Administracinė byla Nr. I-82-739-2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00281-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija: 6.7.; 16.8.; 74.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

                S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                    2013 m. birželio 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė,

sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei,

dalyvaujant pareiškėjui E. T., jo atstovui advokato padėjėjui Algimantui Gruzdžiui,

atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei D. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir

n u s t a t ė:

pareiškėjas teismui pateiktu skundu (2-4 b. l.) prašo: 1) panaikinti atsakovo 2012-11-15 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašomos kompensacijos“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo netenkintas jo reikalavimas sumokėti 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją, vadovaujantis pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2012-11-07 darbingumo lygio pažyma (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pažyma); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl jam likusios kompensacijos dalies (12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos) išmokėjimo. Pareiškėjas teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo suformulavo galutinius skundo reikalavimus, t. y. 1) panaikinti atsakovo 2012-11-15 Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašomos kompensacijos“; 2) priteisti iš atsakovo jo naudai 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją, sumoje 33316,92 Lt; 3) priteisti iš atsakovo jo naudai 0,06 procento delspinigių nuo 33316,92 Lt sumos, skaičiuojant nuo 2012-09-12 iki teismo sprendimo priėmimo(26-29b.l.).Pagrįsdamas patikslintame skunde išdėstytus reikalavimus pareiškėjas nurodo, kad jis buvo statutinis valstybės tarnautojas, dirbo Panevėžio AVPK Panevėžio m. PK Viešosios tvarkos skyriaus vyresn. postinio pareigose. Tarnybos metu buvo sužalotas, todėl Panevėžio AVPK siuntė jį į VRM Medicinos centro (toliau – Medicinos centras) Centrinės medicinos ekspertizės komisiją (toliau – CMEK) pasitikrinti sveikatos. CMEK 2012-09-05 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) jam nustatytas apysunkis sveikatos sutrikdymas ir CMEK 2012-09-05 Ligos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo pripažintas netinkamu tolesnei tarnybai. Atsakovas, atsižvelgdamas į CMEK išduotą pažymą apie sužalojimo laipsnį, išmokėjo jam 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Tačiau neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba; ) 2012-10-23 nustatė jam 10 procentų netekto darbingumo, konstatuodama, kad liga (suluošinimas) įgytas tarnybos ar mokymu metu, bei išdavė Pažymą. Gavęs šią pažymą, 2012-11-08 prašymu jis kreipėsi į atsakovą, prašydamas išmokėti jam priklausančią likusią dalį kompensacijos – 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio, tačiau atsakovas ginčijamu Sprendimu atsisakė tenkinti jo prašymą, motyvuodamas tuo, jog netektas darbingumas nustatytas ne CMEK, o Tarnybos, todėl atsakovas negali remtis Tarnybos išduota Pažyma ir išmokėti likusią dalį kompensacijos. Pareiškėjas mano, jog atsakovo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 40 str. 3 d. 4 p., numatantį, kad netekusiems iki 40 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo ir dėl to pripažintiems netinkamais vidaus tarnybai, išmokama 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Tai, kad netektą darbingumą jam nustatė ne CMEK, o Tarnyba, negali būti pagrindu nemokėti įstatymu nustatyto dydžio kompensacijos, kadangi, priešingai nei teigia atsakovas, CMEK kompetencijai nepriklauso nustatinėti neįgalumo lygio ar netekto darbingumo, šią funkciją atlieka tik Tarnyba, be to, siuntimą į Darbingumo lygio nustatymo komisiją davė būtent CMEK ir netektas darbingumas nustatytas ryšium su tarnyba. Į šias aplinkybes atsakovas neatsižvelgė, priimdamas skundžiamą Sprendimą, todėl Sprendimas turėtų būti panaikintas ir atsakovas įpareigotas išmokėti jam 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją, sumoje 33316,92 Lt. Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas A. Gruzdys prašo patenkinti pareiškėjo patikslintame skunde išdėstytus reikalavimus jame nurodytais argumentais.

Atsakovas atsiliepime į skundą ir patikslintą skundą bei jo  atstovė D. R. teismo posėdžiuose nesutinka su pareiškėjo  skundo reikalavimais ir prašo skundą  atmesti kaip nepagrįstą. Atstovė paaiškino, kad pareiškėjas iš tarnybos atleistas gavus CMEK pažymą, kuria pareiškėjui nustatytas apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymas bei nurodyta, kad jis nebetinkamas tarnybai. Todėl pareiškėjui buvo išmokėta Statuto 40 str. 3 d. 6 p. numatyta 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikdymo mastą. Atstovė pažymėjo, jog pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, pareigūno sveikatos sutrikdymo mastą nustato būtent CMEK, todėl atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjo prašomą kompensacijos dalį, kadangi netekto darbingumo lygį jam nustatė Tarnyba, o ne CMEK. Atstovė taip pat pabrėžė, jog Tarnybos pažymoje nėra konkrečiai ir aiškiai nurodyta, jog būtent dėl sužalojimo jam nustatytas netektas darbingumas, todėl tik CMEK išvados pagrindu galima mokėti Statute nurodyto dydžio kompensacijas. Nagrinėjamu atveju delspinigiai taip pat neturėtų būti priteistini, kadangi tai nenumatyta įstatyme.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Iš pareiškėjo, jo ir atsakovo atstovų paaiškinimų, bylos  rašytinių įrodymų  nustatyta, kad pareiškėjas 2012-03-12 apie 16 val. vykdydamas tarnybines funkcijas patyrė sveikatos sužalojimą tarnybos metu. Panevėžio AVPK viršininko 2012-06-13 nurodymu pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Panevėžio AVPK Panevėžio miesto PK VTS vyresniojo postinio E. T. patirtos traumos. Atlikus tarnybinį patikrinimą 2012-06-21 surašyta bei patvirtinta išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (17-20 b. l.), kurioje konstatuota, kad Panevėžio AVPK Panevėžio miesto PK VTS vyresnysis postinis E. T. 2012-03-12 buvo sužalotas vykdydamas tarnybines pareigas, o tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Todėl pareiškėjui duotas siuntimas į CMEK sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti. CMEK, atlikusi E. T. tinkamumo tarnybai specializuotą medicininę ekspertizę, 2012-09-05 išdavė Pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatė, jog yra fizinio veiksnio, įvykusio 2012-03-12 ir pareigūno sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys, sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo bei konstatavo, jog E. T. netinkamas tolesnei vidaus tarnybai (6 b. l.). CMEK taip pat išdavė ligos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog pareiškėjas netinkamas tolesnei vidaus tarnybai, susirgo tarnybos metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba (7 b. l.). Atsakovas 2012-09-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Statuto 53 str. 1 d. 4 p., 57 str. bei atsižvelgdamas į CMEK 2012-09-05 ligos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-09-06 atleido iš vidaus tarnybos E. T. (22 b. l.). 2012-10-05 Policijos generalinio komisaro patvirtintos Išvados dėl sprendimo priėmimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pareiškėjui buvo skirta ir išmokėta 49975,38 Lt aštuoniolikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginė kompensacija, atsižvelgiant į tai, jog E. T. sveikatos sutrikdymas priskiriamas apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymui (S83.7) (23-24 b. l.). Medicinos centras 2012-09-05 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovą, jog E. T. netinkamas vidaus tarnybai dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, be to, jam yra poreikis nustatyti darbingumo lygį, todėl su šia rekomendacija bei ligos liudijimu jis turi kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl siuntimo į Tarnybą dokumentų išrašymo (49 b. l.). Pareiškėjas 2012-10-23 siuntimu Nr. 713 (75-77) buvo nusiųstas į Tarnybą darbingumo lygio nustatymui. Tarnyba, atlikusi darbingumo lygio vertinimą, 2012-11-07 surašė darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei išdavė pareiškėjui Pažymą (duomenys neskelbtini), kurioje nustatė pareiškėjui 10 proc. netektą darbingumą, darbingumo lygio priežastis – 27.5 liga (suluošinimas) įgyta tarnybos metu (61-66, 8 b. l.). Pareiškėjas 2012-11-09 prašymu (11 b. l.) kreipėsi į atsakovą, prašydamas išmokėti jam likusią 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją, atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba nustatė jam 90 proc. darbingumo lygį (10 proc. netekto darbingumo). Atsakovas 2012-11-15 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašomos kompensacijos (5 b. l.) netenkino E. T. reikalavimo sumokėti 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją motyvuojant tuo, jog būtų pažeistos Statuto 40 str. 3 d. 6 p. ir 8 d. nuostatos. Nesutikdamas su tokiu Sprendimu, pareiškėjas ginčija jį teisme.

Byloje ginčas kilo dėl teisėtumo ir pagrįstumo atsakovo Sprendimo, kuriuo atsakovas  atsisakė pareiškėjui papildomai išmokėti  12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos dalį, kai paaiškėjo, kad pareiškėjas neteko iki 40 procentų darbingumo dėl sužalojimo atliekant tarnybines pareigas. Pareiškėjas siekia, kad atsakovas jam  išmokėtų likusią neišmokėtą 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos dalį, tai yra 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją, vadovaudamasis Statuto 40 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatomis, kadangi jis neteko 10 proc. darbingumo dėl sužalojimo ir dėl to buvo pripažintas netinkamu vidaus tarnybai.

Statuto 40 straipsnio 3 dalis (2008-12-23 įstatymo Nr. XI-122 redakcija) numato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Nustatomos šios kompensacijos: 1) netekusiems 75-100 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 60 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 2) netekusiems 60-70 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 48 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 3) netekusiems 45-55 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 36 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 4) netekusiems iki 40 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo ir dėl to pripažintiems netinkamais vidaus tarnybai – 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Lingvistiniu teisės aiškinimo metodu analizuojant minėtas Statuto nuostatas daroma išvada, kad įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė, jog  kompensacijos išmokamos tik tokiems vidaus reikalų sistemos pareigūnams, kurie buvo sužaloti ar susirgo eidami tarnybines pareigas arba dėl tarnybos. Statuto 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Šį įstatymų leidėjo pavedimą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras įvykdė 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138 patvirtindamas Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisykles (toliau – ir Įsakymu Nr. 1V-138 patvirtintos Taisyklės).

Kaip matyti iš pirmiau paminėtų nuostatų, Statuto 40 straipsnis numato kompensacijas pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais, jei šio Statuto 40 straipsnio 5 dalyje numatyta tvarka yra nustatoma, kad pareigūno sveikata buvo sutrikdyta šio Statuto 40 straipsnio 3 dalyje išvardytomis aplinkybėmis. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to,  jog pareiškėjas E. T. buvo sužalotas vykdydamas tarnybines pareigas, o tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, nėra.

Statuto 40 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija, vadovaudamasi Vyriausybės tvirtinamu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu Vyriausybės nustatyta tvarka. Vidaus tarnybos sistemos pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymą Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1130 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklės (toliau – Sveikatos sutrikdymo nustatymo taisyklės), kurios, be kita ko, numato: gali būti nustatomas šių trijų laipsnių pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumas: sunkaus, apysunkio ir lengvo (2 p.); pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnis nustatomas vadovaujantis vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (3 p.); sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį Centrinė medicinos ekspertizės komisija nustato vadovaudamasi įvykio tarnyboje tyrimo dokumentais, analizuodama medicininius dokumentus, atlikdama fizinės ir psichikos sveikatos būklės medicininį, psichologinį tyrimą, o prireikus – pagal kitus dokumentus (7 p.); centrinė medicinos ekspertizės komisija: nustato, ar yra medicinos mokslu pagrįstas padarinių pareigūno ar kursanto sveikatai ir pasireiškusio sveikatos sutrikdymu fizinio, cheminio, fizikinio, biologinio ar ergonominio veiksnio tarpusavio ryšys; nustato sunkų, apysunkį arba lengvą sveikatos sutrikdymo laipsnį, išskyrus tuos atvejus, kai sunkaus, apysunkio arba lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo nėra; įvertina po sveikatos sutrikdymo likusius sveikatos pakitimus ir pareigūno sveikatos būklės tinkamumą tolesnei tarnybai, o kursanto – profesiniam rengimui (10-10.3 p.); centrinė medicinos ekspertizės komisija pateikia išvadas pagal šių taisyklių 10.1-10.3 punktus pareigūną ar kursantą pasiuntusiai įstaigai ir pareigūnui ar kursantui. Taigi CMEK atlieka tik aiškiai jai suteiktas, iš esmės ekspertinio pobūdžio funkcijas. CMEK atliekamų specializuotų medicininių ekspertizių organizavimo ir atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-08-05 įsakymu Nr. 1V-299 patvirtintas Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kurio 4 punkte įtvirtinti ekspertizės uždaviniai. Vienas tokių uždavinių, be kita ko, yra nustatyti (įvertinti) pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą, dėl to likusius sveikatos pakitimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai, o kursanto – vidaus tarnybai (profesiniam rengimui), kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu (4.5 p.) bei nustatyti (įvertinti) poreikį pareigūną ar kursantą nukreipti darbingumo ar neįgalumo lygiui nustatyti (4.6 p.). Aprašo 10.5 punkte nustatyta, kad pareigūnai ekspertizei siunčiami dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, įvertinant po sveikatos sutrikdymo likusius sveikatos pakitimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu. Pareigūnų ar kursantų ekspertizė, nustatant sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą, dėl to likusius sveikatos pakitimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai ar kursanto vidaus tarnybai (profesiniam rengimui), kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, atliekama ir ekspertiniai sprendimai priimami vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių ir Sąrašo nuostatomis (Aprašo 49 p.). Aprašo 51 punkte taip pat numatyta, kad Pareigūnai pripažįstami netinkami vidaus tarnybai dėl priežasčių, susijusių su vidaus tarnyba, tik tais atvejais, kai jų netinkamumo vidaus tarnybai dėl sveikatos būklės pagrindą sudaro ligos, sveikatos problemos ir jų padariniai, dėl kurių buvo atliktas sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymas arba jie teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti susirgę profesine liga. Tokiu atveju CMEK ekspertinis sprendimas formuluojamas vadovaujantis aprašo 73.3 punktu. Nesant šių aplinkybių, nustatoma, kad netinkamais vidaus tarnybai dėl sveikatos būklės pareigūnai tapo dėl priežasčių nesusijusių su vidaus tarnyba. Tokiu atveju CMEK ekspertinis sprendimas formuluojamas vadovaujantis aprašo 73.4 punktu. Ekspertiniai sprendimai įrašomi į specializuotosios medicininės ekspertizės aktą, pažymą, ligos liudijimą, ekspertizės posėdžių protokolų registravimo žurnalą ir į kitas CMEK veiklos apskaitos formas (Aprašo 55 p.), šie ekspertiniai dokumentai patvirtinami CMEK spaudu (Aprašo 58 p.). Ekspertinį sprendimą sudaro diagnozės, jas atitinkantys TLK-10-AM keturženkliai kodai, nustatytas ligas ar sveikatos problemas atitinkantys Sąvado punktai, skiltys, ekspertinės išvados dėl tiriamojo tinkamumo ar netinkamumo vidaus tarnybai ir psichologinio tyrimo išvada (Aprašo 66 p.), ekspertiniame sprendime pagrindine liga ir (ar) sveikatos problema yra laikomi šio sprendimo turinį lemianti, daugiausia tiriamojo tinkamumo vidaus tarnybai apribojimus įtakojanti liga ir (ar) sveikatos problema. Jeigu tokios ligos ir (ar) sveikatos problemos yra kelios, jos pagrindine liga ir (ar) sveikatos problema pripažįstamos visos (Aprašo 69 p.). Aprašo 73 punktas nustato, jog atlikusi pareigūno, atsiųsto dėl tinkamumo tolesnei vidaus tarnybai ekspertizę, CMEK gali priimti ekspertinius sprendimus, vienas kurių yra nustatyti, jog pareigūnas yra netinkamas tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II, III skiltis; susirgo tarnybos metu dėl priežasčių, susijusių su vidaus tarnyba (73.3 p.). CMEK taip pat gali priimti rekomendaciją pasiųsti pareigūną į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie SADM, kurią ji priima vadovaudamasi nuostatomis, įtvirtintomis Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklėse (Aprašo 77 p.). Šių teisės aktų nuostatų visuma patvirtina CMEK teisę nustatyti pareigūno sveikatos sutrikdymo, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, sunkumo mastą bei įvertinti jo tinkamumą tolesnei tarnybai. Tuo pačiu numato CMEK funkciją siųsti pareigūnus į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygiui nustatyti, kadangi pagal galiojančias teisės aktų nuostatas tik Tarnybai suteikta kompetencija nustatyti darbingumo lygį (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V479 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 2 punktas). Iš aptarto teisinio reglamentavimo daroma išvada, jog CMEK, atlikusi tiriamo pareigūno specializuotą medicininę ekspertizę, nustato pareigūno sveikatos sutrikdymo mastą, o Tarnyba, jei CMEK priima rekomendaciją siųsti pareigūnus į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, nustato darbingumo lygį, todėl vien ta aplinkybė, jog būtent Tarnyba, o ne CMEK, pareiškėjui nustatė 10 proc. netektą darbingumą, priešingai, nei teigia atsakovas, negali būti pagrindu netaikyti Statuto 40 str. 3 d. 4 p. nuostatų. Tokią teismo išvadą taip pat patvirtina analogišką situaciją reglamentuojančio Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 48 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad pareigūnui, kuriam buvo išmokėta kompensacija pagal šio straipsnio 3 dalies 4, 5 arba 6 p. (kai nustatyti sveikatos sutrikdymo atvejai) ir kuriam vėliau dėl to paties sveikatos sutrikdymo nustatomas ir darbingumo lygis, papildomai išmokamas pagal šio straipsnio 3 dalies 4, 5 arba 6 p. išmokėtos kompensacijos ir šio straipsnio 3 dalies 1, 2 arba 3 p. nurodytos kompensacijos, atsižvelgiant į nustatytą darbingumo lygį, skirtumas. Be to, tiek Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, tiek Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos laikosi pozicijos, jog tuo atveju, jei Tarnyba nustatė pareiškėjo darbingumo lygį dėl to paties sveikatos sutrikdymo, dėl kurio sunkumo masto buvo išduota CMEK pažyma, pareiškėjui, vadovaujantis Statuto 40 str. 3 d. 4 p., papildomai turėtų būti išmokėtas Statuto 40 str. 3 d. 4 p. ir Statuto 40 str. 3 d. 6 p. nustatytų kompensacijų skirtumas (30-33 b. l.).

Iš byloje esančių rašytinių dokumentų (86-103 b. l.)nustatyta, kad CMEK, atlikusi pareiškėjo tinkamumo tarnybai specializuotąją medicininę ekspertizę nustatė, jog yra fizinio veiksnio, įvykusio 2012-03-12 ir pareigūno sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys, sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2012-03-12, priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo, po sveikatos sutrikdymo likę pakitimai, ligos (pagrindinės ir gretutinės, jų diagnozė pagal TLK-10-AM: S83.7, Z98.8, M24.5, M17.3, H52.2, I11.9, M42.16, J34.2, J31.2, D22.9, K07.3, K05.0, K08.1) bei nusprendė, jog pareiškėjas yra netinkamas tolesnei vidaus tarnybai, susirgo tarnybos metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba. Pabrėžtina, jog 2012-09-05 posėdžio dėl ekspertinio sprendimo priėmimo ir ekspertinio sprendimo pagrindimo (dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo ir tolesnio tinkamumo vidaus tarnybai nustatymo) protokolas (102-103 b. l.) patvirtina, jog būtent dėl traumos darbe, kurios metu buvo sumuštas kelio sąnarys, pareiškėjui taikytas Sąrašo 2.2.7 punktas, pagal kurį šis sveikatos sutrikdymas priskirtas prie apysunkių sužeidimų ir sveikatos sutrikdymų, todėl priimtas ekspertinis sprendimas, jog pareiškėjas dėl šio sveikatos sutrikdymo netinkamas tolesnei vidaus tarnybai. Medicinos centras 2012-09-05 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (74 b. l.) pranešė atsakovui, jog pareiškėjas yra netinkamas vidaus tarnybai dėl priežasčių, susijusių su tarnyba ir yra poreikis nustatyti pareiškėjo darbingumo lygį. Tokiu būdu laikoma, jog CMEK įgyvendino jai priskirtą funkciją priimti rekomendaciją pasiųsti pareigūną į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie SADM. Tarnyba(Panevėžio teritorinis skyrius), ištyrusi pateiktus dokumentus darbingumo lygiui nustatyti, darbingumo lygio vertinimo 2012-11-07 akte Nr. (duomenys neskelbtini) (61-66 b. l.) nustatė, jog pareiškėjas : dėl kelio sąnario potrauminės artrozės ir kontraktūros yra 80 proc. darbingas, dėl stuburo osteochondrozės ir lėtinės liumbalgijos yra 95 proc. darbingas, dėl AKS padidėjimo, KSH  yra 70 proc. darbingas, galutinai pareiškėjui nustatė 90 proc. darbingumo lygį (10 proc. netektą darbingumą). Liudytoja apklausta Tarnybos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėja V. B. parodė, jog pareiškėjui darbingumo lygis buvo tiriamas, atsižvelgiant į CMEK išduotame ligos liudijime  Nr. 5032 (patikslintame) nurodytas pagrindinės ir gretutinių ligų diagnozes. Kadangi CMEK  išvadoje buvo nustatyta, jog pareiškėjas susirgo tarnybos metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba privalėjo vertinti visas diagnozes pagal visus ligų kodus, nurodytus CMEK ligos liudijime. Liudytoja  V.B. parodė, jog būtent dėl pareiškėjo tarnybos metu patirto sužalojimo, tai yra kairio kelio sąnario traumos pasekmių, pareiškėjas neteko 20 procentų darbingumo. CMEK išduotame ligos liudijime nesant išskirtam vien tik šiam tarnybos metu įgytam suluošinimui, darbingumo lygis buvo nustatytas ir pagal kitus CMEK išduotame ligos liudijime nurodytus kriterijus. Taigi, iš liudytojos parodymų, Tarnybos (Panevėžio teritorinio skyriaus) 2012-11-07 darbingumo lygio vertinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) bei CMEK 2012-09-05 Posėdžio dėl ekspertinio sprendimo priėmimo ir ekspertinio sprendimo pagrindimo dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo protokolo  teismas nustatė, kad pareiškėjas yra netekęs  dalies darbingumo dėl to paties sužalojimo, dėl kurio jis buvo pripažintas netinkamas vidaus tarnybai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalies 4 punktą teisei į kompensaciją dėl netekto darbingumo, pareigūną sužalojus tarnyboje ir dėl to jį pripažinus netinkamu vidaus tarnybai, atsirasti reikšmingas yra darbingumo netekimas iki 40 procentų, tai ta aplinkybė, jog nustačius, kad pareiškėjas dėl tarnyboje patirto sužalojimo – kairės kojos kelio sąnario traumos pasekmių  neteko 20 procentų darbingumo, bet susumavus  dėl šio ir kitų kriterijų netektą darbingumą, pritaikius darbo ir kitų aplinkybių vertinimo koeficientą ir Tarnybai(Panevėžio teritoriniam  skyriui) nustačius, kad pareiškėjas bendroje sumoje neteko 10 procentų darbingumo, jis dėl to neprarado teisės į kompensaciją, kadangi nepaneigta jog darbingumas buvo prarastas ir dėl sužalojimo  tarnyboje, o konkreti  dėl vieno ar kito kriterijaus prarasto darbingumo procentinė išraiška, ar tai  būtų 10, 20 ar 30 procentų, jeigu  ji neviršija 40 procentų, nėra reikšminga, nes  Statuto 40 straipsnio 3 dalies 4 punkte  kompensacija nustatyta  pareigūnams, praradusiems iki 40 procentų darbingumo. Todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais( Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis), teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturi nukentėti vien dėl to, kad CMEK ligos liudijime neišskyrė, o Tarnyba ( Panevėžio teritorinis skyrius) Darbingumo lygio pažymoje nenustatė pareiškėjui netekto darbingumo procentų  būtent  dėl kairio kelio sąnario traumos pasekmių atskirai, juo labiau kad ši aplinkybė visiškai nepriklausė nuo paties pareiškėjo valios. Todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas turi teisę į  kompensaciją, numatytą Statuto 40 str. 3 d. 4 p., kuomet netekusiems iki 40 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo ir dėl to pripažintiems netinkamais vidaus tarnybai pareigūnams turi būti išmokama 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir vadovaudamasis teisiniu ginčo santykių reglamentavimu, teismas naikina skundžiamą Sprendimą bei atsakovą įpareigoja išmokėti pareiškėjui likusią neišmokėtą 33316,92 Lt dvylikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už sveikatos sutrikdymą.

Dėl delspinigių priteisimo

Pareiškėjas prašo priteisti jo naudai delspinigius dėl ne laiku išmokėtos kompensacijos už sveikatos sutrikdymą, šį reikalavimą grįsdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo (toliau – Delspinigių įstatymas) 2 straipsnio nuostatomis. Delspinigių įstatymo Nr. I-1214 2 straipsnyje nustatyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (išskyrus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytas išmokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008-11-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008 konstatavo, jog dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Tokiu būdu, atsižvelgiant į Delspinigių įstatymo 2 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, jog delspinigiai dėl pavėluotai išmokėtos kompensacijos sveikatos sutrikdymo atveju pareiškėjui nepriklauso, kadangi tokios rūšies išmoka laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi. Be to, Statuto 40 straipsnyje, reglamentuojančiame kompensacijų pareigūnų sveikatos sutrikdymo atvejais dydį, nėra numatyta, per kiek laiko tokios kompensacijos turi būti išmokamos, taip pat nenumatytas ir delspinigių mokėjimas. Todėl teismas pareiškėjo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl dalies skundo reikalavimų atsisakymo

Pareiškėjas teismui pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo dalies skundo reikalavimų, tai yra nuo vieno iš jų(55b.l.).Nustatyta, kad pareiškėjas teismui paduotame skunde (2-4 b. l.) prašė panaikinti atsakovo 2012-11-15 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo netenkintas jo reikalavimas sumokėti 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją, vadovaujantis pateikta Tarnybos 2012-11-07 darbingumo lygio pažyma (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl jam likusios kompensacijos dalies (12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos) išmokėjimo, tačiau vėliau pateikė patikslintą skundą (pareiškimą dėl skundo dalyko ir pagrindo pakeitimo), kuriuo  suformulavo galutinius reikalavimus: panaikinti atsakovo 2012-11-15 Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo jo naudai 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją, sumoje 33316,92 Lt; bei priteisti iš atsakovo jo naudai 0,06 procento delspinigių nuo 33316,92 Lt sumos, skaičiuojant nuo 2012-09-12 iki teismo sprendimo priėmimo. Todėl teismas pripažįsta, kad  pateikdamas pareiškimą dėl skundo pagrindo ir dalyko pakeitimo(26-29 b.l.), pareiškėjas iš esmės patikslino ir padidino skundo reikalavimus bei, pasinaudodamas administracinių bylų teisenoje numatytomis procesinėmis teisėmis, galutinai juos suformulavo. Teismas priėmė pareiškėjo patikslintą  skundą ir bylą nutarė nagrinėti pagal jame suformuluotus reikalavimus(34 b.l.), todėl  daroma išvada, kad pareiškėjo pareiškimas dėl atsisakymo nuo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl kompensacijos dalies išmokėjimo bei  nutraukti bylą šioje dalyje yra perteklinis ir nesudaro pagrindo jį priimti bei tenkinti. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pareiškėjas prašo priteisti jo naudai iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, sumoje 3100 Lt bei pateikė tokias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (51-54, 123-125 b. l.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Minėto straipsnio 2 dalis nurodo, kad tokiu atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 8.2 punktas numato, kad maksimalus priteistinų išlaidų už ieškinio paruošimą dydis yra 3 MMA, t. y. 3000 Lt (3 x 1000 Lt), o 8.18 punktas numato, kad už vieną atstovavimo valandą teisme gali būti priteisiama 0,15 MMA, t. y. 150 Lt (1000 Lt x 0,15 Lt). Rekomendacijų 9 punktas numato, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Rekomendacijų 5 punktas nustato, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paduotas laiku ir tinkama forma, išlaidos pagrįstos jas patvirtinančiais dokumentais, todėl pareiškėjas įgijo teisę gauti iš kitos proceso šalies  savo išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą, atlyginimą.

Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, jog už skundo teismui paruošimą pareiškėjas sumokėjo 2500 Lt (1900 Lt + 600 Lt). Ši suma neviršija Rekomendacijose  numatytos maksimalios sumos, todėl gali būti priteisiama. Už atstovavimą teismo posėdžiuose pareiškėjas prašo priteisti 600 Lt (200 Lt + 200 Lt + 200 Lt). Pažymos apie teismo posėdžius (56, 82, 126 b. l.) patvirtina, jog 2013-03-27 vykęs teismo posėdis truko 45 min., 2013-04-18 vykęs teismo posėdis tęsėsi 30 min. ir 2013-05-20 vykęs teismo posėdis truko 30 min., viso teismo posėdžių trukmė byloje yra 1 val. 45 min., todėl už atstovavimą teismo posėdžiuose pagal Rekomendacijas galima priteisti maksimali suma yra 262,5 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui paslaugas teikė advokato padėjėjas, gali būti priteisiama 80 procentų nuo maksimalios Rekomendacijose už atstovavimą teismo posėdžiuose numatytos sumos, tai yra 210Lt. Iš viso pareiškėjo naudai būtų galima priteisti 2710 Lt  išlaidų už pareiškėjui advokato padėjėjo šioje byloje suteiktą teisinę pagalbą. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo reikalavimai tenkinami iš dalies, t. y. tenkinami du reikalavimai iš trijų, todėl jo turėtos teismo išlaidos mažintinos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams. Todėl pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisiama  byloje patirtų išlaidų  suma sudaro 1807Lt.

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, 45 straipsnio 1-2 dalimis, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktu, 127 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-11-15 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašomos kompensacijos“.

Įpareigoti Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, k. 291008610,  išmokėti E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 33316,92 Lt (trisdešimt tris tūkstančius tris šimtus šešiolika litų 92 ct) dvylikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už sveikatos sutrikdymą.

Likusioje dalyje  skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1807 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                                    Dalia Pranckienė