Civilinė byla Nr. 2-132-647/2012
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02426-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
20.2; 21.4; 24.1.1;34.4.1;
99.5;113.1; 114.4; 116.4.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
Lietuvos Respublikos Vardu
2012 m. spalio 8 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius,
sekretoriaujant V.Liaubienei,
dalyvaujant ieškovei L. V., jos atstovei adv. A.Petronytei,
atsakovei N. K., jos atstovui adv. A.Putnai,
tretiesiems asmenims V. S., Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarei A.Kielienei,
vertėjai A.Stančinskai,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. (L. V.) patikslintą ieškinį atsakovei N. K., tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarei Astai Kielienei, V. S. dėl testamento ir palikimo priėmimo nuginčijimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė L. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: J. K. 2008-04-24 sudarytą oficialųjį testamentą pripažinti negaliojančiu, kadangi testamento sudarymo metu mirusioji J. K. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; pripažinti kad atsakovė N. K. neteisėtai priėmė palikimą po J. K. mirties kaip testamentinė įpėdinė.
Nurodė, kad ieškovės mirusios mamos M. K. (A) sesuo - ieškovės teta J. K. mirė 2011-03-09. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto 32-ąjį notarų biurą, su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir pateikė tetos pasirašytą ir 2004-12-15 Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro notarės G. Šiško patvirtintą J. K. pasirašytą testamentą. 2011 m. gegužės 27 d. Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarė L. M., atsisakydama atlikti notarinį veiksmą - priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo informavo, kad yra sudarytas vėlesnis J. K. testamentas, o ieškovės naudai sudarytas testamentas yra panaikintas. J. K. savo paskutiniuoju 2008-04-24 oficialiuoju testamentu visą savo turtą paliko kitai tos pačios eilės giminaitei, ieškovės pusseserei - atsakovei N. K., kuri yra viena iš trijų testatorės dukterėčių. 2011-03-30 atsakovė N. K. priėmė palikimą. Testatorė J. K. turi 3 dukterėčias, iš kurių viena yra ieškovė, kita - atsakovė, o trečioji - V. S., kuri į bylos nagrinėjimą įtraukta trečiojo asmens ieškovės pusėje teisėmis. Visi kiti pirmos-ketvirtos eilės įpėdiniai yra mirę. Teismui patenkinus ieškinį ir pripažinus J. K. paskutinįjį 2008-04-24 testamentą negaliojančiu, palikimas atitektų įstatyminiams įpėdiniams. Kadangi J. K. vyras yra miręs, vaikų ji neturėjo, seserų ir brolių taipogi nebeturi, artimiausios įstatyminės įpėdinės yra mirusiosios dukterėčios. J. K. sunkiai sirgo jau nuo 2004 metų, dėl šios priežasties 2008-04-24 oficialiojo testamento sudarymo metu testatorė tikrai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, tai patvirtina šios aplinkybės: J. K. dar 2006 metais buvo gydyta Respublikinėje Psichiatrijos ligoninėje ir jai diagnozuotas lėtinis progresuojantis psichikos susirgimas - demencija sergant mišria Alzheimerio liga. Dėl minėtų susirgimų ji buvo dezorientuota, atlikdavo įvairius nepaaiškinamus veiksmus, dėl sunkios ligos ji viena nesugebėjo išspręsti paprasčiausių buitinių klausimų, savo veiksmais galėjo padaryti sau ir savo turtui didelių rūpesčių ir materialinių nuostolių, nes dėl ligos ji negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl negalėjo ir sudaryti testamento atitinkančio jos valią. Tokios faktinės aplinkybės buvo nustatytos Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-316-51/2008, kurioje buvo atlikta teismo medicininė-psichiatrinė ekspertizė, o ekspertai pateikė savo išvadas teismui, jog J. K. sunkiai sirgo ir negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės jau 2004 metais. Vilniaus apygardos teismas 2008-09-15 savo sprendime minėtoje civilinėje byloje konstatavo, kad: „bylos nagrinėjimo eigoje aiškinantis aplinkybes apie ieškovės sveikatos būklę, buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė. Jos metu konstatuota, kad ieškovei dar iki ginčijamo įgaliojimo sudarymo buvo diagnozuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas — demencija sergant mišria Alzheimerio liga, dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (t. 1 b.l, 168-170). Ši ekspertų išvada yra nepaneigta ir galiojanti.". Minimos ekspertizės pagrindu teismas pripažino J. K. pasirašytą 2004-07-12 įgaliojimą negaliojančiu, o Lietuvos Apeliacinis teismas šį sprendimą paliko nepakeistą. Todėl yra akivaizdu, kad lėtinis progresuojantis sutrikimas - demencija, sergant mišria Alzheimerio liga, su iš to sekančiomis pasekmėmis dėl savo veiksmų reikšmės nesuvokimo ir nevaldymo, yra pagrindas pripažinti ir vėliau sudarytą 2008-04-24 testamentą negaliojančiu dėl testatorės negalėjimo suvokti savo veiksmų reikšmės, kadangi tokia progresuojanti liga yra nepagydoma, o ligonio būklė tik sunkėja. Kadangi atsakovė pateikė notarei pareiškimą kaip testamentinė įpėdinė, kartu su pareiškimu notarui pateikdama ir jos naudai sudarytą 2008-04-24 testamentą, nors gerai žinojo, kad mirusioji teta nuo 2004 metų serga sunkia psichine liga, todėl ieškovė yra įsitikinusi, kad turi teisę ginčyti ne tik mirusiosios J. K. pasirašytą testamentą, bet ir atsakovės palikimo priėmimo teisėtumą Lietuvos Respublikos CK 5.8 str. pagrindu.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį. Nurodė, kad kai teta ir jos vyras buvo gyvi, ji juos prižiūrėjo. Kai mirė tetos vyras, N. K. sužinojo ir pradėjo bendrauti su teta. Pas tetą gyvenęs nuomininkas ieškovei pasakojo, kad N. K. tetą nuteikinėjo prieš ieškovę. Nuo ieškovės buvo slepiama, kad teta sudarė testamentą N. K. naudai, jis pasakojo, kad notarė buvo atvežta į butą, viskas buvo daroma slaptai.
Atsakovė N. K. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi mano, jog J. K. 2008-04-28 oficialusis testamentas yra teisėtas ir pripažinti jį tuo pagrindu, kad J. K. sudarė šį testamentą negalėdama suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, nėra pagrindo. 2008-04-28 oficialusis testamentas buvo sudarytas dalyvaujant notarei A.Kielienei, kuri pati patvirtindama testamentą, įsitikino testatorės veiksnumu. Atsakovė, iki J. K. mirties ją prižiūrėjo, rūpinosi bei teikė jai visokeriopą pagalbą. Mirus J. K., rūpinosi jos laidotuvėmis ir kapų sutvarkymu. Ieškovė nėra prisidėjusi teikiant bet kokią pagalbą, todėl suprantama, kad J. K. gera valia paliko atsakovei visą jai priklausantį turtą. Todėl šiuo atveju, sprendžiant klausimą galėjo ar negalėjo asmuo sudarydamas testamentą, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, reikia atsižvelgti ne tik į asmens būseną sudarant testamentą, bet ir patį testamento turinį, jo naudingumą ar žalingumą bei testamento pagrįstumą. Jei oficialusis testamentas atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, tokį testamentą nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu. Šiuo atveju teismas privalo aiškintis ir analizuoti visas aplinkybes, bei įsitikinti, kaip ir kokiais profesiniais kriterijais remdamiesi medikai psichiatrai suvokia asmens nesugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, vertinti visus įrodymus, įvertinti sudaryto oficialiojo testamento protingumo ir teisingumo kriterijus ir kt. Ieškovės pateiktas teismui 2008-09-15 Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuriame nurodoma, kad J. K. buvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė ir nustatyta, kad ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, paimtas iš teismo sprendimo konteksto. Pačioje teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadoje teigiama, kad 2004-01-12 įgaliojimo sudarymo metu J. K. sirgo ir negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Taigi nėra žinoma, kad 2008-04-24 oficialiojo testamento sudarymo metu ji buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Prašė ieškinį atmesti
Teismo posėdyje atsakovė N. K., palaikydama atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad tetą prižiūrėjo 3 seserys, vežiojo pas gydytojus, teta sirgo cukriniu diabetu, širdies ligomis. Kai mirė tetos vyras, butas buvo parduotas. J. K. sakė, kad nori sudaryti testamentą ir palikti turtą tiems, kas ją prižiūri, todėl ji sudarė testamentą atsakovės naudai. Kalbėdama apie L. V. teta sakė, kad nenori matyti vagių. Ji buvo veiksni, galėjo išeiti į lauką, naudojosi dujomis, šildėsi valgį, buvo adekvati, viską suprato. Notarė atvažiavo į namus, nes J. K. buvo sunku leistis laiptais. Advokatas A.Putna dalyvavo surašant testamentą. J. K. nežinojo, kad buvo parduotas jos butas, ji norėjo butą susigrąžinti. Tada atsakovė nuvežė ją pas notarę G.Šiško.
Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, bei nurodė, kad pasinaudojant J. K. ir jos vyro būkle, buvo parduotas jų butas, paimti pinigai. Tik įsikišus atsakovei, pavyko pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, testamentą iš dalies pripažinti negaliojančiu. J. K. sirgo, jai buvo reikalinga priežiūra. N. K. prižiūrėjo ir palaidojo J. K.. Ji paliko testamentu turtą atsakovei. Testamentas buvo surašytas namuose, dalyvavo notaras. Vadovautis tik teismo psichiatrinės ekspertizės išvada – neprotinga ir neteisinga. 2008-04-28 jis buvo J. K. gyvenamosios vietos adresu, ten atvyko notarė, kuri su J. K. bendravo kitiems asmenims nedalyvaujant. Kas tarėsi dėl notarės iškvietimo – nežino.
Tretysis asmuo V. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka, palaiko visus ieškinyje išdėstytus ieškovės motyvus ir aplinkybes. Ji žinojo apie savo tetos J. K. sunkią ligą, atsakovė N. K. taipogi žinojo šią aplinkybę, todėl palaiko ieškovės reikalavimus panaikinti J. K. sudarytą testamentą, bei pripažinti, kad atsakovė priėmė palikimą neteisėtai.
Teismo posėdžio metu tretysis asmuo V. S. su ieškiniu sutiko, nurodė, kad L. V. ir jos vyras J. K. prižiūrėjo, pas gydytoją vežiojo. J. K. ir J. G. nenorėjo atsakovės naudai surašyti testamento.
Tretysis asmuo Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarė A.Kielienė teismui pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jis yra nepagrįstas. Nors ieškovė nurodo, kad dėl testatorei diagnozuoto psichikos sutrikimo ji, 2004 m. sudalydama įgaliojimą, kurio teisėtumo klausimas buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-316-51/2008, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tačiau L. V. ieškiniu prašomas pripažinti negaliojančiu oficialusis testamentas buvo sudarytas 2008 m., ir per tą laiką J. K. sveikatos būklė galėjo pasikeisti. Notaras, tvirtindamas sandorius, ne tik nustato sandorį sudarančio asmens tapatybę, bet ir įsitikina kiekvieno sandorį sudarančio asmens veiksnumu, bei jo laisva valia sudaryti konkretų sandorį. Bendraudama su notare ginčijamo testamento sudarymo metu, testatorė J. K. buvo adekvati, sąmoninga, atsakinėjo į klausimus, suprato notarės paaiškinimus, suprato ir suvokė testamento surašymo teisines pasekmes. Jai buvo išaiškintos LR CK 5.20 straipsnio nuostatos, teisė pakeisti, papildyti ir panaikinti testamentą. Testamento sudarymo metu testatorė išreiškė savo valią palikti turtą testamentinei įpėdinei N. K.. Testatorė J. K. nebuvo teismo pripažinta neveiksnia, ir jos veiksnumas teismo sprendimu nebuvo apribotas. Notarei, bendraujant su J. K. nekilo jokių abejonių dėl jos veiksnumo. Jeigu būtų buvę priešingai, ar būtų kilę kokių nors abejonių dėl testatorės veiksnumo, notarė būtų atsisakiusi patvirtinti J. K. testamentą. Nurodė, kad ieškovė neginčija atsakovės, kaip įstatyminės penktos eilės įpėdinės, paveldėjimo pagal įstatymą teisės, tai yra N. K. teisės paveldėti J. K. turtą pagal įstatymą kartu su kitais įstatyminiais palikėjos penktos eilės įpėdiniais, tuo atveju, jei prašomas pripažinti negaliojančiu testamentas būtų nuginčytas, ir palikėjos turtas būtų paveldimas pagal įstatymą. N. K. yra priėmusi J. K. palikimą, ir, netgi tuo atveju, jei J. K. turtas bus paveldimas pagal įstatymą, N. K. galės jį paveldėti pagal įstatymą kartu su kitais palikėjos penktos eilės įpėdiniais.
Teismo posėdžio metu tretysis asmuo notarė A.Kielienė paaiškino, kad nepamena, kokį notarinį veiksmą atliko, nepamena žmonių, bet nurodė, kad nėra nei vienos priežasties jai, kaip notarei, patvirtinti psichiškai nesveiko žmogaus testamento. Jei testamentas buvo patvirtintas, reiškia, kad nebuvo jokių abejonių. Notarą į namus gali išsikviesti bet kas. Paveldėjimo bylą veda kitas notaras.
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2004-12-15 Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarė G.Šiško patvirtino J. K., gyvenančios (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną surašytą testamentą (registro Nr. GŠ-12999), kurio J. K. jai priklausančią ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei visą kitą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palieka L. V., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) (b.l. 23). Ieškovė L. V. ir atsakovė N. K. yra pusseserės, J. K. buvo jų teta (b.l. 18-19, 24-29). J. K. mirė 2011-03-09 (b.l. 69), po jos mirties atsakovė kreipėsi į Vilniaus m. 31-ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, nurodydama, kad mirusioji J. K. 2008-04-24 testamentu paliko visą jai priklausantį turtą N. K. (b.l. 68, 70). Atsakovė N. K. priėmė po J. K. mirties likusį palikimą (b.l. 39-40, 77), Vilniaus miesto 32-jame notarų biure paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (b.l. 42, 78). 2011-05-27 Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarė L. M., atsisakydama atlikti notarinį veiksmą - priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, ieškovę L. V. informavo, kad yra sudarytas vėlesnis J. K. testamentas, o L. V. naudai sudarytas testamentas yra panaikintas (b.l. 21-22).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus 2012-05-02 – 06-05 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 82TPK-8/2012 (b.l. 138-142), ekspertai Dr. J. M. (teismo psichiatrė ekspertė, 24 m. ekspertinio darbo stažas), Dr. K. D. (teismo psichiatras ekspertas, 20 m. ekspertinio darbo stažas) ir Z. K. (teismo psichiatrė ekspertė, 24 m. ekspertinio darbo stažas) konstatavo, kad yra pakankamai duomenų leidžiančių vertinti J. K. psichikos būklę testamento pasirašymo metu, t.y. 2008-04-24 - jai konstatuojama: demencija, sergant netipiška arba mišria Alzheimerio liga (F00.2). Pažymėjo, kad vadovaujantis bendrais principais civilinėje teisėje asmuo, sudarantis testamentą, tame tarpe ir sergantis, privalo testamento sudarymo metu nurodyti rūšį, kainą, nuosavybės kiekį, taip pat nurodyti asmenis pretenduojančius į jo palikimą, be to jo valia ir samprotavimai turi būti laisvi ir aiškūs tiek, kad jis sugebėtų nurodyti pretendentų juridines ir moralines teises į paveldimą turtą, įvertinti teisines ir moralines to veiksmo pasekmes. Šio konkretaus atvejo pateikti duomenys apie J. K. psichikos būklę (sutrikimą) leidžia nustatyti ne tik demencijos sindromą testamento pasirašymo metu, bet ir nustatyti demencijos sunkumą (konstatuotas sunkus kognityvinis defektas), kas leidžia teigti, kad J. K. testamento pasirašymo metu (2008-04-24) negalėjo išreikšti savo tikrosios valios. Ekspertai, atsakydami į 2012-01-17 teismo nutartyje pateiktą klausimą, konstatavo, kad: ,,J. K. 2008-04-24, testamento sudarymo dieną, sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - demencija, sergant netipiška arba mišria Alzhaimerio liga, negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti“.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2007-02-13 – 04-03 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 55 (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-316-51/20018, t. 1, b.l. 168-170), ekspertas K.Vaičiulis (teismo psichiatras ekspertas, 9 m. ekspertinio darbo stažas) ir ekspertas R.Augaitis (teismo psichiatras ekspertas, 7 m. ekspertinio darbo stažas) padarė išvadą, kad J. K. 2004-03-17 diagnozuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – demencija. 2004-07-12 įgaliojimo sudarymo metu ji sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – demencija sergant mišria Alzhaimerio liga, todėl negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Teismas pažymi, kad dvejais teismo psichiatrijos ekspertizių aktais, kurie apibūdina J. K. psichikos būklę ketverių metu skirtumu (2004-03-17 ir 2008-04-24) buvo konstatuota, kad J. K. diagnozuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – demencija. sergant mišria Alzhaimerio liga, todėl ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Minimi ekspertizių aktai patvirtina tęstinę J. K. psichikos sutrikimo būklę. Teismas atsižvelgia į nenuoseklią notarės A.Kielienės poziciją, kai atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad nors ekspertų yra nustatyta, kad dėl testatorei diagnozuoto psichikos sutrikimo ji, 2004 m. sudalydama įgaliojimą, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tačiau L. V. ieškiniu prašomas pripažinti negaliojančiu oficialusis testamentas buvo sudarytas 2008 m., ir per tą laiką J. K. sveikatos būklė galėjo pasikeisti, bendraudama su notare ginčijamo testamento sudarymo metu, testatorė J. K. buvo adekvati, sąmoninga, atsakinėjo į klausimus, suprato notarės paaiškinimus, suprato ir suvokė testamento surašymo teisines pasekmes. Jai buvo išaiškintos LR CK 5.20 straipsnio nuostatos, teisė pakeisti, papildyti ir panaikinti testamentą, ji išreiškė savo valią palikti turtą testamentinei įpėdinei N. K.. Notarei, bendraujant su J. K. nekilo jokių abejonių dėl jos veiksnumo (b.l. 62-63). Tačiau teismo posėdyje notarė nurodė, kad jokių konkrečių testamento patvirtinimo aplinkybių, nei žmonių neprisimena (b.l. 178). Teismas pažymi, kad atsakovė tinkamai neišreiškė abejonių dėl ekspertizių išvadų pagrįstumo – neprašė skirti papildomų, pakartotinių, ar kompleksinių ekspertizių. Skirtingi ekspertai dviejose ekspertizėse, apimančias skirtingus laikotarpius priėjo vieningos išvados, todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti pateiktų ekspertizių išvadomis, ar jomis nesivadovauti. Remiantis CPK 197 str. 2 d., oficialieji rašytiniai įrodymai turi didesnę įrodomąją galią, todėl teismas šalių paaiškinimų apie J. K. elgesį ir psichinę būklę nevertina. Teismas įvertinęs, bei vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis ekspertizių išvadomis, o taip pat liudytojų, trečiųjų asmenų, bei jų atstovų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, daro išvadą, kad ieškininis reikalavimas pripažinti negaliojančiu J. K. sudarytą 2008-04-24 oficialųjį testamentą, yra pagrįstas, todėl ieškinys yra tenkintinas.
Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas pripažinti kad atsakovė N. K. neteisėtai priėmė palikimą po J. K. mirties kaip testamentinė įpėdinė yra perteklinis ir yra išspręstas tenkinant pirmąjį ieškininį reikalavimą.
Iš atsakovės N. K. priteistina 3114,90 Lt bylinėjimosi išlaidų (279 Lt žyminis mokestis, 1335,90 Lt už ekspertizės atlikimą ir 1500 Lt už advokato paslaugas) ieškovės L. V. naudai (CPK 93 str. 1 d.).
Iš atsakovės N. K. priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263, 268, 270 str. str.
n u s p r e n d ė :
Ieškinį tenkinti visiškai.
J. K. sudarytą 2008-04-24 oficialųjį testamentą pripažinti negaliojančiu.
Priteisti iš atsakovės N. K. 3114,90 Lt (tris tūkstančius šimtą keturioliką litų 90 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. V. naudai.
Priteisti iš atsakovės N. K. valstybei 17,27 Lt (septynioliką litų 27 ct) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Alfredas Juknevičius