Civilinė byla Nr. e2A-202-464/2023
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00024-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.18; 3.2.4.4; 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bresta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bresta“ ieškinį atsakovui A. Z. dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Bresta“ (toliau – ir bendrovė) ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo A. Z. 92 491,52 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas ėjo bendrovės vadovo pareigas iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi įpareigojo bendrovės valdymo organus, t. y. atsakovą, per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2018 m. rugsėjo 4 d.) perduoti administratorei bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Atsakovas neįvykdė įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo, t. y. neperdavė bankroto administratorei paskutiniame bendrovės 2018 m. gegužės 31 d. balanse apskaityto turto ir pirminių apskaitos dokumentų, pagrindžiančių balanse apskaitytus pinigus ir jų ekvivalentus bei debitorių skolas.
3. Ieškovės teigimu, bendrovei padarytą žalą sudaro: 1) bankroto administratorei neperduotas 69 976,11 Eur vertės bendrovės turtas – atsargos; 2) neperduotas 186,25 Eur vertės bendrovės ilgalaikis materialusis turtas; 3) neperduoti bendrovės kasoje pagal 2018 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis buvę grynieji pinigai – 325 Eur; 4) bendrovės debitorių 22 004,16 Eur įsiskolinimai, kurių nėra galimybės išieškoti dėl bankroto administratorei neperduotų dokumentų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės BUAB „Bresta“ bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovui A. Z. 550 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 10,24 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Pasisakydamas dėl reikalavimo atlyginti 69 976,11 Eur žalą, teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog 2018 m. sausio 1 d.–2018 m. gegužės 31 d. balanse įvardytą bendrovės 69 976,11 Eur turtą sudarė atsargos iš ieškovės vykdomos veiklos. Apie šiame balanse apskaitomo turto sudėtį 2021 m. sausio 13 d. teismo posėdyje paliudijo atsakovės buhalterė R. S., kuri ir parengė šį balansą. Ji paaiškino, kad šios atsargos – plokščių atraižos – susidarė per 2–3 metus, jos buvo saugomos bendrovės veiklos vietoje, nuomojamose patalpose Domeikavoje. Atliekas reikėjo utilizuoti, bet to jos darbo metu nebuvo padaryta. Liudytoja nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kelis kartus tikrino bendrovės apskaitą ir jokių pastabų dėl tokio didelio kiekio susikaupusių atsargų apskaitymo nepareiškė.
6. Teismas iš byloje esančio UAB „Domas“ atsakymo, kurios išnuomotose patalpose ieškovė ir vykdė savo veiklą, nustatė, kad nuomotoja patalpose, be kitų šiukšlių, rado ir 28 kub. m baldinių plokščių atraižų kiekį, jos sudarė didžiąją dalį atliekų, buvo surinktos ir išvežtos utilizuoti UAB „Ekonovus“. Prie šio rašto UAB „Domas“ pridėjo 2013 m. sausio 1 d. patalpų nuomos sutartį, sudarytą dėl patalpų Kauno r., Domeikavoje, Pakalnės g. 7 (dabartinis adresas Kauno r., Domeikava, Dvarkiemio g. 3) nuomos, 2018 m. vasario 26 d. susitarimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir UAB „Ekonovus“ 2019 m. sausio 11 d., 2019 m. sausio 28 d. bei 2019 m. vasario 21 d. PVM sąskaitas faktūras. Šios sąskaitos išrašytos už atliekų utilizavimą, kas, teismo vertinimu, patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, kad atliekos buvo utilizuotos anksčiau negu atsakovas sužinojo apie bendrovei iškeltą bankroto bylą (2019 m. gegužės 25 d.).
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovės bankroto administratorė neįrodinėjo, jog šios atliekos galėjo turėti rinkos vertę ar galėjo būti panaudotos. Todėl vien aplinkybė, kad atsakovas jų nenufotografavo ir neparodė administratorei, neteikia pagrindo atliekas vertinti kaip turtą, kuris turi balanse nurodytą vertę, o jo neperdavus konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ir priteisti žalos atlyginimą pagal balanse apskaitytą jo vertę.
8. Spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti 186,25 Eur žalą pagrįstumo, teismas iš rašytinių įrodymų ir atsakovo paaiškinimų padarė išvadą, kad pagal bendrovės 2018 m. gegužės 31 d. balansą ieškovės ilgalaikį turtą sudarė 186,25 Eur vertės turtas – formatinio pjovimo staklės (2 vnt.), pjūklai (8 vnt.), briaunų klijavimo staklės ir įrankių komplektas. Byloje nėra duomenų, kurie tikėtinai pagrįstų, kad kartu su plokščių atraižomis buvo utilizuotas ir šis ilgalaikis bendrovės turtas, nėra ir pagrindo šio turto laikyti šiukšlėmis. Todėl ieškovė įrodė, kad bendrovė turėjo tokį ilgalaikį turtą, o atsakovas neįrodė, kad šį turtą, kurio balansinė vertė 186,25 Eur, jis perdavė bankroto administratorei.
9. Vertindamas reikalavimo atlyginti 325 Eur žalą pagrįstumą, teismas nurodė, kad bendrovės turtas – 325 Eur piniginės lėšos – 2018 m. gegužės 31 d. buvo apskaitytos kaip esančios jos kasoje. Kita vertus, ieškovė pateikė į bylą savo banko sąskaitos „Swedbank“, AB išrašus apie buvusį jose 662,23 Eur lėšų likutį, t. y. daugiau, negu buvo apskaityta bendrovės 2018 m. gegužės 31 d. balanse. Šioje sąskaitoje užfiksuotos piniginės operacijos leido teismui spręsti, kad bendrovė veiklą vykdė ir po 2018 m. gegužės 31 d. balanso sudarymo. Kadangi šiuo metu ne atsakovas, o bankroto administratorė disponuoja bendrovės dokumentais, ieškovė galėjo apskaičiuoti ir nustatyti lėšų judėjimą, identifikuoti faktinį jų trūkumą. Vien teiginiai, kad balanso sudarymo dieną kasoje buvo 325 Eur, neatlikus jokios bankroto administratorei perduotų dokumentų analizės bei vertinimo, savaime nepakankami konstatuoti, kad atsakovas padarė bendrovei žalą, kurios dydis atitinka 2018 m. gegužės 31 d. balanse įrašytą piniginių lėšų sumą.
10. Spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti 22 004,16 Eur žalą, teismas nustatė, kad ieškovės debitoriai atsiskaitydavo su ieškove pinigus pervesdami į atsakovo asmeninę sąskaitą. Atsakovas paaiškino, kad į jo asmeninę sąskaitą, atsiskaitydami su bendrove, debitoriai yra pervedę 14 375,24 Eur sumą, o jis ieškovės kreditoriams yra pervedęs 23 244,75 Eur sumą. Taip atsakovas elgėsi siekdamas išsaugoti bendrovę ir tęsti jos veiklą, nes tuo metu bendrovės sąskaitos jau buvo areštuotos.
11. Remdamasis byloje surinktais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad 17 iš 19 ieškinyje nurodytų debitorių su bendrove yra atsiskaitę. Debitorė UAB Paslaugų priežiūros centras atsiskaitė su ieškove tik iš dalies, liko 2 100 Eur jos skola. Taip pat nėra duomenų apie debitoriaus N. P. 448,92 Eur skolos sumokėjimą. Taigi, įvertinęs duomenis apie į atsakovo asmeninę sąskaitą gautas debitorių lėšas bei atsakovo iš savo sąskaitos vykdytus atsiskaitymus su ieškovės kreditoriais, teismas konstatavo, kad 8 869,51 Eur skirtumas padengia atsakovo ieškovei padarytą žalą dėl neperduotų bankroto administratorei dokumentų apie debitorės UAB Paslaugų priežiūros centro 2 100 Eur skolą ir N. P. 448,92 Eur skolą bei neperduotą 186,25 Eur vertės bendrovės ilgalaikį turtą. Kadangi bendrovė dėl neteisėtų jos buvusio vadovo veiksmų patyrė ne tik žalą, bet gavo ir naudą, pagrindo ieškovės ieškinio patenkinimui teismas neįžvelgė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Ieškovė BUAB „Bresta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. Bendrovės balanse nurodytą 69 976,11 Eur vertės turtą sudaro ne atliekos, kaip sprendė teismas, o atsargos. Atsakovas neįrodė, kad 69 976,11 Eur vertės turtas (atsargos) yra utilizuotos atliekos.
12.2. Naujoji patalpų, kuriose veiklą vykdė ieškovė, nuomininkė yra individuali įmonė (toliau –IĮ) „A. baldai“. Šios įmonės savininkas ir vadovas A. Š. yra ir vienas iš ieškovės akcininkų, o įmonė užsiima veikla, analogiška ieškovės vykdytai (baldų gamyba pagal individualius užsakymus). A. Š. yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo paaiškinimai kelia abejonių. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės veikla buvo perkelta į UAB „Geras kelias“, kuriai vadovauja atsakovo brolis A. Z.
12.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad PVM sąskaitos faktūros už atliekų utilizavimą išrašytos ir turtas kaip atliekos utilizuotos anksčiau, nei atsakovas sužinojo apie bankroto bylos iškėlimą bendrovei (2019 m. gegužės 25 d.).
12.4. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad bendrovė turėjo 186,25 Eur vertės ilgalaikio turto, o atsakovas neįrodė, kad šį turtą jis perdavė administratorei. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios pašalintų atsakovo civilinę atsakomybę dėl bankroto administratorei neperduoto ilgalaikio turto, taigi ieškinio dalis dėl 186,25 Eur nuostolių atlyginimo turėjo būti patenkinta, o ne atmesta.
12.5. Administratorė neginčija aplinkybės, kad po 2018 m. gegužės 31 d. bendrovė gavo papildomų lėšų, dėl to jos banko sąskaitoje lėšų likutis 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 662,23 Eur. Tačiau 2018 m. gegužės 31 d. balanse yra apskaityta ir 325 Eur pinigų bei pinigų ekvivalentų suma, t. y. kasoje buvę pinigai. Šie grynieji pinigai turėjo būti perduoti administratorei, nes nėra pagrįsti dokumentais, pagrindžiančiais jų teisėtą paėmimą iš kasos ir išleidimą ieškovės interesais.
12.6. Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, kad atsakovas neperdavė dokumentų, pagrindžiančių pirkėjų (debitorių) 22 004,16 Eur dydžio skolas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas teikė su debitoriais sudarytus skolų suderinimo aktus, kurie pasirašyti po bankroto bylos iškėlimo bendrovei, t. y. 2020 m. vasario 12–14 d. Atsakovo nurodyti iš jo asmeninės sąskaitos atlikti banko pavedimai už 23 244,75 Eur sumą bendrovės kreditoriams nėra pagrįsti dokumentais, todėl neaišku, ar atsakovo nurodyti subjektai yra (buvo) ieškovės kreditoriais. R. S. paliudijo, kad bendrovės debitorių įsiskolinimai laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m gegužės 31 d. sudarė 22 004,16 Eur. Duomenų apie atsakovo asmeninę banko sąskaitą, į kurią debitoriai atliko atsiskaitymus už bendrovės atliktus darbus, ji neturėjo ir nieko apie tai nežinojo, o jei būtų žinojusi – viską būtų sudengusi ir jokių debitorių skolų nebūtų buvę.
13. Atsakovas A. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su ieškovės apeliaciniu skundu argumentus:
13.1. Bendrovės 2018 m. gegužės 31 d. balanse apskaityta 69 976,11 Eur vertės beverčio turto – baldinių plokščių atraižų, kurios buvo apskaitytos kaip atliekos 2014 m. – 17 826 Eur, 2016 m. – 30 150 Eur, 2017 m. – 22 000 Eur, turint tikslą jas utilizuoti, kas nebuvo padaryta dėl lėšų trūkumo. Liudytoja R. S. taip pat nurodė, kad 69 976,11 Eur vertės turtas buvo baldinių plokščių atraižos (atliekos), sandėliuotos bendrovės nuomojamose patalpose (sandėlyje) ir jų buvo labai daug, jos susidarė per 2–3 metų laikotarpį.
13.2. Vien anksčiau buvusios atsakovo ir A. Š. sąsajos (UAB „Bresta“ akcininkai) nesudaro pagrindo spręsti, kad bendrovės turtas buvo perkeltas į susijusią įmonę.
13.3. Teismui A. Š. paaiškino, kad patalpose jis rado ir 2 stakles, kurios buvo labai senos bei susidėvėjusios, todėl paprašė, kad jas išvežtų (utilizuotų) kartu su baldinėmis atraižomis. Tai reiškia, kad bendrovės balanse apskaitytas 186,25 Eur vertės ilgalaikis turtas taip pat yra utilizuotas.
13.4. Ieškovės banko sąskaitos „Swedbank“, AB išrašų duomenimis, lėšų likutis (662,23 Eur) buvo didesnis nei jų apskaityta 2018 m. gegužės 31 d. balanse (325 Eur). Bankroto administratorius turi banko sąskaitos duomenis ir disponuoja 662,23 Eur suma, atsakovas nepasisavino 325 Eur sumos.
13.5. Visus iš debitorių gautus pinigus atsakovas panaudojo atsiskaitymams su bendrovės kreditoriais. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Debitoriai pinigus pervedė ne į bendrovės, o į atsakovo banko sąskaitą. Atsakovas taip elgėsi, nes tuo metu bendrovės sąskaitos buvo areštuotos dėl nuo 2017 m. sausio 24 d. antstolių kontorose vykdytų vykdomųjų bylų. 8 869,51 Eur (23 244,75 – 14 375,24 Eur) laikytini atsakovo bendrovei suteikta nauda. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl duomenų, kad su ieškove atsiskaitė debitoriai, kurių skolos sudaro 2 548,92 Eur (2 100 Eur + 448,92 Eur), byloje nebuvimo. Atsakovo suteikta nauda bendrovei (8 869,51 Eur) viršija padarytus nuostolius.
13.6. Bankroto byloje patvirtinti 17 937,12 Eur sumos kreditorių reikalavimai, be to, ieškovės bankroto administratorė nepateikė jos išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl ieškovė galėjo reikalauti ne didesnių kaip 17 937,12 Eur nuostolių atlyginimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir kasacinio teismo nutarties esmė
14. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą panaikino ir nauju sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 28 762,60 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
16. Kasacinis teismas sutiko su atsakovo A. Z. kasacinio skundo argumentais, kad kai kurios apeliacinės instancijos teismo išvados dėl ieškovei padarytos žalos dydžio padarytos pažeidžiant įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, yra prieštaringos ir todėl negali būti pripažintos pagrįstomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei padarytos žalos fakto ir dydžio kaip vienos iš būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas yra susijęs su faktinių aplinkybių nustatymu bei vertinimu, grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
17. Kasacinis teismas nurodė, kad nebuvo pagrindo dėl ieškovei padarytos žalos dydžio spręsti pagal balanse nurodytą atsargų vertę, juolab kad apeliacinės instancijos teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog balanse kaip atsargos apskaitytas turtas raliai buvo gamybos atliekos ir kad būtent gamybos atliekos, o ne atsargos nebuvo perduotos ieškovės bankroto administratorei. Tokiu atveju byloje turėjo būti nustatoma ir vertinama, kokia žala ieškovei galėjo būti padaryta atitinkamo kiekio gamybos atliekų neperdavimu. Kasacinio teismo vertinimu, tokia apeliacinės instancijos teismo įvardyta aplinkybė, kad iš viešai skelbiamų duomenų galima įsitikinti, jog baldinių plokščių atraižos gali būti parduodamos (nenurodžius už kokią kainą), akivaizdžiai nėra pakankama išvadai dėl 69 976 Eur žalos padarymo ieškovei pagrįsti.
18. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį ir į tokią apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodytą aplinkybę, kad baldinių plokščių atliekos turi būti sunaikinamos teisės aktų nustatyta tvarka, o pareiga sutvarkyti bankrutavusio juridinio asmens atliekas tenka bankroto administratoriui. Vadinasi, baldinių plokščių atliekų perdavimas ieškovei galėtų būti susijęs ir su papildomomis ieškovės išlaidomis jas utilizuojant.
19. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 2018 m. gegužės 31 d. balanse apskaitytą 325 Eur piniginių lėšų sumą, kasacinis teismas nurodė, kad balanso eilutėje „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ įrašoma visų įmonės turimų lėšų ir jų ekvivalentų (pvz., grynųjų pinigų kasoje ir banko sąskaitose, banko čekių, perlaidų) vertė. Ieškovei ieškinio reikalavimus grindžiant 2018 m. gegužės 31 d. balansu, nėra aišku, kuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad 325 Eur yra ieškovės kasoje (o ne banko sąskaitoje) buvusios lėšos ir, atitinkamai, kad visa ši suma atsakovo buvo nepagrįstai pasisavinta. Apeliacinės instancijos teismo sprendime aptartas lėšų judėjimas ieškovės banko sąskaitoje po 2018 m. gegužės 31 d., atsižvelgiant ir į tokią byloje nustatytą aplinkybę, kad ieškovės bankroto administratorė yra perėmusi ieškovės banko sąskaitą su joje esančia 662,23 Eur suma, savaime nepagrindžia 325 Eur žalos padarymo ieškovei.
20. Pasisakydamas dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo išvadų dėl žalos, padarytos debitorių skolas patvirtinančių dokumentų ieškovei neperdavimu, kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimas, net jei toks būtų nustatytas, pats savaime taip pat negali pagrįsti žalos bankrutuojančiai bendrovei padarymo. Ieškovės reikalavimas dėl 22 004,16 Eur žalos, padarytos debitorių skolas patvirtinančių dokumentų neperdavimu ieškovės bankroto administratorei, nagrinėjamoje byloje buvo grindžiamas tuo, kad dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų bendrovė neteko galimybės išieškoti skolas iš ieškinyje nurodytų konkrečių bendrovės debitorių. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 17 iš 19 ieškinyje nurodytų debitorių su ieškove yra atsiskaitę, o nėra duomenų tik dėl dalies debitorės UAB Paslaugų priežiūros centro skolos (2 100 Eur) ir debitoriaus N. P. 448,92 Eur skolos sumokėjimo. Šios pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės apeliacinės instancijos teismo sprendimu nebuvo paneigtos. Todėl nustačius, kad ieškinyje nurodytų dalies debitorių skola ieškovei nebeegzistuoja, nėra pagrindo ir teigti, kad šias (nebeegzistuojančias) skolas patvirtinančių dokumentų neperdavimu ieškovei buvo padaryta žala.
21. Žalos dydžio aspektu kasacinis teismas taip pat pasisakė ir dėl administravimo išlaidų nepagrįsto įskaičiavimo į atlygintinos žalos dydį, pažymėjęs, kad nors ieškovės bankroto byloje patvirtintos administravimo išlaidos apeliacinės instancijos teismo nebuvo vertinamos kaip ieškovei padaryta žala, tačiau šių išlaidų dydžiu bei ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų dydžiu buvo apribota (sumažinta) ieškovei priteistina atlyginti žala, atitinkanti jos prarasto turto vertę. Tokią poziciją kasacinis teismas kritikavo, nurodęs, kad priklausomai nuo to, kurioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje yra pareiškiamas ir nagrinėjamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bankrutuojančios bendrovės kreditorių reikalavimų apimtis gali dar kisti (dalis kreditorių reikalavimų gali būti ginčijama, terminai kreditoriaus reikalavimui pareikšti gali būti atnaujinami), taip pat nėra aišku, kiek realiai bus patirta administravimo išlaidų per visą bankroto laikotarpį. Kreditorių patvirtinta administravimo išlaidų sąmata tokios aplinkybės neįrodo, nes ji taip pat gali būti keičiama, o bankroto administratorius turi teisę tik į realiai patirtų administravimo išlaidų atlyginimą, veikdamas pagal patvirtintą sąmatą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama atsižvelgiant į apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, kurie yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis, 362 straipsnio 2 dalis).
23. Šioje byloje apeliantė BUAB „Bresta“, atstovaujama bankroto administratorės, prašo taikyti buvusiam bendrovės vadovui civilinę atsakomybę dėl padarytos 92 491,52 Eur žalos, kurią, jos vertinimu, sudaro: 1) bankroto administratorei neperduotas 69 976,11 Eur vertės bendrovės turtas – atsargos; 2) neperduotas 186,25 Eur vertės bendrovės ilgalaikis materialusis turtas; 3) neperduoti bendrovės kasoje pagal 2018 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis buvę grynieji pinigai – 325 Eur; 4) bendrovės debitorių 22 004,16 Eur įsiskolinimai, kurių nėra galimybės išieškoti dėl bankroto administratoriui neperduotų dokumentų.
24. Kaip minėta pirmiau, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė dalyje ginčo nenustatęs atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, o kitoje dalyje padarytą žalą (nuostolius) įskaitęs į gautą naudą, tačiau apeliantė su tokiu teismo vertinimu nesutiko. Pirmą kartą šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą ir pripažino, kad visos sąlygos taikyti atsakovui civilinės atsakomybės institutą už bendrovei padarytą žalą egzistuoja, tačiau ieškinį patenkino tik iš dalies. Kasacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo A. Z. kasacinį skundą, grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui dalyje dėl netinkamai nustatytos ieškovei padarytos žalos (jos fakto bei dydžio), kaip vienos iš būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Todėl teisėjų kolegija iš naujo įvertina byloje esančius įrodymus ir pasisako dėl šios civilinės atsakomybės sąlygos.
Dėl faktinių aplinkybių
25. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla (teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 4 d.). Bankroto administratorei buvo perduotas paskutinis, t. y. 2018 m. sausio 1 d.–2018 m. gegužės 31 d. laikotarpio balansas. Jame apskaitytas toks bendrovės turtas: 186 Eur vertės ilgalaikis (materialusis) turtas; 69 976 Eur vertės atsargos; 326 Eur vertės pinigai ir pinigų ekvivalentai; 116 827 Eur per vienerius metus gautinos sumos.
26. Bendrovės vadovu nuo 2008 m. spalio 22 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo buvo atsakovas A. Z.
27. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtintas bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kurių reikalavimų bendra suma sudaro 17 937,12 Eur.
Dėl 186,25 Eur žalos
28. Reikalavimo dalį, susijusią su 186,25 Eur suma, apeliantė grindė 2018 m. gegužės 31 d. balanse apskaityto ir bankroto administratorei neperduoto ilgalaikio (materialiojo) turto verte. Bendrovės 2018 m. gegužės 31 d. balanse ilgalaikis (materialusis) turtas apskaitytas 187 Eur suma. Pagrindinių priemonių apskaitos lentelėje 2017 m. 04 KETV. šis turtas apskaitytas 186,55 Eur suma ir nurodyta, kad turtą sudaro: formatinio pj. staklės (2 vnt.), pjūklai (8 vnt.), briaunų klijavimo staklės, įrankių komplektas. Bankroto administratorė apskaitos lentelės duomenis laikė tikslesniais už balanso duomenis, prašydama priteisti 186,25 Eur žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovą neįrodžius, kad minėtame balanse apskaitytas turtas buvo nelikvidus ir (arba) buvo nurašytas, todėl nusprendė, kad atsakovas padarė apeliantei 186,25 Eur žalą.
29. Kasacinis teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl 186,25 Eur dydžio žalos padarymo ieškovei pagrįsta, todėl teisėjų kolegija dėl to išsamiau nepasisako.
Dėl 325 Eur žalos
30. Reikalavimo dalį, susijusią su 325 Eur suma, apeliantė grindė bankroto administratorei neperduota 2018 m. gegužės 31 d. balanse apskaityta grynųjų pinigų suma. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimą atmetė nustatęs, kad, bankroto administratorei perėmus bendrovės valdymą, apeliantės banko sąskaitoje „Swedbank“, AB buvo 662,23 Eur piniginių lėšų, t. y. daugiau, negu buvo apskaityta 2018 m. gegužės 31 d. balanse, o bankroto administratorė jokių papildomų skaičiavimų, pagrindžiančių piniginių lėšų judėjimą ir jų trūkumą (neperdavimą administratorei), atitinkamai, ir 325 Eur žalos padarymą bendrovei nepateikė.
31. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė teigia, kad: 1) buhalterė R. S. paliudijo, jog jos apskaitoje nurodyti duomenys yra teisingi; 2) administratorei neperduoti dokumentai, koks buvo įmonės kasos judėjimas nuo 2015 m.; 3) į bendrovės banko sąskaitą pervestos šios sumos: 382 Eur (2018 m. liepos 2 d.), 400 Eur (2018 m. liepos 10 d.). Apeliantės vertinimu, tai patvirtina, kad 2018 m. gegužės 31 d. balanse apskaityta 325 Eur lėšų suma, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, yra bendrovės kasoje buvusios piniginės lėšos.
32. Kasacinis teismas, grąžindamas bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atkreipė dėmesį į tai, kad į bendrovės 2018 m. gegužės 31 d. balanso eilutę „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ įrašoma visų jos turimų lėšų bei jų ekvivalentų (pvz., grynųjų pinigų kasoje ir banko sąskaitose, banko čekių, perlaidų) vertė, ne tik grynieji pinigai. Taigi, vertinant šiuo aspektu teisiškai nereikšmingi tokie apeliantės skundo argumentai, kad buhalterė R. S. teisme patvirtino jos parengtos finansinės apskaitos duomenų teisingumą. Visgi atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, kad iš pirmiau apeliacine tvarka šią bylą nagrinėjusio teismo argumentų nėra aišku, kuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog 325 Eur buvo lėšos kasoje, o ne banko sąskaitoje ir kodėl vertinama, kad visą šią suma atsakovas nepagrįstai pasisavino, atsižvelgiant į banko sąskaitoje buvusias 662,23 Eur lėšas bei jų perdavimą bankroto administratorei, teisėjų kolegija dar kartą įvertina su šiuo klausimu susijusius bylos įrodymus.
33. Pirma, 325 Eur piniginės lėšos, nepriklausomai nuo jų faktinio buvimo vietos (kasoje ar banko sąskaitoje) užfiksuotos kaip jau buvusios bendrovėje parengiant 2018 m. gegužės 31 d. balansą. Antra, nors bankroto administratorei neperduota kasos knyga, kuri leistų identifikuoti, ar 325 Eur piniginės lėšos buvo būtent kasoje, ar jos buvo išduotos iš kasos pagal avansines apyskaitas ar kitus dokumentus, ar jomis buvo padengtos bendrovės išlaidos, tačiau byloje yra kitų administratorei perduotų dokumentų, kurių analizė bei vertinimas leidžia nustatyti piniginių lėšų šiai ginčo daliai aktualiu laikotarpiu judėjimą ir (ar) trūkumą.
34. Apeliantė į nagrinėjamą bylą yra pateikusi Didžiosios knygos išrašą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. (pasirašytą vyr. buhalterės R. S.), kuriame nurodyta, kad kasos likutis laikotarpio pabaigai – 312,81 Eur, atsiskaitomoji sąskaita (KORTE; teisėjų kolegijos pastaba: daugiau įrašų neįskaitoma, labiau tikėtina, su mokėjimo kortele susieta sąskaita), kurios likutis 0,73 Eur, atsiskaitomoji sąskaita, kurios likutis 11,35 Eur. Visų šių Didžiojoje knygoje užfiksuotų kaip esančių bendrovėje lėšų matematinė sudėtis – 324,89 Eur – faktiškai ir atitinka apeliantės 2018 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis įrodinėjamą 325 Eur žalos dydį.
35. Iš byloje esančio bendrovės banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. matyti, kad 2018 m. sausio 1 d. šioje sąskaitoje buvo 1,38 Eur likutis; užfiksuota bendrovės debeto apyvarta 2018 m. gruodžio 31 d. momentu sudaro 2 579,19 Eur, o kredito apyvarta 2018 m. gruodžio 31 d. – 3 242,80 Eur. Atėmus iš kredito apyvartos nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovės gautas sumas ir, atitinkamai, iš debeto apyvartos jos išleistas sumas, gaunama, kad debeto apyvarta 2018 m. gegužės 31 d. – 2 198,07 Eur, o kredito apyvarta 2018 m. gegužės 31 d. – 2 210,80 Eur, likutis – 11,35 Eur, t. y. toks, koks nurodytas Didžiosios knygos išraše (2 210,80 Eur – 2 198,07 Eur – 1,38 Eur (2018 m. sausio 1 d. sąskaitos likutis)=11,35 Eur). Duomenų apie atsiskaitomojoje sąskaitoje (KORTE) esančius ar nesančius 0,73 Eur į bylą nepateikta.
36. Vadinasi, 312,81 Eur piniginės lėšos, kurios buvo užfiksuotos bendrovės Didžiojoje knygoje kaip esančios kasoje (žr. šio sprendimo 34 punktą), taip pat ir 2018 m. gegužės 31 d. balanse kaip 325 Eur sudėtinė dalis, viena vertus, galėjo būti tik kasoje, o ne banko sąskaitoje (jos likutis 2018 m. gegužės 31 d. tebuvo 11,35 Eur), kita vertus, jų faktiškai neliko, tuo leidžia įsitikinti pirmiau aptarti įrodymai. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie nurodyto kasos likučio, t. y. 312,81 Eur panaudojimą po 2018 m. gegužės 31 d. bendrovės veikloje (panaudojimą liudijantys kasos dokumentai bankroto administratorei nebuvo perduoti), taip pat nėra duomenų, kad šios lėšos iš kasos buvo pervestos į kurią nors bendrovės sąskaitą, konstatuotina, kad apeliantė įrodė, jog atsakovas neteisėtais veiksmais (neperdavęs kasoje buvusių pinigų ir neįrodęs jų panaudojimo bendrovės interesais) padarė bendrovei mažesnę, nei buvo prašoma šioje ginčo dalyje priteisti, t. y. 312,81 Eur žalą.
Dėl 22 004,16 Eur žalos
37. Reikalavimo dalį, susijusią su 22 004,16 Eur suma, apeliantė grindė netekta galimybe tokio dydžio skolą išieškoti iš debitorių, kadangi bankroto administratoriui nebuvo perduoti debitorių skolas patvirtinantys dokumentai. Remdamasis byloje surinktais įrodymais, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 17 iš 19 ieškinyje nurodytų debitorių su bendrove yra atsiskaitę; debitorė UAB Paslaugų priežiūros centras atsiskaitė su ieškove tik iš dalies, jos skolos likutis – 2 100 Eur; nėra duomenų apie debitoriaus N. P. 448,92 Eur skolos sumokėjimą. Įvertinęs duomenis apie atsakovo į asmeninę sąskaitą gautų debitorių lėšų sumą (14 375,24 Eur) ir atsakovo asmeninėmis lėšomis (23 244,75 Eur) vykdytus atsiskaitymus su ieškovės kreditoriais, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad jų skirtumas – 8 869,51 Eur suma – padengia ieškovei padarytą žalą dėl to, kad atsakovas neperdavė dokumentų apie debitorės UAB Paslaugų priežiūros centro 2 100 Eur skolos ir N. P. 448,92 Eur skolos atsiradimo pagrindus.
38. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentu, kad atsakovo iš bendrovės debitorių gauti pinigai yra bendrovės turtas, kuris, iškėlus bankroto bylą, turėtų būti perduodamas bankroto administratoriui. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas tvirtina, kad visas iš bendrovės debitorių gautas lėšas jis panaudojo atsiskaitymams su bendrovės kreditoriais. Šias aplinkybes atsakovas grindžia byloje pateiktu savo asmeninės sąskaitos išrašu už 2017 m. sausio 1 d.–2019 m. sausio 1 d. laikotarpį (reg. Nr. DOK-1781), kuris patvirtina, kad atsakovas atliko mokėjimus įvairioms įmonėms (UAB „Tele2“, UAB „Bitė Lietuva“ ir kt.), mokėjimo paskirtyje nurodydamas „uz uab bresta“ ar pan. Iš minėto sąskaitos išrašo atrinktų duomenų apie atsakovo atliktus mokėjimus už bendrovę (reg. Nr. DOK-3382) taip pat matyti, kad bendra šių mokėjimų suma yra 24 390,87 Eur, t. y. net didesnė nei ta, kurią nurodė atsakovas savo procesiniuose dokumentuose (23 244,75 Eur). Taip pat matyti, kad visi mokėjimai, išskyrus paskutinįjį, atlikti dar iki teismo nutarties, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo (tik 2018 m. lapkričio 30 d. mokėjimas, kurio suma 34 Eur, gavėjai UAB „Tele2“ už bendrovę atliktas jau po minėtos nutarties įsiteisėjimo).
39. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-701/2021 31 punktą).
40. Apeliantės pozicija, kad atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog jis atsiskaitė būtent su bendrovės kreditoriais, stokoja pagrįstumo. Iškėlus bankroto bylą bendrovės dokumentai turėjo būti perduoti administratorei, todėl egzistuoja galimybė įsitikinti, ar į bylą pateiktame atsakovo sąskaitos išraše nurodytos konkrečios įmonės, kurioms atlikti mokėjimai už bendrovę, buvo (ar nebuvo) pastarosios kreditorės. Šią informaciją, siekdama paneigti atsakovo atsikirtimus į ieškinį, bankroto administratorė galėjo patikrinti ir kreipdamasi į nurodytas įmones, taip pat galėjo kreiptis į VMI dėl duomenų iš PVM sąskaitų faktūrų registro pateikimo. Tokių įrodymų ieškovė byloje nepateikė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo sąskaitos išrašo duomenys apie atliktus mokėjimus už bendrovę, nesant jokių kitų įrodymų, kurie leistų manyti priešingai, teikia pagrindą išvadai, jog atsakovas iš bendrovės debitorių gautas lėšas panaudojo bendrovės interesais ir jos naudai, t. y. atsiskaityti su jos kreditoriais. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantei buvo padaryta atitinkamo dydžio žala. Be kita ko, ir šią bylą išnagrinėjęs kasacinis teismas vertino, kad nustačius, jog ieškinyje nurodytų dalies debitorių skola ieškovei nebeegzistuoja, nėra pagrindo teigti, kad šias (nebeegzistuojančias) skolas patvirtinančių dokumentų neperdavimu ieškovei buvo padaryta žala (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties 63 punktą).
41. Apeliacinės instancijos teisme neginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta faktinė aplinkybė, kad nesumokėta liko 2 100 Eur bendrovės debitorės UAB Paslaugų priežiūros centras skola bendrovei, taip pat debitoriaus N. P. 448,92 Eur skola. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas yra sumokėjęs bendrovės kreditoriams 8 869,51 Eur didesnę sumą, nei gavo iš debitorių, būtent savo asmeninėmis lėšomis ir tai pripažino bendrovės gauta nauda, padengiančia jo neveikimu, neperdavus bankroto administratorei dokumentų apie debitorių UAB Paslaugų priežiūros centro 2 100 Eur ir N. P. 448,92 Eur skolų atsiradimo pagrindus, padarytą žalą.
42. Tačiau teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai negali pritarti. Žalos, padarytos dėl bankroto administratoriui neperduotų dokumentų, kuriais remiantis būtų buvę galima siekti išsiieškoti minėtas skolas iš bendrovės debitorių UAB Paslaugų priežiūros centro ir N. P., t. y. 2 100 Eur ir 448,92 Eur (iš viso 2 548,92 Eur), atlyginimo negalima įskaityti į atsakovo asmeninėmis lėšomis už bendrovę sumokėtą sumą jos kreditoriams. Tokius atsakovo veiksmus galima būtų vertinti kaip prievolės už kitą asmenį įvykdymą ar paskolą bendrovei, bet ne kaip žalos atlyginimą, faktiškai taip šią ginčo dalį ir išsprendė pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie bendrovės gautos iš atsakovo naudos įskaitymą į jo padarytą žalą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė byloje įrodė, jog bendrovei buvo padaryta 2 548,92 Eur dydžio žala nurodytais atsakovo neteisėtais veiksmais (neveikimu).
Dėl 69 976 Eur žalos
43. Ieškinio reikalavimo dalį, susijusią su 69 976 Eur suma, apeliantė grindė neperduotų 2018 m. gegužės 31 d. balanse apskaityta atsargų verte. Pirmosios instancijos teismas tokį apeliantės reikalavimą atmetė, o apeliantė savo nesutikimą su šia skundžiamo teismo sprendimo dalimi grindžia neteisingu įvertinimu, kad ginčo turtas buvo ne atsargos, o utilizuotos atliekos, tvirtindama priešingai, t. y. kad šis balanse nurodytas turtas (atsargos) egzistuoja ir turėjo būti perduotas bankroto administratorei.
44. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepaneigiančius pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad bendrovės 2018 m. gegužės 31 d. balanse apskaitytos 69 976 Eur vertės atsargos faktiškai buvo gamybos atliekos (baldinių plokščių atraižos). Šias aplinkybes nurodė ne tik atsakovas, jas patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta buhalterė R. S., kuri parengė minėtą balansą. Liudytoja patvirtino, kad minėtos atliekos turėjo būti utilizuotos, tačiau bendrovė to nepadarė. Atsakovo procesiniuose dokumentuose paaiškinta, kad nutraukus bendrovės veiklą visos šios atliekos liko nuomojamose patalpose ir patalpų nuomotojos UAB „Domas“ buvo išvežtos ir utilizuotos. Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje pateiktas UAB „Domas“ 2020 m. balandžio 8 d. raštas (reg. Nr. DOK-11381), kuriame nurodyta, kad nutraukus nuomos sutartį su bendrove patalpose buvo paliktas didelis kiekis baldinių plokščių atraižų, kurios sudarė didžiąją dalį atliekų, šias atliekas utilizavo UAB „Ekonovus“ naujojo patalpų nuomininko užsakymu.
45. Kasacinis teismas, grąžindamas bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat yra pasisakęs šiuo aspektu bei nurodęs, kad abiejų instancijų teismams pripažinus balanse apskaitytą turtą gamybos atliekomis ir nesant byloje tokį vertinimą paneigiančių įrodymų, nebuvo pagrindo dėl ieškovei padarytos žalos dydžio spręsti pagal balanse nurodytą turto (atsargų) 69 976 Eur vertę. Tokiu atveju byloje turėjo būti nustatoma ir vertinama, kokia žala ieškovei galėjo būti padaryta atitinkamo kiekio gamybos atliekų neperdavimu. Be to, kasacinis teismas atkreipė dėmesį dar ir į tokią aplinkybę, kad baldinių plokščių atliekų perdavimas apeliantei bei jų sunaikinimas teisės aktų nustatyta tvarka (tokia pareiga tenka bankrutavusio juridinio asmens bankroto administratoriui) galėtų būti susijęs ir su papildomomis išlaidomis jas utilizuojant.
46. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė, kad bendrovės 2018 m. gegužės 31 d. balanse kaip atsargos apskaitytos gamybos atliekos (baldinių plokščių atraižos) realiai turėjo kokią nors vertę. Apeliantė nepateikė įrodymų, kuriais remiantis galima būtų padaryti išvadą, jog tokio pobūdžio gamybos atliekos, t. y. būtent baldinių plokščių atraižos, gali būti realizuojamos rinkoje, kokią naudą bankrutavusi bendrovė būtų galėjusi gauti, jeigu šios gamybos atliekos būtų perduotos bankroto administratorei, nors pareiga įrodyti žalos faktą bei dydį tenka ieškovui.
47. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuoja, kad byloje nesama jokių objektyvių duomenų pripažinti, jog bendrovei buvo padaryta 69 976 Eur (ar kitokio dydžio) žala dėl atsakovo neperduotų į 2018 m. gegužės 31 d. balansą įrašytų atsargų, kurios faktiškai pagal byloje surinktų įrodymų visumą pripažintinos gamybos atliekomis, neturinčiomis realios vertės (CPK 185 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
48. Teisėjų kolegija, iš naujo išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad apeliantei buvo padaryta 186,25 Eur žala dėl bankroto administratoriui neperduoto balanse apskaityto ilgalaikio (materialiojo) turto, 312,81 Eur žala dėl bankroto administratoriui neperduotų bendrovės kasoje buvusių grynųjų pinigų ir 2 548,92 Eur žala dėl bankroto administratoriui neperduotų dokumentų, kuriais remiantis būtų buvę galima pareikšti atitinkamus reikalavimus bendrovės debitoriams UAB Paslaugų priežiūros centrui ir N. P., iš viso – 3 047,98 Eur (186,25 Eur + 312,81 Eur + 2 548,92 Eur). Pažymėtina, kad 186,25 Eur ir 312,81 Eur žalos atlyginimui skirtų sumų negalima įskaityti į atsakovo asmeninėmis lėšomis už bendrovę sumokėtas jos kreditoriams sumas dėl tos pačios priežasties, kaip ir 2 548,92 Eur sumos (žr. šio sprendimo 42 punktą).
49. Nustačius, kad ieškovei padaryta 3 047,98 Eur dydžio žala, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys patenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo A. Z. ieškovei BUAB „Bresta“ 3 047,98 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 047,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
50. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis).
51. Apeliantė nepateikė duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas byloje nesprendžiamas.
52. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas patyrė 550 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 250 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 350 Eur už tripliko parengimą bei 50 Eur už įrodymų rinkimą. Atsakovo patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų maksimalių sumų, todėl šios išlaidos kompensuotinos pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją.
53. Apeliantė prašė priteisti 92 491,52 Eur sumą. Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. nauju sprendimu priteisiant jai 3 047,98 Eur sumą žalai atlyginti, laikytina, kad patenkintų reikalavimų dalis sudaro 3,30 proc., o atmestų – 96,70 proc. Todėl atsakovui iš apeliantės priteistina 531,85 Eur (550 Eur × 96,70 proc.) advokato teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
54. Taip pat pirmosios instancijos teisme patirta 10,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas šias išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, buvo priteisęs valstybei iš apeliantės (CPK 96 straipsnis). Paskirsčius jas šalims pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, apeliantei tektų pareiga atlyginti 9,90 Eur šių išlaidų dalį, o likusi atsakovui tenkanti mokėti jų dalis neviršytų minimalios 5 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K- 2). Todėl šios išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 1 ir 6 dalys).
55. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Apeliantė, kaip bankrutavęs juridinis asmuo, pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Nuo patenkintos ieškinio dalies (3 047,98 Eur) mokėtinas žyminis mokestis už ieškinį, pateiktą elektroninių ryšių priemonėmis, yra 69 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir šio straipsnio 7 dalis). Atsakovas nėra atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, taigi iš jo turėtų būti priteisiamos valstybei 69 Eur žyminio mokesčio išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
56. Kita vertus, bylą nagrinėjant kasaciniame teisme atsakovas sumokėjo 647 Eur žyminį mokestį už kasacinį skundą, tačiau pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas ne tik pats bankrutavęs subjektas, bet ir kiti asmenys tokiose bylose yra atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinius ir kasacinius skundus mokėjimo. Todėl atsakovui grąžintinas 647 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už kasacinį skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir šio straipsnio 5 dalis). Atlikus atsakovo mokėtino valstybei 69 Eur žyminio mokesčio įskaitymą į 647 Eur jam grąžintiną sumą, atsakovui lieka grąžinti 578 Eur žyminio mokesčio dalį, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi šiuo sprendimu (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. Z. (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Bresta“ (juridinio asmens kodas 301531672) 3 047,98 Eur (tris tūkstančius keturiasdešimt septynis eurus 98 ct) žalos atlyginimo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (3 047,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bresta“ (juridinio asmens kodas 301531672) administravimo išlaidoms skirtų lėšų atsakovui A. Z. (duomenys neskelbtini) 531,85 Eur (penkis šimtus trisdešimt vieną eurą 85 ct) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
Grąžinti atsakovui A. Z. (duomenys neskelbtini) 578 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą 2022 m gegužės 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 19194988, permoką.
Teisėjai Marius Bajoras
Dalia Kačinskienė
Žilvinas Terebeiza