Civilinė byla Nr. e2A-1006-343/2024
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02563-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.11.5; 3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ patikslintą ieškinį atsakovei R. G. dėl skolos už pateiktą šilumą bei delspinigių priteisimo, tretieji asmenys daugiabučio namo savininkų bendrija „Žaluma“, uždaroji akcinė bendrovė „Sūduvos vandenys“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Litesko“ (toliau – ir ieškovė) 2022 m. rugsėjo 23 d. ieškiniu (CBP-6040), patikslintu 2022 m. lapkričio 21 d. DOK-47570), prašė priteisti iš atsakovės R. G. (toliau – ir atsakovė) 2 659,02 Eur skolą, 32,92 Eur delspinigius, 61,32 Eur bylinėjimosi išlaidas (61 Eur žyminis mokestis, NTR centrinio duomenų banko 0,32 Eur išlaidos), 5 % dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad tiekė į atsakovei priklausantį butą šilumos energiją (karšto vandens; šilumos energija šalto vandens pašildymui), tačiau atsakovė savo prievolės laiku ir tinkamai atsiskaityti pilnai nevykdė, todėl už patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. (imtinai) susidarė 2 659,02 Eur įsiskolinimas.
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį (2022-10-19 DOK-42228) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad apmokėdavo sąskaitas už pateiktą šilumos energiją, tačiau maždaug prieš metus laiko ieškovė pradėjo teikti nepagrįstai dideles sąskaitas. Tarp ieškovės ir atsakovės kilus konfliktui buvo kreiptasi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovės 2 659,02 Eur skolą, 32,92 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 61,32 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Nors nagrinėjamu atveju su atsakove nebuvo sudaryta individuali rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau atsakovei priklausantis butas yra prijungtas prie centralizuotos šildymo tiekimo sistemos, todėl teismas laikė, kad butui buvo tiekiama šilumos energija centralizuotomis sistemomis, o ieškovė konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal teisės aktais patvirtintas standartines sąlygas.
6. Teismas nustatė, kad pastate suvartotas šilumos kiekis, išmatuotas įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, yra paskirstomas vartotojams pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 03-183 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4.
7. Teismas darė išvadą, kad atsakovės nurodyti teismui paaiškinimai dėl ginčo bute V. M. su Z. A. padaryto mechaninio poveikio karšto vandens skaitikliui, vandens leidimo, byloje nepasitvirtino. Šiuos faktus teismas atmetė kaip neįrodytus. 2021 m. rugsėjo 8 d. priimtas nutarimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Ir nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė nepasitikinti vyriausiuoju tyrėju R. B., tačiau nepateikė teismui duomenų, kad teismas galėtų suabejoti šio tyrėjo nešališkumu ir nesivadovauti ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis.
8. Ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) atliktos kratos metu nustatyti ginčo bute karšto vandens skaitiklio duomenys - 01090,876. Į bylą ieškovė pateikė karšto vandens deklaravimo istoriją nuo 2015 m. iki 2023 m., kuri patvirtina, kad atsakovė nuo 2015 metų 2 kartus yra deklaravusi duomenis, 2022 m. metų paskutinis deklaruotas rodmuo – 329 m3. Ikiteisminio tyrimo metu nustačius tikslius karšto vandens parodymus – 1090 m3, skirtumas 761,878 m3, kurį atsakovė privalo apmokėti ieškovei. Ir nors atsakovė teigia, kad skolą dėl karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokesčio ieškovė apskaičiavo neteisingai, tačiau savų skaičiavimų nepateikė. Atsakovės pateikti mokėjimai nėra susiję su ginčo laikotarpiu susidariusia skola, todėl teisinės reikšmės ginčui dėl skolos, neturi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
9. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) 2024 m. balandžio 2 d. apeliaciniame skunde (DOK-13922) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1 Teismas nepagrįstai vadovavosi prielaidomis ir išskirtinai rėmėsi tik ieškovės ir trečiųjų asmenų pateiktais įrodymais ir paaiškinimais, kas nulėmė neteisingą ir nepagrįstą bylos faktinių aplinkybių įvertinimą ir vieningo visų įrodymų viseto nebuvimą, tuo pačiu ir bylos esmės neatskleidimą. Teismo nustatytas atsakovės suvartoto 761,878 m3 karšto vandens rodmuo buvo gautas atliekant neobjektyvius skaičiavimus, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis ir visiškai neatsižvelgiant į kitas reikšmingas faktines aplinkybes, pvz. karšto vandens apskaitos prietaiso būklę (dėl kurio ji buvo išreiškusi abejones), liudytojų parodymus.
9.2 761,878 m3 karšto vandens yra itin didelis kiekis, atsakovei negyvenant ginčo bute laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. ir 2022 m. liepos 31 d. Net ir darant prielaidą, kad atsakovė gyveno ginčo bute, yra neįmanomas pasiekti vienam vidutiniam vartotojui. Į posėdį nebuvo pakviestas ekspertas, galintis duoti vertingus bylos aplinkybėms išsiaiškinti parodymus ir išvadas, patvirtinti ar paneigti tokios teismo konstatuotos faktinių aplinkybių versijos, kad vienas vidutinis vartotojas per nepilnus 9 mėn. galėtų sunaudoti 761,878 m3 karšto vandens, realumą. Teismas, nepaskirdamas ekspertizės ir nenustatydamas esminių byloje reikšmingų faktų, turinčių nenuginčijamą įtaką teisingam bylos išnagrinėjimui, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir neteisingai įvertino byloje esančias aplinkybes, taip pat visiškai nepašalino ir nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių dėl tikėtino kitų asmenų prisidėjimo prie šių suvartotų resursų kiekio padidėjimo.
9.3 Teismas atsisakė priimti į bylą 2024 m. vasario 28 d. pateiktą V. K. paaiškinimą-liudijimą, kas taip pat prisidėjo prie bylos esmės neatskleidimo ir visų byloje esančių prieštaravimų nepašalinimo. Teismas nepasinaudojo galimybe šį asmenį apklausti kaip liudytoją, galinčią patvirtinti ir (ar) paneigti svarbias byloje esančias aplinkybes
9.4 Egzistuoja didelė tikimybė, kad bylą nagrinėjusi teisėja privalėjo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, be kita ko - teisėja nepasisakė dėl atsakovės ne kartą pareikštų prašymų, kuriais atsakovė išreiškė reikalavimą dėl teisėjos nušalinimo nuo šios bylos nagrinėjimo. Tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. bylą išnagrinėjus neteisėtos sudėties teismui.
10. Trečiasis asmuo DNSB „Žaluma“ 2024 m. gegužės 3 d. atsiliepime į apeliacinį skundą (DOK-18576) prašo Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės 50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
10.1 Apeliacinio skundo pateikimu apeliantė siekia vilkinti skolos grąžinimą.
10.2 Apeliacinio skundo argumentai yra niekuo nepagrįsti, nes apeliantė, prašydama skirti ekspertizę nustatyti, ar ji galėjo per tam tikrą laiką sunaudoti nustatytą kiekį vandens, net nenurodo kokia tai galėtų būti ekspertizė.
10.3 Apeliantė V. K. paaiškinimą - liudijimą pateikė jau išnagrinėjus bylą, todėl ši aplinkybė negali būti pagrindu tenkinti apeliacinį skundą.
11. Ieškovė 2024 m. gegužės 10 d. atsiliepime į apeliacinį skundą (DOK-19751) prašo palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. spendimą. Nurodomi šie argumentai:
11.1 Šilumos energija, suvartota pastate esančiame (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams paskirstoma vadovaujantis Šilumos paskirstymo metodu Nr. 4, patvirtintu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (dabar Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba) 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 03-183 ir šilumos paskirstymo dalikliais metodu Nr. 6, patvirtintu 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 03-185. Vadovaujantis 2018 m. kovo 29 d. Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimu privaloma taikyti dvinarę šilumos kainą vartotojams, naudojantiems centralizuotai tiekiamą šilumos energiją ir alternatyvią energiją (šilumos siurblius, saulės kolektorius ir pan.).
11.2 Teismas kai kuriuos liudytojus pvz. V. P. apklausė net du kartus, tačiau pastaroji nepatvirtino jokių aplinkybių, galinčių turėti reikšmę nagrinėjamos bylos atveju.
11.3 Teismas nenustatė, kad galėjo būti padarytas koks nors mechaninis poveikis bute esančiai karšto vandens apskaitai. Teismas posėdžio metu atsakovei pasiūlė atlikti karšto vandens apskaitos ekspertizę, kad būtų galima nustatyti, ar apskaita yra kaip nors paveikta mechaniškai, kas galėtų turėti karšto vandens suvartojimo parodymų teisingumui, tačiau atsakovė šios ekspertizės atsisakė.
11.4 Argumentas, kad atsakovė negalėjo suvartoti tokio kiekio vandens per ginčo laikotarpį, atmestinas, nes į bylą yra pateikta karšto vandens deklaravimo istorija nuo 2015 m. iki 2023 m., kuri patvirtina, kad atsakovė nuo 2015 metų 2 kartus yra deklaravusi duomenis, 2022 m. metų paskutinis deklaruotas rodmuo – 329 m3, taigi ikiteisminio tyrimo metu nustačius tikslius karšto vandens parodymus – 1090 m3 , skirtumas - 761,878 m3. Nustačius karšto vandens parodymus, susidariusį skirtumą už karšto vandens pašildymą atsakovė privalo apmokėti ieškovei.
11.5 Apeliantė liudytojos V. K. paaiškinimą/liudijimą pateikė jau išnagrinėjus bylą, todėl šį aplinkybė negali būti pagrindu tenkinti jos apeliacinį skundą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
Dėl papildomų paaiškinimų pateikimo
13. Apeliantė pateikė papildomą informaciją-pranešimą, kurią prašo pridėti prie apeliacinio skundo (2024-05-16 DOK-20395, 2024-05-23 DOK-12555).
14. CPK 323 straipsnyje įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat draudžiama.
15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytiniai paaiškinimai pagal savo turinį yra apeliacinio skundo papildymas, o terminas, per kurį galima keisti (pildyti) apeliacinį skundą, šių dokumentų pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs. Atsižvelgiant į CPK 323 straipsnyje nurodytą draudimą apeliacinio skundo argumentaciją keisti (pildyti) pasibaigus procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui, apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti į bylą ir juos vertinti.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
16. Apeliaciniame skunde apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
17. Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių ši apeliacinė byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Be to, apeliantė, prašydama bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šiam prašymui pagrįsti nenurodo jokių argumentų. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje esančių duomenų pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai.
Dėl ginčo esmės
19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkinti ieškovės reikalavimai dėl skolos, delspinigių už teiktą šilumą priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
20. Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, esantis adresu, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 54,42 kv. m., asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei (CBP-6040 priedas).
21. Daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini) nuo 1995 m. gruodžio 20 d. įregistruota DNSB „Žaluma“ (CBP-6040 priedas).
22. Gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2021 m. liepos 27 d. visuotinio susirinkimo metu svarstytas klausimas dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo, nutarta pasirinkti centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimą iš karšto vandens tiekėjo (CBP-6040 priedas).
23. Trečiasis asmuo DNSB „Žaluma“ 2022 m. vasario 25 d. kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl karšto vandens administravimo, kuriame nurodė, kad, atsižvelgiant į 2021 m. liepos 27 d. visuotinio susirinkimo protokolą, prašo administruoti (duomenys neskelbtini) geriamojo vandens prietaiso rodmenis ir tapti karšto vandens tiekėja nuo 2022 m. gegužės 1 d. (CBP-6040 priedas).
24. Iki 2022 m. gegužės 1 d. daugiabučio namo bendrasavininkiai buvo pasirinkę kitą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, t. y., pirko tik šilumos energiją šalto vandens pašildymui, o šaltą vandenį karšto vandens ruošimui pirko iš UAB „Sūduvos vandenys“. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. ieškovė yra karšto vandens tiekėja.
25. Tarp šalių nėra sudaryta individuali rašytinė šilumos energijos (ar energijos išteklių) pirkimo -pardavimo sutartis.
26. Pažymoje apie karšto vandens skaitiklių parodymus 2022 m. sausio 31 d. užfiksuota atsakovės buto karšto vandens skaitiklio parodymas 1090,88 m3. Rodmenys užfiksuoti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2021 m. gruodžio 29 d. rašte, adresuotame DNSB „Žaluma“, pateiktų duomenų pagrindu (CBP-6040 priedas).
27. Detali informacija apie karšto vandens skaitiklio rodmenų deklaravimą patvirtina, kad atsakovės iki 2022 m. balandžio mėn. skaitiklio parodymas buvo 329, o nuo 2022 m. balandžio mėn. – 1090,878 (DOK-29370).
28. Ieškovės mokesčių apskaičiavimo pažymoje už atsakovei patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. apskaičiuota 2 659,02 Eur skola ir 32,92 Eur delspinigiai (CBP-6040 priedas).
29. Byloje pateiktos sąskaitos patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. už ieškovės į atsakovei priklausantį butą patiektą šilumos energiją susidarė 2 659,02 Eur skola (DOK-22131; DOK-23835).
30. Ieškovė atsakovei adresu (duomenys neskelbtini) siuntė 2022 m liepos 31 d. įspėjimą apie susidariusį įsiskolinimą (CBP-6040 priedas).
31. Ieškovė pateikė 2022 m. balandžio mėnesio buto (duomenys neskelbtini) savininkei priskaičiuoto mokėjimo už vandens pašildymą pagal Metode Nr. 4 numatytą tvarką paaiškinimą (DOK-38754).
32. 2021 m. rugsėjo 8 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodamas, jog nustatytos aplinkybės ir pagrindas, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (DOK-47639 priedas).
33. Apeliantė nenurodo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pasisakoma dėl kainos už karštą vandenį skaičiavimo metodikos, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sprendimo dalies plačiau nepasisako ir jos nevertina.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
34. Apeliantės teigimu ji bute negyvena, todėl laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. ir 2022 m. liepos 31 d. išnaudotas 761,878 m3 karšto vandens kiekis yra itin didelis. Net ir darant prielaidą, kad atsakovė gyveno ginčo bute, yra neįmanoma sunaudoti tokio kiekio vienam vidutiniam vartotojui. Teismo nustatytas atsakovės suvartoto 761,878 m3 karšto vandens rodmuo buvo gautas atliekant neobjektyvius skaičiavimus, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis ir visiškai neatsižvelgiant į kitas reikšmingas faktines aplinkybes, pvz. karšto vandens apskaitos prietaiso būklę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apeliantės argumentais.
35. Ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) atliktos kratos metu nustatyti ginčo bute karšto vandens skaitiklio duomenys - 01090,876, taip pat jie nurodyti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2021 m. gruodžio 29 d. rašte, adresuotame DNSB „Žaluma“, pateiktų duomenų pagrindu (CBP-6040 priedas). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad kiekvieną mėnesį deklaravo suvartoto vandens skaitliuko rodmenis (CPK 178 straipsnis). Į bylą ieškovė pateikė karšto vandens deklaravimo istoriją nuo 2015 m. iki 2023 m., kuri patvirtina, kad atsakovė nuo 2015 metų 2 kartus yra deklaravusi duomenis, 2022 m. metų paskutinis rodmuo – 329 m3 (t. 2., b. l. 61-63). Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu nustatytus tikslius karšto vandens parodymus – 1090,878 m3, ir paskutinį kartą deklaruotus 329 m3 rodmenis, teisingai nustatė susidariusį skirtumą – 761,878 m3. Priešingų duomenų, kurie paneigtų skaitiklio rodmenis, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis).
36. Apeliantė taip pat nurodo, kad į posėdį nebuvo pakviestas ekspertas, galintis duoti vertingus bylos aplinkybėms išsiaiškinti parodymus ir išvadas, patvirtinti ar paneigti teismo konstatuotos faktinių aplinkybių versijos, kad vienas vidutinis vartotojas per nepilnus 9 mėn. galėtų sunaudoti 761,878 m3 karšto vandens, realumą. Teismas, nepaskirdamas ekspertizės ir nenustatydamas esminių byloje reikšmingų faktų, turinčių nenuginčijamą įtaką teisingam bylos išnagrinėjimui, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir neteisingai įvertino byloje esančias aplinkybes, taip pat visiškai nepašalino ir nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių dėl tikėtino kitų asmenų prisidėjimo prie šių suvartotų resursų kiekio padidėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.
37. Į bylą pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nenustatyta, taip pat byloje apklausti liudytojai neparodė aplinkybių, kad apeliantės skola susidarė dėl kitų asmenų kaltės. Nutarime, kuriame atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (DOK-47639 priedas), nurodyta, kad, vadovaujantis įvykio aplinkybių tikslinimo metu surinktais duomenimis, nustatyta, jog, vertinant pareiškėjos R. G. 2021 m. rugpjūčio 27 d. ranka rašytame pareiškime policijai, yra išreikštos subjektyvios mintys, samprotavimai, kurie perteikti apie tariamo galimai įsivaizduojamo įvykio aplinkybes, kaip parodymai, nėra nuoseklūs; kelia abejonių, nes visų kitų liudytojų V. M., Z. A. ir V. P. apklausų metu pateikti įvykio aplinkybių parodymai visiškai akivaizdžiai neatitinka pareiškėjos asmeninio įvykio vertinimo detalių; apklausta V. P. nepatvirtino nė vienos pareiškėjos R. G. galimo įvykio versijos; V. P. paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje lankėsi kartu su pačia pareiškėja R. G. pastarosios bute tačiau, joms būnant bute, pašalinių asmenų nebuvo.
38. Bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja V. P. nepatvirtino mačiusi ginčo bute bendrijos pirmininką ir buhalterę, tik girdėjusi juos kalbančius. L. M. R. taip pat nepatvirtino aplinkybių, kad V. M. su Z. A., pasikvietę nepažįstamą vyrą, atsakovės bute kažką padarė su šilto ir šalto vandens skaitliukais, ar galimai, atsukę vandens čiaupus, išleido daug vandens ir tokiu būdu atsakovei nežinant susidarė skola.
39. Atsakovei nurodant aplinkybes, kad skaitiklio rodmenys buvo paveikti naudojant adatėles, teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. posėdžio metu atsakovei pasiūlė atlikti skaitiklio ekspertizę, tačiau atsakovė šios ekspertizės atsisakė (teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val., 00 min., 40 s.).
40. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą; CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas).
41. Teismui nenustačius, kad galėjo būti padarytas koks nors mechaninis poveikis bute esančiai karšto vandens apskaitai, atsakovei neprašius byloje skirti ekspertizę, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo skirti byloje ekspertizę.
42. Apeliantė nurodo, kad teismas atsisakė priimti į bylą 2024 m. vasario 28 d. pateiktą V. K. paaiškinimą-liudijimą, kas prisidėjo prie bylos esmės neatskleidimo ir visų byloje esančių prieštaravimų nepašalinimo. Teismas nepasinaudojo galimybe šį asmenį apklausti kaip liudytoją, galinčią patvirtinti ir (ar) paneigti svarbias byloje esančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas su nurodomais argumentais neturi pagrindo sutikti.
43. Nagrinėjamu atveju V. K. paaiškinimą-liudijimą byloje pateikė 2024 m. vasario 28 d. (DOK-9155) t. y. po to, kai 2024 m. vasario 14 d. bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas ir atidėtas procesinio dokumento priėmimas ir paskelbimas. Įvertinus minėtų paaiškinimų turinį sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad V. K. paaiškinimas-liudijimas pateiktas nesavalaikiai, jame nurodytos aplinkybės jau buvo tirtos. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nenurodo, kokias konkrečiai reikšmingas aplinkybes, kurios neginčijamai paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir kitus byloje esančius įrodymus. nurodė ar galėjo nurodyti V. K. ją apklausus bylos nagrinėjimo metu.
44. Apeliantės teigimu, egzistuoja didelė tikimybė, kad bylą nagrinėjusi teisėja privalėjo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, be kita ko - teisėja nepasisakė dėl atsakovės ne kartą pareikštų prašymų, kuriais atsakovė išreiškė reikalavimą dėl teisėjos nušalinimo nuo šios bylos nagrinėjimo. Apeliantės vertinimu tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. bylą išnagrinėjus neteisėtos sudėties teismui. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus laiko nepagrįstais.
45. Dėl apeliantės argumentų, susijusių su bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, jog šalių ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, CPK 21 straipsnis). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Dalyvaujantis byloje asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali pagal CPK 65, 66 straipsnius teikti motyvuotą pareiškimą nušalinti teisėją (CPK 68 straipsnis).
46. Bylą išnagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjos ir visų Marijampolės apylinkės teismo teisėjų (ne)šališkumo klausimas buvo išspręstas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2023 m. sausio 19 d. nutartimi, kuria atmestas atsakovės R. G. pareiškimas dėl visų Marijampolės apylinkės teismo teisėjų nušalinimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su minėtoje nutartyje padarytomis išvadomis. Taip pat Marijampolės apylinkės teismo pirmininko 2023 m. kovo 28 d. nutartimi netenkintas pareiškėjos R. G. prašymas dėl Marijampolės apylinkės teismo teisėjos I. N. nušalinimo. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi netenkintas pareiškėjos R. G. prašymas dėl Marijampolės apylinkės teismo teisėjos I. N. ir visų Marijampolės apylinkės teismo teisėjų nušalinimo.
47. Tai, kad bylą išnagrinėjęs teismas kitaip nei apeliantė vertino ir interpretavo tam tikras aplinkybes ar jų pagrindu padarė kitokias išvadas, savaime nepagrindžia teismo šališkumo ir nesudaro CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti.
48. Apeliantės teigimu teismas nepagrįstai vadovavosi prielaidomis ir išskirtinai rėmėsi tik ieškovės ir trečiųjų asmenų pateiktais įrodymais ir paaiškinimais, kas nulėmė neteisingą ir nepagrįstą bylos faktinių aplinkybių įvertinimą ir vieningo visų įrodymų viseto nebuvimą, tuo pačiu ir bylos esmės neatskleidimą (dėl kurios atsakovė buvo išreiškusi abejones), liudytojų parodymus.
49. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).
50. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių ar išskirtinai rėmėsi tik ieškovės ir trečiųjų asmenų pateiktais įrodymais ir paaiškinimais. Apeliantės argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius rašytinius įrodymus vertino kitaip, nei pageidauja apeliantė, nereiškia, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, o apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, įrodymus vertina selektyviai, juos vertina išskirtinai savo naudai ir vienpusiškai, todėl apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini, kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
52. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
53. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai
54. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
55. Trečiasis asmuo DNSB „Žaluma“ 2024 m. gegužės 3 d. atsiliepime į apeliacinį skundą (DOK-18576) prašo priteisti iš apeliantės 50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžia 2024 m. balandžio 26 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 24/04/26 (1) ir 2024 m. balandžio 29 d. mokėjimo nurodymas Nr.490.
56. Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovės trečiajam asmeniui DNSB „Žaluma“ priteisiamos 50Eur teisinės pagalbos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui daugiabučio namo savininkų bendrijai „Žaluma“, juridinio asmens kodas, 151397163, iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Palubinskaitė