Civilinė byla Nr. e2-599-985/2021

(Proceso Nr. 2-28-3-03882-2020-0)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2.;3.4.1.1.

 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 15 d.

Marijampolė

   Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė,

sekretoriaujant Indrei Venckūnienei, Jolitai Šilinskienei, M. L.,

dalyvaujant ieškovei R. B., jos atstovei advokato padėjėjai Vilmai Šeperytei,

atsakovui V. E., jos atstovei advokato padėjėjai S. R. S.,  

trečiojo asmens daugiabučių namų savininkų bendrijos “(duomenys neskelbtini)” atstovui pirmininkui D. L.,

trečiojo asmens valstybės įmonės „Registrų centras“ atstovei J. A.,

institucijos, teikiančios byloje išvadą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovei J. Z.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui V. E., tretieji asmenys daugiabučių namų savininkų bendrija, valstybės įmonė „Registrų centras“, institucija -  Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos, dėl pažeistų teisių gynimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė ieškiniu prašo: 1) įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti ieškovei priklausančią 5,30 kv. m. rūsio patalpą R-36, esančią name adresu (duomenys neskelbtini), į pirminę padėtį taip, kad šios patalpos plotas ir visos statybinės konstrukcijos (durų anga, rūsio vidinė pertvara) atitiktų valstybės įmonės „Registrų centras“ rūsio plane buvusius užfiksuotus matavimo duomenis; 2) atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, leisti ieškovei savo lėšomis atlikti minėtus darbus, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo; 3) jei atsakovas per nurodytą terminą (vieną mėnesį) neįvykdys nustatyto reikalavimo, įpareigoti atsakovą sumokėti 25 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti perstatyta savavališkai perkelta pertvara, pasibaigimo, į ieškovės sąskaitą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas

Ieškinyje nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas/patalpa-butas su rūsiu 5,30 kv. m., unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuosavybės įregistravimo pagrindas 2020 m. rugpjūčio 27 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 2431. Ieškovei priklausančio buto Garažo, buto, namo techninės apskaitos byloje (toliau – ieškovės buto byla) rūsys pažymėtas indeksu R-36, nurodytas plotas - 5,30 kv. m. (bylos 2 lapas), taip pat patalpų eksploatacijoje nurodyta patalpa - sandėlis, 5,30 kv. m., viso rūsyje - 5,30 kv. m. (bylos 4 lapas). Tačiau ieškovė savo rūsiu negalinti naudotis, kadangi dalimi jai priklausančio rūsio naudojasi atsakovas. Iš 2020 m. gruodžio 7 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovui įregistruotos nuosavybės teisės į butą/patalpą - butą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Tame pačiame nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad atsakovo buto rūsio nėra. Iš pirmiau nurodytų dokumentų seka, kad atsakovui nėra įregistruotos nuosavybės teisės į rūsį. Daugiabučio namo rūsyje atsakovas naudojasi rūsio patalpa, kuri yra šalia ieškovei priklausančio rūsio, ir dalimi ieškovei priklausančio rūsio. Šias dvi patalpas skiria bendra pertvara. Atsakovo naudojamas rūsys techninės apskaitos dokumentuose yra pažymėtas indeksu R-35, šios patalpos nurodytas plotas 2,72 kv. m. 2020 m. lapkričio 25 d. atlikta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rūsio aukšto vidaus patalpos (R-36) apžiūra, atlikti matavimai, skaičiavimai ir atlikta fotofiksacija (2020-11-30 Statinio techninės būklės vertinimas). Apžiūros metu, be kita ko, nustatyta, kad šiai dienai faktinis ieškovei priklausančio rūsio plotas yra vos 3,16 kv. m., nors turėtų būti 5,30 kv. m. Esamoje situacijoje teigtina, kad atsakovas, nederinęs dėl rūsio patalpas skiriančios pertvaros perstatymo, šią pertvarą perstatė, tiesiog nukeldamas („pastumdamas“) ją į ieškovės rūsio patalpą ir tokiu būdu ieškovės rūsio patalpą ženkliai sumažindamas, pasididino savo naudojamos rūsio patalpos plotą. Dėl sumažinto rūsio ploto ieškovė tiesiog negalinti naudotis jai priklausančiu rūsiu ir tokiu būdu yra pažeistos ieškovės teisės. Atsakovas tiek žodžiu, tiek raštu (2020 m. spalio 12 d. Pretenzija) ieškovės buvo įspėtas atlaisvinti ieškovei priklausančio rūsio dalį, tačiau atsakovas neragavo, jokių veiksmų nesiėmė ir toliau naudojasi ieškovei priklausančio rūsio dalimi. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, siekia apginti savininko teisę (nuosavybės teisę) nuo pažeidimų, kurie apsunkina naudojimąsi butu su rūsiu pagal paskirtį, mažina jo vertę, reikalaujant atkurti iki ieškovės subjektinės nuosavybės teisės į butą su rūsiu pažeidimo buvusią padėtį. Duomenų, jog atsakovas teisėtai naudojasi tiek ieškovei nuosavybės teise priklausančio rūsio dalimi, tiek rūsiu R-35, nėra. 

Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) su 2,72 kv. m. rūsiu. Atsakovo nuosavybės teisės į rūsį, Techninės apskaitos byloje, pažymėtą indeksu R-36, patvirtina 1998-07-27 Pažyma Nr. 2, kurią išdavė DNSB „(duomenys neskelbtini)“. Bute atsakovas su šeima gyvena ir butui priklausančiu rūsiu naudojasi nuo pat daugiabučio namo pastatymo pradžios, t. y. nuo 1990 m., nieks kitas rūsiu nesinaudojo ir niekas negalėjo rūsio sienos pastumti. Nuosavybės teisės į šį butą pirmą kartą atsakovui buvo įregistruotos 1998-07-27 Pažymos Nr. 2, kurią išdavė DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, kuomet galutinai buvo išmokėtas pajus už butą. Nepaisant to, kad minėtoje pažymoje yra nurodyta, kad atsakovas yra sumokėjęs pajų už butą (duomenys neskelbtini), su rūsiu, kurio plotas 2,72 kv. m., atsakovo nuosavybės teisės į rūsį įregistruotos nebuvo ir šiuo metu nėra įregistruotos. Nurodo, kad buvo įsitikinęs, kad rūsio teisinė registracija atlikta, jis rūsiu naudojasi nuo 1990 m., naudojasi tokiu plotu koks buvo pastatytas. Pretenzijų dėl neva padidinto rūsio ploto iš ieškovės motinos nėra sulaukęs. Ieškovei paveldėjus motinos turtą, įskaitant ir rūsį, pažymėtą R-37 indeksu, ir ieškovei pareiškus pretenziją atsakovui dėl „pastumtos“ sienos, atsakovas kreipėsi 2020-10-22 į VĮ „Registrų centras“, kad pats įsitikintų, kokie jo rūsio kadastriniai duomenys yra užfiksuoti registre, iš kur neatitikimai, jei jis jokių perstatymų savo rūsyje niekada neatliko ir sienos, skiriančios jo ir ieškovės rūsį, nėra niekada stūmęs. Tik tada atsakovas sužinojo, kad jo nuosavybės teisės į rūsį neįregistruotos. Atsakovas teikė minėtą pažymą, atliko kadastrinius matavimus, tačiau dėl ginčo teisme jie neįregistruoti. Nurodo, kad atsakovas kategoriškai nesutinka su tuo, kad sieną pastūmė ar patraukė, jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl negali atsakyti pagal ieškinį. Tačiau neginčija, kad ieškovės rūsio plotas turi būti 5,30 kv. m., o jo – 2,72 kv. m. ir sutinka, pertvaros perstatymą atlikti abiejų šalių darbu ir lėšomis. Nurodo, kad akivaizdu, kad ieškovės ir atsakovo rūsių kadastriniai matavimai jau 1998 m. buvo klaidingai užfiksuoti. Ieškinio aplinkybė, kad rūsio siena yra pastumta dėl atsakovo kaltės grindžiama tik neatitikimu tarp 1998 m. kovo mėnesio fiksuotų kadastrinių duomenų ir faktinės padėties, o kad sieną neteisėtai patraukė atsakovas yra tik ieškovės prielaida. Atsakovas nurodo, kad klaidos kadastrinių matavimų bylose galėjo atsirasti todėl, kad matininkai kadastrinių matavimų brėžinius galėjo padaryti remdamiesi statinio projekto dokumentacija neatlikę matavimų vietoje, o statytojas nukrupo nuo statinio projekto. Matininkų tikėtinos klaidos galimybę patvirtina ir tas faktas, kad abiejų rūsių savininkai, naudodamiesi savo rūsiais nuo pat namo pastatymo momento, vieni kietiems pretenzijų dėl rūsių ploto nereiškė. Pretenzijų atsakovui nereiškė buvusi ieškovės rūsio savininkė, kurios rūsio matmenys neatitinka fiksuotų kadastro duomenų kur kas ženkliau nei atsakovo. Dar daugiau, pretenzijų bylos šalims nereiškė ir bendrija, kuriai priklauso bendrojo naudojimo patalpa, pažymėta indeksu R-30, kuri ribojasi su ieškovės ir atsakovo rūsiais ir kurios dabartiniai parametrai neatitinka fiksuotų registre. Nurodo, kad faktinis sienos, į kurią remiasi atsakovo ir ieškovės rūsių galinės sienos ir kuri yra abiejų rūsių pločius žyminti siena (žiūrint į planus – šiaurinė siena) bendras ilgis yra ženkliai mažesnis negu nurodytas kadastrinių matavimų bylose. Pagal buto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos bylas ir namo techninės apskaitos bylą minėtos sienos ilgis iki rūsio, plane pažymėtos R-30 sienos, turėtų būti 3,56 m. Tačiau, remiantis atliktais ieškovės skaičiavimais apie jos rūsio plotį (0,93 m.) ir kadastriniais matavimais, kuriuos atliko atsakovas apie savo rūsio plotį (1,51 m.), bendras sienos ilgis – 3,41 m. Skirtumas tarp fiksuotų kadastro duomenų ir realių yra 0,15 m. ir jis yra labai svarbus sprendžiant klausimą dėl pertvaros tarp ieškovės ir atsakovo rūsio atstatymo, nes sienai faktiškai esant trumpesnei nei ieškovės, nei atsakovo rūsių plotas atstatytas „į pradinę“ padėtį būti negali, nes atstačius tik ieškovės rūsio plotą, atsakovo rūsio plotas dėl padarytos matininkų klaidos sumažėtų. Pagal atsakovo atliktus kadastrinius matavimus, plane pažymėtos R-30 indeksu bendrojo naudojimo patalpos bendras plotas padidintas atsakovo rūsio ploto sąskaita, bendro naudojimo plotį padidinat 0,06 m., o atsakovo rūsio plotį atitinkamai tokiu ilgiu sumažinant. Atstatyti šį trūkumą nėra techninės galimybės, nes atsakovo rūsio siena patraukus į tokią vietą, kuri turėtų būti pagal fiksuotus kadastrinius duomenis, siena atsidurtų ant bendro naudojimo patalpose esančių durų, vedančių į šilumos mazgą. Siena, t. y. betoninė (monolitinė gelžbetoninė) pertvara, skirianti šalių rūsį yra apie 2,72 m. ilgio, 0,08 m. storio ir 1,92 m. aukščio. Ieškovė nenurodo jokių aplinkybių kaip atsakovas galėjo tokią pertvarą pastumti apie 60 cm į jos rūsio pusę. Atsakovas pateikia foto nuotrauka iš kurios matyti, kad pertvaroje sumontuotos metalinės kilpos, kurios yra įtvirtintos į lubų betoninę plokštę, taip sutvirtinant plokštes tarpusavyje. Atsakovas matė, kaip statant daugiabutį namą už šių kilpų krano pagalba yra keliamos plokštės ir dedamos į joms skirtas vietas patalpoje, tada ant jų yra dedamos kitos plokštės. Atsakovas žino tokių darbų eiga, nes pats yra statybininkas. Atkreipiant dėmesį į pertvaros gabaritus, pastatymo, sumontavimo būdą, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas galėjo pertvarą pastumti. Rūsiuose nesimato ir nėra jokių tokios pertvaros pastūmimo požymių. Atliekant tokios pertvaros perstatymo darbus į ieškovės rūsio pusę,  jis turėjo patekti į ieškovės patalpas, tačiau ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad būtų atsakovą įleidusi į savo rūsį.

Ieškovė dublike nurodė, kad niekaip negalima sutikti su atsakovo teiginiais, kad atsakovas visuomet buvo įsitikinęs, kad rūsio teisinė registracija yra atlikta, nes nebuvo priežasčių manyti kitaip, taip pat atsakovas niekada nebuvo gavęs pretenzijų dėl savo rūsio ploto, todėl niekada nebuvo pagrindo matuoti sienų ir abejoti naudojimosi rūsiu teisėtumu. Iš tiesų, 1998-07-27 GNSB „(duomenys neskelbtini)“ Pažymoje Nr. 2, yra nurodyta, kad V. E. yra sumokėjęs pajų už butą (duomenys neskelbtini) su rūsiu 2,72 kv. m., o šios pažymos pagrindu atsakovui pirmą kartą įregistruotos nuosavybės teisės į butą. Kaip matyti iš Registrų centre esančios Nekilnojamojo turto registro dokumentų bylos Nr.70/23781, (duomenys neskelbtini) (toliau - Byla Nr. l): 1) 1998 m. liepos 28 d. atsakovas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Marijampolės gyventojų aptarnavimo biurui (toliau - NTR) pateikė prašymą atlikti jo nekilnojamojo turto teisinę registraciją, prie prašymo pridėti dokumentai, tame tarpe jau pirmiau nurodyta bendrijos pažyma, inventorizacijos byla. 1998 m. liepos 29 d. atsakovui išduotas Pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos, kuriame nurodyta, kad V. E. įregistruotos nuosavybės teisės į atitinkamą butą ir, atkreiptinas dėmesys, duomenų apie rūsį nėra. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad inventorizacijos byloje (jos kopija yra Byloje Nr. 1, šio dokumento kopiją ieškovė jau pateikė kartu su ieškiniu, kaip priedą „Buto (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos byla“), rūsys (sandėliukas) nėra įtrauktas/įrašytas kaip buto priklausinys; 2) 1998 m. rugpjūčio 27 d. atsakovas NTR pateikė prašymą išduoti pažymą dovanojimui, prie prašymo pridėta inventorizacijos byla. 1998 m. rugsėjo 11 d. atsakovui išduota Pažyma apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos, kuriame nurodyta, kad V. E. įregistruotos nuosavybės teisės į atitinkamą butą ir vėlgi, atkreiptinas dėmesys, duomenų apie rūsį nėra, 3) 1998 m. spalio 12 d. atsakovas NTR pateikė prašymą išduoti pažymą dovanojimui, prie prašymo pridėta inventorizacijos byla, grąžinama pirmiau nurodyta 1998-09-11 Pažyma apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos. 1998 m. spalio 13 d. atsakovui išduota Pažyma apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos, kuriame nurodyta, kad V. E. įregistruotos nuosavybės teisės į atitinkamą butą ir, atkreiptinas dėmesys, duomenų apie rūsį vėl nėra; 4) 1998 m. spalio 15 d. dovanojimo sutartimi V. E. dovanojo savo tėvui V. A. E. butą (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 61,71 kv. m., esantį gyvenamajame name, Kosmonautų gatvėje Nr. 12, Marijampolės mieste. Dovanojimo sutartyje duomenų apie (ne)dovanojamą rūsį nėra (ieškovės pastaba); 5) 1998 m. spalio 15 d. atsakovas, pagal įgaliojimą veikdamas už iš jo butą kaip dovaną priėmusį savo tėvą V.  A. E., NTR pateikė prašymą tvirtinti įgaliojimą, atlikti pirmiau atsakovui priklausiusio buto teisinę registraciją, išduoti pažymą įkeitimui ir arešto uždėjimui, prie prašymo pridėta inventorizacijos byla, dovanojimo sutartis. 1998 m. spalio 20 d., tikėtina atsakovui, kaip veikiančiam pagal įgaliojimą, išduota Pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos, kuriame nurodyta, kad V. A. E. įregistruotos nuosavybės teisės į atitinkamą butą ir vėlgi, atkreiptinas dėmesys, duomenų apie rūsį nėra. Iš prie ieškinio jau pateikto 2020 m. gruodžio 7 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovui yra įregistruotos nuosavybės teisės į butą/patalpą - butą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas 2009 m. rugsėjo 14 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 2136, įrašas galioja nuo 2009 m. rugsėjo 22 d. Tame pačiame nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše dėl rūsio padarytas įrašas „Nėra“. Esant nurodytoms aplinkybėms, kai 1998 m. per iš ties trumpą laiką (vos keturis mėnesius) keturis kartus vienas po kito yra atliekami veiksmai dėl nekilnojamojo turto teisinės registracijos ir šiems veiksmams atlikti teikiama buto inventorizacijos byla, kurioje (bent jau sprendžiant iš NTR archyve saugomos kopijos), nėra įtrauktas/įrašytas buto rūsys(sandėliukas), taip pat sudarant sandorius (dovanojimas, įgaliojimas, paveldėjimas) ir jų pasėkoje atliekama nekilnojamojo turto teisinė registracija, kai nei viename iš NTR išduotų, taip pat notaro patvirtintų dokumentų nėra duomenų apie butui priklausantį rūsį (sandėliuką), atrodo visiškai neįtikėtina, kad atsakovui, kaip atsakingam ir rūpestingam turto savininkui, nuo 1998-07-29 (pirma buto nuosavybės teisių registracija ) iki 2020 m. spalio mėn.(ieškovės pateikta pretenzija), tai yra per 22 metus laiko, negalėjo nekilti klausimų dėl jam priklausančio rūsio teisinės registracijos ir atsakovas galėjo būti įsitikinęs bei užtikrintas, kad rūsio teisinė registracija yra atlikta. Dėl rūsio plotų ir naudojimosi pretenzijų (ne)reiškimo paaiškintina, kad ieškovės mama M - M. L. butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo pagal 1997 m. gegužės 12 d. Sutartį, notarinio registro Nr. BVM-5518 (Nekilnojamojo turto registro dokumentų byla Nr.70/23782, Marijampolė, (duomenys neskelbtini)-27, toliau - Byla Nr.2), kurioje nurodyta, kad M. M. L. perka butą su rūsiu 5,30 kv. m. ploto. Ieškovė dalyvavo šiame buto pirkimo sandoryje, tačiau ji su mama rūsio neapžiūrėjo, jame nebuvo ir rūsio nematė, nes net neįsivaizdavo, kad gali būti kitaip, nei nurodyta notaro tvirtinamuose ar NTR išduotuose dokumentuose. Butui priklausančiu rūsiu ieškovės mama nesinaudojo, nes kaip ji pati sakė „aš nevaikščiosiu į rūsį, nes nerasiu“. Netrukus po ieškovės mamos įsikraustymo į nusipirktą butą, ieškovei lankantis pas mamą, pastaroji minėjo, kad buvo atėję kaimynai E., prašė mamos duoti jai priklausančio rūsio raktą. Mama sakė davusi raktą, mama klausė E., ką jie darys rūsyje, tačiau pastarieji tik kažką mamai neaiškiai ir nesuprantamai paaiškinę. Dar po kurio laiko, ieškovei mama sakiusi, kad pas ją vėl lankęsi kaimynai E. ir prašė atiduoti jiems savo rūsį, gal mamai rūsys tiesiog nereikalingas. Iš mamos paaiškinimo ieškovė supratusi, kad mama atsisakiusi atiduoti E. rūsį, nes ieškovės mama susidariusią situaciją tiesiog pakomentavus „kaip aš atiduosiu, juk tau (ieškovei) liks, kaip aš galiu?“. 2010-2011 metais vyko namo renovacija, namo pirmininkas buvo prašęs mamos duoti rūsio raktus. Raktus grąžinus, mama buvo patikinta, kad rūsys užrakintas. Kas buvo daroma rūsyje, ieškovė nežino, tik mananti, kad tuo metu buvo keičiamas rūsyje esantis langas, taip pat šiltinami per rūsį prie sienos praeinantys šilumos vamzdžiai. Mirus mamai, kiek aprimus emocijoms, maždaug 2020 m. birželio mėnesį ieškovė kartu su savo sutuoktiniu R. B. nuėjo apsižiūrėti į mamos butą, taip pat nusileido į rūsį. Rūsį rado neužrakintą, o ant šilumos vamzdžių buvo padėta spyna. Tą kart rūsį jame rasta spyna užrakino, o dar po kurio laiko rūsį ieškovė išsišlavę, nes jame buvo šiukšlių, popierinių dėžių, vielos, išnešė išmesti du kibirus statybinio laužo („gružo“). 2020 m. rugpjūčio 27 d. ieškovei buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, jo pagrindu 2020 m. rugsėjo 7 d. įregistruotos nuosavybės teisės. Susipažįstant su šių dokumentų turiniu, ieškovei kilo įtarimų dėl rūsio dydžio - dokumentuose buvo nurodytas 5,30 kv. m. plotas, nors faktiškai, būnant rūsyje, ieškovei susidarė įspūdis, kad rūsys yra kur kas mažesnis. Ji su sutuoktiniu rūsį pasimatavo ir tuomet kilo įtarimų, kad ieškovės ir atsakovo rūsius skirianti siena yra perstumta. Ieškovė telefonu kreipėsi į namo pirmininką D. L., paaiškino susidariusią situaciją. 2020 m. spalio 5 d. ji kartu su namo pirmininku vietoje apžiūrėjo ieškovei priklausantį rūsį ir abu nuėjo pas atsakovą į namus. Tąkart duris atidarė atsakovo sutuoktinė, kuri, net be didelės įžangos (pirmininkas paklausė „suprantate, dėl ko atėjome?“), paprašius rūsio dokumentų, sakiusi, kad dokumentus turi, „o jeigu reikės (sieną) mes atstumsime“. Pirmininkas paprašė atsakovo sutuoktinės pasitarti su atsakovu, ar jie sutinka atstatyti sieną. Po kurio laiko ieškovė iš pirmininko sužinojusi, kad atsakovas nesutinka atstatyti sienos. Taip pat ieškovė iki lankymosi su pirmininku pas atsakovą namuose, atsakovą buvo sutikusi lifte. Ieškovė atsakovo paprašiusi atlaisvinti jo užimtą ieškovės rūsio dalį ir atstumti sieną. Atsakovas pradėjo įžūliai gintis, iš kur „ji žinanti, kad tai jo rūsys“, „kad tai ne jo rūsys“, tuomet ieškovė atsakovui pasakiusi - „juk ant durų užrašytas buto numeris“, tuo ieškovės ir atsakovo pokalbis baigėsi. Taip pat ieškovė buvo sutikusi atsakovo sutuoktinę laiptinėje ir jos dar kartą pasiteiravo „ar žadate atstatyti sieną?“. Atsakovo sutuoktinė tik atkirtusi „tai eikite ir atsistumkite“. Atsakovo atsiliepimo 4 pastraipoje nurodomi jo atlikti veiksmai (kreipimasis į VĮ Registrų centrą), ieškovės nuomone, niekaip negali būti vertinami kaip atsakovo aktyvūs veiksmai, siekiant išspręsti susidariusią situaciją bei įrodantys atsakovo domėjimąsi procesu. Ieškovei 2020 m. spalio 12 d. išsiuntus atsakovui pretenziją (pridėta prie ieškinio) ir tikintis taikiai išspręsti situaciją, atsakovas, vietoj to, kad iš pradžių kontaktuotų ir bendradarbiautų su ieškove, siekiant rasti galimą situacijos sprendimo būdą, nedelsdamas kreipėsi į VĮ Registrų centrą, tam, kad skubiai, nepaisant akivaizdaus rūsių plotų neatitikimo, jam būtų įregistruotos nuosavybės teisės į žymiai didesnio ploto rūsį, nei nurodyta 1998-07-27 Pažymoje, tai yra atsakovas aktyviais veiksmais stengėsi skubiai pasisavinti/užvaldyti daugiau, negu jam priklauso. O ir toks skubotas atsakovo elgesys, siekiant gauti rūsio teisinės registracijos dokumentus, taip pat atsakovo ir jo sutuoktinės ieškovei bei namo pirmininkui teikiami aiškinimai apie rūsio (ne)priklausymą, tik rodo atsakovą žinojus, kad rūsio teisinė registracija nėra atlikta ir atsakovą delsus ją atlikti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra parengtas 2020 m. gruodžio 14 d., neteisingi yra atsakovo teiginiai, kad ieškovė yra pranešusi VĮ Registrų centrui apie esamą ginčą teisme. Tuo metu ieškovės atstovė tik buvo kreipusis į VĮ Registrų centras dėl atitinkamų duomenų ir dokumentų pateikimo tam, kad būtų parengti procesiniai dokumentai teismui. Taip pat atsakovas neteisingai nurodo, kad kadastriniai matavimai turėjo būti atlikti 2020-11-26. Iš atsakovo pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad kadastriniai matavimai jau buvo atlikti 2020-11- 04, o atsakovo nurodytą 2020-11-26 atsakovas vylėsi gauti teisinės registracijos į didesnio ploto rūsį dokumentus. Atsakovas pateikė dviejų užsakymų VĮ Registrų centras dokumentus - išankstines sąskaitas, jose yra nurodyta užsakymų atlikimo data, vertinant tai, kad administracinės paslaugos teikėjas (šiuo atveju VĮ Registrų centras) privalo pateikti atsakymą/sprendimą dėl užsakymo (ne)vykdymo, atsakovas įpareigotinas teismui pateikti iš VĮ Registrų centro gautus dokumentus dėl jo 2020-10-22 ir 2020-11-17 pateiktų užsakymų, manant, kad šie duomenys turi reikšmės šios civilinės bylos nagrinėjimui. Atsakovas atsiliepime teigia, kad “esami Ieškovės ir Atsakovo rūsio kadastriniai matavimai jau 1998 metais buvo klaidingai užfiksuoti“ (atsiliepimo 6 pastraipos 1 punktas), „1998 m. matininkai, fiksuodami kadastrinius duomenis Ieškovės ir Atsakovo rūsiuose“ (atsiliepimo 6 pastraipos 2 punktas), neatitikimai tarp 1998 m. kovo mėn. fiksuotų kadastrinių duomenų ir faktinės padėties (atsiliepimo 6 pastraipos 3 punktas). Tačiau ieškovė negalinti pasisakyti dėl šių atsakovo teiginių ar argumentų, nes tik vienam atsakovui tikriausiai yra žinoma, apie kokius 1998 m. atliktus kadastrinius matavimus jis kalba. Iš buto Nr.27 techninės apskaitos (inventorizacijos) bylos (pateikta kartu su ieškiniu) matyti, kad byla inventorizuota 1992-09-02, ieškovės rūsio kadastriniai matavimai atlikti 1997-03-24; iš buto Nr.26 techninės apskaitos (inventorizacijos) bylos (jos kopiją ieškovei pateikė VĮ Registrų centras, pateikta kartu su ieškiniu) matyti, kad atsakovo rūsio kadastriniai matavimai atlikti 1997-03-19, tik prie patalpų eksploatacijos ir buto įkainojimo yra padaryti spaudai apie pakitimų užregistravimą 1998-07-28; iš prie dubliko teikiamos Nekilnojamojo turto registro dokumentų bylos Nr.70/23796, Marijampolė, (duomenys neskelbtini) (toliau - Byla Nr.3), matyti, kad byla i inventorizuota 1992-02-06. Taip pat 1991-10-28 Marijampolės inventorizacijos biurui pateikta paraiška inventorizuoti kooperatinį namą, adresu (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje atlikti gyvenamojo namo kadastriniai matavimai, jų metu surinkti bei apdoroti duomenys, nubraižyti gyvenamojo namo aukštų, tame tarpe ir rūsio, abrisas, jo pagrindu - planas, atlikta patalpų eksplikacija, patalpoms suteikti numeriai (nagrinėjamoje byloje aktualioms patalpos R-35 ir R-36), duomenys užregistruoti inventorizacijos biure. Iš dokumentuose esančių įrašų matyti, kad šie veiksmai atlikti 1992-02-06. Tiek abrise, tiek rūsio plane užfiksuoti ieškovės rūsio išmatavimai yra 3,44 x 1,54 , plotas 5,30 kv. m., atsakovo rūsio išmatavimai yra 2,45 x 1,11, plotas 2,72 kv. m. Pastatų vidaus plotų eksplikacijoje pagal faktiškai fiksuotus išmatavimus apskaičiuotas patalpų plotas. Nagrinėjamu atveju, duomenų, kad 1992 m. vasario ir rugsėjo mėn. bei 1997 m. kovo mėn. buvo surinkti ir užfiksuoti neteisingi kadastriniai matavimai, nėra, jie nepakeisti ir nenuginčyti. Vienas iš atsakovo pateiktų nesutikimo su ieškiniu argumentų yra tai, kad atstačius ieškovės rūsio plotą, sumažėtų atsakovo rūsio plotas, nes yra rūsių bendros sienos ilgio trūkumas 0,15 m, kartu su šiuo argumentu pateikiami išmatavimų skaičiavimai, taip pat remiamasi plane indeksu R-30 pažymėtos bendrojo naudojimo patalpos ploto padidėjimu (atsiliepimo 6 pastraipos 3 punktas). Ieškovė negali pateikti šio argumento vertinimo, nes, pirma, atsakovo minima R-30 patalpa pagal planą niekaip nesiriboja nei su ieškovės, nei su atsakovo rūsiu, ji yra uždara 4,58 kv. m. ploto patalpa, ir pagal viso pastato rūsio plane (ieškovės ieškinio priedas Nr.8) esantį juodraštinį įrašą, priskirta atitinkamam asmeniui, galimai namo gyventojui; antra, atsakovas remiasi jo atliktais kadastriniais matavimais, kuriuose, atkreiptinas dėmesys, yra pamatuota iš vidaus ir ieškovei priklausanti rūsio patalpa - šiuo atveju ieškovei neaišku, kaip be jos sutikimo ir jai pačiai nedalyvaujant, atsakovas atliko jos rūsio matavimus, todėl, ieškovė kelia tokių duomenų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą; trečia, akivaizdu, kad tarp ieškovės ir atsakovo matavimų jau yra neatitikimai, todėl, esant skirtingiems duomenims, ieškovei neturėjus galimybių atlikti matavimų atsakovo rūsyje, niekaip negalima (ne)sutikti su sienos ilgio trūkumo buvimu. Dėl atsakovo teiginių dėl pertvaros ir teikiamų pertvaros nuotraukų, paminėtina, kad ieškovė niekada ir neteigė, kad pertvara yra kitokia, nei buvo nuo namo statybos pradžios. Apibūdindamas nuotraukose fiksuotą vaizdą bei akcentuodamas savo, kaip statybininko patirtį, atsakovas akivaizdžiai nutyli pertvaroje esant dviejų rūšių tvirtinimo elementus. Atsakovas akcentuoja tik kilpą - iš tiesų, sutiktina, kad šių kilpų pagalba pertvaros plokštė krano yra keliama iš vienos vietos į kitą. Tačiau nuotraukose aiškiai matyti, kad pertvara prie lubų plokštės yra pritvirtinta juostinio plieno raidės L formos tvirtinimo detalėmis, - bet jų atsakovas kažkodėl nemini. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tarp lubų plokštės ir pertvaros bei šonuose, yra sąlyginai nemaži tarpai (Statinio techninės būklės vertinimo nuotraukos Nr. 6-9), kas daro pertvarą visiškai paslankia, o tai reiškia, kad esant elementariam hidrauliniam, krovinio pakėlėjui, prilaikant keletui asmenų, yra reali galimybė pertvarą, kuri, beje nėra užspausta lubų perdangos, perkelti (perstumti) į norimą vietą, tokiu būdu patalpas pertveriant norimais dydžiais. Dar daugiau, atkreiptinas dėmesys, kad pertvaros tvirtinimo lubose ir šoninėje sienoje taškai (vietos) yra būtent atsakovo rūsyje, be to, kaip matyti iš atsakovo pateiktų nuotraukų, tvirtinimo juostose esantys vinys iš atsakovo rūsio pusės, tai yra lubose, yra nesurūdiję, kai tuo tarpu pačioje pertvaroje esantys vinys yra visiškai užrūdiję.

Atsakovas triplike nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Todėl tai, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį paminėjo, jog jis visuomet buvo įsitikinęs, kad rūsio teisinė registracija yra atlikta, neturi esminės reikšmės bylai. Viena vertus, negalima sutikti su dubliko išvada, kad ieškovas, turėdamas žinoti apie tai, kad rūsys neregistruotas, sąmoningai 22 metus rūsio neregistravo tam, kad neteisėtai galėtų naudotis ieškovei priklausančio rūsio dalimi. Kita vertus, akivaizdu, kad ieškovė sutinka, kad atsakovas jau 22 metus naudojasi didesniu rūsio plotu, t.y. nuo pat buto su rūsiu įgijimo, todėl apie tai, kad jis pastūmė sieną į ieškovės rūsio pusę kalbos būti negali. Pažymėtina, kad 22 metus nesant ginčo su ankstesne kaimyninio rūsio (šiuo metu priklausančio ieškovei ) savininke dėl gretimų rūsių plotų, nei atsakovas, nei buvusi ankstesnė savininkė nežinojo, kad faktiniai ir teisiniai rūsių plotai nesutampa, abu naudojosi tokiais plotais, kokie buvo, todėl atsakovo rūsio teisinės registracijos (ne) atlikimas ir atsakovo įsitikinimas apie teisinę registraciją faktiniam naudojimuisi įtakos neturėjo. Darant loginę išvadą, jeigu atsakovo siekis būtų buvęs turėti didesnį rūsį, atsakovui žinant, kad jo rūsio teisinė registracija neatlikta, prieš 22 m. pasidaryti naujus kadastrinius matavimus ir įregistruoti didesnį plotą, kadastrinius duomenis pakeičiant, būtų buvę kur kas patogiai ir naudingiau, tačiau atsakovas to nedarė, nes manė, kad visi jam žinomi duomenys apie rūsį yra teisingi. Jokių veiksmų nesiėmė ir ieškovės motina (buvusi savininkė), nors jos rūsio nuosavybės teisės buvo visada registruotos, todėl taip pat būdama atsakinga ir rūpestinga turto savininkė, be to ir pati ieškovė dalyvavusi įsigyto buto su rūsiu sandoryje, į savo rūsio kadastro duomenis nežiūrėjo ir pretenzijų atsakovui nereiškė, o tai tik dar kartą patvirtina, kad tokie rūsių plotai buvo visą laiką ir niekas jų per 22 m. nepakeitė. Dar daugiau,  dubliko 8 p. nurodyta , kad pagal 1997-05-12 Sutartį ieškovės motinai M. M. L. įsigyjant butą su rūsiu 5,30 kv. m. ploto, esančius (duomenys neskelbtini), sandoryje dalyvaujant ir pačiai ieškovei, nei viena iš jų rūsyje nebuvo, jo neapžiūrėjo, o ieškovės motina niekada rūsiu nesinaudojo. Vadinasi, ieškovė nežino, koks faktinis rūsio plotas buvo įsigyjant rūsį, ieškovė negali paneigti, kad jeigu siena ir buvo pastumta, tai už tai gali būti atsakingi ankstesni jos rūsio šeimininkai. Kadangi po ieškovės rūsio įsigijimo (prieš 22 m.) niekas juo nesinaudojo, vienareikšmiškai nėra žinoma ir niekas negali paneigti tos aplinkybės ir atsakovo teiginių, kad siena niekada nebuvo pastumta. Atsižvelgiant į tai, vertinti dublike nurodomų aplinkybių apie tai, kad ieškovės motina neva buvo davusi atsakovui savo rūsio raktus, darant prielaidą, kad tuomet galėjo būti perstumta siena, kaip įrodančių atsakovo neteisėtus veiksmus, nėra jokio pagrindo. Dar kartą svarbu akcentuoti, kad vien ta aplinkybė, kad atsakovo šiuo metu naudojamo rūsio plotas didesnis nei nurodyta dokumentuose, savaime nepatvirtina atsakovo atsakomybės pagal ieškinį, nes atsakovas neatliko jokių veiksmų, neturėdamas teisinio pagrindo ir kitaip nesudarė kitokių sąlygų, dėl kurių yra apribotos ieškovės teisės naudotis rūsiu. Taip pat neturi jokio teisinio pagrįstumo ir ta išvada, kad atsakovo į bylą pateiktos NTR išankstinės sąskaitos bei Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad atsakovas siekė neteisėtai įregistruoti 3,82 kv. m. rūsio plotą. Dar kartą pažymėtina, kad nuosavybės teisės į rūsį įgijimo pagrindas yra 1998-07-27 GNSB „ (duomenys neskelbtini)“ Pažyma Nr. 2, kurioje nurodytas rūsio plotas yra 2,72 kv. m., o ne nauja kadastrinių matavimų byla. Atsakovas į Registrų centrą kreipėsi dėl nuosavybės teisių registravimo į tokį rūsio plotą, koks rūsys yra. Pirmą kartą kreipiantis į Registrų centrą apskritai nebuvo aišku, koks tikslus rūsio plotas priklauso atsakovui, Registrų centre atsakovui buvo pasakyta, kad teisinis pagrindas registruoti rūsį yra ir jam buvo nurodyta atlikti naujus kadastrinius matavimus, kuriuos atlikus, 2020-11-26 turėjo būti atlikta ir rūsio teisinė registracija . Kadangi, Registrų centrui tapo žinoma, kad faktiniai ir teisiniai rūsių plotai nesutampa, skiriasi naujų ir senų kadastrinių matavimų duomenys, tarp gretimų rūsių savininkų yra kilęs ginčas, atsakovo nuosavybės teisės į rūsį nebuvo įregistruotos, nepateikiant atsakovui jokio raštiško atsakymo, tačiau informuojant atsakovą telefoniniu skambučiu. 1998-07-27 GNSB „(duomenys neskelbtini)“ Pažymos Nr. 2 kopiją atsakovas ir Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą gavo tik 2020-12-29 ( spaudas ant pažymos), todėl dubliko teiginys dėl atsakovo siekio įregistruoti didesnį rūsio plotą nei nurodyta įgijimo dokumentuose, atsakovui net neginčijant rūsio ploto, tuo metu net neturint duomenų apie faktinį rūsio plotą ir jau kilus ginčui tarp savininkų, yra absurdiškas. Kaip jau minėta, nors byloje neturi teisinės reikšmės, koks buvo atsakovo įsitikinimas dėl teisinės rūsio registracijos, atsakovas pažymi, kad visus sandorius, apie kurių sudarymą ieškovė pateikė duomenis su dubliku, atsakovas sudarė formaliai, su atsakovo artimais giminaičiais dėl asmeninių šeimyninių priežasčių. Be to, atsakovas su šeima nepertraukiamai gyveno tame bute ir naudojosi rūsiu, todėl atsakovas net neatkreipė dėmesio, kad visuose sandoriuose ir pažymose įrašų apie rūsį nėra. Manymas, kad visi nuosavybės dokumentai yra tvarkingi susiformavo iš buvusios faktinės padėties naudojantis rūsiais be jokio ginčo, o ne analizuojant teisinius dokumentus ar domintis vieša registracija, kai tam nėra jokio pagrindo. Dėl dubliko 9 punkto, tai jau aukščiau nurodyta, kad atsakovo kreipimasis į Registrų centrą po to, kai jis gavo pretenziją iš ieškovės buvo susijęs su situacijos dėl rūsio nuosavybės teisių išsiaiškinimu,  tam tikrų duomenų surinkimu bei gavimu, siekiant atsakyti į pretenziją ir geruoju išspręsti ginčą, o ne neteisėtu siekiu įregistruoti daugiau nuosavybės teisių, nei atsakovas turi. Atsakovas pažymi, kad tiek jo veiksmai, siekiant rinkti duomenis, aktualius ginčui, tiek analogiški ieškovės veiksmai neužkerta kelio šalims bendradarbiauti ir rasti kompromisą. Kadangi atsakovas niekada neginčijo, kad jis turi nuosavybės teises į 2,72 kv. m., o ne į 3,82 kv. m. rūsio, ieškovės kiti 9 p. dubliko argumentai neaktualūs. Dėl dubliko 11-12 punktų, nurodo, kad atsakovas atsiliepime kalbėdamas apie neatitikimus tarp 1998 m. fiksuotų kadastrinių duomenų ir dabartinės padėties ieškovės ir atsakovo rūsiuose, rėmėsi ieškovės kartu su ieškiniu pateiktomis abiejų butų(rūsių) techninės apskaitos (inventorizacijos) bylomis, kuriose nurodyta, kad abiejų rūsių kadastriniai matavimai, atlikti 1997 m. kovo mėn., todėl patikslina ir paaiškina, kad galvoje turėjo 1997 m. užfiksuotus kadastrinius matavimus. Atsakovas, remdamasis ieškovės su ieškiniu pateiktu dokumentu, kuris pavadintas Statinio techninės būklės vertinimas, savo iniciatyva atliktais kadastriniais matavimais, kurie užfiksuoti Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, bei abiejų butų(rūsių) techninės apskaitos (inventorizacijos) bylose užfiksuotais duomenimis, atsiliepime atliko rūsių plotų skaičiavimo palyginimus, iš kurių akivaizdu, kad teisiniai abiejų rūsių matmenys, patenkinus ieškinį negali būti atstatyti, nes viena bendra ieškovės ir atsakovo rūsių siena yra ženkliai mažesnė. Kadastrinių matavimų neatitikimais, dėl kurių atsiradimo neatsakinga nei viena bylos šalis, atsakovas siekia įrodyti, kad ginčo siena, skirianti ieškovės ir atsakovo rūsius yra ne vienintelis parametras,  lemiantis pažeistas ne tik ieškovės, bet ir atsakovo teises, ir kad atsakovas nėra atsakingas už sienos pastūmimą, nes ji taip buvo pastatyta nuo namo statybos pradžios, tačiau klaidingai užfiksuota jos buvimo vieta rūsio patalpose. Dėl dubliko 13 punkto, nurodo, kad kaip jau minėta, atsakovo ir ieškovės rūsių bendros sienos faktinis trūkumas - 15 cm. lyginant su esamais oficialiais kadastriniais matavimais, yra paskaičiuotas remiantis į bylą pateiktais abiejų šalių dokumentais. Kita vertus, atsakovas neprieštarauja, o priešingai - siekia, kad abi šalys bendru susitarimu patys arba specialisto pagalba atliktų ne tik šios sienos, bet ir abiejų rūsių pilnus kadastrinius matavimus, kad būtų įsitikinta esamų oficialių kadastrinių matavimų netikslumu. Dėl dubliko 14-15 punktų, nurodo, kad ieškovei sutinkant su aplinkybe, kad pertvara, skirianti ieškovės ir atsakovo rūsius, šiuo metu yra tokia, kokia buvo nuo statybos pradžios, atsakovui belieka įrodinėti aplinkybes, susijusias su šios sienos (ne)pastūmimu. Iš vienos pusės, atsakovas, kaip statybininkas žino, kad pertvara tokių parametrų,  kokia ji yra atsakovo ir ieškovės rūsiuose, sveria apie 1 toną, todėl esant kelių centimetrų tarpui tarp lubų ir plokštės, be to, esant pertvaroje įtvirtintoms metalinėms kilpoms, kurios įsirėžusios į lubas, net ir naudojant hidraulinį pakėliką jos pastūmimo galimybės tik teorinės, bet ne praktinės. Kita vertus, nei atsakovas nei ieškovė neturi specialių žinių, jų samprotavimai dėl sienos patraukimo galimybių, o taip pat dėl jos pakeitimo kita - 3 cm storio cemento drožlių plokšte nėra reikšmingi ir yra subjektyvūs, todėl tai tik dar kartą patvirtina būtinybę byloje pasitelkti specialistą (ekspertą), kad į šiuos klausimus būtų atsakyta profesionaliai. Dėl pertvaros tvirtinimo detalių - tvirtinimo juostuose esančių vinių (varžtų) pasisakytina, kad geležinės vinys, esančios pertvaroje yra surūdiję, o lubose esančios nerūdijančio plieno - nesurūdiję. Atsakovas pateikia keletą kitų analogiškų tvirtinimo detalių, esančių kituose rūsiuose, fotonuotraukų, iš kurių matyti surūdijusios vinys sienose, ir nesurūdijusios lubose. Todėl šias aplinkybes vertinti kaip įrodymus, kad atsakovas perstumdamas sieną pakeitė vinis(varžtus) nėra jokio pagrindo.

Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime nurodė, kad nustatyta, kad ginčas šioje byloje kilo dėl rūsio patalpos R-36, esančios gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), (toliau – gyvenamas namas) perstatymo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis gyvenamas namas statytas 1990 metais, jo duomenys pirmą kartą užfiksuoti 1992-02-06 kadastro duomenų byloje. Pagal 1992-02-06 bylą rūsio patalpos R-35 plotas buvo 2,72 kv. m, rūsio patalpos R-36 plotas buvo 5,30 kv. m. 2010 metais buvo atlikta gyvenamojo namo renovacija pagal 2009-08-06 statybos leidimą Nr. LNS-41-090806-00176. Renovacijos užbaigimą patvirtina 2011-02-07 statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) renovacijos metu pakitę gyvenamojo namo kadastro duomenys užfiksuoti 2010-11-20 kadastro duomenų byloje. Paaiškiname, kad atlikus pastato renovaciją (modernizavimą), buvo rengiama tik supaprastinta pastato kadastro duomenų byla, t. y. buvo atnaujinama tik bylos 1A forma ir nebuvo rengiami pastato aukštų planai.  Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)je (toliau – Butas (duomenys neskelbtini)) registruotas pagal 1997-03-24 kadastro duomenų bylą. Paaiškiname, kad buto 1997-03-24 kadastro duomenų bylutė buvo parengta pagal gyvenamojo namo 1992-02-06 kadastro duomenų bylos duomenis, t. y. nevykstant į vietą. Buto (duomenys neskelbtini) aprašyme nurodyta, kad šiam butui yra priskirta rūsio patalpa, kurios plotas 5,30 kv. m. Pažymėtina, kad Butui (duomenys neskelbtini) priskirtos rūsio patalpos pažymėjimas plane Nekilnojamojo turto registro duomenyse nėra nurodytas, nes tokių duomenų nėra Registrų centrui registravimui pateiktuose dokumentuose.  Butas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)je (toliau – Butas (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre registruotas pagal 1997-03-19 kadastro duomenų bylą (Nekilnojamojo turto registre nurodyta vertės perskaičiavimo data – 1998-07-28), buto 1997-03-19 kadastro duomenų bylutė buvo parengta pagal gyvenamojo namo 1992-02-06 kadastro duomenų bylos duomenis, t. y. nevykstant į vietą. Buto (duomenys neskelbtini) aprašyme nėra nurodyta, kad butui priskirtas rūsys, tačiau pagal GNSB „(duomenys neskelbtini)“ 1998-07-27 pažymą Nr. 2 butui yra priskirta 2,72 kv. m rūsio patalpa, kurios pažymėjimas plane pažymoje nenurodytas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo nuosavybės teisių į Butą (duomenys neskelbtini) įgijimo pagrindas yra 2009-09-14 Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 2136, Registrų centras negali vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis savo iniciatyva taisyti (tikslinti) Nekilnojamojo turto registro duomenų, o Buto (duomenys neskelbtini) savininkas tokio prašymo Registrų centrui nėra pateikęs. Taip pat informuojame, kad šiuo metu atsakovas Registrų centrui yra pateikęs prašymą Nr. 25435418 patikslinti Buto (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis pagal 2020-11-04 kadastro duomenų bylą, prašymo įvykdymo terminas – 2021-03-15, t. y. prašymas dar nėra išnagrinėtas. Kaip nustatyta, šioje byloje ginčas yra kilęs dėl faktiškai atliktų rūsio patalpų R-35 ir R-36 perplanavimo (perstatymo) darbų. Pareiškia, kad Registrų centras neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, jis nėra nurodytų rūsio patalpų savininkas ir niekaip nėra prisidėjęs prie šių rūsio patalpų perplanavimo (perstatymo). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad „asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją, nes asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija tėra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotą daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas, teismo sprendimas, kt.)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad „įregistravimo ar išregistravimo aktais pagal Registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių santykių būklė“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-442-589/2010).

Trečiasis asmuo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime nurodė, kad kaip (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratorius, kilus konfliktui dėl rūsio patalpų sienos, esančios tarp (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) butų savininkų rūsio patalpų, 2020 metų pabaigoje atliko faktinių aplinkybių patikrinimą, ir nustatė, jog minėta siena yra ne toje vietoje, kurioje ji yra nurodyta pagal pastato inventorinę bylą. Nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) buto rūsio patalpa yra mažesnė, nei nurodyta pastato inventorinėje byloje, o 26 rūsio patalpa - didesnė. Iš pradžių manyta, kad (duomenys neskelbtini) buto savininkas savavališkai perkėlė sieną padidindamas savo rūsio patalpą, nors buvo sunku įsivaizduoti, kaip realiai tai galima įgyvendinti, nes siena yra itin sunki ir to be specialios technikos tikrai negalima atlikti. Vėliau, patekus į (duomenys neskelbtini) buto rūsio patalpą nebuvo matoma jokių sienos perkėlimo žymių. Nei lubose nei sienose nei ant grindų nebuvo matyti jokių tvirtinimo žymių, sienos bei lubos buvo švarios, netinkuotos, neremontuotos, tokios kokios ir visose rūsio patalpose, todėl sienos perkėlimo versija buvo atmesta kaip nepasitvirtinusi ir padaryta išvada, jog tai yra pastato inventorinės bylos klaida (pastato inventorinė byla parengta pasinaudojant šablonu ir rengta kaip ir visuose to meto statybos tokio tipo pastatuose, fiziškai nepatenkant į patalpą, neatliekant matavimų, o siena statant pastatą pastatyta ne į tą vietą, kaip numatyta pastato statybos projekte). Apie konstatuotas aplinkybes ir padarytas išvadas informuoti (duomenys neskelbtini) butų savininkai.

        Institucija pateikė išvadą, kad pagal advokato padėjėjos Vilmos Šeperytės prašymą inspekcija 2021-07-01 patikrino pateiktą informaciją dėl daugiabučio gyvenamojo namo rūsio patalpose (duomenys neskelbtini)je, atliktų statybos darbų bei 2021-07-05 surašė faktinių duomenų patikrinimo         aktą Nr. 1273. Butui (duomenys neskelbtini)je, Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos duomenimis, sandėliuko ilgis 3,44 m, plotis 1,54 m, o atlikus matavimus nustatyta, kad ilgis apie 3,42 m, plotis apie 0,91 m. Prie 9 cm storio monolitinio betono atitvaros priblokuotas medinių lentų sandėliukas, kurio ilgis 2,38 m, plotis apie 1,56 m, juo naudojasi 26 buto savininkai. Sandėliukų įrengimas priskirtinas paprastojo remonto darbų rūšiai.

        Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad  palaiko ieškinį, prašo jį tenkinti, palaiko procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes. Ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovas yra vienas pirmųjų namo gyventojų, todėl galėjo pastumti sieną, mama sakė, kad buvo atėjęs rūsio rakto. Siena yra pastumta, nes ji yra paslanki, nelaiko jokių namo konstrukcijų, pagaminta iš betono medžio plokščių. Ji negali naudotis rūsiu, nes visą plotą užima vamzdžiai.                 Teismo posėdyje atsakovas ir jos atstovė nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti, palaiko procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad atsakovas sienos nestūmė, taip rūsiai atrodė nuo jų pastatymo, jis yra statybininkas ir žino, kad tokios sienos, kuri skiria jo ir ieškovės sandėliukus, nepastumsi. Situacija susidariusi dėl kadastrinių matavimų klaidos, netinkamų statybos darbų. Yra ir daugiau sandėliukų, kurių plotas skiriasi nuo pateiktų užfiksuotų kadastrinių matavimų.                                                                  Teismo posėdyje trečiojo asmens DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas nurodė, kad apžiūrėjus sandėliukus nustatyta, kad atsakovas negalėjo sienos pastumti, tokio situacija nuo namo pastatymo pradžios.                                                        Teismo posėdyje trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ atstovė nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes. Įsipareigojo pateikti 2005 m. kovo 31 d. rūsio planą.

        Teismo posėdyje institucijos atstovė nurodė, kad palaiko išvadą. Be ekspertizės negali pasakyti ar siena galėjo būti pastumta, tačiau jos nuomone, - negalėjo.

 Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas.

        Byloje esančiais rašytiniai įrodymais, šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais                      nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas/patalpa-butas su rūsiu 5.30 kv. m., unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); įregistravimo pagrindas – 2020 m. rugpjūčio 27 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 2431. Ieškovei priklausančio buto Garažo, buto, namo techninės apskaitos byloje rūsys pažymėtas indeksu R-36, nurodytas plotas - 5,30 kv. m. (bylos 2 lapas), taip pat patalpų eksploatacijoje nurodyta patalpa - sandėlis, 5,30 kv. m., viso rūsyje - 5,30 kv. m. (bylos 4 lapas). Iš 2020 m. gruodžio 7 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovui įregistruotos nuosavybės teisės į butą/patalpą - butą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); įrašo apie rūsį nėra; įregistravimo pagrindas – 2009 m. rugsėjo 14 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 2136. Iš atsakovui priklausančio buto Garažo, buto, namo techninės apskaitos bylos, kuri inventorizuota 1992 m. vasario 6 d., matyti, kad nurodytas rūsys, pažymėtas indeksu R-35, nurodytas plotas 2,72 kv. m. 1998 m. liepos 27 d. pažymoje Nr. 2, matyti, kad GNSB „Trapučiai“ pažymi, kad E. V. yra bendrijos narys, pajų už butą (duomenys neskelbtini), 61,71 su rūsiu 2,72 yra išmokėjęs bankui ir bendrijai įsiskolinimų nėra. Pagal Lietuvos Respublikos respublikinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro Namų valdos (duomenys neskelbtini)je, techninės apskaitos bylą (toliau – techninės apskaitos byla), Invent. Nr. 4306, fondas – kooperatinis, savininkas kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“, inventorizuota 1992 m. vasario 6 d., rūsio patalpos R-35 ilgis yra 2,45 m, plotis 1,11 m, užimamas plotas 2,72 kv. m.; rūsio patalpos R-36 ilgis yra 3,44 m, plotis 1,54 m, užimamas plotas 5,30 kv. m. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)je, rūsyje atsakovas naudojasi rūsio patalpa, kuri yra šalia ieškovei priklausančio rūsio, šias dvi patalpas skiria bendra pertvara. Pagal 1992-02-06 bylą rūsio patalpos R-35 plotas buvo 2,72 kv. m, rūsio patalpos R-36 plotas buvo 5,30 kv. m. 2010 metais buvo atlikta gyvenamojo namo renovacija pagal 2009-08-06 statybos leidimą Nr. LNS-41-090806-00176. Renovacijos užbaigimą patvirtina 2011-02-07 statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) renovacijos metu pakitę gyvenamojo namo kadastro duomenys užfiksuoti 2010-11-20 kadastro duomenų byloje. Atlikus pastato renovaciją (modernizavimą), buvo rengiama tik supaprastinta pastato kadastro duomenų byla, t. y. buvo atnaujinama tik bylos 1A forma ir nebuvo rengiami pastato aukštų planai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)je (toliau – Butas (duomenys neskelbtini)) registruotas pagal 1997-03-24 kadastro duomenų bylą. Buto 1997-03-24 kadastro duomenų bylutė buvo parengta pagal gyvenamojo namo 1992-02-06 kadastro duomenų bylos duomenis, t. y. nevykstant į vietą. Buto (duomenys neskelbtini) aprašyme nurodyta, kad šiam butui yra priskirta rūsio patalpa, kurios plotas 5,30 kv. m. Butui (duomenys neskelbtini) priskirtos rūsio patalpos pažymėjimas plane Nekilnojamojo turto registro duomenyse nėra nurodytas, nes tokių duomenų nėra Registrų centrui registravimui pateiktuose dokumentuose. 2020 m. lapkričio 25 d. ieškovės iniciatyva atlikta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rūsio aukšto vidaus patalpos (R-36) apžiūra, atlikti matavimai, skaičiavimai ir atlikta fotofiksacija, pateikti 2020 m. lapkričio 30 d. Statinio techninės būklės vertinime. 2020 m. lapkričio 30 d. Statinio techninės būklės vertinime nurodyta, kad matuojant rūsio patalpą R-36, nustatyta, kad patalpa yra apie 343 cm ilgio ir 92 cm pločio, esamas faktinis patalpos R-36 plotas sudaro tik apie 3,16 kv. m.

        Ieškovė reiškia negatorinį reikalavimą ir teigia, kad atsakovas nuo namo pastatymo iki šiol (apie 22 metus) naudojasi jai priklausančio rūsio dalimi,  nes nederinęs dėl rūsio patalpas skiriančios pertvaros perstatymo, šią pertvarą perstatė, tiesiog nukeldamas („pastumdamas“) ją į ieškovės rūsio patalpą ir tokiu būdu ieškovės rūsio patalpą ženkliai sumažindamas, pasididino savo naudojamos rūsio patalpos plotą; dėl sumažinto rūsio ploto ieškovė tiesiog negalinti naudotis jai priklausančiu rūsiu ir tokiu būdu yra pažeistos ieškovės teisės. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti ieškovei priklausančią 5,30 kv. m. rūsio patalpą R-36, esančią name adresu (duomenys neskelbtini), į pirminę padėtį taip, kad šios patalpos plotas ir visos statybinės konstrukcijos (durų anga, rūsio vidinė pertvara) atitiktų valstybės įmonės „Registrų centras“ rūsio plane buvusius užfiksuotus matavimo duomenis. Nors ieškinyje nenurodyta data užfiksuotų matavimo duomenų, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė rėmėsi 1992-02-06 data, nurodė, kad tiek abrise, tiek rūsio plane užfiksuoti ieškovės rūsio išmatavimai yra 3,44 x 1,54 , plotas 5,30 kv. m, atsakovo rūsio išmatavimai yra 2,45 x 1,11, plotas 2,72 kv. m.         Taigi pagal nagrinėjamoje byloje suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą aišku, kad ieškovė siekia apginti savo, kaip savininkės daiktines teises, nesusijusias su valdymo netekimu, būtent dėl rūsio, reikšdama negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis).                        Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).                                                Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018, 27 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).        

Dėl ieškovės teisių gynimo

        Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė yra (duomenys neskelbtini) namo buto (duomenys neskelbtini) savininkė, kuriai priklausanti rūsio patalpa R-36, ginčo siena ribojasi su rūsio patalpa R-35, ir kurių faktinis plotas neatitinka (duomenys neskelbtini) namo rūsio 1992 m. vasario 6 d. atliktuose kadastriniuose matavimuose užfiksuotų matavimo duomenų. Atsižvelgus į tai, spręstina, jog ieškovė įrodė vieną iš negatorinio ieškinio sąlygų – ji yra rūsio patalpos R-36 savininkė ir turi teisę reikšti negatorinį ieškinį.        Konstatavus, kad ieškovė turi teisę reikšti negatorinį ieškinį, spręstina dėl antros įrodinėtinos negatorinio ieškinio sąlygos, t. y. ieškovės teisių pažeidimo.                                Ieškovė viso proceso metu nuosekliai įrodinėjo, kad jai priklausančio rūsio patalpos R-36 faktinis plotas pažeidžia jos teises, dėl sumažinto rūsio ploto ji tiesiog negalinti naudotis jai priklausančiu rūsiu. Savo reikalavimu ji siekia atkurti padėtį iki jos teisės pažeidimo, t. y. prašo įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti ieškovei priklausančią 5,30 kv. m. rūsio patalpą R-36, esančią name adresu (duomenys neskelbtini), į pirminę padėtį taip, kad šios patalpos plotas ir visos statybinės konstrukcijos (durų anga, rūsio vidinė pertvara) atitiktų Valstybės įmonės „Registrų centras“ rūsio plane buvusius užfiksuotus matavimo duomenis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas tvirtino, kad sutinka, jog ieškovės naudojama rūsio patalpa R-36 yra faktiškai mažesnio ploto, nei ieškovei priklauso 5,30  kv. m., tačiau neigia pertvarą pastūmęs, nes toks faktinis tiek R-35, tiek R-36 rūsio patalpų plotas buvo nuo pat namo pastatymo, kadastriniai matavimai nebuvo atlikti vietoje, o tik pagal statinio projektinę dokumentaciją. Nurodytas ieškovo aplinkybes patvirtino ir trečiojo asmens DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas D. L. tiek atsiliepime, tiek ir teismo posėdžio metu; tiek ir liudytojas J. D., nurodęs, kad 1994 m.-2002 m. (2004 m.) buvo namo pirmininkas, buvo rūsyje, jokių pakitimų nėra, pertvaros pastumti negalima; tiek liudytojas V. B., kuris prieš ieškovės mamai įsigyjant butą, buvo 27 buto savininkas, nurodė, kad rūsys buvo labai mažas, netilpo net dviratis, labai siauras, eidavo vamzdžiai, butą gavo 1989 m., teismui parodžius nuotraukas, fiksuotas ieškovės pateiktame 2020 m. lapkričio 30 d. Statinio techninės būklės vertinime, nurodė, kad rūsys nepasikeitęs; abejoti liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes jie sutampa detalėse ir su kitais bylos duomenimis, kad sandėliukų plotas faktiškai nepakitęs nuo namo pastatymo pradžios.                Taigi nurodytoje situacijoje teismui nekyla abejonių, kad ieškovės teisės naudotis 5,30 kv. m. ploto rūsio patalpa yra pažeistos, nes faktinis R-36 patalpos plotis yra 3,16 kv. m., kas užfiksuota 2020 m. lapkričio 30 d. Statinio techninės būklės vertinime. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas turėjo įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.                                 Kaip minėta atsakovas neneigia, kad naudojasi rūsio patalpa R-35 pagal buto bylą ir 1998 m. liepos 27 d. GNSB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, nors rūsys ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad atsakovo buto rūsio nėra, tačiau pripažįsta, kad atsakovo naudojamas rūsys techninės apskaitos dokumentuose yra pažymėtas indeksu R-35, šios patalpos nurodytas plotas 2,72 kv. m., taip pat neneigia, kad atsakovas šia patalpa naudojasi nuo namo pastatymo, kita vertus dublike nuosekliai dėsto aplinkybes, susijusias su atsakovo būsto teisinės registracijos pokyčiais, kai buvo atliekamas dovanojimo sandoris, ir kelia abejones dėl rūsio R-35 priklausymo atsakovui. Tai, kad atsakovo rūsio patalpa neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, nepaneigia fakto, kad atsakovo butas yra su rūsiu, nes tai patvirtina tiek atsakovo buto byla, Inv. Nr. 4306, tiek ir 1998 m. liepos 27 d. GNSB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma (CK 4.47 straipsnis). Be to atsakovas pateikė buto kadastrinių matavimų bylą, kurioje yra nurodyta, kad butas su rūsiu, R-35, 3,82 kv. m., nors duomenys ir neįregistruoti. Dėl ieškovės nurodytų dublike aplinkybių, kuomet ji remiasi atsakovo buto byla Nr. 70/23781, tačiau jos byloje nėra, atsakovas šių aplinkybių neginčijo, todėl byla teismo nebuvo išreikalauta (taip kaip ir ieškovės buto byla iš Nekilnojamojo turto registro nebuvo išreikalauta, nesant ginčo dėl dublike nurodytų aplinkybių),  tačiau kita vertus dėstomos aplinkybės nepaneigia atsakovo buto byloje, Inv. Nr. 4306, ir 1998 m. liepos 27 d. GNSB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje fiksuotų faktų dėl rūsio patalpos R-35 priklausymo atsakovui, todėl atmestinos kaip nepagrįstos ieškovės nurodytos aplinkybės, kad duomenų, jog atsakovas teisėtai naudojasi rūsiu R-35, nėra. Dėl atsakovo pateiktos kadastro bylos, kurioje nurodytas plotas 3,82 kv. m., tai kaip matyti iš 2021 m. spalio 4 d. teisme gautų VĮ „Registrų centras“ rašytinių paaiškinimų, nurodyta, kad duomenų, jog ginčo butai butų buvę atlikę kadastrinius matavimus 2005 m., nėra; paaiškina, kad 2005-04-07 rūsio planas buvo parengtas atliekant 29 buto 2005-03-31 kadastrinius matavimus; paaiškina, kad matininkė O. K. 2020-11-04 atlikdama buto (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų tikslinimą, iš Nekilnojamojo turto registro posistemės „Matininkas“ duomenų bazės parsisiuntė gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2005-04-07 parengtą rūsio planą ir jame atžymėjo buto (duomenys neskelbtini) rūsio duomenis. Į bylą pateiktas 2005-03-31 rūsio planas, kuriame nurodyta, kad ieškovės rūsio patalpos R-36 plotis 0,93 m, ilgis 3,46 m, plotas 3,22 kv. m; atsakovo rūsio patalpos R-35 plotis 1,51 m, ilgis 2,53 m, plotas 3,82 kv. m.  Kas patvirtina, kad 2005 m. fiksuoti kadastriniai matavimai atitinka faktinę situaciją dėl kurios ieškovė kreipėsi į teismą. Dėl to, kad atsakovo buto su rūsiu kadastro byla neįregistruota, dėl joje nurodyto rūsio ploto, teismas plačiau nepasisako.                                                        Taigi vertinant negatorinio ieškinio ir reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius, tokiu atveju turi būti nustatytos konkrečios aplinkybės, kad savininko teisių pažeidimą lėmė savavališka statyba kaip nurodo ieškovė, o ne kiti veiksniai. Atsakovas nurodė, kad bute su šeima gyvena ir butui priklausančiu rūsiu naudojasi nuo pat daugiabučio namo pastatymo pradžios, t. y. nuo 1990 m., nieks kitas rūsiu nesinaudojo ir niekas negalėjo rūsio sienos pastumti. Nuosavybės teisės į šį butą pirmą kartą atsakovui buvo įregistruotos 1998-07-27 Pažymos Nr. 2, kurią išdavė DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, kuomet galutinai buvo išmokėtas pajus už butą. Nepaisant to, kad minėtoje pažymoje yra nurodyta, kad atsakovas yra sumokėjęs pajų už butą (duomenys neskelbtini), su rūsiu, kurio plotas 2,72 kv. m., atsakovo nuosavybės teisės į rūsį įregistruotos nebuvo ir šiuo metu nėra įregistruotos. Nurodo, kad buvo įsitikinęs, kad rūsio teisinė registracija atlikta, jis rūsiu naudojasi nuo 1990 m., naudojasi tokiu plotu koks buvo pastatytas. Nurodo, kad matininkai kadastrinių matavimų brėžinius galėjo padaryti remdamiesi statinio projekto dokumentacija neatlikę matavimų vietoje, o statytojas nukrupo nuo statinio projekto. Nurodo, kad siena, t. y. betoninė (monolitinė gelžbetoninė) pertvara, skirianti šalių rūsį yra apie 2,72 m. ilgio, 0,08 m. storio ir 1,92 m. aukščio, o ieškovė nenurodo jokių aplinkybių kaip atsakovas galėjo tokią pertvarą pastumti apie 60 cm į jos rūsio pusę.  Tiek pagal ieškovės pateiktą 2020 m. lapkričio 30 d. Statinio techninės būklės vertinimą, tiek institucijos išvadą ginčo siena nėra laikančioji konstrukcija, gali būti paslanki, sienos atstatymo darbai priskirtini prie paprastojo remonto darbų. Tačiau išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismas nenustatė jokių ginčo pertvaros perstūmimo žymių. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs faktinę situaciją. Ieškovės atstovė nurodė, kad fiziškai galima pertvarą pastūmti, atpjovus jos apatinę dalį, nes viršutinė pertvaros dalis yra pritvirtinta tik metalinėmis kabėmis, tarp sienos ir lubų paliktas tarpas. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, stebint ginčo pertvaros apatinę dalį, kuria ji remiasi į grindis, nepastebėta, kad siena nuo apačios būtų nupjauta, o po to atkurta į pradinę padėtį, nes tinkas vientisas, natūraliai sutrūkęs, tinke esančios skylės priskirtinos natūraliam nusidėvėjimui, būdingam 1990 m. pastatytam namui. Kitų sienos stūmimo (traukimo, tempimo) žymių nenustatyta, tai, kad atsakovo sandėliuko pusė yra medinė, nepatvirtina, kad tokiu būdu buvo savavališkai padidintas atsakovo rūsio plotas. Teismas nustatė, kad tokios konstrukcijos kaip metalinės kabės, medinės lentos yra pasikartojančios (duomenys neskelbtini)je, namo rūsyje, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad tokios konstrukcijos buvo naudojamos atliekant statybos darbus centralizuotai. Ieškovė teismui rodė kaip galimai buvo pastumtos jos rūsio durys, byloje yra foto nuotraukos, fiksuotos išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, tačiau ieškovės rodyta vieta sienoje nepatvirtina jokių faktų apie durų staktos vietos pakeitimą, o vertintina kaip tinkuotos sienos negilūs nelygumai. Išvažiuojamojo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovo sandėliuko lubose esanti skylė, kuri yra 0,58 cm nuo kaip tvirtina ieškovė atsakovo patrauktos sienos, patvirtina, kad pertvara buvo pastumta. Tačiau ši skylė lubose yra vienintelė, todėl atmestina, kad tai yra įrodymas dėl pertvaros stūmimo, nes nebuvo fiksuota jokių kitų pertvaros perstūmimo žymių, atsižvelgiant į tai, kad pertvara pasak ieškovės pastūmta 60 cm, o pati pertvara kaip nurodo ieškovė 2020 m. lapkričio 30 d. Statinio techninės būklės vertinime yra 8 cm storio, ilgis 272 cm, aukštis 197 cm (6 nuotrauka). Pertvaroje sumontuotos metalinės kilpos, kurios yra įtvirtintos į lubų betoninę plokštę, taip sutvirtinant plokštes tarpusavyje. Būtent dėl tarp lubų plokštės ir pertvaros bei šonuose esančių tarpų, ieškovė dublike teigia, kad „dėl to pertvara yra visiškai paslanki, o tai reiškia, kad esant elementariam hidrauliniam, krovinio pakėlėjui, prilaikant keletui asmenų, yra reali galimybė pertvarą, kuri, beje nėra užspausta lubų perdangos, perkelti (perstumti) į norimą vietą, tokiu būdu patalpas pertveriant norimais dydžiais. Dar daugiau, atkreiptinas dėmesys, kad pertvaros tvirtinimo lubose ir šoninėje sienoje taškai (vietos) yra būtent atsakovo rūsyje, be to, kaip matyti iš atsakovo pateiktų nuotraukų, tvirtinimo juostose esantys vinys iš atsakovo rūsio pusės, tai yra lubose, yra nesurūdiję, kai tuo tarpu pačioje pertvaroje esantys vinys yra visiškai užrūdiję“. Atsakovas dėl pertvaros tvirtinimo detalių - tvirtinimo juostuose esančių vinių (varžtų) nurodė, kad geležinės vinys, esančios pertvaroje yra surūdiję, o lubose esančios nerūdijančio plieno - nesurūdiję. Tokios aplinkybės byloje nepaneigtos. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo matuojamos R-36, R-35 patalpos, taip pat ieškovės pageidavimu R-30 patalpos; tačiau matavimai laikytini preliminariais; tiksliais šioje byloje laikyti duomenys, fiksuoti 2005-03-31 rūsio plane, kurie tiksliausia atitinka faktinę situaciją, taip pat ir ieškovės rūsio duomenis pagal jos pateiktą 2020 m. lapkričio 30 d. Statinio techninės būklės vertinimą.                

        Išvadai, kad savininko teisės yra pažeistos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 30, 33 punktai).  Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad dalyvavo buto pirkimo sandoryje, tačiau ji su mama rūsio neapžiūrėjo, jame nebuvo ir rūsio nematė, nes net neįsivaizdavo, kad gali būti kitaip, nei nurodyta notaro tvirtinamuose ar NTR išduotuose dokumentuose. Tačiau mamai mirus, tvarkant paveldėjimo dokumentus ir su jais susipažįstant, ieškovė nurodė, kad jai kilo įtarimų dėl rūsio dydžio - dokumentuose buvo nurodytas 5,30 kv. m. plotas, nors faktiškai, būnant rūsyje, jai susidarė įspūdis, kad rūsys yra kur kas mažesnis. Ji su sutuoktiniu rūsį pasimatavo ir tuomet kilo įtarimų, kad ieškovės ir atsakovo rūsius skirianti siena yra perstumta. 2020 m. spalio 12 d. pretenzijoje ieškovė nurodė atsakovui, kad jis neteisėtai perstatė sandėliukus skiriančią sieną ir tokiu būdu pasididino savo sandėliuko plotą. Taigi ieškovė savo ieškinio reikalavimus, keliamus atsakovui grindžia įtarimais, bet ne faktais, patvirtinančiais ieškinyje dėstomas aplinkybes dėl pertvaros pastūmimo. Svarbu šiuo atveju akcentuoti, kad ieškovės rūsio sandėliukas 5,30 kv. m. Nekilnojamo turto registre yra įregistruotas kaip buto priklausinys, neturintis atskiro unikalaus numerio, jam nesuformuota atskira nekilnojamojo turto objekto kadastrinė duomenų byla, tačiau jo plotas identifikuojamas pagal pastato patalpos, kuriame yra sandėliukas, kadastrinį planą. Sandėliukas yra įregistruotas kaip buto priklausinys, o nekilnojamojo turto registre prie buto duomenų pateikiamas aprašymas apie tai, kad butas yra su rūsiu, tai patvirtina, kad ieškovės rūsio kadastriniai matavimai neatlikti, tikslūs skaičiavimai nenustatyti. Atsakovas teismui tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje nurodė, kad faktiniai rūsio dydžių plotų neatitikimai su 1992 m. vasario 6 ir 9 d. kadastriniais matavimais, ir vėlesniais pakitimais yra matininkų matavimo ir statytojo klaidos. Teismas nenustatė, kad būtent atsakovas sukūrė faktinę situaciją dėl faktiškai mažesnio ieškovės rūsio ploto, nei jai priklauso ir dėl ko ji neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas, savavališkos statybos darbų neatliko, todėl ieškovė neįrodė antrosios sąlygos, kad būtent atsakovas pažeidė jos teise, dėl ko ieškinys atmestinas.                                                        

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas yra pateikęs rašytinius įrodymus, kad yra sumokėjęs 580 Eur už teisines paslaugas, 169,73 Eur išlaidų, susijusių su kadastriniais matavimais ir kitus duomenų tikslinimus, susijusius su ginčo rūsiu. Ieškinį atmestus, iš ieškovės atsakovui priteistina 580 Eur už atstovavimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nurodytos 169,73 Eur išlaidos yra susijusios išskirtinai su atsakovo rūsio kadastriniais matavimais, duomenų tikslinimu, siekiant įregistruoti atsakovo rūsį Nekilnojamojo turto registre, jas atsakovas butų patyręs ir nesant bylos teisme, nes byla gauta 2020 m. gruodžio 15 d., išlaidos patirtos 2020 m. spalio-lapkričio mėnesiais, todėl šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.                                                         Trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ atstovė pateikė prašymą atlyginti 9,40 Eur kelionės išlaidų. Nurodo, kad pagal internetinės svetainės https://www.autobusubilietai.lt duomenis kelionės autobusu iš Kauno autobusų stoties į Marijampolės autobusų stotį kaina yra 4,70 Eur, kelionės kaina iš Marijampolės autobusų stoties į Kauno autobusų stotį tokia pati arba didesnė, atstovė neturi galimybės įsigyti bilieto iš anksto, nes nėra aišku, kiek laiko truks teismo posėdis, todėl prašo atlyginti 9,40 Eur, pateikia internetinį bilietą Nr. A014834111. Nurodyto išlaidos yra būtinosios ir pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovės trečiajam asmeniui (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).                

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 282 straipsniais,

n u t a r i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti

Priteisti

Priteisti

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                                                                                                     Ingrida Navickienė