Administracinė byla Nr. N9-1685/2007
Procesinio sprendimo kategorija 32.
(S)

LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. rugsėjo 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo
Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo P. B. (P. B. )
apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutarties P. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a
t ė :
I.
Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios
policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) pareigūnas P. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą,
kuriame nurodė, kad jis 2007 m. sausio 12 d., 1410 valandą, Vilniuje,
Salininkų gatvėje, vairuodamas vilkiką Mersedes Benz 1626 prieš geležinkelio
pervažą pažeidė kelio ženklo Nr. 204 „Važiuoti nesustojus draudžiama“
reikalavimus. Taip nesilaikė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 213
punkto reikalavimų. Ši P. B. veika kvalifikuota pagal
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK)
125 straipsnį.
Institucijos 2007 m. sausio 17 d. nutarime konstatuota, kad P. B. protokole nurodyta veika
padarė ATPK 125 straipsnyje numatytą pažeidimą, už kurį jam skirta 400 Lt bauda,
o pažeidimas įvertintas 8 balais (ATPK 1302 straipsnio dalis „Pastaba“).
P. B. 2007 m. sausio 17 d. nutarimą
apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašė jį panaikinti ir
bylą nutraukti. Nurodė, kad įvykio dieną prie geležinkelio pervažos esantis
ženklas „Stop“ buvo pasuktas paraleliai ir jis negalėjo jo matyti, o
geležinkelio pervažos ženklas gulėjo ant žemės. Teismo posėdžio metu teigė, kad
sustojęs buvo, bet ne prie pat ženklo, o prieš pervažą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 2 d. nutartimi P. B. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad nors P. B. neigia padaręs pažeidimą, tačiau byloje surinkti
įrodymai vienareikšmiškai patvirtina jo kaltę. Liudytojai P.
S. , V. K. , I. P. vienareikšmiškai
nurodė, kad P. B. nevykdė kelio ženklo Nr. 204 „Važiuoti
nesustojus draudžiama“ reikalavimų ir nesustojo nei ties šiuo ženklu, nei ties
geležinkelio pervaža. Teismas neturi pagrindo abejoti šių pareigūnų parodymais,
nes byloje nėra nustatytų jokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti šių
liudytojų suinteresuotumu bylos baigtimi. Be to, šių liudytojų parodymus
objektyviai patvirtina liudytojo I. P. pateiktas vaizdo
įrašas, kuriame aiškiai užfiksuota, kad P. B. vairuojamas
automobilis nesustojo nei ties kelio ženklu Nr. 204, nei ties geležinkelio
pervaža. Aptarti įrodymai, taip pat administracinio teisės pažeidimo
protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, fotonuotraukos
patvirtina, kad P. B. padarė jam inkriminuotą pažeidimą. P. B. paaiškinimai, kad kelio ženklas buvo vėjo nusuktas į
šoną ir nesimatė jo reikšmės, vertintini kritiškai kaip mėginimas išvengti
atsakomybės, nes šie paaiškinimai nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais.
Priešingai, pats P. B. teismo posėdyje pripažino, kad per
įvykio vietoje esančią geležinkelio pervažą jis važiuoja dažnai, todėl visus
joje esančius kelio ženklus žino.
III.
P. B. apeliaciniame
skunde prašo panaikinti 2007 m. balandžio 2 d. teismo nutartį ir priimti naują
sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neįsigilino į liudytojo P.
O. ir jo paties paaiškinimus, kad važiuojant automobiliu jis sustojo, nes
priekyje buvo pervaža.
2. Teismui buvo pateiktos 5 nuotraukos, kur
užfiksuota, kad ženklas „Važiuoti nesustojus draudžiama“ buvo nusuktas į šoną,
tad jis jo negalėjo matyti. Geležinkelio pervažos ženklas buvo nukritęs ant
žemės. Jis sutvarkytas tik 2007 m. sausio 18 d.
3. Vaizdo įraše apskritai nesimato kelio ženklų, į ką
teismas neatsižvelgė.
4. Apeliantas gyvenime nėra pažeidęs Kelių eismo
taisyklių, tuo labiau važiuojant per nereguliuojamą geležinkelio pervažą.
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį
atmesti. Teigia, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Teisėjų kolegija
k o n s t
a t u o j a :
IV.
Policijos pareigūnai P. S. , V. K. ir I. P. teismo
posėdyje apklausti liudytojais nurodė, kad P. B. vairuojamas
vilkikas pravažiavo geležinkelio pervažą nesustojęs, kaip to reikalauja ten
stovėjęs kelio ženklas Nr. 204 „Važiuoti nesustojus draudžiama“. Policijos
pareigūnai taip pat nurodė, kad įvykio dieną kelio ženklai buvo tvarkingi. Šie
policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs ir kategoriški, analogiškas įvykio
aplinkybes policijos pareigūnai I. P. ir V.
K. nurodė įvykio dieną rašytuose tarnybiniuose pranešimuose. Įrodymų,
leidžiančių abejoti šių policijos pareigūnų objektyvumu, nepateikta.
P. B. pirmosios
instancijos teismui paaiškino, kad įvykio dieną kelio ženklas Nr. 204 buvo
nusuktas, jis jo negalėjo matyti, todėl ties juo ir nesustojo, tačiau sustojo
ties pačia geležinkelio pervaža. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. O. parodė, kad įvykio dieną važiavo kartu su P. B. , kelio ženklas buvo nusuktas vėjo, tačiau jie sustojo
prieš pačią geležinkelio pervažą.
Byloje yra pateiktas
įvykio metu darytas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad P. B. vairuojamas
vilkikas (ši aplinkybė neginčijama) pravažiuoja geležinkelio pervažą nesustojęs.
Kaip teisingai pažymėjo apeliantas, minėtame įraše nėra matomi įvykio vietoje
buvę kelio ženklai, tačiau šis įrodymas patvirtina minėtų policijos pareigūnų
parodymus, kad P. B. pervažą pravažiavo nesustojęs, ir
paneigia paties P. B. bei liudytojo P. O.
parodymus, kad buvo sustota ties pačia geležinkelio pervaža.
Teismui taip pat buvo
pateiktos įvykio vietos nuotraukos, tačiau iš apelianto paaiškinimų seka, kad
jos buvo darytos jau po įvykio. Tikslus fotografavimo laikas nėra nurodomas. Be
to, visose pateiktose nuotraukose kelio ženklas Nr. 204, o būtent šio kelio
ženklo reikalavimų nesilaikymu yra kaltinamas P. B. , yra
matomas.
Remiantis tuo, kas
pasakyta, spręstina, kad byloje yra teisėtai ir pagrįstai konstatuota P. B. kaltė padarius ATPK 125 straipsnyje numatytą pažeidimą,
tad tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo
nutartį nėra teisinio pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
teisėjų kolegija
n
u t a r i a :
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius