Baudžiamoji byla Nr. 1-280-791/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28223-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.16.2.12; 2.3.6.4.2

    (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,

sekretoriaujant R. S. ir E. B.,

dalyvaujant prokurorui A. J.,

kaltinamajam P. M., jo gynėjai advokatei V. P.,

nukentėjusiajam R. L., jo atstovei advokatei D. V., 

        viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

        P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nesusituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

        Teismas

n u s t a t ė :

        kaltinamasis P. M. 2019 m. liepos 5 d. apie 2.30 val. (duomenys neskelbtini), prie Lizdų ežero, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be jokios priežasties, iš nugaros R. L. sugriebęs rankomis už pečių, pargriovė ant žemės ir gulinčiam ant pilvo spyrė ne mažiau 4 kartus į kairį šoną ir kairę ranką, sukeldamas didelį skausmą, padarė nukentėjusiajam R. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio VI, VII šonkaulių lūžimo, kairio raktikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis P. M. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad atvažiavo prie Lizdų ežero žvejoti. Atsivežė alkoholio. Įsikūrė stovyklavietę. Vartojo alkoholį, žvejojo. Vakare A.V. su A.S. buvo nuėję į palapines miegoti. Stovyklavietėje jis buvo likęs kartu su nukentėjusiuoju. Tą dieną tarp jo ir nukentėjusiojo vyko nežymūs nesutarimai. Nukentėjusiajam nepatiko jo leidžiama muzika. Kai kiti nuėjo miegoti, jis nuėjo prie ežero, buvo prie meškerių. Tuo metu praėjo vietiniai žvejai, jie buvo nepatenkinti, kad užimtos žvejojimo vietos. Jam grįžtant nuo meškerių, kelią pastojo nukentėjusysis ir nuo jo gavo smūgį į smilkinį. Dėl šio smūgio buvo jam nustatytas sužalojimas. Nuo nukentėjusiojo suduoto smūgio jis priklupo. Po smūgio nuėjo prie palapinių, atėjo R. L. ir pradėjo šaukti, kad jis jam sulaužė raktikaulį. Tada atsikėlė A.V. Niekada nesakė, kad jis (kaltinamasis) įlindo į palapinę pas A. V.. Tuomet R. L. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jo automobilis nestabtelėjo, kita aikštelė yra netoliese, būtų matęs automobilio šviesas. Nematė, ar ?R. L., suduodamas jam smūgį, pargriuvo. Iš tikrųjų jokių grumtynių su svetimais žvejais nebuvo. Tiesiog taip pasakė iš vyriško solidarumo. Nukentėjusysis duoda melagingus parodymus, jis jo atžvilgiu yra nusiteikęs priešiškai. Jis nenustūmė nukentėjusiojo nuo suoliuko, jam smūgių nesudavė. Policijos pareigūnus kvietė, kadangi nukentėjusysis jį užpuolį, sudavė jam smūgį, ir pagalvojo, kad jis paėmė jo telefoną. Kai atvyko pareigūnai, jiems nenurodė aplinkybės, kad R. L. jį sumušė, nes nenorėjo didesnio konflikto. Beisbolo lazda buvo likusi jo mašinos bagažinėje, tą dieną buvo ją ištraukęs, norėjo pajuokauti. Tyrėjai neteisingai nurodė, kad rankomis stūmė nukentėjusįjį, dėl ko nukentėjusysis galėjo pargriūti. Tyrėja darė jam spaudimą, kalbėjo pakeltu tonu. Apie žvejus taip pat nieko nepasakė tyrėjai. Dėl jam padaryto sužalojimo taip pat kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuris buvo nutrauktas. Aukštesnysis teismas jo skundą atmetė. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

        Kaltinamasis P. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai (2 t., b. l. 12-13, 15, 20) buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, 2019 m. liepos 5 d. apklausos metu parodė, kad 2019 m. liepos 4 d.su A. V. susitarė važiuoti žvejoti prie Lizdų ežero, esančio (duomenys neskelbtini). A.V. sakė, kad kartu važiuos bendri pažįstami A. S. ir R. L.. Tai ne pirmas kartas kaip visi keturi važiuoja žvejoti. Atvyko apie 14 val. Visi kartu žvejojo ir vartojo alkoholį. Visą laiką kol buvome prie ežero R. L. kabinėjosi prie jo dėl muzikos, automobilio. Jam atsakė, kad tai skonio reikalas. Po vidurnakčio visi buvo gerokai girti. A.V. ir Arvydas nuėjo į palapinę miegoti. Jis liko žvejoti, o? R. L. buvo prie laužo, tarpusavyje nesikalbėjo. Po vidurnakčio gali būti 1-2 val. nakties, ėjo nuo ežero. R. L. priėjo prie jo ir gavo smūgį į kairę veido pusę. Sudavė jam su ranka, ar rankoje kas buvo, nematė, nes buvo naktis ir buvo girtas. Nuo smūgio jam skaudėjo galvą. Tuomet jis gindamasis abiem rankomis stūmė į krūtinę, kiek turėjo sveikatos  atsistūmė R. L., ir jis nuo šio stūmimo nukrito. Kaip jis nukrito, nematė, nes buvo tamsu. Tik po to R. L. šaukė, kad jis (kaltinamasis) jam sulaužė raktikaulį. Tuomet jis (kaltinamasis) prikėlė A. S. ir A. V.. R. L. sėdo į savo automobilį ir išvažiavo, o jis iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijai, pareigūnams paaiškinus situaciją, jie liepė ryte parašyti pareiškimą. Tuomet nuėjo miegoti. Ryte policijos pareigūnai prie ežero jį sulaikė, tuomet komisariate parašė pareiškimą dėl jo (kaltinamojo) sužalojimo. Mano, kad R. L. dėl pastūmimo galėjo susižaloti savo ranką. Jis R. L. nespardė, su beisbolo lazda jokių smūgių nesudavė.

        Pagarsinus parodymus, kaltinamasis P. M. nurodė, kad šie parodymai yra neteisingi.

2019 m. liepos 25 d. įtariamojo apklausos metu P. M. parodė, kad pasilieka prie ankščiau duotų apklausos metu parodymų, jų laikosi, tik patikslina, kad jis R. L. abiem rankomis už krūtinės nestūmė. Pirmoje apklausoje pasakė, kad pastūmė, nes buvo pagiriotas, buvo šokas, galva sumušta, todėl klydo. R. L. tikrai nukrito pats nuo suduoto smūgio jam,  nesugriebė jo už pečių, nepargriovė ir nespardė nukentėjusiojo R. L. (2 t., b.l. 15, 20 – 22).

Nukentėjusysis R. L. parodė, kad su kaltinamuoju yra iš matymo pažįstami. Iki šio įvykio konfliktų su kaltinamuoju neturėjo. Įvykio dieną atvyko į žvejybą prie Lizdų ežero. Be jo ir kaltinamojo, kartu buvo A. V. ir A. S.. Pradėjo žvejoti, vartojo alkoholį. Konflikto jokio nebuvo, jis tik kaltinamajam papriekaištavo dėl muzikos. Jo paprašė pritildyti leidžiamos muzikos garsą arba visai išjungti. Jam nepatiko kaltinamojo leidžiama muzika. Kai įvyko nesutarimas dėl muzikos, jau buvo tamsu. Žodinis konfliktas tarp jų nevyko. P. M. nuėjo prie ežero, o jis liko sėdėti prie stalo. Kai kaltinamasis nuėjo žvejoti, nebuvo jokio triukšmo, kitų asmenų nesimatė. Kaltinamasis buvo prie ežero. Po kiek laiko jis atėjo nuo ežero, jį nuvertė  nuo suoliuko ir pradėjo spardyti, daužyti. Ten kur jis sėdėjo, iki ežero buvo koks 50 metrų atstumas. Prie suoliuko jis sėdėjo vienas, A. V. ir A. S. palapinėse miegojo. Atėjęs nuo ežero kaltinamasis pasakė, kad juos kažkas puola. Priėjęs prie jo, čiupo jam iš už nugaros, nuvertė nuo suoliuko ant žemės. Nugriuvęs ant žemės, bandė keltis, tačiau kaltinamasis vėl jį pargriovė ir pradėjo spardyti. Kaltinamajam kažkas pasivaideno, kad jį kažkas puola, jis matyt buvo pergėręs. Daugiausia spardė į šoną, sulaužė šonkaulius ir dvejose vietose buvo sulaužytas raktikaulis. Smūgiai buvo suduoti į kairį šoną, jam gulint ant žemės. Smūgiai suduoti rankomis ir kojomis. Galėjo būti 4-5 smūgiai. Sudavęs smūgius kaltinamasis nuėjo. Jis kvietėsi A. V., bet jis išlindo iš palapinės tik tada, kai jau buvo sumuštas. A. V. prašė, kad jis iškviestų jam pagalbą. Buvo šoko būsenoje. A. V. jam nepagelbėjo, visi buvo girti. A. V. buvo išėjęs iš palapinės, matė, kad jis yra sumuštas. Tuomet sėdo į savo automobilį ir pavažiavo į gretimą aikštelę už 50 metrų. Paskambino savo draugei J. B., paprašė jos atvažiuoti. Jai papasakojo visas aplinkybes. J. B. atvažiavo kitu automobiliu maždaug už 30 minučių, jį nuvežė į ligoninę. Dėl sužalojimų gydėsi mėnesį laiko. Buvo atlikta operacija. Į raktikaulį sudėjo varžtus. Bus reikalinga operacija varžtams išimti.  Į ligoninę buvo atėjęs A. V., jam papasakojo, kas nutiko. A. V. pasakė, kad tai yra jo ir P. M. reikalas. Aplinkui buvo ramu, kitų stovyklautojų nebuvo. Ligoninėje jam buvo nustatytas apie promilės girtumas. Jis iš visų buvo blaiviausias. Policijos pats nekvietė, kadangi jam labai skaudėjo, norėjo greičiau papulti pas medikus. Praeityje raktikaulio lūžio neturėjęs. Eismo įvykio metu buvo sulaužytas petys. Prašo patenkinti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.         

        Liudytoja J. B. parodė, kad nukentėjusysis yra jos draugas, kaltinamojo nepažinojo. Naktį apie 2 ar 2.30 val. jai paskambino R. L. ir pasakė, kad įvyko įvykis ir paprašė, kad atvažiuotų jo pasiimti. Ji atvažiavo kitu automobiliu. Atvežė dukra. Atvyko maždaug per 20 minučių. R. L. jos laukė miške, aikštelėje.  Jis buvo sumuštas, pats negalėjo automobilio vairuoti. Tuomet ji persėdo į nukentėjusiojo automobilį ir nuvažiavo į Alytaus ligoninę. R. L. papasakojo, kad buvo užpultas ir sumuštas. Sakė, kad jį netikėtai užpuolė. Minėjo, kad tai buvo jaunuolis P. M.. Ligoninėje buvo suteikta pirma pagalba. Jis buvo visas sudaužytas, kruvinas. Po ligoninės vyko į policiją. Ligonėje Alytuje buvo gydytas tris dienas, po to išvežtas gydytis į Kauną. Pasekmes jaučia ir šiandien, negali pilnai pakelti rankos, todėl darbingumas nėra atsistatęs.

Liudytojas E. S. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Gavo pranešimą, kad pranešėjas kvietėsi policijos pagalbos, nes neva sukonfliktavo su draugu. Pranešėjas pranešė, kad tas draugas pasišalino iš įvykio vietos neblaivus su automobiliu. Važiavo link įvykio vietos, jokio automobilio nesutiko. Įvykio vietoje P. M. įdomiai aiškino aplinkybes. Gal buvo susijaudinęs ar apsvaigęs nuo alkoholio. Jis (liudytojas) daugiau bendravo su kitais dviem asmenimis. Iš pasakojimų suprato, kad jie visi atvyko žvejoti, žvejojant įvyko konfliktas su kitais asmenimis, kurie buvo ne jų draugai, o kitame krante. Atėję į jų stovyklavietę, susistumdė su nepažįstamais asmenimis, pranešėjas nukrito ant žemės ir galimai susižalojo akį, matėsi įdrėskimas. P. M. teigė, kad jo draugą galėjo sumušti asmenys iš kito kranto. Dar jis nerado savo telefono, sakė, kad galimai tas draugas jį paėmė. Taip pat sakė,  kad tas draugas kaltino jį dėl sumušimo. Pasakė: „tas draugas sėdo į mašiną ir išvažiavo, aš nenoriu, kad man būtų kažkokių pretenzijų, kad sumušiau“. Pareigūnams pasakojo, kad nesupranta, kodėl tas draugas ant jo užpyko, kodėl kaltina jį sumušimu. Nurodė, kad nukentėjusysis pradėjo su juo konfliktuoti ir stumdytis, kad nukentėjusysis nesuprato, kad jį kažkas sumušė. Pagal kaltinamojo pasakojimą nebuvo galima suprasti visų įvykio aplinkybių. Susidarė įspūdis, kad pareiškėjas neadekvačiai mąsto. Mėtėsi klausimuose. Kai buvo įvykio vietoje, triukšmo negirdėjo, kitų asmenų nematė. Buvo nuėję ir toliau pažiūrėti į krantus, bet daugiau žmonių nesimatė. P. M. dėl jo sužalojimo atsisakė rašyti pareiškimą, galimai dėl girtumo ar dėl kitų priežasčių. Jis nenuosekliai pasakojo aplinkybes, iš jo pasakojimo negalėjo nustatyti konflikto priežasčių ir aplinkybių. Kiti asmenys konflikto nematė, kadangi miegojo. Lyg tai girdėjo kažkokį triukšmą. Įvykio vietoje nustatė girtumą, surašė tarnybinį pranešimą dėl įvykio. Kaltinamasis nurodė, kad policijos pareigūnus kvietė, nes norėjo pranešti dėl telefono ir išvažiavusio draugo elgesio. Nurodė, kad pranešė, kad jam nebūtų bėdų, jeigu draugas parašys pareiškimą. Pats pareiškimą atsisakė rašyti. Vėliau telefoną surado, dėl to pareiškimo nerašė. Pagal įvykio suvestinės duomenis, jie išvyko 02.57 val., į įvykio vietą atvyko  03.54 val., išvyko - 04.33 val.

        Liudytojas A. V. parodė, kad įvykio dieną prie Lizdų ežero žvejojo, vartojo alkoholį. Kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta daug metų, santykiai yra normalūs. Vakare jis nuėjo namuoti, o R. L. liko sėdėti prie laužo. Nakties metu R. L. įlėkė į palapinę, jį prižadino, pasakė, tas durnius ar debilas sulaužė jam raktikaulį. Jis išėjo iš palapinės, P. M. stovėjo, o R. L. buvo susiėmęs už raktikaulio, matėsi, kad jam skauda. R. L. liepė jį vežti į ligoninę, tačiau jis nesutiko, kadangi buvo neblaivus. Pasiūlė pagalvoti, ką daryti. R. L. pasėdėjo ant suoliuko, susiėmęs už peties, tuomet nuėjo į savo automobilį ir išvažiavo. Tuomet pradėjo kalbėti, kas čia įvyko. P. M. pasakė, kad buvo kažkas atėję į jų stovyklavietę. P. M. buvo pasimetęs, stovėjo rankas išskėtęs, sakė, kad ėjo pro šalį kažkokie du asmenys. Iš P. M. pasakojimo nesuprato, kas įvyko. Sakė, kad jis nemušė R. L.. Jie visi buvo neblaivūs, jis ką tik pabudęs iš miego. Požymių nesimatė, kad būtų atėję kažkokie svetimi žmonės. Nukentėjęs nieko nesakė apie svetimus žmones, jis tik buvo susiėmęs už rankos, jam skaudėjo. Sekančią dieną po įvykio buvau nuvažiavęs į ligoninę pas nukentėjusįjį, bet jis buvo nekalbus, gal buvo piktas. Nukentėjusysis nesakė, kaip buvo sužalotas, sakė, kad jį mušė. Iš nukentėjusiojo kalbos suprato, kad jį sumušė P. M.. Jiems stovyklaujant, vienu momentu buvo nesutarimas tarp R. L. ir P. M., kad P. M. leido muziką, kuri nepatiko nukentėjusiajam. Tačiau jokių požymių, kad galėtų kažkas panašaus įvykti, nebuvo. Kaltinamasis ir nukentėjusysis abu panašiai buvo neblaivūs. P. M. sakė, kad dingo jo telefonas. Policijai paskambino iš jo ar A. S. telefono. Vėliau jis surado P. M. telefoną, nukritusį ant žemės. P. M. skambino policijai, sakė, kad buvo sumuštas. Atvykus P. M. rodė beisbolo lazdą, sakė, kad jeigu reikės turės kuo apsiginti. R. L. prieš kokius 20-25 metus turėjo avariją, jam buvo sužalota koja ir kairys petys.

        Liudytojas A. S. parodė, kad žvejojo prie Lizdų ežero, vartojo alkoholį. Jis pirmas nuėjo į automobilį miegoti. Nepastebėjo, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo būtų kilę konfliktų. Buvo nesutarimų dėl muzikos ir dėl automobilio, bet jų nesureikšmino. R. L. pareiškė priekaištus Pauliui dėl leidžiamos rusiškos muzikos. Automobilyje gulėdamas išgirdo triukšmą. Jis išlipo iš automobilio, tuomet išgirdo išvažiuojančios mašinos garsą. Pamatė, kad nėra R. L. mašinos. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, gerai nesuvokė situacijos. P. M. buvo pasimetęs, atrodė, kad jam šokas. Sakė, kad kažkokie žmonės ėjo ir kažkas įvyko, bet jis nesuprato nurodytų aplinkybių. Suprato tik tiek, kad P. M. nerado savo telefono, todėl davė jam savo telefoną, kad galėtų paskambinti policijai, nes norėjo parašyti pareiškimą. P. M. buvo susimušęs galvą. Nesakė, kaip susimušė. Iš visų pasakojimų nesuprato, kad konfliktas vyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Ryte suprato, kad tarp jų kažkas įvyko. Po įvykio su A. V. buvo ligoninėje pas R. L., jis pasakojo, kad P. M. jį užpuolė. Nukentėjęs smulkių aplinkybių nenurodė. Tą dieną beisbolo lazdos nematė.

        Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis R. L. 2019 m. liepos 5 d. kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydamas, kad 2019 m. liepos 5 d. apie 02.30 val. (duomenys neskelbtini), prie "Lizdų" ežero jį sumušė iš matymo pažįstamas vyriškis vardu P. M. (1 t.,  b.l. 1 – 4).

        Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), prie Lizdų ežero (1 t., b.l. 10 – 22).

        Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. liepos 5 d. 06.05 val. policijos komisariate gautas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės pranešimas, kad kreipėsi R. L., kurį prie Lizdų ežero sumušė iš matymo pažįstamas asmuo, nustatyta kairio raktikaulio ir šonkaulio lūžimai, nosies sumušimas, 1,46 prom. girtumas (1 t., b.l. 34).

        Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnas E. S. pranešė, kad pagal 2019 m. liepos 5 d. 2.45 val. gautą iškvietimą pareigūnams nuvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) prie Lizdų ežero, pranešėjas P. M. buvo neblaivus (jam nustatytas 1,90 promilių neblaivumas). Ant P. M. kairės akies matėsi nežymus įdrėskimas. Jis paaiškino, kad jam bežvejojant, nuo kito kranto pusės atėjo du nepažįstami vyriškiai ir pradėjo su juo konfliktuoti. Konflikto metu P. M. apsistumdė su nepažįstamais vyriškiais ir staiga parkrito ant žemės. Parkritęs ant žemės, atsistojo ir pastebėjo, kad minėtų asmenų nėra. Kartu buvo iš matymo pažįstamas R. L., kuris pradėjo teigti, kad anot?? P. M. šis sužalojo R. L. krūtinkaulį, tačiau P. M. parodė, kad galėjo sužaloti tie patys du asmenys, kurie atėjo į krantą. Supykęs R. L. sėdo į automobilį ir išvažiavo, galimai namo. Kvietė policiją, kadangi norėjo atgauti telefoną, kuris galimai buvo pavogtas grumtynių metu. Atvykus pareigūnams, telefonas buvo rastas. Fizinio skausmo P. M. nejautė, paaiškinimą atsisakė rašyti, teigdamas, kad gerai neprisimena visų aplinkybių (1 t., b.l. 35 – 36).

        Iš Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas  ir aprašytas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Įraše užfiksuota, kad vyras praneša, kad jį užpuolė prie Lizdų ežero ir tas asmuo neblaivus išvažiavo automobiliu, prisistato P. M. (1 t., b.l. 40 – 42).

        Iš įvykio suvestinės duomenų matyti, kad 2019 m. liepos 5 d. 02.53 val. gautas pranešimas, kad prieš 30 minučių prie Lizdų ežero pranešėją (P. M.) sumušė pažįstamas R. L., kuris neblaivus išvažiavo automobiliu. Policijos ekipažas išsiųstas 2019 m. liepos 5 d. 02:57 val.,, atvyko – 03:54:23 val., išvyko  - 04:33:42 val. 2019 m. liepos 5 d. 06.05 val. policijos komisariate gautas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės pranešimas, kad kreipėsi R. L., kurį prie Lizdų ežero sumušė iš matymo pažįstamas asmuo, nustatyta kairio raktikaulio ir šonkaulio lūžimai, nosies sumušimas, 1,46 prom.girtumas (1 t., b.l. 26 – 33).

        Iš VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės rašto matyti, kad R. L. į ligoninės Priėmimo skubiosios pagalbos skyrių kreipėsi 2019 m. liepos 5 d. 04:11 val. (3 t., b.l. 25).

        Iš Specialisto išvados matyti, kad R. L. kairės pusės VI,VII šonkaulių lūžimai, kairio raktikaulio lūžimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje, kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes to sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b.l. 84 – 85).

        Specialistas L. U. teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialisto išvadą. Parodė, kad R. L. buvo padaryta kairės pusės 6 ir 7 šonkaulių lūžimai bei kairio raktikaulio lūžimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikiu galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės 6-to ir 7-to šonkaulių bei kairio raktikaulio lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Nustatytas raktikaulio lūžimas, nėra senas lūžimas. Jam nebuvo pateikta duomenų apie senesnio raktikaulio lūžimą. Teisėjai pagarsinus epikrizės duomenis (1 t., b. l. 87-88), nurodė, kad šio dokumento jis nematė. Čia yra aprašyta rentgeno nuotrauka daryta po šio lūžimo. Čia rentgenologas žiūrėjo dėl plaučių, o nustatytas raktikaulio lūžimas skaitomas kaip senas. Tai yra tas pats lūžimas, kuris buvo ir akte, apie jokį senesnį lūžimą nėra jokių duomenų, čia rentgenologas aprašo tuos pačius šonkaulių lūžimus ir raktikaulio lūžimą. Rentgenologas pažymi, kad trauma sena, nes ne iškarto nuotrauka daryta, bet lūžis yra tas pats. Buvo daryta operacija, žastikaulio osteosintezė, apie kitą lūžimą nėra duomenų. Traumatologas fiksavo lūžimus, nukentėjusysis buvo operuotas, atliekama osteosintezė, po to daroma rentgeno nuotrauka ir ji aprašoma. Fiksuojamas kairio galo raktikaulio lūžimas, jokių senų lūžimų nėra fiksuota. Darydami savo išvadas, remiasi nustatyta traumatologo diagnoze. Rentgenologo įrašas nėra galutinė diagnozė, ši nuotrauka specialaus tyrimo išvadoms įtakos neturi. Šiam sužalojimui neturėtų jokios įtakos seni lūžimai, kadangi tai buvo naujas lūžimas, dėl jo asmuo buvo gydytas, dėl jo buvo atlikta operacija. Teoriškai kairio petinio galo lūžimas ir kairio raktikaulio kūno lūžis yra ne tas pats, bet čia raktikaulio lūžimą nustatė specialistas traumatologas, jis remiasi operavusio gydytojo nustatyta diagnoze. Apie liekamuosius reiškinius po tokios traumos gali pasakyti tik gydantis traumatologas, kuris operavo ir stebėjo ligonį. Galutinėje diagnozėje buvo nustatyti du, o ne trys šonkaulių lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje, nes lokalizacijos kitos, šonkauliai ir petinis galas. Šonkauliai galėjo būti sužaloti ir vieno poveikio pasėkoje, bet visi sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu tiek ir atsitrenkiant. Neatmetama, kad vieno kritimo metu galėjo atsirasti patirti sužalojimai, kadangi sužalojimai buvo vienoje plokštumoje, atmesti šios galimybės negalima.

        Iš 2019 m. gruodžio 23 d. Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo matyti, kad pagal P. M. pareiškimą ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (3 t., b.l. 7 – 12).        

        Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas laiko juos įrodymais, kurie visumoje patvirtina P. M. kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis P. M. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad žvejojo prie Lizdų ežero, su draugais vartojo alkoholį. A. V. ir A. S. nuėjus miegoti, liko prie ežero žvejoti, o nukentėjusysis ?R. L. sėdėjo prie stalo. Praėjo vietiniai žvejai, jie buvo nepatenkinti, kad užimtos žvejojimo vietos. Jam grįžtant nuo ežero, buvo užpultas nukentėjusiojo R. L., kuris jam (kaltinamajam) sudavė vieną smūgį į smilkinio sritį. Nuo šio smūgio jis suklupo. Nuėjo prie palapinių ir prikėlė A. V.. Nukentėjusysis sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Policijos pareigūnus kvietė dėl R. L. jo atžvilgiu panaudoto smurto ir paimto telefono. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju neteisingai nurodė aplinkybę, kad gindamasis abiem rankomis į krūtinę, kiek turėjo sveikatos,  atsistūmė R. L., ir jis nuo šio stūmimo nukrito. Nukentėjusysis duoda melagingus parodymus. Jis nenustūmė nukentėjusiojo nuo suoliuko, jam smūgių nesudavė. Policijos pareigūnus kvietė, kadangi nukentėjusysis jį užpuolį, sudavė jam smūgį, ir pagalvojo, kad jis paėmė jo telefoną. Kai atvyko pareigūnai, jiems nenurodė aplinkybės, kad R. L. jį sumušė, nes nenorėjo didesnio konflikto. Beisbolo lazda visą laiką buvo jo automobilyje. Nukentėjusysis R. L. parodė, kad A. V. ir A. S. nuėjos miegoti, jis liko sėdėti prie stalo, o P. M. nuėjo prie ežero žvejoti. Po kiek laiko P. M. atėjo nuo ežero, pasakė, kad juos kažkas puola, pagriebė jį už nugaros, nuvertė nuo suoliuko ant žemės ir sudavė jam smūgius į kairį šoną. Pajuto stiprų skausmą, Nuėjo iki palapinės, prikėlė A. V., kurio paprašė pagalbos. Jam nesulaukus pagalbos, sėdo į automobilį, kuriuo nuvažiavo į sekančią aikštelę už 50 metrų. Paskambino J. B., paprašė jos atvažiuoti. J. B. jį nuvežė į Alytaus ligoninę, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba. Liudytojas A. V. parodė, kad paties įvykio nematė, kadangi jis palapinėje miegojo. Jį prižadino R. L., kuris paminėjo, kad tas „debilas“ ar „durnius“ sulaužė jam raktikaulį. R. L. buvo susiėmęs už raktikaulio, matėsi, kad jam skauda. R. L. prašė jį nuvežti į ligoninę, tačiau jis nesutiko, kadangi buvo neblaivus. Sekančią dieną nuvyko pas R. L. į ligoninę. Iš R. L. kalbos suprato, kad jį sumušė P. M.. Panašius parodymus davė ir liudytojas A. S.. Liudytoja? J. B. parodė, kad ji sumušą R. L. nuvežė į ligoninę. Nukentėjusysis pasakojo, kad buvo užpultas ir sumuštas jaunuolio vardu P. M..

        Kaltinamojo P. M. parodymus viso ikiteisminio tyrimo metu nuolat kito, buvo nenuoseklūs ir pateikiamos vis skirtingos versijos dėl įvykio. Iš pradžių jis teigė, kad konfliktavo su nepažįstamais asmenimis, nukrito ir susižalojo pats, taip pat šio konflikto su kitais žvejais metu galėjo būti sužalotas nukentėjusysis R. L.. Šias aplinkybes nurodė atvykusiems pareigūnams E. S. ir A. K.. Liudytojas E. S. teisme patvirtino, kad pagal P. M. pasakojimą nebuvo galima suprasti visų įvykio aplinkybių, pareigūnui susidarė įspūdis, kad kaltinamasis neadekvačiai mąsto, parodymuose mėtosi. Taip pat P. M. pareigūnams nurodė aplinkybę, kad draugas jį kaltina dėl jo sumušimo, todėl jis pirmas pranešė policijos pareigūnams. 2019 m. liepos 5 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo tyrėjo, nurodė aplinkybę, kad R. L. netikėtai sudavė jam smūgį į veido sritį. Tuomet jis gindamasis kiek turėjo sveikatos abiem rankom į krūtinę jį atstūmė nuo savęs, dėl šio stūmimo R. L. nukrito ant žemės. Vėlesnių apklausos metu P. M. vėl pakeitė parodymus, nurodydamas, kad R. L. nuo savęs nestūmė.  P. M. iškelta versija, kad R. L. jam sudavė smūgį, paneigta įsiteisėjusiu nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (3 t., b.l. 7 -12). P. M. šį nutarimą skundė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, jo skundai buvo atmesti. Todėl teismas nesivadovauja kaltinamojo P. M. parodymais, juos vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo R. L. parodymais, jie viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs, esminėse aplinkybėse nekito. Juos iš dalies patvirtina liudytojo A. V. parodymai, kuris netrukus po smurto matė R. L., kuris įvardino, kad jo atžvilgiu smurtą vartojo būtent P. M.. P. M. parodymus patvirtina ir liudytoja J. B., kuri parodė, kad vežant R. L. į ligoninę, pastarasis įvardijo, kad jį sužalojo jaunuolis vardu P. M.. Specialisto išvada patvirtina, kad R. L. kairės pusės VI,VII šonkaulių lūžimai, kairio raktikaulio lūžimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis; sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus; sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje, kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes to sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b.l. 84 – 85). Specialistas L. U. teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialisto išvadą. Taip pat parodė, kad sužalojimai padaryti vienoje plokštumoje, todėl neatmetama galimybė, kad ir kritimo metu galėjo atsirasti visi patirti sužalojimai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis P. M. 2019 m. liepos 5 d. apie 2.30 val. (duomenys neskelbtini), prie Lizdų ežero, be jokios priežasties, iš nugaros R. L. sugriebęs rankomis už pečių, pargriovė jį ant žemės ir gulinčiam spyrė ne mažiau 4 kartus į kairį šoną ir kairę ranką, sukeldamas didelį skausmą ir padarydamas kairio VI, VII šonkaulių ir kairio raktikaulio lūžimus. Sveikatos sutrikdymo mastas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio VI, VII šonkaulių ir kairio raktikaulio lūžimo R. L. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamasis P. M., tyčia suduodamas smūgius, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad gali būti padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai ir sąmoningai leido tai žalai atsirasti. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamojo P. M. veiksmuose yra visi BK 138 straipsnio 1 dalyje  numatyto nusikaltimo požymiai.

Civiliniai ieškiniai

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

        Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b.l. 93 – 97) 1288,27 eur sumai už asmens sveikatos priežiūros išlaidas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263,  6.283 straipsnių  reikalavimais, žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam R. L. buvo suteiktos gydymo paslaugos, gydymo išlaidos sudaro 1288,27 eur suma, jos apmokėtos iš Valstybinės ligonių kasos PSDF biudžeto, todėl kaltinamasis privalo jas atlyginti.

Nukentėjusysis R. L. ieškiniu (1 t., 68 – 73, 3 t., b.l. 13 – 28) prašo priteisti 1 911,63 eurų turtinės žalos, 6 000 eurų neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas 1350 eur sumoje. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro apie 50 eurų vaistai ir kuras, vertimo išlaidos 39,06 eur, negautos pajamos ?1445 eur, kelionės išlaidos 377,57 eur. Teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl 50 eurų turtinės žalos priteisimo už kurą ir vaistus, nors įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų buvimą nėra pateikta, tačiau šios išlaidos yra protingo dydžio, pagal nustatytus sužalojimus ir ikiteisminio proceso trukmę, neabejotinai jas nukentėjusysis patyrė, todėl jos priteistinos. Taip pat teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl kelionės išlaidų 377,57 eurų sumai priteisimo. Nukentėjusiojo darbo vieta yra Danijoje, jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu vyko į Lietuvą, patirtas išlaidas patvirtina pateikti duomenys, todėl kelionės išlaidos priteistinos iš kaltinamojo. Vertimo išlaidos 39,06 eur sumai patvirtintos mokėjimo dokumentais, todėl priteistinos. Nukentėjusysis prašo priteisti 1445 eurų negautų pajamų. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Negautų pajamų įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui. Teismas įvertinęs pateiktus duomenis, laiko, kad pateikta darbo sutartis nepatvirtina negautų pajamų dydžio. Nėra pateikta objektyvių duomenų apie priskaičiuotą ir išmokėtą nukentėjusiajam darbo užmokestį, socialinio draudimo išmokas, dirbtą laiką, todėl reikalavimas priteisti negautas pajamas laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas. Įvertinus visus duomenis, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 466,63 eur turtinės žalos, kadangi ši žala padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo P. M. veiksmais, ir turi būti atlyginta (BPK 109 straipsnis, CK 6.246, 6.249 straipsniai).

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais dėl nusikaltimo. Neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai - asmeniui nenaudingas poveikis. Vertindamas neturtinę žalą, teismas privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalies nustatytus kriterijus: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Turi būti atsižvelgta į nurodytų kriterijų visumą, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Žala turi būti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, taip pat pusiausvyros tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl padarytų sužalojimų  nukentėjusysis patyrė nepatogumus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 7000 Eur (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2014 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-942/2017 – 1500 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019 – 2200 Eur). Paprastai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus. Nukentėjusysis nuo 2019 m. liepos 5 d. iki 2019 m. liepos 12 d. buvo gydytas ligoninėse. Jam nustatyti trys sužalojimai, tai yra dviejų šonkaulių ir kairio raktikaulio lūžiai. Buvo atlikta kairio raktikaulio lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija (1 t., b.l. 84 – 85, 86). Kaip nurodė nukentėjusysis, yra suplanuota operacija dėl sraigtų išėmimo iš lūžio vietos. Pripažintina, kad dėl šio įvykio nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumus, gilius dvasinius ir fizinius išgyvenimus, didelį stresą, emocinį sukrėtimą, pergyvenimus, bendravimo ir darbinių galimybių sumažėjimą, nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Įvykio pasekmės jaučiamos ir šiuo metu, po įvykio praėjus daugiau nei metams, nukentėjusiajam reiks patirti išgyvenimus dėl būsimos operacijos atlikimo. Dėl patirtų sužalojimų sumažėjo nukentėjusiojo darbingumas. Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus būtų 5 000 Eur suma, kuri priteistina iš kaltinamojo (CPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnis). Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, teismo vertinimu, 5 000 Eur suma nukentėjusiajam yra pakankama piniginė kompensacija jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, šis žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jo kilusioms pasekmėms.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. 2020 m. sausio 8 d. nutarimais paskirtą P. M. atžvilgiu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jo vardu atidarytą AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 36 – 50), palikti galioti iki piniginės prievolės atlyginti žalą visiško įvykdymo (BPK 151 straipsnis).

Dėl atstovavimo išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Taip pat turi būti įvertinta suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumas, teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas. Nukentėjusysis ir jo atstovė byloje pateikė pinigų priėmimo kvitus (1 t., b.l. 70, 2 t. b.l. 160, 3 t., b.l. 28, 49), patvirtinančius nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti 1350 eurų sumai ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. Ši baudžiamoji byla išnagrinėta per du teismo posėdžius. 2020 m. kovo 25 d. teismo posėdis buvo atšauktas dėl teisėjos teisėto nebuvimo darbe, o 2020 m. gegužės 19 d. teismo posėdis neįvyko pagal nukentėjusiojo atstovės advokatės D. V. prašymą. Advokatė D. V. 2020 m. liepos 10 d. pateikė patikslintą civilinį ieškinį. Ieškinio tikslinimas padarytas dėl patirtų vertimo išlaidų ir valiutos kurso paskaičiavimo. Todėl įvertinus šios baudžiamosios bylos teisinei pagalbai skirtas laiko sąnaudas, suteiktos teisinės pagalbos kompelsiškumą, nukentėjusiajam priteistina 1000 eurų už advokatės D. V. suteiktas teisines paslaugas. Šios išlaidos yra teisingos, proporcingos proceso trukmei bei bylos sudėtingumui, todėl priteistinos iš P. M..

Bausmės skyrimo klausimai

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., b.l. 61 – 63). Pagal pateiktą specialisto išvadą, supranta savo veiksmus ir gali už juos atsakyti (2 t., b.l. 69). Kaltinamasis dirba, po nusikalstamos veikos padarymo nėra kitų neigiamai kaip asmenį charakterizuojančių duomenų. Kaltinamajam skirtina nusikaltimo sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – laisvės apribojimas,  jos dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui, bei skiriant įpareigojimus.

P. M. ikiteisminio tyrimo metu nuo 2019 m. liepos 5 d. 07.30 val. iki 2019 m. liepos 5 d. 17.45 val. buvo laikinai sulaikytas (2 t., b.l. 5, 6). Šis laikas (viena diena), įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki faktinio nuosprendžio vykdymo pradžios, o kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktinis įrodymas – beisbolo lazda, saugojama Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2019 m. liepos 29 d. kvitą Nr. 003678 (1 t., b.l. 25), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina P. M..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303–307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

        P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą vieniems metams trims mėnesiams.

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti P. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 5 d. 07.30 val. iki 2019 m. liepos 5 d. 17.45 val., tai yra vieną dieną, ją prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

        Bausmės vykdymo metu įpareigoti P. M. dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam R. L. nusikaltimu padarytą ir teismo priteistą turtinę žalą, tai yra 466,63 eur.

Kardomąją priemonę –  rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki faktinio nuosprendžio vykdymo pradžios, o kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktinį įrodymą – beisbolo lazdą, saugojamą Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2019 m. liepos 29 d. kvitą Nr. 003678 (1 t., b.l. 25), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti P. M..

        Priteisti iš P. M. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 1288,27 Eur už asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas.

        Priteisti iš P. M. nukentėjusiajam R. L. 466,63 eur turtinės, 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 eurų bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. 2020 m. sausio 8 d. nutarimu paskirtą ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. balandžio 6 d., 2020 m. liepos 8 d. nutartimis pratęstą P. M. atžvilgiu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jo vardu atidarytą AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki piniginės prievolės atlyginti žalą visiško įvykdymo.

Iki piniginės prievolės atlyginti žalą visiško įvykdymo laikinai apriboti nuosavybės teises į P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant nuosavybės teisę į jį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus ir nurodant savo poziciją dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja                                                                                           Vilma Dapkevičienė