Administracinė byla Nr. A-4068-463/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00183-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus, Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Vieversys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Vieversys“ skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės taryba) dėl sprendimo panaikinimo.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Vilniaus lopšelis-darželis „Vieversys“ (toliau – ir pareiškėjas, Darželis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos
(toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 3R-1130 (2.14.) „Dėl Vilniaus lopšelio-darželio „Vieversys“ tikrinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcija, atlikusi planinį patikrinimą, 2020 m. gruodžio
18 d. priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 Dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR, Reglamentas (ES) 2016/679) įtvirtintus duomenų kiekio mažinimo bei tikslo apribojimo principus, paskyrė pareiškėjui įvykdyti įpareigojimus ir informavo, jog, jų neįvykdžius, Inspekcija turi teisę pareiškėjui pradėti administracinio nusižengimo teiseną.
2.2. Vykdant Inspekcijos įpareigojimą, Vilniaus miesto savivaldybės taryba
(toliau – ir Taryba) 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1-305 patvirtino Mokesčio už vaiko išlaikymą Vilniaus miesto savivaldybės mokyklose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kuris yra norminis teisės aktas ir privalomas pareiškėjui. Apraše tiesiogiai įtvirtintas Darželio reikalavimas vaikui, tėvui (globėjui) pateikti dokumentus, įrodančius ugdymo įstaigos nelankymo priežastis. Kitos Aprašo nuostatos taip pat svarbios tam, kad Darželis galėtų teisingai nustatyti, kokiais atvejais vaikų tėvams (globėjams) turi būti sumažinamas mokestis iki 50 procentų už vaiko maitinimą ar tam tikrais atvejais – nemokamas. Reikalavimas rinkti duomenis dėl ugdymo įstaigos nelankymo buvo įtrauktas siekiant išvengti vaikų ir tėvų (globėjų) piktnaudžiavimo. Tuo atveju, jei vaikas nelanko ugdymo įstaigos dėl ligos iki 10 darbo dienų, tėvai (globėjai) ugdymo įstaigai pateikia raštą, kuriuo nurodo, jog vaikas serga. Tačiau tais atvejais, kai ugdymo įstaigos nelankymas dėl ligos trunka ilgiau, nei
10 darbo dienų, įstaigos vaiko gerovės komisija turi teisę paprašyti iš tėvų pateikti papildomą informaciją apie nelankymo priežastis, kadangi objektyviai neturi kitos galimybės įvertinti, ar iš tiesų vaikas ugdymo įstaigos nelanko dėl ligos ar dėl kažkokių kitų priežasčių.
2.3. Darželis, nevykdydamas Aprašo nuostatų, viršytų jam suteiktus įgaliojimus, dėl to ugdymo įstaigos vadovui grėstų atsakomybė. Direktoriui, pažeidusiam darbo teisinius santykius, gali būti paskirta atitinkama atsakomybė, sankcijos.
2.4. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas pažeidžia lygiateisiškumo principą. Planinio patikrinimo dėl asmens duomenų, tvarkomų ugdymo įstaigos nelankymo priežastims pagrįsti metu Inspekcija tikrino tik dviejų Vilniaus lopšelių-darželių veiklą. Sprendimu buvo paskirti nelygiaverčiai įpareigojimai. Be to, Sprendimas neturi įtakos kitų Vilniaus mieste esančių darželių direktorių teisėms ir pareigoms. Sprendimas iš esmės įpareigojo tik Inspekcijos patikrintus lopšelius-darželius nesilaikyti Aprašo, o kiti Vilniuje esantys lopšeliai-darželiai (daugiau nei 130) ir toliau vadovausis Aprašo nuostatomis. Inspekcija kitų darželių neįpareigojo rinkti mažesnės apimties informaciją, nustatant ugdymo įstaigos nelankymo priežastį. Aprašas buvo galiojantis ir nei vienas jo punktas nebuvo panaikintas, dėl to pareiškėjas privalėjo laikytis jo nuostatų.
2.5. Darželis negali prašyti pateikti dokumentų tuo atveju, jei asmuo nelanko mokyklos dėl artimojo asmens mirties, kadangi mirties liudijimo ar gydytojo išrašo apie kito asmens mirtį pateikimas pažeistų BDAR reikalavimus, toks elgesys būtų laikomas neetiškas. Vaiko tėvams (globėjams) palikta diskrecijos teisė nepiktnaudžiaujant pateikti raštą, jog vaikas ugdymo įstaigos nelankė dėl artimojo asmens mirties, tokia priežastis laikytina pateisinama bei mokestis už vaiko maitinimą nemokamas. Be to, neretai vaikas ugdymo įstaigos dėl artimojo mirties nelanko pakankamai trumpą laiko tarpą, t. y. tik kelias darbo dienas.
2.6. Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad (papildomų) duomenų rinkimas ir tvarkymas yra neproporcingas siekiamam tikslui įgyvendinti, atskleidžia perteklinius duomenis, kurie galėtų turėti įtakos net tam tikroms vaikų diskriminacijos apraiškoms. Pareiškėjui pateikiami duomenys yra konfidencialūs, su vaiko tėvų (globėjų) pateiktais duomenimis iš darboviečių susipažįsta tik tie asmenys, kurie turi pareigą į vaikų lankomumo žurnalą įvesti priežastis, dėl kurių vaikas nelankė ugdymo įstaigos. Negavus minėtų duomenų, pareiškėjui taptų sudėtinga nustatyti priežastis, dėl ko vaikas nelanko ugdymo įstaigos. Tėvų (globėjų) prašoma pateikti darboviečių raštus, siekiant nustatyti, ar vaikas nelanko ugdymo įstaigos dėl tėvų (globėjų) darbo aplinkybių ir išvengti tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo. Be to, Inspekcija nenurodė nei vieno konkretaus atvejo, kai pareiškėjo darbuotojai diskriminavo vaiką ir (ar) tėvą (globėją) dėl užimamų pareigų.
2.7. Priimant Sprendimą nebuvo atsižvelgta į ugdymo įstaigą lankančių vaikų gerovę, sveikatą ir susiklosčiusias faktines aplinkybes. Pareiškėjas pateko į situaciją be išeities, kadangi, nepanaikinus Sprendimo, jis pažeistų Aprašo nuostatas, tačiau, įvykdžius Inspekcijos reikalavimą, taip pat gali būti pradėta administracinio nusižengimo teisena, nors nėra jokio teisinio pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Pareiškėjas pagrįstai rinko nelankymo priežastis pagrindžiančius duomenis ir vadovavosi Aprašo nuostatomis. Baudos paskyrimas pažeistų proporcingumo, teisingumo principus, viešąjį interesą.
2.8. Inspekcijos tikslas yra ne bausti organizacijas, bet užtikrinti asmenų, kaip duomenų subjektų, teisių apsaugą. Be to, vertinant administracinės baudos pagrįstumą, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į surinktus duomenis, kad pareiškėjas nevykdė asmens duomenų apsaugos reikalavimų, bet ir į tai, ar Inspekcijos Sprendimas yra pagrįstas BDAR 83 straipsnio 2 dalies prasme.
3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
3.1. Planinio tikrinimo metu buvo nustatyta, kad, siekdamas apskaičiuoti mokėtino mokesčio už lopšelio-darželio lankymą dydį, pareiškėjas renka ir tvarko asmens duomenis, vadovaudamasis Aprašu. Inspekcija sprendė, kad tokių duomenų, kaip tėvų (globėjų) darbovietė, faktas, jog vaikas lankėsi ir kada lankėsi gydymo įstaigoje, rinkimas ir tvarkymas yra neproporcingas siekiamam tikslui įgyvendinti. Minėtų duomenų rinkimas pažeidžia tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principus, todėl turi būti nutrauktas. Nebuvo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo atliekamas asmens duomenų tvarkymas (rinkimas) yra teisėtas ir atitinka BDAR įtvirtinus asmens duomenų tvarkymo principus vien dėl to, kad toks duomenų tvarkymas yra įtvirtintas Apraše.
3.2. Planinis patikrinimas buvo atliekamas pagal Inspekcijos direktoriaus 2020 m. sausio
24 d. patvirtintą Inspekcijos 2020 metų prevencinių patikrinimų planą, pagal kurį buvo tikrinamas ir pareiškėjo skunde nurodytas kitas lopšelis-darželis, todėl Sprendimas buvo priimtas tik dėl pareiškėjo. Inspekcija neturėjo pagrindo priimti sprendimų ir teikti nurodymų dėl kitų Vilniaus mieste esančių ugdymo įstaigų. Inspekcija neturi teisinių įgaliojimų įpareigoti Tarybą pakeisti Apraše įtvirtintas nuostatas, tačiau, atlikusi pareiškėjo planinį patikrinimą, kreipėsi su siūlymu pakeisti Aprašą, kadangi minėtas duomenų rinkimas laikomas neatitinkančiu BDAR įtvirtinto teisinio reguliavimo.
3.3. Sprendimu Inspekcija teikė nurodymą iš vaiko tėvų (globėjų) nerinkti dokumentų, pagrindžiančių vaiko Darželio nelankymo priežastį tikslu apskaičiuoti mokėtino mokesčio už ugdymo įstaigą dydį. Pažymos forma dėl ugdymo įstaigos nelankymo dėl ligos nebeišduodama, ir, Inspekcijos vertinimu, tokie duomenys neturi būti renkami.
3.4. Vien aplinkybė, kad su pateiktais duomenimis gali susipažinti itin siauras ratas asmenų, nereiškia, jog dėl tėvų (globėjų) darbovietės tėvai (globėjai) ar jų vaikai (globotiniai) nepatirs diskriminacijos. Aplinkybė, kad Inspekcija nebuvo nustačiusi konkretaus atvejo dėl diskriminacijos, nereiškia, jog asmenys negalėtų būti diskriminuojami ateityje. Mokestis už vaiko maitinimą gali būti apskaičiuojamas gavus informaciją apie tai, kad vaikas nelankys lopšelio-darželio. Nesuprantama, kodėl apskaičiuojant mokestį už maitinimą buvo svarbu gauti gydytojo pažymą ar vaiko tėvų (globėjų) darbovietės grafiką ir nustatyti, ar vaikas ugdymo įstaigos nelanko dėl ligos ar dėl kitų priežasčių. Sveikatos duomenys laikomi specialių kategorijų duomenimis, kuriuos pagal bendrą taisyklę draudžiama tvarkyti, išskyrus BDAR nustatytus atvejus. Mirties liudijimo reikalavimas taip pat būtų nesuderinamas su BDAR nustatytu duomenų kiekio mažinimo principu.
3.5. Sprendime nekonstatuota, kad Aprašas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (BDAR), o nustatyta, jog pareiškėjo atliekamas asmens duomenų tvarkymas neatitinka
BDAR įtvirtintų tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principų. Inspekcija tik įspėjo, kad, nevykdant nurodymų, gali būti paskirta bauda, tačiau nepradėjo administracinės baudos skyrimo procedūros. Inspekcija priėmė motyvuotą, teisėtą ir teisingą Sprendimą.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija
(toliau – ir Administracija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Aprašo nuostatos dėl informacijos vaiko ugdymo įstaigos nelankymo priežasčiai pagrįsti reglamentuotos siekiant išvengti nepagrįsto pareiškėjo turimų lėšų švaistymo. Pareiškėjas, reikalaudamas pagrįsti nelankymo priežastį, siekė užkirsti bet kokias galimybes nepagrįstam neatvykimui į ugdymo įstaigą, taip pat ir nepagrįstam lėšų, skirtų maitinimui, švaistymui. Maistas į ugdymo įstaigas užsakomas iš anksto, todėl minėtų duomenų rinkimas taip pat užkerta kelią patirti didesnius finansinius nuostolius. Sutaupytos lėšos skiriamos kokybiškesniems ekologiškiems maisto produktams įsigyti ir taip užtikrinti visavertį bei sveiką vaikų maitinimą. Už vaiko maitinimą tėvai (globėjai) moka vaiko dienos maitinimo normos mokestį (2,07 Eur) už kiekvieną lankytą, nelankytą ir nepateisintą dieną.
4.2. Vaikui sergant iki 10 darbo dienų, tėvai (globėjai) nėra įpareigoti pateikti išrašo iš gydymo įstaigos, tačiau jei liga trunka ilgiau nei 10 darbo dienų, įstaigos vaiko gerovės komisija turi teisę paprašyti tokios informacijos. Priešingu atveju pareiškėjas neturėtų galimybės nustatyti, dėl kokios priežasties vaikas nelanko ugdymo įstaigos. Palikus galioti Sprendimą, ne tik bus nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė BDAR reikalavimus, tačiau bus ribojama ir vaiko teisė į švietimą, tinkamą sveikatos priežiūrą, nebus užtikrinamas tinkamas lopšelio-darželio finansų tausojimas.
4.3. Sprendimu Inspekcija pareiškėją nepagrįstai įpareigojo nevykdyti norminio teisės akto,
t. y. Aprašo, kuris pareiškėjui yra privalomas. Trečiajam suinteresuotajam asmeniui suteikta diskrecijos teisė priimti sprendimus dėl sąlygų, kurios būtinos vaikų priėmimui, mokesčių apskaitai ar informacijai lankymo / nelankymo priežastims rinkti. Savo ruožtu Aprašas nebuvo panaikintas, todėl jo normos privalomos visiems Vilniaus mieste esantiems lopšeliams-darželiams, o direktoriui, nevykdžiusiam Aprašo, gali būti taikoma atsakomybė. Priimant Aprašą, buvo konsultuojamasi su Vyriausybės atstovu Vilniaus ir Alytaus apskrityse, visi pataisymai buvo įgyvendinti.
4.4. Sprendimu buvo paskirti nelygiaverčiai įpareigojimai. Sprendime taip pat nenurodyta, kaip vykdyti duomenų rinkimą kitiems lopšeliams-darželiams, be to, nėra asmens duomenų apsaugos rekomendacijų, t. y., atlikus prevencinį patikrinimą, iš karto nuspręsta, kad pareiškėjas pažeidė BDAR reikalavimus. Inspekcija nemotyvavo, dėl kokios priežasties pareiškėjas turėtų nevykdyti norminio teisės akto, nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybę, siekdamas surinkti informaciją dėl Aprašo priėmimo aplinkybių ir jų taikymo. Sprendimas ne tik pažeidžia lygiateisiškumo principą, tačiau yra neteisėtas.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, taip pat panaikino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties dalį, kuria buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.
6. Teismas iš byloje pateiktos medžiagos, be kita ko, nustatė, kad:
6.1. Inspekcija 2020 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 2R-1911(2.14.) informavo pareiškėją apie atliekamą planinį patikrinimą ir pateikė užpildyti klausimyną, kuriuo siekė nustatyti, ar ugdymo įstaiga tinkamai tvarko asmenų duomenis, susijusius su vaikų nelankymo priežastimis. 2020 m. birželio 8 d. pareiškėjas pateikė užpildytą klausimyną Inspekcijai.
6.2. Inspekcija, išnagrinėjusi minėtą klausimyną, Sprendimu pateikė pareiškėjui šiuos nurodymus: 1) iš vaiko tėvų (globėjų) nerinkti dokumentų, pagrindžiančių vaiko Darželio nelankymo priežastį tikslu apskaičiuoti mokėtino mokesčio už ugdymo įstaigą dydį; 2) patikslinti veiklos įrašus tvarkomų duomenų apimties klausimu, atsižvelgiant į Sprendime padarytas išvadas dėl galimų šiais tikslais tvarkyti asmens duomenų apimties; 3) apie nurodymų įvykdymą informuoti Inspekciją ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 20 d., pateikiant tai patvirtinančius įrodymus. Sprendime Inspekcija taip pat nurodė, kad, neįvykdžius nurodymų per nustatytą terminą ir nepateikus Inspekcijai motyvuotų paaiškinimų, bus laikoma, jog Darželis atsisakė įvykdyti nurodymus. Nurodyta, kad, vadovaujantis BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punktu, už Inspekcijos nurodymų nevykdymą, gali būti skiriama administracinė bauda.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ir
BDAR nuostatas, pirmiausiai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju itin aktualus duomenų kiekio mažinimo principas, kuris nustato, jog tvarkomi asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (BDAR 5 str. 1 d. c p.). Šis principas apriboja tvarkomų duomenų apimtį. Tvarkomi asmens duomenys turi būti ne pernelyg didelės apimties, atsižvelgiant į nustatytus tikslus. Visi asmens duomenys, kurie nėra reikalingi tam tikram tikslui, neturi būti renkami arba toliau tvarkomi. Duomenų valdytojai turėtų siekti nustatyti kuo mažiau duomenų apie kiekvieną asmenį, kurių reikia, kad būtų tinkamai įgyvendintas jų tikslas.
8. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl to, kad Inspekcija nepagrįstai įpareigojo nevykdyti Aprašo, kuris pareiškėjui yra privalomas, galiojantis ir nei vienas jo punktas nėra panaikintas, teismas nurodė, jog sutinka su pareiškėjo argumentu, kad Taryba yra subjektas, galintis priimti norminius teisės aktus, šiuo atveju Aprašą, kuris yra privalomas pareiškėjui ir kitoms ugdymo įstaigoms. Teismas, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl BDAR tiesioginio taikymo, nurodė, kad, šiuo atveju užtikrinant tinkamą asmenų duomenų apsaugą, pirmenybė turėtų būti taikoma BDAR, o ne Aprašo nuostatomis. Teismo vertinimu, atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad Aprašo 11.2 punkte išvardintos lopšelio-darželio nelankymo priežastys, kurioms esant nemokamas mokestis už vaiko maitinimą, pažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose įtvirtintus tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principus. Be to, pareiškėjas skunde nepagrįstai teigė, kad Sprendimu jis buvo įpareigotas visiškai nevykdyti Aprašo visa apimtimi. Sprendimu Inspekcija nustatė, kad tik Aprašo 11.2 punkte įtvirtinta nuostata pažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, tačiau kitų Aprašo nuostatų ar jų galimų pažeidimų BDAR atžvilgiu nebuvo nagrinėta. Teismas pažymėjo, kad Inspekcija Sprendime nevertino, kokie teisės aktai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (šiuo atveju BDAR), o tik nustatė, jog asmens duomenų tvarkymas pagal Aprašo 11.2 punktą pažeidžia BDAR nuostatas.
9. Teismas pažymėjo, kad Inspekcija nenurodė, jog atitinkamos Aprašo nuostatos yra negaliojančios. Teismas tai vertino kaip subjektyvią pareiškėjo nuomonę ir padarė išvadą, kad tvarkomi ir renkami duomenys neturi būti didelės apimties ir renkami tik tam tikslui įgyvendinti. Teismas sutiko su atsakovo Sprendime padaryta išvada, kad duomenų apie tėvų (globėjų) darbovietę, apie tai, jog vaikas lankėsi ir kada lankėsi gydymo įstaigoje, rinkimas ir tvarkymas yra perteklinis ir neproporcingas siekiamam tikslui įgyvendinti. Teismas pabrėžė, kad nors Inspekcija nebuvo nustačiusi jokio konkretaus diskriminavimo atvejo, kai pareiškėjo darbuotojai diskriminavo vaiką ir (ar) tėvą (globėją) dėl užimamų pareigų, tačiau šiuo Sprendimu bus užkirstas kelias bet kokioms diskriminacijos apraiškoms ateityje.
10. Teismas vertino kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad, nesilaikant Aprašo nuostatų, kiltų atsakomybė ugdymo įstaigos vadovui. Aprašo 11.2 punkto nesilaikymas nebūtų laikomas pažeidimu, kadangi Inspekcija nustatė, jog pareiškėjas, pagal Aprašo 11.2 punktą tvarkydamas vaiko tėvų (globėjų) darbovietės duomenis ar informaciją, kada vaikas buvo apsilankęs gydymo įstaigoje, pažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą. Teismas nurodė, kad BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose įvirtinų principų nesilaikymas būtų laikomas pažeidimu, už tai ugdymo įstaigos vadovui galbūt ir galėtų kilti atsakomybė.
11. Pasisakydamas dėl skundo argumento, kad buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, teismas nurodė, jog atsakovas atliko patikrinimą pagal Inspekcijos direktoriaus 2020 m. sausio 24 d. patvirtintą Inspekcijos 2020 metų prevencinių patikrinimų planą, todėl Sprendimas priimtas pagrįstai.
12. Teismas pažymėjo, kad iš skundžiamo Sprendimo rezoliucinės dalies matyti, jog, neįvykdžius nurodymų nustatytu terminu ir nepateikus Inspekcijai motyvuotų paaiškinimų, bus laikoma, kad lopšelis-darželis atsisakė įvykdyti nurodymus. Vadovaujantis BDAR 83 straipsnio
5 dalies e punktu, už Inspekcijos nurodymų nevykdymą gali būti skiriama administracinė bauda. Tačiau Inspekcija nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos, o tik įspėjo, kad, Darželiui nevykdant nustatytų nurodymų, gali būti pradėta administracinio nusižengimo teisena. Atitinkamai teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo.
13. Įvertinęs Sprendimo turinį, teismas sprendė, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl teismas nenustatė teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Inspekcijos Sprendimą.
14. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones.
III.
15. Pareiškėjas Darželis apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė šiuos argumentus:
16.1. Pareiškėjas pakartojo skundo, teikto pirmosios instancijos teismui argumentus, susijusius su Tarybos kompetencija priimti norminius teisės aktus, neužfiksuotais diskriminacinio pobūdžio veiksmais ugdymo įstaigoje. Pareiškėjas nurodė, kad buvo nesuprantama, kokioms diskriminacijos apraiškoms siekiama užkirsti kelią Inspekcijos priimtu Sprendimu, kodėl tik du Vilniaus lopšeliai-darželiai privalo nevykdyti Aprašo reikalavimų. Teigė, kad teismas nenurodė pakankamų argumentų bei motyvų, sudarančių pagrindą atmesti Darželio skundą, neįsigilino į ginčo esmę, Aprašo tvirtinimo aplinkybes, į teisinį reglamentavimą, taikė bei aiškino teisės aktus itin formaliai, nevertino visų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų.
16.2. Pareiškėjas nesutiko su teismo išvada, kad Aprašo nuostatos pažeidžia BDAR, todėl Darželis neturėtų rinkti asmens duomenų, pagrindžiančių vaikų nelankymo priežastis. Teismas netinkamai interpretavo BDAR ir Lietuvos teisės aktų konkurenciją. BDAR yra aukštesnės galios teisės aktas, tačiau jis nekonkuruoja su nacionaline teise, nes BDAR nenustato asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, taip pat nenustato, kokius duomenis konkrečiu atveju galima tvarkyti, o kokių negalima. BDAR ši teisė pavesta pačioms Europos Sąjungos valstybėms narėms.
16.3. Pareiškėjas nurodė, kad į Inspekcijos funkcijas nepatenka teisė nuspręsti, ar savivaldybės tarybos priimtas teisės aktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui. Inspekcija gali teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms pasiūlymus dėl teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su žmogaus teisių ir laisvių apsauga tvarkant asmens duomenis pagal Įstatymą. Tiek pareiškėjas, tiek Vilniaus miesto savivaldybė savo procesiniuose dokumentuose kėlė šį klausimą, tačiau teismas sprendime dėl to nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcijos vaidmuo yra teikti rekomendacijas, dalyvauti teisėkūros procese, teikti pastabas, priežiūros institucija savo sprendime turėjo nurodyti Aprašo trūkumus, bet ne konstatuoti, kad lopšeliai-darželiai neturėtų laikytis Apraše nustatyto reguliavimo. Inspekcija viršijo kompetencijos ribas – nors teismo sprendime nurodyta, kad Inspekcija nepasisakė dėl Aprašo prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams, tačiau, įpareigodama nerinkti Apraše nurodytų duomenų, Inspekcija iš esmės įpareigojo nevykdyti Aprašo normų.
16.4. Pareiškėjas nesutiko su teismo argumentais, kad duomenų apie tėvų (globėjų) darbovietę, taip pat duomenų, ar vaikas lankėsi ir kada lankėsi gydymo įstaigoje, rinkimas ir tvarkymas yra perteklinis ir neproporcingas siekiamam tikslui įgyvendinti. Darboviečių ar tėvų (globėjų) pateikti raštai yra privalomi ir pagristai prašomi siekiant nustatyti, ar vaikas nelanko ugdymo įstaigos dėl tėvų (globėjų) darbo aplinkybių. Reikalavimas rinkti duomenis dėl ugdymo įstaigos nelankymo buvo įtrauktas siekiant išvengti vaikų ir (ar) tėvų (globėjų) piktnaudžiavimo. Nebuvo pažeistas duomenų kiekio mažinimo principas, nes tvarkomi asmens duomenys buvo adekvatūs, pagrindžiantys, dėl kokių priežasčių tokius duomenis prašoma pateikti.
16.5. Pareiškėjo vertinimu, ši byla reikšminga nustatant BDAR ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų tvarkyti asmens duomenis santykį. BDAR įtvirtina, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas, jeigu duomenų valdytojas vadovaujasi teisės aktų nuostatomis, kuriose įtvirtintos duomenų valdytojui taikomos teisinės prievolės. Nagrinėjamu atveju nebuvo ginčo, kad Apraše įtvirtintos atitinkamos teisinės prievolės, jos taikomos duomenų valdytojui, kuris tvarko duomenis tik ta apimtimi, kuri nustatyta teisinėje prievolėje. Taigi, pareiškėjas laikėsi
BDAR įtvirtintos teisėto duomenų tvarkymo sąlygos. Pareiškėjo įsitikinimu, duomenų kiekio mažinimo principas ar tikslo apribojimo principas gali būti taikomas tik tiems asmens duomenims, kuriems tvarkyti gali daryti įtaką duomenų valdytojas, t. y. duomenų valdytojas gali nuspręsti, ar tokius duomenis tvarkyti, ar ne. Kai duomenų tvarkymas yra numatytas teisės aktuose, duomenų valdytojas negali pasirinkti tvarkomų duomenų apimties, todėl negali pažeisti ir duomenų kiekio mažinimo ar tikslo apribojimo principų. Pareiškėjo manymu, tikslai buvo teisėti, galiojantys, aiškiai apibrėžti. Duomenų kiekio mažinimo ir tikslo apribojimo principai negali būti aiškinami tokiu būdu, kad paneigtų pačią teisinę prievolę, kurioje pažodžiui yra įtvirtinti tvarkomi duomenys. Toks teisės aiškinimas yra ypač pavojingas ir reikšmingas visiems duomenų valdytojams (ne tik pareiškėjui), kurie vykdo teisės aktuose įtvirtinus reikalavimus. Duomenų valdytojai atsiduria situacijoje, kai priežiūros institucijoms (tiek Inspekcijai, tiek kitoms institucijoms, kurios vykdo nacionalinių teisės aktų laikymosi priežiūrą) vykdant kontrolę, duomenų valdytojas rizikuoja, jog bus taikomos poveikio priemonės arba dėl BDAR pažeidimo, arba dėl nacionalinių teisės aktų pažeidimų. BDAR
5 straipsnyje įtvirtinti principai negali būti aiškinami vienodai esant situacijai, kai pats duomenų valdytojas sprendžia dėl duomenų tvarkymo tikslų ir apimties, ir esant situacijai, kai teisės aktai nustato tikslus ir apimtį.
16.6. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija turėtų kvestionuoti ne duomenų valdytojo veiksmus tinkamai vykdant nacionalinių teisės aktų reikalavimus, o tų pačių teisės aktų teisėtumą. Byloje nebuvo ginčo, kad Aprašo nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus.
16.7. Pareiškėjas teigė, kad, nepanaikinus teismo sprendimo, tėvams (globėjams) paliekama teisė iš esmės bet kokiam laikotarpiui nevežti vaiko į ugdymo įstaigą, nurodant tik tai, kad vaikas sirgo arba tėvai (globėjai) atostogavo. Tokiu atveju Darželis neturės teisinio pagrindo patikrinti, ar vaikas būtent dėl šių priežasčių nelankė ugdymo įstaigos. Tokiu būdu nukentės ir viešasis interesas, iškils pavojus švietimo įstaigos lopšelio-darželio lėšoms, kadangi tuo atveju, kai tėvai (globėjai) Aprašo nustatyta tvarka pateikia dokumentus, įrodančius, jog vaikas dėl pateisinamų priežasčių nelankė ugdymo įstaigos, nemokamas mokestis už maitinimą. Nei teismo sprendime, nei Inspekcijos Sprendime nėra nurodyta, kokiomis priemonėmis Darželis turi patikrinti, dėl kokių priežasčių vaikas nesimokė švietimo įstaigoje. Vienintelis dokumentas – pažyma, įrodanti vaiko ligą ir (ar) pažyma iš darbovietės, jog tėvai (globėjai) atostogavo. Priimant Sprendimą nebuvo atsižvelgta į ugdymo įstaigą lankančių vaikų gerovę, sveikatą, susiklosčiusias faktines aplinkybes, dėl kurių Apraše numatytais atvejais buvo prašoma pateikti nelankymo priežastį pagrindžiančius dokumentus.
16.8. Darželis vykdė Vilniaus miesto savivaldybės priimtus teisės aktus, o BDAR nėra reglamentuotas draudimas vykdyti savivaldybės priimtuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Todėl negalėjo būti taikomos poveikio priemonės ir pateikiami privalomieji nurodymai dėl nacionalinių teisės aktų vykdymo, kuriuose įtvirtintos pareigos lopšeliui-darželiui.
16.9. Pareiškėjo vertinimu, teismas tik deklaratyviai ir formaliai konstatavo, kad sutinka su atsakovo pozicija dėl Aprašo prieštaravimo BDAR, tačiau nemotyvavo, kokiu pagrindu buvo atmestas pareiškėjo skundas. Vien tai, kad BDAR yra aukštesnės galios teisės aktas nei Aprašas, nesudarė pagrindo teigti, jog pareiškėjas pažeidė BDAR reikalavimus, o Sprendimas yra teisėtas ir pagristas. Teismas neatsižvelgė į Aprašo priėmimo aplinkybes, kilsiančias spragas dėl renkamos informacijos, iš esmės vadovavosi tik atsakovo nuomone, perrašė atsiliepimo į skundą teiginius, plačiau nepateikdamas pozicijos, ar Inspekcijos Sprendimas yra pagristas ir teisėtas. Teismo sprendimas paremtas tik atsakovo pozicija, itin selektyviai remiantis teisės aktais, o pareiškėjo argumentai nebuvo įvertinti arba įvertinti itin neobjektyviai, neišsamiai, paneigiant tinkamą teisės aktų taikymą.
16.10. Pareiškėjas prašė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais byloje reikšmingais klausimais: 1) ar BDAR 6 straipsnio 1 dalies
c punktas (tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė) turi būti aiškinamas tokiu būdu, jog duomenų valdytojas, vykdydamas nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintą teisinę prievolę, privalo įvertinti tokios teisinės prievolės teisėtumą, pagrįstumą ir atitiktį BDAR 5 straipsnyje įtvirtintiems principams; 2) ar BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintas duomenų kiekio mažinimo principas ir BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintas tikslo apribojimo principas gali paneigti duomenų tvarkymo teisėtumą, kuris visiškai atitinka
BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą teisėto duomenų tvarkymo sąlygą ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintą teisinę prievolę; 3) ar BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintas duomenų kiekio mažinimo principas ir BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintas tikslo apribojimo principas turi būti aiškinami tokiu būdu, kad priežiūros institucija turi teisę kvestionuoti duomenų tvarkymo operacijas, kurios visiškai atitinka nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas teisines prievoles, kai duomenys tvarkomis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu; 4) ar BDAR 5 straipsnyje įtvirtinti duomenų tvarkymo principai taikomi ne tik duomenų valdytojams, bet ir teisėkūros subjektams, kurie nustato duomenų tvarkymo tikslus, tvarkomus duomenis ir kt.;
5) jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą yra teigiamas, ar duomenų valdytojas privalo įvertinti visų nacionalinių teisės aktų (įskaitant ir įstatymų bei individualių teisės aktų) atitiktį BDAR 5 straipsnyje įtvirtintiems principams; 6) jeigu atsakymas į antrąjį klausimą yra teigiamas, ar priežiūros institucija ir ginčą nagrinėjantis teismas gali konstatuoti BDAR 5 straipsnio pažeidimą, jeigu nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinta teisinė prievolė yra galiojanti, yra taikoma kitiems duomenų valdytojams ir atitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą teisinę prievolę; 7) jeigu atsakymas į šeštą klausimą yra teigiamas, ar gali kilti neigiamos pasekmės duomenų valdytojui, kuris pažeidė
BDAR 5 straipsnyje įtvirtintus principus, tačiau tinkamai laikėsi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos teisinės prievolės, kuri reglamentuoja duomenų tvarkymą.
17. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti, atsiliepime rėmėsi šiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išnagrinėjus ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą. Atsakovo manymu, teismas įvertino visus pateiktus įrodymus ir dėl jų pasisakė.
17.2. BDAR 5 straipsnyje įtvirtinti asmens duomenų tvarkymo principai, kuriuos turi atitikti duomenų valdytojo atliekamas asmens duomenų tvarkymas, taip pat BDAR 6 straipsnio 1 dalyje ir
9 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos konkrečios sąlygos, kurioms esant asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas. Nei Įstatyme, nei BDAR nenustatė Inspekcijos įgaliojimų imtis taisomųjų veiksmų ribojimų vien dėl to, kad konkrečių asmens duomenų tvarkymas atskirais aspektais (atskirais duomenų tvarkymo etapais) yra susijęs su nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinta tokių asmens duomenų tvarkymo teisine prievole (BDAR 6 str. 1 d. c p.). Inspekcija neturėjo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo atliekamas asmens duomenų tvarkymas (rinkimas) yra teisėtas ir atitinkantis
BDAR įtvirtintus asmens duomenų tvarkymo principus vien dėl to, kad toks duomenų tvarkymas įtvirtintas teisės akte (Apraše).
17.3. Inspekcija Sprendime nekonstatavo, kad Aprašas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (šiuo atveju BDAR), o nustatė, kad pareiškėjo atliekamas asmens duomenų tvarkymas neatitinka BDAR įtvirtintų tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principų. Atsakovas
2020 m. sausio 6 d. kreipėsi į Tarybą su siūlymu atlikti pakeitimus Apraše, iš jo išbraukiant nuostatas dėl dokumentų, įrodančių vaikų ugdymo įstaigos nelankymo priežastį, rinkimo (tvarkymo), kaip neatitinkančias BDAR įtvirtinto teisinio reguliavimo. Inspekcija neturėjo įgaliojimų įpareigoti Tarybą pakeisti Aprašą.
17.4. Nors pareiškėjas nurodė priežastis, kodėl buvo būtina gauti tėvų (globėjų) duomenis apie darbovietę, apsilankymus gydymo įstaigoje ir kt., tačiau Darželis renka informaciją apie tėvų (globėjų) darbovietę, faktą, kad vaikas lankėsi ir kada lankėsi gydymo įstaigoje, dėl to, kad apskaičiuotų mokestį už maitinimąsi. Nesuprantama, kodėl šis mokestis negali būti apskaičiuojamas, gavus informaciją apie tai, kad vaikas nelankys lopšelio-darželio, kodėl yra svarbu gauti gydytojo pažymą ir nustatyti, ar vaikas ugdymo įstaigos nelanko dėl ligos ar dėl kitų priežasčių.
17.5. Atsakovo vertinimu, aplinkybė, kad su pateiktais duomenimis galėjo susipažinti itin siauras ratas asmenų, nereiškia, jog dėl tėvų (globėjų) darbovietės tėvai (globėjai) ar jų vaikai (globotiniai) nepatirs diskriminacijos. Taip pat aplinkybė, jog tikrinimo metu nebuvo nustatyti faktai, kad pareiškėjo darbuotojai diskriminavo vaikus ar jų tėvus (globėjus), nereiškia, kad asmenys negalėtų būti diskriminuojami ateityje. Atsakovas teigė, kad tokia informacija kaip darbovietė ir užimamos pareigos gali turėti įtakos tam tikroms diskriminacijos apraiškoms.
17.6. Dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo atsakovas pažymėjo, kad tikrinimas buvo atliktas pagal Inspekcijos direktoriaus patvirtintą Inspekcijos 2020 metų prevencinių patikrinimų planą, todėl ir Sprendimas buvo priimtas tik dėl Darželio. Inspekcija neturėjo pagrindo priimti sprendimų ir teikti nurodymų dėl kitų Vilniaus mieste esančių ugdymo įstaigų. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, sprendimą galėjo priimti tik dėl pareiškėjo. Vien apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad teismo sprendimas ir jo motyvai neatitinka pareiškėjo pozicijos, savaime nereiškia, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės rėmėsi tik bendro pobūdžio samprotavimais. Teismas sprendime ne tik nurodė, kad Inspekcijos Sprendime nurodytus teiginius pripažįsta pagristais ir jiems pritaria, bet išdėstė ir savo poziciją bei argumentus.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį tenkinti, nurodė šiuos argumentus:
18.1. BDAR nekonkuruoja su nacionaline teise, valstybės narės gali priimti specializuotus teisės aktus, kurie nustatytų aiškesnį reglamentavimą, sureguliuotų sritis, kuriose trūksta aiškumo. Tai buvo padaryta Aprašu, kuris yra galiojantis, jo nuostatos nebuvo panaikintos, todėl pareiškėjui privalomos visa apimtimi. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas pažeidžiant konstitucinį lygiateisiškumo principą – modeliuojama situacija, kai tik du Vilniaus mieste esantys darželiai privalo nevykdyti Aprašo 11.2.2 ir 11.2.11 punktų, tuo tarpu kitos ugdymo įstaigos ir toliau rinks duomenis dėl vaikų nelankymo priežasčių. Sprendime nevertinti itin svarbūs pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentai (Aprašo nuostatų priėmimo kilmė ir taikymo būtinumas; kokiu būdu pareiškėjui reikia identifikuoti, kad vaikas nelankė ugdymo įstaigos dėl ligos ar tėvų atostogų, jei negali prašyti šias aplinkybes patvirtinančių duomenų; kaip Aprašo nuostatos bus taikomos kitiems
lopšeliams-darželiams Vilniaus mieste ir kt.).
18.2. Teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėją nesilaikyti Aprašo nuostatų, kurios prieštarauja BDAR reikalavimams. Aprašo nuostatos buvo galiojančios, todėl privalomos pareiškėjui. Darželio direktoriui, nevykdžiusiam Aprašo, gali būti taikoma atsakomybė, kadangi vadovas pažeistų nustatytą vidaus tvarką. Darželio vadovo pareigoms taikomi aukštesni negu vidutiniai rūpestingumo, dėmesingumo, atidumo bei apdairumo standartai, vadovas, turėdamas diskrecijos laisvę priimti sprendimus, susijusius su vadovaujamos įstaigos veikla, taip pat ir susijusius su ugdymo įstaigos finansais, nesilaikydamas jam keliamų konkrečių elgesio reikalavimų, taip kartu pažeisdamas bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nesilaikydamas Aprašo nuostatų ir vykdydamas galbūt neteisėtą Sprendimą, būtų patrauktas atsakomybėn. Vien dėl šios priežasties sprendimas turėtų būti panaikintas.
18.3. Teismas nepasisakė dėl Aprašo normų priėmimo kilmės – Aprašo nuostatos dėl informacijos vaiko ugdymo įstaigos nelankymo priežasčiai pagrįsti reglamentuotos siekiant išvengti nepagrįsto Darželio turimų lėšų švaistymo, tausoti turimas finansines lėšas, siekiant užtikrinti vaikų teises į švietimą, sveikatą, sveiką aplinką ir tinkamą sveikatos priežiūrą. Nepanaikinus sprendimo, pareiškėjui iš esmės bus atimta teisė objektyviai įvertinti, ar vaikas dėl pateisinamos priežasties nelankė ugdymo įstaigos ir kaip turi būti skaičiuojamas mokestis už vaiko maitinimą. Taigi, palikus galioti skundžiamą teismo sprendimą, ne tik bus nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė BDAR reikalavimus, tačiau bus ribojama ir vaiko teisė į švietimą, tinkamą sveikatos priežiūrą, nebus užtikrinamas Darželio tinkamas finansų tausojimas. Teismas turėtų pasisakyti, kokiu būdu pareiškėjas turi teisę patikrinti, ar iš tiesų vaikas nelankė ugdymo įstaigos dėl ligos ar tėvų atostogų, jei negali reikalauti pateikti pažymos dėl ligos (vaikui sergant ilgiau nei 10 darbo dienų) ar dėl tėvų atostogų. Nesutiko taip pat su teismo sprendimo argumentu, kad iš tėvų darbovietės negali būti renkamos pažymos, nes vaikas ar tėvai (globėjai) gali būti diskriminuojami. Darželyje nebuvo užfiksuotų diskriminavimo atvejų dėl tėvų profesijos, todėl nebuvo pagrindo teigti, jog reikia užkirsti kelią diskriminacijai, jeigu jos nėra ugdymo įstaigoje. Be to, tėvai (globėjai), prieš pateikdami pažymą į ugdymo įstaigą, gali nuasmeninti užimamas pareigas savo darbovietėje ir tokiu būdu apskritai bus užkirstas kelias galimiems diskriminavimo atvejams ugdymo įstaigoje ateityje. Teismas nepagrįstai sprendė, kad duomenų apie tėvų (globėjų) darbovietę, duomenų, jog vaikas lankėsi ir kada lankėsi gydymo įstaigoje, rinkimas ir tvarkymas yra perteklinis ir neproporcingas siekiamam tikslui įgyvendinti, nes tik tokiu būdu pareiškėjas gali įvertinti, ar iš tikrųjų vaikas nelankė ugdymo įstaigos dėl ligos ar tėvų atostogų.
18.4. Teismas nepasisakė, kad, atlikus prevencinį patikrinimą, iš karto nuspręsta, jog pareiškėjas pažeidė BDAR reikalavimus, įpareigojama įvykdyti reikalavimus, kurių pareiškėjas objektyviai negali įgyvendinti (iš esmės reikalaujama pažeisti Aprašo nuostatas). Inspekcija nemotyvavo, dėl kokios priežasties pareiškėjas, rinkdamas įrodymus, turėtų nevykdyti norminio teisės akto, nebuvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę surinkti informaciją dėl Aprašo priėmimo aplinkybių ir jų taikymo, t. y. sprendimas priimtas neįvertinus esančios faktinės situacijos, buvo pateikta tik subjektyvi, nemotyvuota Inspekcijos nuomonė.
18.5. Teismo sprendimo motyvai – neišsamūs, neatsakyta į pagrindinius (esminius)
BDAR taikymo teisinius aspektus, iš esmės teismas tik pakartojo atsakovo pateiktus argumentus. Teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakė dėl esminių trečiojo suinteresuoto asmens nurodytų argumentų ir padarė neteisingas išvadas.
IV.
19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-44-789/2022 pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – patenkino pareiškėjo skundą bei panaikino Inspekcijos Sprendimą.
20. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pritarė pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems argumentams, kad BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte numatytas duomenų kiekio mažinimo principas apriboja duomenų, kurie tvarkomi, apimtį ir tuo pačiu įpareigoja, kad tvarkomi asmens duomenys turi būti ne pernelyg didelės apimties, atsižvelgiant į nustatytus tikslus, visi asmens duomenys, kurie nėra reikalingi tam tikram tikslui, neturi būti renkami ir (arba) toliau tvarkomi.
21. Teismas nurodė, kad byloje buvo nustatyta, jog Inspekcija informavo pareiškėją apie atliekamą planinį patikrinimą ir pateikė užpildyti Asmens duomenų, tvarkomų ugdymo įstaigos nelankymo priežastims pagrįsti, apimties patikrinimo kontrolinį klausimyną (toliau – ir klausimynas). Inspekcija siekė nustatyti, ar ugdymo įstaiga tinkamai tvarko asmenų duomenis, susijusius su vaikų nelankymo priežastimis. 2020 m. birželio 8 d. pareiškėjas pateikė Inspekcijai užpildytą klausimyną, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas prašo vaiko tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą pateikti rašytinį pateisinimą ar kitą patvirtinantį dokumentą dėl praleistų ugdymo dienų, siekiant pateisinti nelankytas vaiko dienas ir apskaičiuoti mokėtiną mokestį už lopšelį-darželį. Pagal klausimyne pateiktą informaciją, tokius asmens duomenų tvarkymo veiksmus pareiškėjas atlieka vadovaudamasis Aprašu (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 1-420 redakcija), o duomenų tvarkymo būtinybė grindžiama siekiu nustatyti asmenis, kurie pateikia rašytinį pateisinimą, įvertinti tokio paaiškinimo pagrįstumą ir apskaičiuoti mokestį už lopšelį-darželį pagal Apraše nustatytą tvarką. Taigi, byloje nebuvo ginčo dėl to, kad Darželis, vadovaudamasis Aprašu, tvarko asmens (vaiko ir (ar) vaiko tėvų globėjų) duomenis, pagrindžiančius ugdymo įstaigos nelankymo priežastis.
22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aptaręs Apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą, akcentavo, kad minėtame teisės akte nurodyti tam tikri atvejai (be kita ko, jei vaikas serga daugiau nei 10 kalendorinių dienų, jei vaikas nelanko ugdymo įstaigos dėl tėvų (globėjų) kasmetinių ar nemokamų atostogų, darbo pagal kintantį darbo grafiką ar nuotoliniu būdu), kai turi būti pateikiami dokumentai vaiko ugdymo įstaigos nelankymo priežastims pagrįsti tam, kad būtų atleidžiama nuo mokesčio už vaiko maitinimą mokėjimo. Atsakovas, įvertinęs Aprašo 11.2 punkto nuostatas, Sprendime priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, siekdamas apskaičiuoti mokėtino mokesčio už lopšelio-darželio lankymą dydį, tvarko šiuos asmens duomenis: tėvų (globėjų) vardą, pavardę, vaiko vardą ir pavardę, gimimo datą, vaiko nelankymo datą (laikotarpį), grupę, nelankymo priežastį, taip pat tam tikrais Apraše numatytais atvejais – ugdymo įstaigos nelankymo priežastį patvirtinančius įrodymus (apsilankymo pas gydytoją faktą iš www.esveikata.lt sistemos, kai vaikas serga daugiau kaip 10 kalendorinių dienų, tam tikrus dokumentus iš tėvų (globėjų) darboviečių). Inspekcija vertino, jog tokiais atvejais tvarkytinų duomenų apimtis išsiplečia, t. y. yra tvarkomi ir tokie duomenys, kaip tėvų (globėjų) darbovietė, faktas, kad vaikas lankėsi ir kada lankėsi gydymo įstaigoje. Inspekcijos nuomone, papildomų duomenų rinkimas ir tvarkymas yra neproporcingas siekiamam tikslui įgyvendinti, tai yra pertekliniai duomenys, kurie galėtų turėti įtakos tam tikroms vaikų diskriminacijos apraiškoms (pvz., žinant tėvų darbovietes ar užimamas pareigas). Inspekcija nusprendė, kad ugdymo įstaiga turi nutraukti ugdymo įstaigos nelankymo priežastį patvirtinančių įrodymų rinkimą, siekdama apskaičiuoti mokėtiną mokestį už lopšelio-darželio lankymą, kaip pažeidžiantį BDAR įtvirtintus duomenų kiekio mažinimo bei tikslo apribojimo principus, ir Sprendimo 1.1 punktu nurodė Darželiui iš vaiko tėvų (atstovų) nerinkti dokumentų, pagrindžiančių Darželio nelankymo priežastį, siekiant apskaičiuoti mokėtino mokesčio už ugdymo įstaigą dydį.
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nors Inspekcija Sprendime nurodė, kokių duomenų rinkimas buvo vertinamas kaip BDAR 5 straipsnio 1 dalies b (tikslo apribojimo principas) ir c punktų (duomenų kiekio mažinimo principas) pažeidimas (tvarkomi duomenys apie apsilankymo pas gydytoją faktą iš www.esveikata.lt sistemos, kai vaikas serga daugiau kaip 10 kalendorinių dienų, apie tėvų (globėjų) darbovietę), tačiau Sprendimo rezoliucinėje dalyje pateiktas nurodymas pareiškėjui nerinkti dokumentų, pagrindžiančių Darželio nelankymo priežastį, siekiant apskaičiuoti mokėtino mokesčio už ugdymo įstaigą dydį, yra nekonkretus ir neaiškus, t. y. iš pateikto nurodymo negalima daryti vienareikšmiškos išvados, ar pareiškėjas, siekdamas apskaičiuoti mokėtino mokesčio už ugdymo įstaigą dydį, apskritai negali reikalauti iš vaiko tėvų (globėjų) pateikti (parodyti) dokumentus, pagrindžiančius Darželio nelankymo priežastį, ar pareiškėjas apskritai negali jų rinkti ir saugoti, archyvuoti ir pan. Teismas pažymėjo, kad, pagal Aprašo 13 punktą, dokumentai, patvirtinantys lengvatos taikymą, pateikiami įstaigos direktoriui, priimant vaiką į įstaigą, ir pakartotinai teikiami kiekvienų metų rugsėjo pirmą darbo dieną, o dokumentai apie vėliau atsiradusią teisę į lengvatą – visomis darbo dienomis. Aprašo 14 punkte nustatyta, kad lengvata taikoma pateikus prašymą bei dokumentus, patvirtinančius teisę į lengvatą, nuo kito mėnesio 1 dienos; apie trūkstamus dokumentus ir jų pateikimo terminą įstaigos vadovas tėvus (globėjus) raštu informuoja per 3 darbo dienas. Taigi, šiomis Aprašo nuostatomis reglamentuotas dokumentų pateikimas atitinkamiems kompetentingiems asmenims, tačiau jomis nėra nustatyta, kokiu būdu vyksta šių dokumentų pateikimas (parodymu kompetentingam asmeniui, dokumento originalo ar kopijos perdavimu ir pan.) ir kaip šie dokumentai yra tvarkomi juos pateikus (susipažinus su dokumentu pažymint tam tikrus duomenis atitinkamame dokumente, surenkant dokumentus ir juos saugant ir pan.). Minėtas teisinis reguliavimas taip pat patvirtino, kad iš ginčijamo Sprendimo nėra aišku, kokia konkretūs Darželio veiksmai, jam taikant Aprašo nuostatas, neatitinka BDAR reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad ginčijama Inspekcijos Sprendimo dalis, kuria nustatyta, kad Darželis pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, yra nemotyvuota, nes nėra aišku, kokiais veiksmais yra padarytas pažeidimas ir kokia Sprendimo
1.1 punkte suformuluoto nurodymo įvykdymo apimtis.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas Sprendime nustatė, jog pareiškėjas iš esmės įgyvendina jam, kaip duomenų valdytojui, BDAR 30 straipsnyje keliamą pareigą tvarkyti veiklos įrašus Darželio nelankymo priežastims pagrįsti. Atsakovas, nustatęs BDAR duomenų kiekio mažinimo bei tikslo apribojimo principų pažeidimus, tvarkant perteklinius asmens duomenis, Sprendimo 1.2 punkte nurodė Darželiui patikslinti veiklos įrašus tvarkomų duomenų apimties klausimu, atsižvelgiant į Inspekcijos Sprendime padarytas išvadas dėl galimų šiais tikslais tvarkyti duomenų apimties. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šis atsakovo nurodymas galėtų būti įvykdytas tik tada, jei būtų aiškiai nurodyta, kokie konkretūs pareiškėjo veiksmai ir kokia apimtimi pažeidžia BDAR reikalavimus. Tačiau teismas pabrėžė, kad nėra aišku, kokiais veiksmais yra padarytas pažeidimas ir kokia Sprendimo 1.1 punkte suformuluoto nurodymo įvykdymo apimtis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui nurodyta patikslinti veiklos įrašus tvarkomų duomenų apimties klausimu, ir Sprendimo 1.2 punkte įtvirtintas nurodymas pripažintini nepagrįstais.
25. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimo motyvacijos trūkumai yra esminiai. Iš Sprendime nurodytų aplinkybių ir jų vertinimo nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas pažeidė atitinkamus BDAR reikalavimus, ypač atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punktu, už Inspekcijos nurodymų nevykdymą pareiškėjui gali būti skiriama administracinė bauda. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nustatyti esminiai Sprendimo motyvacijos trūkumai sudaro pagrindą panaikinti Sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir pripažinęs jį pagrįstu ir teisėtu, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti.
26. Atsakydamas į pareiškėjo prašymą kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą jo nurodytais klausimais, teismas nurodė, jog pareiškėjas šį prašymą grindė tuo, kad BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktai, taikant ir BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktą, negali būti aiškinami tokiu būdu, kad duomenų kiekio mažinimo ir tikslo apribojimo principai paneigtų taikomą teisinę prievolę. Teismas nurodė, kad panaikinus atsakovo Sprendimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra pagrindo spręsti pareiškėjo prašymą kreiptis į ESTT.
27. Taip pat teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo
3 d. nutartimi buvo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdyti Inspekcijos Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo sprendimu pareiškėjo skundas patenkintas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 10 dalį, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) patenkinamas, taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.
V.
28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-74-629/2022 patenkino atsakovo Inspekcijos prašymą atnaujinti procesą, administracinėje byloje Nr. A-44-789/2022 pagal pareiškėjo Vilniaus
lopšelio-darželio „Vieversys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo
2021 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Vieversys“ skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybė) dėl sprendimo panaikinimo.
29. Teismas nurodė, kad atsakovas prašymą atnaujinti procesą grindė tuo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs dvi analogiškas bylas priėmė skirtingus sprendimus – vienoje byloje tenkino darželio apeliacinį skundą (administracinė byla Nr. A-44-789/2022), kitoje analogiškoje byloje apeliacinis skundas buvo atmestas (administracinė byla Nr. A-222-261/2022). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad susidarė situacija, jog Inspekcija, atlikusi patikrinimus darželiuose, priėmė iš esmės tapačius sprendimus, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esant tam pačiam bylos nagrinėjimo dalykui ir vertindamas tas pačias faktines aplinkybes, aiškindamas tų pačių teisės normų taikymo klausimus, administracinėse bylose priėmė skirtingus sprendimus. Teismas pažymėjo, kad tiek nagrinėjamoje administracinėje byloje, tiek minėtoje administracinėje byloje yra aktualūs tie patys ginčo santykius reguliuojantys teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 156 straipsnio 10 ir
12 punktais, 2022 m. birželio 22 d. nutartimi atnaujino procesą administracinėje byloje
Nr. A-222-261/2022. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartimi nusprendė bylą perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai.
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžė, kad vienas iš proceso atnaujinimo instituto tikslų yra tai, kad neliktų galioti neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai. Atsižvelgusi į tai, jog administracinėje byloje Nr. A-222-261/2022 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
2022 m. birželio 22 d. nutartimi atnaujino procesą, teisėjų kolegija, įvertinusi prašyme atnaujinti procesą išdėstytus argumentus, byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad procesas ir šioje byloje turi būti atnaujintas, bylą perduodant išplėstinei teisėjų kolegijai.
Išplėstinė teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
VI.
31. Tikrinamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-44-789/2022, priimtas išnagrinėjus ginčą dėl Inspekcijos 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 3R-1130 (2.14.) „Dėl Vilniaus lopšelio-darželio „Vieversys“ tikrinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl šio Sprendimo atmetė. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tikrinamu sprendimu byloje tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino.
33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-74-629/2022 tenkino atsakovo Inspekcijos prašymą atnaujinti procesą, administracinėje byloje Nr. A-44-789/2022 pagal pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Vieversys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Vieversys“ skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybė) dėl sprendimo panaikinimo ir perdavė bylą nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai.
34. ABTĮ 164 straipsnio 2 ir 3 dalys įtvirtina, kad tokiu atveju bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta apeliacinio proceso tvarka, neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties), kuria buvo užbaigtas procesas administracinėje byloje, teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-5093-575/2018 47 p.; išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-3347-629/2019 37 p.; išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-1798-968/2020 42 p.).
35. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties (administracinės bylos Nr. P-74-629/2022), procesas šioje byloje iš esmės buvo atnaujintas visa apimtimi.
36. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).
37. Kaip minėta, administracinėje byloje Nr. A-222-261/2022, kurioje vertintos tos pačios faktines aplinkybės bei aiškintas tų pačių teisės normų taikymo klausimas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartimi taip pat atnaujino procesą ir nusprendė bylą perduoti nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai.
38. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi Reglamento nuostatas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3301-968/2022 padarė išvadą, kad Inspekcija skundžiamame Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, mokėtino mokesčio už vaiko maitinimą lopšelyje-darželyje apskaičiavimo tikslu rinkdamas ugdymo įstaigos nelankymo priežastį patvirtinančius įrodymus, pažeidė BDAR įtvirtintus tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principus.
39. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi asmens duomenų rinkimo tikslą (apskaičiuoti mokestį už vaiko maitinimą lopšelyje-darželyje), šiam tikslui pasiekti pareiškėjo renkamų asmens duomenų apimtį, darė išvadą, kad ugdymo įstaigos nelankymo priežastį patvirtinančių įrodymų rinkimas nėra būtinas nustatytam tikslui, susijusiam su apmokėjimu už vaiko maitinimą lopšelyje-darželyje, pasiekti. Nagrinėjamu atveju asmens duomenų tvarkymo tikslą – apskaičiuoti mokestį už vaiko maitinimą lopšelyje-darželyje – galima pasiekti kitomis priemonėmis, nerenkant perteklinių duomenų, t. y. minėtam tikslui pasiekti būtų pakankama rinkti tik asmens duomenis, būtinus identifikuoti vaiką bei nustatyti įstaigos nelankymo priežastį, neprašant pateikti papildomų duomenų, skirtų ne nustatyti neatvykimo į įstaigą priežastį, o ją pagrįsti. Papildomas duomenų rinkimas, išskyrus pačios nebuvimo įstaigoje priežasties (kuri pateisinama pagal Aprašo 11.2 p. nuostatas) nustatymą, nedaro įtakos mokesčio už maitinimą dydžiui apskaičiuoti, todėl nėra būtinybės šių duomenų rinkti. Tai reiškia, kad toks duomenų rinkimas negali būti laikomas teisėtu BDAR nuostatų prasme.
40. Įvertinus išdėstytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką bei tai, kad Reglamento nuostatos yra tiesiogiai taikomos, darytina išvada, jog pareiškėjas, rinkdamas asmens duomenis, privalėjo vadovautis Reglamento nuostatomis, inter alia Reglamente įtvirtintais tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principais. Šios pareigos nepaneigia ta aplinkybė, kad nacionaliniame norminiame teisės akte (Apraše) nustatytos galbūt Reglamento normoms prieštaraujančios vidaus teisės nuostatos. Kitaip tariant, Apraše nustatyta teisė pareiškėjui tvarkyti tam tikrus asmens duomenis nesudaro pagrindo nepaisyti Reglamento nuostatų, inter alia asmens duomenų tvarkymo principų. Vien ta aplinkybė, kad toks duomenų tvarkymas yra įtvirtintas nacionaliniame norminiame teisės akte (Apraše), per se (pati savaime) nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šis asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas ir atitinka Reglamente įtvirtintus pamatinius asmens duomenų tvarkymo principus.
41. Taigi analogiškoje byloje buvo suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri kaip precedentas taikytina ir nagrinėjamoje byloje.
42. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
43. Vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose. Pabrėžtina, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Nei naujų teismo precedentų kūrimas, nei teismo precedentų argumentavimas (pagrindimas) negali būti tokie valiniai aktai, kurie nėra racionaliai teisiškai motyvuoti. Jokio naujo teismo precedento sukūrimo ar argumentavimo negali lemti atsitiktiniai (teisės atžvilgiu) veiksniai. Iš Konstitucijos išplaukia, kad būtent tokį – tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, atliekamą ir visais atvejais deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamą – bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimą (nukrypimą nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimą) pagal savo kompetenciją turi užtikrinti atitinkamai Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jeigu priimant teismų sprendimus minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų yra nesilaikoma, ne tik yra sudaromos prielaidos nesuderinamumui ir nenuoseklumui bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ir teisės sistemoje atsirasti, ne tik teismų jurisprudencija tampa mažiau prognozuojama, bet ir duodama pagrindo kilti abejonėms, ar atitinkami bendrosios kompetencijos teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo šališki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atžvilgiais subjektyvūs. Konstitucinio Teismo nutarime aptarti iš Konstitucijos kylantys bendrosios kompetencijos teismų veiklos bei tos veiklos teisinio reguliavimo imperatyvai yra mutatis mutandis taikytini ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų veiklai bei jos teisiniam reguliavimui (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
44. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
45. Nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesuponuoja, kad būtų teisinis pagrindas šiuo atveju teisę aiškinti kitaip, nei pagal teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, suformuluotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniame sprendime, priimtame analogiškoje pagal faktines aplinkybes byloje.
46. Atsižvelgiant į tai, kad išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3301-968/2022 padarytos išvados taikytinos ir šioje administracinėje byloje, teisėjų kolegija iš naujo nekartoja minėtoje teismo nutartyje išdėstytų motyvuotų išvadų.
47. Papildomai pasisakytina dėl pareiškėjo apeliacinio skundo prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais: 1) ar BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktas (tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė) turi būti aiškinamas tokiu būdu, jog duomenų valdytojas, vykdydamas nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintą teisinę prievolę, privalo įvertinti tokios teisinės prievolės teisėtumą, pagrįstumą ir atitiktį BDAR 5 straipsnyje įtvirtintiems principams; 2) ar BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintas duomenų kiekio mažinimo principas ir BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintas tikslo apribojimo principas gali paneigti duomenų tvarkymo teisėtumą, kuris visiškai atitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą teisėto duomenų tvarkymo sąlygą ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintą teisinę prievolę; 3) ar BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintas duomenų kiekio mažinimo principas ir BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintas tikslo apribojimo principas turi būti aiškinami tokiu būdu, kad priežiūros institucija turi teisę kvestionuoti duomenų tvarkymo operacijas, kurios visiškai atitinka nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas teisines prievoles, kai duomenys tvarkomis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu; 4) ar BDAR 5 straipsnyje įtvirtinti duomenų tvarkymo principai taikomi ne tik duomenų valdytojams, bet ir teisėkūros subjektams, kurie nustato duomenų tvarkymo tikslus, tvarkomus duomenis ir kt.; 5) jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą yra teigiamas, ar duomenų valdytojas privalo įvertinti visų nacionalinių teisės aktų (įskaitant ir įstatymų bei individualių teisės aktų) atitiktį BDAR 5 straipsnyje įtvirtintiems principams; 6) jeigu atsakymas į antrąjį klausimą yra teigiamas, ar priežiūros institucija ir ginčą nagrinėjantis teismas gali konstatuoti BDAR 5 straipsnio pažeidimą, jeigu nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinta teisinė prievolė yra galiojanti, yra taikoma kitiems duomenų valdytojams ir atitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą teisinę prievolę; 7) jeigu atsakymas į šeštą klausimą yra teigiamas, ar gali kilti neigiamos pasekmės duomenų valdytojui, kuris pažeidė BDAR 5 straipsnyje įtvirtintus principus, tačiau tinkamai laikėsi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos teisinės prievolės, kuri reglamentuoja duomenų tvarkymą.
48. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsniu, Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl Sutarčių išaiškinimo ir Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Tokiam klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas dėl jo kreipiasi į Teisingumo Teismą. Vis dėlto, Teisingumo Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad galutinės instancijos teismo pareiga kreiptis į Teisingumo Teismą pagal minėtą nuostatą nėra absoliuti ir teismas gali nuspręsti nesikreipti prejudicinio sprendimo, pirma, kai Teisingumo Teismas savo praktikoje jau yra išaiškinęs iš esmės identišką klausimą panašioje byloje (Teisingumo Teismo 1963 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Da Costa, sujungtos bylos C-28/62, C-29/62, C-30/62), antra, kai vadovaujamasi acte clair doktrina (Teisingumo Teismo 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje CILFIT, C-283/81). Pastarajame sprendime Teisingumo Teismas yra pabrėžęs, kad galutinės instancijos teismai, kaip ir visi kiti teismai, turi teisę patys nuspręsti, ar nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje reikalinga atsakyti į Europos Sąjungos teisės klausimą siekiant išspręsti bylą (t. y. nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo iniciatyva (ex officio). Taigi, tokie teismai nėra įpareigoti kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, jei šalių keliamas Europos Sąjungos teisės klausimas yra neaktualus, t. y. jei nagrinėjamos bylos sprendimas nepriklauso nuo Teisingumo Teismo išaiškinimo. Taip pat nacionalinis galutinės instancijos teismas neprivalo kreiptis prejudicinio sprendimo tais atvejais, kai dėl teisingo Europos Sąjungos teisės aiškinimo nekyla pagrįstos abejonės. Papildomai pažymėtina, kad Teisingumo Teismo vaidmuo procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo yra aiškinti Europos Sąjungos teisę arba nuspręsti dėl jos galiojimo, o ne taikyti šią teisę faktinei situacijai, kuria grindžiama pagrindinė byla. Šis vaidmuo tenka nacionaliniam teismui, todėl Teisingumo Teismui nepriklauso nei nagrinėti vykstant pagrindinei bylai iškeltų fakto klausimų, nei priimti sprendimo dėl galėjusių atsirasti skirtingų nuomonių, kaip aiškinti ar taikyti nacionalinės teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3259-629/2020, 2021 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3326-629/2021).
49. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra poreikio kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl pareiškėjo pateiktų klausimų išaiškinimo, kadangi teismui nekyla abejonių dėl byloje taikytinų Reglamento nuostatų aiškinimo ir taikymo bei suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3301-968/2022).
50. Konstatuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimas, kuriuo tenkintas pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Vieversys“ apeliacinis skundas, naikintinas ir priimamas naujas procesinis sprendimas – pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio ,,Vieversys“ apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I2-1922-331/2021 paliekamas nepakeistas. (ABTĮ 165 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 165 straipsnio 1 dalies 3 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija
nusprendžia:
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-44-789/2022 panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą.
Pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio ,,Vieversys“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I2-1922-331/2021 palikti nepakeistą.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Artūras Drigotas
Jolanta Malijauskienė
Arūnas Sutkevičius
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė