Nr. TS-76-932/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. liepos 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo L. J., gim. 1977-04-12, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 59-132 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
n u s t a t ė :
L. J. pateikė teismui skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 59-132 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad komisijos nutarimas akivaizdžiai nepagrįstas, nemotyvuotas ir todėl naikintinas. Nurodo, kad skundžiame nutarime apskritai nėra motyvuojamosios dalies, komisija nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje jis vėl nusikals. Pagal OASys metodiką L. J. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, t.y. beveik žema, tačiau komisija prieštarauja pati sau, teigdama, kad L. J. nesilaikys įstatymų. Teigia, kad aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, atlieka gerbūvio darbus, yra motyvuotas dirbti, turi gyvenamąją vietą. Nurodo, kad lygtinio paleidimo instituto paskirtis – sudaryti galimybę asmenims, kurie suprato ir įvertino savo elgesį, pakeisti savo požiūrį į padarytą nusikaltimą bei visuomenei reikšmingas vertybes. L. J. yra įsitikinęs, kad stengėsi nepasiduoti negatyviai aplinkinių įtakai, savarankiškai priima sprendimus, įgijo profesinį išsilavinimą, yra motyvuotas dirbti, įvykdė visas komisijos rekomendacijas, todėl tai, anot L. J., sudaro pagrindą manyti, kad jis yra pasirengęs sugrįžti į visuomenę ir toliau taisyti savo elgesį neizoliuotoje aplinkoje.
Komisija 2015 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 59-132 nutarė netaikyti nuteistajam L. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Priimtame nutarime nurodė, jog L. J. tęsia mokslą Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, lanko anglų kalbos kursus, dalyvavo individualiose psichologo konsultacijose, atliko gerbūvio darbus, remontavo gyvenamąją patalpą, padėjo apželdinti pataisos įstaigos teritoriją – sodino gėles. L. J. anksčiau teistas 3 kartus už nusikaltimus nuosavybei ir turtiniams interesams, nusikaltimus valdymo tvarkai, chuliganizmą bei nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistajam du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, lygtinio paleidimo metu vieną kartą jis padarė naują nusikaltimą. Amžius pirmojo teistumo metu – 20 metų, nusikaltimai sunkėja, dėl padaryto nusikaltimo savo kaltės nepripažįsta. Nuteistasis nėra impulsyvus, pirmenybę teikia planavimui o ne veiksmui. Neturi piktnaudžiavimo narkotikais, tačiau yra teistas už disponavimą psichotropinėmis medžiagomis. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 11 kartų, 8 kartus buvo baustas, skatintas 4 kartus. Šiuo metu nuobaudos negalioja. Nuteistasis yra išsiskyręs. Socialiniai ryšiai išlikę, palaikomi su buvusia žmona, broliu, vaikais laiškais. Lankomas pasimatymų metu. Nuteistasis turi 12 klasių išsilavinimą, įstaigoje įgijo elektriko specialybę. Asmuo įstaigoje gauna pinigines perlaidas, turi pinigų kasdieniams poreikiams tenkinti. L. J. turi gyvenamąją vietą, po paleidimo gyventų pas buvusią žmoną, gautas tai patvirtinantis raštas. OAsys vertinimo duomenimis, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika išlieka vidutinė – 47 balai.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė D. M. 2015 m. liepos 2 d. atsiliepimu prašė atmesti nuteistojo L. J. skundą bei netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Mano, jog nors nuteistasis ir atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau svarstant lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti ir į kitas reikšminas aplinkybes, o būtent į tai, kad L. J. praeityje teistas 3 kartus, tačiau jam paskirtos bausmės teigiamo poveikio nepadarė. Ankstesnių teistumų metu 2 kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, bet teismo pasitikėjimo neįvertino, savo gyvenimo būdo nepakeitė, lygtinio paleidimo metu padarė naujas nusikalstamas veikas. Net ir bausmės atlikimo metu, savo kaltės ir toliau nepripažįsta, kas įrodo, kad nuteistasis nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir gali nusikalsti ateityje.
Nuteistojo skundas dėl Komisijos 2015 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 59-132 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą atmestinas.
BVK 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, apsvarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, įvertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo (BVK 164 straipsnio 2 dalis).
Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą. Tad svarstant, ar yra pagrindas taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kiekvienu atveju būtina visapusiškai įvertinti ir tokias aplinkybes, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, pasireiškiantis nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri nuteistąjį paveiktų taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat, jog būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Įvertinus teismui pateiktą bylos medžiagą, nustatyta, kad L. J. anksčiau teistas tris kartus, 2 kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas. Nors nuteistasis ir įvykdė reabilitacijos plane numatytas priemones (atliko gerbūvio darbus, lankė anglų kalbos kursus, mokėsi, padėjo apželdinti pataisos įstaigos teritoriją), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis net 11 kartų pažeidė režimo reikalavimus bei 8 kartus buvo baustas. Šios aplinkybės rodo, kad, net būdamas laisvės atėmimo vietoje, nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklūsta privalomoms elgesio taisyklėms, todėl nėra pagrindo manyti, kad paskirtos bausmės tikslai yra jau pilnai pasiekti, o nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ką patvirtina ir atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas, naudojant OAsys metodiką, kurio metu nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – 47 balai. Pažymėtina, jog L. J. pirmąkart nusikalto, būdamas 20 metų amžiaus, jo padaryti nusikaltimai vis sunkėja, savo kaltės dėl įvykdytų nusikalstamų veikų kategoriškai nepripažįsta. Be to L. J. lygtinis paleidimas buvo taikytas 2 kartus, po to jis vėl nusikalto, kas taip pat rodo, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jo elgesiui neturi jokio poveikio.
Pažymėtina, kad nuteistojo skunde akcentuotos aplinkybės, kad jis išėjęs į laisvę turėtų motyvaciją dirbti bei keisti savo elgesį, nors ir svarbios, tačiau jos, atsižvelgiant į visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekstą, negali būti laikytinos išskirtinėmis ir nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nagrinėjamu atveju teismas neturi objektyvaus pagrindo nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Teismo manymu, šiai dienai nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 364 straipsniu,
n u t a r ė :
atmesti nuteistojo L. J. skundą dėl Komisijos 2015 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 59-132, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė