Civilinė byla Nr. e2A-553-480/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13161-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-247-1070/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo grupė“ patikslintą ieškinį atsakovui P. S. dėl naudojimosi pastatais tvarkos nustatymo ir patalpų atlaisvinimo ir pagal atsakovo P. S. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo grupė“ dėl naudojimosi pastatais tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. S..

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kapitalo grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, o patikslintu ieškiniu prašė: 1) nustatyti tarp ieškovės ir atsakovo naudojimosi tvarką statiniais (pastatu-gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini)) tokiu būdu – ieškovei paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis kadastrinėje byloje indeksais II-2/9,73 kv. m, II-3/12,36 kv. m, 1-4/13,79 kv. m, 1-5 /2,45 kv. m, 1/2 dalimi II-1/4,68 kv. m ploto, viso 40,67 kv. m (2016 m. spalio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėtos patalpos 1-2/7,87 kv. m, 1-3/13,04 kv. m, 1-4/13,61 kv. m, 1-5/2,53 kv. m 1/3 dalis patalpos 1-1/11,45 kv. m, viso 40,86 kv. m), 1/2 dalimi ūkinių pastatų, pažymėtų kadastrinėje byloje indeksais 2I1m ir 3I1m (2016 m. spalio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų byloje pastatai pažymėti indeksu 2I1 p), kurie yra dešinėje ūkinio pastato pusėje, arčiau gyvenamojo namo; atsakovui paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis kadastrinėje byloje indeksais I-1/9,31 kv. m, I-2/12,63 kv. m, I-3/12,14 kv. m, 1/2 dalimi II-1/4,68 kv. m, viso 36,21 kv. m (2016 m. spalio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėtos patalpos 1-6/24,76 kv. m, 1-7/3,81 kv. m, 2/3 dalys 1-1/11,45 kv. m, rūsio patalpa R-l/8,28 kv. m, viso 44,48 kv. m), 1/2 dalimi ūkinių pastatų, pažymėtų kadastrinėje byloje indeksais 2I1m ir 3I1m (2016 m. spalio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėti indeksu 2I1p), kurie yra kairėje ūkinio pastato pusėje; 2) įpareigoti atsakovą atlaisvinti gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas kadastrinėje byloje indeksais II-2/9,73 kv. m, II-3/12,36 kv. m, 1-4/13,79 kv. m, 1-5 /2,45 kv. m, 1/2  dalį II-1/4,68 kv. m ploto, viso 40,67 kv. m (2016 m. spalio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėtos patalpos 1-2/7,87 kv. m, 1-3/13,04 kv. m, 1-4/13,61 kv. m, 1-5/2,53 kv. m, 1/3 dalis patalpos 1-1/11,45 kv. m, viso 40,86 kv. m) bei 1/2 dalį ūkinių pastatų, pažymėtų kadastrinėje byloje indeksais 2I1m ir 3I1m, kurie yra dešinėje ūkinio pastato pusėje, arčiau gyvenamojo namo (2016 m. spalio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksu 2I1p), o atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, pripažinti ieškovės teisę atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovo dėl to turėtų išlaidų atlyginimą.

2.       Patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalims nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį nekilnojamojo turto: 0,0446 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovas nesant jokio teisinio pagrindo yra užėmęs visą nurodytą nekilnojamąjį turtą, piktybiškai neįleidžia ieškovės į gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, nemotyvuotai atsisako nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu bei ūkiniais pastatais tvarką tarp bendraturčių, taip panaikindamas galimybę ieškovei naudotis jai nuosavybės teise priklausančia nekilnojamojo turto dalimi. Ieškovė, negalėdama naudotis jai priklausančia pastatų ir žemės sklypo dalimi, siekė parduoti jai nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas nei pats pirko turtą, nei įleido ieškovę ar pirkėjus į ginčo pastatus, dėl to pirkėjai atsisakydavo pirkti turtą. Nors atsakovas atsisakė pasinaudoti savo, kaip bendraturčio, pirmenybės teise pirkti nekilnojamąjį turtą ir nurodė, jog ieškovė neturi teisės parduoti jai nuosavybės teise priklausančios 1/2 dalies ginčo turto, kadangi nėra nustatyta naudojimosi šiuo turtu tvarka, ir atsakovas neva rekonstravo tą turtą iš savo asmeninių lėšų. Esant tokiai situacijai, ieškovė eilę kartų kreipėsi į atsakovą, prašydama įleisti jos atstovus į ginčo patalpas, nustatyti naudojimosi turtu tvarką, tačiau atsakovas su tuo nesutiko. 2019 m. liepos 9 d. pareiškimu ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama gera valia atlaisvinti ieškovei nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį statinių, tokiu būdu sudarant galimybę naudotis bendrovei priklausančia nuosavybe. Atsakovas telefonu nurodė, kad neketina atlaisvinti 1/2 dalies nekilnojamojo turto ir nesutinka nustatyti naudojimosi minėtu nekilnojamuoju turtu tvarkos, todėl ieškovė padavė teismui šioje byloje nagrinėjamą ieškinį, kuriame išdėstyta naudojimosi gyvenamuoju namu bei ūkiniais pastatais tvarka užkerta kelią galimiems šalių konfliktams dėl minėtų statinių valdymo ir naudojimo ateityje. Kiekvieno bendraturčio atskiram naudojimui paskirta izoliuota lygiavertė gyvenamojo namo dalis, į kurią patenkama pro atskirus įėjimus. Ieškovė mano, kad ieškinyje nurodyta naudojimosi statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), tvarka atitinka abiejų bendraturčių interesus ir leidžia kiekvienam iš bendraturčių tinkamai ir be apribojimų valdyti, naudotis bei disponuoti priklausančiu turtu. Ieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu bei ūkiniais pastatais tvarka yra priimtiniausia, racionaliausia, nepažeis abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos minėtiems statiniams. Atsakovui priskirtinas ir atskiras įėjimas su įrengta terasa. Nors prašomi paskirti gyvenamojo namo plotai šiek tiek nevienodi, tačiau atsakovui prašoma paskirti gyvenamojo namo dalis yra vertingesnė. Ieškovė sutinka ir su atvirkštiniu padalijimo variantu. Nustačius tarp bendraturčių naudojimosi gyvenamuoju namu bei ūkiniais pastatais tvarką, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neketina atlaisvinti ieškovei priklausančios 1/2 dalies gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovą atlaisvinti jai priklausančias patalpas

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovas P. S. nurodė, kad nėra pardavęs ieškovei 1/2 dalies namo ir 1/2 dalies ūkinių pastatų. Namas ir ūkiniai pastatai yra kapitališkai suremontuoti. Atsakovo buvusios sutuoktinės trečiojo asmens R. S. namo dalis nesutvarkyta iki šiol, ji neprisidėjo prie ūkinio pastato rekonstrukcijos. Atsakovas bendravo su ieškovės direktoriumi daug kartų.

4.       Atsakovas P. S. byloje pateikė priešieškinį, kuriame prašė: 1) nustatyti tarp šalių naudojimosi tvarką ginčo statiniais tokiu būdu – paskirti ieškovei naudotis gyvenamojo namo patalpomis, kadastrinėje byloje pažymėtomis indeksais II-2 (9,73 kv. m ploto), II-3 (12,36 kv. m ploto), I-4 (13,79 kv. m ploto), I-5 (2,45 kv. m ploto), viso 38,33 kv. m (2016 n. spalio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėtos patalpos 1-2 (7,87 kv. m ploto), 1-3 (13,04 kv. m ploto), 1-4 (13.61 kv. m ploto), 1-5 (2,53 kv. m ploto), viso 37,05 kv. m. ploto); atsakovui paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, kadastrinėje byloje pažymėtomis indeksais I-1 (9,31 kv. m ploto) I-2 (12.63 kv. m ploto), I-3 (12,14 kv. m ploto), II-1 (4,68 kv. m ploto), viso 38,76 kv. m (2016 m. spalio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėtos patalpos 1-6 (24,76 kv. m ploto), 1-7 (3,81 kv. m ploto), 1-1 (11,45 kv. m ploto), viso 40,02 kv. m bei rūsio patalpa R-l (8,28 kv. m ploto); ūkiniu pastatu, pažymėtu 2016 m. spalio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byloje indeksu 2I1p; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Priešieškinyje nurodė, kad atsakovas sutinka iš dalies su ieškovės nurodyta naudojimosi turtu tvarka. Atsakovas nesutinka, kad 2016 m. spalio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėtos patalpos 1-2 plotas yra 7,87 kv. m. Realiai ši patalpa yra didesnė. Tarp patalpų, nurodytų plane 1-2 ir 1-3, yra pažymėta, kad sienoje yra įrengta sieninė spinta, kurios šiuo metu nėra. Sieninės spintos nėra ir 1994 m. kadastrinių matavimų byloje, kurioje matyti, kad toje vietoje, kur vėlesniame plane pažymėta sieninė spinta, yra durys, todėl patalpos 1994 m. kadastrinių matavimų byloje, pažymėtos plane II-2, plotas yra 9,73 kv. m (be kamino), o ne 7,87 kv. m (skirtumas yra l,86 kv. m). Sieninės spintos ir kamino matmenys yra vienodi – apie 0,93 kv. m. Atsakovas taip pat nesutinka, kad ieškovei atitektų naudotis patalpa, kurios rūsyje yra įrengtas namo vandens skaitiklis. Nesutinka ir, kad šios patalpos būtų naudojamos abiejų bendraturčių. Sutinka, kad šia patalpa naudotųsi tik ieškovė su sąlyga, jog ieškovė į patalpą, pažymėtą plane 1-7, pajungtų atsakovui vandens skaitiklį. Atsakovas nesutinka, kad į dalintiną plotą būtų įskaičiuota rūsio patalpa, pažymėta R-l. Šias patalpas atsakovas įsirengė savo lėšomis, kai jau negyveno su buvusia sutuoktine R. S.. Patalpos buvo įrengtos be leidimo ir projekto, todėl valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras atsisakė jas įregistruoti. Neįregistruotos patalpos negali būti įtrauktos į patalpų, dėl kurių turi būti nustatoma naudojimosi tvarka, sąrašą. Jų neįregistravus VĮ Registrų centre, jos gali būti pripažintos neteisėta statyba, yra tikimybė, kad jos gali būti panaikintos. Be to, ieškovė, pirkdama patalpas, nebuvo jų apžiūrėjusi. Ieškovė teismui pateikė 2019 m. rugpjūčio 5 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, kuriame buvo nurodyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymas yra krosninis. Atsakovas taip pat nesutinka, kad ieškovei naudotis atitektų gyvenamojo namo 2016 m. spalio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėtos patalpos 1-1 (kurios bendras plotas - 11,45 kv. m) 1/3 dalis (ieškovei tenkančios dalies plotas – 3,82 kv. m). Ieškovei nustačius naudotis šios patalpos dalį, jai atitektų didesnė patalpų dalis. Be to, atsakovas naudojasi šia patalpa seniai, kai ieškovė nebuvo įsigijusi gyvenamojo namo dalies, naudojasi šia patalpa ir dabar. Šioje patalpoje nėra įrengtų laiptų, kuriais būtų galima patekti į palėpę, nors jie yra pažymėti plane; atsakovas į palėpę užlipa kopėčiomis. Ši patalpa nenaudojama ir nėra sąlygų ją naudoti kaip gyvenamąją patalpą. Palėpė atsakovo buvo naudojama tik užpildyti vandeniu išsiplėtimo bakelį. Kadangi ši patalpa nėra naudojama, tai į ją galima patekti ir kitokiu būdu, t. y. iš lauko pusės per stogo gale įrengtą langą, ar pasidarius užlipimą iš vidaus kitoje vietoje. Atsakovas gali leisti ieškovei naudotis 1 kv. m ploto dalimi patalpos, pažymėtos plane 1-1. Tokio šios patalpos ploto pakaks užlipti į palėpę, kuri nėra nurodyta pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijoje. Santuokos nutraukimo metu atsakovui buvo priteista nuosavybės teise naudotis 1/2 dalimi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nuo santuokos nutraukimo atsakovas naudoja šias gyvenamojo namo pagal 2016 m. spalio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų bylą pažymėtas patalpas: 1-6 (24,76 kv. m ploto), 1-7 (3,81 kv. m ploto), 1-1 (11,45kv. m ploto), kurių bendras plotas yra 40,02 kv. m, o atsakovo buvusi sutuoktinė naudojosi patalpomis, pažymėtomis 1-2 (7,87 kv. m ploto, nors realus plotas yra 8,8 kv. m), 1-3 (13,04 kv. m ploto), 1-4 (13,61 kv. m ploto), 1-5 (2,53 kv. m ploto), viso 37,98 kv. m ploto. Atidavus ieškovei 1 kv. m patalpos, pažymėtos plane 1-1, šalių naudojamas patalpų plotas atitinka Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše nurodytas nuosavybės teise priklausančias turto dalis (gyvenamojo namo bendras plotas pagal 2016 m. spalio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų bylos duomenis – 77,07 kv. m, todėl kiekvienam namo savininkui priklauso po 38,535 kv. m). Pagal ieškovės pasiūlymą (neįskaitant patalpos, pažymėtos plane R-l) ženkliai nukrypstama nuo atsakovui nuosavybės teise priklausančios turto dalies, todėl būtų protingiausia ir teisingiausia nustatyti tokią naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, kokią siūlo atsakovas. Atsakovas yra sudaręs sutartis su įmonėmis, kurios teikia komunalines paslaugas (elektros energiją, vandenį ir nuotekų šalinimą), ieškovė nemokėjo jokių mokesčių, nors įsigijo gyvenamojo namo dalį 2018 m. kovo 15 d., tačiau juo nesirūpino ir neprižiūrėjo. Atsakovas nesutinka, kad ieškovei atitektų naudotis 1/2 dalis ūkinių pastatų, kadastrinėje byloje pažymėtų indeksais 2I1m ir 3I1m (2016 m. spalio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų byloje pastatai pažymėti indeksu 2I1p), kurie yra dešinėje ūkinio pastato pusėje, arčiau gyvenamojo namo. Ieškovė pirko statinius, esančius (duomenys neskelbtini), neįsitikinusi tuo, ar visi Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše yra įregistruoti. Ieškovės atstovas V. Š. buvo atvykęs apžiūrėti statinių, pardavėja pateikė jam 1994 m. Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimu bylą, kurioje buvo nurodyta, kad žemės sklype yra du lentiniai ūkiniai pastatai, pažymėti plane 2I1m ir 3I1m, kurių plotas yra atitinkamai 40,5 kv. m ir 4,83 kv. m, o tūris atitinkamai – 93  kub. m ir 8 kub. m. 2016 m. spalio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų byloje ūkinio pastato, pažymėto plane 3I1m, nėra, o ūkinis pastatas, pažymėtas plane 2I1m, yra 135 kub. m, mūrinis, perdangos gelžbetoninės, grindys monolitinės, langai ir durys plastikiniai.

6.       Atsiliepime į priešieškinį ieškovė UAB „Kapitalo grupė“ nurodė, kad su priešieškiniu sutinka iš dalies, kuri sutampa su ieškiniu, ir prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį tenkinti iš dalies. Atsiliepime nurodė, kad sulyginus ieškinį ir priešieškinį, matyti, kad ginčas kyla dėl patalpos II-1/4,68 kv. m, kuri turėtų būti bendra abiejų bendraturčių, nes iš jos yra vienintelis patekimas į palėpę, ant stogo, iš šios patalpos yra įrengti laiptai, todėl bent 1/3 dalis šios patalpos (1,56 kv. m) turėtų būti paskirta ir ieškovei, kitaip yra užkertama ieškovės teisė patekti į palėpę. Ieškovė sutiko, kad atsakovui atitektų patalpos, kuriose įrengtas tualetas, vonia, kriauklė, vandentiekis. Ieškovė prašo paskirti jai patalpas, kuriose nėra nei tualeto, nei vonios, nei dušo, todėl jai reikės viską įsirengti iš naujo, atsivesti vandentiekį ir kanalizacijos vamzdį, dėl to ieškovė turės nemažai išlaidų. Atsakovui priskirtinas ir atskiras įėjimas su įrengta terasa. Akivaizdu, kad atsakovui prašoma paskirti gyvenamojo namo dalis yra vertingesnė. Ieškovė sutinka ir su atvirkštiniu patalpų padalijimo variantu. Atsakovo motyvas, kad jam reikės išsikelti skaitiklį, palyginus su tuo, kokias išlaidas turės ieškovė, jog galėtų patalpas naudoti pagal paskirtį, nereikšmingas, atsižvelgiant į mažas atsakovo skaitiklio perkėlimo išlaidas. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką ir pagal senus kadastrinius matavimus, ir pagal naujus matavimus, kai tai jam naudinga. Pagal įregistruotus matavimus atsakovas prašo paskirti jam naudotis 38,76 kv. m patalpų, o ieškovei – 38,34 kv. m, t. y. beveik puse kvadrato daugiau, ir tuo pačiu prašo paskirti jam visą rūsio patalpą R-1/8,28 kv. m, kuri fiksuota pagal naujus kadastrinius matavimus ir kurios pusė ieškovei taip pat turėtų priklausyti. Toks atsakovo prašymas yra nepagrįstas, pažeidžia lygiateisiškumo principą ir turimas nuosavybės dalis, todėl ieškovė nesutinka, kad atsakovui būtų paskirta visa rūsio patalpa – 8,28 kv. m, ir dar pusė kvadrato daugiau gyvenamojo namo ploto. Atsakovo argumentai, kad patalpų plotai yra ne tokie, kokie nurodyti kadastriniuose matavimuose, yra nepagrįsti, atsakovas nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pats atsakovas pateikė 2016 m. spalio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) parengtą naują statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinę bylą, kurioje užfiksuota faktinė padėtis, todėl nagrinėjant šalių ginčą, tikslinga vadovautis nauja kadastrinių matavimų byla. Ieškovė nesutinka su ūkinio pastato paskyrimu naudotis tik atsakovui, nes šis pastatas bendros dalinės nuosavybės teise priklauso šalims lygiomis dalimis, o atsakovas siekia pasisavinti ieškovei priklausanti turtą.

7.       Atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį, kurį pirmosios instancijos teismas laikė rašytiniais paaiškinimais, trečiasis asmuo R. S. nurodė, kad su ieškiniu sutinka, o su priešieškiniu nesutinka, prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su atsakovo motyvu, jog 2016 m. spalio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėtos patalpos 1-2 plotas yra ne 7,87 kv. m, o 9,73 kv. m. Šios patalpos plotas yra nustatytas išskaičiavus patalpoje esančio kamino plotą. Kaminas patalpoje 1-2 buvo įrengtas dar buvusios patalpų savininkės B. B. – kaminas jau buvo įrengtas R. S. ir P. S. įgyjant gyvenamąjį namą. Tarp patalpų, pažymėtų plane 1-2 ir 1-3, sienoje yra įrengta sieninė spinta. Sieninė spinta egzistavo nuo pat gyvenamojo namo įsigijimo. Be to, tarp patalpų 2016 m. spalio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų plane pažymėtų 1-2 ir 1-3 niekada nebuvo įrengtos durys, kol R. S. buvo patalpų savininkė. Atsakovas 2016 m. spalio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliktus kadastrinius matavimus yra atlikęs savo iniciatyva, jis pats užsakė kadastrinių matavimų atlikimą ir juos atlikus su jais akivaizdžiai sutiko, nes už juos atsiskaitė. Ginčydamas UAB (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų teisingumą atsakovas turėtų atlikti naujus kadastrinius matavimus ir juos pateikti į bylą kaip įrodymą. R. S. įsitikinimu 1994 m. kadastrinių matavimų byloje pažymėtos patalpos II-2 (2016 m. spalio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėtos patalpos 1-2) plotas nuo pat namo įsigijimo iš B. B. buvo 7,87 kv. m. Tokio dydžio patalpos plotu R. S. naudojosi nuo gyvenamojo namo įsigijimo iki patalpų pardavimo ieškovei momento. Rūsys buvo įrengtas buvusios pastato savininkės B. B.. Įsigijus gyvenamąjį namą iš B. B., rūsio patalpomis naudojosi tiek R. S., tiek atsakovas. Atsakovas santuokos metu savo lėšomis atliko tik laiptų į rūsio patalpas atitraukimo nuo pastato darbus bei įrengė terasą gyvenamojo namo prieigose, tačiau rūsio įrengimo darbų neatliko. 2016 m. spalio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėtos 1- 1 patalpos koridoriuje yra įrengti laiptai, kuriais galima patekti į palėpę, todėl atsakovo teiginys, kad jis į palėpę patekdavo kopėčių pagalba, yra klaidingas. R. S. ir atsakovas nebuvo susitarę dėl patalpų 2016 m. spalio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėtų 1-5 (2,53 kv. m) ir R-1 (8,28 kv. m), o taip pat ir ūkinių pastatų kadastrinių matavimų byloje pažymėtų 2I1p naudojimosi tvarkos, todėl jomis bendraturčiai naudodavosi naudojosi bendrai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; nustatė tokią gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: ieškovei paskyrė naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis 2016 m. spalio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų byloje indeksais 1-2/7,87 kv. m, 1-3/13,04 kv. m, 1-4/13,61 kv. m, 1-5/2,53 kv. m bei 1/3 dalį patalpos 1-1/11,45 kv. m, viso 40,86 kv. m, atsakovui paskyrė naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis 2016 m. spalio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų byloje indeksais R-l/8,28 kv. m, 1-6/24,76 kv. m, 1-7/3,81 kv. m, 2/3 dalimis patalpos 1-1/11,45 kv. m, viso 44,48 kv. m; įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti nuo jam priklausančių daiktų gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas 2016 m. spalio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų byloje indeksais 1-2/7,87 kv. m, 1-3/13,04 kv. m, 1-4/13,61 kv. m, 1-5/2,53 kv. m, 1/3 dalį patalpos 1-1/11,45 kv. m, viso 40,86 kv. m; atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, pripažino ieškovės teisę atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovo dėl to turėtų išlaidų atlyginimą; kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovo 890 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė trečiajam asmeniui iš atsakovo 353,92 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovės 117,98 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė valstybei iš atsakovo 73,34 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė valstybei iš ieškovės 6,11 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

9.       Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad šiuo metu esančią faktinę ginčo turto pastatų ir patalpų eksplikaciją atitinka 2016 m. atsakovo iniciatyva atliktų kadastrinių matavimų duomenys, kuriuos į bylą pateikė pats atsakovas, prašydamas atmesti pradinį ieškinį tuo pagrindu, jog šiuo metu patalpos ir ūkiniai pastatai atrodo kitaip, todėl sprendė, jog atsakovas pripažino šių duomenų teisingumą.

10.       Teismas, įvertinęs tam tikrą atsakovo paaiškinimų nenuoseklumą, sprendė, kad vien tai, jog 2016 m. atlikti kadastriniai matavimai nėra įregistruoti VĮ Registrų centre, negali būti pagrindu nesivadovauti jais.

11.       Teismas, nuspręsdamas vadovautis 2016 m. kadastriniais duomenimis, pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, jog ginčo gyvenamajame name esantis rūsys, pažymėtas naujoje kadastro byloje R-1, buvo įrengtas jo savavališkai.

12.       Teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma (trečiojo asmens, atsakovo paaiškinimai, išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatytos aplinkybės) patvirtina, jog rūsys, pažymėtas 2016 m. kadastrinių matavimų byloje R-1, buvo įgytas abiejų buvusių sutuoktinių R. S. ir P. S. įsigyjant ginčo turtą iš B. B. pagal 1999 m. pirkimo–pardavimo sutartį.

13.       Teismas nurodė, kad nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė, jog ūkinis pastatas, tam tikros gyvenamojo namo patalpos (rūsys, tualetas, vonia) buvo pagerintos tik jo lėšomis, nagrinėjamu atveju tai neturi reikšmės teisiniam ginčo vertinimui.

14.       Teismas laikė, kad iki (duomenys neskelbtini) (t. y. iki atsakovo ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo) gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai buvo tvarkomi iš abiejų sutuoktinių bendrų (jungtinės nuosavybės teise) valdomų lėšų.

15.       Teismas padarė išvadą, kad nors ir nebūdamas inventorizuotas 1994 m. kadastrinių matavimų byloje, gyvenamojo namo rūsys, pažymėtas 2016 m. kadastrinėje byloje R-1, negali būti pripažintas savavališka statyba, bei turi būti įtrauktas į turtą, kurio naudojimosi tvarka buvo nustatyta šioje byloje priimtu sprendimu.

16.       Teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę naudoti 1/3 dalį patalpos 1-1 (t. y. 3,82 kv. m patalpos 1-1), paliekant atsakovui naudotis 7,63 kv. m patalpos 1-1.

17.       Teismas tenkino ieškovės reikalavimą nustatyti, kad ji turi teisę izoliuotai naudotis 1-5 patalpa (2,53 kv. m), nes atsakovui paskirta naudotis 44,48 kv. m gyvenamojo namo plotu.

18.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovui paskirtas naudoti didesnis gyvenamojo namo plotas nei ieškovei, bei vertingesnės patalpos, kur yra tualetas ir vonia (patalpa 1-7), nekompensuojant to ieškovei, sprendė, jog aplinkybė, kad ieškovei paskiriama izoliuotai naudotis patalpa, po kuria yra atsakovui priklausantis vandens skaitliukas, negali būti priežastimi netenkinti ieškinio reikalavimo dėl patalpos 1-5 ar priteisti iš ieškovės kompensaciją atsakovui.

19.       Teismas konstatavo, kad šiuo teismo sprendimu nustatoma gyvenamojo namo naudojimosi tvarka užtikrins abiejų šalių teisę naudoti konkrečias izoliuotas nekilnojamojo daikto dalis.

20.       Teismas padarė išvadą, kad ūkinis pastatas, pažymėtas ir aprašytas 2016 m. kadastrinių matavimų byloje kaip 2I1/p, yra savavališka statyba, todėl sprendė, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimai, kuriais prašoma nustatyti naudojimosi šiuo ūkiniu pastatu tvarką, negali būti tenkinami.

21.       Teismas sprendė, kad ieškinys patenkintas 75 proc., o priešieškinis – 25 proc.

22.       Teismas neįtraukė į iš ieškovės priteistinų išlaidų atlyginimą atsakovo advokato padėjėjo išlaidų vykimui į teismą, nes vertino, kad byloje nebuvo pagrindo išvadai, jog atsakovas pasamdė advokato padėjėją dėl teismingumo ypatumų, kad ši byla yra specifinė, todėl reikėjo tam tikros specializacijos advokato teismo vietovėje, atstovo iš Marijampolės dalyvavimas byloje nebuvo būtinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23.       Apeliaciniu skundu atsakovas P. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio mėn. 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo 37 punkte konstatuojama, kad atsakovas neįrodė jog rūsys buvo jo įrengtas savavališkai, todėl jį laikė dalytinu, tuo tarpu 58 punkte vien atsakovo teigimu remiantis ūkinis pastatas buvo pripažintinas savavališka statyba ir nedalintinas. Tiek minimas ūkinis pastatas, tiek rūsys yra vienodi savo teisine būkle, todėl negali būti dalinami šioje byloje. Pirmosios instancijos netinkamai pritaikė materialinės teisės normas kvalifikuodamas dalintiną turtą, todėl tai laikytina sprendimo panaikinimo pagrindu ir toks sprendimas turėtų būti naikintinas.

23.2.       Pirmosios instancijos teismas buvo nenuoseklus analogiškas situacijas dėl daiktų, pažymėtų minėtame plane indeksais R-1, 2I1/p, vertindamas skirtingai, nors objektyviai tam nėra jokių faktinių aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą, neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

23.3.       Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo patalpos pažymėtos 2016 m. spalio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) parengtame kadastrinių matavimų byloje indeksu 1-1/11,45 kv. m padalinimo būdu. Ši patalpa, kaip ir teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, faktiškai naudojasi atsakovas, todėl jos dalijimas ir perkėlimas objektyviai vertinant sukelia prielaidas konfliktinei situacijai atsirasti, kadangi teks įrenginėti atskiras perdangas ir atlikti kitus darbus, todėl toks padalijimas pažeidžia kasacinio teismo formuojamą praktiką.

23.4.       Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo 42 punkte nurodo, kad ieškovė į patalpas 1-3 ir 1-2 gali patekti tik per 1-1 patalpą. Atsakovas su tuo nesutinka. Patalpas 1-4 ir 1-3 skirianti siena nėra konstrukcinė ir ieškovė laisvai gali šias patalpas susijungti.

23.5.       Pirmosios instancijos teismas neišsprendė ginčo iš esmės. Tiek ieškinys, tiek priešieškinis pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas dėl naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimis tvarkos nustatymo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl patalpos plane pažymėtos indeksu 1-1, sukūrė naujas šios patalpos dalis, skirdamas 1/3 ieškovei ir 2/3 atsakovui. Tokia pirmosios instancijos teismo pritaikyta praktika laikytina ydinga, kadangi tai neišsprendžia ginčo iš esmės ir sąlygoja naują ginčą ir galimai naujus civilinius procesus dėl naudojimosi plane pažymėtos indeksu 1-1 patalpos tvarkos nustatymo.

23.6.       Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kaip faktiškai šiomis patalpomis naudojosi atsakovas, neskyrė tam adekvataus dėmesio. Toks atsakovo patalpų atėmimas ir atidavimas verslo subjektui akivaizdžiai pažeidžia jo, kaip silpnesnės ginčo šalies, interesus. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė pirko būstą pagal minėtus 1994 m. kadastrinius matavimus, kas reiškia, kad nebuvo atidi, nematė jog faktiškai perka kitokį turtą nei yra brėžiniuose, todėl turėtų prisiimti su tuo tenkančią riziką.

23.7.       Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis. Laikytina, kad ieškovės reikalavimas buvo patenkintas 50 proc., o atsakovo priešieškinio reikalavimų buvo patenkinta 1/2. Atitinkamai atsižvelgiant į tai, turėtų būti proporcingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

23.8.       Atsakovo nuomone, bylos išsprendimas neturi jokios įtakos trečiojo asmens R. S. interesams, todėl ji turėjo būti pašalinta ar / ir net neįtraukta į bylą, todėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti nėra galima, todėl ir ši sprendimo dalis turi būti naikintina. Teismas nemotyvavo ir nenustatinėjo, kokias teises ir pareigas trečiajam asmeniui sukelia bylos išsprendimas, o atsakovas laiko, kad trečiojo asmens dalyvavimo byloje būtų pilnai pakakę liudytojo statusu, todėl priteisti reikšmingas bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens naudai yra nesąžininga.

24.       Ieškovė UAB „Kapitalo grupė“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

24.1.       Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatant tarp bendraturčių naudojimosi ginčo nekilnojamuoju turtu tvarką, į gyvenamojo namo dalintinas patalpas neva nepagrįstai įtraukė rūsio patalpą R-1. Atsakovas savo teisėmis naudojasi itin nesąžiningai ir neprotingai, dėl ko atsakovui apskritai turėtų būti skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pats atsakovas priešieškiniu prašė jam paskirti naudojimui patalpą R-1. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, nagrinėjamu atveju nėra jokios savavališkos statybos ir tai patvirtinančių duomenų. Atsakovo nurodoma rūsio patalpa R-1, nors ir atskirai neregistruota VĮ Registrų centre, tačiau yra akivaizdžiai sudėtinė gyvenamojo namo dalis.

24.2.       Ūkinis pastatas nėra gyvenamojo namo sudėtinė dalis-patalpa, bet vertintinas kaip atskiras statinys, kas leidžia daryti išvadą, jog gyvenamojo namo rūsio patalpa nelaikytina teisine būkle tapati ūkiniam pastatui, kurio statyba vertintina kaip atskiro statinio. Kita vertus, nors nebuvo pateiktas ieškovės apeliacinis skundas, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta ūkinio pastato savavališka statyba ar, kad jis pastatytas pažeidžiant statinio projekto sprendinius, bei buvo nustatyta, jog 2012–2014 m. ūkinis pastatas buvo rekonstruotas, kas nėra draudžiama, nesutiktina, kad ūkinis pastatas laikytina savavališkai statyba ir juo negali būti nustatyta naudojimosi tvarka pagal CK 4.103 straipsnio nuostatas.

24.3.       Pats atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pabrėžė, kad gyvenamojo namo rūsio patalpa R-1 yra naudojama tik atsakovo ir kad būtent jis pageidauja toliau vienas naudotis šia patalpa, su kuo ieškovė sutiko, dėl ko nėra suprantami apeliaciniame skunde dėstomi atsakovo motyvai, jog rūsio patalpa R-1 yra neva bendro naudojimo patalpa, dėl ko neva nepagrįstai buvo paskirta atsakovo išimtiniam naudojimui.

24.4.       Pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai nustatė naudojimosi tvarką gyvenamojo namo rūsiu R-1, šią gyvenamojo namo patalpą įtraukiant į bendraturčių naudojimui dalintinas patalpas, o atsakovas, ginčydamas šią teismo sprendimo dalį, elgiasi nesąžiningai, iškreiptai ir tendencingai vertina bylos duomenis, netinkamai taiko bei aiškina CK 4.193 straipsnio nuostatas.

24.5.       Sunkiai suvokiami atsakovo apeliacinio skundo motyvai, jog tam, kad būtų patenkinta atsakovo užgaida išimtinai naudotis praktiškai visa ginčo gyvenamojo namo patalpa 1-1, ieškovė turėtų užsiimti statybos darbais ir griauti gyvenamojo namo sienas.

24.6.       Nors atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismo sprendime nurodytas patalpos 1-1 padalinimo būdas neva užprogramuoja tolimesnius ginčus ir galimus teisminius procesus, tačiau šiuo atžvilgiu pasakytina, kad ne teismo sprendimu nustatyta patalpos 1-1 naudojimosi tvarka kels konfliktines situacijas, bet būtent atsakovo reikalaujama nustatyti patalpos 1-1 naudojimosi tvarka sudarytų sąlygas tolimesniems ginčams, t. y. jei ieškovės naudojimui būtų palikta 1-1 patalpos tik 1 kv. m, tokiu atveju būtų paneigta ieškovės galimybė tinkamai naudotos kitomis patalpomis, ko pasekoje iš naujo kiltų ginčai. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog pagal atsakovo reikalaujamą nustatyti patalpos 1-1 naudojimosi tvarką, minėta patalpa taip pat išliktų bendro naudojimo patalpa.

24.7.       Teismo sprendimu buvo nustatyta racionali, abiejų bendraturčių interesus atitinkanti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, dėl ko teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas, priimtas nenukrypstant nuo šiuo klausimu formuojamos teisminės praktikos, o atsakovo apeliaciniame skunde dėstomas iškreiptas byloje nustatytų aplinkybių bei įrodymų vertinimas, laikytinas tik siekiu atsakovo naudojimui nesąžiningai naudotis didesne gyvenamojo namo dalimi bei nustatyti tik atsakovui patogią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, paneigiant ieškovės teisę tinkamai naudotis bendrovei priskirtomis patalpomis.

24.8.       Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog teismas neva neteisingai tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas, neteisingai nustatant ieškinio ir priešieškinio tenkintų reikalavimų dalis. Skirtingai nei priešieškinio reikalavimai, visi ieškinio reikalavimai, susiję su patalpomis, dėl kurių kilo ginčas, išskyrus ūkinį pastatą, buvo patenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju buvo patenkinta 75 proc. ieškinio reikalavimų ir 25 proc. priešieškinio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

25.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

26.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Remiantis CPK 322 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi pagal aptartas proceso teisės normas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas yra galimas tada, kai yra išimtinių aplinkybių, dėl kurių jis yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami žodinio proceso, privalo pagrįsti tokių aplinkybių egzistavimą.

27.       Nagrinėjamu atveju atsakovas P. S. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydamas, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pateikta daug prieštaringų vertinimų, taip pat yra atlikti nauji kadastriniai matavimai, kurie faktiškai atitinka patalpų išplanavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo argumentai nepagrindžia išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis apeliacinis procesas, egzistavimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių teisė būti išklausytoms buvo įgyvendinta bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme. Šalys pirmosios instancijos teisme betarpiškai davė paaiškinimus dėl ginčijamos pastatų naudojimosi tvarkos nustatymo aplinkybių, atsakovo pozicija dėl byloje esančių įrodymų vertinimo yra išsamiai išdėstyta apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegijai nėra jokių kliūčių atsakovo argumentus išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Jokių kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių kiltų būtinybė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, egzistavimo atsakovas nepagrindžia. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

28.       Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas P. S. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 14 d. parengtus pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenis ir planą.

29.       Apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turi atitikti ne tik ryšio su teisminio nagrinėjimo dalyku reikalavimą, bet taip pat turi egzistuoti jų pavėluotą pateikimą pateisinančios sąlygos, numatytos įstatyme (CPK 180, 314 straipsniai). Šiuo atveju aplinkybių, pateisinančių pavėluotą įrodymų pateikimą, atsakovas nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti operatyvų bylos nagrinėjimą, atsisako priimti šiuos papildomai teikiamus atsakovo įrodymus.

30.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007).

31.       Atsakovas P. S. (toliau – atsakovas arba apeliantas) skunde, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, nurodo, kad teismas buvo nenuoseklus analogiškose situacijose, neišsprendė ginčo dėl naudojimosi plane pažymėtos indeksu 1-1 patalpos tvarkos nustatymo, neteisingai paskirstė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas.

32.       Pastebėtina, jog apeliantas iš esmės kartoja tuos pačius argumentus, kurie jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir jo ištirti bei įvertinti ginčijamame sprendime. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei jų pagrindu padarytų išvadų, kad: 1) gyvenamojo namu rūsys R-1 negali būti pripažintas savavališka statyta bei turi būti įtrauktas į turtą, kurio naudojimosi tvarka nustatyta šioje byloje priimti sprendimu; 2) reikalavimai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ūkiniu pastatu negali būti tenkinami CK 4.103 straipsnio 1 dalies pagrindu.

33.       Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalies normą savavališkai arba nesavavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statomu ar pastatytu statiniu draudžiama naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Taigi savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu.

34.       Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į tokį daiktą įregistravimo viešame registre teisinę reikšmę, yra pažymėjęs, kad teisinė registracija nėra tas juridinis faktas, kuris pats savaime lemtų nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į tokį daiktą teisinį likimą. Teisinė registracija nėra būtinoji nekilnojamojo daikto pripažinimo civilinių teisių objektu sąlyga, jeigu įstatymai konkrečiais atvejais nenustato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019).

35.       Kaip nustatyta, statinys – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčijama rūsio patalpa R-1, yra pastatytas teisėtai ir yra teisiškai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atsakovo P. S. ir trečiojo asmens R. S. paaiškinimais, pirmosios instancijos teismo išvažiuojamojo posėdžio metu nustatytos aplinkybės pagrįstai leido teismui spręsti, kad rūsys, pažymėtas 2016 m. kadastrinių matavimų byloje, kurią į bylą pateikė atsakovas, R-1, buvo įgytas abiejų buvusių sutuoktinių R. S. ir P. S. kartu su gyvenamuoju namu pagal 1999 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį iš B. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo R. S. iš esmės patvirtino, kad iki santuokos nutraukimo naudojo visą ginčo turtą bendrai, pasiskirstę tam tikras patalpas kiekvienam naudotis izoliuotai, o tam tikras patalpas – bendrai. Teismas, nutraukdamas atsakovo ir trečiojo asmens santuoką (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), padalijo jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį, o atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto (tarp jų – ir rūsio) pagerinimą, atmetė. 2018 m. kovo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi trečiasis asmuo R. S. pardavė 1/2 dalį jai priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės, nepaisant to, kad gyvenamojo rūsio patalpa R-1, kuri visą laiką buvo gyvenamajame name, tačiau nebuvo inventorizuota namo techninės apskaitos byloje ir nebuvo registruota Nekilnojamojo turto registre, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina to, kad šis rūsys buvo savavališka statyba.

36.       Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo 2.1 ir 2.2 punktų nuostatos, patvirtina tik tai, kad atsakovui ir trečiajam asmeniui R. S. atitenka po 1/2 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kitų inžinerinių tinklų – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), tačiau jose nėra detalizuojamos kiekvienam iš buvusių sutuoktinių tenkančios gyvenamojo namo patalpos. Vien tai, kad teismo sprendimu padalinant nekilnojamąjį turtą nebuvo detalizuotos gyvenamojo namo patalpos ir nebuvo nurodyta rūsio patalpa, nėra pagrindo išvadai, kad gyvenamojo namo patalpa – rūsys, nepriklauso prie gyvenamojo namo. Trečiajam asmeniui R. S. perleidus 1/2 dalį jai priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei, ieškovė įgijo nuosavybės teisę į visų gyvenamojo namo patalpų 1/2 dalį, įskaitant ir 1/2 dalį rūsio patalpos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad rūsio patalpa R-1 turi būti įtraukta į turtą, kurio naudojimosi tvarka nustatyta teismo sprendimu.

37.       Neteisus apeliantas, tvirtindamas, kad gyvenamojo namo rūsio patalpa R-1 yra vienoda savo teisine būkle ūkiniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), o pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad nėra galimybės nustatyti naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių ūkiniu pastatu, buvo nenuoseklus analogiškoje situacijoje.

38.       Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ūkinis pastatas nėra gyvenamojo namo patalpa, o yra atskiras statinys, kaip jį apibrėžia Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalis bei STR 1.01.07:2002 6.4 punktas, kas leidžia daryti išvadą, kad gyvenamojo namo rūsio patalpa teisine būkle nelaikytina tapati ūkiniam pastatui. Faktinės byloje nustatytos aplinkybės, kad 1999 m. kovo 4 d. atsakovas ir tuometinė jo sutuoktinė R. S. nupirko iš B. B. pagalbinį ūkinį pastatą (sienų medžiaga – lentos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį ūkinį pastatą (sienų medžiaga – lentos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinant santuokoje įgytą turtą atsakovui ir trečiajam asmeniui atiteko po 1/2 dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o trečiasis asmuo minėtas ūkinių pastatų dalis perleido ieškovei; kad atsakovo pateiktoje į bylą 2016 m. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų byloje užfiksuoti duomenys, jog vietoje VĮ Registrų centre įregistruotų dviejų medinių ūkinių pastatų yra vienas mūrinis ūkinis pastatas, pažymėtas 2016 m. kadastrinių matavimų byloje 2I1/p, šio pastato plotas yra 55 kv. m, tūris – 135 kub. m, bei išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatytos aplinkybės, kad vietoje buvusių dviejų medinių ūkinių pastatų atsakovas pastatė naują mūrinį ūkinį pastatą, atsakovui teigiant, kad ūkinis pastatas 2I1/p buvo pastatytas iš naujo, nesant statybą leidžiančio dokumento (kompetentingos valstybės institucijos tarnautojo rašytinio pritarimo), ieškovei nepateikus šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui spręsti, kad ūkinis pastatas, pažymėtas ir aprašytas 2016 m. kadastrinių matavimų byloje kaip 2I1/p, yra savavališka statyba ir reikalavimai, kuriais prašoma nustatyti naudojimosi šiuo ūkiniu pastatu tvarką, negali būti tenkinami CK 4.103 straipsnio 1 dalies pagrindu.

39.       Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Tiek teismas, siekdamas šių tikslų, tiek civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CPK 1.5 straipsnis).

40.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs bei įvertinęs faktines bylos aplinkybes, kad šiuo metu medinių laiptų patalpoje 1-1 nėra, kad ši patalpa atsakovo yra padalinta įrengus laikiną pertvarą bei palikus ieškovei naudotis nedidelę šios patalpos dalį, kuri yra pakankama tam, jog galima būtų patekti į palėpę, pristatant kopėčias, kad padalijus patalpą 1-1 atsakovo siekiamu būdu, iš ieškovės atimta galimybė tinkamai naudotis jai priskirtinomis patalpomis 1-2, 1-3 ir 1-4, kadangi iš patalpos 1-4 galima patekti į patalpą 1-3, o kartu ir pro ją į praeinamą patalpą 1-2, tik per patalpą 1-1, kad atsakovo paliktas ieškovei naudoti patalpos 1-1 plotas yra toks mažas, jog iš ieškovės atimta galimybė patogiai ir tinkamai įsirengti patalpas (pavyzdžiui, įnešti statybines medžiagas bei baldus į patalpas 1-3 ir 1-2), pagrįstai nustatė, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas dėl patalpos 1-1 naudojimosi tvarkos, pagal kurį ieškovė turi teisę naudotis 1/3 dalį patalpos 1-1 (t. y. 3,82 kv. m patalpos 1-1), paliekant atsakovui naudotis 7,63 kv. m patalpos 1-1, labiau atitiks bendraturčių interesus, turimas nuosavybės dalis, nepažeis proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų bei užkirs kelią konfliktams ateityje. Vertinant tai, kad tiek pagal ieškovės, tiek pagal atsakovo siūlomą šios patalpos naudojimosi tvarką, patalpa 1-1 vis tiek išliktų bendro naudojimo patalpa, apelianto argumentai, kad teismo sprendimu nurodytas patalpos padalijimo būdas užprogramuoja tolimesnius ginčus, dėl ieškovės galimybės sujungti jos naudojimui paskirtas patalpas, vertinami kaip siekis nustatyti tik atsakovui patogią naudojimosi patalpa 1-1 tvarką. Nagrinėjamu atveju atsakovo naudojimui paskyrus dar didesnę patalpos 1-1 dalį, būtų paneigta ne atsakovo, bet ieškovės teisė į nuosavybę.

41.       Pažymėtina, kasacinio teismo praktikoje nurodytai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018).

42.       Pagal bylos duomenis teisėjų kolegija nustatė, kad 2020 m. liepos 7 d. teismo posėdyje atsakovo atstovas pareiškė prašymą liudytoja apklausti R. S.. 2020 m. spalio 12 d. nutartimi teismas konstatavo, kad įvertinus tai, jog atsakovas atsikirtimus į ieškinį grindžia tuo, jog jis rekonstravo ūkinį pastatą, įrengė rūsį gyvenamajame name, nesant statybą leidžiančio dokumento, o liudytoja R. S. paaiškino teismo posėdžio metu, kad rūsys ir ūkinis pastatas buvo įrengti dar iki santuokos nutraukimo, teismas padarė išvadą, jog šioje byloje turės pasisakyti dėl aplinkybių, turinčių įtakos liudytojos R. S. teisėms ir pareigoms pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas vertino, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą įtraukti liudytoja apklaustą buvusią ginčo turto bendraturtę R. S. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisingai paskirstė ir priteisė iš šalių trečiajam asmeniui R. S. jos turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

43.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas patenkino 50 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų, o atsakovo priešieškinio reikalavimų buvo patenkinta 1/2, todėl atitinkamai turėtų būti proporcingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, tačiau šių argumentų išsamiau nedetalizavo, nenurodė, kodėl būtent tokia apelianto nurodyta proporcija yra pagrįsta ir teisinga. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje tarp šalių kilo ginčas dėl patalpos 1-1, 1-5, rūsio, ūkinio pastato. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė byloje buvo pareiškusi du reikalavimus: 1) dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu bei ūkiniais pastatais nustatymo bei 2) įpareigojimo atsakovą atlaisvinti ieškovės naudojimuisi paskirtas patalpas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog ieškinio dalis, kuria buvo prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, patenkinta visiškai, o ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi ūkiniais pastatais tvarkos nustatymo atmestas, todėl laikytina, kad ieškinys patenkintas 75 proc., o atmestas – 25 proc. Priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti ta apimtimi, su kuria sutiko ieškovė, todėl teismas sprendė, kad priešieškinis patenkintas 25 proc. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų tenkinimo proporcijų nustatymo laikytinos pagrįstomis.

44.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45.       Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jam neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

46.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Ieškovei iš atsakovo, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 600 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo grupė“, juridinio asmens kodas 300154720, 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.        

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.