LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. vasario 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2022 m. sausio 14 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 19 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl uždraudimo nutraukti, riboti ar bet kuriais kitais veiksmais trukdyti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą į gyvenamuosius namus. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą konkrečiai nenustatęs tariamos ieškovų civilinės subjektinės teisės, kuri buvo apginta skundžiama nutartimi, jos atsiradimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl atsakovės pareigos teikti ieškovams geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383, 6.391 straipsniams bei Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymui. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas įtvirtina abstrakčią subjektinę ieškovų teisę reikalauti iš atsakovės, kad jiems būtų teikiamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugos, ieškovams nesilaikant imperatyvių šio įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų nuostatų dėl geriamojo vandens tiekimo teisinio santykio sukūrimo, t. y. ieškovų įrenginių prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūros laikantis imperatyvių teisės aktuose nustatytų procedūrų ir tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė CPK 267 straipsnį, įtvirtinantį draudimą priimti sąlyginį sprendimą. Atsakovės vertinimu, teismas taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, numatančios teismo pareigą sprendžiant ginčą aiškiai nustatyti, ar yra pagrindas atsakovo prievolei atsirasti.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė jame nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams kasaciniame skunde nurodomu klausimu priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ (j. a. k. 120545849) 75 (septyniasdešimt penkių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 33130.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gediminas Sagatys
Donatas Šernas