Civilinė
byla Nr. 3K-3-496/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos:
52.3;
96.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito
Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus
(kolegijos pirmininkas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB
,,Senasis dvaras“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 25 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Glasma LT“
ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Senasis dvaras“ dėl skolos ir
delspinigių priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Senasis
dvaras“ priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei „Glasma LT“ dėl atliktų darbų
aktų pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo pašalinti darbų trūkumus.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl teisės normų,
reglamentuojančių statybos rangos sutarties vykdymą, jo metu rangovo sudarytų
darbų priėmimo-perdavimo aktų teisėtumą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas UAB
„Glasma LT“ prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Senasis dvaras“
471 404,31 Lt įsiskolinimo, kilusio iš šalių sudarytos statybos rangos
sutarties vykdymo, ir 12 816,86 Lt delspinigių.
Šalys 2007 m.
rugsėjo 6 d. sudarė rangos sutartį, pagal ją ieškovas įsipareigojo parengti ir
suderinti su generaliniu projektuotoju bei užsakovu (t. y. atsakovu) fasado
eksterjero metalinių turėklų įrengimo darbų (su įstiklinimu ir plieniniais
užpildais-vamzdeliais) darbo brėžinius ir pagal juos bei rangovo parengtą
techninį brėžinį savo lėšomis bei rizika šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis
ir tvarka atlikti bei užbaigti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Vilniuje,
Rygos g. 6, statybos montavimo darbus. Ieškovas grindė reikalavimus tuo, kad
pagal sutartį jis įsipareigojo atlikti statybos darbus, atsakovas - priimti
juos ir sumokėti. Atlikęs statybos darbus, ieškovas pranešė atsakovui apie
pasirengimą perduoti darbų rezultatus. Pagal sutarties 8.4 punktą iki
kiekvieno mėnesio 25 kalendorinės dienos atsakovas už einamąjį mėnesį turėjo
priimti darbų priėmimo-perdavimo aktą ir apmokėti 90 proc. už atliktus darbus
per 20 kalendorinių dienų po sąskaitos-faktūros gavimo dienos. Ieškovo
teigimu, atsakovas nepriėmė nė vieno akto ir neapmokėjo už darbus. Ieškovas
atliko darbus pagal šalių suderintus brėžinius, tačiau atsakovas reiškia
pretenzijas dėl netinkamos kokybės darbų arba reikalauja padaryti papildomus
darbus. Kadangi atsakovas atsisako priimti atliktus darbus ir naudojasi ieškovo
darbo rezultatais, tai ieškovas priverstas vienašališkai pasirašyti darbų
priėmimo-perdavimo aktą ir kreiptis į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo.
Atsakovas UAB „Senasis dvaras“ priešieškiniu prašė teismo:
1) pripažinti negaliojančiais ieškovo UAB „Glasma LT" vienašališkai
pasirašytus 2008 m. gegužės 23 d. atliktų darbų pridavimo aktą Nr. 1
„turėklų iš grūdinto stiklo ir nerūdijančio plieno konstrukcijos“, atliktų
darbų aktą Nr. 2 „turėklų iš grūdinto stiklo ir nerūdijančio plieno
gaminiai" ir atliktų darbų aktą Nr. 3 „Vidinių laiptinių turėklų gaminiai
iš nerūdijančio ir dažyto metalo“;
2) įpareigoti ieškovą UAB „Glasma LT" savo sąskaita ištaisyti
atliktų statybos darbų trūkumus, nurodytus statinio statybos techninės
priežiūros vadovo 2008 m. rugsėjo 5 d. rašte „Dėl UAB „Glasma LT“ vykdomų
statybos darbų statybos objekte, esančiame Vilniuje, Rygos g. 6“.
Atsakovas priešieškinį grindė tuo, kad ieškovo atlikti darbai neatitiko
sutarties ir norminių teisės aktų reikalavimų. Apie tai ieškovas buvo
informuotas raštu kelis kartus, o vėliau atsakovas du kartus raštu motyvuotai
nurodė, dėl kurių ieškovo veiksmų atsisako pasirašyti darbų priėmimo aktą.
Atsakovas nurodė, kad, remiantis Statybos techninio reglamento STR
2.01.01(4):2008 normomis, statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip,
kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų rizikos. Atsakovo teigimu, ieškovo
sumontuoti ,,prancūziški balkonai“ ir laiptinių turėklai neatitinka Reglamento.
Dėl per didelių tarpų ir netinkamai sumontuotų turėklų skirstymo elementų gali
iškristi ir susižaloti žmonės. Darbų priėmimo-perdavimo procedūras
reglamentuoja šalių pasirašyta sutartis. Joje nurodyta, kad kartu su
priėmimo-perdavimo aktu turi būti perduota vykdomoji dokumentacija, tačiau
ieškovas to nepadarė, nors atsakovas ne kartą raštu to reikalavo. Sutarties 8.8
punkte nurodyti pagrindai, kada atsakovas gali nepasirašyti darbų atlikimo
aktų. Ieškovas žinojo apie pateiktas atsakovo pretenzijas, tačiau vienašališkai
pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktus, apie kurių priėmimą atsakovas teigia
sužinojęs tik bylos nagrinėjimo metu. Atsakovo teigimu, ieškovas nepagrįstai
atsisakė ištaisyti atsakovo nurodytus trūkumus juos įvertindamas kaip
papildomus darbus, už kuriuos turi būti papildomai apmokėta, nes atliktini
darbai yra nurodyti sutartyje, todėl šių darbų trūkumai šalintini ieškovo
sąskaita.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Šiaulių
apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį
patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „Senasis dvaras“ ieškovui UAB
„Glasma LT“ 471 404,31 Lt įsiskolinimo už atliktus statybos rangos darbus;
atmetė ieškovo UAB „Glasma LT“ reikalavimą priteisti iš atsakovo UAB „Senasis
dvaras“ 12 816,86 Lt delspinigių; įpareigojo ieškovą per tris mėnesius nuo šio
sprendimo įsiteisėjimo pašalinti teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje
nurodytų atliktų darbų defektus, susijusius su „prancūziškų balkonų“ atitvarų,
vidinių laiptų turėklų aptvarų ir balkonų statramsčių netinkamu sumontavimu.
Teismas sustabdė 200 000 Lt išmokėjimą iš atsakovo ieškovui iki ieškovas per
tris mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalins darbų defektus
pagal rangos sutarties sąlygas. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą pripažinti
negaliojančiais ieškovo vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus - 2008 m.
gegužės 23 d. atliktų darbų pridavimo aktą Nr. 1 „Turėklų iš grūdinto stiklo ir
nerūdijančio plieno konstrukcijos“, 2008 m. gegužės 23 d. atliktų darbų aktą
Nr. 2 „Turėklų iš grūdinto stiklo ir nerūdijančio plieno gaminiai“ ir 2008 m.
gegužės 23 d. atliktų darbų aktą Nr. 3 „Vidinių laiptinių turėklų gaminiai iš
nerūdijančio ir dažyto metalo“.
Teismas
nustatė, kad ieškovas visus darbus pagal rangos sutartį atliko, tačiau kilo
ginčas dėl jų defektų šalinimo. CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad
atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriame užsakovas be išlygų arba su
išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Šiame akte
nurodomos tokios svarbios aplinkybės, kaip faktinis darbų kiekis, jų apimtis,
vertė, o užsakovas turi galimybę pasisakyti dėl atliktų darbų trūkumų.
Jei atliktų darbų akte nėra nurodytų konkrečių rangovo pretenzijų užsakovui,
jis praranda galimybę šiomis akte nurodytomis aplinkybėmis ginčyti trūkumus.
Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį teismas turi diskrecijos teisę konstatuoti
arba nekonstatuoti darbų priėmimo akto nepasirašymo pagrįstumą, priklausomai
nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
Pagal
CK 6.665 straipsnio 1 dalį užsakovas gali reikalauti iš rangovo, kad jis
neatlygintinai pašalintų trūkumus per protingą terminą, arba atitinkamai
sumažinti darbų kainą, arba pareikalauti iš rangovo trūkumų šalinimo išlaidų,
jei užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Šalių
pasirašytoje sutartyje (12.8 punkte) nustatyta, kad rangovas įsipareigoja savo
sąskaita pašalinti išaiškėjusius trūkumus. Atsakovas dėl darbų trūkumų nurodė,
kad balkonai įrengti iš nerūdijančio plieno, tačiau jau yra pradėję rūdyti
statramsčiai kai kuriuose butuose. Byloje ekspertas nurodė, kad kai kuriuose
balkonuose matyti technologinių defektų, t. y. įbetonuotos metalinės
tvirtinimo plokštės nepakankamai apsaugotos nuo korozijos, todėl yra
pradėjusios rūdyti; šie technologiniai defektai gali būti pašalinami,
padidinant apsaugos lygį nuo korozijos poveikio. Tuo remdamasis teismas
sprendė, kad atsakovo reikalavimas dėl trūkumų pašalinimo įrodytas, todėl
ieškovas privalo pašalinti nurodytus technologinius defektus. Eksperto
nustatyta, kad balkono įtvirtinimas atliktas pagal projektinius sprendinius,
dėl to atsakovo pretenzija, kad nesutvirtinti balkonų turėklai tam tikruose
butuose, neįrodyta.
Pagal
sutarties 5.1 punktą ieškovas įsipareigojo parengti ir suderinti su generaliniu
projektuotoju bei užsakovu visų fasado eksterjero metalinių turėklų įrengimo
darbų (su įstiklinimu ir plieniniais užpildais-vamzdeliais) darbo brėžinius bei
pagal juos savo medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti statybos montavimo
darbus. Teismas sprendė, kad ieškovas pažeidė esmines STR 2.01.01(4):2008 ir STR
2.02.01:2004 nuostatas, įtvirtinančias saugos reikalavimų tiek ,,prancūziškų
balkonų”, tiek namo laiptų aptvarų įrengimui laikymąsi. Byloje nėra jokių
įrodymų, kad su sutarties 5.1 punkte nurodytais darbo brėžiniais buvo
supažindintas atsakovas, dėl to ieškovas prisiėmė galimų darbo trūkumų šalinimo
riziką. Teismas taip pat nurodė, kad darbai pradėti nesant suderintų su
atsakovu brėžinių, negavus jo sutikimo. Dėl šių aplinkybių teismas darė išvadą,
kad ieškovas netinkamai įvykdė sutarties sąlygas ir parengė brėžinius bei pagal
juos padarė nesaugius ,,prancūziškų balkonų” aptvarus ir namo laiptų aptvarus.
Teismas atmetė atsakovo reikalavimus pripažinti negaliojančiais ieškovo atliktų
darbų aktus, tačiau pripažino atsakovo teisę reikalauti iš ieškovo pašalinti
atliktų darbų defektus. Pagal CK 6.58 straipsnio 3 dalies ir 6.208 straipsnio 4
dalies prasmę tais atvejais, kai darbai atlikti netinkamos kokybės, užsakovas
iki trūkumų ištaisymo gali sustabdyti apmokėjimą už atliktus darbus ta
apimtimi, kuria būtų įvertinama šalintinų trūkumų kaina. Šios sumos nė viena iš
šalių nenurodė, todėl teismas pasinaudojo savo diskrecijos teise ir pagal
analogiją taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, nustatydamas šalintinų defektų sumą
– 200 000 Lt.
Teismas,
atsižvelgdamas į protingumo ir sąžiningumo principus, darė išvadą, kad defektai
gali būti pašalinami per 3 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Kadangi ieškovas atliko kai kuriuos darbus su defektais, tai jis neturi teisės
reikalauti iš atsakovo delspinigių, dėl to teismas tenkino tik ieškovo
reikalavimą priteisti iš atsakovo skolą už nesumokėtus rangos darbus (CK 6.687
straipsnis).
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo
25 d. nutartimi atsakovo UAB „Senasis dvaras“ apeliacinis skundas atmestas
ir Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimas paliktas
nepakeistas.
Apeliacinės
instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartyje A. Škėrio TŪB ,,Be priekaištų“ v. UAB ,,Modesta“ byloje
Nr. 3K-3-17/2007, kuria savo apeliacinį skundą grindė atsakovas, yra pažymėta,
kad įstatyme nustatytos taisyklės, pagal kurią užsakovas privalo priimti
rangovo perduodamus darbo rezultatus, išimtys yra įstatyme įvardyti atvejai,
kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia
viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės
įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652
straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų
bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato
trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje
numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas
trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Atsakovas šioje byloje nenurodė ir
neįrodinėjo aplinkybių, kad ieškovas, kaip rangovas, pažeidė viso darbo
atlikimo galutinį terminą ir dėl to įvykdymas jam, kaip užsakovui, prarado
prasmę arba kad pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir
kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami. Savo atsisakymą pasirašyti
atliktų darbų aktus, taigi ir priimti atliktus darbus, atsakovas grindžia
vienintele aplinkybe - kad darbai atlikti su trūkumais, tačiau neteigia ir
neįrodinėja, kad dėl šių trūkumų neįmanoma darbų rezultato naudoti pagal
statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų negalima pašalinti.
Byloje nustatyti darbų trūkumai gali būti pašalinti ir ieškovas pagrįstai
įpareigotas tai padaryti. Nenustačius pagrindo atsisakyti priimti darbus, pagal
bendrąją įstatyme įtvirtintą taisyklę atsakovas UAB „Senasis dvaras“, kaip
užsakovas, privalėjo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.681
straipsnio 1 dalis, 6.694 straipsnio 1 dalis). Apeliantas taip pat teigė, kad
ieškovas tinkamai nevykdė savo prievolės sutartyje nustatytomis sąlygomis
perduoti atsakovui statybos darbus, todėl neturėjo teisės vienašališkai
pasirašyti atliktų darbų aktų, tačiau byloje neįrodyta, konkrečių ieškovo
veiksmų (neveikimo), pažeidusių jo prievolę perduoti atsakovui statybos darbus,
taip pat pažeistų sutarties nuostatų dėl darbų perdavimo pareigos ir tvarkos.
III. Kasacinio skundo
teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu atsakovas UAB ,,Senasis dvaras“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 25 d. nutartį
ir priimti naują sprendimą – pripažinti ieškovo UAB ,,Glasma LT“ 2008 m.
gegužės 23 d. vienašališkai pasirašytus atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus
negaliojančiais. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos
pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. Kasacinio teismo formuojamoje teisės
aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad užsakovas turi pareigą
priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis BUAB ,,Ekama“
v. UAB ,,Versenta“ byloje 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis UAB
,,Sigeta“ v. UAB ,,Kriautė“ byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d.
nutartis A. Škėrio TŪB ,,Be priekaištų“ v. UAB ,,Modesta“ byloje Nr.
3K-3-17/2007). Šios taisyklės išimtimis pripažįstami atvejai, kai užsakovas
turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo
atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas
užsakovui prarado prasmę; kai pagal įstatymą sutartį ar darbų pobūdį privalomų
bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (kasatoriaus teigimu,
jis būtent dėl šios priežasties atsisakė priimti darbus ir pasirašyti darbų
priėmimo-perdavimo aktus); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo
neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių
trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas asmuo negali pašalinti
(CK 6.652 straipsnio 4 dalis, 6.694 straipsnio 5, 6 dalys). Kasatoriaus
(užsakovo) teigimu, nurodytas aplinkybių, kurioms esant užsakovas turi teisę
atsisakyti rangovo atliktų darbų, sąrašas nėra baigtinis, nes šalys sutartyje
gali sulygti ir dėl kitų aplinkybių. Šalių sudarytos rangos sutarties 8.8
punkte nustatyta sąlyga, kad, esant neįvykdytiems rangovo įsipareigojimams,
užsakovas turės teisę atsisakyti priimti atliktų darbų aktus. Kasacinio teismo
išaiškinta, kad vienašališkai pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą rangovas turi
teisę tik tuo atveju, jei jis pats sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis
sudarė galimybes užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis A.
Škėrio TŪB ,,Be priekaištų“ v. UAB ,,Modesta“ byloje Nr. 3K-3-17/2007).
Kasatoriaus (užsakovo) teigimu, rangovo atlikti darbai yra su darbų rezultato
kokybės trūkumais, taip pat su darbų rezultatais rangovas neperdavė vykdomosios
dokumentacijos (rangos sutarties 9.11 punktas) ir neatliko techninių bandymų
(sutarties 9.12 punktas), dėl to rangovas negalėjo vienašališkai pasirašyti
priėmimo-perdavimo akto. Rangovas neįvykdė užsakovo reikalavimų pagal pateiktas
pretenzijas dėl trūkumų šalinimo, o vienašališkai pasirašė darbų
perdavimo-priėmimo aktus. Kasatoriaus (užsakovo) vertinimu, rangovo atlikti
darbai dėl jų trūkumų neatitinka ne tik rangos sutarties, bet ir įprastų tokios
rūšies darbams keliamų reikalavimų (CK 6.663 straipsnio 1 dalis).
2. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai
netinkamai tyrė ir vertino bylos įrodymus: nors teismai ir pagrįstai sprendė,
kad rangovas nesilaikė sutarties sąlygų perduodamas atliktus darbus, tačiau
teismai neįvertino to, kad tokie rangovo veiksmai nulėmė užsakovo atsisakymą
pasirašyti atliktus darbų priėmimo-perdavimo aktus. Be to, rangovas
nesupažindino užsakovo su vienašališkai pasirašytais darbų priėmimo-perdavimo
aktais ir nepareikalavo jų apmokėti – šios aplinkybės neįvertintos apeliacinės
instancijos teismo nutartyje (CPK 185 straipsnis).
3. Lietuvos apeliacinis teismas bylą
išnagrinėjo neužtikrinęs, kad apeliantui UAB ,,Senasis dvaras“
atstovautų tinkamas atstovas, nes apeliacinis skundas surašytas asmens,
neturinčio teisės jam atstovauti Lietuvos apeliaciniame teisme. Atsakovui
atstovavo jo darbuotojas, neturintis teisinio išsilavinimo, tačiau pagal CPK 55
straipsnio 2 dalį atstovauti juridiniam asmeniui apeliacinės instancijos teisme
turi teisę juridinio asmens darbuotojas, turintis aukštąjį universitetinį
teisinį išsilavinimą. Aptariamo įstatyme išdėstyto reikalavimo nurodyta teisinė
reikšmė atskleista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartyje UAB
,,Stora Enso Timber“ v. UAB ,,Baltic Export Lumber“ byloje Nr. 3K-3-63/2010. Kitoje kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje
pažymėta, kad tais atvejais, kai kartu su apeliaciniu skundu, paduodamu
atstovo, nepateikti visi dokumentai, patvirtinantys atstovo teisių ir pareigų
apimtį, teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, turi
pasinaudoti apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutu ir tik po to spręsti
apie atstovo tinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis Pakruojo
ūkininkų kredito unija v. A. E. R. byloje Nr. 3K-3-380/2009).
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351
straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis
teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą apeliacinės
instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra
saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK
353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde keliami teisės taikymo ir aiškinimo
klausimai, kai statybos rangos sutarties vykdymo metu užsakovas atsisako
priimti atliktus darbus dėl kokybės trūkumų ir ginčija rangovo vienašališkai
pasirašytą darbų priėmimo- perdavimo aktą. Šiais klausimais teisėjų kolegija
pasisako.
Dėl darbų
priėmimo-perdavimo akto
Bylos šalių
sudarytos statybos rangos sutarties vykdymo metu atsirandantys tarpusavio
santykiai reglamentuojami statybos rangą teisiškai reguliuojančiomis CK 6.681
-6.699 straipsnių normomis. Bendrosios rangą reglamentuojančios normos taikomos
tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms ir jų nereglamentuotiems
klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad statybos ir
projektavimo veikloje taip pat būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą.
Projektavimo, statybos darbai ir jų metu pastatyti statiniai negali kelti
pavojaus žmonių saugumui, aplinkai, dėl to statybos santykiai, susiję su
esminiais reikalavimais statiniams, statybos techninio normavimo, statybinių
tyrinėjimų, statinių projektavimo, naudojimo ir priežiūros, nugriovimo veiklą ir
kt., reglamentuojami imperatyviąsias viešosios teisės normas įtvirtinančių
Statybos įstatymo, statybos techninių reglamentų ir kitų susijusių teisės aktų.
Statybos santykių teisinio reglamentavimo ypatumai lemia atitinkamą sutarties
laisvės principo, esant statybos rangos sutartiniams santykiams, ribojimą.
Pagal konkrečias bylos aplinkybes sprendžiama, kaip sutartyje ar atskirose jos
sąlygose atitinkami klausimai reglamentuojami teisės normų – imperatyviai (kai
įstatyme nurodomas leistinas elgesio būdas) ar dispozityviai (kai šalys gali
susitarti ir kitaip, negu nustatyta įstatyme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis UAB
,,ŽVC“ v. AB ,,Pineka“ byloje Nr. 3K-7-262/2010).
Pagal CK 6.684
straipsnį rangovas privalo statybos darbus vykdyti laikydamasis normatyvinių
statybos dokumentų reikalavimų; CK 6.692 straipsnyje nustatyta, kad rangovas,
vykdydamas statybas ir su ja susijusius darbus, privalo laikytis įstatymų ir
normatyvinių statybos dokumentų nustatytų aplinkos apsaugos ir darbų saugumo
reikalavimų; pagal CK 6.694 straipsnio 3 dalį iki darbų atidavimo rangovas
privalo pasirūpinti medžiagų ir statybvietės apsauga, užsakovui priėmus
statybos darbų rezultatą jam pereina atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika ir
kt. Tai - imperatyvieji įstatymo reikalavimai ir šalių sudaryta rangos
sutartimi negali būti pažeidžiami. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
darbų priėmimo-perdavimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta sutartis,
šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka
užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. Pagal
šią įstatymo normą šalys tarpusavio susitarimu gali susitarti rangos sutartyje,
kas organizuoja darbų priėmimą - užsakovas ar rangovas.
Šalims
statybos rangos sutartyje neapibrėžus mokėjimo sąlygų, laikoma, kad užsakovas
turi sumokėti už atliktą darbą, perdavus jam visą tinkamai atliktą darbą (CK
6.655 straipsnio 1 dalis). Už atliktus darbus gali būti mokama iš anksto, taip
pat periodiškai, už atskirus darbų etapus arba priėmus rezultatą. CK
nedetalizuojama apmokėjimo tvarka, tik nurodoma, kad už atliktą darbą užsakovas
apmoka sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis).
Šalys sutartyje susitarė dėl statybos darbų priėmimo-perdavimo ir apmokėjimo
tvarkos.
Užsakovas
privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą
perduoti atliktų darbų rezultatą. Kuria forma turi būti daromas pranešimas,
įstatyme nenustatyta, dėl to tai turėtų būti aptarta sutartyje. Taip pat
sutartyje turėtų būti nustatyta pareiga apie atliktų darbų priėmimą pranešti
visiems suinteresuotiems asmenims, pvz., valstybės, savivaldybės institucijų
atstovams statybos normatyvinių dokumentų nurodytais atvejais. Šalys turi
atlikti vizualią objekto apžiūrą, tam tikrais teisės aktuose ar sutartyje
nurodytais atvejais – darbų rezultato bandymus. Pažymėtina, kad nors šalys
sutartyje ir aptarė darbų rezultato priėmimo-perdavimo tvarką, apmokėjimą už darbus
bei rangovo pareigą pašalinti užsakovo raštu nurodytus atliktų darbų defektus
savo lėšomis, tačiau neišvengė ginčų vykdydamos sutartį. Kasatorius nurodo, kad
rangovas nepranešė apie atliktų darbų priėmimą, nepašalino darbų defektų,
rangovas - kad užsakovas vengia apmokėti už atliktus darbus. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir
pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos šalies teisės atitinka kitos
šalies pareigas; rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus
pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės; užsakovas privalo
darbus priimti ir už juos atsiskaityti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis BUAB
,,Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija byloje Nr.
3K-3-235/2005). CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių
bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga, t. y. jei kyla kliūčių tinkamai
įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis - užsakovas, rangovas ar
subrangovas - imtis visų nuo jų priklausančių protingų priemonių toms kliūtims
pašalinti. Tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti
maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų
atlikimo, atsiskaitymo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 17 d. nutartis A. G. v. A. S.
byloje Nr. 3K-3-396/2008). Bylos duomenys patvirtina, kad šalys šios
imperatyviosios įstatymo normos nesilaikė. Tais atvejais, kai užsakovas
neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo pagrįstai vienašališkai pasirašytu
aktu, pastarasis turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio
prievolės vykdymo.
Užsakovas
netenka teisės remtis atliktų darbų trūkumų faktu tuo atveju, jeigu darbų
perdavimas ir priėmimas buvo tinkamas, t. y. atitinka visas sutarties ar
įstatymų nustatytas darbų priėmimo sąlygas. Esant ginčui, kad darbai nebuvo
perduoti arba perduoti netinkamai, teismai turi tai įvertinti ne tik analizuodami
darbų priėmimo aktą, bet ir pasisakydami, ar šie aktai atitinka sutarties ir
įstatymo nustatytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis bankrutuojanti
UAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė byloje Nr. 3K-3-235/2005).
Įstatymo norma, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra
specialioji, taikoma išskirtinai esant statybos rangos santykiams kaip
priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir
vengti vykdyti kitas sutarties pareigas. Rangovo interesų apsaugą užtikrina
įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą. Užsakovas turi įrodyti, kad
pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis UAB
,,Glijas“ v. UAB ,,Serneta“ byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13
d. nutartis UAB ,,Statybų pasažas“ v. UAB ,,Senamiesčio svečių namai“
byloje Nr. 3K-3-504/2009).
Bylos įrodymų
pagrindu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė faktą, kad šalių
sudarytoje rangos sutartyje nurodyti darbai yra atlikti pagal sutartyje
nurodytas darbų apimtis, tačiau darbo rezultatas turi kokybės trūkumų, už
kuriuos atsakingas yra rangovas (ieškovas).
Užsakovas
privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (CK 6.694 straipsnio 1
dalis). Šios taisyklės išimtys yra atvejai, nurodyti CK 6.694 straipsnio 6
dalyje, kai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu
nustatoma trūkumų, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos
sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali
pašalinti; taip pat vienašalis darbų perdavimo aktas gali būti pripažintas
negaliojančiu, jeigu užsakovas įrodytų, kad dėl termino praleidimo prievolės
įvykdymas užsakovui prarado prasmę arba nustačius darbų rezultato trūkumus, dėl
kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį,
jei šių trūkumų rangovas ir užsakovas negali pašalinti; taip pat kai pagal
įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų
rezultatai yra neigiami (CK 6.652 straipsnio 4 dalis, 6.694 straipsnio 5, 6
dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis A. Škėrio TŪB ,,Be
priekaištų“ v. UAB ,,Modesta“ byloje Nr. 3K-3-17/2007).
Apeliacinės
instancijos teismo konstatuota, kad nagrinėjamojoje byloje atsakovas nenurodė
ir neįrodinėjo aplinkybių, jog rangovas pažeidė viso darbo atlikimo galutinį
terminą ir dėl to įvykdymas jam, kaip užsakovui, prarado prasmę arba kad pagal
įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų
rezultatai yra neigiami. Šis teismas nutartyje nurodė, kad atsakovas atsisakymą
pasirašyti atliktų darbų aktus ir priimti atliktų darbų rezultatą grindžia
darbų defektais, tačiau neteigia ir neįrodinėja, kad atliktų darbų rezultato
negalima naudoti pagal rangos sutartyje nustatytą paskirtį ir kad nustatytų
darbų defektų negalima pašalinti. Byloje nustatyta, kad rangovo įrengtos
gyvenamojo namo konstrukcijos naudojamos pagal paskirtį, dėl to, atsižvelgiant
į tai, jog darbų rezultatą įmanoma naudoti pagal jo paskirtį, dėl to užsakovas
negali atsisakyti priimti darbų rezultato, taip pat nuginčyti atliktų darbų
priėmimo-perdavimo akto (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).
Kasatorius
nurodo, kad rangos sutarties 8.8 punktu šalys susitarė, kad, esant
neįvykdytiems rangovo įsipareigojimams, užsakovas nepriima atliktų darbų aktų
ir neprivalo jų pasirašyti tol, kol rangovas nepašalins užsakovo raštiškai
nurodytų trūkumų. Teisėjų kolegija pažymi, kad rangos sutarties nuostatos
negali prieštarauti įstatymo reikalavimams, kurie nustato, kada darbų
rezultatas turi būti priimtas, nors toks darbų rezultatas ir turėtų trūkumų (CK
6.694 straipsnio 4, 6 dalys). Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad
rangovo atlikti darbai yra su defektais – balkonuose įbetonuotos metalinės
tvirtinimo plokštės nėra pakankamai apsaugotos nuo korozijos ir ,,prancūziški
balkonai“ bei namo laiptų aptvarai padaryti nesaugiai. Pirmosios instancijos
teismas taip pat konstatavo, kad nustatyti defektai gali būti pašalinti ir
įpareigojo ieškovą tai padaryti. Teismai sprendė, kad nenustatyta pagrindo
atsakovui, kaip darbų užsakovui, atsisakyti priimti atliktus darbus (CK 6.694
straipsnio 6 dalis). Šiai bylą išnagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismų išvadai teisėjų kolegija pritaria.
Pirmiau
nurodyta, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį
pobūdį, taip pat rangos sutarties 8.8 punktu šalys susitarė, kad esant
ginčytinoms pozicijoms atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą būtina pasirašyti,
nurodant ginčo priežastis, ir sutartyje nurodytu terminu sumokėti už
neginčytiną atliktų darbų dalį. Teismai pagrįstai tenkino rangovo reikalavimą
dėl užmokesčio priteisimo už atliktus rangos darbus, dalis šio užmokesčio
teismo sprendimu sulaikyta nustatytam terminui iki bus pašalinti defektai, taip
apsaugant užsakovo teises į darbų rezultato trūkumų pašalinimą. Remdamasi išdėstytais
motyvais, teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai ginčo santykiams
tinkamai taikė šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas.
Kasaciniame
skunde taip pat nurodyta, kad neatlikti darbų rezultato bandymai ir neperduota
atliktų darbų dokumentacija ir dėl to vienašališkas darbų priėmimas negali būti
laikomas teisėtu. Pateiktų argumentų dėl bandymų reikalingumo kasatorius
nepagrindė normatyviniais teisės aktais, kurie nustatytų rangos sutartimi
atliktų darbų bandymus, taip pat nenurodė, kuri dokumentacija pagal rangos
sutartį turi būti perduota. Rangos sutartimi nedetalizuoti atliktini bandymai
ir perduotina dokumentacija. Pagal rangos sutarties sąlygas rangovas
įsipareigojo parengti ir suderinti su generaliniu projektuotoju bei užsakovu
visų fasado eksterjero metalinių turėklų darbo brėžinius bei pagal juos atlikti
statybos montavimo darbus, brėžiniai yra pridėti prie statybos techninės
ekspertizės dokumentų. Teismai įvertino byloje pateikto ekspertizės akto
duomenis, pagal kuriuos ekspertizės metu nustatyta, kad balkonai yra tinkamai
įtvirtinti, taip pat dėl balkonų patalpų nenustatyta prieštaravimų aplinkos
ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto STR
2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 196 punkte išdėstytiems reikalavimams
patalpų (tarp jų ir balkonų) matmenims. Taigi darytina išvada, kad užsakovas
negalėjo atsisakyti priimti darbų rezultatus, taip pat ginčyti atliktų darbų
priėmimo-perdavimo aktus bandymų neatlikimu (CK 6.694 straipsnio 5 dalis), nes
rangovas savo iniciatyva ir lėšomis teisės aktų ar sutarties pagrindu nebuvo
įpareigotas tokių bandymų atlikti.
Dėl įrodymų
vertinimo
Kasaciniame skunde teigiama, kad rangovas nesilaikė
sutarties sąlygų perduodamas atliktus darbus ir nepareikalavo sumokėti už juos.
Šis argumentas yra įvertintas bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo,
konstatavusio, kad toks argumentas nėra pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis
aplinkybėmis, taip pat konkrečiais ieškovo veiksmais (neveikimu), galėjusiais
pažeisti jo prievolę perduoti atsakovui statybos darbus. Šalys turi įrodyti
aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178
straipsnis), nurodytas atsakovo (kasatoriaus) argumentas yra paneigtas bylą
nagrinėjusių teismų pagal bylos įrodymų faktinius duomenis. Kadangi nenustatyta
pagrindo atsisakyti priimti darbus, tai atsakovas (užsakovas) privalėjo priimti
rangovo perduodamus darbo rezultatus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.681
straipsnio 1 dalis, 6.694 straipsnio 1 dalis). Atsiradus pareigai priimti darbo
rezultatus, visa nesumokėta atliktų darbų kainos dalis turi būti sumokėta
atlikus objekto priėmimą-perdavimą (CK 6.687 straipsnio 2 dalis), šios užsakovo
pareigos apmokėti už darbus buvimas nesaistomas to, ar rangovas pateikia
papildomų reikalavimų (raginimų) sumokėti. Bylą nagrinėję pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismai išsamiai išanalizavo ir įvertino byloje
surinktus įrodymus, būtinus sprendžiant ginčą ir taikant materialiosios teisės
normas, nenukrypdami nuo CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo
taisyklių.
Dėl
juridinio asmens atstovavimo apeliacinės instancijos teisme
Apeliacinės
instancijos teismui apeliacinį skundą pateikė atsakovo vardu veikdamas jo
generalinis direktorius, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovui
atstovavo jo įgaliotas advokatas. Atsakovo kasaciniame skunde teigiama, kad
atsakovo apeliacinį skundą pasirašęs asmuo neturi teisinio išsilavinimo, dėl to
negalėjo atstovauti atsakovui apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamoje
byloje aptariamu atveju apeliacinį skundą atsakovo vardu pasirašė įmonės
vadovas, kuriam, skirtingai nei kitiems įmonės darbuotojams, nereikia
specialaus įgaliojimo atstovauti uždarajai akcinei bendrovei. Pagal Akcinių
bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalį bendrovės vadovas veikia bendrovės
vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai
bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Pagal CPK 55
straipsnio 2 dalį juridinių asmenų atstovais apeliacinės instancijos teismuose gali
būti atitinkamų juridinių asmenų darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį
teisinį išsilavinimą. CPK 55 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama situacija, kai
juridinio asmens atstovų yra du ar daugiau, tokiu atveju bent vienas iš jų
turėtų būti advokatas (advokato padėjėjas) arba to juridinio asmens
darbuotojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kartu su
įvardytu teisinį išsilavinimą turinčiu asmeniu juridiniam asmeniui gali
atstovauti ir kiti asmenys – kitų (ne teisės) sričių specialistai. Taigi kai
juridiniam asmeniui atstovauja ir advokatas, ir juridinio asmens darbuotojas,
neturintis teisinio išsilavinimo, toks atstovavimas pripažįstamas tinkamu.
Kasaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d.
nutartimi UAB ,,Stora Enso Timber“ v. UAB ,,Baltic Export Lumber“
byloje Nr. 3K-3-63/2010 išspręstas įmonės darbuotojo
kaip vienintelio jos atstovo tinkamo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme
klausimas, skirtingai nuo nagrinėjamos bylos situacijos, kai bendrovei
apeliacinės instancijos teisme atstovavo tiek jos vadovas, tiek advokatas.
Kasaciniame skunde neteigiama, kad dėl to galėjo būti suvaržytos apelianto
procesinės teisės apeliacinio proceso metu. Byla pagal atsakovo apeliacinį
skundą buvo išnagrinėta iš esmės apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso
tvarka, teismo posėdyje išklausius atsakovo advokato paaiškinimų. Dėl to
nenustatyta pakankamo pagrindo proceso teisės normų, reglamentuojančių
atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, pažeidimui konstatuoti. Be to, net
ir tokio pažeidimo konstatavimas nereikštų teisinio pagrindo teismo sprendimui
panaikinti, jeigu tai neturėtų įtakos bylos teisingam išsprendimui (CPK 329
straipsnio 1 dalis).
Išnagrinėjusi
bylą kasacine tvarka teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal kasacinio skundo
argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes apskųstos apeliacinės instancijos
teismo nutarties teisėtumas nenuginčytas (CPK 346 straipsnis), dėl to ši
nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl
bylinėjimosi išlaidų
Iš atsakovo
priteistina 37,28 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos
procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3
punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo
25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš
atsakovo UAB ,,Senasis dvaras“ valstybei 37,28 Lt (trisdešimt septynis litus 28
ct) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas
Gurevičius
Janina
Januškienė
Gintaras
Kryževičius