ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. Š. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-805-339/2021 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Dalys ir dalys“ ieškinį atsakovei E. Š. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų D. Š.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Dalys ir dalys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės E. Š. 457,40 Eur skolą už atliktą automobilio remontą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, jog 2020 m. rugsėjo mėnesį ieškovės atstovui paskambinęs atsakovės sutuoktinis trečiasis asmuo D. Š. (toliau – ir užsakovas) paklausė dėl galimybės suremontuoti jo šeimos automobilį, pokalbio metu įvardijo automobilio gedimą – automobilio aušinimo sistemoje padidėjus slėgiui, reikalinga keisti automobilio variklio cilindro galvutės tarpinę, bei nurodė, kad automobilio gedimas nustatytas senokai, testavimo servise metu. Užsakovas paaiškino, jog tokio automobilio gedimo remontas užima nemažai laiko sąnaudų bei vietos (ploto) servise ir kadangi per tą laiką galima suremontuoti keletą automobilių ir uždirbti daugiau pinigų, servisai Telšių mieste, į kuriuos jis kreipėsi, atsisako suteikti jam tokią automobilio remonto paslaugą. Ieškovės atstovas šio pokalbio telefonu metu sakydamas, kad pagalvos, nesutiko atlikti automobilio remonto paslaugos bei pabrėžė, jog yra užimtas. Praėjus daugiau nei savaitei laiko po šio pokalbio užsakovas, paskambinęs ieškovės atstovui, pakartotinai prašė suremontuoti jo šeimos automobilį, o ieškovės atstovui paaiškinus, jog servise darbo turi daugiau nei savaitei ar net dviem į priekį, tikino, jog palauks tiek, kiek reikės, kad ieškovės atstovas galėtų atlikti automobilio remonto paslaugą. Ieškovės atstovui sutikus pagelbėti ir atlikti automobilio remonto darbus, užsakovas nieko nelaukdamas atvarė remontuojamą automobilį į ieškovės atstovo namų kiemą, o ieškovės servise atsilaisvinus vienam automobilio keltuvų, trečiojo asmens ir atsakovės automobilis buvo pristatytas į servisą. Kadangi užsakovas buvo nurodęs, jog reikia keisti automobilio variklio cilindro galvutės tarpinę, ieškovės atstovas, nieko papildomai netikrindamas, pradėjo remontuoti automobilį, o nuėmus variklio cilindro galvutę pasitvirtino, kad pradegusi automobilio variklio cilindro galvutės tarpinė, kurią kitą dieną nuvežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ servisą Šiauliuose. Po kelių dienų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas paskambinęs nurodė, kad automobilio variklio cilindro galvutė yra tinkamos būklės, bet kadangi pati galvutė buvo užkaitinta, reikėjo ją papildomai nušlifuoti. Parsivežęs sutvarkytą automobilio variklio cilindro galvutę ieškovės atstovas informavo užsakovą, tuomet pakeitė perdegusią kaitinimo žvakę ir užsakęs naujas detales pradėjo surinkinėti automobilio variklio cilindro galvutę, buvo keičiami tepalai, filtrai, t. y. atliko konkrečius žodiniu susitarimu aptartus darbus. Pradėjus pilti į automobilio aušinimo sistemą skystį pastebėta, kad aušinimo skystis teka iš variklio bloko, esančio žemiau cilindro galvutės. Ieškovės atstovas nedelsiant sustabdė darbus ir paskambinęs užsakovui informavo jį, kad iš jo automobilio variklio bloko teka aušinimo skystis. Trečiajam asmeniui pasakius bei parodžius, jog automobilio variklio bloke yra skylė, kuri praleidžia aušinimo skystį, šis girdint kitiems ieškovės serviso darbuotojams prisipažino, jog nusipirkus šį automobilį vis dažniau reikėdavo papildyti aušinimo skysčio. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog atliekant aptartus konkrečius automobilio remonto darbus – keičiant variklio cilindro galvutės tarpinę, paaiškėjo kiti automobilio gedimai, apie kuriuos užsakovas ieškovės atstovui net neužsiminė. Paaiškinus užsakovui, jog esant tokiems automobilio gedimams juo važiuoti negalima bei kaip alternatyvą, tačiau ne visada patikimą galimybę, pasiūlius įpilti į aušinimo sistemą specialios medžiagos – variklio aušinimo sistemos sandariklio „ABRO Super Seal“, kuri iš dalies užtaiso smulkius įtrūkimus variklio bloke, bei įspėjus užsakovą, jog nėra jokių garantijų, kad tai padės išspręsti šią problemą, trečiasis asmuo nurodė būtinai išbandyti šią galimybę, nes nori kuo greičiau parduoti automobilį.

3.       Užsakovui prašant ir jam matant, ieškovės atstovas, išleidęs iš sistemos aušinimo skystį, įpylė sandarinimo skystį ir patikrinus, jog pratekėjimo nėra, trečiasis asmuo, pasiėmęs automobilį, išvažiavo išbandyti, o grįžęs pasakė, kad viskas yra gerai, aušinimo skystis nebėga ir be jokių pretenzijų pagal 2020 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą – faktūrą sumokėjo ieškovės atstovui už atliktus darbus ir pakeistas automobilio detales 455 Eur. Užsakovą įspėjo atidžiai stebėti automobilio aušinimo lygį, nes yra sugedęs automatinis aušinimo sistemos lygio matuoklis, todėl kas 10 km reikia atidžiai pasižiūrėti, kad vėl neperkaitintų cilindro galvutės tarpinės. Po pusvalandžio ieškovės atstovui paskambinęs užsakovas pasakė, kad automobilio sistemoje sumažėjo aušinimo skysčio, todėl mano, jog ir vėl bus sugedus variklio cilindro galvutės tarpinė. Ieškovės atstovas užsakovą įspėjo, kad jeigu automobilio gedimas susijęs su variklio cilindro galvute ar tarpine, jį sutvarkys savo sąskaita, tačiau jeigu automobilio gedimo priežastys kitos, už atliktus darbus ir medžiagas teks susimokėti patiems, dėl ko trečiasis asmuo sutiko ir nurodė, kad jeigu paaiškėtų, jog jis neteisus, padengs visas su automobilio remontu susijusias išlaidas. 2020 m. spalio 8 d. ieškovės atstovui pradėjus tikrinti trečiojo asmens ir atsakovės automobilį paaiškėjo, kad gedimas nėra susijęs su variklio cilindro galvute ar tarpine. Tuomet užsakovas paprašė ieškovės atstovo išsiaiškinti visus automobilio gedimus. Jam pareikalavus, ieškovės atstovas dar kartą nuėmė variklio cilindro galvutę, patikrino variklio bloką. 2020 m. spalio 24 d. ieškovės atstovas pranešė, kad automobilio variklio blokas nebepataisomas, reikalinga keisti automobilio variklį. Užsakovui buvo pateikta visa informacija apie ieškovės teikiamų paslaugų kainas. Be to, ši informacija viešai pateikta ir ieškovės servise esančiame stende, kur nurodyta, jog variklio keitimo kaina siekia nuo 300 Eur iki 1000 Eur. Taipogi nurodyta, jog už variklių, greičių dėžių, sankabų ir kitų naudotų dalių, kurias pristatė pats klientas, sumontavimą į kliento automobilį, įmonė MB „Dalys ir dalys“ neatsako. 2020 m. spalio 29 d. užsakovas nusipirko automobilio variklį, kurį ieškovės atstovas per keletą dienų pakeitė, tačiau variklis buvo su defektu. Po kurio laiko trečiasis asmuo parašė, kad stabdo darbus, nes automobilį paims remontuoti asmuo, padėjęs įsigyti variklį. Pabrėžė, kad visi automobilio remonto darbai buvo vykdyti derinant su užsakovu ir tik užsakovo iniciatyva bei pritarimu, šalims bendradarbiaujant telefonu bei atvykstant į remonto vietą, pretenzijos dėl atliekamų, atliktų darbų kokybės nebuvo reiškiamos iki tol, kol buvo paprašyta susimokėti. 2020 m. lapkričio 25 d. išrašyta sąskaita atsakovei, nes užsakovas (atsakovės sutuoktinis) nuo šeimos automobilio tvarkymo bei atsiskaitymo už paslaugas nusišalino, automobilį pasiėmė atsakovė. Šioje sąskaitoje išvardinti visi atlikti automobilio remonto darbai bei naudotos detalės antrą kartą atvarius automobilį remontui.

4.       Atsakovė E. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis nepagrįstas. Dėl automobilio remonto į ieškovę buvo kreiptasi du kartus. Pirmą kartą dėl automobilio variklio aušinimo sistemos gedimo šalinimo, o antrą kartą dėl nekokybiškai atliktų automobilio remonto darbų, už kuriuos sumokėjo 455 Eur. Nurodė, kad gedimas, dėl kurio automobilis buvo remontuojamas, nebuvo pašalintas arba darbas atliktas nekokybiškai. Pažymėjo, jog nedelsiant susisiekė su ieškovės atstovu M. S., kuriam 2020 m. spalio 8 d. darbų priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė automobilį pakartotiniam remontui dėl nekokybiškai atlikto jų darbo, o šis parašu patvirtino, jog darbus ir automobilį priima. 2020 m. spalio 24 d. MB „Dalys ir dalys“ atstovas informavo, kad reikalinga keisti automobilio variklį. Šiam pasiūlymui neprieštaravo ir savo iniciatyva ieškovei pristatė kitą variklį pakeitimui, tačiau buvo informuota, kad naujai pakeistas variklis taip pat yra su defektu. Visą šį laikotarpį, siekiant patenkinti šeimos poreikius, buvo priversta nuomotis kitą automobilį, todėl dėl pernelyg ilgai užsitęsusių automobilio remonto darbų nusprendė automobilio remonto nebetęsti, tačiau kai norėjo automobilį pasiimti, jai vėl buvo pateikta sąskaita už remonto darbus. Ieškovės atstovui pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad pakartotinis automobilio remontas buvo atliekamas dėl pirmojo remonto metu nekokybiškai atliktų darbų, todėl įsitikinusi, jog ieškovė savo lėšomis turi dengti išlaidas, atsiradusias dėl pirmą kartą nekokybiškai atliktų darbų. Nepaisant pateiktos pretenzijos, ieškovė atsiimant automobilį pateikė PVM sąskaitą faktūrą 912,40 Eur sumai, kurios pastabų skiltyje nurodė ir tokiu būdu pripažino, kad pirmi atlikti remonto darbai buvo nekokybiški, dėl ko ieškovė iš sąskaitoje nurodytos mokėtinos sumos išskaičiavo anksčiau sumokėtą 455 Eur sumą, tačiau reikalavimo į likusią 457,40 Eur sumos dalį neatsisakė. Dėl nekokybiškai atliktų remonto darbų kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Rašytiniuose paaiškinimuose dėl papildomų įrodymų pateikimo atsakovė pažymėjo, kad pateikus remontui automobilį jai nebuvo suteikta būtina informacija apie teikiamų techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų sąlygas, teikimo terminus, kainą, garantines sąlygas, galimas pasekmes ir kitokia informacija, turinti įtakos transporto priemonės valdytojo apsisprendimui gauti techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą, kaip tai numatyta Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45, 9.1. punkte. Atliktų darbų perdavimo akte surašyti darbai, kurie nebuvo aptarti, nebuvo būtini, o kai kurie jų dubliuojasi. Nurodė, jog iš pradžių ieškovės atstovas buvo paskaičiavęs 700 Eur sumą už remonto darbus bei padaręs 240 Eur nuolaidą. Tačiau kilus tarp šalių konfliktui, ieškovė nesąžiningai ir nepagrįstai padidino darbų apimtis, kurių realiai neatliko, ir kurių dalis dubliuojasi su anksčiau atliktais ir į 2020 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą įtrauktais darbais, bei išrašė PVM sąskaitą faktūrą žymiai didesnei sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės E. Š. ieškovei MB „Dalys ir dalys“ 457,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 485 Eur bylinėjimosi išlaidas.        

6.       Teismas atkreipė dėmesį, kad 2020 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pasirašytas ieškovės atstovo bei atsakovės, nurodyta variklio išmontavimo/įmontavimo paslaugos kaina 300 Eur, tokia pat mažiausia šios paslaugos kaina nurodyta ir ieškovės serviso patalpose pakabintame kainininke. Be to nustatyta, kad variklio išmontavimo/įmontavimo paslaugos kaina gali siekti iki 1000 Eur. Informacijoje, kuri pateikta ieškovės serviso stende, taipogi nurodyta, jog už variklių, greičių dėžių, sankabų ir kitų naudotų dalių, kurias pristatė pats klientas, sumontavimą į kliento automobilį, įmonė MB „Dalys ir dalys“ neatsako. Nagrinėjamu atveju atsakovė bei trečiasis asmuo patys įsigijo automobilio variklį ir pristatė jį pakeitimui ieškovei, kuri nupirktą automobilio variklį įmontavo į atsakovės automobilį.

7.       Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo bei atsakovė teismo posėdžio metu teigė, jog jiems nebuvo žinoma automobilio remonto kaina, ja nesidomėjo, vėliau trečiasis asmuo teigė kainų neprisimenąs, atliekamų remonto darbų nederino, tačiau iš jo duotų paaiškinimų turinio: „servise Telšių mieste <...> pasakė, jog būtina pakeisti variklio cilindro galvutės tarpinę“, „klausė meistrų kitame servise, kiek kainuotų toks remontas, tačiau jie nurodė <...> apie 500 Eur ar 600 Eur bei pasiūlė ieškoti garažuose dirbančių meistrų <...>, sakė, kad variklio ar galvutės pakeitimas kainuos nuo 300 Eur iki 400 Eur“, „neapsiėmė sutvarkyti automobilio, nes jo remontas užimtų apie savaitę laiko, be to, variklio cilindro galvutę reiktų vežti į Šiaulius šlifuoti“, bei visumos byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, jog atsakovei bei trečiajam asmeniui remonto darbų kaina turėjo neabejotinai didelę reikšmę. Taigi, tokių atsakovės bei trečiojo asmens teiginių (remonto paslaugų kainų nežinojo, nebuvo supažindinti, įkainiais nesidomėjo) teismas nevertino kaip logiškų. Taipogi teismui buvo akivaizdu, jog buvo ieškoma meistrų, atliksiančių automobilio remontą, išsiaiškintas ir pirminis automobilio gedimas, kuris buvo nurodytas ieškovei tariantis dėl automobilio remonto, o darbų atlikimo terminas nebuvo svarbus, nes automobilio remonto atlikti kiti meistrai tiesiog nesutiko.

8.       Teismas pažymėjo, jog ieškovės servise automobilio variklio keitimo mažiausia kaina - 300 Eur, nevertintina kaip pernelyg didelė ar neadekvati, be to, iš byloje surinktų duomenų teismas nustatė, jog atliekant atsakovės automobilio remontą neabejotinai buvo atlikta dar eilė kitų darbų, kuriems buvo naudotos reikalingos automobilio dalys bei medžiagos, todėl ieškovės reikalaujamos sumokėti sumos - 457,40 Eur, teismas nelaikė neproporcinga atliktiems darbams.

9.       Teismas, atsižvelgdamas į bylos faktinius duomenis, susirašinėjimą „messenger“ programėlėje, filmuotą medžiagą bei posėdžio metu nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad atliekami remonto darbai visgi buvo derinami su paslaugų užsakovu, todėl atsakovės teiginiai, jog tyčia buvo atliekami neaptarti, nebūtini remonto darbai siekiant apgaule įgyti svetimą turtą, teismo buvo įvertinti visiškai nepagrįstais.

10.       Teismas nurodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo tvirtino, jog remonto darbai atlikti nekokybiškai, netinkamai. Šiuos teiginius grindė tuo, jog taip sakė kiti pažįstami ir meistrai, todėl yra įsitikinę, kad ieškovė, pakeisdama automobilio variklį, tik taisė savo darbo defektus, o automobilio remontą pabaigė ir ieškovės darbo trūkumus pašalino kiti meistrai, kurie sutaisytą automobilį grąžino jau kitą dieną. Atsakovė nurodė mananti, kad automobilio variklis ieškovei pakeisti buvo pateiktas be broko, tinkamas. Tačiau teismas darė išvadą, jog šie šalių teiginiai nepagristi jokiais įrodymais. Susirašinėjimo programėlėje „messenger“ trečiojo asmens siųsta žinutė ieškovės atstovui su tekstu: „dėl variklio pretenzijos neturim <...> jį pardavę asmenys sutinka geranoriškai sutvarkyti, kadangi pardavė galimai brokuotą“, liudija, jog pateiktas automobilio variklis visgi buvo brokuotas ir kad ši aplinkybė atsakovei buvo žinoma.

11.       Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti du 2020 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) egzemplioriai, ieškovės bei atsakovės, kurių turinys, nors ir turėtų būti identiškas, kadangi dokumentas pasirašomas tuo pačiu metu abiejų šalių perduodant automobilį, tačiau atsakovės 2020 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta atsakovės pastaba, kurioje nurodyta: „su atliktomis paslaugomis dalinai nesutinku“. Teismas vertino, kad toks nesavalaikis atsakovės padarytas įrašas pats savaime teisiškai nėra reikšmingas, kadangi įrašytas ne automobilio pasiėmimo iš ieškovės metu, o vėliau. Ieškovė į bylą pateikė atsakovės 2020 m. gruodžio 3 d. prašymą ieškovei, kuriuo atsakovė prašo reikalaujamos mokėtinos sumos – 457,40 Eur, mokėjimą atidėti iki Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateiks išvadą dėl automobilio variklio remonto darbų bei jų apmokėjimo nesutarimo. Šis atsakovės pateiktas prašymas leido teismui manyti, jog atsakovė visgi pripažįsta pareigą sumokėti už atliktus automobilio variklio remonto darbus, juolab matyti, kad šis prašymas pateiktas anksčiau nei prašymas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl suteiktos netinkamos kokybės automobilio remonto paslaugos. Iš Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateikto prašymo matyti, jog, atsakovės nuomone, tiek pirmą, tiek antrą kartą jos automobilis ieškovės atstovo buvo suremontuotas nekokybiškai.

12.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovo iniciatyva apklausti liudytojai nurodė, kad ieškovės servise buvo remontuojamas automobilis „Volvo XC90“ su automobilio variklio galvutės tarpinės gedimu, tačiau pašalinus šį gedimą paaiškėjo kiti jo gedimai, dėl kurių automobilis vis tiek nefunkcionavo taip kaip turėtų, tačiau tai jokiu būdu nebuvo susiję su blogai atliktu variklio galvutės remontu. Iš liudytojų paaiškinimų teismas nustatė, jog automobilio variklio galvutė dar kartą buvo imama bei vežama meistrams į Šiaulius, tačiau ji buvo gerai suremontuota, o papildomas gedimas buvo variklio bloke, kurį kiti meistrai šlifavo, tačiau jis buvo nepataisomas, todėl reikėjo keisti automobilio variklį. Iš liudytojų paaiškinimų teismas taip pat nustatė, kad visi būtini remonto darbai bei kainos buvo derinami. Nors vertinant liudytojų paaiškinimus ir negalima daryti neabejotinos išvados, kad buvo sutarta konkreti suma, tačiau vertinant gautus duomenis, visi darbai bei jų apimtis buvo derinami su užsakovu, o atsakovė bei trečiasis asmuo, įvertinęs situaciją, prašė ieškovės remontuoti automobilį, pirko automobilio variklį keitimui. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų prieštaravusi dėl darbų atlikimo apimties, laiko ir pan. Nutraukusi remonto darbus atsakovė automobilį pasiėmė ir, kaip pati nurodo, po dienos juo jau naudojosi.

13.       Teismas nurodė, kad Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 (toliau – ir Aprašas), nuostatos numato gana griežtus reikalavimus dėl informacijos klientui suteikimo, užsakymo paraiškos pildymo, šios paraiškos pildymo dviem egzemplioriais, o taip pat numato transporto priemonės valdytojo teisę nemokėti už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą, suteiktą be jo sutikimo, jei nebuvo įforminta ar buvo netinkamai įforminta užsakymo paraiška, tačiau sutiko su ieškove, jog vien formalus nuostatų nesilaikymas nesukuria pagrindo nemokėti už suteiktas remonto paslaugas.

14.       Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė nurodė, jog tuo laikotarpiu, kai automobilis buvo paliktas remontui pas ieškovę, jos šeima nuomojosi kitą automobilį ir dėl to turėjo nuostolių, tačiau atsakovė jokių reikalavimų dėl šių nuostolių atlyginimo ieškovei nekėlė, priešieškinio nepareiškė. Trečiasis asmuo taip pat savarankiško reikalavimo dėl automobilio nuomos išlaidų atlyginimo ieškovei nepareiškė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

15.       Apeliaciniu skundu atsakovė E. Š. prašo: priimti naują įrodymą – Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento Panevėžio skyriaus 2021 m. gegužės 6 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės  MB „Dalys ir dalys“ ieškinį atsakovei E. Š. atmesti; priteisti atsakovei iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1.       Teismas priėmė siurprizinį sprendimą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Aprašo nuostatomis, pagal kurias transporto priemonės valdytojas turi teisę nemokėti už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą, suteiktą be jo sutikimo, jei nebuvo įforminta ar buvo netinkamai (nenurodyti visi Aprašo 12 punkte nurodyti duomenys) įforminta užsakymo paraiška, jeigu techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo laiku nepradėjo arba nebaigė vykdyti užsakymo paraiškoje numatytų darbų; jeigu už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą sumokėta – pareikalauti grąžinti sumokėtus pinigus arba jų dalį (Aprašo 29.8. punktas).

15.2.       Teismas neįvertino įrodymų visumos, kai kuriuos įrodymus atmetė ir visai nevertino, tik formaliai nurodė, jog atsižvelgė į susirašinėjimą „Messenger“ programėlėje. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog pats ieškovės (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui D. Š. po susitarimo, jog atvažiuos pasiimti automobilį ir jį sutvarkys kiti, bei D. Š. paklausus dėl pinigų, ieškovės (duomenys neskelbtini) M. S. 2020 m. lapkričio 20 d. parašė, jog viską suskaičiavus gaunasi 700 Eur, ir dar „numeta“ 240 Eur, kad būtų teisingiausiai, bei nurodo, kad dar neparašė „daug ko smulkių“. Iš ieškovės (duomenys neskelbtini) pranešimo galima suprasti, kad jis neįtraukė kažkokių smulkių darbų, tačiau mokėtina suma turėjo būti 460 Eur. Kad suma už darbus turėjo būti būtent tokia, o ne 912,40 Eur, patvirtina ir ieškovės (duomenys neskelbtini) M. S. trečiajam asmeniui D. Š. atsiųstas MB „Dalys ir dalys“ darbų priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame matyti, jog remonto darbų kaina yra 450 Eur (galvos remontas – 150 Eur, variklio keitimas – 300 Eur), o dalys ir medžiagos – 242,40 Eur. Tokiu būdu visa suma 692,40 Eur ir tai atitinka M. S. nurodytą darbų kainą trečiajam asmeniui D. Š.

15.3.       Vertinant tai, jog pati ieškovė 2020 m. lapkričio 25 d. išrašė atsakovei E. Š. kreditinę sąskaitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 455 Eur sumai pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), nors pastaroji ir buvo išrašyta ne atsakovei, o trečiajam asmeniui D. Š., akivaizdu, jog mokėtina suma ir atsakovės skola ieškovei buvo 5 Eur. Tačiau kilus nepasitenkinimui ir nesutarimams bei atsakovei informavus apie kreipimąsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, ieškovės (duomenys neskelbtini) supyko ir sąmoningai išrašė 2020 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 912,40 Eur sumai, kurioje jau nurodyta žymiai daugiau darbų ir medžiagų, dėl kurių šalys nesitarė. Ieškovės pateiktas atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka realiai atliktų darbų ir prieštarauja ieškovės (duomenys neskelbtini) M. S. trečiajam asmeniui atsiųstam darbų priėmimo aktui. Teismas visiškai nevertino šių prieštaravimų ir neatsižvelgė į tai, jog šioje sąskaitoje ir atliktų darbų perdavimo akte nurodyti besidubliuojantys darbai ar darbai, kurių atlikti net nereikėjo: pvz. 150 Eur galvos remontas, kai buvo keičiamas tik variklis, 100 Eur vertės variklio perrinkimas, kuris keičiant variklį, akivaizdu, kad neatliekamas, automobilio priekio nurinkimas ir surinkimas po 50 Eur, kurio būtinumo ir pagrįstumo ieškovė nepagrindė ir neįrodė, 20 Eur vertės tepalų užpildymas, kurie paprastai įeina į tą pačią kainą, 60 Eur vertės bloko tikrinimas taip pat niekuo nepagrįstas ir neįrodytas. Kitos nurodytos dalys taip pat yra neaiškios, ieškovė nepagrindė, kad jos buvo sunaudotos ir/ar panaudotos remontuojant atsakovės automobilį.

15.4.       Priduodant automobilį remontui tiek pirmą kartą, tiek šalinant trūkumus, nebuvo užpildyta užsakymo paraiška, kurios turiniui keliami reikalavimai nustatyti Aprašo 11 punkte. MB „Dalys ir dalys“ vadovas nepagrįstai, nesuderinęs su transporto priemonės valdytoju, surašė atliktų darbų perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti remonto darbai ir dalys, nors buvo atliekama vienintelė paslauga – variklio keitimas, o tokių darbų kaina buvo nurodyta 300 Eur. Atsakovė pagrįstai atsisakė apmokėti 2020 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už darbus, kurie atlikti neužpildžius paraiškos. Be to, atskaičius nekokybiškai atliktus darbus pagal kreditinę sąskaitą, mokėtina suma buvo tik 5 Eur.

15.5.       Šioje byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl remonto darbų apimties, pirmosios instancijos teismas, padarydamas priešingą išvadą, pažeidė esminę įrodymų vertinimo taisyklę (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Juo labiau, kad pačios ieškovės darbuotojas, liudytojas N. R., teismo posėdyje nurodė, jog kiek prisimena, už pirmąjį automobilio remontą klientas sumokėjo, o už antrąjį atsisakė sumokėti motyvuodamas tuo, jog nebuvo pašalintas automobilio gedimas. Tikslios sumos, kokią turėjo sumokėti už antrą kartą remontuotą automobilį, neprisimena, bet suma buvo virš 400 Eur. Tai tik patvirtina ieškovės nesąžiningumą išrašant PVM sąskaitą faktūrą žymiai didesnei sumai, taip siekiant kompensuoti savo pačios nuostolius netinkamai atlikus remonto darbus pirmojo remonto metu, kai automobilio gedimas nebuvo pašalintas.

16.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė MB „Dalys ir dalys“ prašo: apeliacinį skundą atmesti; prie bylos medžiagos pridėti 2020 m. balandžio 22 d. administracinio nusižengimo protokolą; priteisti ieškovei iš atsakovės 400 Eur išlaidas, patirtas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1.       Vertinant atsakovės teiginius, apibrėžiančius siurprizinio sprendimo sąvoką, galima teigti, kad siurprizinio sprendimo sąvoką ji tapatina ne su šalies teise būti išklausytai principu, bet su atsakovei priešingo sprendimo priėmimu tariamai eliminuojant pavienę poįstatyminę nuostatą, kuri jokiu būdu negali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktui. Draudimas priimti siurprizinį sprendimą susijęs su šalies teise būti išklausytai, kuria, be kita ko, siekiama užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimams įtaką potencialiai darytų šalių neapsvarstyti argumentai ir šalims būtų apribota galimybė gintis nuo joms pareikštų reikalavimų. Šiuo atveju byloje nebuvo suvaržytos atsakovės teisės visa apimtimi pasinaudoti teisinės gynybos priemonėmis.

16.2.       Sutiktina su teismo pozicija, kad vien formalus nuostatų nesilaikymas nesukuria pagrindo nemokėti už suteiktas remonto paslaugas ir ypač tuomet, kai net pačios šalys, šiuo atveju atsakovė ir trečiasis asmuo, patvirtino teismui, kad jiems buvo žinomos automobilio remonto išlaidos, o ieškovė visą aktualią informaciją siuntė per „Messenger“ programėlę bei teikė telefonu.

16.3.       Atsakovė savo apeliaciniame skunde nepasisakė, kodėl be jokių pretenzijų pasirašė 2020 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nors kaip pati teigia, tokių darbų neva neužsakė bei kainų nežinojo. Atsakovė ir trečiasis asmuo pripažino, kad variklio pardavėjas prisiėmė visą atsakomybę ir pažadėjo suremontuoti savo sąskaita. Atsakovės išrašas iš sms žinutės patvirtina aukščiau minėtus teiginius.

16.4.       Įvertinus teismo nustatytas aplinkybes bei pačios atsakovės teiginius, kurie vertinti tikimybių ir prielaidų pagrindu, ir kurie prieštarauja šalių paaiškinimams, o ypač paties trečiojo asmens, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės aptarė bei įvertino visus teisingo sprendimo priėmimui reikšmingus įrodymus bei aptarė atsakovės nurodytas aplinkybes. Todėl atsakovės teiginys, kad teismas neįvertino įrodymų visumos, yra visiškai nepagrįstas

16.5.       Anot atsakovės, ieškovė, gavusi iš atsakovės informaciją, kad pastaroji kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, neva tai supyko ir išrašė 2020 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą su didesne suma. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina visiškai kitą įvykių seką. 2020 m. gruodžio 8 d. atsakovė pateikė Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai prašymą. Taigi, tik po 2020 m. gruodžio 8 d. ieškovė sužinojo, jog atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, nors PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta 2020 m. lapkričio 25 d. kartu su atliktų darbų perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė pasirašė.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

17.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

18.       Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento Panevėžio skyriaus 2021 m. gegužės 6 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, jos manymu, turi reikšmės vertinant ieškovės elgesį bei ieškovės atsakomybę dėl atlikto remonto. Šiame pranešime nurodyta, jog ieškovės MB „Dalys ir dalys“ vadovas traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 150 straipsnio 1 dalį. Šį pranešimą atsakovė gavo teismui išėjus priimti sprendimą, todėl jis teikiamas su apeliaciniu skundu.

19.       Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė ir prašo prie bylos pridėti naują įrodymą – 2021 m. balandžio 22 d. administracinio nusižengimo protokolą. Nurodė, kad su šiuo atsiliepimu teikiant įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra pažeidžiamas CPK 314 straipsnis.

20.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

21.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių teismui pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu, be to, šių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus rašytinius įrodymus, kurie bus vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl ginčo esmės

22.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.644 straipsnio 1 dalis numato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

23.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013).

24.       CK 6.674 straipsnio 1 dalyje numatyta rangovo pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, – kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą.

25.       Taigi, šioje byloje ieškovei, reikalaujančiai priteisti iš atsakovės skolą už atliktus transporto priemonės remonto darbus, tenka pareiga įrodyti, kad ieškovė informavo atsakovę apie darbų apimtį ir kainą bei kad atsakovė sutiko su šia apimtimi (ir atitinkamai kaina) (CPK 177, 178 straipsniai).

26.       Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtinto Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 dalyje numatyta, kad techninį aptarnavimą ir remontą atliekantys asmenys privalo: prieš įformindami techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymo paraišką (toliau – ir užsakymo paraiška) suteikti transporto priemonės valdytojui būtiną informaciją apie teikiamų techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų sąlygas, teikimo terminus, kainą, garantines sąlygas, galimas pasekmes ir kitokią informaciją, turinčią įtakos transporto priemonės valdytojo apsisprendimui gauti techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą (Aprašo 9.1. punktas); pateikti papildomą informaciją, kaip nustatoma galutinė techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos kaina (Aprašo 9.2 punktas). Taigi, pagrindinis įrodymas, patvirtinantis informacijos suteikimą transporto priemonės valdytojui prieš jam suteikiant automobilio remonto paslaugas, yra užsakymo paraiška. Minėtame apraše taip pat numatyta, kad jeigu transporto priemonės valdytojas palieka transporto priemonę, kad būtų suteikta techninio aptarnavimo ir remonto paslauga, techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo kartu su užsakymo paraiška turi įforminti transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktą (Aprašo 16 dalis).

27.       Pagal Aprašo 29 punktą, transporto priemonės valdytojas turi teisę: 29.1. savo nuožiūra įsigyti siūlomas techninio aptarnavimo ir remonto paslaugas; 29.2. gauti valstybine kalba informaciją apie siūlomas techninio aptarnavimo ir remonto paslaugas, jų kainas prieš jas įsigydamas; 29.3. pareikšti pretenziją techninį aptarnavimą ir remontą atliekančiam asmeniui dėl netinkamos techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo tvarkos; 29.4. keisti savo nurodymus dėl techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo ar kitų užsakymo sąlygų vykdymo, kai techninio aptarnavimo ir remonto paslauga jau teikiama, jeigu tokie pakeitimai techniniu ir technologiniu požiūriu yra įmanomi; 29.8. nemokėti už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą, suteiktą be jo sutikimo, jei nebuvo įforminta ar buvo netinkamai (nenurodyti visi Aprašo 12 punkte nurodyti duomenys) įforminta užsakymo paraiška; jeigu už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą sumokėta – pareikalauti grąžinti sumokėtus pinigus arba jų dalį.

28.       Byloje yra pateiktas 2020 m. spalio 3 d. darbų priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta transporto priemonės remonto darbų ir dalių kaina 455 Eur, 2020 m. spalio 3 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės sutuoktinis D. Š. (paslaugos užsakovas) už atliktas remonto paslaugas ieškovei sumokėjo 455 Eur, pretenzijų nereiškė, todėl nesant ginčo šioje dalyje dėl Aprašo nuostatų laikymosi plačiau nepasisakoma. 

29.       Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teigė, kad užsakovui atsiėmus transporto priemonę 2020 m. spalio 3 d., tą pačią dieną užsakovas paskambino ieškovės atstovui nurodydamas, kad transporto priemonė vis dar turi gedimų. Taigi, iš esmės tarp šalių kilo ginčas dėl pakartotinio transporto priemonės priėmimo ir darbų atlikimo. Byloje yra pateiktas 2020 m. spalio 8 d. darbų priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), šiame akte prie grafos „automobilio pirminis defektas“ nurodyta „variklio aušinimo sistemos gedimas“. Minėtas aktas pasirašytas tik ieškovės atstovo M. S., automobilį perdavusio D. Š. parašo nėra. Esant šioms aplinkybėms, 2020 m. spalio 8 d. darbų priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas kaip tinkamai įformintu transporto priėmimo–perdavimo aktu (Aprašo 16 dalis). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad tarp ieškovės ir užsakovo (atsakovės sutuoktinio) nebuvo sudaryta transporto priemonės remonto darbų užsakymo paraiška.

30.       Iš ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikto Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. balandžio 22 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. S. siūloma sumokėti 195 Eur baudą už nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje. Šiame protokole nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d. M. S. priėmė remontui automobilį Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neužpildė, neįformino paraiškos bei transporto priemonės priėmimo-perdavimo akto. Pradėjo teikti remonto paslaugą nepasirašius abiejų užsakymo paraiškos egzempliorių. Neperdavė vieno užsakymo paraiškos egzemplioriaus vartotojui.

31.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad ieškovė, priimdama transporto priemonę, padarė administracinį nusižengimą, nepanaikina atsakovės pareigos sumokėti už atliktus remonto darbus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, formalus nuostatų nesilaikymas nesukuria pagrindo nemokėti už suteiktas remonto paslaugas. Šiuo atveju, nesant šalių sudarytos rašytinės sutarties, automobilio remonto darbų užsakymo paraiškos ir automobilio priėmimo perdavimo akto, aplinkybę, ar užsakovas (atsakovės sutuoktinis D. Š.) buvo supažindintas su teikiamų remonto paslaugų apimtimi ir kainomis, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nustatyti remdamasis liudytojų parodymais, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu, sąskaita (CPK 185 straipsnis). Teismų praktika tokią galimybę pripažįsta (pvz. žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007). 

32.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Aprašo nuostatomis, pagal kurias transporto priemonės valdytojas turi teisę nemokėti už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą, suteiktą be jo sutikimo, jei nebuvo įforminta ar buvo netinkamai įforminta užsakymo paraiška.

33.       Ieškovė ieškinio reikalavimų pagrįstumą įrodinėjo šiais įrodymais: 2020 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), susirašinėjimu „Facebook messenger“ programėlėje, filmuota medžiaga.

34.       Pažymėtina, kad vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

35.       Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė siurprizinį sprendimą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu. Nesutikdamas su šiuo apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės atsiliepime nurodytiems argumentams, kad draudimas priimti siurprizinį sprendimą yra susijęs su šalies teise būti išklausytai, o nagrinėjamu atveju byloje nebuvo suvaržytos atsakovės teisės visa apimtimi pasinaudoti teisinės gynybos priemonėmis. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde nenurodyta, kuo pasireiškė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas, sąsajumas ar kt.). Apeliaciniame skunde iš esmės tik kvestionuojami pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai bei jų pagrindu padarytos išvados. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, t. y. rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei kad siekė apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai, todėl pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

36.       Apeliantė nurodo, kad šioje byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl remonto darbų apimties, pirmosios instancijos teismas, padarydamas priešingą išvadą, pažeidė esminę įrodymų vertinimo taisyklę (CPK 176 straipsnio 1 dalis), juo labiau, kad pačios ieškovės darbuotojas liudytojas N. R. teismo posėdyje nurodė, jog kiek prisimena, už pirmąjį automobilio remontą klientas sumokėjo, o už antrąjį atsisakė sumokėti argumentuodamas tuo, kad nebuvo pašalintas automobilio gedimas.

37.       Pažymėtina, kad ieškovės darbuotojo paaiškinimai yra silpnesnės įrodomosios galios dėl savo subjektyvaus pobūdžio, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas juos turėjo vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

38.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad antrą kartą užsakovui pristačius automobilį remontui, nebuvo galima tiksliai numatyti viso rangos darbų kiekio ir visų darbams atlikti būtinų išlaidų, kadangi darbų apimtis galėjo paaiškėti tik atlikus išsamią automobilio apžiūrą. Be to, 2021 m. balandžio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės sutuoktinis (užsakovas) D. Š. nurodė, kad dėl automobilio remonto darbų kainos su ieškove nesitarė, nors buvo girdėjęs iš kitų meistrų, kad variklio pakeitimas gali kainuoti 300 – 400 Eur, tačiau galvojo ir tikėjosi, kad ieškovė už šių darbų atlikimą neprašys sumokėti. Pažymėjo, kad po kitų meistrų konsultacijos nusprendė, jog ieškovė nekokybiškai atliko pirminius darbus, už kuriuos buvo sumokėta 455 Eur. D. Š. teismo paklaustas, kodėl žinodamas, kad ieškovė nekokybiškai atliko pirminius darbus, pakartotinai kreipėsi į ieškovę, nurodė, jog kiti meistrai (servisai) nebūtų sutikę remontuoti automobilio. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie D. Š. paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė prieš atliekant variklio pakeitimo darbus nebuvo informuota dėl jos galimai atliktų nekokybiškų pirminių darbų ir/ar kad užsakovas už variklio pakeitimo darbus neketina mokėti.

39.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos faktinius duomenis, susirašinėjimą „Facebook messenger“ programėlėje, filmuotą medžiagą bei posėdžio metu nustatytas aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog atliekami remonto darbai buvo derinami su paslaugų užsakovu, todėl atsakovei bei trečiajam asmeniui remonto darbų apimtis turėjo būti neabejotinai žinoma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, informavimas telefonu (sms žinutėmis, skambučiais, žinutėmis „Facebook messenger“ programa, filmuota medžiaga) šios bylos kontekste iš esmės laikytinas tinkamu informavimu, juolab, kad atsakovės sutuoktinis (užsakovas) D. Š. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovės atstovą M. S. pažinojo. Atsakovei ir atsakovės sutuoktiniui buvo užtikrinama galimybė įsigilinti į teikiamą informaciją dėl siūlomų remonto darbų apimties ir kainos bei dėl jų apsispręsti, teikti pastabas.

40.       Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai nevertino susirašinėjimo „Messenger“ programėlėje. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog ieškovės atstovas M. S. 2020 m. lapkričio 20 d. parašė, jog viską suskaičiavus „gaunasi 700 Eur“, ir dar „numeta 240 Eur“, kad „būtų teisingiausia“, bei nurodė, kad dar neparašė „daug ko smulkių“. Iš ieškovės (duomenys neskelbtini) pranešimo galima suprasti, kad jis neįtraukė kažkokių smulkių darbų, tačiau mokėtina suma turėjo būti 460 Eur.

41.       Apeliacinės instancijos teismui įvertinus ieškovės (duomenys neskelbtini) M. S. D. Š. 2020 m. lapkričio 20 d. „Facebook messenger“ programa siųstos žinutės turinį, darytina išvada, kad iš M. S. paaiškinimų ir atsiųstos foto nuotraukos, kurioje pavaizduotas „Microsoft Excel“ programa sudarytas (sudaromas) darbų priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) projektas, D. Š. turėjo būti suprantama, kad ieškovei 700 Eur sumą sumažinus 240 Eur suma už remonto darbus, bendra mokėtina suma yra 456,71 Eur, t. y. galutinė mokėtina suma iš esmės būtent tokia, kokia nurodyta minėtame darbų priėmimo akto projekte. M. S. žinutės turinys taip pat leidžia spręsti, kad į galutinę sumą neįtraukti kiti smulkūs darbai.

42.       Pažymėtina, kad šalių susirašinėjimai yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių ir šios bylos kontekste pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinami su kitais byloje esančiais įrodymais. Ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai nepasisakė dėl minėto 2020 m. lapkričio 20 d. šalių susirašinėjimo, nereiškia, kad šio įrodymo teismas apskritai nevertino. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu.

43.       Apeliantė nurodo, kad vertinant tai, jog pati ieškovė 2020 m. lapkričio 25 d. išrašė atsakovei E. Š. kreditinę sąskaitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 455 Eur sumai pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad mokėtina suma ir atsakovės skola ieškovei buvo 5 Eur, tačiau kilus nepasitenkinimui ir nesutarimams bei atsakovei informavus apie kreipimąsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, ieškovės (duomenys neskelbtini) supyko ir sąmoningai išrašė 2020 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 912,40 Eur sumai, kurioje jau nurodyta žymiai daugiau darbų ir medžiagų, dėl kurių šalys nesitarė. Ieškovės pateiktas atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka realiai atliktų darbų ir prieštarauja ieškovės (duomenys neskelbtini) M. S. trečiajam asmeniui (atsakovės sutuoktiniui) atsiųstam darbų priėmimo aktui.

44.       Atmesdamas šiuos apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, jog 2020 m. lapkričio 20 d. „Facebook messenger“ programa ieškovės atstovo M. S. atsakovės sutuoktiniui D. Š. buvo atsiųsta nuotrauka, kurioje pavaizduotas „Microsoft Excel“ programa sudarytas (sudaromas) darbų priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) projektas, ir kuris jokiu būdu negali būti laikomas tinkamai įformintu darbų priėmimo aktu. Be to, kaip jau minėta, M. S. žinutės turinys taip pat leidžia spręsti, jog į darbų priėmimo akto projekte nurodytą sumą (456,71 Eur) neįtraukti kiti smulkūs darbai. Antra, atsakovės teiginiai, kad apeliantės skola ieškovei sudaro tik 5 Eur, yra paremti tik pačios apeliantės subjektyviu vertinimu. Trečia, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė, įvertino 2020 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis bei jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas.

45.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad 2020 m. lapkričio 25 d. ieškovės išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 912,40 Eur sumai išvardinti atlikti automobilio remonto darbai, įmontuotos detalės bei naudotos medžiagos. Šios PVM sąskaitos faktūros pastabose nurodyta: „išskaičiuojame pinigų sumą už pirminius netinkamai atliktus darbus 455 Eur, likusi mokėtina suma – 457,40 Eur“. 2020 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytas ieškovės atstovo bei atsakovės. Šio dokumento pastabose pažymima, jog „automobilis buvo priimtas su aušinimo sistemos gedimu. Nustatant gedimą, buvo rastas sutrūkęs variklio blokas, per kurį leidžia aušinimo skystį į išorę. Darbų eigoje, pasitarus su klientu, buvo nuspręsta keisti variklį. Variklį rado, nupirko ir pristatė klientas. Pakeitus (įmontavus) atvežtą variklį į automobilį, paaiškėjo, kad variklis su defektu. Savininkas nusprendė darbų nebetęsti. Už atliktus darbus garantija nesuteikiama, nes fiziškai negalima patikrinti atliktų darbų kokybės“, o pastabose nurodoma: „už visas automobilio dalis, naujas ir/ar naudotas, montuotos į kliento automobilį, kurias pristatė pats klientas, bendrovė neatsako“. 2020 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos atsakovei suteiktos automobilio remonto paslaugos, sunaudotos medžiagos bei įmontuotos detalės, už suteiktas remonto paslaugas paskaičiuota 670 Eur, už automobilio detales – 242,40 Eur.

46.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas M. S. teismo paklaustas, kodėl 2020 m. lapkričio 25 d. ieškovės išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) iš 912,40 Eur išskaičiavo 455 Eur sumą, paaiškino, kad norėjo nekonfliktuoti su atsakove ir trečiuoju asmeniu (ieškovės sutuoktiniu), todėl geranoriškai išskaičiavo 455 Eur sumą už pirminius netinkamai atliktus darbus, už kuriuos jau buvo sumokėta. Pažymėtina, kad ieškovė turėjo teisę geranoriškai sumažinti už  atliktus remonto darbus paskaičiuotą sumą, tačiau tai jokiu būdu nepagrindžia apeliantės argumentų dėl ieškovei 5 Eur mokėtinos sumos už atliktus darbus. Be to, ieškovės 2020 m. lapkričio 25 d. išrašytoje atsakovei PVM sąskaitos faktūroje serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta 457,40 Eur (iš 912,40 Eur išskaičiavus 455 Eur sumą už pirminius netinkamai atliktus darbus) mokėtina suma iš esmės tik neženkliai skiriasi nuo aukščiau minėto 2020 m. lapkričio 20 d. ieškovės atstovo atsakovės sutuoktiniui siųsto darbų priėmimo akto projekte nurodytos 456,71 Eur sumos.

47.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės serviso patalpose pakabintame kainininke nurodyta, jog variklio išmontavimo/įmontavimo paslaugos kaina 300 - 1000 Eur, tuo tarpu 2020 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta variklio išmontavimo/įmontavimo paslaugos kaina – 300 Eur, t. y. mažiausia kaina, kuri nurodyta ieškovės serviso patalpose pakabintame kainininke. Dar daugiau, ieškovės serviso stende nurodyta, jog už variklių, greičių dėžių, sankabų ir kitų naudotų dalių, kurias pristatė pats klientas, sudemontavimą į kliento automobilį, ieškovė neatsako, o nagrinėjamu atveju, atsakovė bei trečiasis asmuo patys įsigijo automobilio variklį ir jį pakeitimui pristatė ieškovei, kuri nupirktą automobilio variklį įmontavo į atsakovės automobilį. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad atsakovei ir atsakovės sutuoktiniui (užsakovui) turėjo būti žinoma ši informacija, juolab, kad kaip jau minėta, atsakovės sutuoktinis buvo girdėjęs iš kitų meistrų, kad variklio pakeitimo darbai gali kainuoti 300 – 400 Eur. Nors apeliantė teigia, kad jai visa informacija dėl automobilio remonto kainų nebuvo žinoma (2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio metu ji teigė, kad ieškovės kainininko nėra mačiusi), tačiau pažymėtina, jog tiek atsakovė, tiek jos sutuoktinis kaip apdairūs ir rūpestingi asmenys turėjo pareigą domėtis automobilio remonto kainomis ir kitais su automobilio remontu susijusiais klausimais, priešingas vertinimas neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų.

48.       Apeliantė nurodo, jog teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad šioje sąskaitoje ir atliktų darbų perdavimo akte nurodyti besidubliuojantys darbai ar darbai, kurių atlikti net nereikėjo: pvz. 150 Eur galvos remontas, kai buvo keičiamas tik variklis, 100 Eur vertės variklio perrinkimas, kuris, keičiant variklį, akivaizdu, kad neatliekamas, automobilio priekio nurinkimas ir surinkimas po 50 Eur, kurio būtinumo ir pagrįstumo ieškovė nepagrindė ir neįrodė, 20 Eur vertės tepalų užpildymas, kurie paprastai įeina į tą pačią kainą, 60 Eur vertės bloko tikrinimas taip pat niekuo nepagrįstas ir neįrodytas. Kitos nurodytos dalys taip pat yra neaiškios, ieškovė nepagrindė, kad jos buvo sunaudotos ir/ar panaudotos remontuojant atsakovės automobilį.

49.       Pažymėtina, kad šie apeliantės apeliaciniame skunde išsakyti teiginiai pagrįsti tik pačios apeliantės subjektyviu vertinimu. Ta aplinkybė, jog teismas skundžiame sprendime nepasisakė dėl apeliantės išvardintų visų atliktų remonto darbų reikalingumo, jų galimo dubliavimosi, nereiškia, kad teismas jų apskritai nevertino. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog automobilio variklio keitimo kaina – 300 Eur, negali būti vertinama kaip pernelyg didelė, be to, iš byloje surinktų duomenų matyti, jog atliekant atsakovės automobilio remontą buvo atlikti kiti darbai, kuriems buvo naudotos reikalingos automobilio dalys bei medžiagos, todėl ieškovės iš atsakovės reikalaujama sumokėti 457,40 Eur nelaikytina neproporcinga atliktiems darbams. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog kiti autoservisai analogiškus automobilio remonto darbus gali atlikti pigiau ar kad ieškovės nurodytos remonto kainos yra nepagrįstos. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog byloje nebuvo atlikta ekspertizė tikslu atsakyti į klausimus, ar atliktų darbų perdavimo akte ir PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus darbus buvo būtina atlikti (ar atlikti darbai ne pertekliniai ir reikalingi keičiant automobilio variklį), ar šiuose dokumentuose nurodyti darbai buvo faktiškai atlikti bei kitokio pobūdžio klausimus. Nesant atliktos ekspertizės, pirmosios instancijos teismas dėl atliktų darbų apimties ir kainos rėmėsi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių procesiniais dokumentais, teiktais paaiškinimais, t. y. rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

50.       Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 3 dalis).

51.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra įrodymų šaltinis, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumus, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  Nr. 3K-3-423/2011).

52.       Nagrinėjamu atveju 2020 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytas ieškovės atstovo bei atsakovės, pasirašydama aktą atsakovė akte nenurodė jokių pretenzijų nei dėl atliktų darbų kainos, nei dėl darbų (įskaitant detales) apimties ar trūkumų.

53.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad tokiu atveju, kai kyla ginčas dėl rangos darbų kokybės ir apmokėjimo, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

54.       Apeliantė teigia, kad ji neturi pareigos mokėti ieškovei už automobilio remontą, kadangi ieškovės nesąžiningumą išrašant PVM sąskaitą faktūrą žymiai didesnei sumai, taip siekiant kompensuoti savo pačios nuostolius netinkamai atlikus remonto darbus pirmojo remonto metu, kai automobilio gedimas nebuvo pašalintas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių atsakovės ir ieškovės atstovo 2020 m. lapkričio 23-24 d. susirašinėjimų turinio matyti, jog atsakovė iki 2020 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo buvo išreiškusi pretenziją ieškovės atstovui dėl nekokybiškai atliktų darbų ir kainos. Įvertinus nurodytą darytina išvada, kad atsakovė turėjo pareigą tai fiksuoti pasirašytame darbų priėmimo akte, tačiau to nepadariusi neteko teisės remtis darbų trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Be to, atsakovė savarankiško reikalavimo dėl minėto atliktų darbų priėmimo perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu nereiškė, šio akto atsakovė neginčijo. Taigi, pagrindas ieškovei reikalauti iš atsakovės sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina šalių pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda atsakovės prievolė už atliktus automobilio remonto darbus atsiskaityti.

55.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

56.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė apeliacinėje instancijoje pateikė įrodymus, jog patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovei priteisiamos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei mažajai bendrijai „Dalys ir dalys“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                    Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė