Baudžiamoji byla Nr. 1A-229/2014

         Proceso Nr. 1-10-2-00521-2010-5          

         Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

         2.3.2.2.11; 1.2.29.1                                                                                  

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS 

                                          NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  kolegijos pirmininko Viktoro Kažio, 

teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Aloyzo Kruopio,

sekretoriaujant J. Č., Rasai Maldanytei, 

dalyvaujant prokurorams L. B., M. Š.,

gynėjui advokatui A. V.,

nuteistajam R. A.,

civilinei ieškovei J. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios E. R. J. ir nuteistojo R. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki 2010 m. gruodžio 30 d.

Iš R. A. nukentėjusiosios E. R. J. naudai išieškota 101983,35 Lt turtinei žalai atlyginti, 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt turėtų advokato išlaidų.  

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

R. A. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai pasikėsino įgyti didelės vertės turtinę teisę.

              R. A. 2008 metų vasarą, bet ne vėliau kaip rugpjūčio mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną, žodžiu susitarė su E. R. J. sudaryti mainų sutartį, pagal kurią jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje susitarė išmainyti į butą, esantį adresu Antakalnio g. 48-44, Vilniuje, tuo metu priklausiusį nuosavybės teise R. A. sūnui J. A. su 200 000 litų priemoka, kuri bus išmokama ne grynais pinigais, o R. A. sumokant sutartus 200 000 litų už E. R. J. perkamą kitą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei dar papildomai  sumokant, sutartu terminu, 200 000 litų priemoką.

Vykdant šio žodinio susitarimo sąlygas, 2008 08 07 dieną Vilniaus 10-jame Notarų biure, adresu A. S. g. 5, Vilniuje, tarp E. R. J. ir R. A. sūnaus J. A. buvo pasirašyta mainų sutartis, pagal kurią E. R. J. išmainė jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į butą, esantį Antakalnio g. 48-44, Vilniuje, priklausantį J. A..

Tą pačią dieną – 2008 08 07, vykdant žodinio sutartimo sąlygas, Vilniaus 10-jame Notarų biure, adresu A. S. g. 5, Vilniuje, tarp E. R. J. ir A. K., A. K. buvo pasirašyta buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią už šio buto pirkėją E. R. J. sumokėjo R. A., 40 000 litų grynais pinigais perduodamas A.A. K. notarų biure, o 160 000 litų sumą 2008 08 27 dieną mokėjimo pavedimu pervesdamas į E. R. J. banko sąskaitą, kurią ji tą pačią dieną mokėjimo pavedimu pervedė į A. K. banko sąskaitą.

Toliau vykdant žodinio susitarimo sąlygas papildomai sumokėti sutartu terminu 200 000 litų priemoką už (duomenys neskelbtini), Vilniuje butą, tą pačią 2008 08 07 dieną, Vilniaus 10-jame Notarų biure, adresu A. S. g. 5, Vilniuje, R. A. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, įsipareigodamas E. R. J. iki 2008 09 07 dienos sumokėti 200 000 Lt.

Po to,  2008 10 16 R. A., turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai didelės vertės turtinę teisę į E. R. J. priklausančias pinigines lėšas, pasinaudodamas įgytų jos pasitikėjimu dėl ilgalaikių jos (E.R. J.) dukters J. J. draugiškų santykių su R. A. bei E.R. J. senyvu amžiumi, įtikino ją sudaryti apgaulingą, tikrovės neatitinkantį skolos grąžinimo planą pagal 2008 08 07 išrašytą 200 000 litų vekselį. Tai yra jam (R. A.) dalimis grąžinant E.R. J. skolą pagal minėtą 200 000 litų vekselį, išrašyti vekselį bendrai grąžintos skolos sumai, ankstesnį vekselį suplėšant, tačiau vekselyje nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad ne R. A. grąžina skolos dalį, o priešingai, E.R. J. skolinasi iš R. A. vekselyje nurodomas pinigų sumas. Tuo pačiu apgaule įtikino E.R. J., kad kai paskutinis E.R. J. pasirašytas vekselis pasieks 200 000 Lt sumą, bus suplėšyti abu vekseliai (2008 08 07 turimas E.R. J. ir kitas vekelis jos išrašytas R. A.), neva tuo patvirtinant, kad jis, R. A., pagal E. R. J. 2008 08 07 išrašytą 200 000 Lt vertės paprastą neprotestuotiną vekselį atsiskaitė pilnai.

E. R. J., suklydimo įtakoje, sutikus su R. A. pateiktu apgaulingu, neva skolos grąžinimo būdu, jis (R. A.), tęsdamas nusikalstamus ketinimus, turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai didelės vertės turtinę teisę į nukentėjusiosios E. R. J. pinigines lėšas, pasinaudojęs E. R. J. pasitikėjimu bei jos senyvu amžiumi, žinodamas, kad ji nėra jam skolinga, 2008 10 16 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grąžindamas nukentėjusiajai 20 000 Lt bei bendru su nukentėjusiąja susitarimu, įskaičiuodamas į jo grąžintiną skolos sumą, jos dukters J. J. 22 000 Lt skolą, pateikė E. R. J. neužpildytą paprastojo vekselio blanką, kuriame E. R. J., būdama įsitikinusi, kad pagal jų žodinį susitarimą bei pagal 200 000 Lt vertės paprastąjį neprotestuotiną vekselį R. A. jai sumoka dalį priemokos už butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suklydimo įtakoje, patvirtindama savo parašu, surašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad pagal 2008 10 16 paprastąjį neprotestuotiną vekselį ji privalo sumokėti R. A. 42 000 000 litų, tokiu būdu klaidingai patvirtindama savo skolą R. A., po ko suklydimo įtakoje surašytą ir pasirašytą šį netikrą vertybinį popierių – paprastąjį neprotestuotiną vekselį perdavė R. A.;

kuris, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, naudodamasis  E. R. J. pasitikėjimu bei jos senyvu amžiumi, žinodamas, kad ji nėra jam skolinga, 2008 12 16 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grąžindamas nukentėjusiajai 10 000 Lt bei bendru su nukentėjusiąja susitarimu, įskaičiuodamas į jo grąžintiną skolos sumą, jos dukrai J. J. jau grąžintus 3 000 Lt bei apgaulingai įtikinęs ją, kad pastarosios akivaizdoje suplėšo 2008 10 16 pasirašytą 42 000 Lt sumai vekselį, tačiau realiai suplėšęs iš anksto padarytą minėto vekselio kopiją, o originalą pasilikęs sau, pateikė E. R. J. neužpildytą paprastojo vekselio blanką, kuriame E. R. J., būdama įsitikinusi, kad pagal jų žodinį susitarimą bei pagal 200 000 Lt vertės paprastąjį neprotestuotiną vekselį R. A. jai sumoka dalį priemokos už butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suklydimo įtakoje, patvirtindama savo parašu, surašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad pagal 2008 12 16 paprastąjį neprotestuotiną vekselį ji privalo sumokėti R. A. 55 000 litų, tokiu būdu klaidingai patvirtindama savo skolą R. A., po ko suklydimo įtakoje surašytą ir pasirašytą šį netikrą vertybinį popierių – paprastąjį neprotestuotiną vekselį perdavė R. A.;

kuris, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, naudodamasis  E. R. J. pasitikėjimu bei jos senyvu amžiumi, žinodamas, kad ji nėra jam skolinga, 2009 03 mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grąžindamas nukentėjusiajai 10 000 Lt, apgaulingai įtikinęs ją, kad pastarosios akivaizdoje suplėšo 2008 12 16 pasirašytą 55 000 Lt sumai vekselį, tačiau realiai suplėšęs iš anksto padarytą minėto vekselio kopiją, o originalą pasilikęs sau, pateikė E. R. J. neužpildytą paprastojo vekselio blanką, kuriame E. R. J., būdama įsitikinusi, kad pagal jų žodinį susitarimą bei pagal 200 000 Lt vertės paprastąjį neprotestuotiną vekselį R. A. jai sumoka dalį priemokos už butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suklydimo įtakoje, patvirtindama savo parašu, surašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad pagal 2009 03 mėn. tiksliai nenustatytą dieną, paprastąjį neprotestuotiną vekselį ji privalo sumokėti R. A. 65 000 litų, tokiu būdu klaidingai patvirtindama savo skolą R. A., po ko suklydimo įtakoje surašytą ir pasirašytą šį netikrą vertybinį popierių – paprastąjį neprotestuotiną vekselį perdavė R. A.;

kuris, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, naudodamasis  E. R. J. pasitikėjimu bei jos senyvu amžiumi, žinodamas, kad ji nėra jam skolinga, 2009 05 28, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grąžindamas nukentėjusiajai 5 000 Lt, apgaulingai įtikinęs ją, kad pastarosios akivaizdoje suplėšo 2009 03 mėn. pasirašytą 65 000 Lt sumai vekselį, tačiau realiai suplėšęs iš anksto padarytą minėto vekselio kopiją, o originalą pasilikęs sau, pateikė E. R. J. neužpildytą paprastojo vekselio blanką, kuriame E. R. J., būdama įsitikinusi, kad pagal jų žodinį susitarimą bei pagal 200 000 Lt vertės paprastąjį neprotestuotiną vekselį R. A. jai sumoka dalį priemokos už butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suklydimo įtakoje, patvirtindama savo parašu, surašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad pagal 2009 05 28 paprastąjį neprotestuotiną vekselį ji privalo sumokėti R. A. 70 000 litų, tokiu būdu klaidingai patvirtindama savo skolą R. A., po ko suklydimo įtakoje surašytą ir pasirašytą šį netikrą vertybinį popierių – paprastąjį neprotestuotiną vekselį perdavė R. A.;

kuris, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, naudodamasis  E. R. J. pasitikėjimu bei jos senyvu amžiumi, žinodamas, kad ji nėra jam skolinga, 2009 07 22, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grąžindamas nukentėjusiajai 10 000 Lt, apgaulingai įtikinęs ją, kad pastarosios akivaizdoje suplėšo 2009 05 28 pasirašytą 70 000 Lt sumai vekselį, tačiau realiai suplėšęs iš anksto padarytą minėto vekselio kopiją, o originalą pasilikęs sau, pateikė E. R. J. neužpildytą paprastojo vekselio blanką, kuriame E. R. J., būdama įsitikinusi, kad pagal jų žodinį susitarimą bei pagal 200 000 Lt vertės paprastąjį neprotestuotiną vekselį R. A. jai sumoka dalį priemokos už butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suklydimo įtakoje, patvirtindama savo parašu, surašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad pagal 2009 07 22 paprastąjį neprotestuotiną vekselį ji privalo sumokėti R. A. 80 000 litų, tokiu būdu klaidingai patvirtindama savo skolą R. A., po ko suklydimo įtakoje surašytą ir pasirašytą šį netikrą vertybinį popierių – paprastąjį neprotestuotiną vekselį perdavė R. A.;

kuris, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, naudodamasis  E. R. J. pasitikėjimu bei jos senyvu amžiumi, žinodamas, kad ji nėra jam skolinga, 2009 08 01, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grąžindamas nukentėjusiajai 10 000 Lt, apgaulingai įtikinęs ją, kad pastarosios akivaizdoje suplėšo 2009 07 22 pasirašytą 80 000 Lt sumai vekselį, tačiau realiai suplėšęs iš anksto padarytą minėto vekselio kopiją, o originalą pasilikęs sau, pateikė E. R. J. neužpildytą paprastojo vekselio blanką, kuriame E. R. J., būdama įsitikinusi, kad pagal jų žodinį susitarimą bei pagal 200 000 Lt vertės paprastąjį neprotestuotiną vekselį R. A. jai sumoka dalį priemokos už butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suklydimo įtakoje, patvirtindama savo parašu, surašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad pagal 2009 08 01 paprastąjį neprotestuotiną vekselį ji privalo sumokėti R. A. 90 000 litų, tokiu būdu klaidingai patvirtindama savo skolą R. A., po ko suklydimo įtakoje surašytą ir pasirašytą šį netikrą vertybinį popierių – paprastąjį neprotestuotiną vekselį perdavė R. A.;

kuris, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, naudodamasis  E. R. J. pasitikėjimu bei jos senyvu amžiumi, žinodamas, kad ji nėra jam skolinga, 2009 09 07, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grąžindamas nukentėjusiajai 10 000 Lt, apgaulingai įtikinęs ją, kad pastarosios akivaizdoje suplėšo 2009 08 01 pasirašytą 90 000 Lt sumai vekselį, tačiau realiai suplėšęs iš anksto padarytą minėto vekselio kopiją, o originalą pasilikęs sau, pateikė E. R. J. neužpildytą paprastojo vekselio blanką, kuriame E. R. J., būdama įsitikinusi, kad pagal jų žodinį susitarimą bei pagal 200 000 Lt vertės paprastąjį neprotestuotiną vekselį R. A. jai sumoka dalį priemokos už butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suklydimo įtakoje, patvirtindama savo parašu, surašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad pagal 2009 09 07 paprastąjį neprotestuotiną vekselį ji privalo sumokėti R. A. 100 000 litų, tokiu būdu klaidingai patvirtindama savo skolą R. A., po ko suklydimo įtakoje surašytą ir pasirašytą šį netikrą vertybinį popierių – paprastąjį neprotestuotiną vekselį perdavė R. A.;

2009 09 30 dieną R. A., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę į nukentėjusiosios E. R. J. pinigines lėšas, toliau realizuodamas savo nusikalstamą sumanymą, pateikė ieškinį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, prašydamas išieškoti iš E.R. J. 42 000 litų pagal žinomai netikrą 2008 10 16 paprastąjį vekselį 42 000,00 Lt sumai bei 2009 10 27 pateikė Vilniaus 10-ajam Notarų biurui, adresu A. S. g. 5, Vilniuje, notarei Ž. P. žinomai netikrą,  2009 09 07 E.R. J. išrašytą 100 000 litų sumai, paprastąjį vekselį R. A., vykdomajam įrašui gauti, kurį (vykdomąjį įrašą) tą pačią dieną pateikė Vilniaus m. Antstolių kontorai, esančiai adresu Basanavičiaus g.8/Vingrių g. 1, Vilniuje, kur 2010 01 13 antstoliui priėmus patvarkymą, buvo vykdomas nukentėjusiosios E. R. J. lėšų išieškojimas iki 2011 01 14 dienos, tačiau R. A. nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių,  nepriklausančių nuo jo valios, kadangi 2011 03 15 dieną antstolio patvarkymu  išieškojimas iš E.R. J. pagal 2009 10 27 vykdomąjį įrašą buvo sustabdytas bei 2012 02 23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi civilinė byla Nr.2-2326-734/2012 sustabdyta iki įsiteisės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.10-2-00521-10. Tokiais savo veiksmais R. A. pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę į E. R. J. priklausančias pingines lėšas 142 000 litų sumai.

R. A. nuteistas ir už tai, kad pagamino, laikė bei realizavo netikrą dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelės žalos.

Nusikalstamos veikos aplinkybės -  R. A., sukčiaudamas aukščiau nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis E. R. J. atžvilgiu, tikslu apgaule savo naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę į E.R. J. pinigines lėšas, pasinaudojęs jos įgytu pasitikėjimu bei senyvu amžiumi, apgaulės būdu, žinodamas, kad nukentėjusioji nėra jam skolinga, 2008 10 16, bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikė E. R. J. neužpildytą paprastojo vekselio blanką, kuriame E.R. J.,  įsitikinusi, kad pagal jų žodinį susitarimą bei jo 2008 08 07 išrašytą 200 000 Lt vertės paprastąjį neprotestuotiną vekselį, R. A. jai sumoka dalį pinigų sumos už butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suklydimo įtakoje, patvirtindama savo parašu, surašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad pagal 2008 10 16 paprastąjį neprotestuotiną vekselį privalo sumokėti R. A. 42 000 Lt ir perdavė jį R. A., kuris laikė jį nenustatytoje vietoje iki 2009 09 30 dienos, kai šį žinomai netikrą dokumentą – paprastąjį neprotestuotiną vekselį 42 000,00 Lt sumai, pateikė kartu su ieškiniu  Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, adresu Laisvės pr. 79 A, Vilniuje, prašydamas šią sumą išieškoti iš E.R. J.;

R. A., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas savo vieningą nusikalstamą sumanymą bei naudodamasis E.R. J. įgytu pasitikėjimu bei senyvu amžiumi, apgaulės būdu, žinodamas, kad pastaroji nėra jam skolinga, 2008 12 16, bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikė E. R. J. neužpildytą paprastojo vekselio blanką, kuriame E.R. J.,  įsitikinusi, kad pagal jų žodinį susitarimą bei jo 2008 08 07 išrašytą 200 000 Lt vertės paprastąjį neprotestuotiną vekselį, R. A. jai sumoka dalį pinigų sumos už butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suklydimo įtakoje, patvirtindama savo parašu, surašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad pagal 2008 12 16 paprastąjį neprotestuotiną vekselį privalo sumokėti R. A. 55 000 Lt ir perdavė jį R. A.;

R. A., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas savo vieningą nusikalstamą sumanymą bei naudodamasis E.R. J. įgytu pasitikėjimu bei senyvu amžiumi, apgaulės būdu, žinodamas, kad pastaroji nėra jam skolinga, 2009 03 mėn., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikė E. R. J. neužpildytą paprastojo vekselio blanką, kuriame E.R. J.,  įsitikinusi, kad pagal jų žodinį susitarimą bei jo 2008 08 07 išrašytą 200 000 Lt vertės paprastąjį neprotestuotiną vekselį, R. A. jai sumoka dalį pinigų sumos už butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suklydimo įtakoje, patvirtindama savo parašu, surašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad pagal 2009 03 mėn.  paprastąjį neprotestuotiną vekselį privalo sumokėti R. A. 65 000 Lt ir perdavė jį R. A.;

R. A., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas savo vieningą nusikalstamą sumanymą bei naudodamasis E.R. J. įgytu pasitikėjimu bei senyvu amžiumi, apgaulės būdu, žinodamas, kad pastaroji nėra jam skolinga, 2009 05 28, bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikė E. R. J. neužpildytą paprastojo vekselio blanką, kuriame E.R. J.,  įsitikinusi, kad pagal jų žodinį susitarimą bei jo 2008 08 07 išrašytą 200 000 Lt vertės paprastąjį neprotestuotiną vekselį, R. A. jai sumoka dalį pinigų sumos už butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suklydimo įtakoje, patvirtindama savo parašu, surašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad pagal 2009 05 28  paprastąjį neprotestuotiną vekselį privalo sumokėti R. A. 70 000 Lt ir perdavė jį R. A.;

R. A., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas savo vieningą nusikalstamą sumanymą bei naudodamasis E.R. J. įgytu pasitikėjimu bei senyvu amžiumi, apgaulės būdu, žinodamas, kad pastaroji nėra jam skolinga, 2009 07 22, bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikė E. R. J. neužpildytą paprastojo vekselio blanką, kuriame E.R. J.,  įsitikinusi, kad pagal jų žodinį susitarimą bei jo 2008 08 07 išrašytą 200 000 Lt vertės paprastąjį neprotestuotiną vekselį, R. A. jai sumoka dalį pinigų sumos už butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suklydimo įtakoje, patvirtindama savo parašu, surašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad pagal 2009 07 22  paprastąjį neprotestuotiną vekselį privalo sumokėti R. A. 80 000 Lt ir perdavė jį R. A.;

R. A., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas savo vieningą nusikalstamą sumanymą bei naudodamasis E.R. J. įgytu pasitikėjimu bei senyvu amžiumi, apgaulės būdu, žinodamas, kad pastaroji nėra jam skolinga, 2009 08 01, bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikė E. R. J. neužpildytą paprastojo vekselio blanką, kuriame E.R. J.,  įsitikinusi, kad pagal jų žodinį susitarimą bei jo 2008 08 07 išrašytą 200 000 Lt vertės paprastąjį neprotestuotiną vekselį, R. A. jai sumoka dalį pinigų sumos už butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suklydimo įtakoje, patvirtindama savo parašu, surašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad pagal 2009 08 01  paprastąjį neprotestuotiną vekselį privalo sumokėti R. A. 90 000 Lt ir perdavė jį R. A., kuris E.R. J. jo apgaulės įtakoje išrašytus ir pasirašytus 2008 12 16, 2009 03, 2009 05 28, 2009 07 22 ir 2009 08 01 žinomai netikrus dokumentus, laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu Etmonų g. 2-7/ Aušros g. 1-7, Vilniuje iki 2010 12 13 dienos;

R. A., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas savo vieningą nusikalstamą sumanymą bei naudodamasis E.R. J. įgytu pasitikėjimu bei senyvu amžiumi, apgaulės būdu, žinodamas, kad pastaroji nėra jam skolinga, 2009 09 07 bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikė E. R. J. neužpildytą paprastojo vekselio blanką, kuriame E.R. J.,  įsitikinusi, kad pagal jų žodinį susitarimą bei jo 2008 08 07 išrašytą 200 000 Lt vertės paprastąjį neprotestuotiną vekselį, R. A. jai sumoka dalį pinigų sumos už butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suklydimo įtakoje, patvirtindama savo parašu, surašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad pagal 2009 09 07  paprastąjį neprotestuotiną vekselį privalo sumokėti R. A. 100 000 Lt ir perdavė jį R. A., kuris laikė jį nenustatytoje vietoje iki 2009 10 27 dienos, kai šį žinomai netikrą dokumentą - paprastąjį vekselį 100 000 Lt sumai pateikė Vilniaus 10-ajam Notarų biurui, adresu A. S. g. 5, Vilniuje, notarei Ž. P. vykdomajam įrašui gauti ir tą pačią dieną – 2009 10 27 pateikė Vilniaus m. Antstolių kontorai, adresu Basanavičiaus g.8/Vingrių g. 1, Vilniuje, kur buvo pradėtas  išieškojimas iš E. R. J..

Tokiais savo veiksmais R. A. pagamino, laikė ir realizavo žinomai netikrus dokumentus, padarydamas nukentėjusiajai didelės žalos.

Nukentėjusioji E. R. J. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti:

- pripažinti R. A. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį atskirai dėl visų vekselių suklastojimo arba visų septynių vekselių bendrai suklastojimo, jeigu bus pripažinta, kad padaryta tęstinė nusikalstama veika ir pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį dėl turtinės teisės įgijimo apgaule pagal kiekvieną vekselį atskirai arba pripažinti kaltu dėl visos 437000 Lt dydžio turtinės teisės įgijimo apgaule, jeigu bus pripažinta, kad padaryta tęstinė nusikalstama veika;

- už kiekvienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti R. A. po penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, o už kiekvienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymą R. A. paskirti po trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- R. A. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti R. A. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

- priteisti iš R. A. jos naudai 70000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, pažeidė bausmės skyrimo pradmenis, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir išaiškinimų. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino vekselio, kaip vertybinio popieriaus reikšmę, jo suteikiamų teisių ir pareigų atsiradimo momentą bei apimtį, dėl ko neteisingai R. A. veiksmus iš Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, taip pat nepagrįstai pašalino iš kaltinimo aplinkybę, kad R. A. siekė apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į jai priklausančias pinigines lėšas – 437000 Lt. Anot nukentėjusiosios, ji, veikdama R. A. įtakoje pilnai išrašė visus suklastotus vekselius – 42000 Lt, 55000 Lt, 65000 Lt, 70000 Lt, 80000 Lt, 90000 Lt, 100000 Lt – užpildė visus jų rekvizitus, ir juos visus perdavė R. A., o R. A., priimdamas minėtus vekselius bei suvokdamas tikrąją vekselių reikšmę, įgijo turtinę teisę į visuose vekseliuose įrašytas pinigų sumas, t. y. R. A. apgaule įgijo turtinę teisę į jos pinigines lėšas visai 437000 Lt sumai ir tokiu būdu pilnai realizavo visus nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius. Nukentėjusiosios nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pašalino iš kaltinimo aplinkybę, kad R. A. siekė apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į jai priklausančias pinigines lėšas visai 437000 Lt sumai ir šią turtinę teisę įgijo, kai gavo jos išrašytus vekselius. Dėl šios priežasties, anot apeliantės, R. A. turėjo būti nuteistas už turtinės teisės įgijimą apgaule į visą – 437000 Lt sumą ir dėl to jam turėjo būti skirta daug griežtesnė bausmė.     

Nukentėjusioji apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. A. padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Anot nukentėjusiosios, byloje nėra jokių įrodymų, kad R. A. turėjo vieningą tyčią įgyti apgaule turtinę teisę į visą 142000 Lt sumą, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, arba į visą 437000 Lt sumą, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Be to, tarp kiekvieno vekselio surašymo ir jų pagrindu turtinės teisės įgijimo yra pakankamai ilgi laiko tarpai, kas aiškiai neatitinka tęstinės veikos kriterijaus. Todėl, apeliantės teigimu, R. A. turėjo būti nuteistas už turtinės teisės įgijimą apgaulės būdu pagal kiekvieną vekselį atskirai, pagal kiekvieną nusikalstamos veikos epizodą jam turėjo būti paskirta atskira bausmė ir bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu.

Apeliantė skunde teigia, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra nurodyta, už kurių vekselių suklastojimą yra nuteistas R. A., nors iš nuosprendžio dėstomosios dalies galima suprasti, kad R. A. nuteistas tik už 2008 m. spalio 16 d. 42000 Lt sumai ir 2009 m. rugsėjo 7 d. 100000 Lt sumai vekselių suklastojimą. Nukentėjusiosios teigimu, R. A. apgaulė pasireiškė, būtent, per suklastotus vekselius, t. y. per siekimą įtakoti ją ir išgauti iš jos, būtent, tokio turinio vekselius, todėl teismo turi būti pripažinta, kad R. A. suklastojo visus vekselius – 437000 Lt sumai. Anot apeliantės, faktą, kad R. A. suklastojo visus septynis vekselius patvirtina jos, jos dukros J. J., R. B. parodymai, iš dalies ir paties R. A. parodymai, R. A. telefoninių pokalbių išklotinės, specialisto išvada bei kiti byloje esantys įrodymai.

Nukentėjusioji apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad dėl nusikalstamų R. A. veiksmų suklastojant vekselius, buvo padaryta didelė žala, tačiau teismas įvertino ne visas aplinkybes, kurios šiuo atveju sudaro didelės žalos padarymo kriterijų. Be pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių, anot apeliantės, reikia pripažinti, kad didelės žalos kriterijų dar sudaro faktas, jog R. A. apgaule įgijo turtinę teisę į labai didelę pinigų sumą – 437000 Lt, kad tokia  suma jai – pensininkei, sergančiam, neįgaliam žmogui, išlaikomam kitų asmenų, yra be galo didelė.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, kaip dokumento suklastojimą turėjo kvalifikuoti kiekvieno atskiro vekselio suklastojimą. Byloje, anot nukentėjusiosios, nėra jokių įrodymų, kad R. A. turėjo vieningą tyčią suklastoti iš karto du vekselius, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, arba suklastoti iš karto septynis vekselius, kaip nurodyta kaltinamajame akte, be to, tarp kiekvieno vekselio suklastojimo yra pakankamai ilgai laiko tarpai, kas aiškiai neatitinka tęstinės nusikalstamos veikos kriterijaus. Apeliantė pažymi, kad dalį vekselių R. A. tik suklastojo ir laikė, o du vekselius (42000 Lt ir 100000 Lt) suklastojo, laikė ir realizavo. Todėl, nukentėjusiosios nuomone, R. A. turėjo būti nuteistas už dokumentų suklastojimą pagal kiekvieną atskirą vekselį, atskiriant, kuriuos vekselius R. A. tik suklastojo ir laikė, o kuriuos jis dar ir realizavo.

Nukentėjusiosios teigimu, pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam R. A. aiškiai per švelnią bausmę. Anot apeliantės, nors pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad R. A. nusikalstamas veikas padarė ciniškai, pasinaudojo jos senyvu amžiumi ir bloga sveikatos būkle, tačiau teismas neįvertino kitų reikšmingų aplinkybių, turinčių didelės įtakos R. A. paskirtos bausmės dydžiui. Nuteistoji pažymi, kad R. A. veikos pavojingumą didina tai, jog jis sukūrė ir ilgą laiką jos atžvilgiu taikė įmantrų ir sudėtingą apgaulės mechanizmą bei schemą, daugkartiniais veiksmais ilgą laiką tikslingai ir sistemingai siekė nusikalstamo tikslo įgyvendinimo, suklastojo net septynis vekselius. Anot apeliantės, R. A., žinodamas, kad ji jokio turto ir pajamų neturi, išskyrus gaunamą senatvės pensiją ir butą, siekė atimti  iš jos paskutinį butą ir gyvenimo pabaigoje palikti ją be jokios gyvenamosios patalpos. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. A. bausmę, neatsižvelgė į tą faktą, kad R. A. padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus, nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia, nusikaltimus padarė nevienkartiniais veiksmais, savo nusikalstamas veikas pilnai pabaigė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė ir į R. A. asmenybę. Nors R. A. teistumas yra išnykęs, tačiau, nukentėjusiosios nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, turėjo atsižvelgti į tai, kad R. A. 2003 metais buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, kas akivaizdžiai parodo, jog R. A. nepasitaisė, o analogiškų nusikaltimų – dokumentų klastojimo ir sukčiavimo darymas yra jo pragyvenimo būdas ir vienas iš pragyvenimo šaltinių.

Nukentėjusioji apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo R. A. paskirti atskiras bausmes už kiekvieną suklastotą vekselį bei už kiekvienos atskiros turtinės teisės įgijimą apgaule, kadangi byloje nėra duomenų, kad tai buvo tęstinės nusikalstamos veikos. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad R. A. nusikalstamos veikos yra padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai ir neteisingai taikė Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas bei neteisingai subendrino bausmes apėmimo būdu. R. A. nusikalstamos veikos buvo padarytos esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, todėl paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos visiško ar dalinio sudėjimo būdu.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne į visas faktines aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui, kurios labai didino jos išgyvenimus, taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, neteisingai konstatavo, kad R. A. nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas priteisė aiškiai per mažą neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Nuteistasis R. A. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį išteisinti kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat atmesti civilinės ieškovės E.R. J. civilinį ieškinį.  

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas išsamiai, visapusiškai ir tinkamai, t. y. tiesiogiai neištyrus visų bylai reikšmingų įrodymų, jame padarytos išvados neatitinka baudžiamosios bylos duomenų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų turinio, taip pat yra priešingos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai bei grindžiamos tik prielaidomis ir spėlionėmis, be to priimtas grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK nuostatas, reglamentuojančias nagrinėjimo teisme ribas ir veikos perkvalifikavimą teisme. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva perkvalifikuodamas jo veiką iš Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, pažeidė baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias nagrinėjimo teisme ribas ir veikos perkvalifikavimą teisme. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu perkvalifikavus jo veiką į kitą nusikalstamos veikos stadiją – pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, jam nebuvo suteikta teisė į tokią gynybos formą, o, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. kovo 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-36/2010, toks teisinis reguliavimas riboja kaltininko teisę į gynybą, pažeidžia bausmės individualizavimo principo reikalavimus. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas savo iniciatyva perkvalifikuoti jo veiką yra neteisėtas, juo buvo esmingai suvaržytos jo teisės, nes jis neturėjo jokios galimybės gintis nuo skirtingo kaltinimo, nei jam buvo pateiktas kaltinamuoju aktu, taip pat buvo esmingai pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei bendrosios Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, kas sąlygoja viso skundžiamo nuosprendžio neteisėtumą. Be to, anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas, nuteisęs jį dėl jam neinkriminuotos nusikalstamos veikos, pažeidė, t. y. peržengė nagrinėjimo teisme ribas, kas taip pat sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimą.

Nuteistasis R. A. apeliaciniame skunde pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje jis kategoriškai neigė savo kaltę sukčiavus ir išsamiai paaiškino visas šiai bylai reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir tai, kad ši byla yra susijusi išimtinai su jo ir formaliai nukentėjusiosios bei jos dukters J. J. civiliniais teisiniais santykiais, kurie yra sprendžiami civilinio proceso tvarka ir niekada niekaip jų sprendimas nebuvo nei apsunkintas, nei eliminuotas.            

Apelianto teigimu, byloje minimus 42000 Lt ir 100000 Lt vekselius su J. J. žinia jam išdavė nukentėjusioji E.R. J., o jo išduotas, byloje aptariamas 200000 Lt vekselis su šiais vekseliais niekaip nėra susijęs, kadangi 200000 Lt vekselis buvo išduotas tik kaip sėkmės mokesčio J. J. už jos pagalbą jam superkant visas pastato, esančio Užupio g. 40, Vilniuje, patalpas, sumokėjimo garantas. Anot nuteistojo, atsižvelgiant į tai, jog visų patalpų minėtame pastate jis nesupirko nei su J. J. pagalba, nei be jos, sėkmės mokestis J. J. nepriklausė ir nepriklauso, todėl vekselyje nurodyta 200000 Lt suma nebuvo nei mokėta, nei iš jo reikalauta. Apeliantas pažymi, kad egzistuoja viso 142000 Lt skola jam, kuri užtikrinta dviem realiai egzistuojančiais, tikrais, ne suklastotais Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio prasme, vekseliais. Jokių kitų, tame tarpe ir kaltinime nurodytų, vekselių, R. A. teigimu, nėra, jų jis nėra turėjęs ir su jais niekaip nėra susijęs.            

Apeliantas skunde nurodo, kad liudytojų Audronės ir A. K. parodymai, antstolės Ž. P., kuri tvirtino buto pirkimo – pardavimo sandorį tarp E.R. J. ir jos dukros J. J. bei Audronės ir A. K., parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog minėto sandorio metu joks vekselis nebuvo rašomas. 2012 m. gegužės 25 d. teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji E.R. J. patvirtini, kad 42000 Lt ir 100000 Lt vekselius išdavė ji, juos abu prieš tai surašiusi, t. y. savo ranka užpildžiusi vekselio blankus. Minėti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, anot apelianto, patvirtina ne tik tai, jog jo išduotas 200000 Lt vekselis niekaip nesusijęs nei su byloje aptariama mainų sutartimi, nei su 42000 Lt ir 100000 Lt jam išduotais vekseliais, kurie nėra suklastoti, o atitinkamai nėra ir Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio dalykas, bet ir tai, kad šiuo atveju nėra ir Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, kadangi nėra būtinojo šios veikos sudėties elemento – apgaulės.  

Nuteistasis R. A. apeliaciniame skunde pažymi, kad iš byloje esančios įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2S-918-340/11, matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji, o minėtoje civilinėje byloje atsakovė E.R. J. nėra pareiškusi reikalavimo dėl šioje byloje aptariamo vekselio 42000 Lt sumai originalumo. Iš šioje byloje nukentėjusiosios minėtoje civilinėje byloje pateiktų dokumentų matyti, jog ji neprašo vekselio pripažinti negaliojančiu, nesiremia dokumento klastojimo faktu.  Apeliantas nurodo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog daugiau nei metus laiko iš nukentėjusiosios E.R. J. pensijos kas mėnesį buvo išskaičiuojama apie 130 Lt suma, tačiau šių antstolio veiksmų nei pati nukentėjusioji E.R. J., nei jos dukra J. J. neskundė. Šios aplinkybės, nuteistojo teigimu patvirtina, kad aptariama skola pagal 42000 Lt ir 100000 Lt vekselius jam iš tikrųjų buvo ir tebėra, t. y. egzistuoja.    

Apeliantas skunde nurodo, kad aplinkybę, jog šioje byloje aptariami civiliniai teisiniai santykiai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės patvirtina ir tai, kad tuo atveju, jeigu nukentėjusioji manytų, jog egzistuoja kokia nors skola ir/ar pagal jo išduotą 200000 Lt vekselį, ji visada nevaržomai galėjo ir šiuo metu gali inicijuoti atitinkamą civilinį procesą, kadangi pagal civilinio kodekso nuostatas vekselis, kurio apmokėjimo terminas praleistas (pasibaigęs), virsta paprastu skolos rašteliu.

Nuteistasis R. A. apeliaciniame skunde pažymi, kad atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį gali būti traukiamas tik šio straipsnio pirmos dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus betarpiškai atlikęs asmuo. Anot apelianto, byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti bent prielaidą, kad jis suklastojo kaltinime nurodytus vekselius. Nuteistojo teigimu, nukentėjusioji pati nurodė, kad 42000 Lt ir 100000 Lt vekselius jam išdavė, būtent, ji. Apelianto nuomone, realizuodamas, t. y. civilinio proceso tvarka pateikdamas teismui bei antstoliui 42000 Lt ir 100000 Lt vekselius, jis nepadarė Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kadangi, kaip matyti, vekseliai yra tikri, jų turinys atitinka tikrovę, nukentėjusioji jų niekada neginčijo. Be to, anot nuteistojo, vykdant priverstinį išieškojimą pagal 100000 Lt vekselį, iš nukentėjusiosios buvo išieškota 545,20 Lt skolos ir 1438,15 Lt vykdymo išlaidų, kas pagal Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnio 1 dalį neatitinka didelės žalos kriterijaus, kuris, kaip pasekmė, yra būtinas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymis.

Nukentėjusioji E. R. J. atsikirtimuose į nuteistojo R. A. apeliacinį skundą prašo atmesti nuteistojo R. A. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Nukentėjusioji nurodo, kad nuteistojo R. A. apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, byla pirmosios instancijos teisme buvo ištirta ir išnagrinėta visapusiškai, objektyviai ir nešališkai, jokie baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai nebuvo padaryti, jokios nuteistojo teisės nebuvo pažeistos, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, išskyrus jos apeliaciniame skunde nurodytas išimtis, dėl kurių nuosprendis turėtų būti pakeistas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nukentėjusiosios E.R. J. ir nuteistojo R. A. apeliacinius skundus atmesti, civilinė ieškovė J. J. prašė nukentėjusiosios E.R. J. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis R. A. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusiosios E.R. J. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo R. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistasis R. A. apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva perkvalifikuodamas jo veiką iš Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, pažeidė baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias nagrinėjimo teisme ribas ir veikos perkvalifikavimą teisme, tvirtina, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu perkvalifikavus jo veiką į kitą nusikalstamos veikos stadiją – pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, jam nebuvo suteikta teisė į tokią gynybos formą, jis neturėjo jokios galimybės gintis nuo skirtingo kaltinimo, nei jam buvo pateiktas kaltinamuoju aktu, o tai sąlygoja viso skundžiamo nuosprendžio neteisėtumą

Inkriminuojamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimai specialiai reglamentuojami Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnyje, 256 straipsnyje, išdėstytuose Baudžiamojo proceso kodekso XIX skyriuje, apibrėžiančiame bendrąsias nagrinėjimo teisme nuostatas.  

Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1496 redakcija).      

Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnis  numato: 

1. Prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį prašymą, apie tai nedelsdamas praneša kaltinamajam. Šio prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos faktinės veikos aplinkybės (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1852 redakcija)

2. Prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat kitais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, apie tokią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Minėto prašymo nuorašai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką.

4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos, kai kaltinime nurodyta veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1852 redakcija).

Pagal baudžiamosios teisės teoriją lengvesniu iš dviejų  laikomas veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas. Vei­kos nu­si­kals­ta­mu­mą pa­nai­ki­na toks įsta­ty­mas, ku­ris vi­siš­kai ne­be­nu­ma­to bu­vu­sios nu­si­kal­ti­mo su­dė­ties ar­ba su­siau­ri­na nu­si­kal­ti­mo su­dė­tį, numaty­da­mas nau­jų ar­ba at­si­sa­ky­da­mas bu­vu­sių šios su­dė­ties po­žy­mių, dėl to tam tik­ros vei­kos tam­pa ne­nu­si­kals­ta­mos. Baus­mę su­švel­ni­na toks įsta­ty­mas, ku­ris su­ma­ži­na jos mi­ni­ma­lią, maksimalią ar­ba šias abi ri­bas, nu­ma­to nau­ją alternatyvią  švel­nes­nę baus­mės rū­šį, pa­ša­li­na griežtesnę bausmės rūšį. Vei­ką pa­da­riu­sio as­mens tei­si­nę padė­tį ki­to­kiu bū­du pa­leng­vi­na įsta­ty­mas, ku­ris pa­ša­li­na vei­ką iš sun­kių nu­si­kal­ti­mų są­ra­šo, iš­ple­čia ga­li­my­bes at­leis­ti vei­ką pa­da­riu­sį as­me­nį nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės ir baus­mės ar­ba ati­dė­ti jam pa­skir­tos baus­mės vyk­dy­mą, sutrumpina se­na­ties, teis­tu­mo ter­mi­nus ir pan. Pagal teismų praktiką inkriminuojamos veikos kvalifikavimas keičiamas pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kai pritaikomas Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnis (jo dalis, punktas), kurio sankcijoje nustatyta švelnesnė bausmė arba pritaikomas Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies straipsnis (jo dalis), lengvinantis kaltininko teisinę padėtį (pavyzdžiui, inkriminuojama baigta nusikalstama veika perkvalifikuojama į pasikėsinimą ją padaryti). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir panašiai, jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą; tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. redakcija), 256 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcija), 4 dalies (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcija), 320 straipsnio 3 dalies, 326 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nutarė:

1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 2 dalis (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) tiek, kiek joje nenustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio 1 dalis (2007 m. birželio 28 d. redakcija; 2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) tiek, kiek joje nenustatyta, kad teismas savo iniciatyva kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes gali pakeisti iš esmės skirtingomis, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

3. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) tiek, kiek joje neribojamas kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės skirtingomis aplinkybėmis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

4. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad Baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos kaltinime nurodytą veiką perkvalifikuojant pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

5. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio 4 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad Baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos kaltinime nurodytą veiką perkvalifikuojant pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

6. Nutraukti bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies (Žin., 2002, Nr. 37-1341) tiek, kiek joje baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjančiam teismui nesuteikiami įgaliojimai pakeisti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, kai paduotuose apeliaciniuose skunduose to nėra prašoma, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

7. Nutraukti bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 punkto tiek, kiek jame apeliacinės instancijos teismui nesuteikiami įgaliojimai panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, kai, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, paaiškėja naujos faktinės aplinkybės, tačiau apeliaciniuose skunduose nėra prašoma pakeisti faktines bylos aplinkybes, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Šiame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas pažymėjo, jog teismo taikomo baudžiamojo įstatymo, numatančio lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, ir įstatymo, nurodyto kaltinamajame akte, santykis gali būti dvejopas: 1) teismo taikomo baudžiamojo įstatymo nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis; 2) teismo taikomame baudžiamajame įstatyme nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Tesimo minėtame nutarime nurodyta, jog tuo atveju, kai kaltinamasis nuteisiamas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, kaltinamasis žino, kuo yra kaltinamas, turi galimybę gintis nuo kaltinimo (ginčyti tiek nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus teisinius požymius, tiek jų visumą), tačiau jis neprivalo numatyti, kad atskiri baudžiamajame įstatyme nustatyti nusikalstamos veikos požymiai gali būti pakeisti kitokiais arba, kad gali būti nustatyti nauji požymiai. Žinodamas tokią galimybę, kaltinamasis galėtų kitaip organizuoti savo gynybą. Vadinasi, apie tai, kad kaltinamasis gali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, teisiamajame posėdyje jam turi būti iš anksto pranešta. Šioje situacijoje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį nedraudžiama nuteisti kaltinamojo pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nepranešama, sudaromos prielaidos neužtikrinti kaltinamojo teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, negarantuoti pakankamų procesinių priemonių gintis nuo pareikšto kaltinimo, neužtikrinti galimybės jomis pasinaudoti, varžyti kaltinamojo teisę į gynybą, pažeisti konstitucinį teisinės valstybės principą. Tuo tarpu situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, minėtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Šioje situacijoje kaltinamajam sudaromos sąlygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių: tiek ginčyti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumą. Nėra pagrindo teigti, jog apie tokio veikos perkvalifikavimo galimybę kaltinamajam teisiamajame posėdyje turi būti iš anksto pranešta.

Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismui, perkvalifikavus R. A. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, t. y. kaltinamajame akte R. A. inkriminuotą baigtą nusikalstamą veiką perkvalifikavus į pasikėsinimą padaryti tą pačią nusikalstamą veiką, kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai arba kitos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytais kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, nebuvo inkriminuoti, buvo tik susiaurinta nusikaltimo apimtis, inkriminuota mažiau veiksmų, negu nurodyta kaltinamajame akte. Remiantis aptartomis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei teismų praktikos nuostatomis, apie tokio R. A. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo galimybę nuteistajam teisiamajame posėdyje nebuvo privaloma iš anksto pranešti. Pirmosios instancijos teismui, perkvalifikavus R. A. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, apie tai R. A. teisiamajame posėdyje iš anksto nepranešus, nebuvo pažeista R. A. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, nebuvo apribota R. A. galimybė procesinėmis priemonėmis gintis nuo pareikšto kaltinimo ar kitaip suvaržyta jo teisė į gynybą, tuo pačiu nebuvo pažeistas ir konstitucinis teisinės valstybės principas.

Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinio proceso tyrimo dalykas yra ištirti faktus, susijusius su aštuonių vekselių - paprastojo vekselio, pasirašyto 2008 m. rugpjūčio 7 d., kuriame nurodyta, kad R. A. skolingas E.R. J. 200000 Lt, 2009 m. gegužės 28 d. pasirašyto paprastojo vekselio 70000 Lt sumai, kuriame nurodyta, kad E.R. J. privalo sumokėti R. A. 70000 Lt, 2009 m. liepos 22 d. pasirašyto paprastojo vekselio 80000 Lt sumai, kuriame nurodyta, kad E.R. J. skolinga R. A. 80000 Lt, 2009 m. rugpjūčio 1 d. pasirašyto paprastojo vekselio 90000 Lt sumai, kuriame nurodyta, kad E.R. J. skolinga R. A. 90000 Lt (t.1, b. l. 32-36), 2009 m. rugsėjo 7 d. išrašyto paprastojo vekselio, kuriame nurodyta, kad E.R. J. privalo sumokėti 100000 litų R. A. (t.1, b. l. 38-40), 2008 m. spalio 16 d. išrašyto paprastojo vekselio 42000 Lt sumai, kuriame nurodyta, kad E.R. J. privalo sumokėti R. A. 42000 Lt (t.1, b. l. 47-48), 2008 m. gruodžio 16 d. išrašyto paprastojo vekselio 55000 Lt sumai, kuriame nurodyta, kad E.R. J. skolinga R. A. 55000 Lt, 2009 m. kovo mėnesį išrašyto paprastojo vekselio 65000 Lt sumai, kuriame nurodyta, kad E.R. J. skolinga R. A. 65000 Lt – išdavimo ir vykdymo aplinkybėmis. 

Nuteistasis R. A. tiek viso bylos proceso metu, tiek savo apeliaciniame skunde neginčija, kad buvo surašytas vekselis 200000 Lt sumai, kuriame nurodyta, jog jis šią pinigų sumą skolingas E.R. J., tačiau tvirtina, jog šis vekselis nėra susijęs su byloje minima tarp jo ir E.R. J. sudaryta mainų sutartimi, pagal kurią E.R. J. nuosavybės teise priklausęs butas, esantis Užupio g. 40 – 2, Vilniuje, buvo išmainytas į butą, esantį Antakalnio g. 48 - 44, Vilniuje, su 200000 Lt priemoka, kuri buvo išmokėta ne grynais pinigais, o nupirkus dar vieną butą, esantį  Antakalnio g. 58 - 2, Vilniuje bei susitarus, jog sutartu laiku R. A. E.R. J. papildomai sumokės dar 200000 Lt priemoką. Nuteistojo teigimu, minėtas jo išrašytas vekselis 200000 Lt sumai buvo išduotas tik kaip sėkmės mokesčio J. J. už jos pagalbą jam superkant visas pastato, esančio Užupio g. 40, Vilniuje, patalpas, sumokėjimo garantas, bet, kadangi visų patalpų minėtame pastate jis nesupirko nei su J. J. pagalba, nei be jos,  sėkmės mokestis J. J. nepriklausė ir nepriklauso, todėl vekselyje nurodyta 200000 Lt suma nebuvo nei mokėta, nei iš jo reikalauta. Dėl likusių anksčiau nurodytų, šioje byloje ginčo tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios dalyku tapusių vekselių, nuteistasis R. A. paaiškino, jog jis dažnai skolindavo pinigų J. J. ir jos motinai E.R. J., o kai susidarydavo didelės pinigų sumos, išrašydavo vekselius, tokiu būdu buvo išrašytas 2009 m. rugsėjo 7 d. paprastasis vekselis, kuriame nurodyta, kad E.R. J. privalo jam sumokėti 100000 litų bei 2008 m. spalio 16 d. paprastasis vekselis 42000 Lt sumai, kuriame nurodyta, kad E.R. J. privalo jam sumokėti  42000 Lt. Pirmosios instancijos teisme R. A. tvirtino, jog kitų byloje minimų paprastųjų vekselių - 2009 m. gegužės 28 d.  paprastojo vekselio 70000 Lt sumai, 2009 m. liepos 22 d. paprastojo vekselio 80000 Lt sumai, 2009 m. rugpjūčio 1 d. paprastojo vekselio 90000 Lt sumai, 2008 m. gruodžio 16 d. paprastojo vekselio 55000 Lt sumai, 2009 m. kovo mėnesį išrašyto paprastojo vekselio 65000 Lt sumai nebuvo, apie šiuos vekselius jis nieko nežino. Nukentėjusioji E.R. J. tiek viso bylos proceso metu, tiek savo apeliaciniame skunde nurodė, kad ji su R. A. buvo sudariusi mainų sutartį, pagal kurią R. A. liko jai skolingas 200000 Lt, todėl buvo išrašytas 2008 m. rugpjūčio 7 d. paprastasis vekselis, pagal kurį R. A. įsipareigojo jai sumokėti 200000 Lt. Nukentėjusioji pripažino, jog R. A., vykdydamas įsipareigojimus pagal minėtą 200000 Lt paprastąjį vekselį, mokėjo jai pinigus, teigė, kad visi byloje minimi vekseliai egzistavo, nurodė, jog iš viso R. A. jai sumokėjo 100000 Lt. ir liko skolingas dar 100000 Lt. Nukentėjusioji E.R. J. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad kiekvieną kartą R. A. grąžinant jai dalį skolos pagal 2008 m. rugpjūčio 7 d. paprastąjį vekselį, kuriame nurodyta, kad R. A. skolingas jai 200000 Lt, R. A. pateikdavo jai naują vekselį, kuriame ji pasirašydavo, tuo patvirtindama, jog gavo iš R. A. dalį skolos, o senąjį vekselį R. A. jai matant suplėšydavo. Šioje baudžiamojoje byloje nėra ginčijama tai, jog R. A. buvo išdavęs paprastąjį vekselį, kuriame nurodyta, jog jis  skolingas E.R. J. 200000 Lt, taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad E.R. J. gavo iš R. A. 100000 Lt.      

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reguliavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis.). Lietuvos Respublikos CK 1.105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vekselis, kaip vertybinis popierius  - tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Įstatyme vekselis apibrėžiamas kaip Lietuvos Respublikos apyvartoje esantis vertybinis popierius – dokumentas, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis (ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos CK 1.105 straipsnio 1 dalis). Įsakomuoju vekseliu jo davėjas įsako kitam asmeniui, kad šis vekselyje įrašytą sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui, o paprastuoju vekseliu jo davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą (ĮPVĮ 2 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Iš įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvokos matyti, kad tiek įsakomasis, tiek paprastasis vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Su vekseliu sietinoms asmenų teisėms apsaugoti įstatyme nustatyti griežti vekselio formalumo ir abstraktumo reikalavimai. ĮPVĮ 3, 4, 77, 78 straipsniuose nurodyti formalūs reikalavimai – būtini vekselio rekvizitai – ir jų nebuvimo pasekmės: dokumentas, kuriame nėra būtinų rekvizitų, negalioja. Šie reikalavimai vekseliui lemia, kad vekselio įgijėjui tam, jog įsitikintų vekselio galiojimu, pakanka patikrinti įstatyme nurodytus jo rekvizitus; savo ruožtu mokėtojas gali ginčyti savo prievolę pagal vekselį, remdamasis vekselio formaliais (rekvizitų) trūkumais.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad R. A. pagamino, laikė netikrus dokumentus – visus kaltinime nurodytus paprastuosius vekselius, o du iš jų – 2008 m. spalio 16 d. paprastąjį vekselį 42000 Lt sumai ir 2009 m. rugsėjo 7 d. paprastąjį vekselį 100000 Lt sumai – dar ir realizavo, pateikdamas šiuos netikrus vekselius vykdymui, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalyje.

Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Pagal minėto straipsnio pirmą dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno siuntė, panaudojo ar realizavo. Šio straipsnio trečioje dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybę tam, kas padarė pirmoje dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos. Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio prasme dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys (veritatis immutatio) ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Netikro dokumento pagaminimas suprantamas kaip pagaminimas visiškai naujo žinomai melagingo dokumento, t. y. tokio, kuris tikrovėje neegzistuoja. Kitaip tariant, kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog R. A. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalyje padarė tokiu būdu ir tokiomis aplinkybėmis – R. A. pateikdavo nukentėjusiajai E.R. J. jo paruoštą vekselio blanką, pats ją suklaidindavo, pasinaudodamas jos senyvu amžiumi, silpna sveikata, atnešdavo jai pinigų sumą, kurią ir nurodydavo įrašyti į vekselį, bei reikalaudavo, būtent, jo nurodytose vekselio blanko eilutėse įrašyti diktuojamą tekstą, o pastaroji, būdama suklaidinta, juo pasitikėdama ir būdama įsitikinusi, kad tuo patvirtina jo grąžinamos skolos dalį pagal 2008 m. rugpjūčio 7 d. vekselį 200000 Lt sumai, vykdydavo R. A. nurodymus ir savo ranka įrašydavo bei pasirašydavo pateiktą vekselį, t. y. R. A. pagamino netikrus dokumentus - 2008 m. spalio 16 d. vekselį 42000 Lt sumai, 2008 m. gruodžio 16 d. vekselį 55000 Lt sumai, 2009 m. kovo mėnesį išrašytą vekselį 65000 Lt sumai, 2009 m. gegužės 28 d. vekselį 70000 Lt sumai, 2009 m. liepos 22 d. vekselį 80000 Lt sumai, 2009 m. rugpjūčio 1 d. vekselį 90000 Lt sumai, 2009 m. rugsėjo 7 d. vekselį 100000 litų sumai, šiuos netikrus dokumentus laikė ir du iš jų – 2008 m spalio 16 d. vekselį 42000 Lt sumai ir 2009 m. rugsėjo 7 d. vekselį 100000 Lt sumai, realizavo pateikdamas juos vykdymui. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio prasme dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Byloje surinktais įrodymais – nukentėjusiosios E.R. J., jos dukros J. J. parodymais, iš dalies ir nuteistojo R. A. parodymais bei specialisto išvada nustatyta, kad įrašus visuose vekseliuose - 2008 m. spalio 16 d. vekselyje 42000 Lt sumai, 2008 m. gruodžio 16 d. vekselyje 55000 Lt sumai, 2009 m. kovo mėnesį išrašytame vekselyje 65000 Lt sumai, 2009 m. gegužės 28 d. vekselyje 70000 Lt sumai, 2009 m. liepos 22 d. vekselyje 80000 Lt sumai, 2009 m. rugpjūčio 1 d. vekselyje 90000 Lt sumai, 2009 m. rugsėjo 7 d. vekselyje 100000 litų sumai - E.R. J. įrašė savo ranka. Kaip nurodė pati nukentėjusioji, į R. A. pateiktus vekselius ji įrašydavo pinigų sumą, kurią tai dienai R. A. buvo jai grąžinęs bei žodžius, kad  ji skolinga R. A. vekselyje nurodytą pinigų sumą. Nukentėjusiosios E.R. J. dukra J. J., kuri apeliacinės instancijos teisme buvo pripažinta civiline ieškove mirus nukentėjusiajai E.R. J., taip pat parodė, kad kiekvieną kartą R. A. atnešus pinigus, buvo surašomas vekselis, kuriame jos motina E.R. J. savo ranka įrašydavo, kokią pinigų sumą gavo iš R. A.. Nukentėjusios E.R. J. dukra J. J. nenurodė, jog mama nesuprato išrašomų vekselių turinio. Tokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad 2008 m. spalio 16 d. vekselio 42000 Lt sumai, 2008 m. gruodžio 16 d. vekselio 55000 Lt sumai, 2009 m. kovo mėnesį išrašyto vekselio 65000 Lt sumai, 2009 m. gegužės 28 d. vekselio 70000 Lt sumai, 2009 m. liepos 22 d. vekselio 80000 Lt sumai, 2009 m. rugpjūčio 1 d. vekselio 90000 Lt sumai, 2009 m. rugsėjo 7 d. vekselio 100000 litų sumai, kuriuos savo ranka surašė nukentėjusioji E.R. J., turinyje buvo įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Todėl byloje minimi paprastieji vekseliai - 2008 m. spalio 16 d. vekselis 42000 Lt sumai, 2008 m. gruodžio 16 d. vekselis 55000 Lt sumai, 2009 m. kovo mėnesį išrašytas vekselis 65000 Lt sumai, 2009 m. gegužės 28 d. vekselis 70000 Lt sumai, 2009 m. liepos 22 d. vekselis 80000 Lt sumai, 2009 m. rugpjūčio 1 d. vekselis 90000 Lt sumai, 2009 m. rugsėjo 7 d. vekselis 100000 litų sumai - nelaikytini netikrais dokumentais Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio prasme, priešingai – nukentėjusiosios E.R. J. dukros J. J. parodymais nustatyta, jog toks skolos grąžinimo būdas, kuomet R. A. sumoka E.R. J. dalį skolos, o jos mama išrašo tai sumai paprastąjį vekselį, kitą kartą R. A. atvežus kitą dalį skolos, E.R. J. išrašo vekselį didesnei sumai, o senasis vekselis iš karto sunaikinamas, tokiu būdu rašant vekselius tol, kol suma juose pasieks 200000 Lt, buvo priimtinas abiems pusėms – tiek R. A., tiek nukentėjusiajai E.R. J., todėl duomenys įrašyti anksčiau išvardintuose  paprastuosiuose vekseliuose yra tikri. Todėl R. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Įstatymas  nedraudžia tokiu būdu vykdyti savo prievolę pagal vekselį, t. y. vienu vekseliu dengti kitą vekselį. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad 2009 m. rugsėjo  7 d. išrašytas paprastasis vekselis, kuriame nurodyta, kad E.R. J. privalo sumokėti R. A. 100000 Lt nėra netikras arba suklastotas dokumentas, todėl R. A. turėjo teisę pateikti šį paprastąjį vekselį vykdymui bei reikalauti iš E.R. J. sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą (lygiai taip pat, kaip ir E.R. J. turėjo teisę reikalauti, kad R. A. sumokėtų 200000 Lt pagal R. A. išrašytą 2008 m. rugpjūčio 7 d. paprastąjį vekselį). R. A., pateikdamas antstoliui vykdyti 2009 m. rugsėjo 7 d. E.R. J. išrašytą paprastąjį vekselį, kuriame nurodyta, kad E.R. J. privalo sumokėti R. A. 100000 Lt, nepadarė jokios įstatymu uždraustos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, priešingai – tokiu būdu nuteistasis civilinio proceso tvarka įgyvendino įstatymo jam suteiktą savo teisę, apgaulės būdu neužkirsdamas kelio nukentėjusiajai E.R. J. įgyvendinti savo teises ir ginti teisėtus interesus taip pat civilinio proceso tvarka. Baudžiamoji atsakomybė už veikas, kylančias iš civilinių teisinių santykių, gali būti taikoma tik tais atvejais, kai kaltininkas tam tikrais nusikalstamais veiksmais užkerta kelią nukentėjusiajam įgyvendinti savo teises ir ginti teisėtus interesus arba itin apsunkina tokią galimybę. 2009 m. rugsėjo 7 d. vekselio 100000 Lt sumai išrašymas ir jo pateikimas vykdyti nėra nusikaltimas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio prasme, R. A. veikoje, susijusioje su šio vekselio išrašymu ir pateikimu vykdyti nėra Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nuteistasis R. A. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad nukentėjusiajai E.R. J. jis paskolino ne tik 100000 Lt pagal 2009 m. rugpjūčio 7 d. paprastąjį vekselį, bet ir 42000 Lt pagal 2008 m. spalio 16 d. paprastąjį vekselį, kurį jis taip pat pateikė vykdymui. Tuo tarpu nukentėjusioji E.R. J. ir apeliacinės instancijos teisme civiline ieškove pripažinta jos dukra J. J. tvirtino, kad 42000 Lt suma buvo dalis iš 100000 Lt, kuriuos joms buvo grąžinęs R. A.. Nukentėjusioji E.R. J. pirmosios instancijos teisme apie paprastojo vekselio 42000 Lt sumai surašymo aplinkybes parodė, kad  R. A. atėjo pas ją į butą pirmą kartą grąžinti dalį skolos pagal R. A. pasirašytą 200000 Lt vekselį, tada jis atnešė 20000 Lt, o ji išrašė vekselį 42000 Lt sumai, kadangi taip jai liepė jos dukra J. J.. Antrą kartą R. A. jai atnešė 10000 Lt skolos, tada ji pasirašė vekselį 55000 Lt sumai, kadangi R. A. jai paaiškino, jog prie anksčiau grąžintų 42000 Lt reikia pridėti 3000 Lt, kuriuos jis jau buvo atidavęs jos dukrai J. J. ir dar 10000 Lt, kuriuos jis atnešė tą dieną. Nukentėjusiosios teigimu, ankstesnis vekselis 42000 Lt  sumai buvo prie jos akių sunaikintas ir išmestas į šiukšlių dėžę. Iš esmės analogiškai apie paprastojo vekselio 42000 Lt sumai surašymo aplinkybes parodė ir nukentėjusiosios E.R. J. dukra J. J.. Šioje dalyje nėra pagrindo abejoti ir netikėti nukentėjusiosios E.R. J. bei jos dukros J. J. parodymais, o ne nuteistojo R. A. parodymais, kadangi, būtent, nukentėjusiosios ir jos dukros parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Nukentėjusioji E.R. J. parodė, kad kiekvieną kartą jai pasirašant naują vekselį, R. A. reikalavo, kad ji suplėšytų arba pats suplėšydavo senąjį vekselį. Vėliau ji pradėjo abejoti R. A. sąžiningumu, todėl tris vekselius – 70000 Lt sumai, 80000 Lt sumai ir 90000 Lt sumai ji išsaugojo, t. y. du vekselius - 80000 Lt sumai ir 90000 Lt sumai, R. A. išėjus, ji išėmė iš šiukšlių dėžės ir suklijavo, o vekselį 70000 Lt sumai ji išsaugojo, kadangi R. A. jis netiko ir šį vekselį jis buvo palikęs jos namuose. Nuteistasis R. A. pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad jokių kitų vekselių, išskyrus jo išrašytą vekselį 200000 Lt sumai bei E.R. J. išrašytus du vekselius 100000 Lt sumai ir 42000 Lt sumai, nebuvo. Tačiau tokius nuteistojo parodymus paneigia nuketėjusiosios E.R. J. bei jos dukros J. J. parodymai taip pat byloje esantys E.R. J. pateikti suplėšyti ir suklijuoti du paprastieji vekseliai – 80000 Lt ir 90000 Lt sumai (t. 1, b. l. 34,35) bei nesuplėšytas paprastasis vekselis 70000 Lt sumai (t. 1, b. l. 33). Be to, kaip matyti iš bylos duomenų ir pats nuteistasis R. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (šie R. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui, pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti), nurodė, kad, jeigu yra E.R. J. ranka išrašyti vekseliai 55000 Lt sumai, 65000 Lt sumai, 70000 Lt sumai, 80000 Lt sumai, 90000Lt sumai, reiškia, kad minėtos sumos nukentėjusiajai buvo sumokėtos, pati E.R. J. tą patvirtino savo parašu. Nuteistojo teigimu, visų šių vekselių kopijas turi E.R. J., o pas jį liko vekselių originalai (t. 6, b. l. 16 – 21). Byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad visi byloje minimi paprastieji vekseliai, kuriuos išrašė nukentėjusioji E.R. J., buvo surašyti analogiškomis aplinkybėmis, t. y. R. A. perdavus E.R. J. pinigų sumą, nukentėjusioji tai sumai išrašydavo paprastąjį vekselį, o ankstesnis vekselis turėjo būti iš karto suplėšomas. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, R. A. nukentėjusiosios akivaizdoje suplėšė ne visų vekselių originalus, nuteistasis suplėšė vekselių 80000 Lt sumai ir 90000 Lt sumai kopijas, o šių vekselių originalus pasiliko sau. Tokiu būdu nuteistasis R. A. kėsinosi realizuoti ir ginčijamą, E.R. J. išrašytą, 2008 m. spalio 16 d.  paprastąjį vekselį 42000 Lt sumai, t. y . R. A., apgaulės būdu įtikino nukentėjusiąją E.R. J., kad šiai 2008 m. gruodžio 16 d. išrašius paprastąjį vekselį 55000 Lt sumai, nukentėjusiosios akivaizdoje suplėšo ankstesnį – 2008 m. spalio 16 d. nukentėjusiosios išrašytą paprastąjį vekselį 42000 Lt sumai, tačiau iš tikrųjų suplėšė iš anksto padarytą šio vekselio kopiją, originalą pasilikdamas sau. Nuteistasis R. A., toliau realizuodamas savo nusikalstamą sumanymą, kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą prašydamas išieškoti iš E.R. J. 42000 Lt pagal nukentėjusiosios išrašytą paprastąjį vekselį, kurio nuteistasis, apgavęs E.R. J., nesunaikino. Nuteistasis R. A., apgaulės būdu įgijęs nukentėjusiosios E.R. J. išrašytą paprastąjį vekselį 42000 Lt sumai bei pateikdamas šį vekselį teismui, siekė neteisėtai įgyti turtinę teisę į nukentėjusiajai priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi, pradėjus ikiteisminį tyrimą, procesas dėl skolos išieškojimo pagal vekselį 42000 Lt sumai buvo sustabdytas. Ši nuteistojo R. A. veika pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.                                      

Nukentėjusioji E.R. J. apeliaciniame skunde prašo pripažinti R. A. kaltu dėl pasikėsinimo įgyti turtinę teisę apgaule pagal visus septynis jos išrašytus, byloje minimus, paprastuosius vekselius. Kaip minėta, nuteistasis R. A. pirmosios instancijos teisme neigė kokių nors kitų vekselių, išskyrus jo išrašytą vekselį 200000 Lt sumai,  ir du E.R. J. išrašytus vekselius – 100000 Lt sumai ir 42000 Lt sumai – egzistavimą. Tačiau byloje surinktų ir šiame nuosprendyje aptartų įrodymų visetas paneigia šiuos nuteistojo parodymus bei patvirtina, kad nukentėjusioji E.R. J. išrašė R. A. septynis paprastuosius vekselius – 42000 Lt sumai, 55000 Lt sumai, 65000 Lt sumai, 70000 Lt sumai, 80000 Lt sumai, 90000 Lt sumai, 100000 Lt sumai, iš kurių du – 42000 Lt sumai ir 100000 Lt sumai R. A. pateikė vykdymui. Byloje nėra duomenų, kad R. A. likusių penkių E.R. J. išrašytų vekselių pagalba būtų įgijęs nukentėjusiosios turtą ar turtinę teisę į nukentėjusiosios turtą arba pasikėsinęs tai padaryti. Net, jeigu nuteistasis R. A. ir apgavo nukentėjusiąją E.R. J. sunaikindamas jos išrašytų vekselių kopijas, vekselių originalus pasilikdamas sau, tokie nuteistojo veiksmai nėra nusikalstami Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies prasme. Nukentėjusiosios išrašytų vekselių originalų nesunaikinimas galėtų būti traktuojama kaip R. A. ketinimas ateityje panaudoti minėtus vekselius, kaip priemonę nukentėjusiosios turtui užvaldyti, tačiau žmogaus mintys, norai, ketinimai, planai, kokie jie bebūtų, baudžiamosios atsakomybės neužtraukia, jeigu nėra padaryta reali veika. R. A. veika būtų tapusi nusikalstama tik tuo atveju, jeigu nuteistasis nukentėjusiosios E.R. J. išrašytų vekselių originalus būtų pateikęs vykdymui ar kitaip pradėjęs realizuoti savo galimai nusikalstamą sumanymą.            

Nuteistasis R. A. savo apeliaciniame skunde akcentuoja, kad tarp jo ir nukentėjusiosios E.R. J. dukros J. J. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir visi ginčai tarp jų yra sprendžiami civilio proceso tvarka.

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje - sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnį taikomas naudotos apgaulės esmingumo reikalavimas, jei apgaulė nedaro esminės įtakos nukentėjusiajam ar kitam asmeniui apsispręsti dėl šių veiksmų atlikimo, tokiu atveju apgaulė nedaro veikos sukčiavimu.

Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat ir civilinių sandorių pagrindu. Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas, tame tarpe ir tyčinis, pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis.

Šioje baudžiamojoje byloje surinktais ir jau aptartais įrodymais nustatyta, kad R. A., panaudojęs apgaulę, t. y. sunaikindamas E.R. J. išrašyto vekselio 42000 Lt sumai kopiją, o ne originalą, tuo pačiu įtikindamas nukentėjusiąją, jog sunaikino vekselio originalą, ir pateikdamas minėto vekselio originalą vykdyti, pasikėsino apgaule įgyti turtinę teisę į nukentėjusiajai E.R. J. priklausiusias pinigines lėšas. Šiuo atveju R. A. panaudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiosios apsisprendimui 2008 m. gruodžio 16 d. vekselyje įrašyti, jog ji skolinga R. A. 55000 Lt, nors minėto vekselio išrašymo momentu buvo gavusi 13000 Lt prie anksčiau gautų 42000 Lt. Tokiu būdu R. A. sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusioji E.R. J. negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas.  

Susiaurinus nuteistojo A. A. padarytos nusikalstamos veikos apimtį, t. y. pašalinus nusikalstamos veikos epizodą, kuriame R. A. pasikėsino apgaule įgyti turtinę teisę į E.R. J. priklausančias lėšas, panaudojęs 2009 m. rugsėjo 7 d. E.R. J. išrašytą paprastąjį vekselį 100000 Lt sumai, taip pat nustačius, kad nukentėjusiosios E.R. J. išrašytas paprastasis vekselis 42000 Lt sumai  nebuvo netikras nuo pat jo išrašymo momento, o R. A. apgaulė pasireiškė E.R. J. gavus 13000 Lt ir išrašius naują vekselį 55000 Lt sumai, ir R. A. sunaikinus ne vekselio 42000 Lt sumai originalą, kurį jis pagal susitarimą su nukentėjusiąja turėjo sunaikinti, bet šio vekselio kopiją, o vekselio originalą pateikus vykdymui, kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai arba kitos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytais kaltinamajame akte ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nebuvo inkriminuoti, buvo tik susiaurinta nusikaltimo apimtis. Remiantis anksčiau aptartomis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei teismų praktikos nuostatomis, apie tokio R. A. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo galimybę nuteistajam apeliacinės instancijos teismo posėdyje nėra privaloma iš anksto pranešti. Tokiu būdu susiaurinus nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos apimtį, apie tai R. A. apeliacinės instancijos teismo posėdyje iš anksto nepranešus, nepažeidžiama R. A. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, nebuvo apribota R. A. galimybė procesinėmis priemonėmis gintis nuo pareikšto kaltinimo ar kitaip suvaržyta jo teisė į gynybą.

R. A.,  pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį išteisinus, taip pat nustačius, kad R. A. veika, išrašant ir pateikiant vykdyti 100000 Lt vekselį nėra nusikalstama, R. A. padarytas nusikaltimas nėra tęstinis, taip pat nėra nusikaltimų daugeto.

Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu R. A. išteisinus pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį bei sumažinus nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, apimtį, turi būti patikrintas nuteistajam paskirtos bausmės teisingumas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet būtina atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į R. A. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstamas veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, R. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad jis sukčiavo prieš senyvo amžiaus asmenį, kas rodo itin cinišką nuteistojo požiūrį į kitą asmenį, siekiant savanaudiškų tikslų, į nuteistojo asmenybę – R. A. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, narkologinėje bei psichikos ligų įskaitoje neįrašytas, dirba bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, R. A. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos medianai. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad bausmė skiriama pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankciją. Tačiau, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes skiriant bausmę, t. y. išimtinius atvejus, kada teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatomis. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos  išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų R. A. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio arba Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tačiau įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes, juo labiau, kad bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, atsirado naujų aplinkybių, kurios yra reikšmingos teisingos bausmės nuteistajam R. A. paskyrimui. Iš bylos duomenų matyti, kad po skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo R. A. ėmėsi priemonių tam, kad būtų įvykdyta skolinė prievolė, t. y. R. A. 2014 m. spalio 2 d. įnešė į notaro depozitinę sąskaitą 100000 Lt, kuriuos prašo perduoti J. J., įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo sprendimui. Kaip minėta, bausmės teisingumo principas yra vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (Lietuvos Respublikos BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Įvertinus šias aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, jog apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas R. A. atžvilgiu, t. y. pats nuteisimo faktas R. A., kaip ir kiekvienam asmeniui, jau turi atitinkamą neigiamą poveikį, nuo nusikalstamos veikos, už kurios padarymą R. A. pripažintas kaltu, praėjo gana ilgas laiko tarpas (daugiau nei šešeri metai), R. A. nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, reali materialinė žala R. A. veika nebuvo padaryta, o savo skolinius įsipareigojimus nuteistasis įvykdė apeliacinio proceso metu, nebūtų teisinga turinčiam šeimą, mažą vaiką, dirbančiam ir mokančiam valstybei mokesčius asmeniui, padariusiam ne smurtinio pobūdžio nusikaltimą, paskirti realią laisvės atėmimo bausmę. R. A. nors ir pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimą, tačiau nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jį būtų būtina izoliuoti nuo visuomenės paskiriant baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę. Bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti ir parenkant nuteistajam R. A. kitą bausmės rūšį.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu iš dalies tenkino nukentėjusiosios E.R. J. civilinį ieškinį ir priteisė iš R. A. nukentėjusiosios E.R. J. naudai 101983,35 Lt turtinei žalai atlyginti, 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis R. A. apeliaciniame skunde prašo nukentėjusiosios E.R. J. civilinį ieškinį atmesti, nukentėjusiosios E.R. J. apeliaciniame skunde prašoma priteisti iš R. A. nukentėjusios naudai 70000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nukentėjusiosios E.R. J. naudai iš R. A. priteistą turtinę žalą sudaro R. A. negrąžinta skolos dalis – 100000 Lt pagal 2008 m. rugpjūčio 7 d. R. A. išrašytą vekselį 200000 Lt sumai, taip pat 1983,35 Lt suma, kurią sudaro 1438,15 Lt antstolio vykdymo išlaidų, susidariusų antstoliui vykdant priverstinį išieškojimą iš nukentėjusiosios pagal R. A. pateiktą E.R. J. išrašytą 2009 m. rugsėjo 7 d. vekselį 100000 Lt sumai ir 545,20 Lt R. A. naudai išieškotos skolos pagal minėtą vekselį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis R. A. pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad į notarės depozitinę sąskaitą įnešė 100000 Lt, kuriuos, įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo sprendimui prašo perduoti J. J.. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiosios naudai priteistos turtinės žalos dydžio dalis yra susijusi su E.R. J. išrašyto paprastojo vekselio 100000 Lt sumai vykdymu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, konstatavo, kad R. A. veiksmuose, pateikiant minėtą 100000 Lt vekselį vykdymui, nėra nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių ir šioje dalyje R. A. išteisino. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nukentėjusiosios E.R. J. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Pagal susiformavusią teismų praktiką laikoma, kad kiekvienu nusikaltimu asmeniui padaroma didesnė ar mažesnė neturtinė žala. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis).  Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Įstatymų leidėjas nepateikia jokių minėtų kriterijų aiškinimo bei taikymo taisyklių, nekonstruoja jų hierarchinės piramidės, nepaaiškina vaidmens kompensacijos dydžio suradimo procese, palikdamas tai laisvai teismo nuožiūrai. 

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteistais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę/turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė yra, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypatingai stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją, negu kitų – santykinių vertybių pažeidimo atvejais. Pažeidžiant minėtas vertybes, dažniausiai reali turtinė žala nėra padaroma arba ji nėra didelė, reikšminga lyginant su padaryta neturtine žala. Tuo tarpu turtinio pobūdžio nusikaltimais asmeniui padaroma turtinė žala, kuri turi būti atlyginama. Šiais atvejais prioritetinis yra turtinės žalos atlyginimas. Tokiais atvejais atlyginus turtinę žalą, tuo pačiu sumažėja ir patirtos neturtinės žalos dydis. Nustatant atlyginimo už neturtinę žalą dydį, neteisėtais veiksmais padarytai turtinei žalai bei jos dydžiui turėtų būti teikiamas tik šalutinis (pagalbinis), bet ne esminis vaidmuo ar absoliutaus tikslaus kompensacijos dydžio mato reikšmė. Neturtinės žalos atlyginimo institutas nėra ,,atsarginė“ ar subsidiari turtinių praradimų kompensavimo priemonė, nesant galimybės tiesiogiai atlyginti turtinę žalą.

Nuteistojo R. A. nusikalstama veika nukentėjusiajai E.R. J. reali turtinė žala nebuvo padaryta, o skolinius įsipareigojimus nuteistasis įvykdė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Remiantis teismų praktikoje suformuota nuostata, kad kiekvienu nusikaltimu nukentėjusiam asmeniui padaroma neturtinė žala, laikytina, kad E.R. J. nusikalstama R. A. veika buvo padaryta neturtinė žala, tačiau jos dydis, įvertinus išdėstytas aplinkybes, mažintinas.

Iš dalies patenkinus nuteistojo R. A. apeliacinį skundą, dėl tų pačių šiame nuosprendyje aptartų motyvų nukentėjusiosios E. R. J. skundas atmetamas.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,             

n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria R. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį bei šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

R. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendį.

R. A., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, pašalinti inkriminuotą veiką – pasikėsino apgaule įgyti turtinę teisę į E. R. J. priklausančias lėšas, panaudojęs 2009 m. rugsėjo 7 d. E. R. J. išrašytą paprastąjį vekselį 100000 Lt sumai.

R. A., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti bausmę – 200 MGL (26000 Lt) dydžio baudą.

Iš R. A. nukentėjusiajai E. R. J. (jos teisių perėmėjams) priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 10000 Lt.

Nukentėjusiosios E. R. J. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiosios E. R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                 Viktoras Kažys

Teisėjai                                                                                                        Valdimaras Bavėjanas

                                                                                                          Aloyzas Kruopys