| Administracinė byla Nr. eI2-9165-952/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01582-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
|
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 10 d.
Šiauliai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. O. (F. O.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas F. O. (F. O.) skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 24S93456 (toliau – ir Sprendimas); taip pat priteisti iš atsakovo visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad iš esmės skundžiamas Sprendimas buvo priimtas nurodant, jog pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir turintis profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2023 m. rugsėjo 1 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 11 d. Pasak Migracijos departamento, duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas nebuvo. Migracijos departamentas sprendė, kad pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarantis 850 Eur, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pažymi, kad, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, jis sąžiningai nurodė, kad ketina dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauti už darbą reguliarias pajamas bei pagrįstai tikėjosi, kad būsimasis darbdavys, pateikęs Migracijos departamentui įsipareigojimą įdarbinti jį ne trumpesniam kaip 6 mėn. laikotarpiui ir mokėti jam 850 Eur darbo užmokestį, lygiai taip pat kaip ir jis, laikysis savo įsipareigojimų ir įdarbins pareiškėją. Pareiškėjui atvykus į Lietuvą dėl sutarto darbo, susiekti su būsimu darbdaviu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepavyko. Pareiškėjo turimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ telefono numeriais priskambinti nepavyko. Dėl šios priežasties faktiškai galimybių įsidarbinti šioje bendrovėje pareiškėjas neturėjo. Pareiškėjas pažymi, kad jis niekaip negalėjo numatyti, kad darbdavys elgsis nesąžiningai, nevykdys įsipareigojimo ir jo neįdarbins. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamento Sprendimas jam buvo netikėtas, juolab, kad apie numatomą sprendimą panaikinti leidimą iš Migracijos departamento jokių pranešimų ar įspėjimų negavo. Pareiškėjas pažymi, kad sugaišo nemažai laiko ir piniginių lėšų leidimo laikinai gyventi gavimo procedūroje, turėjo surinkti nemažai dokumentų, atvykti į Lietuvą, apsigyventi, turėjo lūkesčių dirbti ir užsidirbti, dėl ko buvo nubaustas už darbdavio nesąžiningumą ir dėl to jam automatiškai naikinamas leidimas laikinai gyventi be jokio įspėjimo. Pareiškėjas pastebi, kad Sprendime iš viso nėra duomenų apie tai, ar buvo apklaustas jo būsimas darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. juridinis asmuo, kuris įsipareigojo kaip pareiškėjui taip ir Migracijos departamentui įdarbinti pareiškėją arba tarpininkaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, Sprendime nėra iš viso šių bendrovių paaiškinimų apie pareiškėjo neįdarbinimo priežastis. Migracijos departamentas, iš anksto nepranešė pareiškėjui apie tai, jog jam bus panaikintas leidimas laikinai gyventi, nes neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nesuteikė jam galimybės pateikti paaiškinimus, nesuteikė protingo termino šiems trūkumams pašalinti ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Kadangi pareiškėjas mano, kad iš savo pusės jis viską atliko tinkamai (kai tuo tarpu darbdavys nesilaikė įsipareigojimų kaip pareiškėjo taip ir Migracijos departamento atžvilgiu) ir buvo sąžiningas, šiuo atveju leidimo laikinai gyventi panaikinimas neatitinka gero administravimo bei proporcingumo principo. Pareiškėjas neginčija, kad darbdavys jo neįdarbino taip kaip žadėjo, tačiau šiuo atveju atsakovas nevertino to fakto, jog tokios priežastys atsirado dėl darbdavio nesąžiningumo ir pareiškėjas niekaip negalėjo jų objektyviai numatyti, kadangi jis pagrįstai tikėjosi, kad darbdavys laikysis savo įsipareigojimų, o taip pat ir Migracijos departamentas jam praneš iš anksto apie numatomą naikinti leidimą laikinai gyventi ir jis turės pakankamai laiko ir galimybių kito darbo ir darbdavio paieškoms bei darbo sutarties sudarymui. Nurodo, kad ginčijamas Migracijos departamento sprendimas yra neišsamus ir nemotyvuotas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis; administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, neobjektyviai įvertino pareiškėjo individualią situaciją, t. y. tai, jog jis nebuvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagrįstai tikėjosi turėti ir išsaugoti ilgalaikius darbo santykius, tačiau dėl darbdavio nesąžiningumo pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas Sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas pažymi, kad negavęs darbo iš būsimo darbdavio, iš karto ėmėsi veiksmų dėl naujo darbo paieškos ir šiuo metu aktyviai ieško darbo, nes turi paklausią profesiją, todėl šios aplinkybės turėjo būti pripažintos, kaip svarbios ir reikšmingos, nesudarančios pagrindo leidimo laikinai gyventi panaikinimui.
2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, 2023 m liepos 28 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas). 2023 m. rugsėjo 1 d. Migracijos departamentas pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760286624, galiojantį nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki 2025 m. rugsėjo 11 d., kuris asmeniui įteiktas 2023 m. rugsėjo 27 d. Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė nustatęs, kad pareiškėjas darbo sutarties su bendrove nesudarė, todėl jam nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, atsiėmęs leidimą laikinai gyventi darbo sutarties su bendrove nesudarė. Taip pat nustatyta, kad užsienietis, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš bendrovės, sudarantis 850 Eur. Kadangi darbo sutartis su asmeniu nebuvo sudaryta, užsienietis bendrovėje nedirba ir negauna darbo užmokesčio ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, o tai, kad jis neįsidarbino, atitinka imperatyvią leidimo laikinai gyventi panaikinimo nuostatą, numatytą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte (leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta). Taip pat asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas skunde neneigia, kad bendrovė su juo sutarties nesudarė, taigi dėl bylos esminių faktinių aplinkybių ginčo nėra. Pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) panašaus pobūdžio bylose. Taip pat, pažymi, kad pareiškėjas, nesudarydamas darbo sutarties su bendrove, neinformavo Migracijos departamento apie pasikeitusias aplinkybes bei nesikreipė dėl naujo leidimo gyventi išdavimo. Pažymi, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Pareiškėjas ginčija, jog Migracijos departamento sprendimas buvo priimtas neišanalizavus informacijos išsamiai, t. y., negavus paaiškinimų ir papildomų duomenų iš darbdavio (bendrovės) ir paties pareiškėjo. Pažymi, kad Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Tvarkos aprašas) XI skyriuje (šiuo metu Tvarkos aprašo VIII skyriuje) „Leidimo laikinai gyventi panaikinimas“ nėra įtvirtinta Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginė pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų. Taigi, Migracijos departamentas neprivalo kreiptis į pareiškėją ar į pareiškėjo darbdavį dėl papildomų paaiškinimų, priimant sprendimą dėl pareiškėjo leidimo panaikinimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymi, kad pareiškėjas nuo to momento, kai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, negavo viso jam numatyto atlyginimo, t. y. neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotus leidimus laikinai gyventi. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 24S93456 teisėtumo ir pagrįstumo.
4. Byloje nustatyta, kad atsakovas priėmė Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760286624, galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 11 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu.
5. Pareiškėjas, nesutikdama su minėtu Ssprendimu, skundžia jį teismui.
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą su 2023 m. liepos 11 d. prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi (Ketinu dirbti pagal darbo sutartį, mano profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir man nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams). Prašyme nurodė, kad darbdavys yra UAB „(duomenys neskelbtini)“; profesijos pavadinimas – betonuotojas. Skiltyje „Duomenys apie pragyvenimo lėšas Lietuvoje“ – nurodė, kad lėšos yra 850 Eur per mėnesį darbo užmokestis.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išraše duomenų apie pareiškėjo darbovietes nėra.
7. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, kai nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui taip pat atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti.
Tvarkos aprašo 8.3 papunktyje nustatyta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą turi pridėti šių dokumentų skaitmenines kopijas: dokumentus, patvirtinančius, kad užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams. Kai užsienietis prašo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu arba, kai užsienietis prašo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytu pagrindu ir savanoriškos veiklos organizatoriaus ar Lietuvos mokslo ir studijos institucijos (toliau – mokslo ir studijų institucija) tarpininkavimo rašte nėra patvirtinta, kad jis turi pakankamai lėšų studijoms, stažuotės ar savanoriškos veiklos laikotarpiui ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti, jis turi papildomai pridėti dokumentą, patvirtinantį, kad turi pakankamai lėšų studijoms, stažuotės ar savanoriškos veiklos laikotarpiui ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti (pavyzdžiui, banko pažyma).
8. Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas ir bendrovė darbo sutarties nesudarė. Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėjas teikdamas prašymą gauti leidimą laikinai gyventi nurodė, jog jo pragyvenimo šaltinis Lietuvos Respublikoje bus darbo užmokestis iš bendrovės. Minėta, kad darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos išrašo matyti, kad pareiškėjas Lietuvoje nedirbo ir nedirba. Byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas gautų reguliarias pajamas, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl laikino leidimo gyventi išdavimo, nurodė informaciją, kuri neatitinka tikrovės. Įstatyme imperatyviai nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas neįsidarbino, atitinka Įstatymo nuostatas.
Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, pagrįstai vadovavosi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais.
Aplinkybė, kad pareiškėjas turėjo lūkestį, jog bus priimtas į darbą bendrovėje, nepašalina aplinkybių, kad pareiškėjas nebuvo priimtas į darbą, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, be to, pareiškėjas negauna pajamų, kurių pakaktų jo pragyvenimui Lietuvoje.
9. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Taigi, pareiškėjas neinformavo Migracijos departamento, kad su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui įteiktas 2023 m. rugsėjo 27 d., ginčijamas Sprendimas priimtas 2024 m. balandžio 5 d., tai yra kol Migracijos departamentas nepatikrino su pareiškėjo gyvenimu Lietuvoje susijusių duomenų, pareiškėjas pats neinformavo atsakovo apie pasikeitusias aplinkybes. Sutiktina su Migracijos departamento išvada, kad užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį.
10. LVAT savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014; 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1165-415/2024). Iš Įstatymo nuostatų matyti, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas vadovaujantis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, o tokiais veiksmas Migracijos departamentas nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų.
11. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Sprendime iš viso nėra duomenų apie tai, ar buvo apklaustas jo būsimas darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. juridinis asmuo, kuris įsipareigojo kaip pareiškėjui taip ir Migracijos departamentui įdarbinti pareiškėją arba tarpininkaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, Sprendime nėra iš viso šių bendrovių paaiškinimų apie pareiškėjo neįdarbinimo priežastis. Migracijos departamentas iš anksto nepranešė pareiškėjui apie tai, jog jam bus panaikintas leidimas laikinai gyventi, nes neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nesuteikė jam galimybės pateikti paaiškinimus, nesuteikė protingo termino šiems trūkumams pašalinti ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
Kaip teisingai nurodo atsakovas, Migracijos departamentas neprivalo kreiptis į pareiškėją ar į pareiškėjo darbdavį dėl papildomų paaiškinimų, priimant sprendimą dėl pareiškėjo leidimo panaikinimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokios atsakovo pareigos Tvarkos aprašas nenumato. Be to, atsakovas, teismo vertinimu, įvertino situaciją vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, todėl tai, kad būtų apklaustas pareiškėjas ar bendrovė, kuri turėjo įdarbinti pareiškėją, nepakeistų situacijos ir to, kad pareiškėjas pažeidė imperatyvias teisės aktų normas, todėl jam buvo teisėtai ir pagrįstai panaikintas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų Migracijos departamento nustatytus faktus, todėl tokie pareiškėjo skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, veikė savo kompetencijos ribose, taip pat nepažeidė VAĮ nuostatų.
13. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo naikinti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
14. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas yra atmestas, tad jis neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovas duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų priteisimo klausimas nesvarstytinas (ABTĮ 40, 41 straipsniai).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo F. O. (F. O.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjai Deimantė Andrulytė
Arvydas Martinavičius
Jarūnė Sedalienė