Civilinė byla Nr. 2-21834-1080/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16019-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.4;

 (S)

2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 20 d. 

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė,

sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,

dalyvaujant atsakovės atstovui advokato padėjėjui G. G.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrove (toliau – UAB) „Delintra“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

        Teismas 

n u s t a t ė:

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 2063,25 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, kad 2013-04-08 Jungtinėje Karalystėje dėl nenustatyto asmens, vairavusio transporto priemonę SCANIA R 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės SCANIA R 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas pagal lizingo sutartį,  t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko Jungtinėje Karalystėje (kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, eismo įvykio valstybės – Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 2063,25 Eur (1836,11 GBP) sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas, sumokėjęs Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 2063,25 Eur. Iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovė reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodo, kad atsakovo transporto priemonė nedalyvavo jokiame eismo įvykyje ir joks atsakovės vairuotojas nebuvo pripažintas tariamai 2013-04-08 Jungtinėje Karalystėje įvykusios eismo įvykio kaltininku. Ieškovas nepateikia jokios eismo įvykio deklaracijos, kurioje būtų nurodyta, kad ieškovo nurodomame eismo įvykyje būtų dalyvavęs atsakovo darbuotojas/vairuotojas ir jis būtų nurodomas eismo įvykio kaltininku. Ieškovas taip pat nepateikė jokio teismo ar kitos valstybės įgaliotos institucijos sprendimo, kuriuo atsakovo darbuotojas būtų pripažintas eismo įvykio kaltininku. Pažymi, kad Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras neturi teisės nustatinėti eismo įvykio kaltininkų. Mano, kad ieškovas neįrodo, jog atsakovė ar jos darbuotojas būtų dalyvavęs eismo įvykyje ir dėl to atsakovei būtų kilusi civilinė atsakomybė. Taip pat teigia, kad ieškovas neįrodo, kad būtų atlyginęs žalą patyrusiam ar reikalavimo teisę turinčiam asmeniui, todėl ieškovo reiškiamas regresinis reikalavimas negali būti tenkinamas.

5.       Ieškovas pateikė dubliką, atsakovė triplika, kuriuose palaikė savo reikalavimus.

6.       Į teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą teismo posėdyje nedalyvaujant jo atstovui.

7.       Atsakovo atstovas teismo posėdyje su ieškovo reikalavimu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas.

1.       Iš bylos duomenų nustatyta, jog Jungtinėje Karalystėje 2013-04-08 įvyko eismo įvykis, kurio metu Lietuvos Respublikoje įregistruotas atsakovės valdomas vilkikas SCANIA R 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nenustatyto asmens buvo apgadintas S. B. automobilis Nissan (duomenys neskelbtini). Vilkikas SCANIA nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras, sureguliavęs ir atlyginęs eismo įvykio metu padarytą žalą, kreipėsi į ieškovą su reikalavimu dėl 2063,25 Eur kompensacijos, kurią sudarė 1596,61 GBP  žalos atlyginimas nukentėjusiam asmeniui, 239,50 GBP administravimo mokestis pagal Biurų tarybos Vidaus nuostatus. Ieškovas 2015 m. rugsėjo 28 d. Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo 2063,25 Eur. Ieškovas 2018-08-06 pretenzija kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 2063,25 Eur, tačiau atsakovė reikalaujamos sumos nesumokėjo.

2.       Pagal CK 1.10 straipsnio 1 dalį civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – taip pat ir TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad dėl Lietuvos Respublikoje neapdrausta transporto priemone kitoje ES valstybėje nukentėjusiems asmenims padarytos ir administruotos žalos Lietuvos draudikų biuras išmoką eismo įvykio vietos draudikų biurui moka atsižvelgiant į Vidaus nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Taigi už eismo įvykį atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygos nustatomos ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padaryta žala atlyginama pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę, nagrinėjamoje byloje – Didžiosios Britanijos teisę.

3.       Atsakovė atsikirsdama į ieškinio reikalavimus teigia, kad ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia, jog atsakovės transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje Jungtinėje Karalystėje ir atsakovės vairuotojas buvo pripažintas eismo įvykio kaltininku. Pažymi, kad ieškovas nepateikia jokios eismo įvykio deklaracijos, teismo ar kitos valstybės įgaliotos institucijos sprendimo, kuriuose būtų nurodyta, kad ieškovo nurodomame eismo įvykyje būtų dalyvavęs atsakovės darbuotojas/vairuotojas ir jis būtų nurodomas eismo įvykio kaltininku.

4.       Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovo 2013-06-05 rašte atsakovei nurodyta apie Didžiojoje Britanijoje administruojamą žalos bylą dėl 2013-04-08 eismo įvykio (t. 1, b.l. 106). Ieškovas nepateikė duomenų, kad minėtas raštas atsakovei faktiškai buvo įteiktas, tačiau nesudaro pagrindo spręsti, jog dėl atsakovo informavimo ar neinformavimo apie teisminius procesus bei galimybių dalyvauti šiuose procesuose sudarymo, yra atsakingas ieškovas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vidaus nuostatai įtvirtina, kad eismo įvykiui įvykus kitoje valstybėje narėje už visą žalos administravimo procedūrą yra atsakingas eismo įvykio vietos valstybės draudikų biuras, kuris neapdraustos transporto priemonės atveju apie bet kokį eismo įvykį turėtų pranešti transporto priemonės buveinės draudikų biurui (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 1 dalis). Žala gali būti administruojama tiek inicijuojant teismo procesą (ginčo būdu), tiek ir taikiai. Nei Vidaus nuostatuose, nei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatyme nėra nustatyta eismo įvykio vietos draudikų biuro ar Lietuvos draudikų biuro pareiga informuoti eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytoją apie eismo įvykio vietos valstybėje vykstančią žalos administravimo procedūrą. Taigi, gali susiklostyti situacija, kad valdytojas nežino, kokio dydžio žalą jis eismo įvykio metu sukėlė, o apie įvykusią žalos administravimo procedūrą ir jos metu tretiesiems asmenims sumokėtas sumas sužino tik Lietuvos draudikų biurui pareiškus regresinį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017). Pažymėtina, kad atsakovė neginčija, jog yra gavusi ieškovo 2018-08-06 pretenziją, kurioje nurodoma eismo įvykio data, eismo įvykyje dalyvavusi atsakovės transporto priemonė, kaltininkas, žalos dydis, kurios įteikimo atsakovei fakto ji neginčija, ir duomenų, jog į minėtą pretenziją atsakovė reagavo, nepateikė. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įvertinus tai, jog Lietuvos teismo informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teismuose atsakovės žvilgiu buvo užvestos panašaus pobūdžio civilinės bylos, kuriose svarstomas žalos, atsiradusios eismo įvykio metu dėl atsakovės kaltės, kai buvo apgadintas turtas, esantis ir Jungtinėje Karalystėje, atlyginimo klausimas, darytina išvada, kad apie atliekamus žalos reguliavimo veiksmus ir specifiką atsakovės atžvilgiu atsakovei tikėtina buvo žinoma. Šią aplinkybę taip pat tvirtina ir tai, kad nors atsakovė nurodo, jog atsakovės transporto priemonė eismo įvykyje nedalyvavo, tačiau įrodymų paneigiančių šią aplinkybę - apie tai, vilkikas nurodytu metu nebuvo Jungtinėje Karalystėje, taip pat neteikė. Taigi atsakovė turėjo pakankamai duomenų ir galėjo domėtis bei dalyvauti Jungtinės Karalystės atliktame eismo įvykio tyrime, tačiau to nepadarė.

5.       Lietuvos draudikų biuras savo veikloje turi vadovautis tiek Vidaus nuostatais, tiek ir TPVCAPDĮ, teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas jis įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

6.       Lietuvos draudikų biuras, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovės, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), t. y. 5 punkte nurodytų sąlygų egzistavimą. Šių sąlygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biuro regresinio ieškinio pagrindą. Todėl tai, kad išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Lietuvos draudikų biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 13 punktas).

7.       Lietuvos draudikų biuras regresinį reikalavimą atsakovui reiškia vadovaudamasis žaliosios kortelės sistemą reglamentuojančiais teisės aktais. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą susigrąžinti eismo įvykio vietos valstybės draudikų biurui tretiesiems asmenims išmokėtą sumą dėl Lietuvos Respublikoje registruota ir privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neapdrausta transporto priemone padarytos žalos ir atsakovui ginčijant savo civilinę atsakomybę, turi pareigą pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus ir transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą. Ieškovas pateikė į bylą duomenis apie žalos atlyginimą (procedūra ir principus) pagal Didžiosios Britanijos teisę.

8.       Iš el. susirašinėjimo tarp draudikų biurų turinio matyti, kad Anglijos teisė yra paremta paprotinės teisės principais, susiklosčiusiais remiantis įstatymais ir teisminiu precedentu, ir į kai kuriuos klausimus ji negali atsakyti, pateikdama konkrečią teisės normą, nes ji neegzistuoja (2018-03-06 S. H. el. laiškas, Bendrųjų reikalavimų atlyginti žalą reguliavimo principų – Anglija ir Velsas – Reikalavimų atlyginti žalą pagal žaliosios kortelės sistemą). Atsakovės aiškinimas, kad nenustačius atsakovės dalyvavimo eismo įvykyje ir jos transporto priemonę vairavusio asmens, ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti nuostolius, nėra pagrįstas įrodymais ir nepaneigia atsakovės kaltės dėl eismo įvykio, nes atsakovės subjektyvi nuomonė, kuri nepagrįsta įrodymais, negali būti laikoma vienareikšmiškai teisinga (CPK 187, 12, 178 straipsniai). Į bylą yra pateiktas S. B. paaiškinimas apie eismo įvykio aplinkybes, MIB Transporto priemonių draudikų biuro raštai, tvirtina, kad dėl nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys Jungtinės Karalystės Transporto priemonių draudikų biurui buvo pakankami nustatyti, jog eismo įvykis įvyko dėl atsakovės valdomos transporto priemonės SCANIA R 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės. (t.1, b.l. 12-26, 38-48). Tuo tarpu atsakovės argumentai, jog S. B. vienašališkai surašytas raštas neįrodo, jog atsakovės transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pagal Anglijos teisę informacija apie eismo įvykį, atitinkamai ir jame dalyvavusius asmenis, gali būti užrašoma ir laisva forma, taip pat apsikeičiant duomenimis. Teismas kritiškai vertintina atsakovės poziciją, jog ieškovas nepateikia įrodymų ir atsakovės vairuotojo laisvos formos rašto, kadangi iš S. B. rašytinių paaiškinimų matyti, jog įvykus eismo įvykiui vilkiko vairuotojas neišlipo iš kabinos, neatsakė į klausimus, sėdo į automobilį ir išvažiavo (t. 1, b.l. 46-48).

9.       Taip pat pažymėtina, kad, priešingai nei teigia atsakovė, vadovaudamasis 1971 m. Motorinių transporto priemonių akto ir 1988 metų Kelių eismo aktų nuostatomis Jungtinės Karalystės Transporto priemonių draudikų biuras yra kompetentingas spręsti klausimus, susijusius su eismo įvykiais, žalos apskaičiavimo ir nuostolių atlyginimo Jungtinėje Karalystėje vadovaudamasis Motorinių transporto priemonių akto 1971 m. ir 1988 metų Kelių eismo aktų nuostatomis (t 1., b.l. 103-105, 108-112, 122). Aptariamose taisyklėse nurodyta, kad policijos atvykimas į eismo įvykio vietą bei oficialios ataskaitos apie eismo įvykį pateikimas nėra privalomas, jei jo metu nebuvo sunkaus asmens sužalojimo ar kitų išskirtinių aplinkybių. Kaltininko aplaidumas vertinamas nusistovėjusia istorine teismo praktika. Pažymėtina, kad įvykus eismo įvykiui sutartinis faktų išdėstymo blankas Jungtinėje Karalystėje nenaudojamas, nebent jį užpildytą pateikia motorinės transporto priemonės vairuotojas iš užsienio. Jei motorinės transporto priemonės vairuotojo iš užsienio pareiškimo nėra, reikalavimą reikia svarstyti remiantis pateiktais įrodymais. Tai apima liudininkų pareiškimų, jei tokių yra, nagrinėjimas, Kelių kodekso taisyklių peržiūrėjimas, atsižvelgiant į transporto priemonių padėtį kelyje, ir patirtos žalos vertinimą pagal ieškovo pareiškimą dėl eismo įvykio aplinkybių (Šiaulių apygardos teismo 2018-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-284-856/2018).  Taip pat byloje yra ir JK biuro pateikta Civilinio proceso taisyklių ir nurodymų dėl praktikos ištrauka – Bendrieji reikalavimų atlyginti žalą reguliavimo principai – Anglija ir Velsas – Reikalavimai atlyginti žalą pagal žaliosios kortelės sistema (t. 1, b.l. 107-112). Joje nurodyta, kad ieškovas, teigiantis, jog aplaidus kelių eismo dalyvis jam sukėlė asmens sužalojimus ar padarė žalos nuosavybei, turi įrodyti 3 dalykus: 1) atsakovui privalomos rūpestingumo pareigos ieškovo atžvilgiu egzistavimą, 2) tos rūpestingumo pareigos pažeidimą dėl įstatymų reikalaujamų standartų nevykdžiusio atsakovo veiksmo bei neveikimo, ir 3) žalą, tiesiogiai padarytą atsakovo, jam nesilaikius pareigos, kuri nėra pernelyg nutolusi nuo nuostolių ir kurią įstatymai pripažįsta kaip sudarančią pagrindą atsakomybei.

10.       Tuo tarpu atsakovei tam, kad pagrįsti savo pozicijos pagrįstumą, nebuvo apribotos galimybės teikti Jungtinės Karalystės kelių eismo įstatymo nuostatas, motorinių transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo įstatymo nuostatas, atsakomybės už žalą įstatymo nuostatas, teisės doktriną, kuriomis remiantis eismo įvykio vietos draudikų biuras išmokėjo draudimo išmoką dėl eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui, deklaracijų, teismo, policijos ar kitos valstybės įgaliotos institucijos sprendimo reikalingumą ginčo atveju,  ir nagrinėjant bylą teisme, tačiau atsakovė tokia teise nesinaudojo. Todėl teismas atmeta atsakovės argumentus, jog asmenį eismo įvykio kaltininku gali pripažinti tik teismas arba valstybės įgaliota institucija, kadangi kaip minėta, Jungtinės Karalystės teisinis reglamentavimas nereikalauja eismo įvykio atveju privalomo policijos atvykimo į eismo įvykio vietą, policijos pareigūnų įsikišimo, ypač kai nebuvo sužalotų asmenų. Skirtingas Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje eismo įvykio fiksavimo ir tyrimo teisinis reglamentavimas sukuria prielaidas nesąžiningiems asmenims siekti išvengti atsakomybės už eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimą.

11.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad 2013-04-08 Jungtinėje Karalystėje įvykęs eismo įvykis įvyko dėl atsakovės kaltės.

12.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, įrodinėdamas aplinkybes, jog atsakovei kilo civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio ir išmoka nukentėjusiajam buvo išmokėta pagrįstai, pateikė teismui ne tik įrodymus, patvirtinančius faktiškai atlygintos žalos dydį, bet ir nukentėjusiojo S. B. asmens žalą patvirtinančius dokumentus, Jungtinės Karalystės biuro mokėjimo nurodymus už transporto priemonės Nissan (duomenys neskelbtini) žalą 2018-01-08 – 1146,61 GBP, 176,49 GBP žalos administravimo mokestį, 2018-03-29 – 450 GBP ir 63,01 GBP žalos administravimo mokestis. Taip pat ieškovas  atlygino ir Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biurui 239,50 GBP žalos administravimo mokestį, paskaičiuotą Biurų tarybos patvirtintomis nacionalinių draudikų biurų Bendradarbiavimo nuostatomis, kuri sudaro 15 procentų nuo bendros išmokėtos sumos, skirtos nukentėjusiojo asmens turto ir asmens žalai ir su žala susijusiems nuostoliams atlyginti (t. 1, b.l. 52). Ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad apmokėjo Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biurui su eismo įvykiu susijusią 1836,11 GBP (2063,25 Eur) sumą (ty. 1, b.l. 12-18, 22-30,33-42, 66-67) ir įgijo teisę išmokėtą sumą, vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reikalauti grąžinti iš atsakingo už žalos padarymą atsakovės, neįvykdžiusios pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Dėl ko ieškovo prašymas atlyginti 2063,25 Eur nuostolius yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

13.       Atsakovė taip pat teigia, jog ieškovo pateiktas išrašas apie patirtos žalos S. B. nepatvirtina, jog Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras būtų atlyginęs žalą ir būtų įgijęs reikalavimo teisę į žalos atlyginimą. Pažymi, kad 1146,61 GBP suma sumokėta M., o ne S. B., o M. neturi reikalavimo teisės į žalos atlyginimą. Bylos duomenys tvirtina, kad mokėtinas mokėjimas M., tačiau nurodoma, jog mokėjimas skirtas (duomenys neskelbtini) teisininkų bendrovei, kuri vykdė (duomenys neskelbtini), kuriame buvo apdraustas S. B. turtas, išieškojimą dėl patirtų išlaidų (t. 1, b.l. 18,22, 32, 42). Tokiu būdu, priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovo nurodyti duomenys tvirtina, kad Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras atlygino žalą ir įgijo reikalavimo teisę į žalos atlyginimą. 

14.       Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2063,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

15.       Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

16.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas – 62 Eur žyminį mokestį ir 137,27 Eur už pateiktus vertimus ir pateikia šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (t. 1, b.l. 5,70), todėl jos priteistino iš atsakovės (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis).

17.       Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t. y. 9,23 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis CPK 260 str., 270 str., 279 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Delintra“, juridinio asmens kodas 125254993, 2063,25 Eur (du tūkstančius šešiasdešimt tris eurus ir 25 ct) nuostolių atlyginimą, 6 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2063,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 199,27 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus ir 27 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Delintra“, juridinio asmens kodas 125254993, 9,23 Eur (devynis eurus ir 23 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                         Dovilė Sadauskaitė