Civilinė byla Nr. e2-5725-759/2023
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00725-2023-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.4.3;
2.3.5.2.1.; 3.2.6.1; 3.2.6.5
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 18 d.
Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė,
sekretoriaujant Jūratei Gritienei,
dalyvaujant ieškovui S. O., jo atstovei advokatei Virginijai Budrevičienei,
atsakovei R. L., jos atstovei advokato padėjėjai Linai Breskuvienei,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agneškai Kovalevskai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. O. ieškinį atsakovei R. L. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovas S. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1. sūnaus K. O., gimusio (duomenys neskelbtini) ir dukros R. O., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu S. O.; 2. priteisti iš atsakovės R. L. išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. O. ir R. O. kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki vaikų pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą: sūnui K. O., gimusiam (duomenys neskelbtini) kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. balandžio 1 d. ir dukrai R. O., gimusiai (duomenys neskelbtini) kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 1 d., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoti S. O.; 3. nustatyti atsakovės R. L. su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką:
3.1. Atsakovė turi teisę kiekvieną mėnesio antrą bei ketvirtą savaitgalį: šeštadienį nuo 10 val. iki sekmadienio 18 val. bendrauti su nepilnamečiais vaikais: K. ir R., pasiimant juos savo lėšomis iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą.
3.2. Atsakovė R. L. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais: K. ir R. per savo gimtadienį ( (duomenys neskelbtini), per motinos dieną - pirmą gegužės sekmadienį bei dieną prieš arba dieną po sūnaus K. ir dukters R.: sūnaus (duomenys neskelbtini) ir dukters - (duomenys neskelbtini), jeigu susitikimai bus išeiginė diena, tai nuo 10 val. iki 19 val., o jeigu darbo diena, tai nuo 17 val. iki 20 val.
3.3. Atsakovė R. L. turi teisę bendrauti su sūnumi K. ir dukra R. per Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų šventes antrą šių švenčių dieną nuo 10 val. iki 19 val., vaikus paimant pas su savimi savo lėšomis.
3.4. Atsakovė R. L. bendraus su nepilnamečiais vaikais jiems lankant mokyklą, jų vasaros atostogų metu, gali pasiimti vaikus su savimi pas save į namus, bet ne ilgiau kaip 20 ( dvidešimt)m kalendorinių dienų, tarp Šalių iš anksto, ne vėliau kaip prieš 7 ( septynias) kalendorines dienas, suderintu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų pageidavimus ir interesus. Sūnaus ir dukters pavasario, rudens, ir žiemos atostogų metu, gali pasiimti juos pas save, tarp šalių iš anksto, ne vėliau kaip prieš 7(septynias) kalendorines dienas, suderintu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų pageidavimus, ir interesus, ne daugiau kaip 1/2 dalį visų sūnaus ir dukters atostogų trukmės. Šalių susitarimu nepilnamečių vaikų buvimo pas atsakovę R. L. laikas per atostogas gali būti skaidomas;
3.5. Atsakovė R. L. įsipareigoja apie nustatyto grafiko pasikeitimus arba negalėdama vaikų pasiimti nustatytu laiku, ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) kalendorines dienas apie tai informuoti ieškovą S. O. telefonu, SMS žinute arba elektroniniu laišku. Atsakovė R. L. paima vaikus savo lėšomis iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina juos atgal į vaikų gyvenamąją vietą.
3.6. Šalys susitaria, kad atsiradus nenumatytoms aplinkybėms ( vaikų ar tėvų ligos, tėvų ar vaikų užimtumas ir kitos svarbios priežastys), dėl kurių nepavyks laikytis šios sutarties numatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Šalys įsipareigoja geranoriškai susitarti dėl kito abiem Šalims tinkamo laiko, praleidžiamo su nepilnamečiais vaikais: K. ir R..
4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalys santuokos sudarę nebuvo, gyveno kartu nuo 2007 m. rudens iki 2022 m. liepos 15 d. pas atsakovės tėvą P. L., adresu: (duomenys neskelbtini). Gyvenimo kartu laikotarpiu ieškovui ir atsakovei gimė vaikai: sūnus K. O., gimęs (duomenys neskelbtini) ir R. O., gimusi (duomenys neskelbtini). Santykiai pradėjo blogėti 2022 m. vasaros pradžioje, kai atsakovė susirado kitą vyrą D. K., ji nebesirūpino šeima, vaikais. Atsakovė R. L. pati elgdamasi netinkamai, pradėdavo be jokios priežasties kelti namuose konfliktus, reikšti ieškovui nepagrįstus kaltinimus, 2022-07-15 atsakovė R. L. be pagrindo iškvietė policijos pareigūnus, kadangi sūnus K. norėjo važiuoti su ieškovu į darbą, jis nenorėjo pasilikti su motina R. L.. Atvykę Vaikų teisių atstovai pamatė, kad atsakovės R. L. rankos supjaustytos, todėl ją išsivežė į Anykščių psichikos centrą. R. L. pradėjo save žalotis po to, kai pradėjo bendrauti su D. K., kuris jai daro neigiamą poveikį. Ieškovui ir atsakovei gyvenant kartu R. L. yra žalojusi save tik vieną kartą, ji apie mėnesį laiko buvo gydoma Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Psichiatras pasiūlė R. L. važiuoti gydytis į Vilniaus psichiatrinę ligoninę, tačiau ji atsisakė. Gydytojas psichiatras išrašė R. L. vaistų. Ieškovui yra žinoma, kad atsakovė vaistų negeria, ji aiškina, kad nuo vaistų jai dar blogiau. 2022 m. lapkričio pradžioje tarp R. L. ir jos draugo D. K. įvyko konfliktas, R. L. bandė žudytis. Buvo atvykusi policija. Atsakovė R. L. buvo patalpinta į Vilniaus psichiatrinę ligoninę. 2022 m. spalio pradžioje R. L. su draugu D. K. ir dukra R. persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), kur išsinuomojo butą. Dukra R. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini), prieš tai vieną, rugsėjo mėnesį lankė (duomenys neskelbtini). R. L. yra raštu parašiusi Ukmergės socialinių paslaugų centro darbuotojams, kad ji sūnaus K. neaugins. 2022 m. gruodžio 26 d. tarp ieškovo ir atsakovės R. L. įvyko konfliktas. Dėl įvykusio konflikto buvo iškviesti policijos pareigūnai. Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje tiek S. O., tiek R. L. atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Ikiteisminiai tyrimai ieškovo S. O. ir R. L. atžvilgiu yra nutraukti. 2022 metais Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnai ne kartą buvo kviečiami į R. nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), kadangi vyko konfliktai tarp R. L. ir D. K. bei Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnai į D. K. namus, kadangi D. K. bandė žudytis. Ieškovo ir atsakovės santykiai nutrūko dėl R. L. kaltės, jos netinkamo elgesio šeimoje. Nuo 2022 m. liepos mėnesio ieškovas kartu su sūnumi K. išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) pas savo tėvus. Dukra R. liko gyventi kartu su motina. 2022 m. gruodžio mėnesį paskambino dukra R. ir paprašė, kad pasiimtų ją iš motinos ir, kad ji nori gyventi kartu su tėvu. Atvykus pas R. L. pasiimti dukters, rado sukrautus jos rūbus, R. L. pasakė dukrai kraustytis pas tėvą, todėl nuo 2022 m. gruodžio mėnesio dukra R. gyvena su ieškovu. Sūnus K. mokosi (duomenys neskelbtini), jį į mokyklą vežioja mokyklinis autobusas. Dukra R. O. mokosi (duomenys neskelbtini). Ukmergės socialinių paslaugų centras ieškovui teikia socialinės priežiūros šeimoms paslaugas, pagal sudarytą pagalbos planą. Sudarytas pagalbos planas ir R. L.. Jai socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas šiuo metu teikia Anykščių rajono socialinių paslaugų centras pagal jos gyvenamosios vietos adresą. Įvykusiame vadybos posėdyje R. L. išreiškė norą, kad vaikai pas ją būtų savaitgalį, tačiau kitą dieną po vadybos posėdžio, t.y. 2023-01-13 d., po savaitgalio praleisto pas motiną, vaikai nebenori svečiuotis pas motiną, kadangi namuose buvo apsvaigęs nuo alkoholio jos draugas D. K., vaikai vieni praleido laiką kambaryje. Po praleisto laiko su motina, dukra R. tampa nervinga, agresyvi. Su tėvu ji bendrauja agresyviai, įsakančiu tonu. Reikia įdėti daug pastangų, laiko, kad dukra nurimtų, jos emocinė būklė pagerėtų. R. L. traumuoja vaikus. Ji kelia reikalavimus dėl bendravimo su vaikais sąlygų, tačiau jų nesilaiko, bendrauja netinkamai. R. L. nesistengia pakeisti gyvenimo būdo. Pagalbos plane nurodyta, kad gyvendama (duomenys neskelbtini) ji du kartus lankėsi pas psichologą. Nėra duomenų ar ji tęsia konsultacijas pas psichologą, ar yra psichiatro įskaitoje, ar gydosi, geria vaistus. Nėra duomenų, kad būtų lankomasi R. L. gyvenamojoje vietoje, ar yra saugi aplinka, kurioje svečiuosis vaikai savaitgaliais. Pagalbos plane nurodyta, kad R. L. dalyvavo kartą tėvystės įgūdžių mokymuose, tačiau toliau tęsti mokymų nesutiko. Remiantis pagalbos planu, įpareigojimai ir dideli reikalavimai keliami ieškovui S. O., kuris ir dirba ir vienas rūpinasi vaikų mokslu, materialine padėtimi, sveikata. Tuo tarpu atsakovė R. L. išreiškia tiktai savo reikalavimus, visiškai nesistengia keisti gyvenimo būdo, nutraukti ryšius su alkoholį vartojančiu draugu D. K.. Ji ne tiktai neteikia išlaikymo nepilnamečiams, bet ir gaunamas iš Anykščių socialinės paramos skyriaus išmokas už vaikus naudoja savo asmeniniams poreikiams.
Ieškovas rūpinasi vaikų mokslo pasiekimais, jų lavinimu. Sūnų K. tris kartus per savaitę vežioja į baseiną Anykščiuose. 2023 m. kovo 26 d. buvo su vaikais Klaipėdos Jūrų muziejuje. Kiekvieną dieną dukrą R. veža iš (duomenys neskelbtini) į mokyklą (duomenys neskelbtini) ir parveža po pamokų į namus. Sūnus K. ir dukra R. jam išsako savo problemas įvairiais klausimais, visi tariasi ir sprendžia jas kartu. Be to, ieškovui daug padeda tėvai, pas kuriuos gyvena su vaikais. Vaiko išlaikymui per mėnesį reikalingos 400,00 Eur piniginės lėšos: 160,00 Eur maistui, drabužiai, avalynė - 50, 00 Eur, vaistai, papildai, higienos prekės - 45,00 Eur, mokymo priemonės - 35.00 Eur, šventės, renginiai - 50, 00 Eur, ryšio priemonės - 15 Eur. Sūnui dienpinigiai - 50 Eur per mėnesį, dukrai - 30 Eur per mėnesį, išlaidos kurui: nuvežti sūnų tris kartus per savaitę į baseiną Anykščiuose, dukrą kasdien nuvežti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)ir atgal į (duomenys neskelbtini) - apie 100 Eur per mėnesį kurui.
2022 m. spalio 10 d. iš mediatorės V. Ž. gavo pažymą „Dėl privalomosios mediacijos pabaigos“, kad mediacija pabaigta iniciavusiai šaliai pasitraukus iš mediacijos proceso. Ieškovas pasitraukė iš mediacijos proceso, kadangi nepavyko susitarti su atsakove dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog kad su ieškinio reikalavimais sutinka dalinai. Nurodė, kad neprieštarauja, kad sūnus K. liktų nuolatos gyventi su tėvu. Su sūnumi bendros kalbos neranda, jis ją ignoruoja, bendrauti nenori. Su dukra R. sutaria gerai, mergaitė prie jos linksta, nori, kad ją pasiimtų, paskambina, parašo žinutes. Mergaitė nori būti su ja, džiaugiasi jų susitikimais, todėl nesutinka, kad R. O. nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu S. O.. Ieškovas pateikė tokią bendravimo tvarką, kuri būtų įgyvendinama, jeigu abu vaikai nuolatos gyventų su tėvu. Mano, kad dukra turi gyventi su ja ir vaikų bendravimo su tėvais tvarka turi būti pritaikyta abiejų vaikų interesams. 1. Atsakovė kiekvieną mėnesio antrą bei ketvirtą savaitgalį pasiima sūnų K. O. iš tėvo S. O. namų šeštadienį nuo 17 val. iki 19 val. ir parveža į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.; 2. Ieškovas kiekvieną mėnesio pirmą bei trečią savaitgalį pasiima dukrą R. O. iš motinos R. L. namų šeštadienį nuo 17 val. iki 19 val. ir parveža į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.; 3. Atsakovė R. L. turi teisę bendrauti su sūnumi K. per motinos dieną - pirmą gegužės sekmadienį, sūnų paima iš tėvo S. O. namų sekmadienį iki 10 val. ir parveža į namus tą pačią dieną iki 19 val.; 4. Ieškovas S. O. turi teisę bendrauti su dukra R. per tėvo dieną - pirmą birželio sekmadienį, dukrą paima iš motinos R. L. namų sekmadienį iki 10 val. ir parveža į namus tą pačią dieną iki 19 val.; 5. Atsakovė R. L. bendrauja su sūnumi K. nelyginiais metais per Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų šventes pirmąją šių švenčių dieną, sūnų paima iš tėvo S. O. namų iki 10 val. ir parveža į namus tą pačią dieną iki 19 val.. Lyginiais metais per Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų šventes bendrauja antrąją šių švenčių dieną; 6. Ieškovas S. O. bendrauja su dukra R. lyginiais metais per Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų šventes pirmąją šių švenčių dieną, dukrą paima iš motinos R. L. namų iki 10 val. ir parveža į namus tą pačią dieną iki 19 val.. Nelyginiais metais per Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų šventes bendrauja antrąją šių švenčių dieną; 7. Atsakovė ir ieškovas bendraus su nepilnamečiais vaikais jiems lankant mokyklą, jų vasaros atostogų metu, gali pasiimti vaikus su savimi pas save į namus, bet ne ilgiau kaip 20 ( dvidešimt) kalendorinių dienų, tarp Šalių iš anksto, ne vėliau kaip prieš 7 ( septynias) kalendorines dienas, suderintu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų pageidavimus ir interesus. Sūnaus ir dukters pavasario, rudens, ir žiemos atostogų metu, gali pasiimti juos pas save, tarp šalių iš anksto, ne vėliau kaip prieš 7(septynias) kalendorines dienas, suderintu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų pageidavimus, ir interesus, ne daugiau kaip 1/2 dalį visų sūnaus ir dukters atostogų trukmės; 8. Atsakovė ir ieškovas privalo ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) kalendorines dienas vienas kitą informuoti telefonu, SMS žinute arba elektroniniu laišku apie negalėjimą nustatytu grafiku paimti vaikus; 9. Šalys privalo, atsiradus nenumatytoms aplinkybėms ( vaikų ar tėvų ligos, tėvų ar vaikų užimtumas ir kitos svarbios priežastys), dėl kurių nepavyks laikytis šios sutarties numatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, geranoriškai susitarti dėl kito abiem Šalims tinkamo laiko, praleidžiamo su nepilnamečiais vaikais: K. ir R.. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams mano, kad tai yra netikslinga, kadangi vienas vaikas gyventų pas tėvą, o kitas pas motiną. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, kad iki 2022 m. gruodžio 1 dienos sūnus K. gyveno pas ieškovą, o dukra R. pas atsakovę. Todėl reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą K. už 9 mėnesius yra nepagrįstas ir uždidintas. Kai vaikai su ja negyveno, ji stengėsi jiems nupirkti reikalingų daiktų, palepinti. Dukra R. balandžio 30 d. laiką leido batutų parke, balandžio 7 d. Ukmergės kultūros centre žiūrėjo animacinį filmuką. Įrodinėti patirtas išlaidas vaikams yra sudėtinga, nes nebuvo saugojami čekiai. Dalį čekių pateikė į bylą. Be to, kai ieškovas nutraukė jų bendrą gyvenimą, apsigyveno atskirai, jam išėjus liko skolos už komunalinius patarnavimus ir kreditas, kuriuos turi padengti ji. Liko su skolomis, kurios jau perduotos antstoliams, kurių dalį turėjo padengti ir ieškovas, todėl neturi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas iš jos.
Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2022 m. liepos 14 d., 2023 m. kovo 20 d. ir 2023 m. kovo 23 d. buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaikų R. O. ir K. O. teisių pažeidimai. 2022 m. gruodžio 28 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko R. O. teisių pažeidimai. 2023 m. balandžio 19 d. buvo nustatyti galimas smurtas vaikų R. O. ir K. O. atžvilgiu. Nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2022 m. spalio 18 d. šeimai Anykščių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre buvo taikoma atvejo vadyba. Nuo 2022 m. spalio 19 d. iki dabar Ukmergės rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre šeimai taikom atvejo vadyba. Nuo 2023 m. sausio 3 d. R. L. Anykščių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre yra taikoma atvejo vadyba.
Skyrius, įvertinęs ieškovo ir atsakovės gyvenimo sąlygas, išklausęs nepilnamečių vaikų nuomonę, atsižvelgęs į vaikų amžių, prisirišimą prie ieškovo ir artimą tarpusavio ryšį, vertina, kad nepilnamečių gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu S. O. geriausiai atitiktų vaikų interesus ir jų nepažeistų. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, bus užtikrinta saugi ir rami aplinka tinkanti vaikų emociniam ir psichologiniam formavimuisi. Skyrius, įvertinęs ieškinyje siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, bei visų svarbiausia - užtikrinant vaikų ryšį su abiem tėvais palaikymą ir vystymą, taip pat į kitas aplinkybes, vertina, kad siūloma bendravimo tvarka, esant abiejų tėvų sutarimui leis užtikrinti nepilnamečių vaikų gyvenimo ritmo stabilumą, atsižvelgiant į vaikų amžių, jų poreikius ir saugumą neprieštaraus geriausiems nepilnamečių K. O. ir R. O. interesams. Skyrius neprieštarauja dėl ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos. Skyrius pritaria ieškinio reikalavimui, kad iš atsakovės būtų priteistas išlaikymas vaikams K. O. ir R. O. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Išlaikymui prašoma priteisti suma 200 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Skyrius pritaria dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, jei nebus nustatytos kitos aplinkybės, nei nurodytos ieškovo ieškinyje.
Ieškovas S. O. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad viskas prasidėjo nuo 2022 m. liepos mėnesio. Sūnus K. O. gyvena kartu su ieškovu, kadangi atsakovė susirado naują draugą, todėl jie buvo priversti išsikraustyti. Dukra buvo likusi pas motiną gyventi, tačiau 2022 m. gruodžio mėnesį buvo pasakyta, kad dukra gyventų su tėvu, nes atsakovė žudėsi, pjaustėsi, elgėsi neadekvačiai, gėrė vaistus. Atsakovė buvo pakliuvusi į gydymo įstaigą, tačiau ji paslaugų atsisakė. Nuo visų paminėtų įvykių, vaikai ir jis gyvena nuo atsakovės atskirai. Dukra dažniausiai skambina ir klausia ar gali važiuoti pas mamą. Sūnui atsakovė retsykiais paskambina. Nurodė, kad nori, kad liktų tokia vaikų bendravimo tvarka su motina, kokia nustatyta pagal pritaikytas laikinąsias priemones. Patikslino, kad kartais ir jis gali nuvežti vaikus pas motiną ir juos pasiimti savo lėšomis. Be to, atsakovė nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos nesilaiko, buvo atveju, kad teko susitikimus su motina organizuoti pačiam ieškovui. Taip pat atsakovė turi teistumą dėl L. J. sužalojimo. Ieškovo teigimu motina neužtikrina tinkamų sąlygų vaikams auginti. Prieš vaikus buvo naudojamas fizinis smurtas, vaikais išsakė savo nuomonę, kad nori gyventi su tėvu. Nuo gyvenimo skyrium, atsakovė sūnui nieko neteikė, dukrai kol buvo pas motiną, tai ją apipirko, o kai apsigyveno pas tėvą nuo tada negavo jokio išlaikymo.
Atsakovė R. L. teismo posėdžio metu iš dalies sutiko su ieškovo pateikto ieškinio reikalavimais, papildomai nurodė, jog berniukas norėjo likti su tėvu, tam neprieštaravo, nes tarp jų yra stiprus tarpusavio ryšis. Dukra norėjo likti ir gyventi su ja, tačiau po pasibuvimo su tėvu, dukra staiga pakeitė nuomonę, pradėjo ją vadinti „ubage“. Paaiškino, kad jai pačiai nėra galimybės pasiimti vaikus, nes iki (duomenys neskelbtini) miestelio nevažiuoja joks autobusas, pati nevairuoja, ne visada randa žmogų, kuris gali vežioti ją. Perka vaikams tiek, kiek leidžia jos finansinės galimybės. S. išėjęs, ją paliko su didelėmis skolomis, kurias lyg šiol moka. Su bendravimo tvarka nesutinka, nes vaikai nori likti pas motiną nakvoti. Pripažįsta, kad sirgo (duomenys neskelbtini), tačiau gydėsi, dabar liga stabilizavosi, lankosi toliau pas psichologą. Pabrėžė, kad vaikai tarpusavyje nesutaria, berniukas labai skriaudžia sesę. Berniukas pilnas agresijos. Vartoja necenzūrinius žodžius, vaikai nevaldomi, tėvas neauklėja, nekreipia dėmesio į tokį vaikų elgesį. Atsakovė nori auginti dukrą, sūnų nori, kad augintų ieškovas.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdžių metu palaikė ieškinio reikalavimus, nurodė, kad vaikų nuomonė buvo išklausyta, balandžio bei rugpjūčio mėnesiais, vaikai nuosekliai abu kartus išreiškė norą gyventi su tėvu. Atsižvelgus į vaikų nuomonę, ištirtas sąlygas, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriausiai atitinka vaikų interesus. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo neprieštarauja, tai atitiktų geriausius vaikų interesus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad K. O., gimęs (duomenys neskelbtini) ir R. O., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovo S. O. ir atsakovės R. L. vaikai. Šalys santuokos sudarę nebuvo.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Šalys prašo nepilnamečių vaikų K. O. ir R. O., gyvenamąją vietą nustatyti: ieškovas - kartu su tėvu, atsakovė- dukrą R. O. su motina, o sūnų K. su tėvu.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos). Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio, kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas. Šis imperatyvas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. KT44-N13/2019).
Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalo sudaryti sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. (LR CK 3.165 str. 1 d., 2 d).
Byloje nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamos vietos nustatymo. Ieškovo ir atsakovės pozicijos dėl gyvenamosios vietos nustatymo skiriasi – atsakovė pageidauja, jog dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, o sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, tuo tarpu ieškovas nesutinka su atsakovės reikalavimu ir prašo abiejų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu – ieškovu.
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t.t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).
CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą ir nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau yra išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visai nutrūkęs. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Šalys nesusitaria dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, konfliktuoja, į savo santykių aiškinimąsi įtraukia policiją, Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistus, socialinius darbuotojus. Šie procesai vyksta nepilnamečių vaikų akivaizdoje, kas, teismo nuomone, daro žalingą įtaką augančių vaikų psichikai.
Išvadoje, teikiančios institucijos, nurodyta, jog abu vaikai išreiškė savo norą gyventi su tėvu. Vertinant nepilnamečių vaikų aiškiai išsakytą norą likti gyventi su tėvu ir nesant įrodymų, kad toks vaikų noras akivaizdžiai prieštarauja vaikų interesams, bei atsižvelgiant į tai, kad vaikai šiuo metu pastoviai gyvena su tėvu, Vaiko teisių apsaugos skyriaus manymu, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose baudžiamuoju įsakymu atsakovė R. L. pripažinta kalta pagal LR BK 140 straipsnį 1 dalį. Nustatyta, jog atsakovė naudojo smurtą prieš ieškovo draugę L. J.. Atsakovė pripažįsta, kad pasielgė netinkamai. Atsakovės sukelta konfliktinė situacija buvo nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Vaikai buvo smurto liudininkai, o pasak ieškovo, po įvykio, kurį matė vaikai, jie buvo šoke. Teismo vertinimu kuomet tą mato ir (ar) girdi vaikai, neabejotinai negali būti laikomi saugios aplinkos sukūrimu vaikams, priešingai – toks tėvų elgesys vaikus traumuoja, kenkia jų normaliam vystymuisi, trukdo bręsti kaip pilnavertėms asmenybėms.
Be to, atsakovės atžvilgiu 2023 m. rugsėjo 13 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LB BK 140 straipsnio 3 dalį dėl galimo smurto prieš mažamečius vaikus. Nors atsakovė neigia, kad prieš vaikus galėtų smurtauti, tačiau tokius argumentus paneigia teismo posėdyje apklausta liudytoja K. S., kuri dirba atvejo vadybininke ir kuri taiko atvejo vadybą atsakovei. Ji nurodė, kad, kai lankėsi R. L. namuose, ji girdėjo, kaip atsakovė kalbėjo pakeltu tonu su mergaite. Be to, psichologei išklausius vaikus, jie pasakė, jog mama prieš juos naudojo smurtą, todėl jie norėtų gyventi su tėčiu. Akcentuotina ir tai, jog teisme apklausti atvejo vadybininkai dirbantys su atsakove, patvirtino, jog atsakovė yra agresyviai nusiteikusi, agresyviai reaguoja į išorinius dirgiklius, jos emocinė būklė kelia nerimą, kas įrodo, kad motina negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikams augti pas atsakovę.
Remiantis Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada bei prie jos pridėtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad abu vaikai nurodo norintys gyventi su tėvu. Institucijos 2023 m. balandžio 26 d. apsilankymo metu pas ieškovą, buvo nustatyta, kad ieškovas su savo tėvais ir nepilnamečiais vaikais gyvena name, kuris priklauso ieškovo tėvams. Gyvenimo sąlygos patenkinamos. Sudarytos patenkinamos sąlygos vaikų poreikių tenkinimui. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Be to, nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai, t.y. sūnus nuo 2022 m. liepos mėnesio, o dukra nuo 2022 m. gruodžio mėnesio faktiškai gyvena su ieškovu (tėvu) S. O.. Byloje nėra duomenų, kad aplinka, kurioje šiuo metu vaikai gyvena su ieškovu, vaikams būtų nesaugi, kelianti grėsmę jų sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms.
Kitas svarbus veiksnys, sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo – pačių vaikų norai. 2023 m. balandžio 26 d. psichologui išklausius nepilnamečių K. O. ir R. O. nuomones, jie abu išreiškė norą gyventi kartu su tėčiu. Atsižvelgiant į vaikų amžių (šiuo metu K. O. (duomenys neskelbtini) metų, o R. O. (duomenys neskelbtini) metai), gebėjimą turėti ir reikšti savo pažiūras, teismas vertina, jog sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turi būti atsižvelgta ir į vaikų nuomones.
Be to, labai svarbu pažymėti ir tai, kad pati atsakovė vaikus išskiria. Visos bylos nagrinėjimo metu bei atsiliepime į ieškinį, atsakovė nurodė, jog ji nori auginti tik mergaitę, neprieštaravo, kad sūnus liktų gyventi su tėvu. Rėmėsi tuo, kad su berniuku nėra ryšio, kad jų santykiai yra konfliktiški, jie nesutaria, tačiau toks nuolatinis motinos požiūris į vaiką ir daro sūnų atgrasų nuo jos. Svarbu pažymėti tai, kad atsakovė savo iniciatyva yra atsisakiusi auginti sūnų, dėl ko jis ir liko gyventi su tėvu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, jog pas ieškovo mamą jos dukrai nėra tinkamos sąlygos būti, ją ten skriaudžia, nėra kur nusiprausti, tačiau sūnaus niekada nemini, kad jam tokios sąlygos taip pat gali būti netinkamos. Bylos nagrinėjimo metu jautėsi iš atsakovės vaikų išskyrimas, sūnaus atstūmimas ir juo nesidomėjimas. Tą patvirtina ir liudytoja, Anykščių rajono socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė K. S., kuri nurodė, kad iš R. jaučiasi vaikų išskyrimas, kadangi ji su sūnumi vangiai bendrauja, neteikia jam pirmenybės. Tačiau nuo šių metų rugsėjo mėnesio, kai atsakovė pradėjo dirbti netoli sūnaus mokyklos, sūnus po pamokų pradėjo lankytis pas motiną darbe, nuo to laiko motina ir sūnus pradėjo daugiau bendrauti, tačiau tokia iniciatyva buvo iš sūnaus pusės, o ne iš motinos.
Nors atsakovė išreiškė norą auginti mergaitę, remdamasi tuo, jog mergaitei reikia mamos, jų tarpusavio ryšis yra stiprus, tačiau psichologų apklausta mergaitė išreiškė nuomonę, kad nori ji gyventi su tėčiu ir tik kartais pas mamą nuvažiuoti, be to, ir pati R. patvirtino, jog mergaitė keičia nuomonę ir būna, kad nori pas ją važiuoti, o būna, kad nenori. Atsakovės teigimu, mergaitei būtų saugiau gyventi pas motiną. Nors atsakovė R. L. nesutinka, kad dukra R. O. gyventų kartu su tėvu, argumentuodama tuo, jog tarp dukros ir atsakovės yra stiprus tarpusavio ryšis, dukrai reikia mamos, tačiau tokie argumentai nepagrįsti, kadangi išsiskyrus atsakovei su ieškovu, dukra liko gyventi su atsakove, tačiau pati atsakovė nepraėjus nė pusmečiui, sukonfliktavus su draugu D. K. neatsižvelgus į dukros interesus, dukrą pati apgyvendino pas tėvą, kuri iki šiol ir gyvena pas ieškovą. Tą patvirtino ir pati atsakovė, kad tuo metu negalėjo dukra pasirūpinti, todėl nusprendė, kad jai bus geriau pas tėvą, pačios atsakovės iniciatyva mergaitė buvo apgyvendinta su tėvu. Tokius atsakovės veiksmus patvirtino ir liudytoja apklausta, Ukmergės rajono socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė A. Š., kuri teismo posėdžio metu paaiškino, kad „atsakovė paskambino verkianti ir pasakė, kad čia ir dabar reikia, kad tėtis S. pasiimtų mergaitę iš jos, nors tuo metu ieškovas dirbo, tačiau ji buvo užsibrėžusi, kad turi pasiimti, nes šiuo metu negali ją pasirūpinti, jaučiasi palūžusi.“ Bylos duomenimis nuo to įvykio, mergaitė gyvena su ieškovu, motina iki šiol mergaitės nepasiėmė pati auginti. Nors iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė pradėjo domėtis vaikų mokslais, vaikų elgesio problemomis, kelis kartus buvo nuvykusi į mergaitės mokyklą, dalyvavo berniuko rugsėjo 1-osios šventėje, tačiau šiai dienai atsakovės emocinė būklė nėra stabili, ji negebėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, ką patvirtino ir liudytoja K. S..
Bylos nagrinėjimo metu atsakovė vis teigė, kad ieškovas netinkamai rūpinasi vaikais. Jie vartoja necenzūrinius žodžius, berniukas skriaudžia seserį, tėvas jiems suteikia visą laisvę, mergaitė neina laiku miegoti, vaikai nuteikinėjami prieš motiną. Tokią atsakovės poziciją paneigia teismo posėdyje apklausta liudytoja, Ukmergės rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja M. S., kuri teigia atvirkščiai nei motina. Pasak liudytojos, vaikai yra drąsūs, sakantys savo nuomonę, nėra agresyvūs, nevartoja necenzūrinių žodžių bei bendraudami jaučia ribas. Be to, vaikų aplinka yra saugi, jie prižiūrėti, pamaitinti. Akcentuotina ir tai, kad vaikai su ieškovo drauge L. sutaria gerai, tą patvirtino ir liudytoja A. Š.. Jos teigimu, L. ir vaikų ryšys yra stiprus, vaikai prie jos jaučiasi gerai, ją apsikabina, myli, jie nėra konfliktiški, tarpusavyje sutaria gerai, vienas kito atžvilgiu rūpestingi. Svarbu ir tai, jog nepilnamečiai vaikai nuo 2022 m. lapkričio-gruodžio mėnesio faktiškai gyvena su ieškovu ir jo sugyventine pastarajai nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovo sugyventinė sutinka ir neprieštarauja, kad ieškovo nepilnamečiai vaikai gyventų kartu su ieškovu, jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Vaikai jaučiasi gerai, yra viskuo aprūpinti. Pabrėžtina tai, kad nors atsakovė teigia, jog tėvas netinkamai rūpinasi vaikais, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog pati atsakovė nesugeba tinkamai pasirūpinti savo aplinka ir susideda su žmonėmis, kurie netinkamai veda savo gyvenimą, t.y. vartoja alkoholį, kelia prieš save ranką. Nors šiuo metu atsakovė neigia, kad palaiko artimus ryšius su draugu D. K., tačiau pasak Kavarsko seniūnijos socialinės darbuotojos V. A. nors pati apsilankymo metu nėra sutikusi minėto atsakovės draugo, tačiau iš bendruomenės nuogirdų žino, kad R. jį priima į namus. Atsakovės išdėstytos abejonės dėl tėvo nerūpestingo rūpinimosi vaikais atmestinos kaip nepagrįstos.
Pažymėtina, kad vaikams K. O. ir R. O. gyvenant nuo 2022 m. liepos bei gruodžio mėn. ieškovo namuose, nėra nustatyta vaiko teisių pažeidimų. Vaikų ir tėvo santykiai yra geri, vaikai pasitiki tėvu, apibūdina tėvą gerais žodžiais. Vaikai nurodė leidžiantys laiką su tėčiu ir jo drauge, sutariantys gerai. Tėčio draugės namuose vaikai turi jiems skirtą erdvę.
Bylos duomenimis, atvejo vadyba atsakovei buvo paskirta dėl nestabilios psichinės būklės. Pasak Vaiko teisių apsaugos vyriausiojo specialisto Vilmanto Jasiukonio, R. emocinė būsena buvo nestabili. Iškvietimo metu ji tai verkė, tai juokėsi, tai rodė aiškias paviršutines pjaustimosi žymes ant rankų. Nors atsakovė pripažino, kad jos psichologinė būsena buvo nestabili ir teigė, kad geranoriškai važiavo gydytis, tačiau pasak liudytojos K. S. reikėjo daug pastangų įdėti įkalbant, jog atsakovė vyktų gydytis, be to daug pastangų dėjo ieškovas S. O. bei Vaiko teisių specialistai. Akcentuotina ir tai, kad gydantis R. būsena buvo bloga, kadangi ji gydymosi metu sugebėjo susižaloti rankas, be to, nėra žinoma kokius rezultatus šiai dienai atsakovei pavyko pasiekti.
Taip pat svarbu paminėti, kad atsakovė vangiai vykdė pagalbos plano įpareigojimus, nes jų nenorėjo pripažinti, buvo atsikalbinėjimai, pasak K. S. priemonės nėra įgyvendinamos arba iš dalies įgyvendinamos, nes R. nesuderina sąlygų jas įgyvendinti arba praleisdavo konsultacijas, nes nematė reikalingumo tokioms konsultacijoms. Atsakovei nuo 2023 m. sausio mėnesio yra sudarytas pagalbos planas, tačiau atsakovė nuo sausio mėnesio tik vieną kartą dalyvavo psichologo konsultacijoje, kadangi atranda daugybę priežasčių dėl ko ji negali nuvykti. R. nėra linkusi pati spręsti problemų, sąlygas, kad dalyvautų užsiėmimuose ar pas psichologą sudaro socialinė darbuotoja. Nors iš atsakovės didelių pastangų keisti kažką nebuvo, tačiau minimalias pastangas dėjo, perskaitė vieną knygą apie pozityvią tėvystę, pradėjo lankyti mokymus, be to, jau pati išreiškė norą lankyti pagalbos priemones. Teismo posėdžio metu, liudytoja K. S., kuri yra atsakovės atvejo vadybininkė, teigė, jog R. yra stabilesnė, ramesnė nei kad buvo 2022 m. liepos mėnesį, tačiau akcentuoja, kad šiuo metu R. gyvena kitokį gyvenimo būdą, ji dirbanti, nėra šalia vaikų, nėra vaikų klausimų sprendimų, pašalinių dirgiklių, kas parodo, dėl ko žmogaus būsena pasikeitė į geresnę pusę. Tačiau nėra aišku, kokia atsakovės būsena būtų, jeigu minėtos aplinkybės būtų.
Taip pat šioje byloje svarbiu veiksniu laikytina ir vaikų gyvenimo su tėvu trukmė – sūnus K. O. tėvo namuose gyvena jau daugiau nei metus, o dukra R. O. beveik metus laiko. Iš ieškovo ir pačių vaikų paaiškinimų matyti, jog per kartu gyventą laiką vaikai apsiprato tiek su namų tvarka, tiek su bendravimu tarp šeimos narių, tiek susiformavo tėvo – vaikų ryšys. Taigi vaikų gyvenamosios vietos stabilumo aspektu ši aplinkybė taip pat laikytina reikšminga ir sprendžiant dėl gyvenamosios vietos nustatymo į ją turi būti atsižvelgta.
Nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog tokio pobūdžio ginčas turi būti sprendžiamas, vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesus, bet į vaiko interesus, o būtent su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti.
Teismo vertinimu ir atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų nuomones ir interesus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir kitų institucijų pateiktas išvadas bei teikiamų įrodymų visumą, kuri patvirtina, kad šiuo metu atsakovė neužtikrintų vaikų interesų, atsakovė neturi galimybės tinkamai rūpintis vaikais, psichologinė atmosfera, kurioje vaikai turėtų nuolatos gyventi, nėra saugi, be to, vaikai nuo 2022 m. liepos bei gruodžio mėn. gyvena su ieškovu, be to atsakovės atžvilgiu dar vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prie mažamečius vaikus, todėl darytina išvada, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu labiau atitiktų vaikų interesus, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu – vaikų tėvu S. O. jo gyvenamojoje vietoje.
Pažymėtina, teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio sprendimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaikymo priteisimo
Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).
Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik ribotos tėvų finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti.
Orientaciniu dydžiu šiandieną laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri 2018 m. sudarė 400 Eur, 2019 m. 555 Eur (nuo 2019 m. pasikeitus mokestinei sistemai, minimali alga, atskaičius mokesčius buvo 396 Eur), 2020 m. 607 Eur (arba atskaičius mokesčius 447 Eur), 2021 m. 642 Eur (arba atskaičius mokesčius 467 Eur), 2022 m. 730 Eur (arba atskaičius mokesčius 533,65 Eur), o nuo 2023 m. 840 Eur (arba atskaičius mokesčius 633 Eur). Vadinasi ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis vienam vaikui 200 Eur yra mažesnis nei nurodomas MMA 2023 metams, t.y. vienam vaikui 316,50 Eur, todėl jo įrodinėti nereikia.
Nors vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. Korsakovas v. T. Korsakienė, bylos Nr. 3K-3-286/2004).
Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tėvų pareigai prisidėti prie vaikų išlaikymo įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str. 1 d.). Šiuo atveju atsakovė neginčijo, kad nepilnamečiams vaikams būtų teikiamas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį, ir įvertinus šiuo metu atsakovės turtinę padėtį, sveikatos būklę, bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendaciją dėl 200 Eur išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams, teismas daro išvadą, kad atsakovės gaunamos pajamos ir padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, todėl iš atsakovės priteisiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 200 Eur.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatytas tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai ((CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl atgręžtinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo dalies priteisimo
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo netekusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).
Taigi tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Ieškovas prašo ieškiniu priteisti iš atsakovės 2600 Eur išlaikymo įsiskolinimą abiem vaikams, skaičiuojamą sūnui K. O. nuo 2022 m. liepos 1 d. iki ieškinio padavimo dienos, t.y. 2023 m. balandžio 1 d., skaičiuojant po 200 Eur išlaikymą, kas sudaro 9 mėnesius (9 mėn. x200,00 Eur, viso: 1800,00 Eur) ir dukrai R. O. 2022 m. gruodžio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos, t.y. 2023 m. balandžio 1 d., skaičiuojant po 200 Eur išlaikymą, kas sudaro 4 mėnesius (4 mėn. x200,00 Eur, viso: 800,00 Eur). Ieškovas paaiškino, kad nuo minėtų datų atsakovė neteikė išlaikymo vaikams. Kaip minėta, byloje nustatyta, jog nuo 2022 m. liepos mėnesio šalys jau gyveno skyriumi. Atsakovė su šiais ieškovo argumentais nesutiko, nurodė, kad nors finansiškai buvo sunku, tačiau stengėsi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Pirko dukrai rūbus, kartu pramogavo, tačiau čekių nesaugojo. Į bylą pateikė kelis išsaugotus čekius, įrodančius, kad prisidėjo prie dukros išlaikymo. Nors atsakovė teigia, jog ji prisidėjo kiek galėjo prie vaikų išlaikymo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė, nors ir neaugino vaikų, tačiau gaudavo pinigus už vaikus, kuriuos naudojo ne pagal paskirtį ir ne vaikų poreikiams tenkinti, todėl atsakovės argumentas, kad ji prisidėjo prie vaikų išlaikymo yra nepagrįstas.
Kasacinis teismas, spręsdamas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, yra pasisakęs, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
Byloje nustatyta, kad atsakovė neišlaiko nepilnamečių vaikų, sūnaus K. O. nuo 2022 m. liepos mėnesio, dukros R. O. nuo 2022 m. gruodžio mėnesio, taigi atsakovė sūnaus neišlaiko 9 mėnesius, o dukros 4 mėnesius. Ieškovas skaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimą laikė, kad atsakovė kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui turi mokėti po 200,00 Eur, todėl abiem vaikams atsakovė turėjo sumokėti iš viso 2600 Eur. Atsakovė per nurodytą laikotarpį visai neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, todėl tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl 2600 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės nepilnamečiams vaikams (CPK 270 str.).
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo
Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, turi būti nustatyta vaikų ir motinos bendravimo tvarka teismo sprendimu (CK 3.175 straipsnis).
Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).
Ieškiniu ieškovas prašo nustatyti atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais K. O. ir R. O., tačiau teismo posėdžiu metu patikslino ir nurodė tokią tvarką:
1. atsakovė turi teisę kiekvieną mėnesio antrą bei ketvirtą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį): šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 17 val. bendrauti su nepilnamečiais vaikais: K. ir R.. Antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) ieškovas savo lėšomis nuveža vaikus į motinos gyvenamąją vietą ir pasiima iš motinos gyvenamosios vietos. Ketvirtą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) motina savo lėšomis pasiima vaikus iš tėvo gyvenamosios vietos ir juos parveža į tėvo gyvenamąją vietą.
2. Atsakovė R. L. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais: K. ir R. per savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini) bei per motinos dieną - pirmą gegužės sekmadienį), jei tai išeiginė diena, tai nuo 10 val. iki 17 val., jei darbo diena, tai nuo 17 val. iki 20 val., motina savo lėšomis pasiima vaikus iš tėvo gyvenamosios vietos ir juos parveža į tėvo gyvenamąją vietą.
3. Atsakovė R. L. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais per vaikų gimtadienius: sūnaus (duomenys neskelbtini) ir dukters - (duomenys neskelbtini), jeigu susitikimai bus išeiginė diena, tai nuo 10 val. iki 17 val., o jeigu darbo diena, tai nuo 17 val. iki 20 val., motina savo lėšomis pasiima vaikus iš tėvo gyvenamosios vietos ir juos parveža į tėvo gyvenamąją vietą.
4. Atsakovė R. L. turi teisę bendrauti su sūnumi K. ir dukra R. per Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų šventes antrą šių švenčių dieną nuo 10 val. iki 19 val.. Šv. Velykų antrą dieną ieškovas savo lėšomis nuveža vaikus į motinos gyvenamąją vietą ir pasiima iš motinos gyvenamosios vietos, Šv. Kalėdų antrą dieną motina savo lėšomis pasiima vaikus iš tėvo gyvenamosios vietos ir juos parveža į tėvo gyvenamąją vietą.
5. Atsakovė įpareigojama užtikrinti, kad tuo metu, kai vaikai bus su atsakove, būtų palaikomas nuolatinis ryšys telefonu, sms žinutėmis vaikų su ieškovu S. O..
6. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė R. L. bendraus su nepilnamečiais vaikais jiems lankant mokyklą, jų vasaros, pavasario, rudens, žiemos atostogų metu, pasiimant vaikus su savimi pas save į namus, bet ne ilgiau kaip 20 ( dvidešimt) kalendorinių dienų, tarp Šalių iš anksto, ne vėliau kaip prieš 7 ( septynias) kalendorines dienas, suderintu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų pageidavimus ir interesus. Teismo posėdžio metu ieškovas nesutiko, kad nepilnamečiai vaikai liktų nakvoti pas atsakovę tol, kol bus nesaugu, ir teismas dėl to išdėstė motyvus, taigi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad motinos ir vaikų bendravimas nustatomas nepaliekant vaikų nakvynei pas atsakovę R. L., todėl vaikų ir motinos bendravimas vaikų mokyklinių atostogų metu paliktinas toks pats, kaip ir bendravimas kitu, ne atostogų laiku. Tačiau, kaip minėta, pasikeitus aplinkybėms, šalys gali tarpusavyje susitarti dėl bendravimo tvarkos pakeitimo arba bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl kitokios bendravimo tvarkos nustatymo.
7. Atsakovė R. L. įsipareigoja apie nustatyto grafiko pasikeitimus arba negalėdama vaikų pasiimti nustatytu laiku, ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) kalendorines dienas apie tai informuoti ieškovą S. O. telefonu, SMS žinute arba elektroniniu laišku.
8. Šalys susitaria, kad atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaikų ar tėvų ligos, tėvų ar vaikų užimtumas ir kitos svarbios priežastys), dėl kurių nepavyks laikytis šios sutarties numatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Šalys įsipareigoja geranoriškai susitarti dėl kito abiems Šalims tinkamo laiko, praleidžiamo su nepilnamečiais vaikais: K. ir R..
Atsakovė iš esmės neprieštarauja ieškovo patikslintai bendravimo tvarkai, kadangi ji visos bylos nagrinėjimo metu siekė, kad vaikai būtų padalinti ir dukra liktų gyventi su atsakove, o sūnus su ieškovu. Atsakovė savo siūlymo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nepateikė. Tarnybos atstovas teismo posėdžio metu neprieštaravo ieškinio tenkinimui šioje dalyje, kadangi atsakovei būtų sudarytos galimybės dažniau matytis su vaikais, praleisti su jais daugiau laiko, tai visiškai atitiktų vaikų interesus.
Teismas pažymi, kad nustatant bendravimo tvarką, turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
Teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Tačiau pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika nesudaro pagrindo teigti, kad toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“), yra iš esmės nesuderinamas su vaiko interesais ir (ar) negalimas pagal Lietuvos teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
Įvertinus šalių paaiškinimus teismo posėdžių metu, Tarnybos išvadas, bylos aplinkybes, pateiktus duomenis ir įrodymus, į kitas reikšmingas bylai aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo prašoma patvirtinti bendravimo tvarka iš esmės geriausiai atitiks tiek nepilnamečių vaikų interesus, tiek ieškovo ir atsakovės interesus, užtikrins šalių lygiateisiškumo principą bendraujant su vaikais prasme. Teismas nustato motinos bendravimo su vaikais K. ir R. tvarką dalyje visiškai tenkindamas ieškovo ieškinio reikalavimą.
Išaiškintina, jog pasikeitus aplinkybėms, vaikų tėvas ar motina gali reikšti ieškinį dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos pakeitimo (nustatymo) (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas nepilnamečių vaikų išlaikymas, laikinos motinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo – paliekamos galioti iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškovas S. O. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. (8.1 Mr) TP-23-T-01329 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio išlaidų ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė R. L. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-04228 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio išlaidų ir kitų bylinėjimosi išlaidų, be to, ieškovo ieškinys yra tenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos iš R. L. nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečių vaikų K. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų tėvu S. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2023 m. balandžio 1 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečių vaikų K. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečių vaikų įstatyminiam atstovui – tėvui S. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2600 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą S. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Nustatyti atsakovo atsakovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:
1. atsakovė turi teisę kiekvieną mėnesio antrą bei ketvirtą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį): šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 17 val. bendrauti su nepilnamečiais vaikais: K. ir R.. Antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) ieškovas savo lėšomis nuveža vaikus į motinos gyvenamąją vietą ir pasiima iš motinos gyvenamosios vietos. Ketvirtą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) motina savo lėšomis pasiima vaikus iš tėvo gyvenamosios vietos ir juos parveža į tėvo gyvenamąją vietą.
2. Atsakovė R. L. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais: K. ir R. per savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini) bei per motinos dieną - pirmą gegužės sekmadienį), jei tai išeiginė diena, tai nuo 10 val. iki 17 val., jei darbo diena, tai nuo 17 val. iki 20 val., motina savo lėšomis pasiima vaikus iš tėvo gyvenamosios vietos ir juos parveža į tėvo gyvenamąją vietą.
3. Atsakovė R. L. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais per vaikų gimtadienius: sūnaus (duomenys neskelbtini) ir dukters - (duomenys neskelbtini), jeigu susitikimai bus išeiginė diena, tai nuo 10 val. iki 17 val., o jeigu darbo diena, tai nuo 17 val. iki 20 val., motina savo lėšomis pasiima vaikus iš tėvo gyvenamosios vietos ir juos parveža į tėvo gyvenamąją vietą.
4. Atsakovė R. L. turi teisę bendrauti su sūnumi K. ir dukra R. per Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų šventes antrą šių švenčių dieną nuo 10 val. iki 19 val.. Šv. Velykų antrą dieną ieškovas savo lėšomis nuveža vaikus į motinos gyvenamąją vietą ir pasiima iš motinos gyvenamosios vietos, Šv. Kalėdų antrą dieną motina savo lėšomis pasiima vaikus iš tėvo gyvenamosios vietos ir juos parveža į tėvo gyvenamąją vietą.
5. Atsakovė įpareigojama užtikrinti, kad tuo metu, kai vaikai bus su atsakove, būtų palaikomas nuolatinis ryšys telefonu, sms žinutėmis vaikų su ieškovu S. O..
6. Atsakovė R. L. bendraus su nepilnamečiais vaikais vaikų mokyklinių pavasario, vasaros, rudens, žiemos atostogų metu taip pat kaip ir kitu, ne vaikų mokyklinių atostogų laiku.
7. Atsakovė R. L. įsipareigoja apie nustatyto grafiko pasikeitimus arba negalėdama vaikų pasiimti nustatytu laiku, ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) kalendorines dienas apie tai informuoti ieškovą S. O. telefonu, SMS žinute arba elektroniniu laišku.
8. Šalys susitaria, kad atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaikų ar tėvų ligos, tėvų ar vaikų užimtumas ir kitos svarbios priežastys), dėl kurių nepavyks laikytis šios sutarties numatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Šalys įsipareigoja geranoriškai susitarti dėl kito abiem Šalims tinkamo laiko, praleidžiamo su nepilnamečiais vaikais: K. ir R..
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Teisėja Snieguolė Bielskienė