Administracinė byla Nr. eA-3087-881/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00522-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų 
Vilijos Mikuckienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo 
K. M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas K. M. M. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) pilietis. 2015 m. jis įstojo į „(duomenys neskelbtini)“ partiją, kuri nepalaiko diktatūrinio režimo šalyje. Po vieno iš partijos rengiamo protesto jis buvo sumuštas, jį pradėjo persekioti, ieškojo ir namuose, todėl buvo priverstas palikti kilmės šalį.

3.       Migracijos departamentas 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės šalį ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus.

4.       Pareiškėjas, ginčydamas Migracijos departamento sprendimą, nurodė, kad prašyme suteikti prieglobstį nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Nurodė išvykimo iš kilmės šalies argumentus, kurie patvirtina, kad jis yra realiai persekiojamas politiniu pagrindu.

5.       Pasak pareiškėjo, atsakovas surinko duomenis tik apie kitų partijų narius, kurie buvo neteisėtai sulaikyti, persekiojami, tačiau tai nėra pagrindas išvadai, jog pareiškėjo partijos nariai nebuvo sulaikyti ir jie yra saugūs. Be to, jo pasakojimą patvirtina ir pareiškėjo pateikti išsamūs įrodymai, kurių atsakovas visiškai nevertino jo naudai.

6.       Akcentavo, kad atsakovo sprendimai negali būti grįsti prielaidomis, o išimtinės aplinkybės nebuvo nustatytos ar pagrįstos. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, netinkamai įvertino individualią pareiškėjui kylančią grėsmę, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

7.       Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.

8.       Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas ir pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

9.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo grindžiamas grėsmėmis, susijusiomis su 2017 m. rugpjūčio 17 d. vykusio protesto organizavimu bei slaptos valstybinės paslapties atskleidimu žiniasklaidos atstovams. Tačiau pareiškėjo pateikta informacija nebuvo nuosekli. Pareiškėjas apklausos metu ir raštiškame prieglobsčio prašyme teigė, kad jo tėvas žuvo dėl režimo kaltės. Prieglobsčio prašytojo rašytiniame prašyme pažymima, kad policininkai / kariškiai buvo pasiųsti nužudyti lazdomis ir mečetėmis jo tėvo, paties tuometinio šalies prezidento įsakymu. Pareiškėjo pateiktame dokumente tik konstatuojama apie 56 metų vyro mirtį, tačiau nenurodoma mirties priežastis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo papasakotos tėvo žūties aplinkybės nebuvo pagrįstos. Taip pat pareiškėjas teigė, kad nuo 2015 m. priklauso partijai „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o įvertinus surinktą kilmės valstybės informaciją, pagal kurią (duomenys neskelbtini) Respublikoje veikia daugiapartinė sistema, o užsieniečio minėta partija nevykdė aktyvios politinės veiklos (nedalyvavo rinkimuose, savivaldoje), todėl mažai tikėtina, kad vien asmens priklausymas konkrečiai partijai jam keltų realią grėsmę, kuri prilygtų persekiojimui. Liūdnai pagarsėję 2017–2018 m. (duomenys neskelbtini) protestai prasidėjo 2017 m. rugpjūčio mėn. 19 d.,
t. y. dvejomis dienomis vėliau nei prieglobsčio prašytojas „mobilizavo“ partijos pasekėjus. Viešai prieinamais duomenimis, protestas (duomenys neskelbtini)buvo sustabdytas saugumo pajėgų todėl, kad organizatoriai nesilaikė sutarto protesto maršruto, tačiau užsienietis teigė, jog protestuotojai tiesiog buvo užblokuoti kariškių, policininkų ir saugumiečių. Pareiškėjas teigė, kad dėl dalyvavimo šiame proteste, jam buvo įteikti šaukimai į teismą, tačiau dokumentai, kuriais pareiškėjas siekė pagrįsti minėtas aplinkybes, nėra įtikinami įrodymai, kurie pagrįstų apie valstybės siekį persekioti asmenį, todėl, kad: 1) juose nėra minimos šaukimo į teismą priežastys; 2) kviečiamo asmens duomenys yra parašyti ranka; 3) šaukimai buvo pristatyti
praėjus 6 mėn. po dalyvavimo demonstracijoje (nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. 17–19 d. iki 2018 m.
vasario mėn. 23-28 d.); 4) internete galima rasti ne vieną šio dokumento pavyzdinį šabloną. Pareiškėjas taip pat teigė, kad dėl jo menamo draugo perduotos informacijos, kurią jis vėliau perdavė laikraščiui „(duomenys neskelbtini)“, kariuomenė buvo pradėjusi tyrimą, kurio metu nustatė, jog būtent jis buvo atsakingas už protestų organizavimą bei valstybinės paslapties (tariamo kyšio priėmimą) atskleidimą. Vis dėl to, pareiškėjo atsiųstame dokumente, tyrimo priežastys yra įvardijamos visiškai priešingos: viešosios tvarkos trikdymas, organizuotas susibūrimas bei pareigūnų provokacija. Be to, šis dokumentas neįrodo, kad asmenį persekioja kariuomenė, nes pats dokumentas yra tariamai surašytas prokuroro. Atsižvelgus į esminius dokumento ir pasakojimo trūkumus, į tai, kad: 1) dokumentas yra įregistruojamas „00 - -„ numeriu; 
2) dokumentas yra parengtas 2021 m. kovo 1 d., tačiau antspaude, kuris „patvirtinta“ apie dokumento tikrą kopiją ranka įrašyta data yra viena diena vėlesnė; 3) informacija apie pareiškėją ir jo nusižengimus yra užpildyta ranka, šis įrodymas apie pradėtą tyrimą ir pasakojimas dėl menamo kariuomenės persekiojimo, įskaitant persekiojimą net kaimyninėje šalyje, buvo atmestas kaip nepagrįstas ir mažai tikėtinas. Pareiškėjas Migracijos departamentui taip pat pateikė organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ rekomendaciją
 (8–10 paveikslėliai), kurioje yra raginama suteikti asmeniui tarptautinę apsaugą. Tyrimo metu buvo patikrinta nurodyta organizacija. Kontaktų skiltyje nurodytas internetinio puslapio adresas yra nepasiekiamas, o pagrindinis puslapis atidaro brukalą. Kontaktų skiltyje nurodyta 2013 m. balandžio mėn. 24 d. pažyma „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šiuo kodu pavyko rasti įregistruotą tik nepelno siekiančią organizaciją „(duomenys neskelbtini)“, kuri siūlo savanorišką praktiką (duomenys neskelbtini). Dokumente yra minima, kad pareiškėjo šeima kreipėsi į šią agentūrą 2018 m. kovo mėn. 23 d. dėl grasinimų pagrobti bei nužudyti. Pastebėtina, kad apklausos metu prieglobsčio prašytojo baimės ir grėsmės nebuvo nuoseklios: vienu metu didžiausia jo baimė buvo įkalinimas, o kitu metu – baimė būti nužudytam. Atsižvelgus į tai, kad užsieniečio pasakojimas iš esmės nebuvo nuoseklus, į tai, kad nėra duomenų, jog (duomenys neskelbtini) valdžia po protestų būtų ėmusi papildomų suėmimų, į tai, kad (duomenys neskelbtini) valdžia dar 2018 m. skyrė amnestiją didelei daliai suimtų protestuotojų (45 iš 92), o pateiktam dokumentui yra keliama pagrįstų abejonių dėl jo autentiškumo, buvo nuspręsta, kad ši pareiškėjo pasakojimo dalis ir pateiktas dokumentas yra mažai tikėtini. Be to, pareiškėjas pateikė straipsnį ir žurnalą, kuriame tariamai yra aprašomas jo dingimas bei dalyvavimas „(duomenys neskelbtini)“ partijos organizuotame proteste, tačiau internete nepavyko rasti informacijos apie pareiškėjo pateiktą žurnalą „(duomenys neskelbtini)“, o pastebėjus, kad tam tikras naujienas skiria net 2–3 mėn. laikotarpis, o žurnalo naujienos yra orientuotos labiau į didžiulio masto įvykius ir naujienas, tyrimo metu buvo įvertintinas pateikto įrodymo autentiškumas. Žurnalas buvo pateiktas PDF formate, todėl pirmiausiai jis buvo konvertuotas į DOC formato failą. Jį konvertavus, paaiškėjo, kad žurnalas yra lengvai koreguojamas pagal tai, kokią informaciją norima pridėti ar ištrinti. Tyrimo metu buvo įvertinti ir kitų žurnalo puslapių autentiškumas. Paaiškėjo, kad tam tikri puslapiai yra visiškai identiški kitų internetinių puslapių pateiktai informacijai ir išdėstymui. Atsižvelgus į prieš tai nurodytas aplinkybes ir pastebėtas autentiškumo spragas, ginčijamame sprendime konstatuota, kad ir šis pareiškėjo pateiktas įrodymas negali būti laikomas patikimu ir pagrindžiančiu jo pasakojimą.

10.       Akivaizdu, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų, taip pat įvertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad pareiškėjas patirs neteisėtus veiksmus, nurodytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, o deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, t. y. iš esmės vien pareiškėjo nesutikimas su ginčijamu sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti šį sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

11.       Pareiškėjui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II.

12.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61828 3 punktą, jį išdėstydamas taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61828
4 punktą, jį išdėstydamas taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; kitą skundo dalį atmetė.

13.       Teismas nustatė, kad Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Pareiškėjas asmens dokumentų, kurie patvirtintų jo tapatybę ar pilietybę, nepateikė. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 9 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2021 m. lapkričio 6 d. buvo atlikta pareiškėjo apklausa, padarytas apklausos garso įrašas. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, iki 2018 m. gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini)kvartale. Nuo 2015 m. priklauso „(duomenys neskelbtini)“ partijai. Įvardijo, kad pagrindinės problemos, kurios jį privertė bėgti iš kilmės valstybės, prasidėjo 2017 m., kai šalyje įvyko didžiulė demonstracija, kurią organizavo partija „(duomenys neskelbtini)“. Partija palaiko demokratiją ir yra nusistačiusi prieš diktatūrinį (duomenys neskelbtini) režimą. Pasakojo, kad būdamas vienu iš organizatorių, jis planavo eiseną į vieną iš pagrindinių (duomenys neskelbtini) miesto sankryžų, kurios tikslas – protestas prie šalies parlamento rūmų, kur buvo suplanuota manifestacija. Kelias buvo blokuotas kariuomenės ir policijos, į demonstrantus pradėta šaudyti tikrais šaudmenimis, buvo leidžiamos ašarinės dujos. Po daugybinių sumušimų jis buvo paguldytas į centrinę ligoninę. Sužinojęs apie tai, jog su juo ketinama susidoroti, kartu su žmona, nusprendė bėgti į (duomenys neskelbtini) komuną (duomenys neskelbtini) kvartale. Sužinojęs, kad tuometinis prezidentas papirko kariškius, sumokėdamas 4 mlrd. frankų kyšį, turėdamas tikslą išlikti valdžioje, šią informaciją perdavė žurnalistams iš (duomenys neskelbtini) ir Vokietijos. Informacija buvo paviešinta laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“. Sužinojęs, kad dėl jo atskleistos informacijos yra pradėtas tyrimas, išvyko į (duomenys neskelbtini) komuną. 2018 m. vasario 23 d. į jo namus atvyko kariuomenė su orderiu. 2018 m. vasario 28 d. kariuomenė pakartotinai atvyko į jo namus, po to, kai buvo išsiaiškinta, kad jis žurnalistams perdavė slaptą informaciją, bei organizavo eiseną. Sužinojęs, kad jo draugas, kuris jam perdavė slaptą informaciją apie tuometinį prezidentą, yra nužudytas, suprato, kad jam kyla realus pavojus, todėl 2018 m. liepos mėn. iš (duomenys neskelbtini)  pabėgo į Ganą, Akros miestą, kur apsistojo pas tetą. Akroje jam buvo labai sunku finansiškai. Teta pasakojo, jog į namus buvo užsukę 2 asmenys, kurie atvyko iš (duomenys neskelbtini) ir norėjo jam grąžinti skolą. Dėl šio įvykio jis labai išsigando, nes manė, kad tai (duomenys neskelbtini) kariuomenės žmonės, todėl į tetos namus nebegrįžo, gyveno nebaigtos statybos name (duomenys neskelbtini)mieste. Nežiūrint į tai, kad 2019 m. (duomenys neskelbtini) jo žmona pagimdė vaiką, supratęs, kad vis dar yra pavojuje, tų pačių metų lapkričio mėn. išvyko į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)). Prieš išvykstant į (duomenys neskelbtini), žmona vėl tapo nėščia, todėl ji grįžo į (duomenys neskelbtini). Supratęs, kad (duomenys neskelbtini) taip pat yra diktatūra, jis ieškojo būdų kaip iš ten išvykti ir 2021 m. vasarą atvyko į Lietuvos Respubliką. Teigė, kad grįžęs į kilmės valstybę, būtų nužudytas dėl savo politinės veiklos.

14.       Įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir kitus įrodymus, teismas konstatavo, kad Migracijos departamento atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atlikta apklausa, detaliai analizuoti ir įvertinti jo nurodyti argumentai, bei pateikti dokumentai. Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į faktinę situaciją jo kilmės šalyje. Pareiškėjo apklausose buvo siekiama detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį.

15.       Teismo vertinimu, pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė, tokių įrodymų nepateikta ir teisme, todėl sutiktina su tuo, kad remdamasis pateikta medžiaga, Migracijos departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsakovas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, todėl nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento padaryta išvada, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Migracijos departamento padarytos išvados. Kadangi nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimo veiksmų, darytina išvada, kad jo baimė dėl pavojaus gyvybei yra sąlygota tik jo subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas sprendė, jog nėra individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį. Teismo vertinimu, pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio, nelaikytina visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl pagrįstai Migracijos departamentas 2022 m. sausio 27 d. sprendimu jam nesuteikė pabėgėlio statuso, o neatitikus Įstatymo 
87 straipsnio reikalavimų ir papildomos apsaugos.

16.       Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti, todėl sprendimas dalyje, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįstas ir atitinkantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Tačiau, teismas, atsižvelgdamas į Migracijos departamento nurodytus pagrindus, dėl kurių pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nurodė, kad nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas, todėl sutrumpino minėtą terminą iki 2 metų. Kadangi teismas pakeitė Migracijos departamento sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, atitinkamai pakeitė ir sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, sutrumpindamas terminą iki 2 metų.

III.

17.       Pareiškėjas K. M. M. apeliaciniu skundu su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

18.       Teigia, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus suteikimo.

19.       Kilmės šalies informacija patvirtina pareiškėjo prieglobsčio motyvus dėl persekiojimo. (duomenys neskelbtini) valdžia netoleruoja kritikos ir į ją reaguoja represinėmis priemonėmis, persekioja opoziciją, žurnalistus, šalyje nėra užtikrinamos žodžio ir kitos pilietinės teisės ir laisvės.

20.       Nurodo, kad Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

21.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

22.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

23.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio
1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

24.       Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

25.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvuoja. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra motyvuojamas, konstatuojama, jog pareiškėjas nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

26.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V.

27.       Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gauti elektroniniai laiškai iš pareiškėjo, su kuriais pateikiami rašytiniai paaiškinimai, papildomi įrodymai, nuorodos į įvairius interneto puslapius. Visi pareiškėjo pateikti duomenys yra prancūzų kalba.

28.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. A-1855-575/2017).

29.       Pažymėtina, kad pareiškėjas, apeliacinės instancijos teismui teikdamas papildomus dokumentus, nepaaiškino, kodėl jie nebuvo ir negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be kita ko, dalis pareiškėjo pateiktų įrodymų, jau buvo pateikti atsakovui ir pirmosios instancijos teismui, t. y. jie jau yra nagrinėjamoje byloje.

30.       Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ABTĮ 9 straipsnio 2 dalį dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami teismui išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, įrodymai, vaizdo medžiaga sudaryti užsienio kalba, nėra išversta į lietuvių kalbą. Dar daugiau, pareiškėjo pateikta vaizdinė medžiaga yra be nuorodų į joje atvaizduotus asmenis, nėra paaiškintas ir pareiškėjo sąsajumas su minėtais asmenimis. Atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą bei išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atsisako pridėti prie bylos medžiagos papildomai pareiškėjo pateiktus įrodymus.

VI.

31.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo skundas dėl Migracijos departamento sprendimo buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

32.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio
1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

33.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

34.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir panašiai) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. A438-388/2011 ir kt.).

35.       Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. A756-320/2008).

36.       Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas padarė išvadą, jog Migracijos departamentas atliko išsamų tyrimą ir įvertino pareiškėjo situaciją individualiai. Visgi, pirmosios instancijos teismas niekaip neargumentavo tokių išvadų. Apelianto prašymas dėl prieglobsčio suteikimo grindžiamas grėsmėmis, susijusiomis su 2017 m. rugpjūčio 17 d. įvykusio protesto organizavimu bei slaptos valstybinės paslapties atskleidimu žiniasklaidos atstovams. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė daugybę įrodymų – pažymą dėl tėvo mirties, šaukimus į teismą, pranešimą dėl prašymo atlikti tyrimą, organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ rekomendaciją, advokato specialiąją rekomendaciją dėl prieglobsčio statuso suteikimo, straipsnį bei žurnalą, kuriame galimai aprašytos jo dingimo aplinkybės. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, juos įvertino kritiškai, teigė, kad jie nepagrindžia pareiškėjo prašymo. Nors pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nesutiko su atsakovo atliktu tyrimu, įrodymų vertinimu, tačiau pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų netyrė, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė, atmesdamas pareiškėjo skundą bendro pobūdžio motyvais, kurie visiškai neatskleidžia individualios pareiškėjo padėties.

37.       Teismas visiškai nenagrinėjo padėties (duomenys neskelbtini), taip iš esmės nepasisakydamas dėl vienos iš esminių bylos aplinkybių, kurios nustatymas yra itin svarbus, vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jo kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą, tačiau šios išvados nepagrindė jokiais argumentais. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindė savo prašymą suteikti prieglobstį, nebuvo ištirtos, taip pat nebuvo patikrintas Migracijos departamento atliktas jų kvalifikavimas, todėl toks vertinimas negali būti laikomas pagrįstu.

38.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino tas pačias aplinkybes, spręsdamas tiek dėl prieglobsčio, tiek dėl papildomos apsaugos suteikimo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminių pareiškėjo skundo pagrindą sudarančių aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, taigi atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė tinkamai nemotyvuotą sprendimą (ABTĮ 
86 straipsnis, 87 straipsnio 4 dalis).

39.       Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo pareiškėjui, neišnagrinėjo ir neįvertino esminių pareiškėjo skundo pagrindą sudarančių aplinkybių, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, kaip to reikalauja ABTĮ 86 straipsnis bei priėmė tinkamai nemotyvuotą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

40.       Atsižvelgiant į tai, kad byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pareiškėjui išaiškintina, jog jis, manydamas, kad jo apeliacinės intencijos teismui pateikti duomenys (tie, kurie dar nebuvo teikti teismui), yra svarbūs nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti, turi teisę ABTĮ nustatyta tvarka, pateikti juos pirmosios instancijos teismui.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio
1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:        

   pareiškėjo K. M. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

     Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

   Nutartis neskundžiama.

   Teisėjai                        Ričardas Piličiauskas

                        Vilija Mikuckienė

                        Dalia Višinskienė