Administracinė byla Nr. eA-2556-492/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03769-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir atsakovas, Vyriausybė) 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) 1 punktą; 2) įpareigoti atsakovą priimti išsamų, aiškų, pagrįstą objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis sprendimą (duomenys neskelbtini); 3) jei teismas netenkintų 1 ir 2 reikalavimo – įpareigoti atsakovą priimti galutinį sprendimą dėl Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. spalio 8 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini); 4) jei teismas netenkintų 1–3 reikalavimų – pripažinti, jog Komisijos 2019 m. spalio 8 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstos, nepatvirtintos atsakovo sprendimu ir pareiškėjui neprivalomos.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1540 patvirtinto Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos darbo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 15 punktu kreipėsi į Komisiją, pateikdamas 2019 m. liepos 30 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini).
3. Komisija 2019 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui pranešė, kad Komisijos 2019 m. rugsėjo 12 d. posėdyje priimta išvada, kuria (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2019 m. spalio 4 d. gavo Komisijos 2019 m. spalio 1 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio buvo pridėtas Komisijos 2019 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas ir Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 13 dalį galutinį sprendimą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams turi priimti atsakovas, tačiau skundžiamu Nutarimu atsakovas tik pakartojo Komisijos 2019 m. rugsėjo 12 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotą teiginį, kad (duomenys neskelbtini). Nutarimo turinys leido pareiškėjui manyti, kad šis atsakovo sprendimas nėra galutinis ir galutinį sprendimą atsakovas priims gavęs Komisijos rekomendacijas. Tokią nuomonę patvirtino ir tai, kad Nutarime nenurodyta jo apskundimo tvarka.
5. Pareiškėjo teigimu, jis 2019 m. spalio 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Pareiškėjas teigė, kad tais atvejais, kai, Komisijos nuomone, investicija neatitinka nacionalinio saugumo interesų, Komisija neturi teisės priimti jokio sprendimo iš esmės, sprendimą tiek dėl investicijos saugumo, tiek dėl privalomų reikalavimų ar sąlygų, kurių laikantis investicija nekeltų grėsmės šalies nacionaliniam saugumui, turi priimti Vyriausybė. Komisijos rekomendacijos nėra privalomo pobūdžio, joms patvirtinti (arba nepatvirtinti) reikalingas kompetentingo subjekto sprendimas.
7. Pareiškėjo manymu, skundžiamas Vyriausybės Nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 punkte numatytų reikalavimų, jame nėra suformuluoto aiškaus ir konkretaus sprendimo, ar pareiškėjo planuojama investicija pripažįstama atitinkančia (neatitinkančia) nacionalinio saugumo interesus, ar pareiškėjas gali (negali) vykdyti investiciją. Nutarimas nemotyvuotas, neišsamus, o Nutarimo 1 punktas nepagrįstas objektyviais duomenimis. Nutarimo 1 punkte nurodoma apie 2017 m. nustatytų faktinių aplinkybių nepasikeitimą, tačiau net nenurodyta, kokios tai aplinkybės, kokiu būdu jos gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui bei kokie įrodymai patvirtina tų aplinkybių egzistavimą.
8. Atsakovas Vyriausybė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
9. Atsakovo įsitikinimu, Nutarimas atitinka VAĮ nuostatas. Atsakovas turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą priimti Nutarimą. Tiek Komisija, tiek Vyriausybė laikėsi procedūrinių reikalavimų, pagrindė Komisijos 2019 m. rugsėjo 12 d. išvadą ir Nutarimą iš valstybės institucijų gauta informacija.
10. Atsakovas pažymėjo, kad aplinkybės dėl pareiškėjo neatitikimo nacionalinio saugumo interesams buvo nustatytos ir tuo metu veikusios Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos (dabartinis pavadinimas – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija) 2017 m. gruodžio 5 d. sprendime, kuriame konstatuota, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas minėto 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo teismine tvarka neginčijo. (Duomenys neskelbtini).
11. Atsakovas paaiškino, jog Įstatymo 12 straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatyta, kad tam tikrų ribojančių priemonių taikymas gali būti sušvelnintas nustatant tam asmeniui tam tikras sąlygas, priemones ar rekomendacijas, kurių laikantis jo planuojama atlikti investicija nekeltų grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Vyriausybė, išanalizavusi visas individualias situacijos aplinkybes, Komisijai pavedė nustatyti pareiškėjui rekomendacijas, kurių laikantis pareiškėjo planuojama atlikti investicija (duomenys neskelbtini). Tai, kad Vyriausybė ne nustatė rekomendacijas, o įgaliojo tą padaryti Komisiją (kaip subjektą, kuris pagal Įstatymo 19 str. 2 d. 10 p. turi įgaliojimus teikti rekomendacijas, susijusias su nacionalinio saugumo užtikrinimu), nesuteikia pagrindo teigti, kad Komisijos rekomendacijos yra neteisėtos ir nepagrįstos. Komisijos rekomendacijos yra pagrįstos ir aiškios, jos nenustato kokių nors neįgyvendinamų sąlygų.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkino iš dalies – įpareigojo Vyriausybę priimti sprendimą dėl (duomenys neskelbtini); nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjo skundo 3 reikalavimo, kuriuo buvo prašoma įpareigoti atsakovą priimti galutinį sprendimą dėl Komisijos 2019 m. spalio 8 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), ir bylos dalį dėl pareiškėjo skundo 4 reikalavimo, kuriuo buvo prašoma pripažinti, jog Komisijos 2019 m. spalio 8 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstos, nepatvirtintos atsakovo sprendimu ir pareiškėjui neprivalomos; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 482,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.
13. Teismas bylos dalį dėl pareiškėjo skundo 3 ir 4 reikalavimų nutraukė pareiškėjui pateiktus šios skundo dalies atsisakymą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 dalimi.
14. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, Vyriausybės ir Komisijos sprendimus, sprendė, kad Nutarimo 1 punkte yra konstatuotos tam tikros aplinkybės dėl pareiškėjo planuojamos atlikti investicijos, tačiau jame nėra suformuluotas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams, kuris turi būti priimtas pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 13 punktą. Teismas sprendė, kad atsakovas galutinį sprendimą turėjo priimti, įvertinęs ir pareiškėjo 2019 m. spalio 11 d. prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytus argumentus.
III.
15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjo skundas atmestas, atsakovas įpareigotas atlikti veiksmus ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad Nutarimas priimtas Įstatymo 12 straipsnio 13 dalies pagrindu, t. y. Įstatymo norma, kuri iš esmės nustato galutinį sprendimą. Nutarimo 1 punktu nutarta nustatyti, kad investuotojo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekiančio (duomenys neskelbtini) faktinės aplinkybės, nurodytos Komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendime (2017 m. gruodžio 5 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas), nėra pasikeitusios. Nutarimas priimtas atsižvelgiant į Komisijos išvadoje (2019 m. rugsėjo 12 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas) nurodytas (duomenys neskelbtini) faktines aplinkybes ir įvertinus pareiškėjo (duomenys neskelbtini).
17. Teismas pažymėjo, jog Komisijos 2019 m. rugsėjo 12 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Nutarimo 1 punktą pagrįstumą, nevertino minėtų aplinkybių, kurios buvo reikšmingos Nutarimui priimti, t. y. skundžiamame teismo sprendime dėl to nepasisakyta, taip pat byloje nėra duomenų, kad teismui būtų pateikta minėta informacija su slaptumo žyma „Slaptai“ ir teismas, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą, su ja būtų susipažinęs.
18. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad iš Nutarimo 1 punkto formuluotės matyti, jog Vyriausybė, įvertinusi atitinkamą informaciją, konstatavo, kad faktinės aplinkybės, nurodytos Komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendime (2017 m. gruodžio 5 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas) nėra pasikeitusios. Komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendime (2017 m. gruodžio 5 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas) pripažinta, kad (duomenys neskelbtini). Todėl sprendžiant dėl Nutarimo 1 punkto teisėtumo ir pagrįstumo būtina įvertinti ir aplinkybes, nustatytas minėtame Komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendime tuo aspektu, ar šios aplinkybės, priimant Nutarimą, nėra pasikeitusios nuo tų, kurios buvo Komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo priėmimo metu. Neatlikus nurodyto vertinimo, nėra pagrindo spręsti dėl Nutarimo 1 punkto teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė.
IV.
19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, be kita ko, nutarė: atsakovo Vyriausybės atstovu laikyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją (toliau – ir SM, Ministerija) bei pasiūlyti jai pateikti atsiliepimą į skundą; įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu Komisiją bei pasiūlyti jai pateikti atsiliepimą į skundą; įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu VSD ir pasiūlyti jam pateikti atsiliepimą į skundą.
20. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 12 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovas nepaisė gero administravimo principo, nes Nutarimą priėmė tik remdamasis Komisijos 2019 m. rugsėjo 12 d. posėdyje priimta išvada, nesusipažinęs su VSD pažyma, t. y. atsakovas nesusipažino su svarbiausiu dokumentu ir neatliko savarankiško jo vertinimo. Nutarimas faktiškai nėra pagrįstas, kaip to reikalauja Įstatymo 12 straipsnio 13 dalis. Nutarimu tik konstatuota, kad aplinkybės nepasikeitė, tačiau neįvardijama, nei kokios tai aplinkybės, nei kokiu būdu jos galėtų daryti neigiamą poveikį strateginiam objektui (duomenys neskelbtini) ir kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Nuoroda į ankstesnį vertinimą yra nepakankama, neatitinka išsamumo principo. Komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. ir 2019 m. rugsėjo 12 d. protokoluose taip pat nėra įvardinta, kokios konkrečios aplinkybės ir kokiu būdu tikėtinai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Be to, nepagrįstai konstatuotas aplinkybių nepasikeitimas, nes (duomenys neskelbtini). Komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. nutarimas prieštarauja 2016 m. spalio 3 d. išvadai, konstatuojančiai, kad Bendrovė, (duomenys neskelbtini), atitinka nacionalinio saugumo interesus. Vyriausybė ir Ministerija žiniasklaidai viešai deklaravo poziciją, palankią pareiškėjui, taigi patys Nutarimą pasirašę asmenys arba laikė Nutarimą negalutiniu, arba nesuprato Nutarimo esmės. Visos Komisijos paminėtos aplinkybės egzistavo jau 2016 m. Rekomendacijos turėjo būti pateiktos iki galutinio sprendimo, o ne po jo, ir tas rekomendacijas turėjo patvirtinti Vyriausybė. Pareiškėjo nuomone, teismas, net ir netenkindamas pirmojo pareiškėjo reikalavimo, turi patenkinti antrąjį pareiškėjos reikalavimą, nes Vyriausybė turi patvirtinti rekomendacijas.
21. Atsakovo Vyriausybės atstovas SM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
22. Ministerija nurodė, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas atlikus Įstatymo reikalaujamą patikrinimą, ištyrus visas reikšmingas aplinkybes, jis buvo pagrįstas tiek faktiškai, tiek teisiškai. Apskundimo tvarkos Nutarime nenurodymas nesukliudė pareiškėjui tinkamai ir nustatytais terminais realizuoti savo teisę į, pareiškėjo nuomone, pažeistų teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą, todėl Nutarimas negali būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas vien dėl jame nebuvo nurodytos jo apskundimo tvarkos.
23. SM nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-5177-602/2018 konstatuota, jog vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, viešojo administravimo subjektas, kuris jau yra priėmęs administracinį sprendimą tuo pačiu klausimu, gavęs naujų faktinių duomenų, turėtų svarstyti, ar šie duomenys leidžia abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu ar ginčyti priimtą sprendimą. Taigi turėtų būti sprendžiama, ar konkrečiu atveju yra pateikti nauji faktiniai duomenys, ar šie duomenys leidžia abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu ar ginčyti priimtą sprendimą. Kaip matyti iš Komisijos 2019 m. rugsėjo 12 d. išvados, atlikus pakartotinį pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą, nebuvo nustatyta naujų faktinių duomenų, kurie leistų abejoti ankstesnio sprendimo (t. y. Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo) pagrįstumu.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
25. Komisija paaiškino, kad Nutarimas buvo priimtas laikantis visų Įstatyme nustatytų reikalavimų. Faktinių aplinkybių visuma (duomenys neskelbtini).
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
27. VSD nurodė, kad pareiškėjas skunde teismui nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų Komisijos 2019 m. rugsėjo 12 d. išvadoje nustatytas ir išdėstytas faktines aplinkybes bei skundžiamo Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. VSD teikė Komisijai turimą žvalgybos informaciją apie pareiškėją, kuri, kaip nurodė ir Komisija 2019 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbtini), buvo vertinama kaip papildoma informacija, pagrindžianti nustatytas faktines aplinkybes.
V.
28. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atmetė.
29. Teismas nustatė, kad:
29.1. Pareiškėjas 2019 m. liepos 30 d. raštu kreipėsi į Komisiją, pateikdamas pranešimą (duomenys neskelbtini).
29.2. Komisijos 2019 m. rugsėjo 12 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini).
29.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė: (duomenys neskelbtini).
29.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2019 m. spalio 8 d. rašte (duomenys neskelbtini).
30. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartyje nurodė, kad Nutarimas priimtas vadovaujantis Įstatymo norma, kuri iš esmės nustato galutinį sprendimą (LVAT 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties 46 punktas). Vadovaudamasis šiuo LVAT išaiškinimu pirmosios instancijos teismas daugiau nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų dėl Nutarimo, kaip negalutinio sprendimo, Vyriausybės vadovo ir Susiekimo ministerijos pranešimų spaudai ir kt.). Taip pat teismas nurodė, kad nepasisakys dėl pareiškėjo argumentų dėl rekomendacijų teisėtumo ir pagrįstumo, Vyriausybės įpareigojimo jas patvirtinti ir kt., nes šie klausimai nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas.
31. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Vyriausybė nesusipažino su Nutarimui priimti aktualia medžiaga ir rėmėsi išimtinai Komisijos išvada. Teismas nurodė, kad Komisijos išvados teikimas Vyriausybei ir Vyriausybės rėmimasis šia išvada priimant Nutarimą yra reglamentuotas Įstatymo 12 straipsnio 13 dalyje. Įstatymų nuostatos negali būti interpretuojamos tokiu būdu, kuris lemtų pareigą Vyriausybei pakartoti visus tuos pačius veiksmus, kuriuos atliko Komisija, nes taip būtų paneigiamas Komisijos darbo tikslas ir prasmė.
32. Atmesdamas pareiškėjo argumentus, jog Nutarimas nemotyvuotas, nes jame nenurodyta, kokie pareiškėjo ryšiai kelia grėsmę ir kuo būtent (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad Nutarimo sudėtinė dalis yra Komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimas, įformintas protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2019 m. rugsėjo 12 d. išvada, įforminta protokolu Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtuose dokumentuose aiškiai nurodytas teisinis pagrindas (duomenys neskelbtini) ir faktinės aplinkybės, kurios lėmė tokio sprendimo priėmimą: (duomenys neskelbtini). Taigi Nutarimas yra ir teisiškai, ir faktiškai motyvuotas. Minėti Komisijos sprendimai buvo pateikti pareiškėjui. Jis pateikė detalius savo nesutikimo su Nutarimu argumentus – tai rodo, kad pareiškėjas aiškiai suprato, kodėl ir kokiais motyvais remiantis buvo priimtas Nutarimas.
33. Nesutikdamas su pareiškėjo argumentais, kad Nutarime nenurodyta, kaip išvardintos aplinkybės kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, teismas nurodė, kad Komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendime, įformintame protokole Nr. (duomenys neskelbtini).
34. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad nuo 2017 m. gruodžio 5 d. aplinkybės pasikeitė, nes (duomenys neskelbtini), teismas pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini). Dėl to nėra pagrindo naikinti skundžiamą Nutarimą, nes jis pagrįstas teisinga informacija. (Duomenys neskelbtini).
35. Teismo vertinimu, ginčijamo Nutarimo 1 punktas yra teisingas ir pagrįstas, jis priimtas įvertinus visumą faktinių aplinkybių bei turimą informaciją apie pareiškėjos neatitikimą nacionalinio saugumo interesams. Nutarimo 1 punktas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Teismas nurodė, kad atmetus pagrindinį reikalavimą – panaikinti Nutarimo 1 punktą, atmestinas ir išvestinis reikalavimas – įpareigoti atsakovą priimti išsamų, aiškų, pagrįstą objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis sprendimą dėl (duomenys neskelbtini).
VI.
36. Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
36.1. Atsakovas priėmė sprendimą negavęs iš Komisijos jokių VSD dokumentų, t. y. nesusipažinęs su akivaizdžiai reikšmingiausiais Nutarimui priimti duomenimis, ir neatlikęs savarankiško vertinimo. Vadovaujantis teismo aiškinimu, nesuprantama, kokiu tikslu Įstatymas suteikė atsakovui sprendimų priėmimo teisę, jei Komisijos išvadų atsakovas netikrina ir nekvestionuoja.
36.2. Aprašo 48 punktas, skirtingai negu Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis, nustato, kokie Komisijos dokumentai su jos išvada teiktini Vyriausybei, ir nurodo, kad pridedamos institucijų išvados, jeigu jos nepažymėtos slaptumo žyma. Ši Aprašo norma prieštarauja Įstatymo 12 straipsnio 12 daliai, nenumatančiai išlygos dėl slaptumo žyma pažymėtų dokumentų teikimo Vyriausybei, o taip pat Įstatymo 12 straipsnio 13 daliai, įpareigojančiai Vyriausybę priimti teisiškai ir faktiškai pagrįstą sprendimą, kadangi paneigia Vyriausybės galimybę pagrįsti sprendimą faktais tais atvejais, kai faktai užfiksuoti slaptumo žyma pažymėtuose dokumentuose. Jei apeliacinės instancijos teismas vertintų galimybę taikyti Aprašo 48 punkto normą, teismas privalėtų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ši norma neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui. Nesuprantama, kodėl slaptumo žyma pažymėti duomenys negalėtų būti pateikti galutinius sprendimus priimančiam Ministrui Pirmininkui, kuris ir taip turi teisę susipažinti su įslaptinta informacija ir ją naudoti pagal pareigas (Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 str. 3 d.). Pareiškėjo įsitikinimu, Nutarimą pasirašiusiam susisiekimo ministrui taip pat buvo suteikta tokia teisė, jeigu ji buvo suteikta net deleguotiems į Komisiją dviem Ministerijos tarnautojams.
36.3. Ne tik Nutarime, tačiau ir Komisijos dokumentuose nėra pateikta jokio loginio paaiškinimo, kuo nurodyti faktai galėtų būti pavojingi Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kai kurie Komisijos nurodyti faktai yra neteisingi.
36.4. Komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimas ir 2019 m. rugsėjo 12 d. protokolas, t. y. kitoje institucijoje, atsakovui dar net nepradėjus administracinės procedūros priimti dokumentai, negali būti laikomi Nutarimo priėmimo procedūros dokumentais. Nutarimas privalėjo būti pagrįstas faktais, neapsiribojant nuoroda į Komisijos protokolus. Jei vis dėlto procedūriniu dokumentu pripažįstama Komisijos išvada, tai procedūriniais dokumentais laikytinos ir Komisijai teiktos institucijų išvados, tačiau VSD dokumentų atsakovas ne tik nepridėjo prie Nutarimo, bet su jais net nesusipažino. Teismo sprendime nurodytų LVAT nagrinėtų bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos, todėl teismas nepagrįstai jomis rėmėsi. Net ir pripažinus Komisijos dokumentus Nutarimo priėmimo procedūros dokumentais, juose (duomenys neskelbtini) neidentifikuotas ir neįrodytas. Nutarime jokie (duomenys neskelbtini). Taigi teismo motyvas dėl Nutarimo turinio aiškumo bei pakankamos motyvacijos nepagrįstas. Teismo motyvai, kuriais remdamasis jis atmetė pareiškėjo argumentą, jog Nutarime nenurodyta, kaip (duomenys neskelbtini).
36.5. (Duomenys neskelbtini). Taigi, Nutarimo 1 punktas, konstatuojantis, kad (duomenys neskelbtini), yra klaidingas. Teismas nurodydamas, kad nėra reikšminga, ar (duomenys neskelbtini). Teismas sprendime neaptarė galimos įtakos, prisidengdamas tariamu grėsmės akivaizdumu.
36.6. Teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini), pažeidžiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 5 d. pasirašyta sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, ratifikuota 2002 m. kovo 26 d. įstatymu Nr. IX-806.
36.7. Teismas klaidingai įvertino pareiškėjo argumentą, kad (duomenys neskelbtini).
36.8. Teismas neturėjo pagrindo remtis valstybės paslaptį sudarančiais duomenimis, nes tai nepatikimas šaltinis, bet to, faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Nors teismas nurodė, kad valstybės paslaptį sudaranti informacija nebuvo lemianti teismui priimant sprendimą šioje byloje, teismo įsitikinimą dėl skundo nepagrįstumo galėjo suformuoti nebent įslaptinta informacija, nes kitokios įrodymais patvirtintos informacijos apie pareiškėjo ryšių keliamą grėsmę byloje nėra.
36.9. Pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo priimti sprendimą teismas atmetė iš viso jo neišnagrinėjęs. Teismas, apibrėždamas nagrinėjamos bylos ribas, nepagrįstai pasirėmė atskirais LVAT nutarties sakiniais. Pareiškėja skundą padavė dėl to, kad Nutarimo turinys neatitiko Įstatymo 12 straipsnio 13 dalies reikalavimų. LVAT nutartyje nėra nei tiesiogiai, nei netiesiogiai pasakyta, kad Nutarimas yra tikrai toks, kokį priimti reikalauja Įstatymo 12 straipsnio 13 dalis. LVAT teiginį, kad neišsprendus dėl pagrindinio byloje pareikšto reikalavimo (panaikinti Nutarimo 1 punktą), nėra pagrindo spręsti dėl išvestinio reikalavimo (įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus) pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas suprato neteisingai, nes antrasis pareiškėjos skundo reikalavimas (dėl įpareigojimo priimti sprendimą) pirmojo reikalavimo (dėl Nutarimo 1 punkto panaikinimo) atžvilgiu išvestiniu laikytinas tik ta prasme, kad patenkinus antrąjį reikalavimą ir atsakovui priimant galutinį sprendimą, jam turėtų būti žinoma, ką teismas nusprendė dėl pirmojo reikalavimo, kadangi nuo to priklausytų galutinio sprendimo turinys. Kadangi pirmosios instancijos teismas neišdėstė jokių motyvų dėl antrojo skundo reikalavimo, su juo susiję pareiškėjo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai liko neišnagrinėti. Atsakovas nepriėmė išsamaus, aiškaus, pagrįsto objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis galutinio sprendimo dėl (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo 2019 m. liepos 30 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), nors to aiškiai ir vienareikšmiškai reikalavo Įstatymo 12 straipsnio 13 dalis. Teismas, net ir netenkindamas pareiškėjo reikalavimo dėl Nutarimo 1 punkto panaikinimo, turėjo patenkinti 2 reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo priimti sprendimą. Atsakovui nepriėmus sprendimo (duomenys neskelbtini).
37. Atsakovo Vyriausybės atstovas SM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, iš esmės pakartodamas jo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.
38. Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Komisija, be jos atsiliepime į skundą nurodytų motyvų, pažymi, kad:
38.1. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir ištirtais įrodymais, išsamiai analizavo Komisijos nustatytas pareiškėjo neatitikties nacionalinio saugumo interesams aplinkybes, įvertino visas esmines bylos aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui, detaliai pasisakė dėl visų pareiškėjo argumentų ir pagrindė, kodėl juos laikė nepagrįstais. Iš ABTĮ 56 straipsnio 3 dalies formuluotės matyti, kad tam tikrais atvejais faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, gali būti laikomi įrodymais ir kartu teismo turi būti įvertinami pagal įrodymų įvertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas vertino ne tik įslaptintą, bet ir viešą informaciją, taigi neviešų duomenų, kaip papildomos įrodinėjimo priemonės, panaudojimas nepažeidžia pareiškėjo teisių.
38.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, dėsto nesutikimo su Komisijos (duomenys neskelbtini) motyvus, tačiau pareiškėjas reikalavimų, susijusių su šiomis (duomenys neskelbtini), atsisakė, kai ginčas buvo pirmą kartą nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme. Komisijos išvada atitinka jai keliamus formos ir turinio reikalavimus. Komisija nėra įslaptintą informaciją dėl pareiškėjo parengęs subjektas, todėl ji, kaip nurodyta Aprašo 48 punkte, pagrįstai ir teisėtai Vyriausybei ir susisiekimo ministrui perdavė tik tą informaciją, kuri nepažymėta įslaptintos informacijos slaptumo žymomis.
38.3. Vyriausybė, spręsdama dėl (duomenys neskelbtini), atsižvelgė į tai, kad (duomenys neskelbtini). Tokio pobūdžio informaciją Komisijai pateikė VSD, todėl abejoti gautos informacijos tikrumu ir pagrįstumu Komisija neturėjo jokio pagrindo.
38.4. Pareiškėjo teiginiai, kad Nutarime nėra įvardyti (duomenys neskelbtini), nepagrįsti. Vyriausybė priėmė Nutarimą remdamasi anksčiau Komisijos atliktų tyrimų išvadomis. Visa ši informacija atsispindi ir Nutarimo tekste, todėl pareiškėjo argumentai, kad Nutarimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas ar neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų, nepagrįsti.
39. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
40. Trečiasis suinteresuotas asmuo, be pirmosios instancijos teismo motyvų, su kuriais VSD nurodo sutinkantis, teigia, kad Komisijos išvada ir Vyriausybės Nutarimas yra pagrįsti – tai patvirtina ir VSD Komisijai teikti dokumentai. VSD pažymi, kad draudimas neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus administracinėje byloje nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vertino ne tik įslaptintą, bet ir viešą informaciją. Atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus ir siekiant apsaugoti svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius ūkio sektorius yra nustatyta valstybės prieštaravimo teisė, kad investuotojas atliktų tam tikrus veiksmus, jei jis kreipimosi į Komisiją metu (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
VII.
41. Nagrinėjamo bylos ginčo dalyku yra sprendimo dėl pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesams teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje nagrinėjami pareiškėjo reikalavimai dėl atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punkto panaikinimo bei įpareigojimo atsakovą priimti išsamų, aiškų, pagrįstą objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis sprendimą dėl pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams pagal pareiškėjo 2019 m. liepos 30 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini).
42. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, pirmiausiai atkreipia dėmesį į šios kategorijos ginčų nagrinėjimo administraciniuose teismuose reikšmingus procesinius aspektus, kurie, be kita ko, aptarti Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11 d. sprendime Nr. KT2-S2/2019 ir 2019 m. balandžio 2 d. sprendime Nr. KT11-S8/2019.
43. Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 16 d., t. y. Nutarimo priėmimo metu) 12 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, jog Išvadą, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, Komisija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo pateikia Vyriausybei, prireikus – ir rekomendacijas dėl investavimo visiško ar dalinio draudimo, nustatytinų privalomų reikalavimų ar sąlygų, kurių laikantis tokia investicija nekeltų grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Teikiant šioje dalyje nurodytą išvadą, kartu pridedamos šio straipsnio 7 dalyje nurodytų institucijų išvados (jeigu institucijos jas pateikė), pareiškėjo, investuotojo ar investuotojo patikrą inicijavusio subjekto kreipimasis, kiti Komisijos darbo tvarkos apraše nurodyti dokumentai ir informacija. Apie išvados, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, pateikimą Vyriausybei pranešama pareiškėjui, investuotojui ir investuotojo patikrą inicijavusiam subjektui.
44. Įstatymo 12 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad, remdamasi šio straipsnio 12 dalyje nurodyta Komisijos išvada ir rekomendacijomis, galutinį teisiškai ir faktiškai pagrįstą sprendimą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams ir, jeigu būtina, dėl šio straipsnio 12 dalyje nurodyto investavimo visiško ar dalinio draudimo, nustatytinų privalomų reikalavimų ar sąlygų per 14 dienų nuo šio straipsnio 12 dalyje nurodytos Komisijos išvados ir rekomendacijų gavimo priima Vyriausybė. Komisija apie šioje dalyje nurodytą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo priėmimo praneša investuotojui ar pareiškėjui ir investuotojo patikrą inicijavusiam subjektui.
45. Įstatymo 20 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimų, priimtų taikant šį įstatymą, teisminę kontrolę, nurodyta, kad šio įstatymo pagrindu viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Toks skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo skundo priėmimo dienos, o apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo – ne vėliau kaip per 30 dienų nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. Įstatymo 20 straipsnyje, atsižvelgiant į jo aiškinamąjį raštą, siekta įtvirtinti nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta investuotojo ar kito asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą (kuri yra viena iš būtinųjų sąlygų laisvo kapitalo judėjimo pagal Europos Sąjungos teisę apribojimams pateisinti) ginant pažeistas teises, t. y. ginčijant dėl jo priimtą neigiamą sprendimą.
46. Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (2 d.).
47. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimo nuostatomis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 18 d. redakcija, aktuali redakcija – ABTĮ 18 str. 2 d.) formuluote „Respublikos Prezidento, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veikla“ įvardijama tokia veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia ir kuri negali būti tapatinama su šiame įstatyme įtvirtinta sąvoka „viešasis administravimas“. Konstitucinis teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarimu konstatavęs, kad ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 18 d. redakcija) nuostata „Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento <...>, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) <...> veiklos <...>“ neužkerta kelio asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos dėl Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos, įgyvendinti Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą, pripažino, kad ši nuostata neprieštaravo Konstitucijai.
48. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad inter alia (be kita ko) Vyriausybės aktas, kuris turi būti taikomas konkrečioje administracinėje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas aktas atitinka Konstituciją ar įstatymus; gavęs Konstitucinio teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą.
49. Taigi pagal Įstatymo 20 straipsnį, aiškinamą kartu su minėta Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, asmuo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Įstatymo pagrindu priimto inter alia (be kita ko) Vyriausybės nutarimo, kuriuo buvo (galėjo būti) pažeistos jo teisės ar laisvės, teisėtumo, o teismas, nagrinėjantis atitinkamą bylą, jeigu yra pagrindas manyti, kad toks Vyriausybės aktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, turi pareigą kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu spręsti, ar tas aktas atitinka Konstituciją ar įstatymus. Tais atvejais, kai bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), įvertinusiam byloje esančius įrodymus bei kitą bylos medžiagą ir nustačiusiam reikšmingas aplinkybes, nekyla abejonių dėl valstybės valdžios priimto akto, jis turi konstitucinius įgaliojimus išnagrinėti bylą iš esmės.
50. Konstitucinis teismas 2018 m. kovo 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją, inter alia (be kita ko) jos 5 straipsnio 2, 3 dalis, konstitucinius atsakingo valdymo, teisinės valstybės principus, inter alia Vyriausybė, spręsdama valstybės valdymo reikalus, be kita ko, privalo priimti teisėtus ir pagrįstus teisės aktus (jie turi būti paremti aukštesnės galios teisės aktų nuostatomis, aiškūs, racionaliai motyvuoti ir kt.).
51. Teismas, spręsdamas dėl Vyriausybės priimto teisės akto teisėtumo ir pagrįstumo, turi įsitikinti informacijos apie ginčijamo Vyriausybės nutarimo motyvus prieinamumu; investuotojo atitiktimi Įstatyme nustatytiems investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijams; Vyriausybės teise vertinti potencialią sandorių grėsmę nacionaliniam saugumui; taip pat tuo, kad ginčijamas Vyriausybės nutarimas priimtas, pirma, laikantis nustatytų procedūrų, antra, remiantis įstatymo normomis, trečia, nustačius faktines aplinkybes.
52. Pagal oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, faktinių aplinkybių ir duomenų, kurie yra individualių poįstatyminių teisės aktų pagrindas, tyrimas, duomenų pagrįstumo, pakankamumo vertinimas pirmiausia priklauso atitinkamas bylas nagrinėjančių teismų kompetencijai (inter alia (be kita ko) Konstitucinio teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2018 m. kovo 2 d. nutarimai). Teismas, vertindamas ginčijamo Vyriausybės nutarimo motyvus ir abejodamas dėl jų aiškumo, taip pat dėl šiuo nutarimu priimto sprendimo (taikomų priemonių) proporcingumo, turi įvertinti ne tik šio nutarimo tekstą, bet ir visą su jo priėmimu susijusią ir kitų kompetentingų valstybės institucijų pateiktą medžiagą, įskaitant Komisijos, vertinančios grėsmės nacionalinio saugumo interesams priežastis, Vyriausybei pateiktas išvadas ir rekomendacijas, kurios pagal Įstatymo 12 straipsnio (2018 m. sausio 12 d. redakcija) 12, 13 punktus laikytinos ginčijamų Vyriausybės nutarimų pagrindu (žr. Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. KT2-S2/2019 ir 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. KT11-S8/2019).
53. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 12 straipsnio 6–12 dalyse įtvirtinta savarankiška Komisijos, kaip viešojo administravimo subjekto kompetencija atlikti investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą ir vertinimą, kuris pateikiamas Išvadoje. Atsižvelgiant į Komisijos kompetenciją, pateikiamos Išvados reikšmę investuotojo teisinei padėčiai, Komisijos, kaip viešojo administravimo subjekto veiksmai bei priimti sprendimai taip pat yra skundo administraciniam teismams dalyku. Tuo atveju, jei Konstitucinis Teismas turėtų pagrindą konstatuoti, kad ginčijamas Nutarimas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, Komisijos Išvada, jei nebūtų byloje pareikšto reikalavimo dėl jos panaikinimo, galiotų, ir investuotojo teisinės padėtis iš esmės nepasikeistų.
54. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 1 punktą ginčija pareiškėjas, yra priimtas vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 2 punkte nustatytais investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams kriterijais, 12 straipsnio 6 dalies nuostata, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė privalo užtikrinti investuotojo informacijos konfidencialumą, 12 straipsnio 13 ir 15 dalimis, 19 straipsnio 2 dalies 10 punktu, atsižvelgiant į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos Išvadoje (2019 m. rugsėjo 12 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas) nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) faktines aplinkybes ir įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ Komisijai pateiktą informaciją apie planuojamą atlikti investiciją.
55. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad Vyriausybės Nutarimas priimtas remiantis Įstatymo 12 straipsnio 13 punkto nuostatomis, kurios neturi būti aiškinamos kaip reikalaujančios pakartoti visus Komisijos atliktus veiksmus; nurodė, kad Nutarimo sudėtine dalimi yra Komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimas, įformintas protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2019 m. rugsėjo 12 d. išvada, įforminta protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodytas teisinis pagrindas (duomenys neskelbtini) ir faktinės aplinkybės. Taigi, nors reikalavimas dėl Komisijos priimtos Išvados panaikinimo byloje nebuvo betarpiškai pareikštas, administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyku, be kita ko, buvo Išvados teisėtumas ir pagrįstumas.
56. Įstatymo 11 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu jis kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjui buvo atskleistos faktinės aplinkybės (motyvai), nulėmusios tokio sprendimo priėmimą (žr. nutarties 32 p.).
57. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad Vyriausybė priėmė sprendimą nesusipažinusi su visais dokumentais, kurie buvo pateikti komisijai (VSD dokumentais), rėmėsi kitoje institucijoje, atsakovui dar net nepradėjus administracinės procedūros, priimtais dokumentais (Komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu ir 2019 m. rugsėjo 12 d. protokolu); teigė, kad Nutarimas nemotyvuotas, nes nėra paaiškinta, kodėl nurodyti faktai galėtų būti pavojingi Lietuvos nacionaliniam saugumui, be to, Komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. nustatytos aplinkybės yra pasikeitusios, nes (duomenys neskelbtini); teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini); teismas neturėjo remtis valstybės paslaptį sudarančia informacija; teismas reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo priimti sprendimą apskritai neišnagrinėjo.
58. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo, juos vertina tais aspektais, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant, ar yra pagrindai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ginčijamo Vyriausybės Nutarimo atitikties Konstitucijai ir įstatymams, t. y. ar jais gali būti pagrindžiamos abejonės dėl Nutarimo atitikties aukštesnės galios teisės aktams.
59. Apeliantas nekvestionavo atsakovo Vyriausybės teisės remiantis įstatymo normomis priimti ginčijamą Nutarimą, tačiau argumentavo, kad buvo nesilaikyta procedūrų (nesusipažinta su visais dokumentais, remtasi Komisijos dokumentais, kurie parengti nepradėjus administracinės procedūros), bei nėra nurodyti sprendimo motyvai.
60. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamo Vyriausybės Nutarimo motyvus, dėl šiuo Nutarimu priimto sprendimo (taikomų priemonių) proporcingumo, vertino ne tik šio Nutarimo tekstą, bet ir visą su jo priėmimu susijusią ir kitų kompetentingų valstybės institucijų pateiktą medžiagą, įskaitant Komisijos, vertinančios grėsmės nacionalinio saugumo interesams priežastis, Vyriausybei pateiktas Išvadas, kurios pagal Įstatymo 12 straipsnio (2018 m. sausio 12 d. redakcija) 12, 13 punktus laikytinos ginčijamo Vyriausybės Nutarimo pagrindu. Įstatyme Vyriausybės sprendimo priėmimui nėra numatyta atskira procedūra, remiantis Įstatymo 12 straipsnio 2–13 dalimis, sprendimo priėmimas yra vienos administracinės procedūros dėl investuotojo kreipimosi galutinis rezultatas. Nors Komisija turi savarankišką Įstatyme 12 straipsnio 6–12 dalyse įtvirtintą kompetenciją, Įstatymas nustato, kad jos išvadomis ir rekomendacijomis remiasi Vyriausybė priimdama sprendimą, todėl apelianto teiginiai, kad priimant Nutarimą buvo pažeistos procedūros, yra nepagrįsti.
61. Apelianto teiginiai, kad Aprašo 48 punkto nuostata, numatanti, jog teikiant Komisijos išvadą, kuria investuotojas pripažįstamas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, Vyriausybei, kartu pridedamos Aprašo 38 punkte nurodytų institucijų išvados (jeigu jos nepažymėtos slaptumo žyma) ir pareiškėjo, investuotojo ar investuotojo patikrą inicijavusio subjekto kreipimasis, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nes paneigia Vyriausybės galimybę pagrįsti sprendimą faktais tais atvejais, kai faktai užfiksuoti slaptumo žyma pažymėtuose dokumentuose, taip pat laikytini nepagrįstais. Aprašu yra reglamentuota Komisijos darbo tvarka, todėl juo remiantis negalima daryti kokių nors išvadų apie Vyriausybės diskrecijos ribojimą susipažinti su slapta medžiaga ar jos veiksmus priimant sprendimą Įstatymo 12 straipsnio 13 dalyje numatytu atveju. Aprašo 48 punkte, be kita ko, nustatyta, kad ne vėliau kaip kitą darbo dieną po Išvados priėmimo Komisijos pirmininkas ją pateikia Vyriausybei ir atitinkamos valdymo srities ministrui, kad šis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės darbo reglamentas), skubos tvarka parengtų Vyriausybės nutarimo projektą ir jį pateiktų Vyriausybei. Vyriausybės darbo reglamento 21 punkte įtvirtinta, kad dirbant su dokumentais, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 820 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo“, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais įslaptintos informacijos apsaugą ir administravimą. Taigi Aprašo nuostatos niekaip nevaržo subjektų, kurie turi teisę dirbti su dokumentais, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, teisių.
62. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas apie ginčijamo Nutarimo priėmimo motyvų pakankamą atskleidimą Išvadoje, jų papildomai neaptarinėja (žr. nutarties 32, 33, 34 p.), nes apeliaciniame skunde iš esmės kartojami argumentai, kurie buvo nurodomi pirmosios instancijos teismui. Teismas juos vertino, akcentavo, kad Komisija rėmėsi faktais, jog (duomenys neskelbtini).
63. Apelianto papildomai teismui pateiktas (duomenys neskelbtini), nepaneigia Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies taikymo prasme paminėtų reikšmingų faktų, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Įstatymo 12 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytos grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančios priežastys laikomos nepašalinamomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad (duomenys neskelbtini).
64. Pirmosios instancijos teismas įslaptintą informaciją administracinėje byloje įvertino kartu su kitais (neįslaptintais) byloje esančiais įrodymais, savo išvadas iš esmės grindė vieša informacija, taigi nenukrypo nuo ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatytų įrodymų įvertinimo taisyklių. ABTĮ 56 straipsnio 3 dalis neįtvirtina absoliutaus draudimo valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančius duomenis naudoti kaip įrodymus administracinėje byloje. Naudojant neišslaptintus duomenis kaip įrodymus administracinėje byloje būtina atsižvelgti į tai, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimą) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4143-442/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4548-502/2018).
65. Apeliacinio skundo teiginiai, kad Komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. nutarimas prieštarauja 2016 m. spalio 3 d. išvadai, kuria konstatuota, kad (duomenys neskelbtini), laikytini nereikšmingais nagrinėjamoje byloje, nes tie faktai ir aplinkybės, kurie buvo vertinami teikiant 2016 m. spalio 3 d. išvadą, nepatenka į šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyką.
66. Pareiškėjas akcentuoja, jog ginčijamu teisės aktu pritaikyta neproporcinga priemonė, ribojama investuotojų veikla, ir tai pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 5 d. sutartį dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Teisėti investicijų ribojimai nacionalinio teisinio reglamentavimo pagrindu yra pripažįstami šioje tarptautinėje sutartyje (Sutarties 3 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 1 d.) 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad investicijos į nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbų ūkio sektorių arba nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonos teritorijoje leidžiamos tik įvertinus investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Komisijai Išvada nustačius aplinkybes, patvirtinančias, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, pritaikyta investicinio sandorio sudarymą ir vykdymą ribojanti priemonė laikytina proporcinga.
67. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus nutartyje argumentus, kuriais iš dalies konstatuojami pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo procesiniai trūkumai, laiko juos nesudarančiais pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Teismas įvertino Komisijos nustatytas aplinkybes, priimtos Išvados teisėtumą ir pagrįstumą, ir teisėjų kolegijai nekilo pagrįstų abejonių dėl Nutarimo atitikties Konstitucijai ir aukštesnės galios teisės aktams, todėl laikytina, kad netenkindamas pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo, t. y. bylos nagrinėjimo procesiniai trūkumai neturėjo įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui (ABTĮ 146 str. 1 d.).
68. Papildomai pasisakydama dėl atsakovo reikalavimo įpareigoti atsakovą Vyriausybę atlikti veiksmus / priimti sprendimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad jis negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku dėl jo nepriskirtinumo administracinio teismo kompetencijai (žr. nutarties 46–48 p.). Atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo teisinius pagrindus (taikomas Įstatymo nuostatas pareiškėjo teisinei padėčiai), nutartyje pateikiamus išaiškinimus dėl galimybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės Nutarimo atitikties Konstitucijai ir aukštesnę teisinę galią turintiems teisės aktams, bei Įstatymu suteiktą Komisijai savarankišką kompetenciją, pažymėtina, kad pareiškėjo galbūt pažeistų teisių gynyba teisme galima, nustačius Nutarimo prieštaravimą Konstitucijai bei paneigus Komisijos Išvados teisėtumą ir pagrįstumą, po to įpareigojant Komisiją, kaip kompetentingą viešojo administravimo subjektą, atlikti veiksmus / ar priimti sprendimą (Išvadą).
69. Teisėjų kolegija, pripažinusi apeliacinio skundo argumentus nepagrįstais, jį atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą. Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, pareiškėjas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 40 str. 1 d.)
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė