Civilinė byla Nr. 2A-704-945/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22665-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.16.8; 3.2.4.11; 3.3.1.20
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 1 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Žibutės Budžienės ir Dalės Burdulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracijos, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Kauno rajono savivaldybės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. P. ieškinį atsakovėms Kauno rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Kauno rajono savivaldybei, valstybės įmonei Registrų centrui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį statiniui eksploatuoti, suformuoti žemės sklypą, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais atsakovių pusėje Kauno rajono savivaldybės priešieškinį ieškovei A. J. P. dėl pastato – gėlių kiosko pripažinimo kilnojamuoju daiktu, jo teisinės registracijos panaikinimo ir deklaracijos apie darbų užbaigimą pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. J. P. (toliau – ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo: 1) atnaujinti ieškovei terminą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kauno rajono vedėjo 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymui Nr. 7VĮ-981-(14.7.2) apskųsti; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti NŽT Kauno rajono vedėjo 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. 7VĮ-981-(14.7.2), kuriuo atsisakyta pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį; 3) įpareigoti NŽT išnuomoti ieškovei žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančio statinio, reikalingą pastato eksploatacijai; 4) įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypą prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio statinio; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso gėlių kioskas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuo 1996 m. kioske vykdo individualią prekybinę veiklą. 2016 m. gegužės 9 d. ieškovė kreipėsi į atsakovės NŽT Kauno rajono skyrių dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. NŽT Kauno rajono vedėjas 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymu atsisakė išnuomoti ieškovei valstybinės žemės sklypą, formaliai nurodydamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Minėtą įsakymą NŽT Kauno rajono vedėjas priėmė pažeisdamas Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.2 papunktį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, todėl įsakymas turi būti panaikintas. Ieškovei priklausantis kioskas yra nekilnojamojo turto objektas. Kioskas priskirtinas I grupės nesudėtingiems pastatams ir nėra laikinas statinys, todėl valstybinė žemė ieškovei turi būti išnuomota ne aukciono būdu. Prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio statinio buvęs suformuotas 0,0019 ha valstybinis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 28 d. sprendimu buvo išregistruotas ir kaip nekilnojamojo turto objektas nebeegzistuoja.
2. Atsakovė NŽT nesutiko su ieškiniu, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad teisės aktai nustato vieną iš būtinų sąlygų be aukciono išnuomoti valstybinės žemės sklypą – sklype turi būti statinys ir žemės sklypas turi būti naudojamas tam statiniui eksploatuoti. 2011 m. gegužės 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi ieškovei 5 metams buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas prie nuosavybės teise priklausančio statinio, esančio (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytomis sąlygomis. Ieškovės valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties terminas pasibaigė 2016 m. gegužės 6 d. Prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pratęsimo ieškovė pateikė 2016 m. gegužės 9 d., pasibaigus nuomos sutarties terminui. Be to, ieškovei nuomotas valstybinės žemės sklypas pateko į (duomenys neskelbtini) gatvės želdynų pertvarkymo projektą, todėl ieškovės prašymas nebuvo tenkinamas. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 22 d. įsakymu suformuotas apie 1 722 m2 kitos paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini), į kurį patenka ir ieškovei anksčiau nuomotas, tačiau pasibaigus nuomos sutarčiai išformuotas žemės sklypas. Šis įsakymas yra nepanaikintas, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti NŽT ir Kauno rajono savivaldybės administraciją atlikti ieškovės prašomus veiksmus.
3. Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija nesutiko su ieškiniu, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškove NŽT buvo sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį. Ieškovė į NŽT dėl nuomos sutarties pratęsimo kreipėsi jau pasibaigus nuomos sutarčiai. NŽT 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymu su ieškove atsisakė sudaryti nuomos sutartį, vadovaudamasi Kauno rajono savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 18 d. raštu Nr. SD-1091, kuriuo buvo prašoma su ieškove nepratęsti valstybinės žemės nuomos sutarties, kadangi kioskas yra pastatytas ir/ar įregistruotas neteisėtai, taip pat dėl to, kad pagal patvirtintą žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, žemės sklype Europos Sąjungos lėšomis bus vykdomas (duomenys neskelbtini) gatvės želdynų pertvarkymo projektas. 2016 m. spalio 28 d. žemės sklypas buvo išformuotas, buvo kreiptasi į VĮ Registrų centrą su prašymu išregistruoti išformuotą žemės sklypą ir patikėjimo teisę į šį žemės sklypą. Ieškovė kioską 2011 m. kovo 1 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu Nekilnojamojo turto registre yra įregistravusi neteisėtai, pažeisdama 2011 m. gegužės 6 d. nuomos sutarties sąlygas. Kioskas yra laikinas statinys, kilnojamasis daiktas, todėl kiosko eksploatavimui valstybinės žemės sklypas negali būti išnuomotas ne aukciono būdu.
4. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Kauno rajono savivaldybė (toliau – ir Kauno rajono savivaldybė) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
5. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras dėl ieškinio pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra.
6. Kauno rajono savivaldybė, patikslinusi priešieškinio reikalavimus, prašė teismo: 1) pripažinti pastatą – gėlių kioską kilnojamuoju daiktu; 2) pastato – gėlių kiosko 2011 m. kovo 1 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą pripažinti negaliojančia; 3) pastato – gėlių kiosko teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre pripažinti negaliojančia; 4) įpareigoti ieškovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti pastatą – gėlių kioską iš valstybinės žemės sklypo, o nustatytu terminu nepašalinus – už kiekvieną uždelstą dieną skirti po 100 Eur baudą. Kauno rajono savivaldybė pažymėjo, kad 2011 m. gegužės 6 d. nuomos sutartyje yra sąlyga dėl laikinų statinių naudojimo, žemės sklype draudžiama statyti naujus pastatus, statinius ir įrenginius, taip pat rekonstruoti esamus. Ieškovė, 2011 m. kovo 1 d. kioską Nekilnojamojo turto registre deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą pagrindu įregistruodama kaip pastatą, pažeidė nurodytą nuomos sutarties sąlygą. Ieškovei buvo leista statyti tik laikinus statinius komercinei veiklai vykdyti, laikini statiniai negalėjo būti registruoti kaip nekilnojamieji daiktai. Kioskas turi būti pripažintas kilnojamuoju daiktu, nes jis gali būti perkeltas nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės. Kilnojamiesiems daiktams eksploatuoti žemės sklypai negali būti suteikti nuomai ne aukciono tvarka.
7. Ieškovė nesutiko su priešieškiniu, atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad 2006 m. sausio 17 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjas davė sutikimą pastato įteisinimui. 2011 m. kovo 1 d. ieškovė surašė Deklaraciją apie statybos užbaigimą. Šio pastato įregistravimui buvo gautas NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 25 d. sutikimas, kuriame nurodoma, kad neprieštaraujama, jog ieškovė valstybinės žemės sklype statytų/įteisintų teisės aktus atitinkantį nesudėtingą statinį. Šių dokumentų pagrindu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo statinį turint atsakovių sutikimus.
8. Atsakovė NŽT sutiko su priešieškiniu, atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad ieškovei priklausantis kioskas yra kilnojamasis daiktas, kuris nėra registruojamas Nekilnojamojo turto registre, todėl kiosko teisinė registracija turi būti pripažinta negaliojančia. Ieškovė 2011 m. kovo 1 d. žemės sklypo nevaldė jokiais Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais pagrindais, todėl statyba žemės sklype buvo negalima.
9. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į priešieškinį nurodė nesutinkantis su priešieškinio reikalavimu kiosko teisinę registraciją pripažinti negaliojančia. Kioskas nuosavybės teisėmis yra įregistruotas ieškovės vardu 2011 m. kovo 1 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu. Kauno rajono savivaldybė, prašydama pripažinti kiosko teisinę registraciją negaliojančia, iš esmės ginčija Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimą, kuriuo įregistruotas kioskas, ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimą, kuriuo įregistruotos nuosavybės teisės į jį. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas numato privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką – teritorinio registro tvarkytojo sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo turi būti skundžiamas centriniam registratoriui, o centrinio registratoriaus sprendimas – administracines bylas nagrinėjančiam teismui. Tokia pačia tvarka skundžiami ir kadastro tvarkytojo sprendimai. Kauno rajono savivaldybė yra praleidusi terminus skųsti nurodytus sprendimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu patenkino ieškinį, atmetė priešieškinį. Teismas atnaujino ieškovei terminą NŽT Kauno rajono vedėjo 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymui Nr. 7VĮ-981-(14.7.2) apskųsti, pripažino neteisėtu ir panaikino NŽT Kauno rajono vedėjo 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. 7VĮ-981-(14.7.2), kuriuo atsisakyta sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, įpareigojo NŽT išnuomoti ieškovei valstybinės žemės sklypą prie jai nuosavybės teise priklausančio statinio – gėlių kiosko, reikalingą statinio eksploatacijai, įpareigojo Kauno rajono savivaldybės administraciją įstatymų nustatyta tvarka suformuoti ieškovei žemės sklypą prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio statinio – gėlių kiosko, priteisė iš atsakovių NŽT ir Kauno rajono savivaldybės administracijos, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Kauno rajono savivaldybės ieškovei po 544 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, valstybei – po 27 Eur pašto išlaidų.
11. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme ieškovės ieškinys užregistruotas 2016 m. lapkričio 7 d., skundžiamas įsakymas priimtas 2016 m. rugsėjo 8 d. Teismas pažymėjo, kad ieškovė įstatyme nustatytu terminu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, tačiau šis 2016 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovės skundą atsisakė priimti kaip neteismingą administraciniam teismui ir nurodė, jog ieškovė turi galimybę pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teismui. Teismas sprendė, kad ieškovė buvo suklaidinta skundžiamą teisinį aktą priėmusios institucijos, todėl termino praleidimo priežastis vertino kaip svarbias ir atnaujino terminą 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymui apskųsti.
12. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog valstybei priklausanti žemė užstatyta ieškovei nuosavybės teise priklausančiu statiniu – gėlių kiosku, tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovei priklausantis statinys yra kilnojamasis ar nekilnojamasis daiktas, ar jis buvo teisėtai įregistruotas. Sprendžiant šalių ginčą buvo atliktos keturios ekspertizės. Ieškovės užsakymu UAB „Įraža“ atlikus ekspertizę buvo pateikta išvada, kad gėlių kioskas yra nekilnojamasis daiktas, nes jis registruotas Nekilnojamojo turto registre. Teismo paskirta ekspertizė, atlikta Lietuvos teismo ekspertizės centro, vienareikšmiškai neatsakė, koks daiktas – kilnojamasis ar nekilnojamasis – yra ginčo pastatas. Ekspertas L. U. trečią ekspertizę atliko atsakovių užsakymu ir pateikė visiškai priešingą išvadą, nei nurodyta UAB „Įraža“ ekspertizės akte. Ketvirtąją teismo paskirtą ekspertizę atlikęs ekspertas V. G. pateikė vienareikšmišką, kategorišką išvadą, kad ginčo pastatas – gėlių kioskas yra nekilnojamasis daiktas, sukurtas vykdant statybos darbus šioje vietoje, statybai naudojant statybos produktus, kuris turi tvarų sąlytį su žeme ir kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės. Teismas sprendė, kad šios ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą pripažintini patikimesniais, nei ankstesnių ekspertizių, todėl konstatavo, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantis ginčo pastatas yra nekilnojamasis daiktas.
13. Teismas nustatė, kad valstybinės žemės nuomos santykiai tarp ieškovės ir žemės savininkės Lietuvos Respublikos yra ilgalaikiai. 2005 m. balandžio 15 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, 2006 m. sausio 17 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjas davė sutikimą pastato įteisinimui. 2008 m. birželio 10 d. tarp ieškovės ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko įgaliotinio Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono skyriaus, buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. 2010 m. liepos 27 d. raštu Nr. 56-87 atsakovė NŽT informavo ieškovę, kad valstybinės žemės sklypai, užstatyti laikinais statiniais, nenuomojami, nes nuomos sutartys sudaromos tik žemės sklypams, užstatytiems Nekilnojamojo turto registre įregistruotais statiniais. 2011 m. kovo 1 d. ieškovė užpildė Deklaraciją apie statybos užbaigimą. 2011 m. kovo 25 d. NŽT Kauno rajono Žemėtvarkos skyrius išdavė ieškovei sutikimą statyti/įteisinti teisės aktus atitinkantį nesudėtingą statinį. Ginčo statinio statyba nebuvo savavališka, tai nustatyta 2012 m. birželio 1 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu. 2011 m. balandžio 21 d. atsakovė NŽT išdavė pažymą, kad ieškovei priklausantis pastatas priskiriamas prie kitos paskirties statinių. 2011 m. gegužės 6 d., sudarant šiuo metu jau pasibaigusią valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 7SŽN-57, galiojo Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, nustatantis, jog valstybinė žemė be aukciono išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiais ar nuomojamais statiniais ar įrenginiais, t. y. valstybinė žemė negalėjo išnuomota laikiniems statiniams eksploatuoti. Teismas sprendė, kad sudarydama sutartį atsakovė NŽT pripažino, jog žemės sklype stovintis statinys yra nekilnojamasis daiktas, o ne laikinas statinys.
14. Teismas, nustatęs, kad sutikimo dėl statinio statybos ir įteisinimo gavimo metu ginčo žemės sklypą patikėjimo teise valdė NŽT, nes 2010 m. gruodžio 30 d. ieškovės ir valstybę atstovavusios NŽT bendru susitarimu ir 2010 m. gruodžio 29 d. įsakymu buvo nutraukta 2008 m. birželio 10 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, o nauja sutartis nebuvo sudaryta, taigi šalių nesiejo jokie sutartiniai santykiai, atmetė argumentą, jog ieškovė pažeidė sutarties sąlygas, draudžiančias jai žemės sklype statyti naujus statinius, taip pat rekonstruoti esamus. Teismas pažymėjo, kad NŽT davė raštišką sutikimą, kad ieškovė statytų/įteisintų nesudėtingą statinį valstybinės žemės sklype, taip suteikdama ieškovei pagrįstą teisėtą lūkestį dėl nuomos santykių tęstinumo. Teismas sprendė, kad ieškovė, parengusi projektinę dokumentaciją ir turėdama žemės sklypo savininko (valdytojo) raštišką sutikimą, teisėtai statybos būdu sukūrė nekilnojamąjį daiktą ir jį įteisino, todėl priešieškinio reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
15. Teismas konstatavo, kad NŽT, priimdama ginčijamą 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymą, neturėjo duomenų apie galbūt neteisėtus statinio statybos darbus, priešingai, pati institucija buvo išdavusi sutikimus tokiems veiksmams atlikti ir statinį įregistruoti, ką ieškovė ir padarė. Teismas sprendė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas yra nekilnojamasis daiktas, todėl ieškovė turėjo teisę nuomotis žemės sklypą jo eksploatacijai. Teismas pažymėjo, kad atsakovės bei trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais atsakovių pusėje įrodymais nepagrindė aplinkybės, jog skundžiamo įsakymo priėmimo metu teisėtai pastatytas ir įteisintas ginčo pastatas kenkė kuriamam (duomenys neskelbtini) miesto įvaizdžiui, trukdė racionaliai ir efektyviai naudoti valstybinę žemę viešojo intereso tikslais. Teismo vertinimu, statinio lokalizacijos vieta netrukdo projekto „(duomenys neskelbtini) miesto viešųjų erdvių kompleksiškas sutvarkymas ir pritaikymas bendruomenei ir verslui“ sprendinių įgyvendinimui, statinys tvarkingas ir prižiūrimas, (duomenys neskelbtini) gatvėje pagal projektų sąrašą turėjo būti atliekami tik inžinerinių statinių – šaligatvių rekonstravimo darbai.
16. Teismas, padaręs išvadą, kad skundžiamas 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymas buvo priimtas objektyviai neįvertinus visų aplinkybių, nenurodant, koks konkretus visuomenės poreikis egzistuoja, jog šis poreikis negalės būti patenkintas nepaėmus ieškovei nuomoto sklypo, patenkino ieškinio reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas viešojo administravimo subjektams neįtvirtino jokių imperatyvių draudimų savo priimtus aktus stabdyti, pakeisti ar panaikinti, teismo sprendimas yra teisinis pagrindas priimti teisės aktus, todėl tenkino ieškinio reikalavimus dėl įpareigojimo suformuoti žemės sklypą ir jį išnuomoti ieškovei.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu atsakovė NŽT prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, patenkinti priešieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovė netinkamai įgyvendino teisės aktuose numatytą galimybę pratęsti 2011 m. gegužės 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 7SŽN-57, todėl valstybinės žemės nuomos sutartis negalėjo būti pratęsta.
1.2. Teritorijų planavimo dokumentas buvo parengtas 2014 m. spalio 20 d., todėl teismas netinkamai pritaikė Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 46 punktą ir nepagrįstai panaikino NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. 7VĮ-981-(14.7.2). Pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui ir pagal teritorijų planavimo dokumentą žemės sklypą numatant naudoti kitoms reikmėms, nauja valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaroma.
1.3. Teismas nevertino teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-723-502/2017 neatnaujino termino ieškovės skundui, kuriuo ji prašė panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. ĮS-1746, NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 7SK-2332- (14.7.110.), paduoti, ir skundą atsisakė priimti.
1.4. Teismas, įpareigodamas Kauno rajono savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypą prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio statinio, pažeidė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 9 punktą, kuriame nustatyta, kad projektai rengiami tais atvejais, kai planuojama projekto teritorija neįtraukta į rengiamus kitos rūšies žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus, vietovės lygmens bendruosius planus (M 1: 2000) ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos.
1.5. Teismas nesivadovavo Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-199-924/2019 suformuotais išaiškinimais ir motyvais, kurių pagrindu ši civilinė byla buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teismas neįpareigojo ieškovės patikslinti ieškinio reikalavimų, nesiaiškino, kodėl ieškovė neprašė sudaryti naujos nuomos sutarties, kodėl siekė pratęsti jau pasibaigusią nuomos sutartį, t. y. priimdamas sprendimą išėjo už ieškinio ribų.
1.6. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai savo iniciatyva atnaujino praleistą senaties terminą administraciniam aktui ginčyti. Teismas senaties terminą atnaujino nesant svarbių priežasčių. Nepagrįstas teismo argumentas dėl ieškovės suklaidinimo nukreipiant ją ne į tą teismą. Ieškovės teisių gynyba rūpinosi profesionalūs teisininkai, kurie turėjo tinkamai atstovauti ieškovę.
1.7. Kauno rajono savivaldybės administracija nebuvo teismo įpareigota panaikinti 2016 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. IS-1746 ir performuoti žemės sklypą, todėl, norėdamas panaikinti jau galiojantį administracinį teisės aktą, teismas turėjo nurodyti priežastis, dėl kurių administracinis teisės aktas turėtų būti panaikintas.
1.8. Teismas nevertino atsakovų ir trečiojo asmens atsikirtimų, kad, nesant galimybės suformuoti atskiro valstybinės žemės sklypo, reikalingo kiosko eksploatacijai, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, įpareigojant suformuoti tokį žemės sklypą.
18. Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Kauno rajono savivaldybė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, patenkinti priešieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas nepagrįstai, nesant reikalavimo, sprendė klausimą dėl senaties termino atnaujinimo, taip išeidamas už pareikšto ieškinio ribų, ir jį atnaujino nesant svarbių priežasčių.
2.2. Teismas nevertino, kad ieškovė netinkamai suformulavo ieškinio reikalavimus ir ginčijo NŽT atsisakymą pratęsti nuomos sutartį, dėl kurios pratęsimo kreipėsi sutarčiai jau pasibaigus, tačiau neginčijo NŽT sprendimų, kuriais būtų buvę atsisakyta sudaryti naują nuomos sutartį.
2.3. Teismo įpareigojimas negali būti įvykdytas, nes nėra nuginčytas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 22 d. priimtas įsakymas Nr. IS-1746, kurio pagrindu buvo suformuotas apie 1 722 m2 kitos paskirties žemės sklypas, į kurio teritoriją pateko ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).
2.4. Teismas nesivadovavo Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-199-924/2019 suformuotais išaiškinimais ir motyvais, kurių pagrindu ši civilinė byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2.5. Teismas paviršutiniškai vertino aplinkybes, kad apie 1 722 m2 kitos paskirties žemės sklypas yra suformuotas konkrečiam tikslui – (duomenys neskelbtini) gatvės želdynų pertvarkymo projektui vykdyti, nevertino fakto, jog šis projektas yra skirtas visuomenės poreikiams tenkinti, racionaliam ir efektyviam visuomenės naudojimui, jis nebuvo baigtas išimtinai dėl ieškovės pradėto ginčo, jai ginant savo privačius interesus ir juos iškeliant aukščiau visuomenės interesų.
2.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra išduotas sutikimas statyti/įteisinti nesudėtingus statinius ir suderintas projektas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nebuvo žemės savininko/patikėtinio sutikimo naudoti žemės sklypą nekilnojamiems statiniams, statyti, nes toks statinys 2011 m. kovo 25 d. sutikime nėra įvardintas. Ieškovė, veikdama nesąžiningai, įregistravo nuosavybės teisę į pastatą, neturėdama tam teisėto pagrindo. Sutikimo negalinčio duoti asmens patvirtintas neaiškių ribų projektas, pasirašytas praėjus metams po statybos įregistravimo VĮ Registrų centre, negali patvirtinti statybos teisėtumo/neteisėtumo, teisių į statinį apimties ir ankstesnės deklaracijos teisėtumo.
2.7. Teismas nevertino, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta 5 metams, kas rodo, jog nuomos sutartis buvo sudaryta laikinam žemės sklypo naudojimui, taip pat nevertino jos sąlygų dėl draudimo statyti naujus statinius, rekonstruoti esamus. Ieškovei žinant ir suvokiant, kad nuomos sutartis buvo sudaryta ribotam terminui, atsisakius pratęsti nuomos sutartį ieškovės teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti. Teismas nevertino savavališko ieškovės elgesio.
2.8. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė negalėjo įgyti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą, neturėdama teisės į žemės sklypą. Ieškovė turėjo teisę statyti tik laikiną statinį (prekybos paviljoną – kioską), o faktiškai pastatė stacionarų statinį, faktinis nekilnojamojo daikto sukūrimas negali būti teisėtas pagrindas nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą atsirasti ir ją įregistruoti.
19. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės NŽT apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad žemės sklypas yra reikalingas ieškovės turimoms teisėms į statinį įgyvendinti. 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 7VĮ-981-(14.7.2) atsisakoma išnuomoti žemės sklypą, o ne pratęsti nuomos sutartį. Jokia teisės norma nedraudžia pastatų savininkui, pasibaigus nuomos terminui, kreiptis dėl naujos žemės sklypo sutarties sudarymo. Savivaldybės administracijos direktorius pats gali panaikinti savo įsakymą, kadangi jam tokia teisė suteikta įstatymu. Panaikinęs savo paties priimtą įsakymą, jis galės priimti naują ir suformuoti statiniui reikalingą žemės sklypą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-723-502/2017 nepanaikino ieškovės teisės išsinuomoti statiniui eksploatuoti reikalingą žemės sklypą. Atsakovės ieškovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, nes, žinodamos, kad žemės sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantis statinys, ieškovės teisėms į statinį įgyvendinti reikalingas žemės sklypas, šį sklypą išformavo. Teismas vadovavosi Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje esančiais nurodymais. Procesinės teisės normos, reglamentuojančios bylų procesą apeliacinėje instancijose, nenumato, kad apeliacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi. Ieškovės 2016 m. gruodžio 2 d. patikslintame ieškinyje yra suformuluotas reikalavimas atnaujinti terminą ieškiniui pateikti ir administraciniam aktui apskųsti. Atsakovės NŽT klaidinanti informacija dėl įsakymo apskundimo egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę ieškovei kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą nustatytu terminu.
20. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Kauno rajono savivaldybės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra pareikštas prašymas atnaujinti procesinį terminą ieškiniui pateikti ir administraciniam sprendimui apskųsti. Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, įvykdė apeliacinės instancijos teismo nutartyje esančius nurodymus – skyrė byloje pakartotinę ekspertizę, įvertino visus byloje esančius įrodymus. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis suteikia atsakovei teisę panaikinti 2016 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. IS-1746. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas patvirtina, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. įsakymas iki šiol nėra įgyvendintas. 2016 m. rugsėjo 22 d. įsakymas priimtas nesuėjus 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymo apskundimo terminui. Teismas įpareigojo ne pratęsti seną, o sudaryti naują nuomos sutartį. Teismas įvertino atsakovės pateiktą projektą ir su juo susijusius dokumentus, taip pat ir faktą, kad atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija nepateikė dokumentų, sąmatų ir aktų, kurie patvirtintų projekto įgyvendinimą. Ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas pastatytas su atsakovių sutikimu. Atsakovės išduoti sutikimai, patikrinimo aktai patvirtina, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas nėra savavališka statyba. Ieškovė veikė sąžiningai išduotų sutikimų pagrindu. Žemės nuomos sutarties terminas nepatvirtina, kad žemės sklypas buvo išnuomotas laikinam statiniui. Statinio kapitalinis remontas buvo atliktas pagal atsakovės reikalavimą, kad statinys derėtų aplinkoje, ir suderinus su atsakove šį remontą 2012 m. kovo 21 d. Nepagrįsti argumentai, kad ieškovei priklausantis pastatas yra laikinas statinys, kadangi atsakovės nebūtų davusios sutikimo įteisinti tokį statinį. Laikinam statiniui 2011 m. negalėjo būti sudaryta nuomos sutartis. Tai, kad statinys sukurtas teisėtai, patvirtina 2012 m. birželio 1 d. patikrinimo aktas.
21. Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad gėlių kioskas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis ieškovės vardu įregistruotas 2011 m. balandžio 18 d. (2 t., b. l. 69). 2011 m. balandžio 20 d. ieškovė pateikė NŽT prašymą dėl žemės sklypo, reikalingo jai nuosavybės teise priklausančio statinio (gėlių kiosko) eksploatacijai, nuomos 5 metams (1 t., b. l. 62). 2011 m. gegužės 6 d. tarp ieškovės ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT Kauno rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjo, vadovaujantis NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1128, penkeriems metams buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis (1 t., b. l. 57–60). 2016 m. gegužės 9 d. ieškovė NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą pratęsti nuomos sutartį Nr. 7SŽV-57 (1 t., b. l. 47). NŽT Kauno rajono vedėjo 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 7VĮ-981-(14.7.2.) ieškovei atsisakyta išnuomoti valstybinės žemės sklypą (1 t., b. l. 10). 2016 m. rugsėjo 22 d. priimtas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. ĮS-1746 „Dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ (1 t., b. l. 39). NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 7SK-2332-(14.7.110) išformuotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 69).
24. Ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, prašydama atnaujinti jai terminą NŽT Kauno rajono vedėjo 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymui Nr. 7VĮ-981-(14.7.2) apskųsti, pripažinti neteisėtu ir panaikinti NŽT Kauno rajono vedėjo 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. 7VĮ-981-(14.7.2), kuriuo atsisakyta pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį, įpareigoti NŽT išnuomoti ieškovei žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančio statinio, reikalingą pastato eksploatacijai, įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypą prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio statinio. Atsakovės nesutiko su ieškiniu, o trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Kauno rajono savivaldybė pareiškė priešieškinį, kuriame prašė pirmosios instancijos teismo pripažinti pastatą – gėlių kioską kilnojamuoju daiktu, pastato – gėlių kiosko 2011 m. kovo 1 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą pripažinti negaliojančia, pastato – gėlių kiosko teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre pripažinti negaliojančia, įpareigoti ieškovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti pastatą – gėlių kioską iš valstybinės žemės sklypo, o nustatytu terminu nepašalinus – už kiekvieną uždelstą dieną skirti po 100 Eur baudą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, o trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Kauno rajono savivaldybės priešieškinį atmetė. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka atsakovės ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Kauno rajono savivaldybė.
25. Vertindamas apeliacinių skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors apeliantės prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti, tačiau apeliaciniuose skunduose nenurodo argumentų paneigti teismo eksperto V. G. ekspertizės pagrindu pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantis ginčo pastatas yra nekilnojamasis daiktas, turintis tvarų sąlytį su žeme ir kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės. 2019 m. spalio 4 d. teismo eksperto V. G. surašytame teismo ekspertizės akte yra nurodyta, kad ginčo pastatas – gėlių kioskas yra nekilnojamasis daiktas, sukurtas vykdant statybos darbus šioje vietoje, statybai naudojant statybos produktus, norint perkelti į kitą vietą statinį būtina išardyti, dėl ko pastatą perkelti į kitą vietą neprarandant jo paskirties bei vertės nėra galimybių, ginčo pastatas pagal savo konstrukcinius požymius bei techninius parametrus yra nesudėtingųjų statinių kategorijos I grupės statinys. Apeliantėms neginčijant šios išvados, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ginčo pastatas yra nekilnojamasis daiktas.
26. Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Kauno rajono savivaldybė apeliaciniame skunde kelia ginčo statinio teisėtumo/neteisėtumo klausimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos medžiaga paneigia su šiuo klausimu susijusius apeliančių argumentus. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo pastato įregistravimo 2011 m. balandžio 18 d. pagrindas yra 2011 m. kovo 1 d. deklaracija apie statybos užbaigimą. Atsakovės NŽT Kauno rajono Žemėtvarkos skyrius 2011 m. kovo 25 d. ieškovei išduotame sutikime nurodė neprieštaraujantis, kad valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentaciją ir gavus statybos leidimą, vadovaujantis statybą reglamentuojančiais teisės aktais, statybos techniniais reglamentais, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, būtų statomas/įteisintas nesudėtingas statinys. Byloje nėra ginčo, kad ieškovei priklausantis gėlių kioskas yra nesudėtingas statinys, be to, priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia apeliantės, paminėtame sutikime nėra įvardinta, jog NŽT nesutinka su nekilnojamųjų statinių, naudojamų ilgą laiką, statyba. NŽT sutikimo pavadinimas taip pat nesudaro pagrindo kitaip interpretuoti jo turinio, kuris yra aiškus ir nedviprasmiškas. NŽT Kauno rajono skyriaus 2012 m. birželio 1 d. surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad žemės sklype pastatytas (statomas) prekybinis kioskas, ieškovė turi 2012 m. kovo 21 d. suderinimą dėl fasado dangos ir stogo dangos keitimo, pasirašytą vyr. architekto N. K. Iš Kauno rajono savivaldybės 2012 m. gegužės 23 d. rašto Nr. USD-315 matyti, kad patikrinimas vietoje buvo organizuojamas tikslu išsiaiškinti galimai savavališką statybą, tačiau iš Žemės naudojimo patikrinimo akto matyti, jog savavališkos statybos faktas nebuvo nustatytas.
27. Apeliantės, teigdamos, kad ieškovė, veikdama nesąžiningai, įregistravo nuosavybės teisę į pastatą, neturėdama tam teisėto pagrindo, šio savo teiginio nepagrindžia konkrečiais įrodymais. Vadovaujantis ginčo pastato įregistravimo Nekilnojamojo turto registre metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828, 8.3 papunkčiu, 44 punktu, deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri yra statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas, yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, nuostatomis, I grupės nesudėtingojo statinio statybai mieste statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas. Taigi, esant NŽT raštiškam sutikimui, kad ieškovė statytų/įteisintų nesudėtingą statinį valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovei pateikus deklaraciją apie statybos užbaigimą, ginčo pastatas ir nuosavybės teisės į jį 2011 m. balandžio 14 d. buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kauno rajono savivaldybė, prašydama deklaraciją apie statybos užbaigimą pripažinti negaliojančia, neįrodė jos neteisėtumo. Kauno rajono savivaldybės argumentai dėl 2011 m. gegužės 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos, kuria žemės sklype draudžiama statyti naujus pastatus, statinius ir įrenginius, taip pat rekonstruoti esamus pažeidimo, yra nepagrįsti, nes ginčo pastatas įregistruotas 2011 m. kovo 1 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą apie statybos užbaigimą pagrindu 2011 m. balandžio 14 d., t. y. iki nurodytos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo.
28. Ginčo pastato, kaip nekilnojamojo daikto, statybos, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, o kartu ir NŽT sutikimo šiai statybai teisėtumą pagrindžia ir NŽT veiksmai po sutikimo išdavimo. Vadovaujantis NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 29 d. įsakymu, 2010 m. gruodžio 30 d. ieškovės ir valstybę atstovavusios NŽT susitarimu buvo susitarta nutraukti 2008 m. birželio 10 d. sudarytą valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Tuo metu galiojusios Žemės įstatymo redakcijos 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Kadangi ieškovei nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis daiktas – gėlių kioskas, kuris buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, 2011 m. gegužės 6 d. tarp ieškovės ir Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos NŽT, penkerių metų laikotarpiui buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 7SŽN-57, tuo pripažįstant ieškovės teisę išsinuomoti jai priklausančiam ginčo statiniui eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą. Terminas, kuriam buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, nepaneigia šios išvados, kadangi tuo metu galiojusio Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte buvo numatyta, jog valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas Vyriausybės nustatytais atvejais.
29. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė teisėtai statybos būdu sukūrė nekilnojamąjį daiktą ir jį įteisino, su tuo susijusius apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Atmetus pagrindinius priešieškinio reikalavimus, nebuvo pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą pripažinti negaliojančia pastato – gėlių kiosko teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Jokių savarankiškų argumentų, susijusių su šios skundžiamo sprendimo dalies teisėtumu, apeliantės neteikė. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti trečiojo asmens Kauno rajono savivaldybės priešieškinio reikalavimai, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta ir teisėta.
30. Kaip minėta, 2011 m. gegužės 6 d. tarp ieškovės ir Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos NŽT, penkerių metų laikotarpiui buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 7SŽN-57, kuria ieškovei buvo išnuomotas 0,0019 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 9 d. NŽT Kauno rajono skyriui ieškovė pateikė prašymą pratęsti nuomos sutartį. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 7VĮ-981-(14.7.2) prašymas buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas atnaujino ieškovei senaties terminą šiam įsakymui apskųsti. Su tokiu sprendimu nesutinka apeliantės, teigdamos, kad senaties terminas atnaujintas neteisėtai, ieškovei nepareiškus tokio prašymo. Teisėjų kolegija apeliančių argumentus apie neteisėtai atnaujintą senaties terminą pripažįsta nepagrįstais, kadangi, pirma, reikalavimą atnaujinti terminą NŽT 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymui apskųsti ieškovė pareiškė 2016 m. gruodžio 5 d. pirmosios instancijos teisme užregistruotame patikslintame ieškinyje, antra, nagrinėjamoje byloje nustatytos sąlygos tokiam ieškovės prašymui patenkinti: NŽT 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakyme buvo nurodyta, kad šis įsakymas gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tuo vadovaudamasi ieškovė pateikė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris jį atsisakė priimti 2016 m. spalio 20 d. nutartimi, konstatavęs, jog ginčas nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka, pareiškėja turi galimybę pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme, pirmosios instancijos teisme ieškinys gautas 2016 m. lapkričio 7 d., terminą ieškiniui paduoti praleidus nežymiai ir dėl svarbių priežasčių.
31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl NŽT 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymo teisėtumo, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina teisinius santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos. Dėl to valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis, o valstybinės žemės nuomos klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis imperatyviųjų teisės aktų nuostatomis, įskaitant, tačiau neapsiribojant, Žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2009).
32. Galiojantis teisinis reguliavimas leidžia valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės nuomą (CK 6.551 straipsnis, Žemės įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 2 dalis, 9 dalis). Žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Visais kitais atvejais žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę. Žemės nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime išnuomoti valstybinės žemės sklypą. Žemės įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas Vyriausybės nustatytais atvejais. Įgyvendinant Žemės įstatymo 9 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtino Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles (toliau – Taisyklės).
33. Ginčijamo NŽT 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymo priėmimo metu galiojusios Taisyklių redakcijos 42 punkte buvo nurodyta, kad žemės nuomininkas ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos termino pabaigos gali pateikti valstybinės žemės nuomotojui prašymą pratęsti žemės nuomos terminą. Sprendimas pratęsti valstybinės žemės nuomos terminą gali būti priimamas, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą žemės sklypo nenumatoma naudoti kitoms reikmėms ir nuomininkas tvarkingai vykdė pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas iki statinio ar įrenginio, esančio žemės sklype, ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės termino (naudojimo termino) pabaigos. Jeigu valstybinės žemės sklype esančio statinio ar įrenginio nustatytas ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės terminas suėjęs, tačiau statinys neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro arba nėra kitų duomenų apie statinio žuvimą (nugriovimą, sugriovimą, sunykimą, sudegimą ir panašiai), valstybinės žemės nuomos sutarties terminas gali būti pratęsiamas (vieną ar daugiau kartų). Vieno pratęsimo terminas kiekvieną kartą nustatomas ne ilgesnis nei viena dešimtoji dalis nustatytos statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės. Sprendimą pratęsti žemės nuomos terminą priima Taisyklių 29 punkte nurodyti asmenys per mėnesį nuo prašymo pratęsti žemės nuomos terminą pateikimo. Priėmus sprendimą pratęsti žemės nuomos terminą, šalių susitarimu pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis.
34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 7SŽN-57 tarp ieškovės ir Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos NŽT, buvo sudaryta 2011 m. gegužės 6 d. penkerių metų laikotarpiui, t. y. iki 2016 m. gegužės 6 d. Prašymą pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį NŽT Kauno rajono skyriui ieškovė pateikė 2016 m. gegužės 9 d. Tai reiškia, kad ieškovė prašymą pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį pateikė daugiau nei trimis mėnesiais praleidusi terminą tokiam prašymui pateikti, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės 2016 m. gegužės 9 d. prašymą vertino kaip prašymą sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį. Apeliantės nesutinka su tokiu ieškovės prašymo vertinimu.
35. Taisyklių 46 punkte numatyta, kad, pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą žemės sklypo nenumatoma naudoti kitoms reikmėms ir buvęs nuomininkas tvarkingai vykdė pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, buvusio nuomininko prašymu pagal Taisykles gali būti sudaroma nauja valstybinės žemės nuomos sutartis. Jeigu valstybinės žemės sklype esančio statinio ar įrenginio nustatytas ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės terminas suėjęs, tačiau statinys neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro arba nėra kitų duomenų apie statinio žuvimą (nugriovimą, sugriovimą, sunykimą, sudegimą ir panašiai), valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti sudaroma terminui, ne ilgesniam nei viena dešimtoji dalis nustatytos statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės.
36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis Taisyklėmis, norint pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį, pakanka pateikti prašymą, kuriame išdėstytas toks pageidavimas, tačiau siekiant sudaryti naują valstybinės nuomos sutartį reikia įvykdyti daugiau reikalavimų (Taisyklių 34 punktas), skiriasi ir valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančios institucijos veiksmai sprendžiant tokį prašymą (Taisyklių 35–41 punktai). Kadangi ieškovė inicijavo valstybinės žemės nuomos sutarties pratęsimo, o ne sudarymo procedūrą, esant pasibaigusiam valstybinės žemės nuomos sutarties pratęsimo terminui, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė NŽT, ginčijamu įsakymu atsisakiusi tai padaryti, pažeidė teisės aktų reikalavimus.
37. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pripažintas neteisėtu ir panaikintas NŽT Kauno rajono vedėjo 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymas Nr. 7VĮ-981-(14.7.2), NŽT įpareigota išnuomoti ieškovei valstybinės žemės sklypą prie jai nuosavybės teise priklausančio statinio – gėlių kiosko, reikalingą statinio eksploatacijai, Kauno rajono savivaldybės administracija įpareigota įstatymų nustatyta tvarka suformuoti ieškovei žemės sklypą prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio statinio – gėlių kiosko, teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija reikšmingu pripažįsta faktą, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. ĮS-1746 patvirtintas žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuriuo suformuotas apie 1 722 m2 kitos paskirties (naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos) žemės sklypas (duomenys neskelbtini), o NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 7SK-2332(14.7.110.) išformuotas 0,0019 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. ĮS-1746 nėra nuginčytas, o žemės sklypas, reikalingas ieškovei priklausančiam nekilnojamajam daiktui eksploatuoti, kurį ji, vadovaujantis CK 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 dalies 6 punktais, turi teisę išsinuomoti ne aukciono tvarka, nėra suformuotas. Visgi byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis į NŽT Taisyklių 34 punkte nustatyta tvarka dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, o NŽT būtų priėmusi sprendimą netenkinti tokio ieškovės prašymo.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklių 34.3 papunktyje nustatyta, jog asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, pagal žemės sklypo buvimo vietą pageidaujamo išsinuomoti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui, be kita ko, pateikia naudojamo žemės sklypo plano, kuriame pažymėti tame žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai (kai prašymo pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Taisyklių 36 punkte nurodyta, kad jeigu kartu su prašymu išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) nepateikiamas žemės sklypo planas, nes prašomas išnuomoti žemės sklypas nesuformuotas, prašymas išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) ir kiti dokumentai asmeniui negrąžinami, bet valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija raštu praneša prašymą pateikusiam asmeniui, kad būtina parengti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą ir žemės sklypo planą, nurodo subjektus, kurie turi organizuoti šių dokumentų rengimą, ir kieno lėšomis šie dokumentai turi būti rengiami. Parengtą žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančiai institucijai pateikia šio žemės sklypo plano rengimo organizatorius. Sprendimą nustatyti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, taip pat žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą, parengtus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, priima NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Sprendimas nustatyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotą žemės servitutą priimamas kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą. Jeigu valstybinės žemės sklypus išnuomoja savivaldybė ar centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimą suformuoti žemės sklypą per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo jiems pateikia NŽT teritorinis padalinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik inicijavusi paminėtą valstybinės žemės nuomos procedūrą ieškovė gali pagrįstai tikėtis jos teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo. Priešingu atveju, valstybinė žemė ieškovei būtų išnuomojama nesivadovaujant imperatyviosiomis teisės normų nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės ieškinys, panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – atmeta ieškovės ieškinį.
39. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, pakeistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kadangi nagrinėjamoje byloje nepagrįstais pripažinti tiek ieškinys, tiek priešieškinis, ieškovės ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Kauno rajono savivaldybės prašymai atlyginti bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, netenkinami, pripažinus, kad nei ieškovė, nei trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Kauno rajono savivaldybė neturi teisės į tokių išlaidų atlyginimą. Atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Kauno rajono savivaldybės interesus byloje atstovavo tas pats atstovas, jų teikiami procesiniai dokumentai grįsti tais pačiais argumentais, dalis procesinių dokumentų teikti abiejų atstovaujamųjų vardu, todėl atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje byloje taip pat nėra atlyginamos. NŽT nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Valstybės turėtos 80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis po 20 Eur iš ieškovės, atsakovių ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais.
40. Ieškovė, atsakovės ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Kauno rajono savivaldybė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Atnaujinti ieškovei A. J. P. terminą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono vedėjo 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymui Nr. 7VĮ-981-(14.7.2) apskųsti.
Ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. J. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, Kauno rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188756386, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Kauno rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 188756386, po 20 Eur (dvidešimt eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo valstybei.“
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Žibutė Budžienė
Dalė Burdulienė