose teisės aktuose (pvz., Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose 2004 m. spalio 4 d. žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Taisyklės)) nustatyta tvarka. 

24.       Apeliantai nurodo, kad ieškovų parengta žemės sklypo atidalijimo schema nėra tinkamas įrodymas šios nutarties 23 punkte paminėtų teisės aktų prasme, todėl, vadovaujantis kasacinio teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje 3K-3-101/2006, turėjo būti vertinama kaip ieškinio trūkumas ir bylą išnagrinėjęs teismas ja vadovautis negalėjo.

25.       Teisėjų kolegija šiuos apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, apeliantų nurodomos kasacinės bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės (faktinis ieškinio dalykas) nesutampa, nes paminėtoje kasacinėje byloje ieškovai prašė atidalyti natūra jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis iš bendro žemės sklypo pagal žemės sklypo atidalijimo geodezinį planą–pasiūlymą, tuo tarpu nagrinėjamos civilinės bylos pagrindas ir dalykas – ieškovų teisės pripažinimas vykdyti ginčo žemės sklypo atidalijimo procedūrą be atsakovų sutikimo pagal juridinio asmens parengtą žemės sklypo atidalijimo schemą (žemės pertvarkymo projektą). Antra, ieškovų teisių aptartu būdu gynimo principas pripažįstamas ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019). Trečia, atsakovai nenurodė jokių aplinkybių, kad ieškovų parengtas žemės sklypo pertvarkymo projektas (schema) prieštarauja imperatyvioms tokio dokumento parengimo nuostatoms, kad jo pagrindu parengti sprendiniai ir jų tolimesnis įgyvendinimas yra negalimas ar/ir neįmanomas. Ketvirta, analogišku būdu buvo parengtas ir atsakovų žemės sklypo pertvarkymo dokumentas (schema), kuriuo buvo grindžiamas atsakovų priešpriešinis reikalavimas byloje. Tai teikia pagrindo išvadai, kad grįsdami minėta aplinkybe apeliacinį skundą, apeliantai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi, viena vertus, jie teigia, kad ieškovų įrodinėjimo priemonė yra netinkama, kita vertus, tokia pačia, anot atsakovų, netinkama įrodinėjimo priemone jie grindžia savo priešieškinį byloje (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

26.       Pažymėtina, kad atidalijant kiekvienam iš bendraturčių žemės sklypo dalį natūra, būtina atsižvelgti į konkrečias galimybes sklypus panaudoti pagal paskirtį, taip pat į kitas aplinkybes, leidžiančias racionaliai valdyti ir naudotis sklypu, laikantis sklypų paskirties.

27.        Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Teismo sprendimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės motyvavimas tais atvejais, kai pateikiamas vienas atidalijimo variantas, ir tais atvejais, kai teikiami alternatyvūs variantai, turi savo specifiką. Pirmuoju atveju vertinamas siūlomo varianto techninis priimtinumas, atitiktis bendraturčių dalims, ar nepažeidžiamos kitų asmenų teisės. Antruoju atveju turi būti įvertinamos ne tik šios aplinkybės, bet aptariami kiekvieno varianto pranašumai ir trūkumai, atitinkamai motyvuojant, kodėl tenkinamas vienas iš variantų arba atmetami visi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 ir joje nurodyta praktika).

28.       Kaip nurodyta šios nutarties 18 punkte, šalys siekė atsidalinti žemės sklypą „veidrodiniu“ principu, t. y. kiekviena šalis prašė padalinti sklypą išilgai ir paskirti jai pietinę žemės sklypo dalį, o priešingai pusei (šaliai) – šiaurinę žemės sklypo dalį. Nurodyta aplinkybė teikia pagrindo išvadai, kad toks žemės sklypo padalinimo į pietinę ir šiaurinę dalis būdas tenkina abiejų šalių interesus, yra įmanomas be neproporcingos žalos žemės sklypo paskirčiai ir abejoms šalims priimtinas. Byloje kilo ginčas dėl kitko – kuriai iš šalių paskirti prašomą žemės sklypo dalį ir kurios iš šalių argumentai labiausiai užtikrintų jų interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus, racionalesnį bei patogesnį žemės sklypo naudojimą, galimų žemės bendraturčių ginčų eliminavimą ateityje.

29.       Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bylos rašytiniais įrodymais (antstolio 2018 m. balandžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypų schemomis ir kt.), byloje apklausto liudytojo S. Ž. bei ieškovų paaiškinimais, sprendė, kad minėtus atidalijimo kriterijus labiausiai atitinka ieškovų siūlomas žemės atidalijimo variantas.

30.       Remdamasis aptartais įrodymais, teismas nustatė, kad tiek šiaurinė, tiek pietinė žemės sklypo dalys yra suartos ir naudojamos žemės ūkio veiklai. Šiaurinėje sklypo dalyje, kurią ieškovai prašo paskirti atsakovams, stovi pamatai, ūkinis pastatas, į kurį nutiestas paasfaltuotas keliukas, jame laikomos trąšos ir žemės ūkio padargai, kurių panaudojimu yra suinteresuoti būtent atsakovai arba jų sutikimu ūkininkas (liudytojas) S. Ž.. Į minėto 7,9296 ha žemės sklypo teritoriją, jo šiaurinę ir pietinę dalis, patenka atsakovei J. M. priklausantis 0,33 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiais statiniais, gyvenamuoju namu, viraline, dviem ūkiniais pastatais, sandėliu, daržine, tvartu bei kitais inžinieriniais kiemo statiniais. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai iki ginčo atsiradimo žemės sklypu nesinaudojo, kad atsakovams minėtas nekilnojamasis turtas perėjo nuosavybėn paveldėjimo pagrindu po O. M. mirties, teismas padarė pagrįstą ir bylos įrodymams neprieštaraujančią išvadą, kad faktiniai šiaurinės žemės sklypo dalies ir jame esančių statinių, tame skaičiuje ir neįregistruotų, naudotojai yra atsakovai (CPK 185 straipsnis). Atsakovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis minėtų teismo išvadų nepaneigė, todėl teismas, vadovaudamasis šios nutarties 26-28 punktuose aptartomis sąlygomis, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.

31.       Aptariamam kontekste būtina pažymėti, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto naudojimo ir valdymo, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimaliam atidalijimo variantui pasiekti būtina, kad bendraturčiai kooperuotųsi; siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5, 4.75 straipsnių nuostatų; jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.).

32.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas skyrė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, pasiūlė šalims ginčą spręsti taikiai, byloje buvo taikyta mediacijos procedūra, tačiau abejoms šalims priimtinas rezultatas nebuvo pasiektas. Kaip teismo posėdyje paaiškino ieškovė N. Ž., kurios paaiškinimus patvirtino ir atsakovų atstovas advokatas G. Kinderevičius, ieškovai minėtų derybų metu siūlė atsakovams ir piniginę kompensaciją, ir kompensuoti galimus atsakovų praradimus dėl į šiaurinę žemės sklypo dalį patenkančią apsaugos zoną, užimtą inžinieriniais statiniais (melioracijos griovys, elektros linijų apsaugos zona), natūra (t. y. sumažinant savo nuosavybės dalį ir perleidžiant ją atsakovams), tačiau atsakovai nei su vienu iš pasiūlymų nesutiko.

33.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų (jų atstovo) teiginiai ir pateikti rašytiniai duomenys (2020-02-10 lydraštis su planu) apie nenaudingą žemės sklypo dalį ir ekonominį siekiamų atidalinti žemės sklypų (ne)naudingumą grindžiami nepateikiant į bylą tai patvirtinančių specialių įrodymų (pvz., turto vertintojų specialistų ar ekspertų išvadų), taip pat į atsakovų elgesį, aptartą nutarties 32 punkte, ir į tai, kad kitų žemės sklypo atidalijimo variantų atsakovai nesiūlo, teisėjų kolegija turi pagrindą spręsti, kad atsakovų argumentai apie ekonominį prašomų padalinti sklypų naudingumą grindžiami prielaidomis ir asmenine atsakovų nuomone, o jų elgesio standartas neatitinka sąžiningumo, šalių interesų derinimo ir kooperavimosi principų. Todėl tenkinti atsakovų apeliacinį skundą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba taikyti alternatyvų apeliantų teisių gynimo būdą – ieškovų ieškinį atmesti, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34.       Apeliantai prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui L. Ž. priteista solidariai iš atsakovų 1000 Eur atstovavimo išlaidų, kadangi ieškovą byloje atstovavo jo sutuoktinė ir advokatė N. Ž., kuri byloje yra taip pat dalyvaujantis asmuo –ieškovė, nes visi ieškovų procesiniai dokumentai buvo rengiami bendrai, todėl jokios atstovavimo išlaidos realiai negalėjo būti patirtos.

35.       CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Fizinių asmenų atstovai pagal įstatymą privalo pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius jų teises ir pareigas (CPK 52 straipsnio 1 dalis), o atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 straipsnio 1 dalis). Atstovavimo civiliniame procese sutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis (CK 6.756–6.765 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014; kt.). 

36.       Nagrinėjamu atveju ieškovai yra sutuoktiniai, be to, N. Ž. yra advokatė. Tai reiškia, kad ji turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Ieškovai į bylą yra pateikę 2016 m. kovo 21 d. atstovavimo sutartį, pagal kurią N. Ž. susitarė atstovauti L. Ž. interesus visuose teismuose, ikiteisminėse institucijose ir kt., tačiau sutiktina su apeliantų argumentu, kad nagrinėjamu atveju ieškovė atstovavo byloje tiek savo, tiek ir sutuoktinio interesus. Todėl laikytina, jog ieškovas L. Ž. pavedė savo sutuoktinei N. Ž. jo vardu atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis, t. y. tarp ieškovų susiklostė pavedimo teisniai santykiai.

37.       Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso normos asmenų, galinčių būti atstovais civiliniame procese pagal pavedimą, ir mokėjimo už atstovavimą klausimus reglamentuoja pakankamai aiškiai ir imperatyviai. CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiems giminaičiams ar sutuoktiniui.

38.       Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai fiziniam asmeniui atstovauja su juo susiję, CPK 56 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodyti asmenys, negali būti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).

39.       Nagrinėjamu atveju ieškovė N. Ž. pirmosios instancijos teismui pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus ir prašė ieškovo L. Ž. naudai iš atsakovų solidariai priteisti 1000 Eur atstovavimo išlaidas. Prašyme nurodė, kad ieškovo teisinės pagalbos išlaidos susidarė už ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį, atsiliepimo į patikslintą priešieškinį parengimą, pasiruošimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teismo posėdžiuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė N. Ž. atstovavo pagal pavedimą ne tik sutuoktinio L. Ž., bet ir savo pačios asmeninius interesus ir tiek visi procesiniai dokumentai parengti, tiek teisme interesai ginami buvo bendrai abiejų ieškovų, todėl vadovaujantis prieš tai nurodytais teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo išaiškinimais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui L. Ž. priteisė solidariai iš atsakovų 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidas, todėl šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir ieškovo L. Ž. prašymas dėl 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmestinas.

 Dėl procesinės bylos baigties

40.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamam ginčui spręsti pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, tačiau yra pagrindas jį iš dalies pakeisti  39 punkte aptartais motyvais.

41.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio skundžiamo teismo sprendimo rezultato. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

42.       Apeliacinės instancijos teismui materialine prasme iš esmės Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimą palikus nepakeistą, atsakovų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

 Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimą iš dalies pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui L. Ž. solidariai iš atsakovų V. M., V. M. ir E. S., J. M., J. P. 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) atstovavimo išlaidų ir ieškovo L. Ž. prašymą dėl 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                       Gintautas Koriaginas

              Rūta Palubinskaitė

               Edvardas Paliokas