Civilinė byla Nr. e2A-696-577/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29220-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 2.6.18.3; 2.6.8.9; 2.6.8.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pamario keliai“ ir atsakovės akcinės bendrovės - firmos „VITI“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pamario keliai“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei - firmai „VITI“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų,  Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, dėl skolos  ir delspinigių priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1.               Ieškovė UAB „Pamario keliai“  kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės AB-firmos „VITI“ 55 760,38 Eur skolos, 2 469,26 Eur delspinigių, 8,40 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. liepos 17 d. šalys sudarė Rangos sutartį Nr. 0424-J-2991, kuria atsakovė užsakė atlikti darbus statybos objekte ,,Dviračių-pėsčiųjų takas Danės upės slėnio teritorijoje nuo Biržos tilto iki Klaipėdos g. Tilto“. Ieškovės teigimu, ji atliko darbus, jie yra priimti, pasirašyti atliktų darbų aktai, 2014 m. birželio 5 d. Skolų suderinimo aktas, tačiau atsakovė nesumokėjo pagal 2013-09-16 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 13-24 - 10 738,04 Eur ir 2013-11-29 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 13-40 - 19 695,89 Eur. Taip pat nurodė, kad atsakovė nuo kiekvienos PVM sąskaitos-faktūros sulaikė po 10 proc. nuo sąskaitos sumos. Kadangi darbai atlikti tinkamai, ieškovės manymu, atsakovė privalo sumokėti ir sulaikytų sumų įsiskolinimą, t. y. 25 326,45 Eur. Taip pat, remdamasis sutarties nuostatomis, prašė priteisti 2 469,26 Eur delspinigių.

2.              Atsakovė AB-Firma „VITI“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo apmokėti už atliktus darbus tik esant visoms Rangos sutarties 3.3 punkte nurodytoms sąlygoms, tačiau duomenų, kad tarpinius darbų priėmimo-perdavimo aktus yra patvirtinęs Konkurso užsakovas ir Konkurso techninę priežiūrą vykdantis asmuo, kad Konkurso užsakovas už priimtus darbus yra atsiskaitęs su atsakove, ieškovė nepateikė. Be to, ieškovė nėra atlikusi nemažos dalies darbų pagal Rangos sutartį, o dalis atliktų darbų yra nekokybiški, ieškovė pretenzijose nurodytų trūkumų nepašalino, todėl atsakovė pagal Rangos sutarties 3.4 punkto nuostatas turi teisę sulaikyti mokėjimus už atliktus darbus.

3.              Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad su atsakove 2012 m. birželio 14 d. sudaryta rangos sutartis Nr. J9-643 dėl objekto, finansuojamo iš ES fondų lėšų, todėl apmokėjimo terminai dėl patikros ir kitų procedūrų yra pakankamai ilgi. Už atliktus darbus, išskyrus sulaikytą 109 103,04 Eur sumą, planuojama sumokėti artimiausiu metu. Pažymi, kad Savivaldybės administracija nėra sutartinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės šalis, pakankamai duomenų apie jų įsipareigojimus neturi, ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.               Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės AB firmos „VITI“ ieškovei UAB „Pamario keliai“ 30 433,93 Eur skolą, 2 469,26 Eur delspinigių, 8,40 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (32 903,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-08-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 617,96 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

4.1.              Teismas nustatė, kad sutartus darbus ieškovė atliko, o atsakovė juos faktiškai priėmė, tačiau atsakovė neatsiskaito dėl nustatytų darbų defektų. Sprendė, kad ieškovė, ginčydama savo atsakomybę dėl defektų, tokią poziciją pakankamai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, o atsakovei pateikus įrodymus, patvirtinančius ieškovės atliktų darbų defektus, ieškovė jų nepaneigė. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad atsakovo nurodyti defektai egzistuoja. Pažymėjo, kad jei atlikti darbai yra su trūkumais, rangovas turi prievolę trūkumus pašalinti.

4.2. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad užsakovas, nevykdydamas prievolės sumokėti visą rangos sutartyje nustatytą kainą rangovui, iš pradžių rėmėsi šalių sutartu „sulaikymo“ pagrindu, o vėliau įgyvendino CK 6.207 straipsnyje reglamentuojamą teisę sustabdyti sutarties vykdymą. Teismo nuomone, atsižvelgiant į nurodyto straipsnio nuostatas, jis turėjo tokią teisę. Kadangi rangovas, reikalaudamas atsiskaityti, neįrodė, kad tinkamai įvykdė iš Sutarties kylančią savo prievolę ištaisyti darbų defektus ir užsakovui perduoti tinkamai atliktus darbus, sprendė, kad atsakovė teisėtai pasinaudojo teise sulaikyti dalies sumos atsiskaitymą už suteiktus darbus.

4.3.              Teismo nuomone, nors lėšų sulaikymo priežastys neišnyko, tačiau didžioji dalis ieškovės darbų buvo atlikta tinkamai, todėl už tinkamai atliktus darbus atsakovė turi atsiskaityti. Patikslintą ieškinį teismas tenkintino iš dalies, priteisdamas iš atsakovės ieškovei 30 433,93 Eur skolos.

4.4. Atsižvelgęs į tai, kad šalys Sutarties 5.1 p. susitarė dėl 0,02 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, kurie pagal neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras sudaro 2 469,26 Eur, minėtą delspinigių sumą priteisė iš atsakovės.

III.              Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

5.               Ieškovė  UAB „Pamario keliai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti ieškinį ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės ieškovei 25 326,45 Eur skolą, taip pat visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl byloje ieškovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad darbai atlikti kokybiškai, t.y. Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymų,  Atliktų darbų aktų, kuriuos pasirašė atsakovės atstovai, nepadarydami jokių žymų ar pastabų dėl darbų kokybės trūkumų, PVM sąskaitos-faktūros, Skolų suderinimo akto ir kt. Teismas nemotyvavo, kodėl netaikoma CK 6.662 straipsnio imperatyvi norma, nepasisakė dėl sutartimi sulygtos sąlygos dėl pareigos išnagrinėti darbų perdavimo – priėmimo aktą ir savo kompetencijos ribose ir jį pasirašyti arba, turint pastabų - pateikti motyvuotą atsisakymą. Kadangi atsakovė darbus priėmė nenurodydama trūkumų, teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog darbai buvo atlikti nekokybiškai. Apeliantės manymu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės nurodomi defektai galėjo būti nustatyti darbų priėmimo-perdavimo metu, teismas privalėjo taikyti CK 6.662 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies normas.

5.2. Teismas sprendime nenurodė, kokius defektus nustatė, kokių teisės aktų neatitinka ieškovės atlikti darbai, kokia defektų apimtis ir vertė, atsisakymą priteisti 25 326,45 Eur skolą grindė formaliu teiginiu, kad atsakovas įrodė, kad dalis darbų atlikti nekokybiškai.

5.3. Pasak apeliantės, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra tinkamas įrodymas darbų kokybės konstatavimui. Be to, jis atliktas praėjus dvejiems metams po ieškovo atliktų darbų perdavimo. Atsakovė pati turėjo užsėti žolę, tačiau, iki pat 2015 metų kovo mėnesio to nepadarė, todėl ieškovo atliktų darbų rezultatas, įtakojamas gamtos reiškinių, galėjo suprastėti. Teismas nepasisakė dėl CK 6.694 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias užsakovui, iš anksto priėmusiam atskiro darbų etapo rezultatą, pereina šio rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, išskyrus atvejus, kai tai įvyko dėl rangovo kaltės. Pažymi, jog pretenzijos pareiškimas savaime nepatvirtina, kad darbai atlikti nekokybiškai.

5.4. Teismas netinkamai pritaikė CK 6.207 straipsnį, nukrypo nuo teismų praktikos. Neaišku, kokiu būdu teismas sprendė, kokia suma reikalinga pašalinti atsakovės nurodomiems darbų kokybės trūkumams ar kokius nuostolius patirs atsakovė, tačiau nepriteisė itin didelės skolos dalies. Kadangi Klaipėdos miesto savivaldybės administracija  su atsakove atsiskaitė dar 2015 m. spalio 30 d.,  atsakovė dėl jos nurodomų defektų nuostolių nepatyrė, ieškovei priešpriešinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo nereiškė, todėl teismas nepagrįstai taikė CK 6.207 straipsnį. Be to, atsakovė praleido CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams, kylantiems dėl darbų trūkumų, pareikšti, t.y. neturi priešpriešinio reikalavimo teisės, todėl prievolės mokėti už atliktus darbus sustabdymas yra nepagrįstas.

5.5. Teismas  pažeidė CPK 230 straipsnio 4 dalį, 263 straipsnį, 265 straipsnio 1 dalį, taip pat rungimosi principą (CPK 12 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis), nes nesudarė ieškovei galimybių pasisakyti ir atsikirsti dėl CK 6.207 straipsnio taikymo.

6.               Atsakovė AB-firma „Viti“ atsiliepime prašo UAB „Pamario keliai“ apeliacinio skundo netenkinti. Pasak atsakovės, ginčijami darbai buvo susiję su dirvos paruošimu vejos sėjimui, t.y. su dirvožemio tinkamumu. Tokių darbų tinkamumas išaiškėja po vejos sodinimo, todėl faktas, kad šalys pasirašė atliktų darbų aktus nereiškia, kad atsakovė nebegali remtis vėliau paaiškėjusių darbų trūkumų faktu. Atsakovė pretenzijas dėl darbų netinkamumo ieškovui reiškė tiek iki bylos iškėlimo, tiek vėliau. Kad pretenzijoje nurodyti trūkumai (didelė dalis jų) nėra pašalinti patvirtino ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ieškovė, reikalaudama visiškai atsiskaityti, neįrodė, kad tinkamai įvykdė prievolę ištaisyti darbų defektus ir perduoti tinkamai atliktus darbus, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė teisėtai pasinaudojo teise sulaikyti dalies sumos atsiskaitymą už suteiktus darbus.

7.               Atsakovė AB firma „Viti“ apeliaciniu skundu prašo 2016 m. liepos mėn. 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria patenkinti patikslinto ieškinio reikalavimai, pakeisti ir iš atsakovės ieškovei priteisti 24 307,01 Eur skolą, o reikalavimą dėl 2 469,26 Eur delspinigių, atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1.  Teismas pripažinęs, kad atsakovė pagrįstai sulaikė dalį pinigų už atliktus darbus (kas reiškia, kad šios sumos mokėjimo terminai nėra praleisti, t.y. nėra pažeidimo), nepagrįstai visa apimtimi tenkino ieškovės reikalavimą dėl 2 469,26 Eur delspinigių prieisimo, nes jie paskaičiuoti nuo visos reikalaujamos sumos. Apeliantės nuomone, teismas turėjo atmesti ieškovės reikalavimą dėl netesybų priteisimo CK 6.64 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, kadangi pripažino pačios kreditorės kaltę. Be to, teismas visiškai nesiaiškino, ar ieškovė teisingai apskaičiavo delspinigius, ar tinkamai nustatė terminą. Apmokėjimo už darbus terminas buvo susietas su Užsakovo atsiskaitymu su atsakove, o ieškovė ieškinį teismui pateikė tuomet, kai Užsakovas dar nebuvo galutinai atsiskaitęs su atsakove už atliktus darbus. Teismas turėjo nustatyti visų pagal pateiktas sąskaitas reikalaujamų sumų mokėjimo terminus, kad galėtų nustatyti, nuo kada ieškovė galėjo pradėti skaičiuoti netesybas.

7.2. Teismas neįvertino atsakovės atsikirtimų, susijusių su netinkamai akte nurodytų darbų kiekiu ir atsakovės permokėtomis sumomis už ieškovės atliktus darbus. Teismui buvo pateikti skaičiavimai ir atliktų darbų aktų, pasirašytų su Užsakovu Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, palyginimai, iš kurių akivaizdu, kad ieškovė nepagrįstai reikalavo apmokėti 6 126,92 Eur didesnę sumą, nei realiai ir faktiškai buvo atlikusi darbų, kurie buvo atsakovės perduoti Užsakovui. Pasak apeliantės, sprendimas neatitinka CPK 265 straipsnio 2 dalyje, CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų, teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 6 126,92 Eur sumą, neteisingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas.

8.               Ieškovė UAB „Pamario keliai“ atsiliepime prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir priteisti ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

8.1. Ieškinio pagrindas ir dalykas nėra susiję su atsakovės atsikirtimuose nurodytais darbais ir atliktų darbų aktais. Atsakovė ieškovei nereiškė jokių priešinių reikalavimų, todėl teismas taip pat negalėjo išskaityti iš priteistinos sumos atsakovės nurodytą sumą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė nedalyvavo atsakovei perduodant darbus užsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, todėl jai nežinomos aplinkybės, kokiu pagrindu ir kaip buvo skaičiuojami ar nurodomi darbų kiekiai atsakovės ir trečiojo asmens pasirašomuose dokumentuose, be to, neaišku, ar atsakovė pateikė visus pasirašytus atliktų darbų aktus, atsakovė apie darbų kiekio neatitikimą nurodė tik praėjus daugiau nei trejiems metams nuo šalių  pasirašytų atliktų darbų aktų ir atitinkamai atsakovo ir trečiojo asmens pasirašytų atliktų darbų aktų, atsakovė niekada nereiškė pretenzijų dėl kiekių neatitikimo, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

8.2. Dėl delspinigių priteisimo, pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kada Konkurso užsakovas realiai su ja atsiskaitė už ieškovės atliktus darbus. Iš atsakovės rašytinių paaiškinimų ir pridėtų atliktų darbų aktų matyti, jog atsakovė ieškovės atliktus darbus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai priduodavo nedelsiant, kas, pasak ieškovės, leidžia daryti išvadą, kad ir darbai, už kuriuos ieškovė prašė priteisti skolą, buvo priduoti dar 2013 metais. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas rangos sutarties sąlygas, kurios nustato, kad rangovas sumoka subrangovui tik po galutinio užsakovo atsiskaitymo su rangovu, nurodė, kad tokios sąlygos yra niekinės (2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012). Teigia, kad sutarties sąlyga, jog mokėjimai atliekami Konkurso užsakovui atliktus darbus apmokėjus per 60 dienų laikytina negaliojančia ab initio (1.117 straipsnio 2 dalis, 1.80 straipsnis), todėl pareiga atsakovei atsiskaityti už ieškovės atliktus ir atsakovės priimtus darbus kilo vėliausiai per 60 nuo jų priėmimo.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.               Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10.               Byloje nustatyta, kad šalys 2012 m. liepos 17 d. sudarė Rangos sutartį Nr. 0424-J-2991, kuria atsakovė užsakė, o ieškovė įsipareigojo atlikti darbus statybos objekte „Dviračių - pėsčiųjų takas Danės upės slėnio teritorijoje nuo Biržos tilto iki Klaipėdos g. Tilto“. Ieškovė kreipėsi su į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 30 433,93 Eur skolą, teigdama, kad atsakovė ne visiškai apmokėjo 2013 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 13-24 (10 738,04 Eur skola) ir 2013 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 13-40 (19 695,89 Eur skola), taip pat prašė priteisti iš atsakovės 25 326,45 Eur sulaikytas sumas, nes ieškovė rangos darbus atliko tinkamai. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovei 30 433,93 Eur skolą pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras, 2 469,26 Eur delspinigių, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Tiek ieškovė, tiek atsakovė pateikė apeliacinius skundus.

Dėl ieškovės UAB „Pamario keliai“  apeliacinio skundo

11.               Ieškovė ginčija teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 25 326,45 Eur skolą. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas: 1) nepasisakė dėl ieškovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad darbai atlikti kokybiškai; 2) neįvardino nustatytų konkrečių defektų, jų apimties ir vertės; 3) netinkamai pritaikė CK 6.207 straipsnį bei nukrypo nuo teismų praktikos; 4) pažeidė proceso teisės normas, t.y. CPK 230 straipsnio 4 dalį, 263 straipsnį, 265 straipsnio 1 dalį, taip pat rungimosi principą (CPK 12 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis).

12.              Byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį ir darbų kokybės. Rangos santykiuose, kuriems būdingas atlygintinumas, prievolė atsiskaityti atsiranda priėmus darbus, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku (CK 6.655 straipsnio 1 dalis). CK 6.665 straipsnio, reglamentuojančio rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, 1 dalyje numatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirti galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

13.               Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Rangos sutarties 3.4. punktu šalys susitarė, kad Užsakovas turi teisę sulaikyti mokėjimus už atliktus darbus, jeigu dėl rangovo kaltės: 1) nepašalinti anksčiau nurodyti apmokėti darbų defektai; 2) kitais sutarties pažeidimo atvejais, kurie įtakoja darbų kokybę bei terminus. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad faktiškai 10 procentų sąskaitos sumos sulaikymas vyko nuo pat sutarties vykdymo pradžios, t.y. nuo visų ieškovės atsakovei išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė, nevykdydama prievolės sumokėti visą rangos sutartyje nustatytą kainą rangovui, faktiškai įgyvendino CK 6.207 straipsnyje reglamentuojamą teisę sustabdyti sutarties vykdymą.

14.              CK 6.207 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl prievolių vykdymo sustabdymo pagrindus reglamentuojančių teisės normų (CK 6.46 straipsnio 2 dalis, 6.58 straipsnio 1 bei 3 dalys, 6.207 straipsnio 2 dalis), nurodė, kad jose nustatyta, kad, pirma, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015).

15. Taigi, siekiant nustatyti, ar vadovaujantis šiuo straipsniu teismas turėjo pagrindą atmesti ieškovės reikalavimą dėl atsakovės sulaikytos sumos priteisimo, būtina nustatyti, ar atsakovė turėjo priešpriešinį reikalavimą, t.y. ar ieškovės atlikti darbai buvo nekokybiški (su trūkumais), bei tokių priešpriešinių reikalavimų apimtį.

16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės nurodyti defektai egzistuoja ir kad rangovas turi prievolę pašalinti tokių darbų trūkumus. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, sutinka su apeliacinio skundo pastebėjimu, kad teismas iš esmės nemotyvavo tokios savo išvados, neatskleidė, kokius defektus nustatė, kokia defektų apimtis ir vertė.

17.               Nors teisėjų kolegija pritaria apeliantės pozicijai, kad atliktų darbų priėmimo aktas yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, jog darbai atlikti (CK 6.662, 6.694 straipsniai), tačiau, kilus ginčui dėl atliktų darbų kokybės ir darbų pažeidimų pašalinimo, jis vertintinas visų ginčo šalių pateiktų įrodymų dėl atliktų darbų kokybės kontekste. Be to, šiuo atveju, atsakovė įrodinėjo, jog ieškovės trūkumai buvo neakivaizdūs, todėl negalėjo būti nustatyti jų priėmimo metu.

18. Pažymėtina, kad būtent atsakovė, neigdama pareigą sumokėti ieškovės reikalaujamas sumas, turėjo įrodyti defektų buvimą. Toks įrodinėjimo pareigos paskirstymas nurodomas ir kasacinio teismo praktikoje – užsakovas privalo įrodyti tik patį defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2009). Šiuo atveju, atsakovė ieškovės nekokybiškus darbus iš esmės grindė 2015 m. kovo 17 d. antstolės R. V. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei 2015 m. spalio 22 d. (t.y. jau bylos nagrinėjimo metu) ieškovei pateikta pretenzija, kurioje nurodyta, kad dalyje UAB „Pamario keliai“ įrengtos atkarpos buvo panaudotas nekokybiškas augalinis dirvožemis, kuriame nesudygo pasėta žolė; teigiama, kad defektai nustatyti nepraėjus garantiniam terminui, todėl ieškovė privalo už juos atsakyti. Teisėjų kolegijos nuomone, šių įrodymų nepakanka ieškovės atliktų darbų, o būtent dirvožemio kokybės trūkumui, konstatuoti. Įrodinėdama, kad žolė nesudygo dėl nekokybiško dirvožemio, atsakovė nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Antstolė užfiksavo 2015 m. kovo mėnesį egzistavusią faktinę padėtį, kuomet ieškovas darbus (dirvos paruošimą gazonams) atliko ir perdavė atsakovei laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio iki rugsėjo mėnesio. Kaip teisingai nurodė apeliantė, pagal CK 6.694 straipsnio 3 dalies nuostatas užsakovui, iš anksto priėmusiam atskiro darbų etapo rezultatą, pereina šio rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, išskyrus atvejus, kai tai įvyko dėl rangovo kaltės.

19.               Rangos sutarties 1.3 punktu šalys susitarė, jog rangovas (ieškovė) atsako už bet kokius darbų nukrypimus atsižvelgiant į šios sutarties 1.2 p. reikalavimus, bei darbų trūkumus, nepriklausomai nuo to, ar darbai užsakovui perduoti pagal tarpinį ar galutinį perdavimo – priėmimo aktą, ar ne. Darbai laikomi atliktais tinkamai, kai juos priima Konkurso užsakovas bei Konkurso techninę priežiūrą vykdantis asmuo. Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad techninės priežiūros vadovas bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (Konkurso užsakovas) Atliktų darbų aktus, į kuriuos buvo įtraukiami ir ieškovės atlikti darbai, pasirašė dar 2013 metais. Be to,  Konkurso užsakovo 2016 m. birželio 7 d. rašte nurodyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą pasirašyta dar 2015 m. birželio 29 d. (t.y. po byloje esančio 2015 m. kovo 17 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo aplinkybių protokolo surašymo), ir kad galutinis mokėjimas pagal minėtą sutartį buvo atliktas 2015 m. spalio 30 d. (e.b. priedo 2 t., b.l. 17). Taigi, pagal minėtas tarp šalių pasirašytos sutarties 1.3 punkto nuostatas, taip pat į bylą pateiktų įrodymų visumą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės darbai atlikti netinkamai.

20.              Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog nors atsakovės 2012 m. lapkričio 22 d. bei 2013 m. lapkričio 21 d. ieškovei pareikštose pretenzijose nurodyti atitinkami darbų trūkumai, kai kurių darbų atlikimo terminų pažeidimas (tarp jų ir nebaigti juodžemio įrengimo darbai), tačiau jos nėra susijusios su dirvožemio kokybe. 2015 m. vasario 5 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimais dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, teigė, jog ieškovė nėra atlikusi dalies darbų, o dalis atliktų darbų yra nekokybiški; taip pat nurodė, kad atsakovė neturi galimybės įvertinti nekokybiškai atliktų darbų apimties dėl ieškovės nepateiktos atliktų darbų dokumentacijos. Atsakovė pažymėjo, kad atsiliepimo surašymo metu Konkurso užsakovas atlieka ieškovės atliktų darbų vertinimą ir atsakovės duomenimis turi pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, todėl atsakovė ketina teikti priešieškinį, kuriame reikalaus ne tik atlyginti nuostolius, dėl nekokybiškai atliktų darbų, bet ir delspinigių, už laiku neatliktus darbus, atlyginimo. Tačiau, kaip minėta, konkurso užsakovas darbus priėmė, su atsakove visiškai atsiskaitė, o atsakovė priešieškinio (t.y. jokių reikalavimų ieškovei) byloje nepareiškė.

21.               Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visumos nepakanka konstatuoti, kad ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais (defektais), ir kad ieškovė turi pareigą juos pašalinti. Netinkamai įvertinęs įrodymus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė turėjo pagrindą sustabdyti sutarties vykdymą pagal CK 6.207 straipsnį, ir tuo pagrindu netenkino ieškovės reikalavimo dėl sulaikytos sumos priteisimo.

Dėl atsakovės AB-firmos „VITI“ apeliacinio skundo

22. Atsakovė AB firma „Viti“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai, ir iš atsakovės ieškovei priteisti 24 307,01 Eur skolą, o reikalavimą dėl 2 469,26 Eur delspinigių atmesti. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad: 1) teismas pripažinęs, jog atsakovė pagrįstai sulaikė dalį pinigų už atliktus darbus, nepagrįstai visa apimtimi tenkino ieškovės reikalavimą dėl delspinigių prieisimo; 2) teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškinys pateiktas tuomet, kai užsakovas dar nebuvo galutinai atsiskaitęs su atsakove už atliktus darbus, t.y. nenustatė reikalaujamų sumų mokėjimo ir netesybų skaičiavimo pradžios terminų; 3) teismas neįvertino atsakovės atsikirtimų, susijusių su netinkamai akte nurodytų darbų kiekiu ir atsakovės permokėtomis sumomis už ieškovės atliktus darbus.

23.               Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti atsakovės apeliacinio skundo argumentams dėl nepagrįstai priteistos 6 126,92 Eur sumos. Kaip minėta, atsakovė atliktų darbų aktų, pasirašytų su Užsakovu Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, palyginimais įrodinėjo, jog ieškovė reikalavo priteisti didesnę sumą, nei realiai ir faktiškai buvo atlikusi darbų. Pažymėtina, kad pagal CK 6.662 straipsnio, reglamentuojančio atliktų darbų priėmimą, 1 dalį, užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pasisakyta, kad bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Tai dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų, o rangovas, perduodamas darbų rezultatą užsakovui, privalo kartu suteikti informaciją apie rangos sutarties dalyko naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013).

24.               Šiuo atveju, apeliantė priėmė ieškovės atliktus darbus 2012 – 2013 metais, pasirašydama Atliktų darbų aktus. Pagal aukščiau paminėtas įstatymo nuostatas, priimdama atliktų darbų rezultatą, atsakovė turėjo pareigą jį patikrinti. Užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, atliktų darbų kiekį atsakovė galėjo ir privalėjo patikrinti darbų priėmimo metu (priešingų argumentų bei įrodymų nepateikta), tačiau apie darbų kiekio neatitikimą atsakovė nurodė tik praėjus daugiau nei trejiems metams nuo šalių pasirašytų atliktų darbų aktų. Taigi, apeliantė negali grįsti nesutikimo atsiskaityti su ieškove argumentu dėl Atliktų darbų aktuose nurodytų kiekių neatitikimo faktiniams, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.

25.              Argumentus, kad atsakovė neįrodė pagrindo sustabdyti sutarties vykdymą, t.y. atsiskaitymą su ieškove už atliktus darbus pagal rangos sutartį, teisėjų kolegija išdėstė pasisakydama dėl ieškovės apeliacinio skundo, todėl jų nekartoja. Taigi, keičiant teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl sulaikytos sumos priteisimo, apeliantės motyvai dėl delspinigių nuo sulaikytos sumos skaičiavimo nebeaktualūs.

26.              Taip pat atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į sutarties nuostatas dėl atsiskaitymo su ieškove termino, t.y. nenustatė, kada atsirado pagrindas skaičiuoti delspinigius. Šalių pasirašytos Rangos sutarties 3.3 punktas numato, kad apmokėjimai vykdomi šalims pasirašius tarpinius darbų perdavimo-priėmimo aktus, Konkurso užsakovui bei Konkurso techninę priežiūrą vykdančiam asmeniui juos patvirtinus, rangovui pateikus PVM sąskaitą-faktūrą, ir konkurso užsakovui priimtus darbus apmokėjus – per 60 kalendorinių dienų. Galutinis atsiskaitymas (paskutinis mokėjimas) už pilnai atliktus darbus vykdomas ta pačia tvarka ir šalims pasirašius galutinį darbų perdavimo – priėmimo aktą.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012 konstatavęs, jog subrangos sutarties nuostata, apibrėžianti terminą įvykiu, kuris gali ir neįvykti, pažeistas imperatyvusis teisės normos reikalavimas apibrėžti terminą įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti, todėl tokią sutarties sąlygą pripažino negaliojančia ab initio (CK 1.117 straipsnio 2 dalis, 1.80 straipsnis).

28. Šiuo atveju, ieškovė veikė kaip subrangovė, todėl ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą pagrįstai teigia, jog atsiskaityti už ieškovės atliktus ir atsakovės priimtus darbus atsakovei kilo per 60 dienų nuo jų priėmimo. Dėl išdėstytų argumentų, atsakovės apeliacinio skundo motyvai, susiję su delspinigių priteisimu, atmestini kaip nepagrįsti.

29.              Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

30.              CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Įvertinus tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės AB firmos „VITI“ papildomai priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

31.              Pateikdama apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 570 Eur žyminį mokestį, taip pat už apeliacinio skundo bei atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą patyrė 650 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, o atsakovės atmetamas,  iš atsakovės ieškovei priteistina po 1 220 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

32.               Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą dėl sulaikytos sumos priteisimo iš atsakovės, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimo keistinas, papildomai priteisiant iš atsakovės ieškovei 25 326,45 Eur skolą už atliktus rangos darbus bei papildomai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3  punktu, teismas,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. sprendimą, papildomai priteisiant iš atsakovės AB firmos „VITI“ ieškovei UAB „Pamario keliai“ 25 326,45 Eur skolą bei 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patikslinti priteistą sumą nuo kurios skaičiuotinos procesinės palūkanos, nurodant 58 229,64 Eur.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės AB firmos „VITI“ ieškovei UAB „Pamario keliai“ 1 220 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                Alvydas Barkauskas

Jadvyga Mardosevič

Asta Pikelienė