VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 19 d. 

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė, sekretoriaujant Alinai Stimburytei, Justinai Papkovskai,

dalyvaujant ieškovės valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinė atstovui advokatui Pauliui Murauskui, atstovei pagal įgaliojimą D. L., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eksortus“ atstovui advokatui Tomui Petrikui, trečiųjų asmenų M. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos energo projektai“ atstovui advokatui Tomui Petrikui,

žodinio proceso tvarka viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eksortus“ dėl sutarties bei susijusių prekių perdavimo–priėmimo aktų, pavedimų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – M. K., uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos energo projektai“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Ignalinos atominė elektrinė (toliau – ieškovė) ieškiniu kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus:

1) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais tarp ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės „Eksortus“ (toliau – atsakovė) sudarytus:

i.                      nuo 2022-10-11 tarp ieškovės ir atsakovės 2021-11-19 sudarytą apsauginių antklodžių Nr. 1 ir Nr. 2 viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PSt-325(13.66E);

ii.                      ab initio 2022-12-07 prekių perdavimo–priėmimo aktą Nr. 2;

iii.                      ab initio 2022-12-19 ieškovės lėšų bankinį pervedimo nurodymą 43 789,90 Eur su PVM sumai;

iv.                      ab initio 2023-04-06 prekių perdavimo–priėmimo aktą Nr. 3;

v.                      ab initio 2023-04-27 ieškovės lėšų bankinį pervedimo nurodymą 32 912,00 Eur su PVM sumai.

2)       Taikyti restituciją natūra, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės:

i.                      76 701,90 Eur su PVM sumą;

ii.                      Priteisti atsakovės UAB „Eksortus“ naudai iš ieškovės VĮ Ignalinos atominės elektrinės šias prekes: pagal 2022-12-07 prekių perdavimo–priėmimo aktą Nr. 2 perduotų 154 vnt. švininių antklodžių Nr. 1, Nuvia Protection NuRAD 5710 R; pagal 2023-04-06 prekių perdavimo–priėmimo aktą Nr. 3 perduotų 170 vnt. švininių antklodžių Nr. 2, Nuvia Protection NuRAD 5710 R.

3)       Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad:

1.1.                      Ieškovė paskelbė viešąjį konkursą, kurio laimėtoja buvo pripažinta atsakovė. Šiuo pagrindu tarp ieškovės ir atsakovės 2021 m. lapkričio 19 d. buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis.

1.2.                      Sutarties vykdymo metu įsigaliojo 2022-04-08 Tarybos reglamentas Nr. (ES) 2022/576, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje. Šio reglamento 5 k straipsnio 1 dalies b) punktas įtvirtino draudimus viešųjų pirkimų sutarčių atžvilgiu. Draudimai įsigaliojo ir tapo privalomais pilna apimtimi visoje Europos Sąjungoje nuo 2022 m. spalio 11 d., pasibaigus minėto reglamento 5 k straipsnio 4 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) numatytam pereinamajam laikotarpiui, kuomet tokias sutartis laikinai (t. y. iki 2022 m. spalio 10 d.) dar buvo leidžiama vykdyti.

1.3.                      Atsakovė, vykdydama su ieškove (valstybės įmone), sudarytą viešųjų pirkimų sutartį nuslėpė aplinkybę, jog įsigaliojus nurodytiems draudimams atsakovės naudos gavėju, turinčiu daugiau kaip 50 proc. atsakovės nuosavybės teisių, buvo Rusijos Federacijos pilietis. Šios aplinkybės yra konstatuotos įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos teismų procesiniais sprendimais.

1.4.                      Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartimi atsakovės vadovas pripažintas padaręs administracinį nusižengimą pagal LR Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnio 1 dalį (Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas).

1.5.                      Atsakovės pagrindiniu akcininku, turinčiu 51 proc. akcijų, tiek sutarties sudarymo, tiek vykdymo metu, įskaitant 2022 m. spalio 11 d., buvo Rusijos Federacijos pilietis. Analogiškai kaip ir Sutarties atžvilgiu, Aktas Nr. 2 ir Aktas Nr. 3, bei Mokėjimas Nr. 2 ir Mokėjimas Nr. 3 dėl Reglamente įtvirtintam draudimui įsigaliojus pilna apimtimi, t.  y. po 2022 m. spalio 10 d. kaip sandoriai negalėjo būti sudaromi ar vykdomi dėl imperatyvaus draudimo juos sudaryti ar vykdyti. Taigi tiek Sutartis, tiek Aktas Nr. 2 ir Aktas Nr. 3, tiek Mokėjimas Nr. 2 ir Mokėjimas Nr. 3 nuo 2022 m. spalio 11 d. pripažintini niekiniais ir negaliojančiais, kadangi jie prieštarauja imperatyvioms Reglamento 2022/576, kuris yra Lietuvos Respublikoje tiesiogiai taikomas teisės aktas, 5 k straipsnio 1 dalies b) punkto bei Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio nuostatoms.

1.6.                      Ieškovės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju susiklostė ekstraordinari situacija, dėl to sandoriai turi būti pripažįstami negaliojančiais nuo Reglamente 2022/576 numatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos, t. y. nuo 2022 m. spalio 11 d., o ne ab initio (2021 m. lapkričio 19 d.) ar ex nunc (dienos, kada bus priimtas teismo sprendimas) momento. Ieškovės teigimu būtent atsakovės sukurtos aplinkybės nulėmė tai, jog ieškovė negalėjo priimti teisėtų sprendimų dėl Sutarties vykdymo jo eigoje (pavyzdžiui, nepriimti prekių, jų neapmokėti, neteikti kitų užsakymų) ir yra priversta imtis teisinių veiksmų dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais.

1.7.                      Nagrinėjamu atveju sandorių pripažinimas niekiniais ir negaliojančiais nuo 2022 m. spalio 11 d. geriausiai užtikrintų šalių interesus bei atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą, kadangi pirmas užsakymas buvo įvykdytas dar neįsigaliojus Reglamente 2022/576 įtvirtintam draudimui. Iš to seka, kad Sutarties pripažinimas negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) būtų nepagrįstas, nes tiek Sutarties sudarymo metu, tiek pirmo užsakymo įvykdymo metu sandoris buvo galiojantis ir neprieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Tuo tarpu Sutarties pripažinimas negaliojančia ex nunc (nuo dabar) prieštarautų Sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia esmei, kadangi imperatyvia Reglamento 2022/576 nuostata Sutartis niekine pripažintina nuo 2022 m. spalio 11 d.

1.8.                      Taigi Sutartis turi būti pripažįstama niekine ir negaliojančia nuo 2022 m. spalio 11 d. Tuo tarpu Aktas Nr. 2 ir Aktas Nr. 3, Mokėjimas Nr. 2 ir Mokėjimas Nr. 3 pripažintini niekiniais ir negaliojančiais ab initio, kadangi jie buvo sudaryti ir atlikti jau po Reglamento 2022/576 įtvirtinto draudimo įsigaliojimo pilna apimtimi, t. y. po 2022 m. spalio 10 d.

1.9.                      Pagal Aktą Nr. 2 ieškovės žinioje yra 154 vnt. gautų, nepanaudotų ir neišpakuotų švininių antklodžių Nr. 1, o pagal Aktą Nr. 3 ieškovės žinioje yra 170 vnt. gautų, nepanaudotų ir neišpakuotų švininių antklodžių Nr. 2. Už minėtas Akto Nr. 2 ir Akto Nr. 3 prekes ieškovė sumokėjo atsakovei iš viso 76 701,90 Eur su PVM sumą. Ketvirtas užsakymas 2023 m. rugpjūčio 22 d. ieškovei sustabdžius Sutarties vykdymą (Priedas Nr. 8) nebuvo įvykdytas ir ieškovė už jį nėra atsiskaičiusi, dėl to restitucijos reikalavimas ketvirto užsakymo atžvilgiu nėra reiškiamas. Taigi, esant objektyvioms galimybėms restituciją atlikti natūra, ieškovė prašo taikyti būtent šį pažeistų teisėtų interesų gynybos būdą.

2.       Atsakovė UAB „Eksortus“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

2.1.                      2022 m. spalio 27 d. S. P. visas savo turėtas atsakovės akcijas pardavė. Šiuo metu atsakovės akcijos priklauso minėtam M. K. (3 725 vnt.) ir UAB „Baltijos energo projektai“ (1 275 vnt.). Byloje nėra ginčo, kad dabartinis ir nuo 2022 m. spalio 27 d. esantis pagrindinis atsakovės akcininkas M. K. yra Lietuvos Respublikos pilietis. Tuo tarpu apie iki 2022 m. spalio 27 d. buvusį pagrindinį akcininką S. P. atsakovė turėjo duomenis tik kaip apie Lenkijos Respublikos pilietį.

2.2.                      Nepriklausomai nuo to, ar atsakovės daugumos akcininkas S. P. turėjo Rusijos Federacijos pilietybę, ar neturėjo, ši aplinkybė Sutarties sudarymo metu (2021 m. lapkričio 19 d.) negalėjo lemti jokių apribojimų sudaryti ir vykdyti Sutartį. Tokie apribojimai neegzistavo nei minėtu metu taikytuose teisės aktuose, nei Viešojo pirkimo sąlygose, nei jokiuose kituose dokumentuose. Atitinkamai, net jei S. P. būtų buvęs Rusijos Federacijos piliečiu, Reglamente 2022/576 nustatytas draudimas vykdyti su atsakove sudarytą Sutartį būtų galiojęs tik nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. spalio 27 d. ir pasibaigus minėtam laikotarpiui yra bet kuriuo atveju netaikomas.

2.3.                      Reglamentas 2022/576 numato ribojimus tik sudaryti naujas sutartis su ES sankcijų paveiktais asmenimis ar toliau vykdyti egzistuojančias sutartis su tokiais subjektais sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu, tačiau nenumato, kad tokios sutartys turi būti būtinai nutrauktos ar laikomos negaliojančiomis. Kitaip tariant, Reglamentas 2022/576  sankcijų įgyvendinimą tokių sutarčių atžvilgiu sieja ne su poreikiu nutraukti į sankcijų taikymo sritį patenkančias viešųjų pirkimų sutartis ar laikyti jas negaliojančiomis, o tik su būtinybe tokių sutarčių nevykdyti sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu, kad sankcionuoti subjektai šiuo laikotarpiu iš tokių sutarčių vykdymo negautų naudos.

2.4.                      ES teisė apskritai nereglamentuoja, kokiu būdu turi būtų įgyvendinamas minėtas draudimas toliau vykdyti atitinkamas su Rusijos Federacijos piliečių kontroliuojamais subjektais sudarytas viešųjų pirkimų sutartis – nutraukiant tokias sutartis anksčiau termino, sustabdant jų vykdymą ar kokiu kitu būdu. Tokių reikalavimų nemini ir ES Tarybos viešai skelbiamas 2024 m. liepos 3 d. paskutinį kartą atnaujintas dokumentas „ES ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo geriausia praktika“.

2.5.                      Kaip matyti iš Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalių turinio, niekiniais ir negaliojančiais savaime laikomi tik tie sandoriai, kurie buvo sudaryti jau jų sudarymo metu galiojant tarptautinių sankcijų draudimui dėl tokių sandorių sudarymo. Tuo tarpu jei sandoriai buvo sudaryti dar negaliojant jų sudarymo ir vykdymo draudimams, tačiau tokie draudimai įsigaliojo vėliau, taikomas draudimas tik tokių sandorių tolesniam vykdymui, tačiau patys tokie sandoriai įstatyme neįvardijami kaip niekiniai ir negaliojantys.

2.6.                      Sutarties tolesniam galiojimui ir vykdymui yra taikoma Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, kad sandoriai, kurie buvo sudaryti, ir prievolės, kurios atsirado iki nustatant tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą, turi būti nedelsiant nutraukti vienašališkai ar šalių susitarimu arba jų vykdymas sustabdytas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu. Remiantis Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsniu ir jį aiškinančia Lietuvos teismų praktika, ne tik neegzistuoja reikalavimas būtinai nutraukti sutartį, patenkančią į tarptautinių sankcijų ribojimų sritį, bet netgi yra teikiama pirmenybė tokios sutarties vykdymo sustabdymui, o ne nutraukimui, tarptautinių sankcijų galiojimą prilyginant nenugalimos jėgos situacijai, todėl ieškovė neturi jokio pagrindo reikalauti Sutartį pripažinti negaliojančia.

2.7.                      Nėra jokių duomenų, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. spalio 27 d. dėl atsakovės negalėjimo vykdyti Sutartį ieškovė būtų patyrusi tokių neigiamų pasekmių, kurios prilygtų esminio Sutarties pažeidimo situacijai ir būtų pakankamas pagrindas ne taikyti Sutarties vykdymo sustabdymą sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu, o inicijuoti jos vienašališką nutraukimą praėjus net 2,5 metų po bet kokių pagrindų Sutarties vykdymo ribojimams išnykimo. Taip pat nėra jokių duomenų, kad dėl minėto 17 dienų laikotarpio tolesnis Sutarties vykdymas tapo nebeįmanomas, ekonomiškai nebetikslingas ir pan.

2.8.                      Jokios tarptautinės sankcijos niekada nedraudė švininių apsauginių antklodžių tiekimo, taigi ir jokie draudimai paties Sutarties objekto atžvilgiu niekada nebuvo taikomi. Taigi, neegzistuoja jokia imperatyvi teisės norma, kuriai prieštarautų Sutartis ir kuri būtų pagrindas Sutartį laikyti niekine ir negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnį. Vien tik galimai egzistavę iš tarptautinių sankcijų kildinami 17 dienų laikotarpį nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. spalio 27 d. galioję Sutarties vykdymo ribojimai nedaro Sutarties niekine ir negaliojančia, nes nei Reglamento 2022/576 5k straipsnis, nei Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 3 dalis nenumato Sutarties tapimo niekine dėl jos vykdymo apribojimų, o tiesiogiai įtvirtina galimybę jos vykdymą sustabdyti tik tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu.

2.9.                      Sutartį vykdant laikotarpiu po 2022 m. spalio 27 d. iš Sutarties jokie į tarptautinių sankcijų galiojimo sritį patenkantys asmenys nebegalėjo gauti jokios ekonominės ar bet kokios kitos naudos. Visos ieškiniu ieškovės siekiamos sugrąžinti atsakovei prekės pagal Sutartį buvo pristatytos jau gerokai po 2022 m. spalio 27 d. – prekes ieškovė iš atsakovės gavo 2022 m. gruodžio 7 d. ir 2023 m. balandžio 6 d. Taigi, iš šių prekių tiekimų jokie į tarptautinių sankcijų taikymo sritį atitinkamu metu patekę asmenys negalėjo gauti jokios naudos, o atsakovės atžvilgiu jokie tarptautinių sankcijų ribojimai nebegalėjo būti taikomi.

2.10.                      Ieškovė neturi jokio pagrindo reikalauti pripažinti negaliojančiais pagal Sutartį pasirašytus 2022 m. gruodžio 7 d. ir 2023 m. balandžio 6 d. prekių perdavimo–priėmimo aktus bei pagal Sutartį 2022 m. gruodžio 19 d. ir 2023 m. balandžio 27 d. ieškovės atliktus mokėjimus. Ieškovė nenurodo jokių minėtų perdavimo–priėmimo aktų ir mokėjimų tariamo negaliojimo pagrindų, išskyrus savo įrodinėjamą tariamą Sutarties negaliojimą. Atsižvelgiant į tai, neegzistuoja pagrindas nei restitucijos taikymui byloje, nei ieškovės ginčijamų prekių perdavimo–priėmimo aktų bei mokėjimų pavedimų pripažinimui negaliojančiais.

2.11.                      Ieškovė akcentuoja buvusio atsakovės vadovo M. K. atžvilgiu iškeltą administracinio nusižengimo bylą, kuri buvo galutinai išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi Nr. 2AT-18-387/2025. Teismai minėtoje administracinio nusižengimo byloje Sutarties vykdymą neteisėtu laikė ne laikotarpiu po 2022 m. spalio 27 d., o tik laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. spalio 27 d. Tuo tarpu Sutarties vykdymo teisėtumas laikotarpiu po 2022 m. spalio 27 d. apskritai nebuvo nurodytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas.

3.       Trečiasis asmuo UAB „Baltijos energo projektai“ atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

3.1.                      Pilnai palaiko atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Nuo 2022 m. spalio 27 d., kai buvęs akcininkas S. P. pardavė visas savo turėtas atsakovės akcijas, atsakovė nėra kontroliuojama jokių Rusijos Federacijos subjektų ir apskritai neturi jokių ryšių bei sąsajų su nurodyta valstybe ir jos fiziniais bei juridiniais asmenimis.

3.2.                      Trečiasis asmuo yra reorganizuotos UAB „Specprojektas“, įsigijusios dalį S. P. turėtų atsakovės akcijų, teisių ir pareigų perėmėjas. Vienintelis trečiojo asmens akcininkas yra Lietuvos Respublikos pilietis M. K. Likusios atsakovės akcijos nuosavybės teise priklauso tiesiogiai minėtam M. K.

3.3.                      Nėra jokio pagrindo ginčyti ir neteisėtais laikyti Sutarties vykdymo veiksmus (atsakovės gautus apmokėjimus už realiai ieškovei pristatytas prekes), atliktus laikotarpiu jau po 2022 m. spalio 27 d., kai atsakovės atžvilgiu jokie iš ES sankcijų kildinami ribojimai nebuvo ir negalėjo būti taikomi.

4.       Trečiasis asmuo M. K. atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

4.1.                      Ieškovė prašo negaliojančia pripažinti Sutartį, kuri buvo sudaryta ir vykdoma tuo metu, kai trečiasis asmuo buvo atsakovės direktoriumi. Tiek iki Sutarties sudarymo, tiek Sutarties sudarymo metu, tiek vėlesniu jos vykdymo laikotarpiu nei trečiasis asmuo kaip atsakovės vadovas ir akcininkas, tiek pati atsakovė nebuvo gavę iš S. P. jokių duomenų, kad jis šalia savo turimos Lenkijos Respublikos pilietybės galimai turėjo ir kitą – Rusijos Federacijos pilietybę. Trečiojo asmens vadovauta atsakovė iš S. P. taip pat buvo gavusi tik jo kaip Lenkijos Respublikos piliečio asmens dokumentą. Nei bendrovei, nei trečiajam asmeniui asmeniškai S. P. niekada nepateikė jokios informacijos, kad jis apskritai turi Rusijos Federacijos pilietybę.

4.2.                      Visu laikotarpiu, kuriuo S. P. buvo atsakovės akcininku, nei trečiasis asmuo, nei pati atsakovė neturėjo jokios informacijos, kad atsakovės dalies akcijų priklausymas šiam asmeniui galėtų lemti kokių nors iš ES ar kitų tarptautinių sankcijų teisinio reguliavimo kildinamų ribojimų taikymą atsakovės atžvilgiu. Todėl net po 2022 m. spalio 10 d., pasibaigus Reglamento 2022/576 numatytam sutarčių su Rusijos Federacijos subjektų kontroliuojamais juridiniais asmenimis sudarymo ir tolesnio vykdymo draudimo pereinamajam laikotarpiui, trečiasis asmuo ir jo vadovauta atsakovė neturėjo jokių duomenų, kurie būtų leidę laikyti, jog minėtas iš Reglamento 2022/576 kildinamas ribojimas turėtų būti taikomas ir atsakovės atžvilgiu.

4.3.                      Vadinasi, net jei buvęs vienas iš atsakovės akcininkų S. P. iš tikrųjų būtų turėjęs Rusijos Federacijos pilietybę, pats Sutarties galiojimas laikotarpiu po 2022 m. spalio 10 d. (iki S. P. turėtų akcijų pardavimo 2022 m. spalio 27 d.) negali būti laikomas atsakovės ar trečiojo asmens kokiu nors sąmoningu vengimu vykdyti Reglamente 2022/576 įtvirtintus ribojimus.

4.4.                      Netgi įsigaliojus Reglamento 5k straipsnio 1 dalies b) punkto draudimui sudarinėti naujas sutartis su Rusijos Federacijos subjektų kontroliuojamais juridiniais asmenimis, Reglamente 2022/576 neatsirado jokios nuostatos, kuri iki 2022 m. balandžio 9 d. su tokiais asmenimis sudarytas viešųjų pirkimų sutartis būtų paskelbusi niekinėmis ir negaliojančiomis. Priešingai – Reglamento 5k straipsnio 4 dalis tiesiogiai leido tokias sutartis toliau vykdyti iki 2022 m. spalio 10 d. Dar daugiau – pagal Reglamentą 2022/576 nuo 2022 m. spalio 10 d. įsigaliojo draudimas toliau vykdyti minėtas sutartis tik sankcijų galiojimo konkrečiam subjektui laikotarpiu, tačiau neatsirado jokia nuostata, kuri tokias sutartis būtų paskelbusi negaliojančiomis. 

4.5.                      Vien jau faktas, kad Reglamentas 2022/576 leido toliau vykdyti tokias sutartis nuo 2022 m. balandžio 9 d. iki 2022 m. spalio 10 d., jau savaime neleidžia tokių sutarčių laikyti niekinėmis ir negaliojančiomis. Net jei buvęs didžiausias atsakovės akcininkas S. P. iš tikrųjų būtų turėjęs Rusijos Federacijos pilietybę, niekiniais ir negaliojančiais galėjo būti nebent Sutarties vykdymo veiksmai laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 11 d. iki kol S. P. buvo atsakovės daugumos akcininku, o ne pati Sutartis dėl to tapo niekine ir negaliojančia. Kitaip tariant, pagal minėtą Reglamento 2022/576 5k straipsnio 1 dalies b) punktą, niekinės yra ne pačios sutartys, o tik jų vykdymas tuo metu, kai šalis yra kontroliuojama Rusijos Federacijos subjekto.

4.6.                      Nagrinėjamu atveju jokie Sutarties vykdymo veiksmai, įskaitant ir ieškovės ginčijamus byloje, nebuvo atlikti laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. spalio 27 d., t. y. kai Sutarties atžvilgiu potencialiai galėjo galioti iš Reglamento 2022/576 5k straipsnio 1 dalies b) punkto kildinami jos vykdymo ribojimai.

4.7.                      Reglamentas 2022/576 neįtvirtina reikalavimo būtinai nutraukti su Rusijos Federacijos subjektų kontroliuojamais asmenimis sudarytas viešųjų pirkimų sutartis ar, tuo labiau, nenumato, jog tokios sutartys turi būti laikomos niekinėmis ar negaliojančiomis. Nurodyto ribojimo įgyvendinimas yra siejamas tik su tokių sutarčių vykdymo sustabdymu sankcijų galiojimo laikotarpiu, o ne šių sutarčių nutraukimu ar jų pripažinimu negaliojančiomis. Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sandoriai, kurie buvo sudaryti, ir prievolės, kurios atsirado iki nustatant tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą, turi būti nedelsiant nutraukti vienašališkai ar šalių susitarimu arba jų vykdymas sustabdytas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu. Vadinasi, Tarptautinių sankcijų įstatymas visiškai pakankamu laiko tarptautinėms sankcijoms prieštaraujančių sutarčių vykdymo sustabdymą (t. y., šių sutarčių nevykdymą sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu). Tai reiškia, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. spalio 27 d. neatlikdama jokių Sutarties vykdymo veiksmų, atsakovė visiškai įgyvendino tiek Reglamento 2022/576 5k straipsnio 1 dalies b) punkto, tiek Tarptautinių sankcijų įstatymo reikalavimus.

4.8.                      S. P. visas savo turėtas atsakovės akcijas pardavė trečiajam asmeniui ir UAB „Specprojektas“ (šios bendrovės teisių perėmėjas – UAB „Baltijos energo projektai“) dar 2022 m. spalio 27 d. ir nuo to laiko nebėra atsakovės akcininku. Atsakovės akcijų perdavimas įvyko iš karto po 2022 m. spalio 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Galutinai užbaigiant atsakovės akcijų perleidimo sandorį, 2022 m. spalio 28 d. buvo pasirašytas akcijų perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo trečiajam asmeniui ir UAB „Specprojektas“ buvo perduotos visos S. P. perleistos atsakovės akcijos. Nors trečiasis asmuo šiuo metu S. P. naudai yra sumokėjęs tik dalį atsakovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos akcijų kainos, tai niekaip nepaneigia faktinio akcijų perleidimo ir trečiojo asmens buvimo atsakovės akcininku. Paaiškintina, kad trečiasis asmuo sustabdė mokėjimus už atsakovės akcijas S. P. naudai, kai paaiškėjo informacija apie FNTT vykdomą patikrinimą ir galimai S. P. turimą ne tik Lenkijos, bet ir Rusijos pilietybę.

4.9.                      Atsakovės akcijų perleidimas nebuvo niekaip susijęs su Reglamento 2022/576 5k straipsnio 1 dalies b) punkto ribojimų įsigaliojimu ir šalių siekiu jų išvengti. Trečiajam asmeniui apskritai nebuvo žinoma, kad S. P. galėtų turėti Rusijos Federacijos pilietybę, todėl jis negalėjo turėti jokio motyvo pirkti akcijas dėl tarptautinių sankcijų ribojimų atsakovės atžvilgiu išvengimo (tuo labiau, kad minėta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta jau po Reglamento 5k straipsnio 1 dalies b) punkto apribojimų Rusijos Federacijos subjektų kontroliuojamiems juridiniams asmenims įsigaliojimo, o ne prieš tokių ribojimų įsigaliojimą). 

5.       Teismo posėdžių metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

6.       Teismo posėdžių metu atsakovės  ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų – M. K., uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos energo projektai“ atstovas prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

Teismas

konstatuoja:

II.                      Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

7.       Ieškovė VĮ Ignalinos atominė elektrinė (toliau – ieškovė, IAE) kaip perkančioji organizacija ir atsakovė 2021 m. lapkričio 19 d. sudarė prekių (švininių antklodžių Nr. 1 ir Nr. 2) viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PSt-325(13.66E) (toliau ir – Sutartis) (ieškinio Priedas Nr. 1). Sutartimi atsakovė įsipareigojo patiekti, o ieškovė nupirkti dviejų skirtingų specifikacijų švinines apsaugines antklodes. Prekės turėjo būti tiekiamos pagal ieškovės pateiktus užsakymus, užsakytą prekių kiekį pristatant per ne ilgesnį kaip 120 dienų terminą nuo rašytinio užsakymo gavimo.

8.       Sutarties vykdymo metu ieškovė pateikė atsakovei 4 prekių užsakymus (ieškinio Priedas Nr.  2):

1)       2022-01-31 raštu Nr. ĮS-442(13.66E) dėl 190 vnt. švininių antklodžių Nr. 2 pristatymo (toliau – pirmas užsakymas);

2)       2022-09-01 raštu Nr. ĮS-4130(13.66E) dėl 194 vnt. švininių antklodžių Nr. 1 pristatymo (toliau – antras užsakymas);

3)       2023-01-23 raštu Nr. ĮS-323(13.66E) dėl 170 vnt. švininių antklodžių Nr. 2 pristatymo (toliau – trečias užsakymas);

4)       2023-03-05 raštu Nr. ĮS-1100(13.66E) dėl likusio 194 vnt. švininių antklodžių Nr. 1 pristatymo (toliau – ketvirtas užsakymas).

9.       Vykdydama nurodytus ieškovės užsakymus, atsakovė atliko šiuos užsakytų prekių tiekimus (ieškinio Priedai Nr. 3, 4, 5):

1)       2022-08-25 prekių perdavimo–priėmimo aktu pristatyta 190 vnt. švininių antklodžių;

2)       2022-12-07 prekių perdavimo–priėmimo aktu pristatyta 194 vnt. švininių antklodžių;

3)       2023-04-06 prekių perdavimo–priėmimo aktu pristatyta 170 švininių antklodžių;

4)       2023-03-05 užsakymu užsakytų likusių 194 vnt. švininių antklodžių ieškovei nebuvo pristatytos pačios ieškovės pageidavimu.

10.       Pirmas, antras ir trečias užsakymai buvo įvykdyti visiškai, t. y. ieškovė pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už prekes atsiskaitė, atitinkamai sumokėdama 35 834,56 Eur, 55 163,90 Eur ir 32 912 Eur sumas (ieškinio Priedai Nr. 3, 4, 5). Ketvirtasis užsakymas, minėta, įvykdytas nebuvo.

11.       Sutarties sudarymo metu atsakovės akcininkais buvo jos vadovo pareigas ėjęs M. K. (valdęs 2 450 vnt. arba 49 proc. bendrovės akcijų) ir S. P. (valdęs 2  550 vnt. arba 51 proc. bendrovės akcijų).

12.       Ieškovės teigimu po ketvirto užsakymo pateikimo viešoje erdvėje pasirodė informacija, kad atsakovės akcininkas S. P. (kitur nurodytas kaip S. P.), turėjęs 51  proc. atsakovės akcijų, yra ir Rusijos Federacijos pilietis (ne tik Lenkijos Respublikos pilietis) (ieškinio Priedas Nr. 6).

13.       VĮ Registrų centras išrašo apie UAB „Eksortus“ duomenys patvirtina, kad S. P. atsakovės akcininku buvo nuo 2019-01-31 iki 2022-10-27. 2020-07-22 – 2022-10-27 laikotarpiu S. P. turėjo 51 proc. (2 550 vnt. iš 5  000  vnt.) atsakovės akcijų. Nuo 2022 m. spalio 27 d. atsakovės akcininkais yra M. K. (3 725 vnt. arba 74,5 proc.) ir UAB „Specprojektas“ (1 275 vnt. arba 25,5 proc.) atsakovės akcijų. Šiuo metu atsakovės akcijos priklauso minėtam M. K. (3  725  vnt.) ir UAB „Baltijos energo projektai“ (1 275 vnt.) (ieškinio Priedas Nr. 7, atsiliepimo į ieškinį Priedai Nr. 1, Nr.  2).

14.       2022 m. spalio 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu S. P. pardavė, o M. K. ir UAB „Specprojektas“ įsigijo atitinkamai po 1 275 vnt. UAB „Eksortus“ akcijų (DOK-21262, Priedas Nr. 9).

15.       2022 m. spalio 28 d. UAB „Eksortus“ akcijų priėmimo–perdavimo aktas pasirašytas tarp akcijas perleidusio buvusio akcininko S. P. ir akcijas perėmusių M. K. bei UAB „Specprojektas“ (DOK-22812, Priedas Nr. 1).

16.       Išrašo iš vertybinių popierių sąskaitos Nr. 07 duomenimis 2 550 vnt. S. P. priklausiusių UAB „Eksortus“ akcijų parduotos 2022 m. spalio 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Akcijos dalinai apmokėtos (DOK-22812, Priedas Nr. 2).

17.       Į bylą pateiktais duomenimis M. K. pardavėjui S. P. laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 27 d. iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. yra iš viso sumokėjęs 128 000 Eur (DOK-22812, Priedas Nr. 4).

18.       2023 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. ĮS-4206(13.66E) ieškovė informavo atsakovę, kad vadovaujantis Sutarties Bendrųjų sąlygų 10.5 punkto nuostatomis Sutartis yra sustabdoma nuo šio rašto išsiuntimo momento iki kol paaiškės visos aplinkybės susijusios su šios sutarties vykdymu (ieškinio Priedas Nr. 8).

19.       2023 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. EK/SR2023-199 UAB „Eksortus“ be kita ko nurodė, kad bendrovės akcininkas yra Lietuvos pilietis M. K., šiuo metu į Lietuvą yra gabenamos bendrovės vykdant Sutartį iš tiekėjo užsakytos ir nupirktos švininės antklodės, kurios bus pristatytos 2023-08-24. 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. EK/SR2023-200 UAB „Eksortus“ be kita ko nurodė, kad 2023-03-05 užsakytos prekės jau yra atvykusios į Lietuvą ir 2023 m. rugpjūčio 25 d. bus vežamos į ieškovės sandėlį perdavimui, prašo jas priimti laikinam saugojimui kol vyksta ginčo sprendimas. 

20.       2023 m. rugpjūčio 24 d. raštu ieškovė nurodė, kad sustabdžius Sutarties vykdymą ketinamos pristatyti prekės nebus priimamos. 2023 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. EK/SR2023-215 UAB „Eksortus“ be kita ko pareikalavo iki 2023-09-15 pradėti vykdyti Sutartį, arba pateikti objektyvius įrodymus apie buvusio bendrovės akcininko pilietybę. 2023 m. rugsėjo 15 d. raštu ieškovė be kita ko nurodė, kad tiekėjo reiškiamos abejonės dėl IAE pasirinkto elgesio būdo teisėtumo ir dėstomi reikalavimai nedelsiant leisti tęsti Sutarties įgyvendinimą, atmestini kaip neturintys jokio pagrindo, tiekėjas savo paties turimą įrodinėjimo pareigą neleistinai siekia perkelti IAE. Savo ruožtu IAE, išnaudojusi protingas bendradarbiavimo su tiekėju galimybes, kreipėsi į kompetentingą teisėsaugos instituciją, prašydama nustatyti, ar S. P./ S. P. yra (buvo) Rusijos Federacijos pilietis. IAE atsisako atnaujinti Sutarties vykdymą ir pakartotinai siūlo tiekėjui pateikti S. P./S. P. akcijų perleidimo (akcijų pirkimo–pardavimo) sutartį (ieškinio Priedai Nr. 9.1–9.5).

21.       2023 m. spalio 18 d. raštu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) rašte „Dėl administracinės teisenos pradėjimo“ ieškovė informuota, jog 2023 m. spalio 18 d. UAB „Eksortus“ vadovo M. K. atžvilgiu pradėta administracinė teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 515 straipsnio 1  dalyje (ieškinio Priedas Nr. 10).

22.       2023 m. spalio 27 d. ieškovė priėmė sprendimą „Dėl niekinės sutarties“ Nr. ĮS-5426(13.66E), kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, kad S. P./S. P./S. P. yra ir Rusijos Federacijos pilietis bei jam po 2022 m. spalio 10 d. tiesiogiai priklausė 51 proc. akcijų, t. y. daugiau kaip 50 proc. nuosavybės teisių į UAB „Eksortus“, konstatuotina, kad tiekėjas UAB „Eksortus“ patenka į tarptautinių sankcijų viešųjų pirkimų srityje taikymo imtį, todėl Sutartis su UAB „Eksortus“ nuo 2022 m. spalio 11  d. yra niekinė ir negaliojanti (ieškinio Priedas Nr. 11).

23.       2023 m. lapkričio 7 d.  rašte Nr. EK/SR2023-265 UAB „Eksortus“ be kita ko nurodė, kad pačiai UAB „Eksortus“ ir jos vadovybei niekada nebuvo žinomas faktas, kad S. P. be viešai deklaruojamos Lenkijos Respublikos pilietybės tuo pačiu metu dar turėjo ir Rusijos Federacijos pilietybę. Be to, nuo 2022 m. spalio 27 d. UAB „Eksortus“ nėra kontroliuojama Rusijos Federacijos piliečio ir neturi jokių sąsajų su minėta valstybe. Jei UAB „Eksortus“ atžvilgiu būtų taikomos kokios nors Reglamente 2022/576 įtvirtintos ribojamosios priemonės, Sutartis galėtų būti nutraukta joje nustatyta tvarka arba jos vykdymas sustabdomas, tačiau Sutartis negali būti laikoma niekine ar negaliojančia (ieškinio Priedas Nr. 12).

24.       2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 2023/2-9098 VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra pripažino netinkamomis finansuoti 72 790 Eur Sutarčiai vykdyti skirtų Europos Sąjungos Ignalinos programos lėšų (ieškinio Priedai Nr. 19, 20).

25.       2023 m. lapkričio 10 d. FNTT priėmė nutarimą Nr. 0086-ANR_N-10-2023, kuriuo atsakovės direktorius M. K. pripažintas pažeidęs ANK 515 straipsnio 1 dalį („Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas“) (ieškinio Priedas Nr. 13).

26.       2024 m. sausio 4 d. raštu Nr. ĮS-33(13.66E) ieškovė pasiūlė atsakovei išspręsti niekinės Sutarties pasekmių klausimą taikant restituciją natūra – IAE grąžina UAB „Eksortus“ 194 vnt. švininių antklodžių Nr. 1 ir 170 vnt. švininių antklodžių Nr. 2, o UAB „Eksortus” grąžina IAE 88 075,90 Eur su PVM (ieškinio Priedas Nr. 14). 2024 m. sausio 11 d. raštu atsakovė nurodė, kad nesutinka su siūlymu taikyti restituciją (ieškinio Priedas Nr. 15).

27.       2025 m. sausio 20 d. raštu ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę, nurodė, kad reikalauja ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 31 d. (imtinai) grąžinti nepagrįstai ir neteisėtai iš IAE gautą 76  701,90  Eur su PVM sumą, ją pervedant į nurodytą IAE banko sąskaitą (ieškinio Priedai Nr. 16.1–16.2). 2025 m. sausio 29 d. raštu atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutiko (ieškinio Priedai Nr. 17.1–17.4).

28.       Kartu su 2025 m. vasario 27 d. lydraščiu ieškovė į bylą pateikė (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartimi šis raštas pripažintas nevieša bylos medžiaga uždraudžiant su šia bylos medžiaga susipažinti kitiems, įskaitant ir byloje dalyvaujančius, asmenis.

29.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl viešojo pirkimo sutarties, su šia sutartimi susijusių prekių perdavimo–priėmimo aktų bei pavedimų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais dėl jų prieštaravimo Lietuvos Respublikoje kaip Europos Sąjungos valstybėje narėje taikomoms ribojamosioms priemonėms, taip pat dėl restitucijos taikymo.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu (dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms)

30.       Ieškovė šalių 2021 m. lapkričio 19 d. sudarytą apsauginių antklodžių Nr. 1 ir Nr. 2 viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PSt-325(13.66E), 2022 m. gruodžio 7 d. prekių perdavimo–priėmimo aktą Nr. 2, 2022 m. gruodžio 19 d. ieškovės lėšų bankinį pervedimo nurodymą, 2023 m. balandžio 6 d. prekių perdavimo–priėmimo aktą Nr. 3, 2023 m. balandžio 27 d. ieškovės lėšų bankinį pervedimo nurodymą ginčija CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms.

31.       CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: pirma, kad teisės norma yra imperatyvi, ir, antra, kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018, 17 punktas). Todėl teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-823/2020 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

32.       Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar ieškovės ir atsakovės 2021 m. lapkričio 19 d. sudaryta sutartis ir jos vykdymas, taip pat vykdant šią sutartį sudaryti prekių perdavimo–priėmimo aktai bei pavedimai nepažeidė imperatyvių 2022 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamento (ES) 2022/576, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje nuostatų, kuriomis Rusijos piliečiams, fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms, įsisteigusiems Rusijoje buvo pritaikytos ribojamosios priemonės.

33.       Šiame kontekste teismas visų pirma pažymi, kad 2014 m. liepos 31 d. priimtas Tarybos reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (toliau – Reglamentas 833/2014). Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnį reglamentas yra taikomas visuotinai. Taigi jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Reglamentas Nr. 833/2014 buvo iš dalies pakeistas 2022 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/328 (OL L 49, 2022, p. 1), 2022 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/576 (OL L 111, 2022, p. 1) (toliau – Reglamentas 2022/576) ir 2022 m. liepos 21 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/1269 (OL L 193, 2022, p. 1). 

34.       Nagrinėjamam ginčui aktualaus Reglamento 2022/576 4 konstatuojamojoje dalyje pažymėta, jog juo draudžiama skirti viešojo pirkimo sutartis ir koncesijų sutartis Rusijos piliečiams, Rusijoje įsisteigusiems subjektams bei organizacijoms ir tokias sutartis ir koncesijas toliau vykdyti. Reglamentu 2022/576 į Reglamentą 833/2014 įtrauktas 5k straipsnis, kurio 1 dalies b) punkte be kita ko numatyta, kad draudžiama skirti ar toliau vykdyti visas viešąsias sutartis ir koncesijų sutartis, kurioms taikomos viešųjų pirkimų direktyvos, su juridiniu asmeniu, subjektu ar organizacija, kuriuose daugiau kaip 50 proc. nuosavybės teisių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso šios dalies a punkte nurodytam subjektui (Rusijos piliečiui, fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai, įsisteigusiems Rusijoje). 

35.       Taigi Reglamentu 2022/576 siekiama užkirsti kelią Rusijos karo veiklos finansavimui, o jo 5k straipsniu – atvejams, kai iš viešojo pirkimo sutarties naudos gaunantis subjektas yra su Rusija sąsajų turintis juridinis asmuo. To paties 5k straipsnio 4 dalyje numatyta, kad 1 dalyje nustatyti draudimai netaikomi sutarčių, sudarytų iki 2022 m. balandžio 9 d., vykdymui iki 2022 m. spalio 10 d. Taigi, sutartims, sudarytoms iki 2022 m. balandžio 9 d. buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis iki 2022 m. spalio 10 d., kurio metu leista Reglamente 2022/576 nustatytų draudimų šioms sutartims netaikyti.

36.       Atitinkamai Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau – TSĮ) 2 straipsnyje tarptautinės sankcijos apibrėžiamos kaip Europos Sąjungos teisės aktais, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, sprendimais, kurie Lietuvos Respublikoje taikomi tiesiogiai arba įgyvendinami šio įstatymo nustatyta tvarka, nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma. Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos ekonominės, finansinės, politinės, susisiekimo, socialinės, taip pat kitokius apribojimus ir įpareigojimus nustatančios tarptautinės sankcijos. Vadovaujantis TSĮ 4 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Tarptautinės sankcijos, nustatytos tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais, įgyvendinamos visa apimtimi (TSĮ 6 straipsnio 1 dalis).

37.       TSĮ taip pat numato, kad draudžiama sudaryti sandorius ir prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, – tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja (TSĮ 7 straipsnio 1 dalis). Draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms (TSĮ 7 straipsnio 2 dalis). Sandoriai, kurie buvo sudaryti, ir prievolės, kurios atsirado iki nustatant tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą, turi būti nedelsiant nutraukti vienašališkai ar šalių susitarimu arba jų vykdymas sustabdytas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu (TSĮ 7 straipsnio 3 dalis).

38.       Aukščiau aptartas teisinis reguliavimas pagrindžia, kad, taikant tarptautines teisines sankcijas, jų galiojimo laikotarpiu fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama ne tik sudaryti naujus sandorius ar prisiimti naujas prievoles, bet ir vykdyti jau esamus sandorius bei prievoles, jei jų vykdymas nėra suderinamas su taikomomis tarptautinėmis sankcijomis; iki tarptautinių sankcijų įsigaliojimo sudaryti sandoriai ir jų pagrindu atsiradusios prievolės turi būti nedelsiant nutraukiami arba jų vykdymas sustabdomas visam tarptautinių sankcijų taikymo laikotarpiui (TSĮ 7 straipsnio 1–3 dalys).

39.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2021 m. lapkričio 19 d. buvo sudaryta švininių antklodžių Nr. 1 ir Nr. 2 viešojo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. PSt-325(13.66E). Sutarties vykdymo metu įsigaliojo Reglamentas Nr. 2022/576, kurio 5 k straipsnio 1 dalies b) punktas įtvirtino draudimus viešųjų pirkimų sutarčių atžvilgiu. Draudimai įsigaliojo ir tapo privalomais pilna apimtimi visoje Europos Sąjungoje nuo 2022 m. spalio 11 d., pasibaigus minėto reglamento 5 k straipsnio 4 dalyje numatytam pereinamajam laikotarpiui, kuomet tokias sutartis laikinai (t. y. iki 2022 m. spalio 10 d.) dar buvo leidžiama vykdyti. Byloje nėra ginčo, kad Sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta dar iki Reglamento Nr. 2022/576 5 k straipsnio 1 dalies b) punkte įtvirtintų ribojimų taikymo pradžios.

40.       Bylos duomenimis nustatyta, kad tarptautines sankcijas įgyvendinanti institucija – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) – 2023 m. spalio 18 d. rašte „Dėl administracinės teisenos pradėjimo“ nurodė, kad UAB „Eksortus“ naudos gavėju laikotarpyje nuo 2020-07-22 iki 2022-10-27 buvęs asmuo – dokumentuose įvardintas kaip Lenkijos Respublikos pilietis S. P./S. P. buvo ir Rusijos Federacijos piliečiu, kurio anketiniai duomenys Rusijos Federacijos išduotuose asmens dokumentuose: S. P. 2023 m. spalio 18 d. UAB „Eksortus“ vadovo M. K. atžvilgiu pradėta administracinė teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 515 straipsnio 1 dalyje. 2023 m. lapkričio 10 d. FNTT priėmė nutarimą Nr. 0086-ANR_N-10-2023, kuriuo atsakovės direktorius M. K. pripažintas pažeidęs ANK 515 straipsnio 1 dalį („Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas“).

41.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs M. K. skundą dėl FNTT 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimo, 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-104-961/2024 be kita ko nustatė, kad S. P./S. P./S. P. yra tas pats asmuo, šis asmuo yra Rusijos Federacijos pilietis, jam po 2022 m. spalio 10 d. tiesiogiai priklausė 51 proc. UAB „Eksortus“ akcijų, t. y. daugiau kaip 50 proc. nuosavybės teisių į atsakovę. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė FNTT 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje panaikinti dalyje dėl M. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį dėl ribojamosios priemonės pažeidimo (viešojo pirkimo sutarties Nr. PSt-162(13.68E) sudarymo ir vykdymo) bei 3300 Eur nuobaudos už šį nusižengimą paskyrimo bei galutinės 3300 Eur nuobaudos paskyrimo. FNTT nutarimo dalį dėl M. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį dėl tarptautinės sankcijos pažeidimo dalyje paliko galioti (šioje dalyje FNTT nutarimas pakeistas pašalinant nuorodą į Reglamento 2022/576 5 k straipsnio 1 dalies a) punktą).

42.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 11 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-222-908/2024 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą ir M. K. apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą, patikslindamas FNTT 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį dėl administracinio nusižengimo kvalifikavimo (sutarties Nr. PSt-325(13.66E) dalyje), nurodant, kad M. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 15 d.). 2025 m. balandžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-18-387/2025 Vilniaus apygardos teismo 2024  m. spalio 11 d. nutartis palikta nepakeista.

43.       Taigi, tiek byloje surinktais įrodymais, tiek įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad UAB „Eksortus“ bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. spalio 10 d., akcininkas, kontroliavęs daugiau nei 50 proc. atsakovės akcijų, buvo Rusijos Federacijos pilietis S. P./S. P./S. P.

44.       Teismas sprendžia, kad pareiga vykdyti iki Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų ribojamųjų priemonių taikymo pradžios momento sudarytas sutartis pasikeičia nuo tokių ribojamųjų priemonių taikymo pradžios momento. Atsižvelgiant į aukščiau šiame sprendime nurodytą teisinį reglamentavimą 2021 m. lapkričio 19 d. sudaryta švininių antklodžių Nr. 1 ir Nr. 2 viešojo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. PSt-325(13.66E) nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos (t. y. nuo 2022 m. spalio 11 d.) turi būti suvokiama kaip nevykdytina, nesudarant galimybės teikti ekonominės naudos asmenims, kurių atžvilgiu taikomi ribojimai. O tai iš esmės reiškia, kad nuo minėtos datos atsakovė nebeturėjo teisinės galimybės vykdyti savo įsipareigojimų pagal šalių sudarytą Sutartį t. y. tiekti prekes (švinines antklodes Nr. 1 ir Nr. 2) ieškovei, nepaisydama atsakovei taikomų ribojamųjų priemonių dėl to, kad tuo metu jos akcininkas, valdantis daugiau nei 50 proc. akcijų, buvo Rusijos Federacijos pilietis. Esant tokiai situacijai, atsakovė neturėjo jokios diskrecijos spręsti dėl sutarties vykdymo – ji buvo teisiškai įpareigota nutraukti arba sustabdyti prekių tiekimą ieškovei (TSĮ 7 straipsnio 3 dalis). 

45.       Reglamento 2022/576 nuostatos numato, kad kompetentingos institucijos gali leisti skirti ir toliau vykdyti sutartis, kurių paskirtis: civilinių branduolinių pajėgumų eksploatavimas, techninė priežiūra, eksploatavimo nutraukimas ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas, branduolinio kuro tiekimas ir pakartotinis apdorojimas bei sauga, civilinių branduolinių įrenginių užbaigimui reikalinga tolesnė projektavimo, statybos ir eksploatavimo veikla, taip pat medžiagų pirmtakų, skirtų medicininių radioaktyviųjų izotopų gamybai ir panašiems medicinos tikslams, ir aplinkos radiacijos stebėsenai būtinų technologijų tiekimas, bendradarbiavimas civiliniais branduoliniais klausimais, visų pirma mokslinių tyrimų ir plėtros srityje. Apie leidimus, suteiktus pagal šį straipsnį, atitinkama valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją per dvi savaites nuo leidimo suteikimo (5 k straipsnio 2 dalies a) punktas, 3 dalis). Visgi byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų gavusi kompetentingos institucijos leidimą tiekti prekes ieškovei po ribojamųjų priemonių įsigaliojimo.

46.       Aplinkybes, kad faktiškai ginčo Sutarties vykdymas nebuvo sustabdytas, patvirtina tolesnis jos laikymasis – vykdydama ieškovės užsakymus, atsakovė atliko šiuos užsakytų prekių tiekimus: 2022 m. gruodžio 7 d prekių perdavimo–priėmimo aktu pristatyta 194 vnt. švininių antklodžių, 2023 m. balandžio 6 d. prekių perdavimo–priėmimo aktu pristatyta 170 švininių antklodžių, o ieškovė pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už pristatytas prekes atsiskaitė.

47.       Teismo vertinimu, nors ieškovė turėjo tokią pačią pareigą nutraukti ginčo Sutartį kaip ir atsakovė, nes pirmiau nurodytas tarptautinis ir nacionalinis reglamentavimas yra privalomas ne tik atsakovei, kaip asmeniui, kuriam taikomos ribojamosios priemonės, bet ir ieškovei, kaip sandorių, sudarytų su atsakove iki ribojamųjų priemonių taikymo, šaliai, atsakomybė dėl savo esme teisingos informacijos apie įmonės akcininkus pateikimą tenka viešajame pirkime dalyvaujančiam tiekėjui. Teismas pritaria ieškovės argumentams, kad būtent dėl tiekėjos (atsakovės) pastangų nuslėpti pagrindinio akcininko pilietybę, ieškovė, net veikdama atidžiai ir rūpestingai, negalėjo Reglamento 2022/576 5k straipsnio 4 dalyje numatytu pereinamuoju laikotarpiu realizuoti jai nustatytų pareigų, susijusių su įtvirtinto draudimo faktiniu ir teisiniu įgyvendinimu, t. y. imtis priemonių nutraukti ginčo Sutartį. Remiantis paties tiekėjo VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre deklaruotais ir duomenų apie juridinio asmens naudos gavėjus išraše su istorija perteiktais duomenimis, UAB „Eksortus“ akcijos Rusijos Federacijos piliečiams nepriklausė.

48.       Atitinkamai atsakovei pasibaigus pereinamajam laikotarpiui toliau vykdant Sutartį, ieškovės ir atsakovės 2021 m. lapkričio 19 d. sudarytos sutarties vykdymas, taip pat vykdant šią sutartį sudaryti prekių perdavimo–priėmimo aktai bei pavedimai pažeidė imperatyvias Reglamento 2022/576 5 k straipsnio 1 dalies b) punkto, TSĮ 7 straipsnio 2 dalies nuostatas.

49.       Teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovės argumentus, kad trečiasis asmuo ir jo vadovauta atsakovė neturėjo galimybės nei gauti, nei patikrinti informacijos apie akcininko S. P. pilietybę, t. y. neturėjo jokių duomenų, kurie būtų leidę laikyti, jog iš Reglamento 2022/576 kildinamas ribojimas turėtų būti taikomas atsakovės atžvilgiu.

50.       Aplinkybės, susijusios su M. K. galėjimu ir turėjimu žinoti apie S. P. turimą Rusijos Federacijos pilietybę yra konstatuotos įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos teismų procesiniais sprendimais administracinėje byloje. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad M. K. ne tik ilgą laiką vadovavo UAB „Eksortus“, bet ir buvo glaudžiai pažįstamas su pagrindiniu bendrovės akcininku. Bendroje veikloje taip pat ne kartą objektyviai išaiškėjo aplinkybės dėl pagrindinio akcininko turimos pilietybės.

51.       Taigi įsigaliojus ribojimams, draudžiantiems verslo santykius Europos Sąjungoje su Rusijos Federacijos piliečiais, gyventojais bei jų kontroliuojamais ūkio subjektais, Europos Sąjungos teritorijoje veikiančio juridinio asmens vadovas turėjo domėtis, ar jo vadovaujama bendrovė atitinka tarptautinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių koreguotas teisėto veikimo Europos Sajungos teritorijoje sąlygas. Tokia pareiga tiek bendrovei, tiek M. K., kaip jos vadovui, kyla iš TSĮ nuostatų. TSĮ 4 straipsnio 1 dalis, minėta, imperatyviai nustato, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, o 2 dalis – kad būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų. Taigi M. K. turėjo teisinę pareigą nustatyti, jog gali būti pažeistos tarptautinės sankcijos, kadangi draudimai ir apribojimai, taikomi pagal Reglamentą 2022/576 buvo teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti ir yra tiesiogiai taikomi.

52.       Kaip nepagrįsti atmestini ir atsakovės bei trečiųjų asmenų argumentai, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. spalio 27 d. neatlikdama jokių Sutarties vykdymo veiksmų, atsakovė visiškai įgyvendino tiek Reglamento 2022/576 5k straipsnio 1 dalies b) punkto, tiek TSĮ reikalavimus.

53.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2022 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. ĮS-4130(13.66E) dėl 194 vnt. švininių antklodžių Nr. 1 pristatymo pateiktą užsakymą (antras užsakymas) 2022 m. gruodžio 7 d. prekių perdavimo–priėmimo aktu pristatyta 194 vnt. švininių antklodžių ir išrašyta PVM sąskaita faktūra. Pagal 2023 m. sausio 23 d. raštu Nr. ĮS-323(13.66E) dėl 170 vnt. švininių antklodžių Nr. 2 pristatymo (trečias užsakymas) 2023 m. balandžio 6 d. prekių perdavimo–priėmimo aktu pristatyta 170 švininių antklodžių ir išrašyta PVM sąskaita faktūra. Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl prekių pristatymo kilo iš šalių sudaryto susitarimo, t. y. sandorio pagrindu. Atsižvelgiant tiek į ginčo Sutarties sąlygas, tiek į byloje nustatytas faktines aplinkybes, matyti, kad sutartis buvo vykdoma keliais etapais pagal ieškovės pateikiamus rašytinius užsakymus. Pažymėtina, kad ieškovė 2022 m. rugsėjo 1 d. pateikė sutarties dalyką sudarančių švininių antklodžių užsakymą, jis buvo įvykdytas 2022 m. gruodžio 7 d. Taigi, nagrinėjamu atveju UAB „Eksortus“ byloje aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. spalio 27 d., ne tik buvo saistoma prievolės vykdyti aptartą sutartį šios galiojimo laikotarpiu, tačiau buvo esant užsakymui įpareigota atlikti aktyvius konkrečius sutarties dalyką sudarančius veiksmus per sutartyje nustatytą terminą, taigi vykdyti sandoriu sulygtą prievolę. Tokiu atveju užsakymo vykdymo procesas yra tęstinis – faktiškai turi būti atliekami gamybos, tiekimo ar kiti bendradarbiavimo su trečiaisiais asmenimis veiksmai. Aplinkybės, kad atsakovė nepagrįstai tapatina prievolės vykdymą su jos įvykdymo momentu konstatuotos ir 2025 m. balandžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-18-387/2025. Taigi teiginiai, kad Sutarties vykdymo veiksmai nebuvo vykdomi tarp 2022 m. rugsėjo 1 d. užsakymo ir 2022 m. gruodžio 7 d. prekių perdavimo, taip preziumuojant sutarties vykdymą tik 2022 m. gruodžio 7 d., nėra pagrįsti, ginčo sutartis tiek teisiniu, tiek faktiniu požiūriu laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. spalio 27 d. buvo vykdoma.

54.       Galiausiai teismas kritiškai vertina atsakovės ir trečiųjų asmenų argumentus, kad vėliausiai nuo 2022 m. spalio 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovė yra visiškai Lietuvos subjektų kontroliuojamas juridinis asmuo – jo vieninteliu galutiniu naudos gavėju yra M. K., tiek pats tiesiogiai, tiek per savo kontroliuojamą UAB „Baltijos energo projektai“ valdantis visas atsakovės akcijas, todėl ieškinio tenkinimas neturėtų nieko bendro su Europos Sąjungos sankcijų tikslais, būtų neproporcingas ir sukeltų realias pasekmes ne kokiems nors Rusijos subjektams, o išskirtinai lietuviškai bendrovei.

55.       Teismo vertinimu aplinkybė, kad Rusijos Federacijos pilietis jau pasibaigus pereinamajam laikotarpiui perleido UAB „Eksortus“ akcijas, nekeičia imperatyvių teisės normų pažeidimo fakto. Be to, 2025 m. vasario 28 d. lydraščiu byloje teismui pateikta (duomenys neskelbtini). Šiame kontekste svarbu ir tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vien aplinkybė, kad tam tikras asmuo formaliai pats nėra įtrauktas į sankcijų sąrašus, nereiškia, jog sankcijų režimas jam nebus taikomas – už jo de facto gali stovėti į sąrašą įtrauktas asmuo. Priešingas teisės aiškinimas reikštų, kad sankcijos taptų neveiksmingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022, 33 punktas).

56.       Nusprendus, kad po pereinamojo laikotarpio pabaigos vykęs tolimesnis ginčo sutarties vykdymas pažeidė imperatyvias Reglamento 2022/576 5 k straipsnio 1 dalies b) punkto, TSĮ 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas vertina, kad šalių sutartiniai įsipareigojimai nutrūko nuo 2022 m. spalio 11 d.  Nors šioje byloje pareikštais reikalavimais ieškovė tiek 2021 m. lapkričio 19 d. sudarytą šalių sutartį, tiek vykdant šią sutartį sudarytus prekių perdavimo–priėmimo aktus bei pavedimus ginčijo CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, šioje teisės normoje yra nevienareikšmiškai nurodyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys, o niekinis sandoris negalioja nuo sudarymo momento. Kitaip tariant, pats niekinio sandorio sudarymo faktas automatiškai reiškia jo negaliojimą. Byloje nesant ginčo, kad Sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta dar iki Reglamento Nr. 2022/576 5 k straipsnio 1 dalies b) punkte įtvirtintų ribojimų taikymo pradžios, nėra pagrindo išvadai, kad vien šio sandorio sudarymas, pažeidė imperatyvias teisės normas.

57.       Pripažinus, kad šalių sutartiniai įsipareigojimai nutrūko nuo 2022 m. spalio 11 d., teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimai iš esmės tenkinami, atitinkamai ab initio (nuo sudarymo momento) pripažįstant niekiniais ir negaliojančiais tarp ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės „Eksortus“ sudarytus: 2022-12-07 prekių perdavimo–priėmimo aktą Nr. 2; 2022-12-19 ieškovės lėšų bankinį pervedimo nurodymą 43 789,90 Eur su PVM sumai; 2023-04-06 prekių perdavimo–priėmimo aktą Nr. 3; 2023-04-27 ieškovės lėšų bankinį pervedimo nurodymą 32 912,00 Eur su PVM sumai.

Dėl restitucijos taikymo

58.       CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

59.       Restitucija – civilinių teisių gynybos būdas, kai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki pažeidimo, t. y. viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal šį sandorį (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis). Taikant restituciją siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. sureguliuoti situaciją taip, lyg sandoris apskritai nebūtų buvęs sudarytas. Restitucija grindžiama tuo, kad turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra, grąžinant negaliojančio sandorio pagrindu perduotą turtą natūra ar piniginiu ekvivalentu. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-706/2015; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-363-421/2018).

60.       Šiame sprendime išdėstytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti restituciją, ieškovei priteisiant už prekes sumokėtą kainą, o atsakovei grąžinant prekes.

61.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už prekes atsiskaitė, už antrą ir trečią užsakymus atitinkamai sumokėdama 55 163,90 Eur ir 32 912 Eur sumas (ieškinio Priedai Nr. 4, 5). 2024 m. sausio 4 d. raštu Nr. ĮS-33(13.66E) ieškovė pasiūlė atsakovei išspręsti niekinės Sutarties pasekmių klausimą taikant restituciją natūra – IAE grąžina UAB „Eksortus“ 194 vnt. švininių antklodžių Nr. 1 ir 170 vnt. švininių antklodžių Nr. 2, o UAB „Eksortus” grąžina IAE 88 075,90 Eur su PVM (ieškinio Priedas Nr. 14).

62.       Tačiau kai 2025 m. sausio 20 d. raštu ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę, jau nurodė, kad reikalauja ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 31 d. (imtinai) grąžinti nepagrįstai ir neteisėtai iš IAE gautą 76 701,90 Eur su PVM sumą, ją pervedant į nurodytą IAE banko sąskaitą (ieškinio Priedai Nr. 16.1–16.2).

63.       Ieškovė ieškiniu teismo prašė taikyti restituciją natūra, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės 76 701,90 Eur su PVM sumą, o atsakovės UAB „Eksortus“ naudai iš ieškovės VĮ Ignalinos atominės elektrinės šias prekes: pagal 2022-12-07 prekių perdavimo–priėmimo aktą Nr. 2 perduotų 154 vnt. švininių antklodžių Nr. 1, Nuvia Protection NuRAD 5710 R; pagal 2023-04-06 prekių perdavimo–priėmimo aktą Nr. 3 perduotų 170 vnt. švininių antklodžių Nr. 2, Nuvia Protection NuRAD 5710 R.

64.       Šiame kontekste teismas pažymi, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, pats savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo faktinį ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei faktinio ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008). Spręsdamas priteisti šaliai tai, ko ji neprašo, arba priteisdamas daugiau, negu ji prašo, teismas išeitų už bylos nagrinėjimo ribų.

65.       Atitinkamai nors iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad atsakovės naudai už antrąjį ir trečiąjį užsakymus buvo atlikti mokėjimai, kurių bendra suma sudaro 88 075,90 Eur su PVM, esant ieškovės reikalavimui dėl 76 701,90 Eur sumos priteisimo iš atsakovės, ieškinį tenkina šioje apimtyje.

66.       Ieškovei iš atsakovės taip pat priteistina 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 76  701,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

67.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

68.       Ieškinį patenkinus, atsakovės ir trečiųjų asmenų M. K. ir UAB „Baltijos energo projektai“ bylinėjimosi išlaidos, patirtos teisme, nepriteistinos.

69.       Ieškovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 16 007,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas 1 376 Eur žyminis mokestis, 147,40 Eur Registrų išlaidos, 14 483,70 Eur už advokato pagalbą.

70.       Teismo vertinimu, ieškovės prašomos priteisti 14 483,70 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Šiuo atveju nurodyta, kad minėtas išlaidas sudaro: susipažinimas su ginčo medžiaga, įrodymų rinkimas; ieškinio (kartu su prašymu dėl dalies įrodymų pripažinimo nevieša Bylos medžiaga) rengimas ir pateikimas teismui; ieškovės rašytinių paaiškinimų dėl su byla susijusios administracinio nusižengimo bylos Nr. 2AT-18-387/2025 pabaigos, kasaciniam teismui šioje byloje priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį; atsakovės atsiliepimo į ieškinį teisinis vertinimas; prašymo atsakovės atstovams dėl bylai reikšmingų įrodymų rengimas; ieškovės prašymo dėl bylai aktualių įrodymų prijungimo, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į nagrinėjamą bylą kartu su prašymu dėl įrodymų iš atsakovės išreikalavimo rengimas; ieškovės atstovavimas pirmame teismo parengiamajame posėdyje; iš atsakovės išreikalautų ir į bylą pateiktų įrodymų vertinimas; trečiojo asmens I ir trečiojo asmens II atsiliepimų į ieškinį teisinis vertinimas; ieškovės prašymo dėl atskirosios nutarties priėmimo ir kreipimosi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą rengimas; ieškovės atstovavimas antrame teismo parengiamajame posėdyje; ieškovės prašymo dėl bylai aktualių įrodymų prijungimo rengimas; ieškovės atstovavimas pirmame ir antrame teismo posėdyje, atsakovės į bylą papildomai pateiktų įrodymų ir argumentų vertinimas; prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimas.

71.       Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas). Taipogi, bylinėjimosi išlaidos už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra susijusios su ginčo esme, todėl negali būti priteisiamos.

72.       Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje teiktus procesinius dokumentus, vykusių teismo posėdžių trukmę, maksimalios bylinėjimosi išlaidų sumos yra: 1) už ieškinio parengimą ir pateikimą – 5 967,50 Eur (2 387 Eur × 2,5) (Rekomendacijų papunktis 8.2 papunktis); 2) už 2025 m. vasario 27 d. prašymą dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša – 954,80 Eur (2 387 Eur × 0,4) (Rekomendacijų papunktis 8.16 papunktis); 3) už 2025 m. balandžio 3 d. prašymą priimti sprendimą už akių – 954,80 Eur (2 387 Eur × 0,4) (Rekomendacijų papunktis 8.16 papunktis); 4) už 2025 m. balandžio 22 d. rašytinius paaiškinimus dėl bylos Nr. 2AT-18-387/2025 – 954,80 Eur (2 387 Eur × 0,4) (Rekomendacijų papunktis 8.16 papunktis); 5) už 2025 m. birželio 6 d. prašymą dėl įrodymų prijungimo – 954,80 Eur (2 387 Eur × 0,4) (Rekomendacijų papunktis 8.16 papunktis); 6) už 2025 m. birželio 6 d. prašymo Registrų centrui parengimą 954,80 Eur (2 387 Eur × 0,4) (Rekomendacijų papunktis 8.16 papunktis); 7) už 2025 m. rugpjūčio 12 d. prašymą dėl atskirosios nutarties priėmimo 23,87 Eur (2 387 Eur × 0,01) (Rekomendacijų papunktis 8.18 papunktis); 8) už 2025 m. spalio 1 d. rašytinius paaiškinimus dėl pateiktų įrodymų – 954,80 Eur (2 387 Eur × 0,4) (Rekomendacijų papunktis 8.16 papunktis); 9) už dalyvavimą teismo posėdžiuose – 2 387 Eur ((2 387 Eur ×0,1) x 10 val.) (Rekomendacijų 8.19 papunktis). Teismas pažymi, kad už visas advokato suteiktas teisines paslaugas apmokėta 2025 m. spalio mėn.

73.       Taigi, nagrinėjamoje byloje rekomenduojama priteisti ieškovei maksimali bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 14 107,17 Eur (5 967,50 Eur + 2 387 Eur + 23,87 Eur + (954,80 Eur x 6)), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina iš viso 15 630,57 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 376 Eur + 147,40 Eur + 14 107,17 Eur).

74.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 33,20 Eur, todėl valstybei iš atsakovės priteistina 33,20 Eur išlaidų. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259–260, 265–268 straipsniais, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovės valstybės įmonės „Ignalinos atominė elektrinė“, juridinio asmens kodas 255450080, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eksortus“, juridinio asmens kodas 300912631 2022 m. gruodžio 7 d. sudarytą prekių perdavimo–priėmimo aktą Nr. 2; 2022 m. gruodžio 19 d. ieškovės lėšų bankinį pervedimo nurodymą 43  789,90  Eur su PVM sumai; 2023 m. balandžio 6 d. sudarytą prekių perdavimo–priėmimo aktą Nr. 3; 2023 m. balandžio 27 d. ieškovės lėšų bankinį pervedimo nurodymą 32 912,00 Eur su PVM sumai.

Taikyti restituciją natūra, priteisiant ieškovės valstybės įmonės „Ignalinos atominė elektrinė“, juridinio asmens kodas 255450080, naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eksortus“, juridinio asmens kodas 300912631, 76 701,90 Eur (septyniasdešimt šešis tūkstančius septynis šimtus vieną eurą ir 90 ct), o atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eksortus“, juridinio asmens kodas 300912631 naudai iš ieškovės valstybės įmonės „Ignalinos atominė elektrinė“, juridinio asmens kodas 255450080 priteisiant šias prekes: pagal 2022 m. gruodžio 7 d. prekių perdavimo–priėmimo aktą Nr. 2 perduotų 154 vienetų švininių antklodžių Nr. 1, Nuvia Protection NuRAD 5710 R; pagal 2023 m. balandžio 6 d. prekių perdavimo–priėmimo aktą Nr. 3 perduotų 170 vienetų švininių antklodžių Nr. 2, Nuvia Protection NuRAD 5710 R.

Priteisti ieškovei valstybės įmonei „Ignalinos atominė elektrinė“, juridinio asmens kodas 255450080, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eksortus“, juridinio asmens kodas 300912631, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų už priteistą (76 701,90 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2025 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eksortus“, juridinio asmens kodas 300912631, ieškovei valstybės įmonei „Ignalinos atominė elektrinė“, juridinio asmens kodas 255450080, 15 630,57 Eur (penkiolika tūkstančių šešis šimtus trisdešimt eurų 57 ct) bylinėjimosi išlaidų. 

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eksortus“, juridinio asmens kodas 300912631, 33,20 Eur (trisdešimt tris eurus 20 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė