Civilinė byla Nr. e2A-592-921/2025

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.8.12; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.5; 3.3.1.14

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Tomo Romeikos ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerbuvita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14539-845/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerbuvita“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Didžioji statyba“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Anreka“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama modifikuoti sudarytų rangos sutarčių 5.1.2 sąlygas ir priteisti iš atsakovės UAB „Didžioji statyba“ 23 074,37 Eur skolą, 830,68 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškinys teisme priimtas 2024 m. birželio 25 d., patikslintas ieškinys priimtas 2024 m. lapkričio 7 d. Atsakovei ir trečiajam asmeniui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti.

3.       Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendė, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės 21,60 Eur dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą.

5.       Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. sausio 3 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. DSGERB-L9-190103-G (toliau – rangos sutartis1) ir 2019 m. sausio 4 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. DSGERB-L9-190104-KEL (toliau – rangos sutartis2, o abi kartu – rangos sutartys), pagal kurias ieškovė įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, darbo priemonėmis ir rizika atlikti visus namo, esančio (duomenys neskelbtini), gerbūvio įrengimo darbus pagal pridedamą patvirtintą projektą (rangos sutartis1), kelių įrengimo darbus pagal pridedamą patvirtintą projektą (rangos sutartis2) bei atlikti darbų perdavimo eksploatuojančioms ir kontroliuojančioms organizacijoms, atsakovei ir statybos objekto užsakovui (trečiajam asmeniui) visus darbus, o atsakovė įsipareigojo kokybiškai atliktą darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti rangos sutartyse sutarta tvarka. Už atliktus darbus pagal rangos sutartis 2019 m. gruodžio 13 d. ir 2022 m. liepos 1 d. ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei PVM sąskaitas faktūras Serija GER Nr. 0690 ir Nr. 0863, 23 143,34 Eur sumai (be PVM). Ieškovė nurodė, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi, jos skola ieškovei sudaro 23 074,37 Eur.

6.       Teismas nustatė, kad rangos sutarčių 5 dalyje šalys susitarė dėl vienodos atsakovės (rangos sutartyse – Gen. rangovas) atsiskaitymo tvarkos už atliktus darbus su ieškove (rangos sutartyse – Rangovas). Rangos sutarčių 5.1.2 punkte šalys sulygo, kad „šioje Sutartyje nustatyta tvarka Gen. rangovui be pagrindo, daugiau kaip 5 (penkias) darbo dienas, nevykdant savo įsipareigojimo, numatyto Sutarties 5.1.1 punkte, Rangovas turi teisę perleisti reikalavimo teisę į Gen. rangovą Statybos objekto užsakovui – UAB „Anreka“. Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą modifikuoti rangos sutarčių 5.1.2 punktus, juos papildant.

7.       Teismas pažymėjo, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas sutarties sąlygas galimas tik išskirtiniais atvejais. Šalių, ypač profesionalių verslo subjektų, teisė susitarti dėl apmokėjimo tvarkos yra sutarties laisvės principo išraiška. Nagrinėjamu atveju ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo yra verslo subjektai, lygiaverčiai savo sričių profesionalai, gebantys pamatuoti ir įvertinti rangos sutartimis prisiimamą riziką. Rangos sutarčių 5.4 punkte sutarties šalys pažymėjo, kad rangos sutartimis nustatytas tarpusavio atsiskaitymų ir mokėjimų būdas, forma bei tvarka yra tikroji jų valia ir ji privaloma vykdymui, bet kokie pakeitimai galimi tik raštu įforminant papildomus šalių susitarimus.

8.       Teismas, atsižvelgęs į tai, dėl ko šalys sulygo sutartimi, taip pat į tai, jog šalys nustatė esminę sąlygą – atsiskaitymo tvarką, sprendė, kad ieškovės reikalavimas modifikuoti rangos sutarčių 5.1.2. sąlygas, prilygsta naujos ir šalių nepatartos sąlygos nustatymui, jos primetimui kitai šaliai, nesant jos valios išraiškos. Teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas prieštarauja sutarties laisvės principui ir pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Teismas nenustatė rangos sutarties sudariusių šalių valios trūkumų, viešosios tvarkos pažeidimo ar kitų aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą teismui kištis į verslo subjektų sutartinius santykius. Be to, ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, kad būtų pasikreipusi į rangos sutarčių šalis dėl rangos sutarčių sąlygų modifikavimo bendru sutarimu.

9.       Teismas, atmetęs ieškinio pagrindinį reikalavimą dėl rangos sutarčių 5.1.2 punkto modifikavimo, reikalavimus dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo vertino kaip išvestinius ir juos atmetė kaip nepagrįstus.

10.       Atmetus ieškinį, teismas iš ieškovės priteisė 21,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo: panaikinti 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą už akių; bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba patenkinti ieškinį visiškai – modifikuoti sudarytų rangos sutarčių 5.1.2. punktų sąlygas; priteisti ieškovei iš atsakovės 23 074,37 Eur skolą, 830,68 Eur delspinigius už pradelstą terminą atsiskaityti, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1.                      Sprendimas yra visiškai nemotyvuotas. Teismas visiškai netyrė ir neanalizavo byloje pateiktų įrodymų, dėl jų visiškai nepasisakė. Atitinkamai netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės išdėstytos pozicijos ieškinyje, neįvertino susiklosčiusios faktinės situacijos, bylos šalių elgesio. Vien tik teismo nuomonės pateikimas dėl sudarytų rangos sutarčių sąlygų, neįsigilinus į faktines aplinkybes, šalių elgesį po sutarčių sudarymo, nebendradarbiavimą, vengimą vykdyti sudarytas sutartis, vengimą atsiskaityti su ieškove, negali būti pakankamas pagrindas tokiam sprendimui priimti, kuriuo iš esmės yra užkertamas kelias ieškovei gauti apmokėjimą (prisiteisti skolą) už atliktus statybos rangos darbus.

11.2.                      Teismas nepagrįstai ignoravo skolos faktą, o ieškovės prašymas priteisti skolos sumą iš atsakovės buvo atmestas šių aplinkybių net neištyrus.

11.3.                      Teismas neišsprendė ieškovės prašymo išreikalauti iš trečiojo asmens statybos darbų žurnalų, kurie susiję su ieškovės atliktais darbais, kopijas, kurie taip pat patvirtintų faktą, jog darbai buvo atlikti.

11.4.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo keisti sudarytų sutarčių sąlygas dėl atsiskaitymo tvarkos. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad iškovė neįrodė jų nesąžiningumo ir (ar) prieštaravimo viešai tvarkai ar gerai moralei. Tačiau toks teismo vertinimas yra visiškai nesuderinamas su ieškovės siekiu gauti apmokėjimą už atliktus statybos rangos darbus. 

11.5.                      Rangos sutartyse numatytos atsiskaitymo sąlygos, jog už atliktus darbus bus atsiskaityta tik tuomet kai bus pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis (rangos sutarčių 5.1.2. bei 5.1.1., 5.3. sąlygos), yra atsakovės atsakomybę ribojanti, nesąžininga aplinkybė, kuri leido atsakovei neįvykdyti jai tenkančios pareigos – atsiskaityti už atliktus darbus. Todėl šios sąlygos, kurios riboja atsiskaitymo galimybes ir niekaip nepriklauso nuo ieškovės valios, akivaizdžiai prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimui, yra nepagrįstos bei neadekvačios. Todėl turi būti pripažintos negaliojančiomis arba modifikuojamos.

11.6.                      Kadangi atsakovė neginčija darbų atlikimo fakto, nereiškė pretenzijų dėl jų kokybės, todėl privalo su ieškove atsiskaityti. Atsakovė yra neapmokėjusi už atliktus darbus 23 074,37 Eur. Atsakovei, laiku neatsiskaičius su ieškove, kilo pareiga sumokėti netesybas, kurios už 6 mėnesius iki ieškinio pareiškimo dienos sudaro 830,68 Eur sumą. Be to, turi būti priteistos ir 6 procentų dydžio procesines palūkanos.

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl apeliacijos objekto

13.       Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) modifikuoti sudarytų rangos sutarčių 5.1.2. punktų sąlygas, nustatant: „5.1.2. Šalys susitarė, kad šioje Sutartyje nustatyta tvarka Gen. rangovui nevykdant daugiau kaip 5 (penkias) darbo dienas savo įsipareigojimo numatyto Sutarties 5.1.1. punkte, Rangovas turi teisę perleisti reikalavimo teisę į Gen. rangovą Statybos objekto užsakovui – UAB „Anreka“, įm. k. 123571297, arba pareikalauti Gen. rangovo tiesiogiai atsiskaityti su Rangovu pagal jam pateiktas PVM sąskaitas-faktūras ir atliktų darbų aktus. Gen. Rangovui nesudarius reikalavimo perleidimo sutarties ir Rangovui neperleidus reikalavimo teisių į Gen. rangovą Statybos objekto užsakovui, Gen. rangovas privalo su Rangovu atsiskaityti ne vėliau kaip per 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitų-faktūrų ir atliktų darbų aktų už atliktus Darbus gavimo.“; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 23 074,37 Eur skolą, 830,68 Eur delspinigius ir 6 proc. procesines palūkanas.

14.       Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, esant ieškovės prašymui, priėmė sprendimą už akių – ieškinį atmetė.

15.       Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba patenkinti ieškinį visiškai.

16.       Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl sutarčių modifikavimo ir skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų

17.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, visiškai netyrė ir nevertino jos pateiktų įrodymų, dėl jų visiškai nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo faktą, kad atsakovė ir trečiasis asmuo tyčia nesudaro reikalavimo perleidimo sutarčių ir neapmoka už atliktus darbus. Be to, ieškovė nurodo, kad jos ieškinys susidėjo iš dviejų savarankiškų reikalavimų, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nesprendė klausimą dėl skolos priteisimo.

18.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad:

-       ieškovė ir atsakovė 2019 m. sausio 3 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. DSGERB-L9-190103-G ir 2019 m. sausio 4 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. DSGERB-L9-190104-KEL, pagal kurias ieškovė įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, darbo priemonėmis ir rizika atlikti visus namo, esančio (duomenys neskelbtini), gerbūvio įrengimo darbus pagal pridedamą patvirtintą projektą (rangos sutartis1), kelių įrengimo darbus pagal pridedamą patvirtintą projektą (rangos sutartis2) bei atlikti darbų perdavimo eksploatuojančioms ir kontroliuojančioms organizacijoms, atsakovei ir statybos objekto užsakovui (trečiajam asmeniui) visus darbus, o atsakovė įsipareigojo kokybiškai atliktą darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti rangos sutartyse sutarta tvarka;

-       Rangos sutarčių 5 dalyje šalys susitarė dėl vienodos atsakovės (rangos sutartyse– Gen. rangovas) atsiskaitymo tvarkos už atliktus darbus su ieškove (rangos sutartyse – rangovas). Rangos sutarčių 5.1.1 punkte numatyta, kad: „Sutartyje nustatyta tvarka Rangovui išrašius ir Gen. Rangovui pasirašius PVM sąskaitą-faktūrą, už kokybiškai atliktų darbų dalį, Gen. Rangovas Rangovui apmoka kas mėnesį perleisdamas jam reikalavimo teisę į Gen. Rangovo turimą tapataus dydžio piniginį reikalavimą iš Statybos objekto užsakovo – UAB „Anreka“ <...>, tuo tikslu pasirašant reikalavimo perleidimo sutartį <...> ir tai bus laikoma tinkamu atsiskaitymu pagal šią Sutartį“. Rangos sutarčių 5.1.2 punkte šalys sulygo, kad „šioje Sutartyje nustatyta tvarka Gen. rangovui be pagrindo, daugiau kaip 5 (penkias) darbo dienas, nevykdant savo įsipareigojimo, numatyto Sutarties 5.1.1 punkte, Rangovas, turi teisę perleisti reikalavimo teisę į Gen. rangovą Statybos objekto užsakovui – UAB „Anreka“.

-       ieškovė už atliktus darbus pagal rangos sutartis 2019 m. gruodžio 13 d. ir 2022 m. liepos 1 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras GER Nr. 0690 ir Nr. 0863. Mokėtina suma pagal PVM sąskaitas faktūras yra 23 143,34 Eur (be PVM). Ieškovė nurodė, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi ir jos skola sudaro 23 074,37 Eur.

-       ieškovė teigia, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo su ja nesudarė reikalavimo perleidimo sutarčių, numatytų rangos sutarčių 5.1.1 bei 5.1.1 punktuose. Be to, atsisako sumokėti už atliktus darbus jos prašomą priteistą 23 074,37 Eur sumą.  

-       ieškovė patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimą modifikuoti rangos sutarčių 5.1.2 punktus, šiuos papildant tokiu būdu: „5.1.2 Šalys susitarė, kad šioje Sutartyje nustatyta tvarka Gen. rangovui nevykdant daugiau kaip 5 (penkias) darbo dienas savo įsipareigojimo numatyto Sutarties 5.1.1 punkte, Rangovas turi teisę perleisti reikalavimo teisę į Gen. rangovą Statybos objekto užsakovui – UAB „Anreka“, įm. k. 123571297, arba pareikalauti Gen. rangovo tiesiogiai atsiskaityti su Rangovu pagal jam pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus. Gen. rangovui nesudarius reikalavimo perleidimo sutarties ir Rangovui neperleidus reikalavimo teisių į Gen. rangovą Statybos objekto užsakovui, Gen. rangovas privalo su Rangovu atsiskaityti ne vėliau kaip per 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitų faktūrų ir atliktų darbų aktų už atliktus Darbus gavimo.“

19.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą modifikuoti rangos sutarčių 5.1.2 punktus, sprendime už akių nurodydamas tokius esminius argumentus (motyvus): 1) pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti; 2) ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo yra verslo subjektai, lygiaverčiai savo sričių profesionalai, gebantys pamatuoti ir įvertinti rangos sutartimis prisiimamą riziką; 3) teismas, atsižvelgdamas, be kita ko, į tai, kad šalys nustatė esminę sąlygą – atsiskaitymo tvarką, nusprendė, kad ieškovės reikalavimas modifikuoti rangos sutarčių 5.1.2. sąlygas prilygsta naujos ir šalių nepatartos sąlygos nustatymui, jos primetimui kitai šaliai, nesant jos valios išraiškos; 4) teismo vertinimu, tai prieštarauja sutarties laisvės principui ir pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą.

20.       Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 270 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad motyvuojamoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymų, kuriais grindžiamas teismo išvados, vertinimas; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriasi teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

21.       Pažymėtina, kad sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei, šalių lygiateisiškumo ir bendriesiems teisės principams, taip pat sudarytos sutarties esmei ir tikslui. Būtinybė pakeisti sutartį gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai sutarčiai teismine tvarka pakeisti. CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, kad sutartis gali būti pakeista sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais, reiškia, jog įstatyme nustatytas nebaigtinis sutarties pakeitimo teismine tvarka atvejų sąrašas.

22.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendime už akių nepasisakė dėl CK 6.223 straipsnio nagrinėjamam ginčui taikymo, neanalizavo, ar ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro sutarties pakeitimo teismine tvarka pagrindą.

23.       Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ieškovės reikalavimas modifikuoti rangos sutarčių 5.1.2 punktus, esant rangos sutartyse numatytai atsiskaitymo tvarkai, prilygsta naujos ir šalių neaptartos sąlygos nustatymui, jos primetimui kitai šaliai, taip pat prieštarauja sutarties laisvės principui ir pažeidžia šalių interesus,  visiškai nevertino šio ginčo išsprendimui reikšmingų faktų, dėl CK 6.223 straipsnio taikymo sprendime nepasisakė, ir taip pažeidė sutarties pakeitimą reglamentuojančias materialinės teisės bei įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles nustatančias procesinės teisės normas.

24.       Tačiau šiuo aspektu yra svarbu pažymėti ir tai, kad teisę kreiptis į teismą tam tikros kategorijos civilinėse bylose įstatymų leidėjas sieja su būtinybe laikytis įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo pasekmės įtvirtintos CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte – jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teismas ieškinį atsisako priimti. Tuo tarpu šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25.       Reikalavimas laikytis išankstinės ginčo sprendimo tvarkos kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nurodytas įstatyme ir tik juo pagrįstas.

26.       CK 6.223 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad  ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos.

27.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Kasacinis teismas išaiškino, kad suinteresuota pakeisti sutartį šalis pirmiausia su siūlymu keisti sutartį turi kreiptis į kitą šalį. Tik šiai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-18/2011). 

28.       Nagrinėjamu atveju iš ieškovės ieškinyje nurodytų argumentų ir pateiktų priedų nėra įmanoma nustatyti, ar rangos sutarčių galiojimo laikotarpiu ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl rangos sutarčių 5.1.2 punktų modifikavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir (ar) patikslintą ieškinį. Dėl šios aplinkybės taip pat nėra įmanoma nustatyti ir tai, ar tarp rangos sutarčių šalių yra kilęs ginčas dėl rangos sutarties 5.1.2 punktų modifikavimo. Be to, apie tai, ar ieškovė laikėsi ikiteisminės ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarkos, ieškovė nenurodė ir apeliaciniame skunde, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas sprendime už akių ir nurodė, jog „teismui nėra suprantama ieškovės pasirinkta pozicija ir elgesys, nes ji nepateikė teismui jokių duomenų, kad būtų pasikreipusi į Rangos sutarčių šalis dėl Rangos sutarčių sąlygų modifikavimo bendru sutarimu“.

29.       Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, darytina išvada, kad ieškovė nagrinėjamu atveju nepasinaudojo ikiteismine tvarka dėl sutarties sąlygų pakeitimo (modifikavimo).  

30.       Ieškovė taip pat reiškė ir reikalavimą priteisti iš atsakovės 23 074,37 Eur skolą, 830,68 Eur delspinigius ir 6 proc. dydžio metines palūkanas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad pagrindinis ieškovės reikalavimas yra reikalavimas dėl rangos sutarčių 5.1.2 punktų modifikavimo, o kiti reikalavimai, t. y. priteisti skolą, delspinigius ir palūkanas, yra išvestiniai reikalavimai. Tai, kad šie reikalavimai išvestiniai, teisėjų kolegija vertinimu, patvirtina ir apeliaciniame skunde nurodytos ieškovės aplinkybės dėl kurių ji kreipėsi į teismą, prašydama modifikuoti rangos sutarčių sąlygas. Apeliaciniame skunde ieškovė, be kita ko, nurodo tai, kad: nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nesudarė ir nesudaro reikalavimo perleidimo sutarčių, numatytų rangos sutarčių 5.1.2 bei 5.1.1 punktuose; ieškovė neturi jokių galimybių priversti šalis sudaryti reikalavimo perleidimo sutartis, nes jų sudarymas priklauso išimtinai nuo kitų šalių valios; rangos sutartyse numatytos atsiskaitymo sąlygos, t. y., jog už atliktus darbus bus atsiskaityta tik tuomet kai bus pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis (rangos sutarčių 5.1.2. bei 5.1.1., 5.3. sąlygos), yra atsakovės atsakomybę ribojanti, nesąžininga aplinkybė, kuri leido atsakovei apskritai neįvykdyti jam tenkančios pareigos – atsiskaityti už atliktus darbus.

31.       Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, darytina išvada, kad reikalavimas priteisti skolą, delspinigius ir palūkanas yra neabejotinai susijęs su rangos sutartyse nustatyta atsiskaitymo tvarka, kurios vieną iš punktą ieškovė ieškiniu ir siekia modifikuoti.

32.       Kaip minėta anksčiau, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teismas ieškinį atsisako priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte), o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

33.       Kadangi ieškovė, siekdama pakeisti šalių sudarytų rangos sutarties sąlygas, nesilaikė privalomos išankstinės ikiteisminės tvarkos, pirmosios instancijos teismas turėjo ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte), o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo, ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

34.       Nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, kuriuo buvo atmestas ieškinys, panaikinti ir ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

35.       Ieškinį palikus nenagrinėtą, valstybei iš ieškovės priteistos 21,60 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą už akių panaikinti ir ieškinį palikti nenagrinėtą.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerbuvita“, juridinio asmens kodas 302684190, 21,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                        Edvardas Paliokas

Tomas Romeika

Jurgita Sujetienė