Civilinė byla Nr. N2-127-239/2015 m.
Procesinis Nr. 2-48-3-02506-2014-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1., 72.
(S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
Lietuvos Respublikos vardu
2015 m. vasario 27 d.
Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja N. Z.
sekretoriaujant I. B.,
dalyvaujant ieškovui A. K.,
ieškovo atstovui advokato padėjėjui V. R.,
suinteresuoto asmens Elektrėnų savivaldybės administracijos Teisės ir personalo administravimo skyriaus vyriausiajai specialistei Ž. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei E. G. dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo, ir
n u s t a t ė :
Ieškovas A. K. ieškiniu prašo pakeisti taikos sutarties, sudarytos civilinėje byloje Nr. N2-846-804/2014 pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo sąlygų, patvirtintos 2014-03-18 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi, pakeitimo. Ieškovas prašo pakeisti sūnaus A. K., gim. 2008-05-30, nutartimi nustatytą gyvenamą vietą, nustatant sūnaus gyvenamąją vietą su juo, ieškovu A. K..
Elektrėnų sav. administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prašo ieškinio netenkinti, nurodo, jog ieškovas dėl to, kad atsakovė nesilaiko teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos, turėtų kreiptis į antstolį, o ne į teismą.
Ieškinys atmestinas.
Dėl sūnaus A. K. gyvenamosios vietos nustatymo
Sutinkamai su Elektrėnų sav. administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada (b.l. 42) bei 2015-01-14 Širvintų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį (b.l. 43-45). Išvadose konstatuojama, jog A. K. galėtų auginti savo vaiką, turi tam visas sąlygas. Išvadose taip pat pažymima, jog E. G. neturėjo teisės išsivežti nepilnamečio A. K. iš savo kilmės šalies, taip pažeisdama tiek tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje aptariama bendravimo su vaiku tvarka, tiek LR Civilinio kodekso, tiek LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas.
Teisę kreiptis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo garantuoja LR CK 3.174 str. Ginčas dėl A. K. gyvenamosios vietos buvo išspręstas 2014-03-18 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis (civ.b. Nr N2-846-804/2014). Kadangi šiuo savo reikalavimu ieškovas iš esmės siekia pakeisti tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos taikos sutarties, patvirtintos 2014-03-18 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi, sąlygas, šioje civilinėje byloje teismas yra saistomas įsigaliojusių teismo sprendimų ar nutarčių, kuriose jau buvo išspręstas tų pačių šalių ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, patvirtinta teismo nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, įgyja res judicata galią, o tai reiškia tokia nutartimi nustatytų aplinkybių prejudicialumą, kas neleidžia pakartotinai kreiptis su ieškiniu dėl tapataus ginčo. Vis dėl to, apibusiu susitarimu šalys galėtų pakeisti sudarytą taikos sutartį arba spręsti dėl jos sąlygų atnaujinus byloje procesą LR CPK 366 str. numatytais pagrindais (civ. b. Nr. 3K-3-61/2008).
Kadangi taikos sutartis sukuria šalims ir materialinius – teisinius santykius, tai tokios sutarties pasibaigimo, nutraukimo, pripažinimo negaliojančia pagrindus nustato galiojančio CK normos (civ. b. Nr. 3K-3-261/2005). LR CK 6.986 str. numato atvejus, kada taikos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia.
Kaip jau buvo minėta, taikos sutarties ypatumas yra tas, kad, teismui ją patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią ir ji tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma LR CPK nustatyta tvarka (LR CPK 584 str. 1 d. 4 p.). Taigi, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas LR CPK nustatyta tvarka (civ. b. Nr. 3K-3-372/2010). Be to, ieškovas, esant teisiniam pagrindui, galėtų kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teismas negali tenkinti ieškovo reikalavimo pakeisti sūnaus A. K. gyvenamąją vietą, patvirtintą 2014-03-18 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-846-804/2014.
Be to, ieškovas prašo priteisti baudą iš atsakovės už prievolės pakeisti hipoteką nevykdymą.
Ieškovas ir atsakovė, pagal taikos sutarties, kuri buvo patvirtinta Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi, 18 punktą susitarė, jog ieškovė įsipareigoja per protingą laikotarpį nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, pakeisti Ieškovės ir AB DNB banko sudarytos 2008-03-20 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 10.1 punkte numatytą įsipareigojimų užtikrinimo priemonę – gyvenamojo namo su namų valda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), hipoteką kita užtikrinimo priemone. Pateikdamas ieškinį teismui, ieškovas reikalauja skirti baudą už šio punkto nevykdymą, taigi taikyti civilinę atsakomybę, kylančią iš sutarties.
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nepateikė jokių pagrindžiančių dokumentų (pavyzdžiui, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo), kad atsakovė šio sutarties punkto neįvykdė ir neišregistravo hipotekos minėtam nekilnojamajam turtui – gyvenamajam namui su namų valda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas pateiktame ieškinyje nurodo, jog „iki dabar man nėra žinoma, kad atsakovė būtų ėmusis bent kokių veiksmų šiai prievolei įgyvendinti“. Toks ieškovo teiginys yra aiškiai nepakankamas, siekiant įrodyti atsakovės netinkamą taikos sutarties vykdymą ar sutarties neįvykdymą. Svarbiausia yra tai, kad tarp šalių sudarytoje taikos sutartyje, kurią nutartimi patvirtino teismas, nėra numatytos sutarties užtikrinimo priemonės, taigi nėra išspręstas ir netesybų klausimas.
Bauda civilinės teisės prasme, vadovaujantis LR CK 67.1 str. 1 d., yra tam tikra netesybų forma. LR CK 6.72 str. aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtina, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pažymėtina, jog taikos sutarties šalys, kaip ir kitų sutarčių šalys, turi teisę nustatyti sutartyje pagrindines ir papildomas prievoles, t. y. pagrindinių sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą, tarp jų ir netesybas (baudos, delspinigiai), kuriomis užtikrinamas sąžiningos šalies praradimų kompensavimas tuo atveju, kai kita šalis vengia vykdyti ar netinkamai vykdo taikos sutarties pagrindines prievoles (civ. b. Nr. 3K-3-372/2010). Vadovaujantis LAT praktika, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais nuostoliais.
Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus motyvus, teismas neturi pagrindo taikyti atsakovei baudos už prievolės pakeisti hipoteką nevykdymą.
Kaip jau buvo minėta, abipusiu šalių sutarimu šalys galėtų pakeisti sudarytą taikos sutartį arba suinteresuota šalis gali kreiptis LR CPK nustatyta tvarka dėl priverstinio taikos sutarties vykdymo.
Vadovaujantis LR CPK 150 str. 2 d., teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo pritaikytos 2014-10-20 nutartimi, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Vadovaudamasis LR CK 6.72 str., LR CPK 96, 150, 176-178, 259, 268, 270 str.,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti laikinąsias apsaugos priemones taikytas 2014-10-20 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi uždraudžiant E. G., asm. k. (duomenys neskelbtini) išvežti nepilnametį vaiką A. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo.
Priteisti iš ieškovo A. K. 3,26 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.
Teisėja N. Z.