Civilinė byla Nr. e2A-1165-302/2021

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00067-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-281-425/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Ignalinos atominė elektrinė“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Atsakovė valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Ignalinos atominė elektrinė“ Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis vykdo atvirą konkursą (tarptautinį pirkimą) „IAE mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno (I/A, II/A statybos etapų) statybos bei išorinių lietaus kanalizacijos tinklų projektavimo, statybos ir prijungimo prie infrastruktūros darbų pirkimas”, pirkimo Nr. 507351 (toliau – ir Pirkimas).

2.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS” ieškiniu prašė panaikinti atsakovės VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ 2021 m. birželio 16 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė nurodė, kad ji pateikė pasiūlymą Pirkime ir nurodė, jog atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 8 dalies nuostatas, t. y. ieškovė yra įgyvendinusi apsivalymo technines, organizacines ir personalo sąlygas bei atitinka kitas numatytas sąlygas ir dėl to gali dalyvauti Pirkime, nors Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) 2017 m. spalio 20 d. nutarime ir buvo konstatuota, kad ieškovė padarė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 5 straipsnio pažeidimą pagal VPĮ 46 straipsnio 8 dalį. Atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos reikalavimą, jai buvo pateiktas detalus atlikto apsivalymo pagrindimas ir paaiškinimas, išdėstytos aplinkybės bei motyvuotai nurodyta, kodėl bendradarbiavimas su pažeidimą tyrusia Konkurencijos taryba nebuvo pripažintas lengvinančia aplinkybe. Nepaisant pateiktų paaiškinimų, 2021 m. birželio 16 d. atsakovės sprendimu ieškovės pasiūlymas tuo pagrindu, kad tiekėja neatitinka VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunkčio sąlygos (tiekėjas savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl pažeidimo, jei ši sąlyga taikoma – ieškovė nėra sumokėjusi visos Konkurencijos tarnybos paskirtos baudos ir ją moka dalimis) ir minėtos nuostatos b papunkčio sąlygos (tiekėjas bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą pažeidimą, jeigu taikytina – Konkurencijos taryba tiekėjo bendradarbiavimo nepripažino lengvinančia aplinkybe), buvo atmestas. Pretenzija dėl tokio atsakovės sprendimo taip pat buvo atmesta.

4.       Ieškovės teigimu, atsakovė netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatas. Nuostata dėl savanoriško sumokėjimo ar įsipareigojimo sumokėti kompensaciją už žalą yra sąlyga dėl žalos nukentėjusiems asmenims atlyginimo, o ne baudos sumokėjimo, juo labiau kad nei Konkurencijos tarybos nutarime, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nebuvo konstatuota, jog draudžiamo susitarimo dalyviai padarė faktinę žalą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas spręsti, kad aptariama sąlyga dėl sumokėjimo ar įsipareigojimo sumokėti kompensaciją už žalą, šiuo atveju yra neaktuali. Pirkimai, dėl kurių buvo vykdytas Konkurencijos tarybos tyrimas, buvo su mažiausios kainos kriterijumi. Kitaip tariant, jei atskiros perkančiosios organizacijos ir sudarė sutartis su konsorciumu, kuriame dalyvavo ieškovė, tai tik tais atvejais, kur buvo pateiktas mažiausios kainos pasiūlymas ir kiti tiekėjai buvo pateikę didesnes kainas, todėl jokia reali žala nebuvo padaryta. Su 2021 m. vasario 26 d. rašte pateiktu paaiškinimu dėl atlikto apsivalymo ieškovė atsakovei buvo pateikusi vieno iš savo užsakovų patvirtinimą, kad ieškovė Konkurencijos tarybos nutarime numatytu pažeidimu nesukėlė jokios žalos dalyvaudama viešuosiuose pirkimuose dėl pastatų atnaujinimo ir modernizavimo darbų, be to, svarbu ir tai, jog pats užsakovas patvirtino, kad neturi pretenzijų ir reikalavimų ieškovei dėl žalos atlyginimo ar kitokių kompensacijų, susijusių su Konkurencijos tarybos nustatytu pažeidimu.

5.       VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunkčio sąlygoje yra išvadintos skirtingos alternatyvios situacijos ir veiksmai, kurie gali būti laikomi tinkama bendradarbiavimo forma: bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, tačiau tai nebūtinai turi būti pripažinta lengvinančia aplinkybe pažeidimo tyrime. 2021 m. vasario 26 d., 2021 m. balandžio 6 d. ir 2021 m. gegužės 28 d. raštais atsakovei buvo paaiškinta, kad tiek tyrimo metu, tiek administracinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė teikė visus reikalingus ir aktualius paaiškinimus bei dokumentus, taip pat aktyviai teikė informaciją ir ekspertines išvadas Konkurencijos tarybai, todėl, priešingai nei sprendė atsakovė, buvo išpildyta ir bendradarbiavimo atliekant veiksmus, padedančius ištirti padarytą pažeidimą, sąlyga.

6.       Be to, ieškovė pažymėjo, kad kitos perkančiosios organizacijos, įskaitant ir tą pačią perkančiąją organizaciją, kurios vykdytame pirkime nustatytas konkurencijos teisės pažeidimas, dar iki atsakovei atmetant pasiūlymą ginčo Pirkime, pripažino AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ atitiktį VPĮ 46 straipsnio 8 dalies reikalavimams. Atsakovės sprendimas, kuriame visiškai neatsižvelgta į ieškovės atžvilgiu konstatuoto pažeidimo pobūdį ir nepateikta jokių su tuo susijusių paaiškinimų / vertinimų, prieštarauja VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatoms.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

7.       Panevėžio apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8.       Teismas nustatė, kad Konkurencijos taryba 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 2S-11(2017) „Dėl UAB „Irdaiva“ ir AB „PST“ veiksmų bendrai dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose pastatų atnaujinimo ir modernizavimo darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimas) pripažino, kad UAB „Irdaiva“ (dabartinis pavadinimas – BUAB „Active Construction Management“) ir UAB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ 2013–2015 metais jungtinės veiklos sutarčių pagrindu pateikdamos bendrus pasiūlymus UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ organizuotuose pastatų atnaujinimo bei modernizavimo darbų viešuosiuose pirkimuose ir juose nekonkuruodamos, sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą, kuriuo pažeidė KĮ 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Už padarytą pažeidimą AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ buvo paskirta 8 513 500 Eur bauda. Be to, minėtame nutarime Konkurencijos taryba pažymėjo, kad nenustatyta lengvinančių aplinkybių AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ atžvilgiu. 

9.       Remdamasis VPĮ komentare pateiktu VPĮ 46 straipsnio 8 dalies aiškinimu, teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad Konkurencijos tarybos paskirta piniginė sankcija negali būti laikoma padaryta žala, todėl ieškovės atžvilgiu VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunkčio nuostatos taikomos nepagrįstai. Teismo vertinimu, VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunkčio nuostatos apima ne tik žalos nukentėjusiesiems atlyginimą, tačiau ir ūkio subjektui paskirtos sankcijos sumokėjimą.

10.       Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 9 d. nutarimu ieškovei buvo paskirta 8 513 500 Eur bauda, kurios sumokėjimas buvo ir yra vykdomas antstolio priverstine tvarka, o ne kaip numatyta VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunktyje – „savanoriškai sumokėti arba įsipareigoti sumokėti kompensaciją už žalą“. Tokia situacija, priešingai nei tvirtina ieškovė, teismo vertimu, neleidžia spręsti, kad egzistuoja viena iš VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų būtinųjų sąlygų, t. y. tiekėjas savanoriškai sumokėjo paskirtą baudą.

11.       Teismas pažymėjo, kad minėtu Konkurencijos tarybos nutarimu ieškovei paskirta bauda turėjo būti sumokėta į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos. Iš antstolio 2020 m. rugsėjo 17 d. patvarkymo Nr. S-20-102-26617 „Dėl skundo netenkinimo“ matyti, kad, ieškovei paskirtos baudos per numatytą terminą nesumokėjus, Konkurencijos taryba antstoliui pateikė vykdyti Konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 1S-65(2020) „Dėl AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ paskirtos baudos ir palūkanų priverstinio išieškojimo“ dėl 8 513 500 Eur baudos ir 6 proc. metinių palūkanų už kiekvieną dieną priverstinį išieškojimą į valstybės biudžetą, todėl antstolio kontoroje buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0102/20/00638, kurioje antstolis ieškovei priteistos skolos sumokėjimą išdėstė dešimties metų laikotarpiui, tačiau toks antstolio procesinis sprendimas buvo panaikintas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2YT-9009-956/2020). Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Panevėžio apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-120-278/2021 yra pažymėjęs, jog šalys nesudarė taikos sutarties, todėl antstolis privalo vykdyti vykdomąjį dokumentą taip, kaip jį išdavė tam įgaliojimus turinti institucija. Skolininkės prašymas ir išieškotojos dalinis pritarimas dėl skolos išdėstymo, negali būti prilyginamas šalių sudarytai sutarčiai, kurios pagrindu antstolis galėtų priimti sprendimą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, nes vykdymo procese taikos sutartį patvirtinti, įvertinęs, ar ji neprieštarauja imperatyvioms normoms ar viešajam interesui, gali tik teismas.

12.       Teismas pripažino nepagrįstais ieškovės motyvus, kad preciziškai vykdomas kasmėnesinis Konkurencijos tarnybos paskirtos baudos mokėjimas, suderintas su Valstybine mokesčių inspekcija, vykdomas antstolio vykdomojoje byloje, atitinka VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunkčio sąlygą.

13.       Papildomai teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimą ginčijo (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. e1-1443-1063/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Ne. eA-161-552/2020) ir prašė panaikinti nutarimo 1 punktą, kiek tai susijęs su ja dėl KĮ 5 straipsnio pažeidimo, bei 2.2 papunktį – dėl paskirtos baudos. Konkurencijos tarybos nutarimu paskirtos baudos išieškojimas buvo pradėtas vykdyti tik antstoliui pateikus vykdyti Konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 9 d. nutarimą, o 88 685 Eur baudos sumą ir 14 430 Eur palūkanų sumą, kaip dalį paskirtos baudos, ieškovė į Valstybinės mokesčių inspekcijos depozitinę sąskaitą pervedė tiktai 2020 m. rugpjūčio 26 d., t. y. po 2 metų ir 8 mėnesių po baudos paskyrimo.

14.       Nors teismas pripažino ieškovės subjektinę teisę teisme ginčyti Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimą, tačiau, įvertinęs aplinkybių visumą, darė išvadą, kad ieškovės veiksmai, teisme ginčijant Konkurencijos tarybos nutarimą ir kas mėnesį pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą piniginės sumos negali būti pripažįstami atitinkančiais VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunkčio sąlygą.

15.       Pasisakydamas dėl VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunkčio sąlygos – tiekėjas bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, egzistavimo, teismas nurodė, kad vien formalus Konkurencijos tarnybos nurodymų vykdymas atliekant tyrimą dėl pažeidimo, nesudaro pagrindo pripažinti egzistuojant lengvinančias aplinkybes ar faktą, jog ieškovė bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti ir išaiškinti jos padarytą konkurencijos pažeidimą.

16.       Be to, teismas pažymėjo, kad Konkurencijos taryba 2017 m. gruodžio 21 d. nutarime yra konstatavusi, jog AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o ieškovės skundus dėl Konkurencijos tarybos nutarimo nagrinėję administraciniai teismai nurodytos Konkurencijos tarybos išvados nepanaikino. 

17.       Teismo vertinimu, kitų perkančiųjų organizacijų sprendimai pripažinti, kad ieškovė atitinka KĮ 46 straipsnio 8 dalies sąlygas, negali būti laikomi visuotinai pripažintu faktu, kurį kita perkančioji organizacija privalėtų neginčytinai priimti ir taikyti savo vykdomuose pirkimuose.

18.       Nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendė, kad atsakovės VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ 2021 m. birželio 16 d. raštu priimtas sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą ginčo Pirkime yra pagrįstas ir teisėtas.

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

19.       Apeliaciniame skunde ieškovė AB ,,PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, įtraukti Viešųjų pirkimų tarnybą išvadai pateikti, išreikalauti iš atsakovės VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ 2021 m. balandžio 21 d. advokatų kontoros Sorainen išvadą dėl ieškovės apsivalymo atlikimo, kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) dėl prejudicinio nutarimo dėl 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria buvo panaikinta Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES) 57 straipsnio 6 dalies turinio bei jo aiškinimo priėmimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

19.1.                      Perkančioji organizacija sprendime, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, ir ieškovė ikiteisminėje ginčo stadijoje aiškiai apibrėžė ginčo ribas, kurias sudaro VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a ir b papunkčiuose įtvirtintų sąvokų (žala ir bendradarbiavimas) teisinis išaiškinimas. Netinkamai apibrėždamas ginčo ribas, teismas nepagrįstai vertino ne VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 dalies a ir b papunkčiuose įtvirtintas sąlygas ir jų turinį, o su šiomis sąlygomis nesusijusias aplinkybes, pavyzdžiui, ginčus dėl antstolio veiksmų, baudos mokėjimo išdėstymo aspektus, ieškovės veiksmų kvalifikavimą pagal KĮ Konkurencijos tarybos vykdytame tyrime ir pan. Tokiu būdu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4233 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad ginčo apimtis nustatoma pagal ikiteisminio ginčo stadijoje vykusio ginčo apimtį ir perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti pasiūlymą motyvus.

19.2.                      Remdamasis išimtinai tik VPĮ komentaru, teismas netinkamai aiškino VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunktyje įtvirtintą apsivalymo sąlygą – žalos kompensavimas ar įsipareigojimas ją kompensuoti. VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunktyje numatyta: „<...>savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl šio straipsnio 1, 4 ar 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina“; Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 6 dalyje numatyta: „<...>sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl nusikalstamos veikos arba nusižengimo <...>“. Žala ir jos sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismas nepagrindė jokiomis teisės normomis ir jokia praktika savo aiškinimą, kad ši sąlyga turi būti aiškinama kitaip, nei tai turėtų būti suprantama pagal CK. Perkančioji organizacija ir teismas turėtų vadovautis teisės aktais, o ne neaiškios kilmės ir pagrindo neturinčiomis, galimai suinteresuotų subjektų pateiktomis interpretacijomis. Be to, ir 2021 m. kovo 18 d. Europos Komisijos paskelbtame viešajame Pranešime Nr. 2021/C91/01 dėl priemonių kovoti su viešųjų pirkimų dalyvių neteisėtais susitarimais ir gairių, kaip taikyti atitinkamą pašalinimo iš procedūros pagrindą (toliau – ir Gairės) 5.7 skyriuje numatyta: „Konkreti informacija ar įrodymas, kurį ekonominės veiklos vykdytojas gali pateikti perkančiosios organizacijos vertinimui, skiriasi priklausomai nuo atitinkamo atvejo. Atsižvelgiant į proporcingumo principą, turėtų būti galima manyti, kad veiklos vykdytojas privalo įrodyti, jog ėmėsi 57 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje nustatytų priemonių, kurios taikytinos tuo konkrečiu atveju. Pavyzdžiui, veiklos vykdytojas turi įrodyti, kad sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už savo neteisėtų veiksmų padarytą žalą, tik tuo atveju, jeigu dėl to pareikštas reikalavimas. Be to, kai kuriais atvejais gali pakakti imtis vien personalo priemonių, kad perkančioji organizacija įsitikintų to veiklos vykdytojo patikimumu ir nereikėtų imtis kitų techninių ar organizacinių priemonių.“. Taigi Gairėse yra aiškiai nurodyta, kad pakanka įrodyti, jog sumokėta ar įsipareigota sumokėti kompensaciją už žalą, ir tai tik tada, kai dėl to yra pareikštas reikalavimas, be to, pažymėta, kad priklausomai nuo pažeidimų pobūdžio, apsivalymui gali pakakti apskritai tik organizacinių ir personalo priemonių. Tai yra logiška, kadangi ir VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunktyje yra numatyta „jei taikytina“.

19.3.                      Teismas netinkamai aiškino ir kitą VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunktyje įtvirtintą apsivalymo sąlygą (bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jeigu taikytina). VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunkčio sąlyga turi būti aiškinama ir suprantama būtent viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo ir Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 6 dalies kontekste, kur nėra keliama reikalavimų, kad tiekėjas būtų pripažinęs kaltę ar jo bendradarbiavimas su tyrimą vykdančiomis institucijomis privalomai turi būti pripažįstamas lengvinančia aplinkybe. Ieškovė atitinka VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunkčio sąlygą, kadangi: pirma, ieškovė nuolat bendradarbiavo su Konkurencijos taryba, su ja susirašinėjo, keitėsi įvairia informacija, teikė įvairius dokumentus siekdama bendradarbiauti viso pažeidimo tyrimo metu; antra, ieškovė vykdė visus Konkurencijos tarybos nurodymus ir pateikė visus dokumentus, kurie buvo reikalingi operatyviam tyrimo atlikimui; trečia, KĮ 36 straipsnyje reglamentuojama baudų skyrimo tvarka, kuri apima ir atvejus, kai skiriamos piniginės baudos atsisakant bendradarbiauti su Konkurencijos taryba pažeidimo tyrimo metu, šiuo atveju jokios baudos už nebendradarbiavimą nebuvo skirtos; ketvirta, ieškovė tiek tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu teikė visus reikalingus paaiškinimus, be to, ieškovė aktyviai teikė informaciją ir ekspertines išvadas Konkurencijos tarybai. Teismas nepagrįstai sutapatino dvi savarankiškas ir atskiras teisės normas – KĮ 37 straipsnyje apibrėžtas lengvinančias aplinkybes ir VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunktyje įtvirtintą bendradarbiavimo sampratą. VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunktyje nėra reikalaujama, kad tiekėjo bendradarbiavimas tyrimo metu būtų pripažintas lengvinančia aplinkybe, pakanka, jog tiekėjas pagrįstų ir pademonstruotų, kad atliko bet kokius VPĮ ir Direktyvoje 2014/24/ES numatytus veiksmus, kurie prisidėjo prie tyrimo atlikimo. Faktas, kad ieškovė gynė savo teises įstatyme numatyta tvarka, ypač turint omenyje tai, jog pažeidimo atveju buvo formuojama nauja ir iki tol neegzistavusi viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo praktika, negali būti vertinama neigiamai VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje reglamentuojamo apsivalymo kontekste. Be to, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad net perkančioji organizacija, kurios vykdytų pirkimų atveju Konkurencijos taryba nustatė pažeidimą, pripažino ieškovės atliktą apsivalymą tinkamu.

19.4.                      Teismas netinkamai atskleidė bei vertino ginčo kontekstą bei su ieškovės atžvilgiu nustatyto konkurencijos pažeidimo pobūdžiu ir atliktu apsivalymu susijusias aplinkybes. Ieškovė neneigia teismų galutiniais sprendimais konstatuotų pažeidimų ir nevengia paskirtų sankcijų, tačiau siekia įrodyti, kad šiuo atveju jos atžvilgiu konstatuotas pažeidimas buvo susijęs ne su konkrečių ir aiškiai apibrėžtų KĮ ar VPĮ teisės normų pažeidimu, o su naujai suformuotu viešųjų pirkimų reguliavime įtvirtintos teisės dalyvauti pirkimuose jungtinės veiklos pagrindais aiškinimu ir taikymu. Pasisakydamas dėl baudos mokėjimo, teismas nepagrįstai rėmėsi byla dėl antstolio veiksmų (kurioje sprendimas apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui), kadangi šiuo metu baudos išdėstymas ir mokėjimas dalimis atliekamas ne ginčijamo antstolio sprendimo pagrindu, o Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) (išieškotojo) sprendimo pagrindu, o ieškovė nėra ir negali būti atsakinga nei už antstolio, nei už VMI veiksmus ir sprendimus. Nesant konstatuoto jokio neteisėto VMI veikimo dėl baudos mokėjimo dalimis per aštuonis metus, ieškovė negali būti laikoma veikiančia netinkamai ar nesąžiningai. Priešingai, ieškovė siekia sumokėti visą baudą, užtikrindama tiek darbo vietų išsaugojimą, tiek mokesčių mokėjimą, tuo tarpu kitai tuo pačiu Konkurencijos tarybos nutarimu nubaustai bendrovei UAB Irdaiva (dabartinis pavadinimas – BUAB „Active Construction Management“) iškelta bankroto byla, dėl ko bauda apskritai nebuvo sumokėta.

19.5.                      Net nevertinant ieškovės pretenzijoje ir ieškinyje nurodytų teisinių motyvų, kad bauda negali būti laikoma nei žala pagal CK 6.249 straipsnį ir VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunktį, nei kompensacija už žalą, perkančioji organizacija sprendime, kuriuo atmetė ieškovės pasiūlymą, nepasisakė dėl šių aplinkybių. Tuo tarpu perkančiosios organizacijos teiginiai, kad ieškovė nemoka ir /ar nėra įsipareigojusi sumokėti baudą, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Aplinkybė, kad baudos mokėjimas dalimis yra suderintas su išieškotoją atstovaujančia VMI, o ieškovė preciziškai atlieka mokėjimus dalimis, yra tolygi įsipareigojimui mokėti baudą. Neaišku, kuo remiantis atsakovės sprendime atmesti ieškovės pasiūlymą, buvo konstatuota, kad ieškovė nėra įsipareigojusi mokėti baudą ar nemoka baudos.

20.       Atsakovė VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, o prašymus kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, įtraukti į bylą Viešųjų pirkimų tarnybą bei išreikalauti papildomus įrodymus atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

20.1.                      Teismas teisingai nustatė ginčo ribas ir įvertino visas šalių ginčui aktualias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė pagrįstai vertino ieškovę neatstačius pasitikėjimo ja vykdyti didesnės nei 80 mln. Eur vertės viešojo pirkimo sutartį, turinčią ypatingą viešojo intereso reikšmę aplinkos ir žmonių sveikatos saugai, todėl, vertindamas ieškovės pasitikėjimo atkūrimą pagal VPĮ 46 straipsnio 8 dalį, teismas pagrįstai, be kita ko, pasisakė dėl Konkurencijos tarybos nutarimu ieškovei paskirtos baudos bei priskaičiuotų palūkanų (ne)mokėjimo eigos ir ieškovės atsakomybę lengvinančių sąlygų nebuvimo.

20.2.                      Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė turėjo savanoriškai sumokėti ar įsipareigoti sumokėti skirtą baudą ir palūkanas. Visų pirma, sprendžiant dėl VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunkčio aiškinimo ir taikymo, būtina atsižvelgti į ieškovės padarytą konkurencijos teisės pažeidimą ir tokio pažeidimo sukeltas pasekmes. Tvirtindama, kad Konkurencijos tarybos nustatytas konkurencijos pažeidimas nesukėlė jokios realios žalos, ieškovė siekia paneigti įsiteisėjusiame Konkurencijos tarybos nutarime jau nustatytas aplinkybes (Konkurencijos tarybos nutarimo 277, 322 ir 323 punktai) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-161-552/2020 padarytas išvadas: „<...> visais atvejais ribojantys konkurenciją susitarimai – tai tokia kategorija susitarimų, kurių neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas <...>.“, todėl skundo argumentas, kad neva VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunkčio sąlyga šiuo atveju nėra taikoma, nes ieškovė nesukėlė jokios realios žalos, yra nepagrįstas. Be to, teismas, remdamasis VPĮ komentaru ir Gairėmis, tinkamai išaiškino bei taikė VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunkčio sąlygą, nurodydamas, kad ši teisės norma, inter alia (be kita ko), apima ieškovės savanorišką sumokėjimą ar įsipareigojimą sumokėti Konkurencijos tarybos nutarimu paskirtą baudą bei palūkanas. Nors ieškovė kvestionuoja VPĮ komentaro objektyvumą, tačiau nenurodo nė vieno kito teisės šaltinio ar mokslinės publikacijos, kurioje būtų išaiškinta, kad VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje reglamentuojamas tiekėjo apsivalymo institutas neapima Konkurencijos tarybos skiriamų baudų ir palūkanų savanoriško sumokėjimo ar įsipareigojimo jas sumokėti. Be to, ieškovė nepagrįstai žalos sampratą aiškina remdamasi CK nuostatomis, kurios negali būti taikomos viešosios teisės santykiams, reglamentuojamiems specialiosios teisės normos. Skunde cituojama ESTT ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika taip pat nepagrindžia to, kad konkurencijos institucijų baudos nepatenka į žalos sampratą.

20.3.                      Net jei teismas ir nuspręstų, kad nėra pagrindo Konkurencijos tarybos nutarimu paskirtos baudos bei palūkanų priskirti VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunkčio žalos sąvokai (nors tam ir nėra jokio teisėto pagrindo), tai nereiškia, jog ieškovė vien dėl to tampa patikima tiekėja. Nors atsakovė sprendime atmesti ieškovės pasiūlymą ieškovei paskirtą baudą bei palūkanas priskyrė VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunkčio nuostatai, tačiau, taikant turiningąjį perkančiosios organizacijos sprendimo vertinimą, būtų pagrįsta baudos ir palūkanų nesumokėjimą priskirti ir VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto c papunkčiui. Perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus.

20.4.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė savanoriškai nesumokėjo ir neįsipareigojo sumokėti baudą ir palūkanas. VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunkčio sąlyga –įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, negali būti aiškinama kaip bet koks įsipareigojimas sumokėti Konkurencijos tarybos nutarimu skirtą baudą ir palūkanas – tik geranoriškas ir teisės aktų reikalavimus atitinkantis įsipareigojimas sumokėti paskirtą baudą bei palūkanas kvalifikuotinas kaip atitinkantis VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunkčio sąlygą. Ieškovės nurodytų aplinkybių, kad paskirtos baudos mokėjimas yra vykdomas dalimis, kad baudos mokėjimas dalimis yra suderintas su VMI ir gautas jos sutikimas bei kad ieškovė yra priėmusi sprendimus, kuriais yra garantuojamas savalaikis baudos mokėjimas dalimis, nėra pagrindo kvalifikuoti kaip patikimų ir pakankamų priemonių pagal VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunkčio sąlygą. Tokios pozicijos laikosi ir Konkurencijos taryba 2021 m. liepos 13 d. rašte, kuriuo buvo atsakyta į atsakovės paklausimą dėl šios konkrečios situacijos vertinimo. Ieškovės skundo argumentai patvirtina, kad ji kvestionuoja įsiteisėjusią Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-120-278/2021, kurioje expressis verbis (tiesiogiai) išaiškinta, kad VMI neturi įgaliojimų išdėstyti Konkurencijos tarybos nutarimu skirtos baudos ir palūkanų, o ieškovės argumentas, jog Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis yra ne dėl VMI sprendimų arba baudos mokėjimo suderinimo su VMI per 8 metų terminą, o dėl ankstesnio antstolio sprendimo (patvarkymo), kuriuo baudos mokėjimo grafikas buvo derintas 10 metų terminui, yra sąmoningai klaidinantis bylą nagrinėjantį teismą bei nepagrįstas, kadangi teismas nutartyje yra pažymėjęs, kad VMI apskritai neturi įgaliojimų išdėstyti Konkurencijos tarybos nutarimu, kuris yra vykdomasis dokumentas, paskirtą baudą. Nesumokėta bauda ir palūkanos suteikia realų pagrindą abejoti ieškovės patikimumu vykdant ypatingos svarbos ir itin reikšmingo dydžio finansinę sutartį.

20.5.                      Teismas tinkamai aiškino ir ginčo situacijai taikė VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunkčio sąlygą, konstatuodamas, kad ieškovė nebendradarbiavo, aktyviai neteikė pagalbos ar nesiėmė kitų priemonių, padedančių Konkurencijos tarybai ištirti ir išsiaiškinti vieną iš sunkiausių konkurencijos pažeidimų – draudžiamus susitarimus su konkurentais. Atsakovė aiškinosi ieškovės elgesį ir veiksmus Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo metu – ieškovei buvo sudaryta galimybė, be kita ko, pateikti paaiškinimus ir įrodymus dėl bendradarbiavimo su Konkurencijos taryba. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad ji tik vykdė privalomus Konkurencijos tarybos nurodymus ir teikė savo gynybinę poziciją, o privalomų Konkurencijos tarybos nurodymų vykdymą skatina ne aktyvus siekis padėti tyrimą atliekančiai institucijai, o KĮ reglamentuojamų baudų dėl privalomų nurodymų nevykdymo grėsmė. Ieškovės veiksmų vertinimas pateiktas ir Konkurencijos tarybos 2021 m. liepos 13 d. rašte, kuriame dar kartą nurodyta, kad Konkurencijos taryba nenustatė, jog ieškovės atžvilgiu atlikto tyrimo metu egzistuotų kokios nors lengvinančios aplinkybės. Šiuo atveju atsakovė neturi pagrindo ieškovės elgesį vertinti kitaip nei vertina Konkurencijos taryba, kadangi nėra jokių duomenų, kad ieškovė suteikė Konkurencijos tarybai realią pagalbą tyrimo metu.

20.6.                      Pagrįsta ir teismo išvada, kad atsakovė neprivalėjo remtis kitų perkančiųjų organizacijų kituose viešuosiuose pirkimuose atliktu ieškovės vertinimu dėl jos apsivalymo priemonių pagal VPĮ 46 straipsnio 8 dalies reikalavimus. VPĮ 46 straipsnio 8 dalies nuostatos yra taikomos individualiai kiekvienu atveju, perkančiajai organizacijai kiekvienu atveju yra suteikta diskrecijos teisė spręsti, ar yra pagrindas konkretų tiekėją pripažinti patikimu.

20.7.                      Teismas pagrįstai sprendė dėl ieškovės atlikto KĮ pažeidimo pavojingumo. Ieškovė nepagrįstai kvestionuoja įsiteisėjusį Konkurencijos tarybos nutarimą ir jame nustatytą ieškovės pažeidimo pavojingumo laipsnį. Konkurencijos teisės pažeidimo pobūdis nesudaro pagrindo atsakovei spręsti, kad ieškovė yra patikima tiekėja VPĮ 46 straipsnio 8 dalies prasme.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo

 

22.       Ieškovė prašo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo dėl Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 6 dalies turinio bei jo aiškinimo priėmimo. Prašo užduoti šiuos klausimus: 1) ar Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 6 dalis, turi būti aiškinami taip, kad joje įtvirtinta sąlyga „sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą“ apima ir kompetentingos institucijos paskirtos sankcijos (baudos) sumokėjimą; 2) jei į pirmą klausimą atsakoma teigiamai, tokiu atveju, ar Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 6 dalis turi būti aiškinami taip, kad joje įtvirtinta sąlyga „sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą“ gali būti laikoma išpildyta, jei tiekėjas kompetentingos institucijos paskirtą sankciją (baudą) moka dalimis; 3) ar Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 6 dalis turi būti aiškinami taip, kad joje įtvirtinta sąlyga „išsamiai išaiškino faktines ir kitas aplinkybes aktyviai bendradarbiaudamas su tyrimą atliekančiomis valdžios institucijomis“ gali būti laikoma įgyvendinta tik tais atvejais, kai tiekėjas pripažino kaltę dėl teisės pažeidimo ir jo teisinio vertinimo, arba tik tais atvejais, kai kompetentinga institucija konstatavo lengvinančias aplinkybes sankcijos (baudos) individualizavimo kontekste; 4) ar Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 6 dalis turi būti aiškinami taip, kad joje įtvirtinta sąlyga „priemonės, kurių ėmėsi ekonominės veiklos vykdytojai, vertinamos atsižvelgiant į nusikalstamos veikos arba nusižengimo sunkumą ir konkrečias aplinkybes“, įpareigoją perkančiąją organizaciją ir bylą nagrinėjantį teismą atsižvelgti į tai, jog tiekėjo atžvilgiu konstatuoto pažeidimo atveju suformuojama nauja konkurencijos teisės pažeidimų praktika dėl ribojimo teikti bendrus pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose pagal Direktyvos 2014/24/ES 19 straipsnio 2 dalį.

23.       Pagal CPK 3 straipsnio 5 dalį teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą.

24.       Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio 1 dalimi, ESTT priima prejudicinius sprendimus dėl sutarčių aiškinimo ir Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo išaiškinimo. SESV 267 straipsnyje įtvirtinta procedūra yra ESTT ir nacionalinių teismų bendradarbiavimo priemonė, kuria naudodamasis ESTT pateikia nacionaliniams teismams Europos Sąjungos teisės aiškinimą, kurio jiems reikia jų nagrinėjamai bylai išspręsti. ESTT užduotis nagrinėjant prašymus priimti prejudicinį sprendimą yra padėti vykdyti teisingumą valstybėse narėse, o ne patarti teismams bendrais ar hipotetinio pobūdžio klausimais (ESTT 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Unió de Pagesos de Catalunya prieš Administración del Estado, C-197/10, ECLI:EU:C:2011:590).

25.       Pažymėtina, kad šalies pateiktas prašymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės taikymas yra akivaizdus ir dėl jo nekyla jokių pagrįstų abejonių, teismas neturi kreiptis dėl prejudicinio sprendimo. Kilus neaiškumų dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo, tik teismas, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiami teismui, privalo kreiptis dėl teisės išaiškinimo į ESTT (ESTT 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas byloje Joao Filipe Ferreira da Silva e Brito ir kt. prieš Estado portugu?s, C-160/14, ECLI:EU:C:2015:565). 

26.       Taigi teismai iš esmės turi diskrecijos teisę patys nuspręsti, ar nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje, siekiant tinkamai išspręsti bylą, reikia atsakyti į Europos Sąjungos teisės klausimus ar ne.

27.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovės apsivalymo priemonių pagal VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1–2 punktų visumą. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, byloje kilusio ginčo pobūdį ir apimtį, į Europos Komisijos 2021 m. kovo 18 d. „Pranešimas dėl kovos su viešųjų pirkimų dalyvių neteisėtais susitarimais priemonių ir dėl gairių, kaip taikyti atitinkamą pašalinimo iš procedūrų pagrindą 2021/C91/1“ pateiktus išaiškinimus, į ESTT ginčo klausimais formuojamą praktiką ir į tai, kad ieškovės suformuluoti klausimai yra hipotetiniai, bendro pobūdžio, spręstina, kad nagrinėjamu atveju, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą, nėra poreikio kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, todėl šis ieškovės prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

 

Dėl naujų rašytinių įrodymų

 

28.       Ieškovė prašo priimti naujus rašytinius įrodymus – duomenis, patvirtinančius baudos mokėjimą 2021 m. spalio – lapkričio mėnesiais. Be to, prašo išreikalauti iš atsakovės VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ 2021 m. balandžio 21 d. advokatų kontoros Sorainen išvadą dėl ieškovės apsivalymo atlikimo, kuria, be kita ko, buvo grindžiamas skundžiamas sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą. Ieškovės teigimu, minėtoje išvadoje gali būti duomenų, kurie aktualūs vertinant dalyvavimo pirkimuose jungtinės veiklos pagrindu aplinkybes.

29.       CPK yra nustatytas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tikrinamas pagal byloje jau esančius, pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus faktinius duomenis ir įrodymus. Toks įstatymo leidėjo pasirinktas apeliacijos modelis nulemia ir tai, kad nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali būti priimami tik išimtiniais atvejais (CPK 314 straipsnis).

30.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. 

31.       Kartu pažymėtina ir tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos išreikalauti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). 

32.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovei paskirtos baudos mokėjimą 2021 m. spalio ir 2021 m. lapkričio mėnesiais, neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai, o jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, kadangi juos priėmus reiktų suteikti galimybę priešingai šaliai dėl jų pasisakyti, šiuos rašytinius įrodymus, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, atsisakoma priimti. 

33.       Kaip minėta, teismas gali išreikalauti ir priimti į bylą tik konkrečias bylai reikšmingas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Priešingu atveju, bylos medžiaga būtų dirbtinai išplečiama nukrypstant nuo bylos esmės ir joje nagrinėjamų klausimų. Be to, pažymėtina, kad būtinumas pateikti naujus įrodymus turi būti siejamas su visapusišku bylos dalyką sudarančių aplinkybių ištyrimu, o ne ginčo šalių santykių visų aspektų detaliu tyrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2014).

34.       Įvertinus į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visumą, spręstina, kad ieškovės prašoma išreikalauti advokatų kontoros Sorainen išvada, kuri buvo rengta atstovaujant kitą ūkio subjektą UAB „Irdaiva“ ir kurioje pasisakyta dėl aplinkybių, aktualių vertinant tiekėjų dalyvavimą pirkimuose jungtinės veiklos pagrindu, nėra tiesiogiai susijusi su šioje byloje ginčo objektu esančiais klausimais, taip pat neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai, todėl ir šis ieškovės prašymas, vadovaujantis proceso operatyvumo ir koncentracijos principais, atmetamas kaip nepagrįstas.

 

Dėl prašymo įtraukti į bylą Viešųjų pirkimų tarnybą

 

35.       Ieškovė prašo įtraukti į bylą Viešųjų pirkimų tarnybą išvadai pateikti. Ieškovės teigimu, Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų paaiškinti tiek VPĮ komentaro teisinę galią, tiek tai, kiek VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunkčio taikymas gali būti grindžiamas komentaro autorių nuomone.

36.       Įvertinus ieškovės pateiktų klausimų formuluotes ir reikalavimus išvadą teikiančiai institucijai paaiškinti VPĮ komentaro teisinę galią ir tai, kiek VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunkčio taikymas gali būti grindžiamas komentaro autorių nuomone, susidaro įspūdis, kad ieškovė iš esmės siekia, kad ši institucija, o ne teismas, atliktų byloje šalių išdėstytų argumentų ir jų pateiktų įrodymų teisinį vertinimą, nors prerogatyva vertinti byloje pateiktus įrodymus, šių įrodymų pagrindu nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir teisiškai jas kvalifikuoti, atlikti dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytų argumentų teisinį vertinimą bei spręsti dėl to, kokiais teisės šaltiniais remtis, yra suteikta tik teismui.

37.       Atsižvelgiant į tai, kad tik teismas aiškina ir taiko teisės aktus, ieškovės prašymas įtraukti į bylą Viešųjų pirkimų tarnybą išvadai prašyme nurodytais klausimais pateikti vertinamas kaip teisiškai nepagrįstas, todėl atmetamas.

 

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

 

38.       Iš bylos medžiagos matyti, kad Konkurencijos taryba 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimu
Nr. 2S-11(2017) „Dėl UAB „Irdaiva“ ir AB „PST“ veiksmų bendrai dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose pastatų atnaujinimo ir modernizavimo darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ pripažino, kad UAB „Irdaiva“ ir UAB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“, 2013–2015 metais jungtinės veiklos sutarčių pagrindu pateikdamos bendrus pasiūlymus UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ organizuotuose pastatų atnaujinimo bei modernizavimo darbų viešuosiuose pirkimuose ir juose nekonkuruodamos, sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą, kuriuo pažeidė KĮ 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Už padarytą pažeidimą bendrovėms buvo paskirtos maksimalios KĮ 36 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos, siekiančios 10 proc. bendrųjų metinių pajamų 2016 metais. AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ paskirta 8 513 500 Eur bauda. Be to, Konkurencijos taryba pažymėjo, kad AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ atžvilgiu nebuvo nustatyta lengvinančių aplinkybių.

39.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu

(administracinė byla Nr. e1-1443-1063/2018) atmetė pareiškėjų AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ ir UAB „Irdaiva“ skundus dėl Konkurencijos Tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Ne. eA-161-552/2020). 

40.       Atsakovė VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ CVP IS 2020 m. spalio 11 d. paskelbė ir vykdė atvirą konkursą (tarptautinį pirkimą) „IAE mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno (I/A, II/A statybos etapų) statybos bei išorinių lietaus kanalizacijos tinklų projektavimo, statybos ir prijungimo prie infrastruktūros darbų pirkimas”, kuriame taip pat dalyvavo ir ieškovė AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“. Ieškovė pasiūlyme nurodė, kad, nepaisant to, jog Konkurencijos tarybos 2017 m. spalio 20 d. nutarime buvo konstatuota, kad ji padarė KĮ 5 straipsnio pažeidimą, ji atitinka VPĮ 46 straipsnio 8 dalies nuostatas.

41.       2021 m. birželio 16 d. atsakovė priėmė sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, motyvuodama, kad ieškovės atžvilgiu egzistuoja Pirkimo sąlygų 13.3.3 papunktyje numatytas tiekėjo pašalinimo pagrindas, t. y. ieškovė yra padariusi rimtą profesinį pažeidimą – ieškovė pažeidė draudimą sudaryti draudžiamą susitarimą, reglamentuojamą KĮ, o nuo sprendimo paskirti KĮ nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip trys metai. Atsakovė sprendė, kad priemonės, kurių ėmėsi ieškovė, siekdama įrodyti patikimumo atstatymą, yra nepakankamos, nes ji nėra sumokėjusi arba įsipareigojusi sumokėti baudą, dėl ko ji negali būti pripažinta atitinkančia VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunkčio reikalavimą, be to, pagal nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė atitinka ir VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunkčio reikalavimą, nes Konkurencijos taryba tyrimo metu atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Nesutikdama su tokiu atsakovės sprendimu, ieškovė 2021 m. birželio 23 d. pateikė pretenziją, kuri atsakovės 2021 m. liepos 2 d. sprendimu buvo atmesta.

42.       Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovė atitinka VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunkčio ir VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunkčio reikalavimus. Ieškovės teigimu, jos atžvilgiu VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunkčio nuostatos taikomos nepagrįstai, kadangi iš ieškovės nėra priteistas žalos atlyginimas, kurį pagal VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunkčio reikalavimą ieškovė turėtų savanoriškai sumokėti arba įsipareigoti sumokėti kompensaciją už žalą (paskirta piniginė sankcija negali būti laikoma padaryta žala). Taip pat ieškovė laikosi pozicijos, kad, nepaisant to, jog Konkurencijos tarybos nutarime konstatuota, kad lengvinančių aplinkybių jos atžvilgiu nenustatyta, šiuo atveju, atsižvelgiant į jos elgesį tyrimo metu, egzistuoja VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunkčio sąlyga – tiekėjas bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą. Neišeinant už apeliacinio skundo ribų, toliau bus pasisakoma minėtais klausimais.

 

Dėl nagrinėjamam ginčui aktualaus teisinio reguliavimo

 

43.       Tam, kad tiekėjas turėtų galimybę patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį dėl pirkimo objekto, jis turi atitikti pirkimo dokumentuose išdėstytus kvalifikacinius reikalavimus ir neturi būti jo pašalinimo iš konkurso pagrindų (VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 46, 47 ir 49 straipsniai).

44.       Vadovaujantis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktu, perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų.

45.       Pirkimo sąlygų 13.3.3 papunktyje taip pat numatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą ir dėl to kyla abejonių, kad jis sąžiningai vykdys pirkimo sutartį. Rimtas profesinis pažeidimas, be kita ko, yra suprantamas ir kaip draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto KĮ ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimas, kai nuo sprendimo paskirti KĮ ar kitos valstybės teisės akte nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip trys metai.

46.       VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų pagal šio straipsnio 1, 4 ir 6 dalis, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros, kai yra abi šios sąlygos kartu: 1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad ėmėsi šių priemonių: a) savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl šio straipsnio 1, 4 ar 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina; b) bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jeigu taikytina; c) ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai; 2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Pirkimo sąlygų 13.10 punkte ir 13.10.1 bei 13.10.2 papunkčiuose.

47.       Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 4 dalies d punkte numatyta, kad perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti iš dalyvavimo pirkimo procedūroje ekonominės veiklos vykdytojus, kai perkančioji organizacija turi pakankamai įtikinamų duomenų daryti išvadą, jog ekonominės veiklos vykdytojas su kitais ekonominės veiklos vykdytojais sudarė susitarimus, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją. To paties straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad ekonominės veiklos vykdytojas, atsidūręs vienoje iš 57 straipsnio 1–4 dalyse nurodytų situacijų, gali pateikti įrodymus, jog ėmėsi pakankamų priemonių, kad įrodytų savo patikimumą, nepaisant to, kad yra tinkamas pagrindas jį pašalinti. Jeigu manoma, kad tokių įrodymų pakanka, atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nepašalinamas iš pirkimo procedūros. Šiuo tikslu ekonominės veiklos vykdytojas įrodo, kad sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl nusikalstamos veikos ar nusižengimo, išsamiai išaiškino faktines ir kitas aplinkybes aktyviai bendradarbiaudamas su tyrimą atliekančiomis valdžios institucijomis ir ėmėsi konkrečių tinkamų techninių, organizacinių ir personalo priemonių, kad užkirstų kelią tolesnei nusikalstamai veikai arba nusižengimams.

48.       VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto papunkčiuose nurodytos priemonės, kurių turi imtis tiekėjas, taikomos visos kartu, nebent pagal nusikaltimo, nusižengimo ar pažeidimo pobūdį viena iš priemonių objektyviai negali būti taikoma.

49.       Minėtose teisės normose įtvirtina teisės doktrinoje vadinama „apsivalymo“ procedūra (angl. self-cleaning), kurios tikslai yra: pirma, tiekėjas privalo įrodyti, kad jo pritaikytos ir taikomos priemonės leidžia įgyvendinti tuos tikslus, kuriuos įstatymų leidėjas laikė esant svarbiais, reglamentuodamas VPĮ 46 straipsnio 1, 4 ir 6 dalyse nustatytus pašalinimo pagrindus; vadinasi, tiekėjas privalo įrodyti, kad viešojo intereso prasme jo taikomos priemonės sukuria tam tikrą naudą, kuriai esant, tiekėjas vėl gali būti laikomas patikimu tiekėju (VPĮ 47 straipsnio 1 dalis) ir todėl jam turi būti leidžiama dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose; antra, tiekėjas taip pat turi pagrįsti, kad jo pritaikytos ir taikomos priemonės pakeitė tiekėjo korporatyvinę elgseną taip ir tiek, jog ateityje yra mažai tikėtinas aptartų VPĮ 46 straipsnio 1, 4 ir 6 dalyse nustatytų pašalinimo pagrindų pakartotinumas, bei tinkamai suveikė bendroji ir individualioji prevencija tiekėjo atžvilgiu (VPĮ komentaras).

50.       Atsižvelgiant į šios procedūros tikslus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu, kad tiekėjo „apsivalymas“ turi būti vykdomas ne deklaratyviai imituojant „apsivalymo“ veiksmus, o realiai, nurodant ne tik tai, kokių priemonių jis ėmėsi, bet ir jas pagrindžiant atitinkamais dokumentais.

 

Dėl VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunkčio aiškinimo ir taikymo

 

51.       Tarp šalių kilus ginčui dėl VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunktyje vartojamos sąvokos „žala“ reikšmės, remdamasis VPĮ komentare pateiktais išaiškinimais, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunkčio sąvoka „žala“ apima ne tik nuostolių kompensavimą, bet ir institucijų skirtų sankcijų sumokėjimą. Tuo tarpu ieškovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad šiuo konkrečiu atveju jos atžvilgiu VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunkčio nuostatos taikomos nepagrįstai, kadangi iš jos nebuvo priteistas žalos atlyginimas, kurį pagal VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunkčio reikalavimą ieškovė turėtų savanoriškai sumokėti arba įsipareigoti sumokėti kompensaciją už žalą. Ieškovės teigimu, paskirta piniginė sankcija negali būti laikoma padaryta žala.

52.       Nors VPĮ komentare, kuris negali būti vertinamas kaip oficialus VPĮ aiškinimo šaltinis, pateikiama nuomonė, kad VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunktyje nurodyta sąvoka „žala“, be kita ko, turi būti suprantama ir kaip ekonominės sankcijos, paskirtos kompetentingos institucijos, sumokėjimas (įsipareigojimas sumokėti), kai tokios sankcijos skiriamos, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, teismų praktika šiuo klausimu eina kita linkme, t. y. kad žala ir ekonominės sankcijos vis dėlto yra dvi skirtingos kategorijos.

53.       ESTT 2018 m. spalio 24 d. sprendime byloje Vossloh Laeis GmgH prieš Stadtwerke München GmbH byloje C-124/17 tiesiogiai nesprendė dėl to, ar baudos (ne)sumokėjimas yra prilyginamas žalos atlyginimui (byloje toks klausimas nekilo), tačiau iš bylos faktinių aplinkybių ir sprendimo motyvacijos galima daryti išvadą, kad baudos sumokėjimas ir žalos atlyginimas traktuojami kaip skirtingi institutai.

54.       Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad Vokietijos įmonei Vossloh Laeis GmgH Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinė kartelių tarnyba skyrė baudą už konkurencijos teisės pažeidimus. Ginčas pagrindinėje byloje kilo tarp Vossloh Laeis GmgH ir Stadtwerke München, veikiančios kaip perkančioji organizacija, dėl to, kad ši pašalino Vossloh Laeis GmgH iš kvalifikacijos vertinimo procedūros, nes sprendė, jog pastaroji neįrodė, kad ėmėsi pakankamų priemonių gerai reputacijai susigrąžinti. Siekdama dalyvauti Stadtwerke München vykdytame konkurse, Vossloh Laeis GmgH perkančiajai organizacijai nurodė, kad ėmėsi visų reikiamų priemonių, jog susigrąžintų reputaciją, be to, pažymėjo, kad yra pasirengusi atlyginti žalą, kurią padarė savo neteisėtais veiksmais. Vis dėlto Vossloh Laeis atsisakė pateikti Stadtwerke München Federalinės kartelių tarnybos sprendimą skirti jai baudą, kurio jos paprašė perkančioji organizacija tam, kad galėtų jį išnagrinėti ir išsiaiškinti, koks kartelius reglamentuojančios teisės pažeidimas buvo padarytas.

55.       ESTT minėtoje byloje išaiškino, kad: „<...> perkančioji organizacija turi turėti galimybę prašyti ekonominės veiklos vykdytojo, kuris pripažintas padaręs konkurencijos teisės pažeidimą, pateikti su juo susijusį konkurencijos institucijos sprendimą. Šios išvados negali paneigti aplinkybė, kad tokio dokumento pateikimas galėtų sudaryti perkančiajai organizacijai palankias sąlygas pareikšti šiam ekonominės veiklos vykdytojui ieškinį dėl civilinės atsakomybės. Iš tikrųjų reikia priminti, kad viena iš priemonių, kurių ekonominės veiklos vykdytojas turi imtis tam, kad įrodytų savo patikimumą, yra įrodymo, kad sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl nusikalstamos veikos arba nusižengimo, pateikimas.“(ESTT 2018 m. spalio 24 d. sprendimas byloje Vossloh Laeis GmgH prieš Stadtwerke München GmbH C-124/17, ECLI:EU:C:2018:855, 30 punktas).

56.       Šioje byloje pateiktoje generalinio advokato 2018 m. gegužės 16 d. išvadoje nurodyta, kad tam, jog galėtų naudotis Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybe susigrąžinti reputaciją, ekonominės veiklos vykdytojas turi įrodyti, kad, nepaisant to, kad yra tinkamas pagrindas jį pašalinti, jis tapo patikimas dėl vėlesnio savo elgesio. Patikimumas yra savybė, kurią vertindama perkančioji organizacija privalo laikytis taisyklių, nustatytų tos pačios 6 dalies antroje pastraipoje. Patikimumą ji gali laikyti įrodytu tik jeigu ekonominės veiklos vykdytojas: a) sumokėjo (arba įsipareigojo sumokėti) kompensaciją už žalą, padarytą dėl veikos, lėmusios jo pašalinimą; b) išsamiai išaiškino faktines ir kitas aplinkybes; ir c) ėmėsi konkrečių tinkamų priemonių (techninių, organizacinių ir personalo), kad užkirstų kelią naujiems pažeidimams (40–41 punktai).

57.       Taigi, pasisakant dėl Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų „apsivalymo“ įgyvendinimo sąlygų, už konkurencijos teisės pažeidimus atsakingos institucijos paskirtos baudos mokėjimo klausimas net nebuvo keliamas, kalbama išimtinai tik apie žalos atlyginimą.

58.       Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje
Nr. e2A-1014-381/2020, pateiktos motyvacijos taip pat matyti, kad yra atskiriami baudos mokėjimo ir žalos atlyginimo institutai. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad: „Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus dokumentus – administracinius nutarimus, pranešimą apie baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog ieškovei nebuvo nustatytas įpareigojimas atlyginti žalą (VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunktis) ir / ar pareiga bendradarbiauti, teikti pagalbą ar kitas priemones, padedančias ištirti, išaiškinti padarytą pažeidimą (VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunktis). Kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a ir b papunkčiuose vartojama formuluotė „jeigu taikoma“ nurodo, jog aptariamų priemonių taikymas visada sietinas su paties pažeidimo turiniu (esme). Todėl minėtuose į bylą pateiktuose dokumentuose, kurie buvo pateikti ir perkančiajai organizacijai, nesant konstatuoto žalos fakto ir / ar bendradarbiavimo pareigos, pakanka išvadai, jog nurodytos priemonės šiuo atveju netaikytinos, padaryti.“ (nutarties 13 punktas). 

59.       Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad KĮ baudos ir žalos atlyginimo institutai yra atskiriami. Bauda, kuri traktuojama kaip viena iš ūkio subjektams galimų skirti sankcijų, įvirtinta KĮ VI skyriaus pirmame skirsnyje „Administracinė atsakomybė“ (KĮ 35 – 42 straipsniai), o žalos atlyginimas – KĮ VI skyriaus antrame skirsnyje „Civilinės atsakomybės ypatumai“ kaip civilinės atsakomybės institutas (KĮ 43 – 53 straipsniai). KĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti visiško žalos atlyginimo iš šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padariusio (padariusių) ūkio subjekto (subjektų). Visiškas žalos atlyginimas apima tiesioginius nuostolius, negautas pajamas ir palūkanas, skaičiuojamas nuo žalos atsiradimo momento (KĮ 44 straipsnio 2 dalis). Taigi žalos atlyginimas traktuojamas kaip savarankiškas nuo konkurencijos teisės pažeidimų nukentėjusių asmenų teisių gynimo būdas.

60.       Be to, pastebėtina, kad ir Gairių, kuriomis savo procesiniuose dokumentuose remiasi tiek ieškovė, tiek atsakovė, 5.7 skyriuje numatyta, jog: „Konkreti informacija ar įrodymas, kurį ekonominės veiklos vykdytojas gali pateikti perkančiosios organizacijos vertinimui, skiriasi priklausomai nuo atitinkamo atvejo. Atsižvelgiant į proporcingumo principą, turėtų būti galima manyti, kad veiklos vykdytojas privalo įrodyti, jog ėmėsi 57 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje nustatytų priemonių, kurios taikytinos tuo konkrečiu atveju. Pavyzdžiui, veiklos vykdytojas turi įrodyti, kad sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už savo neteisėtų veiksmų padarytą žalą, tik tuo atveju, jeigu dėl to pareikštas reikalavimas. Be to, kai kuriais atvejais gali pakakti imtis vien personalo priemonių, kad perkančioji organizacija įsitikintų to veiklos vykdytojo patikimumu ir nereikėtų imtis kitų techninių ar organizacinių priemonių.“. Taigi apie žalos atlyginimą kalbama tik tuo atveju, kai dėl to yra pareikštas reikalavimas.

61.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek atsakovė, tiek pirmosios instancijos teismas, darydami išvadą, jog savanoriškas žalos atlyginimas apima ir Konkurencijos tarybos paskirtų baudų mokėjimą, nepagrįstai plačiai aiškino VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunktyje įtvirtintą tiekėjo apsivalymo sąlygą – „ <...> savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl šio straipsnio 1, 4 ar 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina“. 

62.       Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė nepagrįstai ieškovės pasiūlymą atmetė dėl to, jog ieškovė neatitinka VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunkčio sąlygos, kadangi reikalavimas dėl savanoriško žalos atlyginimo ar įsipareigojimo savanoriškai sumokėti kompensaciją už žalą, nepareiškus ieškovės atžvilgiu reikalavimo atlyginti žalą, šiuo atveju apskritai netaikytinas.

63.       Konstatavus, kad VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunkčio nuostatos įtvirtina tik žalos nukentėjusiesiems atlyginimą ir neapima ūkio subjektui paskirtos sankcijos sumokėjimo, aplinkybės, susijusios su Konkurencijos tarybos paskirtos baudos mokėjimu, vertinamos kaip neturinčios teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui, todėl šiuo aspektu nagrinėjamos bylos kontekste detaliau nepasisakoma.

64.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtina, kad baudos ir palūkanų savanoriškas nesumokėjimas arba įsipareigojimo tai padaryti nebuvimas yra pagrindas ieškovę laikyti nepatikima ir pagal VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto c papunktį, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog, atmesdama ieškovės pasiūlymą, atsakovė aiškiai nurodė, kad ieškovė negali būti laikoma „apsivaliusia“, nes nėra įvykdžiusi VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a papunkčio ir 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunkčio sąlygų, ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė tik VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a ir b papunkčiuose įtvirtintų sąlygų, spręstina, kad vertinimas, ar ieškovė atitinka VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto c papunktį, išeitų už ikiteisminio ginčo stadijoje apibrėžtų ginčo ribų (CPK 4233 straipsnio 2–3 dalys), todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu nepasisako.

 

Dėl VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunkčio aiškinimo ir taikymo

 

65.       Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl to, ar ieškovės pasiūlymas pagrįstai buvo atmestas, remiantis VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunkčiu.

66.       Kaip minėta, VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų pagal šio straipsnio 1, 4 ir 6 dalis, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros, kai yra abi šios sąlygos kartu: 1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad ėmėsi šių priemonių: a) savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl šio straipsnio 1, 4 ar 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina; b) bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jeigu taikytina; 2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos.

67.       Šiuo aspektu Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 6 dalyje numatyta, ekonominės veiklos vykdytojas turi įrodyti, kad: „<...> išsamiai išaiškino faktines ir kitas aplinkybes aktyviai bendradarbiaudamas su tyrimą atliekančiomis valdžios institucijomis <...>“.

68.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vien formalus Konkurencijos tarnybos nurodymų vykdymas, atliekant tyrimą dėl pažeidimo, nesudaro pagrindo pripažinti egzistuojant lengvinančias aplinkybes ar faktą, kad ieškovė bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jos padarytą konkurencijos pažeidimą. Įvertinusi bylos aplinkybes ir šalių paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.

69.       Visų pirma, pastebėtina, kad ieškovė skunde nepagrįstai akcentuoja tai, jog pirmosios instancijos teismas ir atsakovė VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunkčio sąlygą išimtinai siejo tik su tuo, kad Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių pagal Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalį.

70.       Bylos medžiaga patvirtina, kad, priimdama ginčijamą sprendimą, atsakovė aiškinosi ieškovės elgesį, ieškovei buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius bendradarbiavimą su Konkurencijos taryba tyrimo metu (2021 m. vasario 15 d., 2021 m. kovo 30 d., 2021 m. gegužės 28 d. paklausimai (ieškinio priedai Nr. 5, 7 ir 9)), o tai suponuoja išvadą, jog atsakovė ieškovės elgesio nesiejo tik su Konkurencijos tarybos nutarime nenustatytomis atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Priešingu atveju, atsakovė net nebūtų prašiusi ieškovės pateikti įrodymus dėl (ne) bendradarbiavimo su Konkurencijos taryba.

71.       Antra, KĮ 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas, kurioms esant ūkio subjektams skirtinos baudos, skiriamos už konkurencijos teisės pažeidimus, gali būti mažinamos. Prie tokių aplinkybių, be kita ko, priskiriama ūkio subjektų pagalba Konkurencijos tarybai tyrimo metu (Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

72.       Pasisakant šiuo aspektu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra aiškiai konstatuota, kad vien tik tai, jog pareiškėjas vykdė Konkurencijos tarybos nurodymus ir teikė reikiamą informaciją, savaime nėra pagrindas pareiškėjo elgesį vertinti kaip padėjimą Konkurencijos tarybai tyrimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015 99 punktas ir jame nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika).

73.       Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovės elgesį tyrimo metu, Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarime konstatuota, kad ieškovės AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Ieškovės skundus dėl minėto Konkurencijos tarybos nutarimo nagrinėję administracinės justicijos teismai nurodytos Konkurencijos tarybos išvados nepanaikino. 

74.       Trečia, jau minėtame ESTT 2018 m. spalio 24 d. sprendime byloje Nr. C-124/17 pažymėta, kad sprendimo, kuriuo konstatuotas dalyvio padarytas konkurencijos pažeidimas, bet kuriame taikyta švelninamoji norma dėl jo bendradarbiavimo su konkurencijos institucija, pateikimo perkančiajai organizacijai iš esmės turėtų pakakti, jog jai būtų įrodyta, kad šis ekonominės veiklos vykdytojas išsamiai paaiškino faktines ir kitas aplinkybes bendradarbiaudamas su šia organizacija (31 punktas). Tai suponuoja išvadą, kad aplinkybės, jog sprendime, kuriame konstatuotas ūkio subjekto padarytas konkurencijos pažeidimas, taikyta atsakomybę švelninanti norma, perkančiajai organizacijai turėtų pakakti sprendžiant dėl VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunkčio sąlygos egzistavimo, priešingu atveju, t. y. kai sprendime, kuriame konstatuotas konkurencijos teisės pažeidimas, nėra nustatyta lengvinančių aplinkybių, perkančioji organizacija turi vertinti aplinkybių, kurios, ūkio subjekto teigimu, patvirtina jo bendradarbiavimą ir aktyvią pagalbą, visumą, kas, kaip matyti iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

75.       Iš ieškovės 2021 m. vasario 26 d., 2021 m. balandžio 6 d., 2021 m. gegužės 17 d. ir 2021 m. gegužės 28 d. raštais (ieškinio priedai Nr. 6, 8, 10 ir 11) atsakovei pateiktų duomenų, kurie, be kita ko, buvo vertinti priimant skundžiamą sprendimą, matyti, kad ieškovė susirašinėjo su Konkurencijos taryba, keitėsi įvairia informacija, vykdydama Konkurencijos tarybos nurodymus, pažeidimo tyrimo metu teikė įvairius dokumentus.

76.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju vien Konkurencijos tarybos privalomų nurodymų ūkio subjektui dėl informacijos bei dokumentų pateikimo vykdymą ir gynybinės pozicijos teikimą šiuo atveju būtų nepagrįsta traktuoti kaip ieškovės bendradarbiavimą su tyrimą atlikusia institucija, juo labiau aktyvios pagalbos VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunkčio prasme šiai institucijai teikimą tyrimo metu. Sutiktina su atsakove, kad privalomų nurodymų vykdymą skatina ne aktyvus siekis padėti tyrimą atliekančiai institucijai ištirti pažeidimą, o finansinių sankcijų dėl privalomų nurodymų nevykdymo grėsmė. Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti nepateikimą ar pateikimą ne laiku, taip pat neteisingos, klaidinančios ar ne visos informacijos pateikimą, ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 1 proc. bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.

77.       Atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimo 228–240 ir į 241–264 punktuose pačios Konkurencijos tarybos nustatytas aplinkybes, susijusias su jungtinės veiklos sutarties sudarymo su konkurentu tikraisiais tikslais, ir atlikta rinkos analize, apeliaciniame skunde akcentuojamas argumentas, kad šiuo atveju dėl konstatuoto konkurencijos teisės pažeidimo pobūdžio lengvinančių aplinkybių negalėjo būti, kadangi veiksmai, vertinti kaip konkurencijos teisės pažeidimas, nebuvo slapti ir piktavaliai, visos aplinkybės buvo viešos, atmestinas kaip pagrįstas.

78.       Taigi, ieškovei nepateikus jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aktyvią ir realią pagalbą tiriant jos padarytą konkurencijos teisės pažeidimą, nėra pagrindo, sprendžiant dėl VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunkčio sąlygos egzistavimo, jos elgesį tyrimo metu vertinti kitaip nei vertino Konkurencijos taryba.

79.       Jeigu būtų pritarta ieškovės pozicijai, kad nagrinėjamu atveju jos elgesys tyrimo metu atitinka VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunkčio sąlygą, tai iš esmės reikštų, jog kiekvieno ūkio subjekto, kuris tyrimo metu vykdė Konkurencijos tarybos nurodymus ir teikė tyrimui reikalingą teisingą informaciją, atžvilgiu turėtų būti laikoma, jog egzistuoja lengvinanti aplinkybė, tačiau tokia lengvinančių aplinkybių interpretacija neatitiktų konkurencijos teisės tikslų.

80.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog šiuo atveju neegzistuoja VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunktyje numatyta sąlyga – tiekėjas bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą.

 

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

 

81.       Situacijos teisinio vertinimo nekeičia ieškovės procesiniuose dokumentuose akcentuojama aplinkybė, kad kitos perkančiosios organizacijos kituose viešuosiuose pirkimuose pripažino ją tinkamai įvykdžius VPĮ 46 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kadangi, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, VPĮ 46 straipsnio 8 dalies reikalavimus perkančiosios organizacijos taiko individualiai, o ne remdamosi kitų perkančiųjų organizacijų priimtais sprendimais ar vertinimu, todėl kitų perkančiųjų organizacijų pripažinimas, kad ieškovė atitinka VPĮ 46 straipsnio 8 dalies sąlygas, negali būti traktuojamas kaip visuotinai pripažintas faktas, kurį kitos perkančiosios organizacijos privalėtų neginčytinai priimti ir taikyti savo vykdomuose viešuosiuose pirkimuose.

82.       Stokoja pagrįstumo ir apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apibrėžė ginčo ribas, kadangi vertino ne VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 dalies a ir b papunkčiuose įtvirtintas sąlygas ir jų turinį, o su šiomis sąlygomis nesusijusias aplinkybes, pavyzdžiui, ginčus dėl antstolio veiksmų, baudos mokėjimo išdėstymo aspektus, ieškovės veiksmų kvalifikavimą pagal KĮ Konkurencijos tarybos vykdytame tyrime ir pan.

83.       Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas teisingai nustatė ir sprendime detalizavo kilusio ginčo ribas, t. y. ar ieškovė atitinka VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 dalies a ir b papunkčiuose įtvirtintas sąlygas, o tai, kad teismas ne visais atvejais tinkamai aiškino aplinkybes, kurios svarbios vertinant minėtų sąlygų (savanoriško žalos atlyginimo ir bendradarbiavimo) turinį, šiuo atveju negali būti laikoma ginčo ribų peržengimu CPK 4233 straipsnio 2–3 dalių prasme.

84.       Dėl kitų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų susijusių su ieškovės padaryto konkurencijos teisės pažeidimo pobūdžio ir pavojingumo vertinimu, nepasisakoma, kadangi jie vertinami kaip tiesiogiai nesusiję su šioje byloje nagrinėjamu ginču ir neturintys esminės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

85.       Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad, nepaisant to, jog ieškovės pasiūlymas buvo nepagrįstai atmestas, remiantis VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 8 punkto a papunkčiu, ginčijamas atsakovės 2021 m. birželio 16 d. sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą vis dėlto yra teisėtas, kadangi neegzistuoja VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunktyje numatyta sąlyga. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

 

86.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

87.       Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, įgyja atsakovė. Atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 4 235 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

88.       Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

89.       Atsakovės prašomos priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą maksimaliai leistiną sumą (Rekomendacijų 8.11 papunktis), todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nėra jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažinama.

90.       Vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, ir įvertinus bylos procesinę baigtį, atsakovei suteiktos teisinės pagalbos apimtį ir pobūdį bei advokato, kuris atsakovei atstovavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, darbo ir laiko sąnaudas, prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, mažinamos iki 2 000 Eur.

 

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei valstybės įmonei „Ignalinos atominė elektrinė” (juridinio asmens kodas 255450080) iš ieškovės akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ (juridinio asmens kodas 147732969) 2 000 (du tūkstančius) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

 

Teisėjos                                                                                Rasa Gudžiūnienė

 

 

Romualda Janovičienė

 

 

                                                                                Jūratė Varanauskaitė