Civilinė byla Nr. e2YT-15851-600/2020

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10662-2020-8

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėja N. L. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelis J. B. L. (taip pat žinomas kaip J. L.), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Pažymi, kad juridinę reikšmę turintį faktą būtina nustatyti, nes suinteresuotas asmuo netenkino pareiškėjos prašymo dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo, nurodęs, kad pareiškėjos pateiktų dokumentų nepakanka sprendimui dėl pareiškėjos pilietybės atkūrimo priimti.

2.       Nurodo, kad pareiškėjos senelis J. B. L. išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Pietų Afrikos Respublikoje (toliau – ir PAR) gimė ir gyvena šio asmens palikuonys, be kita ko, ir pareiškėja. Šias aplinkybes patvirtina Jungtinės Karalystės nacionaliniame archyve saugomas 1921 m. vasario 21 d. keleivių, vykusių į PAR laivu „Briston“, sąrašas, pareiškėjos seneliui išduotas natūralizacijos liudijimas Nr. 13839, patvirtinantis, kad pareiškėjos senelis atvyko į PAR būdamas Lietuvos piliečiu ir gyveno PAR bei tapo PAR piliečiu, pareiškėjos motinos C. E. L. gimimo liudijimas, patvirtinantis, kad pareiškėjos motina gimė PAR (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos motinos tėvas yra gimęs Lietuvoje. Be to, nurodytas aplinkybes patvirtina ir pareiškėjos prosenelei R. L. (pareiškėjos senelio J. B. L. motinai) išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas, kuriame yra nurodyta, kad R. L. gimė Rietave, į pasą įrašyti jos trys vaikai: sūnus M., sūnus N. ir dukra C. B., o taip pat – Jungtinės Karalystės archyve saugomas 1921 m. rugsėjo 8 d. keleivių, vykusių į PAR laivu „Guildford Castle“, sąrašas, kuriame, be kita ko yra įrašyta R. L. ir jos vaikai, nurodyta, kad šie asmenys turi Lietuvos pilietybę, o taip pat – PAR Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) 2018 m. liepos 31 d. pažyma, kuria patvirtinama, kad J. B. L. gimė (duomenys neskelbtini) Raseiniuose, o jo tėvai yra R. L. ir C. E. L., abu gimę Lietuvoje, ir kad R. L. ir C. E. L. su savo vaikais J. B. L., M. L., N. L. ir C. B. L. atvyko į PAR dvidešimto amžiaus 3-ajame dešimtmetyje.

3.       Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą ir Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl informacijos apie jos senelį pateikimo. Lietuvos valstybės istorijos archyvas informavo pareiškėją, kad Raseinių žydų bendruomenės 1900-1915 metų metrikų saugoti nėra gavęs, todėl negali išduoti pažymos apie pareiškėjos senelį ir jo tėvus. Lietuvos centrinis archyvas informavo pareiškėją, kad dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos senelio gyvenimą Raseiniuose, dokumentų, patvirtinančių jo turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, ir dokumentų, patvirtinančių šio asmens Lietuvos pilietybės netekimą, Lietuvos centriniame archyve nerasta, Lietuvos gyventojų surašymo iki 1940 metų dokumentai į Lietuvos centrinį archyvą saugojimui neperduoti.

4.       Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime su pareiškimu nesutinka.

5.       Nurodo, kad pareiškėja neišnaudojo visų galimybių dėl dokumentų gavimo prašomam juridiniam faktui patvirtinti, nesilaikė išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Suinteresuotas asmuo nėra konstatavęs, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjos senelis turėjo Lietuvos pilietybę. Pareiškėja teismui pateikė daugiau dokumentų, nei buvo pateikusi suinteresuotam asmeniui kartu su prašymu dėl pilietybės atkūrimo. Pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka pateikus minėtus dokumentus suinteresuotam asmeniui, suinteresuotas asmuo galės tęsti pareiškėjos prašymo nagrinėjimą. Suinteresuotam asmeniui nustačius, kad duomenų dėl J. B. L. išvykimo iš Lietuvos iki 1990 metų pakanka, juridinio fakto nustatymas teisme nebūtų reikalingas. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjos prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kad teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių įrodymų.

6.       Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjos senelis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ar buvo asmenų, turėjusių Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis. Pareiškėjos pateiktame 1921 m. vasario 21 d. keleivių, vykusių į PAR, sąrašo vertimas į lietuvių kalbą yra netikslus – anglų kalba stulpelio viršuje yra parašyta „country of which citizen or subject“, kas lietuviškai reiškia „valstybė, kurios pilietis ar subjektas“ (pvz., asmuo be pilietybės, užsienietis), todėl nurodyti dokumentai neįrodo, kad pareiškėjos nurodyti asmenys turėjo Lietuvos pilietybę. Pareiškėjos pateiktame PAR išduotame natūralizacijos liudijime yra netiksliai išverstas žodis „nationality“, kuris lietuvių kalba reiškia ne pilietybę, o tautybę. Be to, 1907 metais Lietuvos Respublika neegzistavo, todėl pareiškėjos senelio gimimas Lietuvoje (duomenys neskelbtini) metais nesuteikė jam Lietuvos pilietybės. Natūralizacijos liudijime yra nurodytas J. L., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, o ne J. B. L.. Be to, pareiškėjos motinos gimimo liudijime nurodyta, kad jos tėvas yra J. B. L., 42 metų amžiaus, kas reiškia, kad J. B. L. yra gimęs (duomenys neskelbtini) metais. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad J. B. L. ir J. L. nėra tas pats asmuo. Natūralizacijos liudijime taip pat nurodyta, kad J. L. motina yra R. B., o pareiškėjos pateiktame jos senelio užsienio pase nurodyta, kad pareiškėjos senelio motina yra R. L.. Byloje nėra įstatymo nustatytų reikalavimų atitinkančių dokumentų, patvirtinančių R. L. vardo ir pavardės keitimo faktą. Be to, J. B. L. nėra įrašytas į R. L. pasą kaip jos sūnus. Galiausiai, Beth-Din sprendimas negali būti vertinamas nei kaip teismo sprendimas, nei kaip archyvinis dokumentas. Nurodytas sprendimas laikytinas institucijos nuomone, tačiau teismui nėra pateikti duomenys, kokiu pagrindu ši nuomonė buvo suformuota.

7.       Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodo, kad suinteresuoto asmens argumentai yra nepagrįsti.

8.       Pažymi, kad pareiškėja neturi tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad jos senelis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę. Teismui pateikti dokumentai, kurių pareiškėja nebuvo pateikusi Migracijos departamentui, tik netiesiogiai patvirtina jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Migracijos departamentas 2020 m. sausio 29 d. raštu informavo pareiškėją, kad jei per metus nuo rašto išsiuntimo pareiškėja nepateiks papildomų dokumentų, reikalingų jos prašymui išnagrinėti, prašymo nagrinėjimas bus nutrauktas. Pareiškėja reikalaujamų dokumentų neturi, todėl jų pateikti negalėjo. Be to, iš suinteresuoto asmens pozicijos matyti, kad pareiškėjos teismui pateikti papildomi dokumentai, t. y. laivų keleivių sąrašai, suinteresuoto asmens nuomone, nepatvirtina pareiškėjos prašomų nustatyti faktinių aplinkybių. Taigi, suinteresuoto asmens pozicija, kad pareiškėja turėjo laukti administracinės procedūros pabaigos, yra nepagrįsta.

9.       Suinteresuoto asmens argumentai dėl įrodymų nepakankamumo, pareiškėjos nuomone, yra nepagrįsti. Teismų praktikoje keleivių sąrašai yra pripažįstami netiesioginiais įrodymais, patvirtinančiais asmens turėtą Lietuvos pilietybę. Suinteresuoto asmens pasvarstymai dėl sąvokos „subject“ reikšmės yra nepagrįstos prielaidos. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina ne tik pareiškėjos senelio gimimo Lietuvoje, kuri iki 1915 metų buvo Carinės Rusijos imperijos sudėtyje, faktą, bet ir faktą, kad pareiškėjos senelis ir jo tėvai gyveno nepriklausomoje Lietuvoje. PAR išduotose gimimo liudijimuose iki dvidešimto amžiaus vidurio nurodant tėvų amžių metais buvo daromos klaidos, todėl vien ši aplinkybė nereiškia, kad J. L. ir J.B. L. nėra tas pats asmuo. Pareiškėja neturi prosenelės R. L. (mergautinė pavardė B.) dokumentų, patvirtinančių jos vardo ir pavardės keitimą, kadangi šių dokumentų nėra Lietuvos archyvuose. Pareiškėja pažymi, kad žydiško vardo „R.“ variantas anglų kalba yra „R.“ arba „R.“. R. L. užsienio pasas buvo išduotas (duomenys neskelbtini), o J. B. L. į PAR išvyko (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytos priežasties jis nėra įrašytas kaip R. L. sūnus į jos užsienio pasą.

k o n s t a t u o j a :

Dėl išankstinės pareiškimo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo

10.       Pareiškėja siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonė. Tuo tikslu pareiškėja 2018 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydama atkurti jai Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas pateikė pareiškėjai raštą, kuriame nurodė, kad pareiškėja turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėja yra asmens, turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonė. Rašte Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjos pateiktame R. L. Lietuvos Respublikos užsienio pase nesimato jos gimimo datos, be to, J. B. L. PAR pilietybės įgijimo natūralizacijos pažymėjime nurodoma, kad jo motina yra R. B., todėl pareiškėja turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad R. B. keitė vardą ir pavardę į R. L. ir duomenis apie R. L. gimimo datą ir vietą. Be to, raštu pareiškėja įpareigota pateikti galiojančio paso kopiją ir legalizuoti jos teikiamų dokumentų kopijas ar patvirtinti pažyma (Apostille). Migracijos departamentas informavo pareiškėją, kad jos prašymo nagrinėjimas yra sustabdomas ir bus pratęstas gavus papildomus dokumentus, taip pat informavo, kad prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas nutraukiamas, jei asmuo per vienerius metus nuo prašymo pateikti papildomus dokumentus išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar duomenų. Pareiškėja papildomų dokumentų suinteresuotam asmeniui nepateikė, o vietoje to kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelis turėjo Lietuvos pilietybę iki 1990 m. kovo 11 d.

11.       Suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėjos pateiktas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turi būti paliktas nenagrinėtas, nes pareiškėja nesilaikė išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Su tokiais suinteresuoto asmens argumentais negalima sutikti.

12.       CPK 5 straipsnyje yra įtvirtinta viena iš pamatinių žmogaus teisių – teisė kreiptis į teismą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 7 straipsnyje yra įtvirtinti civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, skirti užtikrinti, kad šalių pažeistos ar ginčijamos teisės ir teisėti interesai būtų apginti per protingą terminą, vengiant nereikalingo biurokratizmo.

13.       Nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į suinteresuotą asmenį, prašydama atkurti jai Lietuvos pilietybę, tačiau, gavusi iš suinteresuoto asmens atsakymą, kad jos pateiktas pareiškimas yra su trūkumais, pareiškėja trūkumų nešalino (šios sprendimo 10 punktas). Pareiškėja nurodo iš suinteresuoto asmens rašto supratusi, kad jos turimų dokumentų nepakanka, kad suinteresuotas asmuo priimtų jos atžvilgiu palankų sprendimą. Šias pareiškėjos išvadas patvirtina tai, kad teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą, suinteresuotas asmuo prašo atmesti pareiškimą kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismo vertinimu, susiklosčius tokioms aplinkybėms, pareiškėjos sprendimas kreiptis į teismą nesukėlė padarinių, kurių siekiama išvengti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu draudimu, todėl pareiškimą palikus nenagrinėtą nebūtų pasiekti civilinio proceso įstatymuose iškelti tikslai. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, suinteresuoto asmens argumentai dėl pareiškimo palikimo nenagrinėtu pripažintini teisiškai nepagrįstais.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

14.       Remiantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Vadovaujantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.

15.       Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5punktas) nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176-185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-323/2012). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami konkrečiai faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

16.       Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

17.       Iš byloje esančio gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad pareiškėjos N. L. motina yra C. E. L., gimusi (duomenys neskelbtini), kurios mergautinė pavardė – L.. Iš gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad pareiškėjos motinos tėvu yra J. B. L., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gimęs Lietuvoje. Pareiškėja taip pat pateikė teismui laivu „Briston“ į PAR 1921 m. vasario 11 d. išvykusių keleivių sąrašo išrašą, iš kurio matyti, kad į PAR išvyko Lietuvos piliečiai E. L., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ir J. B. L., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Iš byloje esančio Pietų Afrikos Sąjungos Britų pilietybės Sąjungoje natūralizacijos ir svetimšalių įstatų akto, 1926 Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad PAR piliečiu tapo J. L., gimęs (duomenys neskelbtini). Lietuvoje, Raseiniuose, kurio tėvais yra E. L. ir R. B.. Teismui taip pat pateiktas R. L. užsienio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio duomenų nustatyta, kad R. L. yra gimusi Lietuvoje, Tauragėje, iki 1921 metų gyveno Raseiniuose, o ją lydi sūnūs M, ((duomenys neskelbtini) metų), N. ((duomenys neskelbtini) metų) ir dukra C. B. ((duomenys neskelbtini) metų).

18.       Pareiškėja taip pat pateikė teismui Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) raštą, kuriame nurodoma, kad J. B. L. yra C. E. L. ir R. L. sūnus ir kad R. L. ir C. E. L. su vaikais J. B. L., M. L., N. L. ir C.-B. L. XX amžiaus 3-ajame dešimtmetyje atvyko į PAR iš Lietuvos, turėdami Lietuvos pilietybę.

19.       Pažymėtina, kad iš byloje esančių Lietuvos valstybės istorijos archyvo ir Lietuvos centrinio archyvo raštų matyti, kad duomenų apie R. L., J. B. L., E. L. gyvenimą Lietuvoje ir turėtą Lietuvos pilietybę Lietuvos archyvuose nėra todėl, kad Lietuvos gyventojų surašymo iki 1940 metų dokumentai į archyvą saugoti neperduoti.

20.       Suinteresuotas asmuo pateiktame atsiliepime kelia abejonių dėl to, ar J. B. L. ir J. L. yra vienas ir tas pats asmuo, taip pat, ar R. L. ir R. L. yra vienas ir tas pats asmuo. Teismo vertinimu, išanalizavus pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus, labiau tikėtina yra, kad pareiškėjos nurodyti duomenys apie jos protėvius yra teisingi. Pirma iš pareiškėjos pateiktos duomenų bazės „JewishGen“ momentinės ekrano kopijos duomenų matyti, kad hebrajiškas vardas „R.“ angliškai gali būti rašomas kaip „R.“ ar „R.“, todėl, atsižvelgiant į tai, kad PAR viena iš valstybinių kalbų yra anglų kalba, logiška, kad R. L. vardas PAR išduotuose dokumentuose galėjo būti rašomas pagal anglų kalbos gramatiką. Antra, iš „Bristol“ keleivių sąrašo duomenų matyti, kad į PAR išvyko Lietuvoje gyvenęs E. L. su sūnumi J. B. L., o iš byloje esančio natūralizacijos liudijimo matyti, kad PAR pilietybė yra suteikta J. L., kuris atvyko iš Lietuvos (Raseinių), ir kurio tėvas yra E. L.. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, kad J. L. ir J. B. L. yra vienas ir tas pats asmuo, kadangi iš pateiktų duomenų matyti, kad šio asmens tėvu yra E. L., asmuo atvyko į PAR iš Lietuvos. Be to, iš pateikto J. L. natūralizacijos liudijimo matyti, kad šio asmens profesija yra laikrodžių gamintojas ir juvelyras, o iš „Bristol“ keleivių sąraše esančios informacijos matyti, kad E. L. taip pat yra laikrodžių gamintojas, kas galėtų reikšti, kad J. B. sekė tėvo E. pėdomis ir pasirinko tą pačią profesiją, kuriai reikia specialių įgūdžių.

21.       Suinteresuoto asmens argumentai dėl to, kad R. L. užsienio pase kaip jos sūnus nėra įrašytas J. B. L., taip pat pripažintini teisiškai nepagrįstais. Iš bylos duomenų matyti, kad R. L. su vaikais M., N. ir C. B. išvyko į PAR 1921 m. rugsėjo 8 d. t. y. vėliau nei E. L. ir J. B. L., kurie, kaip minėta, išvyko į PAR 1921 m. vasario 11 d. Iš byloje esančios vizos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad R. L. viza buvo išduota važiuoti į Afriką, pas šeimyną. Pažymėtina, kad iš R. L. užsienio pase užfiksuotų duomenų matyti, kad į jos pasą taip pat nebuvo įrašytas ir sutuoktinis. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sąlygoja išvadą, kad labiau pagrįstas yra pareiškėjos aiškinimas, kad į R. L. pasą J. B. L. nebuvo įrašytas todėl, kad tuo metu jis jau buvo PAR. Manytina, kad kiti vaikai yra įrašyti dėl tos priežasties, kad jie kartu su R. L. išvyko į PAR iš Lietuvos. Kitos suinteresuoto asmens išreikštos abejonės dėl duomenų apie R. L. (mergautinė pavardė – B.) pavardės keitimą nebuvimo ir dėl to, kad pareiškėjos motinos C. E. L. (mergautinė pavardė – L.) gimimo liudijime nurodytas jos tėvo J. B. L. amžius yra 42 metai, nors pagal kitus byloje esančius dokumentus jo amžius tuo metu turėjo būti 40 metų, teismo vertinimu, nepaneigia byloje esančių įrodymų visumos, ir vien šios aplinkybės nesąlygoja išvados, kad kiti byloje esantys nuoseklūs, vieni kitus patvirtinantys duomenys, nėra pakankami pareiškėjos prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti.

22.       Kaip nepagrįsti atmestini suinteresuoto asmens argumentai dėl žodžio „nationality“ reikšmės. Pažymėtina, kad vadovaujantis Kembridžo žodyne pateiktu išaiškinimu, viena iš žodžio „nationality“ reikšmių yra priklausymas konkrečiai valstybei ar buvimas konkrečios valstybės piliečiu, angliškai „the state of belonging to a particular country or being a citizen to a particular nation“ (https://dictionary.cambridge.org/dictionary/english/nationality, žiūrėta 2020 m. liepos 15 d. 10:45 min), todėl teismas nesutinka su suinteresuoto asmens argumentu, kad žodis „nationality“ nereiškia, kad asmuo yra valstybės pilietis. Taip pat pažymėtina, kad Jungtinėje Karalystėje pilietybės teisė yra vadinama „British nationality law“, o ne „British citizenship law“ (http://www.legislation.gov.uk/ukpga/1981/61, žiūrėta 2020 m. liepos 16 d. 10:56 val.), kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad britų anglų kalboje žodis „nationality“ reiškia ne tik tautybę, bet ir pilietybę.

23.       Galiausiai, kaip nepagrįsti atmestini suinteresuoto asmens argumentai, kad asmenys, gimę Lietuvoje 1907 metais, nebuvo Lietuvos piliečiais. Kaip žinia, Lietuva nepriklausomybę paskelbė 1918 metų vasario 16 d. Nustatyta, kad J. B. L. gimė (duomenys neskelbtini) metais, o iš Lietuvos išvyko 1921 metais, t. y. jau po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, kas reiškia, kad teoriškai šis asmuo galėjo būti Lietuvos piliečiu išvykimo iš Lietuvos dieną. Tarpukariu Lietuvoje pilietybės klausimus reglamentavo 1919 m. sausio 9 d. Lietuvos pilietybės laikinasis įstatymas. Šio įstatymo 1 straipsnyje buvo numatyta, kad Lietuvos piliečiais laikomi: 1) asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno, ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena; 2) nurodytųjų pirmame punkte asmenų vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet grįžo jon gyventi; 3) asmenys, kurie iki 1914 metų ne mažiau, kaip dešimtį metų Lietuvoje gyveno ir turėjo: a) arba nuosavą nekilnojamąjį turtą; b) arba nuolatinį darbą; 4) Lietuvos piliečio vaikai; 5) jo pati arba našlė; 6) Lietuvos netekėjusios pilietės vaikai, jei jie nepriimti svetimšalio jo vaikais ir 7) svetimšaliai, naujai priimti Lietuvos piliečiais. J. B. L. gimė Lietuvoje, iš natūralizacijos liudijimo duomenų matyti, kad jo tėvai turėjo Lietuvos pilietybę, be to, kaip minėta J. B. L. tėvas E. L. buvo laikrodininkas, taigi, tikėtina, turėjo nuolatinį darbą Lietuvoje iki išvykimo iš jos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad yra labiau tikėtina, kad J. B. L. iki išvykimo iš Lietuvos turėjo Lietuvos pilietybę, nei kad šis asmuo jos neturėjo.

24.       Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir motyvai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako.

25.       Nustatytų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo kvestionuoti pareiškime nurodytų aplinkybių tikrumo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177-197, 259, 444-448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos N. L., gimusios (duomenys neskelbtini), senelis J. B. L. (taip pat žinomas kaip J. L.), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tikslu pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                     Renata Kasimovienė