Administracinė byla Nr. eAS-134-602/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16949-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija: 43.3; 43.5.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. P., V. J., L. D., A. P., K. B.-G., G. A., T. Š., A. T., S. E. K. ir asociacijos „Vartotojų balsas“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. P., V. J., L. D., A. P., K. B.-G., G. A., T. Š., A. T., S. E. K. ir asociacijos „Vartotojų balsas“ skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Aplinkos apsaugos agentūrai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Kauno marių regioninio parko direkcijai dėl suinteresuotos visuomenės teisės dalyvauti, priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais, pripažinimo ir suinteresuotos visuomenės teisės į sveikatą, saugią ir švarią aplinką gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai 2017 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (II t., b. l. 1–12), prašydami:

1) pripažinti jų, kaip suinteresuotos visuomenės, teisę dalyvauti, kaip tai numato Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija) 6 straipsnio nuostatos, priimant sprendimus dėl planuojamų veiklų, planų ir programų, t. y. Kauno Ąžuolyno parko infrastruktūros pritaikymo visuomenės poreikiams (rekonstrukcijos), Dainų slėnio rekonstrukcijos, Kauno sporto halės rekonstrukcijos, S. Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos bei medžių grupių šalinimo Kauno mieste dėl vykdomo gatvių ir šaligatvių remonto, ir pakartoti procedūras dėl šių planuojamų veiklų, planų ir programų, užtikrinant suinteresuotos visuomenės dalyvavimą pradiniuose šių procedūrų etapuose;

2) uždrausti Kauno miesto savivaldybei šalinti želdinius Kauno mieste dėl vykdomo gatvių ir šaligatvių remonto, neparengus želdinių tvarkymo-pertvarkymo projektų;

3) panaikinti išduotus leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams: Vytauto prospekte – 2017 m. kovo 27 d. leidimą Nr. 36-6-304, A. Mickevičiaus gatvėje – 2017 m. rugpjūčio 1 d. leidimą Nr. 36-6-698A, Zanavykų gatvėje – 2017 m. liepos 26 d. leidimą Nr. 36-6-711, Miško gatvėje – 2017 m. liepos 24 d. leidimą Nr. 36-6-699, A. Smetonos alėjoje – 2017 m. rugpjūčio 1 d. leidimą Nr. 36-6-699A;

4) pripažinti, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūra turi būti atlikta visoms planuojamoms ūkinėms veikloms, t. y. Kauno Ąžuolyno parko infrastruktūros pritaikymo visuomenės poreikiams (rekonstrukcijai), Dainų slėnio rekonstrukcijai, Kauno sporto halės rekonstrukcijai, S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijai, naujo lengvosios atletikos maniežo statybai, įvertinant visų planuojamų ūkinių veiklų suminį poveikį aplinkai;

5) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. gegužės 17 d. atrankos išvadą dėl rekonstruojamo sveikatingumo, kultūros ir užimtumo komplekso (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo Nr. (28-2)-A4-5185;

6) panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 13 d. planuojamos ūkinės veiklos poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvadą Nr. (4)-V3-259(7.21);

7) panaikinti Kauno marių regioninio parko direkcijos 2017 m. birželio 6 d. planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000” teritorijoms reikšmingumo išvadą Nr. V3-7.1-410;

8) panaikinti Kauno marių regioninio parko direkcijos 2017 m. rugpjūčio 2 d. planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000” teritorijoms reikšmingumo išvadą Nr. V3-7.1-605;

9) pripažinti, kad nustatant, ar plano, programos arba planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti reikšmingą poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, turi būti įvertintos visos susijusios planuojamos veiklos, planai ir programos: Kauno Ąžuolyno infrastruktūros pritaikymas visuomenės poreikiams (rekonstrukcija), Dainų slėnio rekonstrukcija, Kauno sporto halės rekonstrukcija, S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija ir naujo lengvosios atletikos maniežo statyba;

10) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pateikti Želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo programą.

Kilus abejonėms dėl bylos rūšinio teismingumo Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-23932-717/2017 kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti. Specialioji teisėjų kolegija 2017 m. spalio 18 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-102/2017 pripažino šią bylą teismingą administraciniam teismui bei perdavė Kauno apygardos administraciniam teismui spręsti ieškinio (skundo) priėmimo klausimą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi (II t., b. l. 144–146) nustatė pareiškėjams terminą iki 2017 m. lapkričio 24 d. skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjai 2017 m. lapkričio 24 d. pateikė patikslintą skundą (II t., b. l. 149–161).

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi (III t., b. l. 133–135) nustatė pareiškėjams terminą iki 2017 m. gruodžio 27 d. skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjai 2017 m. gruodžio 27 d. pateikė patikslintą skundą (III t., b. l. 142–154).

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 9 d. nutartimi (III t., b. l. 175–177) pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimų pripažinti jų, kaip suinteresuotos visuomenės, teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl planuojamų veiklų, planų ir programų, t. y. Kauno Ąžuolyno parko infrastruktūros pritaikymo visuomenės poreikiams (rekonstrukcijos), Dainų slėnio rekonstrukcijos, Kauno sporto halės rekonstrukcijos, S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos bei medžių grupių šalinimo Kauno mieste dėl vykdomo gatvių ir šaligatvių remonto, kaip tai numato Orhuso konvencijos 6 straipsnio nuostatos, bei pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos planuojamoms ūkinėms veikloms, t. y. sveikatingumo, kultūros ir užimtumo komplekso (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai ir Kauno Ąžuolyno parke esančios infrastruktūros rekonstrukcijai poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas, laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjams. Kitą skundo dalį priėmė.

Teismas nurodė, kad 2017 m. lapkričio 7 d. ir 2017 m. gruodžio 11 d. nutartyse pareiškėjams buvo išaiškintina, kad skunde negali būti formuluojamas reikalavimas, kuriuo neprašoma priimti konkretaus ginčo šalims teisines pasekmes sukeliančio teismo patvarkymo, o tik prašoma konstatuoti (nustatyti ar pripažinti) tam tikras aplinkybes. Aplinkybių konstatavimas gali būti tik motyvas, kuriuo yra grindžiamas teismo sprendimas ir priimamas konkretus teismo patvarkymas dėl materialinių teisinių santykių (panaikinamas aktas, atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus ar pan.). Vien tik tam tikrų faktinių aplinkybių konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti. Atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjams buvo siūlyta patikslinti skundo reikalavimus, tačiau pareiškėjai to nepadarė, teismas sprendė, kad pareiškėjai skundo trūkumų dėl šių reikalavimų nepašalino, todėl skundo dalį teismas laikė nepaduota.

III.

Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą (III t., b. l. 182–186), kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutarties dalį, kuria dalis jų skundo laikyta nepaduota.

Pareiškėjai teigia, kad nepriimtais reikalavimais neprašoma pripažinti aplinkybes, bet prašoma pripažinti teises. Be to, šiais reikalavimais prašoma pripažinti ne abstrakčią teisę, bet subjektyvią pareiškėjų teisę konkrečiose administracinėse procedūrose. Pareiškėjai mano, kad viešojo administravimo subjektai (atstovai), vykdydami konkrečias procedūras, pažeidžia jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Atsisakant nagrinėti pareiškėjų, kaip suinteresuotos visuomenės reikalavimus, pažeidžiama ne tik jų teisė į teisminę gynybą, bet ir Orhuso konvencijos nuostatos, užtikrinančios konkrečias jų teises.

Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo ir tuo pačiu metu siekė apginti savo pažeistas subjektines teises bei teisinius interesus. Todėl byloje pareikšti reikalavimai tinkamai išreiškia jų teisių pažeidimo esmę, yra suformuluoti tinkamai ir nagrinėtini teisme. Pareiškėjų nuomone, nepriimti reikalavimai gali būti išskirti į atskirą bylą ir perduoti bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjų teigimu, tai sudarytų tinkamas prielaidas jiems (kaip ieškovams) tęsti pradėtą grupės ieškinio pareiškimo procedūrą, kuri nėra galima administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pareiškėjai atskiruoju skundu ginčija Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutarties dalį, kuria jų skundo dalis laikyta nepaduota nepašalinus nustatytų trūkumų.

Pirmosios instancijos teismas laikė nepaduota pareiškėjų skundo dalį, kuria pareiškėjai reikalavo: 1) pripažinti jų, kaip suinteresuotos visuomenės, teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl planuojamų veiklų, planų ir programų: Kauno Ąžuolyno infrastruktūros pritaikymo visuomenės poreikiams (rekonstrukcijos), Dainų slėnio rekonstrukcijos, Kauno sporto halės rekonstrukcijos, S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos bei medžių grupių šalinimo Kauno mieste dėl vykdomo gatvių ir šaligatvių remonto, kaip tai numato Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais 6 straipsnio nuostatos; 2) pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos planuojamoms ūkinėms veikloms, t. y. sveikatingumo, kultūros ir užimtumo komplekso (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai ir Kauno ąžuolyno parke esančios infrastruktūros rekonstrukcijai, poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. ir 2017 m. gruodžio 11 d. nutartyse pareiškėjams buvo išaiškintina, jog skunde negali būti formuluojamas reikalavimas, kuriuo neprašoma priimti konkretaus ginčo šalims

teisines pasekmes sukeliančio teismo patvarkymo, o tik prašoma konstatuoti (nustatyti ar pripažinti) tam tikras faktines aplinkybes. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjams pasiūlė patikslinti skundo reikalavimus, tačiau pareiškėjai šių reikalavimų netikslino, dėl to skundo dalį dėl minėtų reikalavimų laikė nepaduota.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinis teismas gali nagrinėti tik tokias bylas, kuriose siekiama realiai apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, padarant konkretų poveikį atitinkamiems materialiniams teisiniams santykiams (panaikinant aktą, įpareigojant atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiant žalos atlyginimą ar pan.). Todėl skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-215/2009).

Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Tai reiškia, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ir interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-261/2007, 2014 m. sausio 8 d.nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-131/2014).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad faktinių aplinkybių konstatavimas gali būti tik motyvas, pagrindžiantis teismo sprendimą, kuriuo nustatomi tam tikri patvarkymai dėl materialinių teisinių santykių (panaikinamas aktas, atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiamas žalos atlyginimas ar pan.). Vien tik faktinių aplinkybių konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti.

Dėl pareiškėjų skundo reikalavimo pripažinti jų, kaip suinteresuotos visuomenės, teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl planuojamų veiklų, planų ir programų pažymėtina, kad ši teisė negali būti pripažįstama (reikalaujant tokio pripažinimo atskiroje administracinėje byloje), Suinteresuota visuomenė pagal Orhuso konvencijos nuostatas turi teisę dalyvauti sprendžiant klausimus aplinkosaugos srityje, o šis dalyvavimas suinteresuotai visuomenei gali būti viena iš teisės aktuose nustatytų sąlygų kreiptis į teismą ir skųsti viešojo administravimo subjektų priimtus sprendimus teismui. Jeigu suinteresuotai visuomenei yra užkertamas kelias dalyvauti sprendžiant klausimus aplinkosaugos srityje, yra pažeidžiamos tam tikros konkrečios teisės, kaip nurodo pareiškėjai, tai sudaro pagrindą kreiptis į teismą dėl minėtų konkrečių teisių gynimo, pvz., dėl informacijos suteikimo, dėl institucijų atsisakymo nagrinėti konkrečius suinteresuotos visuomenės prašymus ir pan.

Teisėjų kolegijos nuomone, aptariami pareiškėjų reikalavimai (pripažinti jų, kaip suinteresuotos visuomenės, teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl planuojamų veiklų, planų ir programų; pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos planuojamoms ūkinėms veikloms poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas) yra būtent tokie, kuriais siekiama tam tikrų aplinkybių konstatavimo, bet ne realaus pažeistų jų pačių ar kitų asmenų teisių (interesų) apgynimo. Todėl tokie reikalavimai negali būti nagrinėjami administraciniame teisme, dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą juos atsisakyti priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 punktu, kuriame numatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, pripažindamas tas teises. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų reikalavimai yra susiję su viešojo administravimo sritimi, t. y. viešosios teisės reglamentuojamais santykiais tarp valstybės (savivaldybės) institucijų (įstaigų) ir asmenų, o ne su civiliniais teisiniais santykiais tarp privačių asmenų, iš kurių kylančias teises minėto Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 punkto pagrindu ir galima ginti.

Nors iš pareiškėjų minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-415/2016 matyti, kad teismas buvo priėmęs ieškovo reikalavimą pripažinti, kad vykdomai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas, tačiau iš šios nutarties motyvų taip pat matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtu reikalavimu rėmėsi kaip pagrindu pripažinti, kad ūkinė veikla vykdoma neteisėtai, ir dėl to buvo patenkintas kitas ieškovo suformuluotas jo teises ir teisėtus interesus apginantis reikalavimas – įpareigoti atsakovus šią ūkinę veiklą nutraukti.

Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šie reikalavimai (t. y. pareiškėjų norimos pripažinti aplinkybės) gali būti laikomi pareiškėjų skundo pagrindo dalimi (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas) ir vertinami kartu su kitais jų skunde nurodytais argumentais, sprendžiant dėl priimtų pareiškėjų skundo reikalavimų pagrįstumo.

Pažymėtina, kad pareiškėjų pasvarstymai, jog nepriimti jų skundo reikalavimai galėtų būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, šioje proceso stadijoje neturi prasmės, kadangi Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. spalio 18 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-102/2017 pripažino šią bylą teismingą administraciniam teismui.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pareiškėjams nepašalinus nustatytų trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjų skundo dalį (dėl aptartų reikalavimų) laikė nepaduota ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu. Todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta bei paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų G. P., V. J., L. D., A. P., K. B.-G., G. A., T. Š., A. T., S. E. K. ir asociacijos „Vartotojų balsas“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Stasys Gagys

              Veslava Ruskan

              Arūnas Sutkevičius