LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. liepos 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2021 m. birželio 15 d. paduotu atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 6 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymą,
n u s t a t ė :
Atsakovė VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei VšĮ Respublikinei Klaipėdos ligoninei dėl darbo sutarties pakeitimo pripažinimo neteisėtu. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad: pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, netirdami visų byloje esančių įrodymų, pažeidė CPK 14 straipsnio 1 dalį, o vertindami bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, pažeidė dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisykles, CPK 6, 17 straipsnius, 185 straipsnio 1 dalį, DK 2 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl visapusiško ir objektyvaus bylai reikšmingų aplinkybių vertinimo; teismai, manydami, kad darbo byloje pateiktų įrodymų nepakanka išsklaidyti abejonėms, nesiimdami veiksmų kilusioms abejonėms išsklaidyti, pažeidė CPK 414 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl teismo, nagrinėjančio darbo bylą, aktyvaus vaidmens; teismai, vertindami, kad ieškovės prašyme išdėstyta valia atleisti ją iš vyresniosios slaugytojos pareigų susiformavo ne laisvai, o esant atsakovės įtakai, byloje nesant tai patvirtinančių įrodymų, netinkamai aiškino ir taikė DK 55 straipsnį, pažeidė DK 64 straipsnio 2 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią teisei priešingo darbdavio poveikio darbuotojui faktas privalo būti įrodytas; teismai, konstatavę atsakovės neleistiną poveikį ieškovei ir grąžindami ieškovę į vyresniosios slaugytojos pareigas, pažeidė CPK 270 ir 331 straipsnių 4 dalis ir kasacinio teismo praktiką dėl teismo sprendimo nuoseklumo reikalavimų.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymą nenagrinėjamas.
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Klaipėdos ligoninei (j. a. k. 191340088) 108 (vieną šimtą aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. birželio 14 d. banke „Luminor“.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Gediminas Sagatys
Algirdas Taminskas