Baudžiamoji byla Nr. 1-321-1020/2016

Teisminio proceso Nr. 1-04-4-00004-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.2.17.1; 1.2.23.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, sekretoriaujant Simonai Peršinai,

dalyvaujant prokurorei Daivai Kazlauskienei,

kaltinamajai G. K.,

kaltinamosios įstatyminei atstovei D. K.,

gynėjui Edvardui Staponkui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. Lietuvos Respublikoje, Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacinės Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 10 klasėje, neteista, administracine tvarka nebausta, kaltinama nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

G. K., 2015 metų lapkričio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens Didžiojoje Britanijoje įsigijo 0,0002 g psichotropinės medžiagos – 1P-LSD, neturėdama tikslo jos platinti, ir nurodė šią psichotropinę medžiagą atsiųsti jai į namus, esančius (duomenys neskelbtini), o pardavėjas šią psichotropinę medžiagą tarptautinėje pašto siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė nurodytu adresu, kurią pašto paslaugas teikianti įmonė atgabeno iš Didžiosios Britanijos į Lietuvos Respubliką, kur 2015 m. lapkričio 22 d. šią siuntą Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste, esančiame Rodūnios kelias 9, Vilniuje, sulaikė Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai. Tokiu būdu G. K. neteisėtai įgijo ir siuntė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 1P-LSD, neturėdama tikslo jos platinti, ir šiais veiksmais padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Be to, G. K., tais pačiais veiksmais, t. y. 2015 metų lapkričio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens Didžiojoje Britanijoje  įsigijusi  0,0002 g psichotropinės medžiagos – 1P-LSD, ir nurodžiusi pardavėjui šią nupirktą psichotropinę medžiagą siųsti jai į namus, esančius (duomenys neskelbtini), o pardavėjui šią psichotropinę medžiagą tarptautinėje pašto siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus nurodytu adresu, kurią pašto paslaugas teikianti įmonė atgabeno iš Didžiosios Britanijos į Lietuvos Respubliką, kur 2015 m. lapkričio 22 d., Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste, esančiame Rodūnios kelias 9, Vilniuje, ją sulaikė Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai, neturėdama leidimo ir išvengdama muitinės kontrolės gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės pašto postą, psichotropinę medžiagą – 1P-LSD. Šiais veiksmais G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija).

Kaltinamoji G. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad visiškai prisipažįsta padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl to labai gailisi. Psichotropinėmis medžiagomis pradėjo domėtis po pamokų mokykloje apie narkotines medžiagas. Apie jas skaitė internete, suprato, kad psichotropinių medžiagų apyvarta draudžiama, tačiau norėjo pabandyti jų parsisiųsti neketindama jų platinti ar vartoti. Informaciją apie psichotropinės medžiagos pardavėją surado internete, užsisakė siuntinį ir apmokėjo siuntą internetu, prisijungdama prie mamos banko sąskaitos, kurią mama buvo leidusi naudoti perkant jai kelionių bilietus. Kai siuntos negavo, domėjosi pašto siunta internetu, vyko į teritorinę muitinę, klausė pareigūnų dėl jos siuntos sulaikymo. Supranta pasielgusi neatsakingai, dėl to jai labai gėda prieš tėvus ir draugus, jaučiasi juos nuvylusi, todėl ateityje taip tikrai nesielgs.

Iš baudžiamosios bylos duomenų, kuriuos teismas, esant BPK 273 straipsnyje numatytiems pagrindams, tyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, konstatuotina, kad byloje yra neginčytinai įrodyta, jog kaltinamoji G. K., neteisėtai įgijo ir siuntė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 1P-LSD, neturėdama tikslo jos platinti ir neturėdama leidimo bei išvengdama muitinės kontrolės gabeno jas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. G. K. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas įrodyta kaltinamosios teisiamajame posėdyje duotais parodymais ir juos patvirtinančiais šiais teismo ištirtais ir įvertintais duomenimis:

- 2015 m. lapkričio 22 d. prekių sulaikymo protokolu, kuriuo sulaikyta siunta iš Didžiosios Britanijos Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 2);

- 2015 m. gruodžio 17 d. specialisto išvada Nr. 11-2405 (15), iš kurios matyti, kad sulaikytoje siuntoje rastos dvi baltos spalvos markutės, buvo apdorotos psichotropine medžiaga 1P-LSDP (t. 1 b. l. 5-6);

- 2016 m. vasario 22 d. AB Lietuvos paštas raštu, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 18 d. G. K., adresu (duomenys neskelbtini), buvo siųsta viena tarptautinė pašto korespondencijos siunta Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo sulaikyta (1t. b. l. 15);

- 2016 m. kovo 30 d. AB SEB banko raštu ir pridėtu D. K. sąskaitos išrašo iš kurio matyti, kad 2015 m. lapkričio 14 d. jos vardu buvo atliktas apmokėjimas (duomenys neskelbtini), pervedama suma 24,99 GBP ( 36,53 Eur) ( 1 t., b. l. 41);

- 2016 m. vasario 12 d. kratos, atliktos kaltinamosios namuose, protokolu ir kratos metu rastame ir paimtame kompiuteryje „Asus“ rastais ir 2016 m. birželio 10 d. apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, iš kurio matyti, kad šio kompiuterio naudotojas paieškos svetainėje www.google.lt ieškojo informacijos apie narkotines ir psichotropines medžiagas, taip pat ir medžiagą 1P-LSD, apie internetinę parduotuvę, kurioje galima įsigyti šios medžiagos, apie siuntinių paiešką ir kt. (t. 1 b .l. 54-59; 73-123)

- 2016 m. kovo 21 d. kaltinamosios motinos D. K. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad ji buvo patikėjusi savo dukrai prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis, kad po atliktos kratos dukra jai papasakojo apie psichotropinės medžiagos įsigijimą ir siuntimą (t. 1 b. l. 36-37);

- kitais byloje esančiais dokumentais.

Nustatytos bylos aplinkybės dėl neteisėto nedidelio kiekio, t. y. 0,0002 g psichotropinės medžiagos– 1P-LSD įgijimo ir siuntimo, neturint tikslo jos platinti, atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Nustatytos bylos aplinkybės dėl minėtos psichotropinės medžiagos gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturint leidimo ir išvengiant muitinės kontrolės, atitinka BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įst. Nr. IX-1495, red.) numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Šios aplinkybės proceso dalyviams ir teismui nekelia abejonių ir ginčo dėl jų nėra, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Skirdamas bausmę nepilnamečiui, teismas vadovaujasi BK XI skyriuje numatytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais, kurių paskirtis – 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) būtų ribojamos laisvės atėmimo bausmės ir didinamos auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybės; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo (BK 80 straipsnis). Pagal BK 91 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Spręsdamas kaltinamajai G. K. skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad kaltinamoji savo veiksmais vienu metu padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas nedideliu kiekiu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti) ir BK 199 straipsnio 2 dalyje (narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija)). Vertinant šias veikas vien formaliai, t. y. žiūrint tik į šiuose straipsniuose numatytas sankcijas ir jų sunkumą BK 11 straipsnio prasme, jos yra labai skirtingos savo pavojingumu ir viena iš jų netgi nėra laikoma nusikaltimu, o priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, o kita – kontrabanda – laikoma sunkiu nusikaltimu. Visgi šioje konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teismui įžvelgti tokio ryškaus ir didelio padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo skirtumo, nes 0,0002 g psichotropinės medžiagos – 1P-LSD atsiuntimas paštu per oficialiai pašto paslaugas teikiančią bendrovę, kurios akcijas valdo valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir toks gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nėra tiek pavojingas, kiek kitos galimos ir praktikoje nustatomos ženkliai pavojingesnės nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal tą patį baudžiamojo įstatymo straipsnį.

Byloje nenustatyta jokių kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau konstatuotina BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkė prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to, be to, ji padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas.

Kaltinamoji G. K. yra nepilnametė, besimokanti (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 10 klasėje. Iki tol ji niekada nebuvo nei teisiama, nei bausta administracine tvarka. Iš ją charakterizuojančios medžiagos (gimnazijos pateiktos charakteristikos ir jos motinos paaiškinimų) matyti, kad ji dėl savo elgesio niekada nekėlė problemų, kurias reiktų vertinti baudžiamojo įstatymo ar kitų teisės pažeidimų kontekste. Byloje nustatyti pirmi, aiškiai pavojingi ir baudžiami veiksmai,  pasak pačios kaltinamosios buvo sąlygoti ir mokymosi proceso apie narkotines medžiagas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamoji G. K. anksčiau būtų vartojusi narkotines medžiagas, jomis disponavusi ar pan., priešingai, tą neigė tiek pati kaltinamoji, tiek jos mama, tiek byloje užfiksuoti informacijos apie narkotines medžiagas paieškos duomenys. Taigi teismas neįžvelgia jokių ryškių kaltinamosios kaip nepilnametės gyvenimo ir auklėjimo sąlygų problemų, anksčiau taikytų priemonių neveiksmingumo (jokios teisinės priemonės netgi nėra taikytos) ar aiškiai nederamo elgesio tiek iki, tiek po nusikalstamos veikos padarymo.

Tokių aplinkybių kontekste, formalus BK nuostatų taikymas skiriant bausmę, kurią numato BK 199 straipsnio 2 dalies (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija)) sankcija, t. y. laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų, būtų aiškiai neteisingas ir neadekvatus. BK 80 straipsnio 2 punkto ir įstatymų leidėjo siekio riboti laisvės atėmimo bausmės skyrimo galimybes nepilnamečiams kontekste, tokioje situacijoje kaltinamajai apskritai neteisinga skirti laisvės atėmimo ar iš esmės laisvę taip pat apribojančią arešto bausmę. Tokia bausmė nepadėtų ugdyti nepilnametės ir nepašalintų neteisėto elgesio priežasčių, o galimai atvirkščiai – neigiamai paveiktų jos ugdymą, požiūrį į teisę ir moralės normas ir tuo grindžiamus visuomeninius santykius. 

Atsižvelgiant į tai, teismas visiškai pritaria tiek prokurorės, tiek gynėjo argumentams, jog šioje byloje, skiriant bausmę pagal BK 199 straipsnio 2 dalies nuostatas (2003 m. balandžio 10 d. įst. Nr. IX-1495 red.)), taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, kaltinamajai skiriant švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – šiuo atveju kaltinamosios nuo visuomenės neizoliuosiančią laisvės apribojimo bausmę.

Sprendžiant dėl laisvės apribojimo bausmės trukmės, teismas pastebi, kad ši bausmė yra numatyta kaltinamajai inkriminuotos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Pagal jau aptartas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, konstatuotą lengvinančią aplinkybę ir iš esmės teigiamą kaltinamosios charakteristiką, kaltinamajai būtų teisinga skirti švelnesnę nei vidutinę šios bausmės rūšiai sankciją – laisvės apribojimą 6 mėnesiams. Skiriant bausmę pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įst. Nr. IX-1495 red.), net ir turint omenyje tai, kad ji nenumatyta šio straipsnio sankcijoje ir paskirta vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, įvertinant visas jau minėtas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes ir konkrečioje situacijoje panašų veikos pavojingumą, nemato pagrindo skirti griežtesnės bausmės nei jos vidutinė riba, todėl už šią veiką skirtina bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams.

Teismo įsitikinimu paskirtos bausmės savo dydžiu būtų adekvačios kaltinamojo padarytai veikai ir yra pakankamos atsižvelgiant į baudžiamojo proceso auklėjamąjį poveikį, bei žinojimą, kad tokiu nuosprendžiu valstybė išreiškė pasitikėjimą kaltinamąja, paremtą tikėjimu, jog kaltinamoji suprato ypatingai didelę narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalą, kad kaltinamoji iš esmės nėra linkusi nusikalsti ir ateityje to nedarys, suprantant, kad nepateisinus tokio pasitikėjimo, teisiniai padariniai už teisės pažeidimus gali būti sunkesni. Visa tai suprantant, bausmės tikslus gali padėti pasiekti pareiga mokytis ir tinkamas tėvų bei pedagogų dėmesys nepilnamečiui.

Be pareigos mokytis, kiti papildomi įpareigojimai šių išvadų kontekste nėra prasmingi ir atskirais atvejais gali būti netgi žalingi. Teismo nuomone, įpareigojimas neatlygintinai išdirbti tam tikrą valandų skaičių, nepadėtų, o gal ir pakenktų kaltinamosios siekiui pagerinti mokymosi rezultatus, kuriam, visiškai akivaizdu, reikia laiko. Pareiga apriboti kaltinamąją tam tikru laiku būti namuose, turint omenyje tai, jog ji yra nepilnametė ir gyvena kartu su mama, taip pat nėra prasmingas. Šioje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamoji nuolat keltų rūpesčius tėvams dėl savo elgesio, būtų nepaklusni ir ignoruotų tėvų auklėjimą. Iš kaltinamosios parodymų teisiamajame posėdyje teismas įsitikino, jog kaltinamoji jaučiasi pamynusi mamos ir draugų pasitikėjimą, kurį norėtų atkurti pozityviu savo elgesiu, todėl manyti, kad šioje situacijoje kaltinamosios mama, esant poreikiui, negebės užtikrinti jos tinkamo auklėjimo, o esant reikalui - ir buvimo namuose mamos nustatytu laiku nėra pagrindo. Priešingai, teismas mano, kad šioje konkrečioje situacijoje tėvai, atsižvelgdami į poreikį gebės protingai ir adekvačiai reaguoti į dukros elgesį, jei reikės galės apriboti ne tik buvimo namuose laiką, ką prašoma įpareigoti šiuo atveju, bet ir lankymąsi tam tikrose įstaigose, bendravimą su žalingus įpročius turinčiais bendraamžiais ar atvirkščiai, sudarys sąlygas apsilankyti tose įstaigose, kuriose galima įsitikinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų žala žmogui ir jo sveikatai arba suteiks galimybę peržiūrėti vaizdo medžiagą apie atitinkamą narkotinių ir psichotropinių medžiagų poveikį žmogui.

Atsižvelgdamas į visa tai ir, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

G. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

• BK 259 straipsnio 2 dalyje ir nubausti už tai laisvės apribojimu 6 (šešeriems) mėnesiams;
• BK 199 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija) ir nubausti už tai laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu bei paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, G. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jai galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, įpareigoti G. K. mokytis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- DVD laikmeną saugomą prie baudžiamosios bylos (1 t. b. l. 71) palikti saugoti per visą jos saugojimo laikotarpį;

- kompiuterį „Asus“, saugomą Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriuje grąžinti jo savininkui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                  Ernestas Rimšelis