Civilinė byla Nr. e2-332-883/2022

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00252-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.18; 3.2.6.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė,

sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

dalyvaujant ieškovės S. T. ve H. G. I. T. P. S. ve T. L. S. atstovui advokatui L. M.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bartynco“ atstovams direktoriui B. V. D. B. ir advokatei I. M.,

vertėjai A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu nuotoliniu būdu per Zoom platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Turkijos bendrovės S. T. ve Hayvancilik G. I. T. P. S. ve T. L. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB ) „Bartynco“ dėl sumokėto avanso ir palūkanų priteisimo.

         Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Turkijos bendrovė S. T. ve H. G. I. T. P. S. ve T. L. S. (toliau – ieškovė) ieškiniu, pateiktu gavus prieštaravimus dėl civilinėje byloje Nr. eL2-1005-1081/2022 priimto 2022 m. kovo 14 d. teismo įsakymo, prašo priteisti ieškovui S. T. ve H.G. I. T. P. S. ve T. L. S. iš atsakovės UAB „Bartynco“  59 300 Eur sumokėtos pirkimo kainos dalį, 18 092,19  Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 386 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. pabaigoje ieškovė Turkijos bendrovė S. T. ve H. G. I. T. P. S. ve T. L. S. su atsakove UAB „Bartynco“ sudarė žodinę sutartį dėl veršelių pirkimo-pardavimo ir pristatymo ieškovei į Turkiją už bendrą 126 000 Eur sumą.

3.       Prieš tai ieškovė su atsakove jau buvo sudariusi vieną sėkmingą veršelių prikimo sandorį, todėl ieškovė pasitikėdama atsakove, 2015 m. gruodžio 30 d. sumokėjo atsakovei avansu 126 000 Eur už veršelių pardavimą. Vykdydama šalių sutartį atsakovė 2015 m. gruodžio 31 d. išrašė sąskaitą faktūrą BTC Nr. 1020 59 700,00 Eur . Pagal šią sąskaitą faktūrą atsakovė pristatė ieškovei 76 veršelius į Turkiją. Pagal susitarimą atsakovė turėjo pristatyti ieškovei Simental, Angus ir B. B. veislių mėsinius veršelius, tokios veislės ir buvo atsakovės nurodytos veršelių gabenimo sąraše. Tačiau pristačius veršelius į Turkiją, Turkijos muitinė sulaikė veršelius, kadangi buvo pristatyti ne mėsiniai Simental, Angus ir B. B. veislių veršeliai, o pieninės Holšteinų veislės veršeliai – tai patvirtina pridedami galvijų pasai. Tik po ilgų Turkijos muitinės patikrinimų veršeliai buvo išduoti ieškovei. Pristačiusi pirmąją 76 veršelių partiją 2016 m. sausio mėnesį už 59 700 Eur sumą, atsakovė daugiau veršelių ieškovei nebepristatė. Atsakovė teigė ieškovei, kad daugiau veršelių negalės pristatyti ir delsė grąžinti sumokėto avanso likutį.

4.       2017 m. vasario 6 d. ieškovės vadovas atvyko į Lietuvą ir susitiko su atsakovės vadovu B. V. D. B.. Atsakovės vadovas patikino, jog nedelsiant grąžins skolos dalį,  sudarančią 20 000 Eur. Tačiau ieškovės vadovui parskridus į Turkiją, jis savo banko sąskaitoje pamatė tik 2 000 Eur atsakovės pavedimą, kuris buvo įskaitytas 2017  m. vasario 9 d., o 2017 m. kovo 2 d. atsakovė grąžino ieškovei dar 5 000 Eur.  Po šių grąžinimų atsakovė liko skolinga ieškovei 59 300 Eur.

5.       Atsakovės direktoriui ir toliau vengiant grąžinti ieškovo sumokėtus pinigus, 2018 m. sausio 29 d.  atsakovės direktorius B. V. D. B., kaip fizinis asmuo, ir kaip UAB „Bartynco“ vadovas, pasirašė skolos pripažinimo raštą, kuriuo pripažino, kad B. V. D. B. ir UAB „Bartynco“ solidariai skolingi ieškovei 70 veršelių už bendrą 66 000 Eur sumą. Skolos pripažinimo dokumentas surašytas olandų kalba, kadangi atsakovės vadovas yra Nyderlandų pilietis ir tai yra jo gimtoji kalba. Skolos pripažinimo dokumentas buvo pasirašytas atsakovės vadovo ir patvirtintas atsakovės antspaudu.

6.       Dėl tuo metu galiojusių veterinarinių apribojimų įvežti veršelius į Turkiją, šalys susitarė, kad atsakovė galės pristatyti veršelius su ieškovu susijusiai Austrijos bendrovei „V. B. K. E.U.“, skolos pripažinimo rašte būtent ši įmonė buvo nurodyta kreditore. Šalys skolos pripažinimo rašte numatė, kad skola gali būti grąžinta pinigais, arba pristatant veršelius Austrijos bendrovei. Buvo netgi numatytos pristatytinų veršelių veislės, t. y. 35 CROSS veislės ir 35 BSW veislės veršeliai. Nepaisant daugybės ieškovės vadovo raginimų telefonu ir trumposiomis sms žinutėmis atsakovas nėra grąžinęs 59 300 Eur skolos, kuri 2015 m. gruodžio mėnesį buvo sumokėta kaip avansas už veršelius.

7.       Dublike ieškovė nurodė, kad nieko nežino apie į Turkiją neįleistų galvijų pardavimą Prancūzijos bendrovei bei Izraelio bendrovei, šie pardavimai niekaip nesusiję su ieškinio reikalavimais, o faktas, jog atsakovė veršelius (ar jų dalį) pardavė kitoms užsienio bendrovėms, tik dar kartą patvirtina aplinkybę, kad atsakovė neįvykdė savo pareigos pristatyti veršelius ieškovei. Tarp šalių nebuvo jokio susitarimo kompensuoti už kelionėje iš Turkijos į Lietuvą nugaišusius du veršelius, taip pat nebuvo susitarimo kompensuoti už į Lietuvą grąžintų veršelių išlaikymą, nes šalys tarėsi tik dėl veršelių įsigijimo ir pristatymo ieškovei į Turkiją, o veršeliai į Turkiją nebuvo pristatyti dėl atsakovės kaltės. Nepaisant daugkartinių raginimų telefonu ir SMS žinutėmis nepavykus atgauti skolos, ieškovės atstovas atvyko į Lietuvą ir su atsakove pasirašė 2018 m. sausio 29 d. skolos pripažinimo aktą, kuriame, įvertinus atsakovės direktoriaus skundus dėl išlaidų dėl nugaišusių veršelių ir transportavimo išlaidų, ieškovė geranoriškai sutiko dėl 70 galvijų, vietoje 76, pristatymo.

8.       Posėdžio metu ieškovės atstovas reikalavimą palaikė ieškinyje nurodytais motyvais.

9.       Atsiliepimu į ieškinį atsakovė UAB „Bartynco“ su ieškiniu nesutiko, teigė, kad savo įsipareigojimus vykdė tinkamai ir pagrindo ieškiniui nėra. Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 1-10 dienomis ieškovė su dviem Turkijos veterinarijos gydytojaus atsakovės patalpose rinkosi konkrečius galvijus, kurie turėtų būti pristatomi į Turkiją, žymėjo jų identifikacinius numerius, turkų kalba rašėsi jų veisles, dokumentus pasirašė šalių atstovai ir abu veterinarijos gydytojai. Buvo atrinkti galvijai, kurie ieškovei buvo išsiųsti pagal 2015-12-31 PVM sąskaitas faktūras Nr. BTC Nr. 1020 (59 7000 Eur) ir Nr. BTC Nr. 1021(58 620 Eur). Prieš išrašant sąskaitas faktūras ir pakraunant galvijus, ieškovė atsiuntė patikslintą sąrašą 76 ir 75 galvijams; tačiau pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BTC Nr. 1021 išsiųsti galvijai per sieną nebuvo įleisti dėl ne nuo atsakovės priklausančių aplinkybių. Iš ieškovo buvo gautas elektroninis laiškas, kad Turkijos muitinė gavo informaciją, jog iš UAB „Bartynco“ į Turkiją gabenami galvijai, kurie neatitinka Turkijos veterinarijos reikalavimų, nors šiuos galvijus pagal pateiktus dokumentus atsirinko iš Turkijos atvykę veterinarijos gydytojai. Gavusi tokią informaciją, ieškovė ir toliau ketino vykdyti susitarimą dėl galvijų įsigijimo ir per Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.218 straipsnyje nustatytą terminą nepranešė apie sutarties nutraukimą, o priešingai, sutarties vykdymo sąlygos buvo pakeistos, pakeičiant galvijų pristatymo būdą per kitą įmonę, registruotą Prancūzijoje.

10.       Atsakovės teigimu, galvijų perdavimas vežėjui ir muitinės deklaracijos užpildymas bei prekės gabenimas per vežėją yra sutarties sąlygų įvykdymas, todėl atsakovei išsiuntus 75 galvijus ir juos perdavus vežėjui pagal 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą BTC Nr. 1021 sutartis buvo  įvykdyta tinkamai, nes nėra atsakovės kaltės dėl galvijų nepraleidimo per Turkijos sieną. Tik atsakovei sutikus bendradarbiauti, atsižvelgiant, kad tai yra galvijų, kuriais reikia pasirūpinti, siunta, buvo pakeistos sutarties įvykdymo sąlygos ir sutarties buvo įvykdyta pilnai, pagal šalių sutartas ir suderintas sąlygas. Ieškovė, vykdydama galvijų supirkimo verslą, turėjo žinoti savo šalie reikalavimus ir savo nuožiūra išsirinko galvijus. Siuntą grąžinus, atsakovė patyrė nuostolių dėl galvijų šėrimo, priežiūros, galvijų kritimo dėl kelionės. Grąžinus siuntą, atsakovė kreipėsi į Klaipėdos teritorinę muitinę dėl eksporto deklaracijos pripažinimo negaliojančia, nes gavėjui Turkijoje atsisakius priimti krovinį, prekės nebuvo išgabentos ir Bendrijos muitų teritorijos ir 2016 m. sausio 7  d. buvo priimtas Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimas Nr. 6(SR10)-5.

11.       Atsakovė nurodo, kad ieškovės pervesta 126 000 Eur suma panaudota taip: 59 700 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1020 ir 58 620 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1021; viso 118 320 Eur. Transporto paslaugos 18 000 Eur, viso sumokėta 136 320 Eur, iš kurių 7320 Eur turėjo sumokėti ieškovė. Tačiau grįžus kroviniui, ieškovė derino kitas sąlygas dėl galvijų gabenimo ir prašė galvijus siųsti per Prancūzijos įmonę. Atsakovė 2016 m. vasario 24 d. išsiuntė ieškovei 21 galviją, nurodytą ieškovės ankstesniame sąraše; kitų galvijų ieškovė atsisakė ir atsakovė juos pardavė už žymiai mažesnę kainą, tuo patirdama nuostolius. Pagal žodinį susitarimą su ieškove, galvijai buvo laikomi atsakovės patalpose, prižiūrimi ir šeriami, ieškovė žodiniu susitarimu sutiko už galvijų išlaikymą iki 2016 m. vasario 24 d. (48 dienos) iš sumokėto avanso mokėti apie 15 Eur vieno galvijo paros išlaikymo išlaidas, kurios buvo įskaitytos tarpusavio susitarimu. Dėl kelionės nugaišo du galvijai, kurių kaina 1563,60 Eur, ir su ieškove buvo susitarta šią sumą atimti iš sumokėto avanso. Už 2016 m. vasario 24 d. į Turkiją per Prancūziją išvežtus galvijus (21 galvijas pagal ieškovės pasirašytą sąrašą) atsakovei iš ieškovės sumokėto avanso buvo užskaityta 16 412,60 Eur suma bei transporto paslaugos 9500 Eur, viso 25 913,60 Eur. Likusi 12 822,80 Eur suma tarpusavio šalių susitarimu įskaityta už galvijų saugojimą iki galvijus išvežant į Turkiją per Prancūziją pagal ieškovės žodinį užsakymą 2016 m. vasario 24 d. 2017 metai įvykdžius tarpusavio įskaitymus, buvo grąžintas ieškovei 7000 Eur likutis ir daugiau šalys susitikusios nebuvo, o ieškovės pateiktas 2018 m. sausio 29 d. susitarimas su  įmone „V. B. K. E.U.“ nieko bendro su ieškove neturi.

12.       Triplike atsakovė nurodė, kad tiek ieškovės atstovas, tiek ieškovės veterinarijos gydytojai, rinkdamiesi veršelius, be fizinės jų apžiūros tikrino ir visus dokumentus, susijusius su veršelių veisle. Atsakovei tinkamai ir laiku įvykdžius pirkimo-pardavimo sąlygas ir perdavus veršelius pagal įformintą muitinės deklaraciją Nr. YX79998105 su visais nuosavybės teisės dokumentais, atsirado ieškovo pareiga už prekes sumokėti, todėl ieškinio reikalavimas dėl avanso grąžinimo, už kurį ieškovas gavo prekes, o dabar siekia už jas nemokėti, yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Taip pat nurodo, kad grąžinus siuntą dėl ieškovės kaltės, atsakovė bendradarbiavo ir sutiko dalį grąžintų veršelių išsiųsti per ieškovės nurodytą Prancūzijos įmonę. Ieškovė neneigia aplinkybių, kad bandė gauti ne pinigus, o veršelius, tačiau ne per savo įmonę, o per Austrijos įmonę, kuri netiesiogiai yra susijusi su ieškovės įmone. Skolos pasirašymas Austrijos įmonei patvirtina, kad atsakovas nėra skolingas ieškovei, o atsakovės direktoriaus ranka padarytas įrašas patvirtina, kad visas transporto išlaidas veršelių pervežimui į Prancūziją prisiėmė ieškovės vadybininkas K. S., ir jos pagrįstai buvo nuskaičiuotos iš apmokėto avanso pagal pirkimo pardavimo sutartį, nors atsakovė turėjo teisę nevykdyti šio ieškovės užsakymo, kadangi pagal ieškovės sumokėtas sumas pilnai ir tinkamai įvykdė pirkimo – pardavimo sąlygas. Bendradarbiaujant ir ieškovės pageidavimu veršelius pristatant per Prancūzijos įmonę, ieškovei apmokant transportą, ieškovė 2018 metais su šiomis aplinkybėmis sutiko ir nebuvo pasirašytas joks atsakovės įsipareigojimas grąžinti ieškovei avansą, nes visos ieškovės išlaidos buvo padengtos ir likutis buvo grąžintas. Atsakovė patirdama nuostolį, neturėdama pareigos vykdyti jau įvykdytą pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovei išvežė veršelius ir yra visiškai neskolinga ieškovei.

13.       Posėdžio metu apklaustas atsakovės UAB „Bartynco“ direktorius B. V. D. B. neginčijo, kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo – pardavimo santykiai dėl veršelių eksporto į Turkiją, nurodė, kad anksčiau į Turkiją veršelius siuntė penkis – šešis kartus, su užsakovais iš Turkijos buvo bendravęs ir anksčiau, ieškovės atstovas jį vadino broliu. Ieškovės vadybininkas K. S. atvykęs i Lietuvą tiesiog vertė parduoti galvijus, nors jis pats nelabai to norėjo. Klientas iš atsakovės tvarto pats rinkosi galvijus, kuriuos norėjo nupirkti. Sandorio kaina už vieną sunkvežį buvo sutarta 60 000 Eur, gyvulių skaičius priklausė nuo gyvulių svorio. Klientas norėjo kuo greitesnio sandorio, tačiau gyvuliai buvo karantinuojami, daromi kraujo testai, todėl išvežimui reikėjo tam tikro laiko. Jis nežino, kaip reikia tiekti galvijus į Turkiją, viską tvarkė ieškovės vadybininkas K. S., jis žinojo reikalavimus. Turkijos veterinarai buvo įmonėje savaitę laiko, jis atsiųsdavo sąrašus. Dokumentus Lietuvos muitinei pateikė jis, bendradarbiaudamas su Turkijos klientu. Šešis sunkvežimius pakrovė kitai įmonei, sumokėjo už vežimą. Ieškovės atstovas pervesdavo pinigus už galvijų transportavimą, jis pinigus ėmė iš bankomato ir visiems sunkvežimių vairuotojams sumokėjo grynais, sunkvežimiai išvyko į Turkiją. Po savaitės sužinojo, kad vienas sunkvežimis negalėjo kirsti sienos. Nesuprato, kodėl buvo grąžinami galvijai, nes dokumentai buvo paruošti, veršeliai buvo parduoti, jis nenorėjo galvijų sugrąžinimo. Galvijai buvo išsekę, numetę svorio, todėl turėjo daug išlaidų pašarui, vaistams. Nežino, kodėl Turkijos klientas išsiuntė galvijus atgal, kai galvijai grįžo, labai pergyveno, klausė vadybininko K. S., ką jis turi daryti, norėjo pasirūpinti savo galvijais. Grąžinus galvijus iš Turkijos, buvo tariamasi dėl galvijų pakartotinio siuntimo į Turkiją. Po dviejų savaičių atvykęs vadybininkas K. S. jau turėjo kitą planą galvijus siųsti per Prancūzijos įmonę. Buvo skolingas ieškovei, todėl apmokėjo veterinaro paslaugas, už saugojimą. ir skolingas neliko. Iš skolos sumokėjo už galvijų transportavimą, už pašarus, už medikamentus. Mokėjimus atliko, nes buvo paruošti automobiliai ir K. S. pasakė, kad tai yra įmanoma. Veršeliai buvo išsiųsti per Prancūziją ir juos gavo ieškovė, kurią atstovauja K. S.. Pirmą kartą už transportą mokėjo Catlener įmonė, po to jis turėjo mokėti už vežimą. Antra kartą už vežimą turėjo mokėti ieškovė (S.), kadangi sunkvežimis grįžo iš Turkijos. Sumokėjo už išvežimą 55 000 Eur. Į Turkiją išvyko šeši sunkvežimiai. Sumokėjo iš ieškovės pinigų. Nesumokėjus, automobiliai nevažiavo. Suorganizavo siuntimą per Prancūzijos įmonę į Turkiją, likusius pinigus 7000 Eur grąžino ieškovei. Nėra skolingas ieškovei. Viską padarė, ko norėjo ieškovė, dabar ieškovė dar prašo pinigų. Kai buvo grąžinta galvijų siunta, skola sumokėta transportu. Jis turėjo sutvarkyti dokumentus Lietuvoje, o atsakovės atstovas – Turkijoje. Ieškovės atstovas vėl atvyko po dviejų metų, nors veršeliai jau buvo išvežti per Prancūzijos įmonę. Pasirašyti skolos raštelį jis buvo priverstas; jis sutiko su sutartimi dėl 70 veršelių pristatymo iki 2018 m. kovo 30 d., tačiau ieškovės atstovas neatsiunčia transporto. Nežino ką daryti, nori siųsti veršelius, tačiau ieškovė neduoda transporto. Finansinė situacija yra labai prasta, gali siųsti tik veršelius.

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14.       Iš bylos medžiagos (šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų faktinių aplinkybių, atsakovės direktoriaus paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, kitų rašytinių dokumentų, esančių byloje) nustatyta, jog tarp ieškovės Turkijos bendrovės S. T. ve H. G. I. T. P. S. ve T. L. S., atstovaujamos vadybininko K. S. , ir atsakovės UAB „Bartynco“, atstovaujamos direktoriaus B. V. D. B., buvo sudaryta žodinė galvijų pirkimo–pardavimo sutartis, kuria šalys susitarė dėl veršelių pardavimo eksportui į Turkiją.

15.       Ieškovė atsakovei 2015 m. gruodžio 30 d. mokėjimo pranešimais sumokėjo 126 000 Eur:  90 000 Eur (banko referencinis Nr. 0290ITPE15049970) ir 36 000 Eur (banko referencinis Nr. 283CP35), mokėjimų paskirtis - išankstinis mokėjimas už prekes (1 tomas, 64, 69 b. l.)

16.       Atsakovė  2015 m. gruodžio 31 d. išrašė ieškovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras Nr. BTC Nr. 1020 (59 7000 Eur) ir Nr. BTC Nr. 1021(58 620 Eur), kuriose nurodytas prekės pavadinimas – parduoti veršeliai, veislė nenurodyta, nurodyta prekės pristatymo vieta Turkijoje (1 tomas, 67, 121 b. l.).

III. Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Ieškinys tenkinamas.

17.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė iš pirkimo–pardavimo santykių kildinamą reikalavimą dėl pirkimo pardavimo sutarties pagrindu sumokėtų lėšų grąžinimo, argumentuodama tuo, kad veršelių pirkimo-pardavimo sandorį šalys sudarė žodžiu, o vėliau savo ketinimus patvirtino konkliudentiniais veiksmais – ieškovė pervedė avansinį apmokėjimą už veršelius, o atsakovė išrašė išankstinę sąskaitą faktūrą 59 700 Eur sumai. Šiuo atveju ieškovė laiku ir tinkamai įvykdė savo kaip pirkėjos prievoles dar 2015 m. pabaigoje pervesdama atsakovei avansu 126000  Eur. Tačiau atsakovė pristačiusi veršelių už viso labo 59 700 Eur iš esmės pažeidė savo prievolę parduoti veršelių ieškovei už likusius 66 300 Eur. Atsakovė patvirtino ieškovei, kad nėra pajėgi įvykdyti sutartį iki galo ir pradėjo grąžinti sumokėtą avansą, už kurį nepristatė veršelių. Tačiau buvo grąžinta tik 7 000 Eur, o likusi atsakovės skolą ieškovei sudaranti 59 300 Eur iki šios dienos nėra grąžinta. Ieškovės nuomone, faktiniai šalių veiksmai liudija, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra nutraukta atsakovei iš esmė ją pažeidus, todėl ieškovė prašo priteisti 59 300 Eur sumokėtos pirkimo kainos dalį ir 18 092,19 Eur palūkanų.

18.       Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkimas-pardavimas yra viena iš sutarčių rūšių, sandoris, kurio sudarymo bei galiojimo ypatumus nustato bendrosios sandorių sudarymo bei galiojimo taisyklės (CK 1.63–1.96 straipsniai), bendrosios prievolių teisės bei sutarčių teisės normos (CK 6.1–6.65 straipsniai, 6.154–6.228 straipsniai), taip pat bendrosios pirkimo–pardavimo sutarties ypatumus reglamentuojančios nuostatos (CK 6.305–6.349 straipsniai). Atskiroms pirkimo-pardavimo sutarties rūšims gali būti taikomos specialios CK taisyklės (CK 6.350–6.431 straipsniai). CK normos nenustato specialių pirkimo–pardavimo sutarties formos reikalavimų tarp juridinių asmenų sudaromai prekių pirkimo–pardavimo sutarčiai. Todėl tokia sutartis gali būti sudaroma bet kokia forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, notarine forma; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016). 

19.       Nesudarius rašytinės sutarties ir kilus ginčui dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir įvykdymo fakto, jį galima įrodinėti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, praktiką, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 14 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20.       Bylos medžiaga nustatyta, jog šalis siejo galvijų pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovei buvo sumokėtas 126 000 Eur avansas. Nagrinėjamu atveju pirkimo pardavimo sandoryje dalyvavo du juridiniai asmenys: pirkėjas Turkijos bendrovė S. T. ve H. G. I. T. P. S. ve T. L. S. (ieškovė) ir pardavėja UAB „Bartynco“ (atsakovė). Rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties šalys nebuvo sudariusios. Ieškovė, siekdama įrodyti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktą, į bylą pateikė 2015 m. gruodžio 30 d. banko pavedimo kopijas 126 000 Eur sumai ir 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą BTC Nr. 1020, patvirtinančią, kad atsakovė pardavė ieškovei 76 veršelius, pristatymo vieta – Kirsehir. 

21.       Juridinių asmenų ūkinės operacijos, t. y. ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą, turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 punktą, apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Įvertinant tai, juridinių asmenų ūkinės operacijos, kuriomis vykdomos civilinės teisinės prievolės, pagal įstatymą turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais. Būtent tokie apskaitos dokumentai ir pripažįstami leistina įrodinėjimo priemone, kai įrodinėjimo dalykas yra juridinio asmens ūkinė operacija.

22.       Taigi, teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta žodinė pirkimo – pardavimo sutartis dėl galvijų pirkimo eksportui į Turkiją. Šalių sudarytas veršelių pirkimo – pardavimo sandoris buvo įformintas lietuvių ir vokiečių kalbomis surašytomis 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitomis faktūromis BTC Nr. 1020 dėl 76 veršelių pardavimo už 59 700 Eur sumą ir BTC Nr. 1021 dėl 75 veršelių pardavimo už 58 620 Eur. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju prekės (veršelių) pardavimas buvo įformintas sąskaitomis, išrašytomis šalių sudarytos žodinės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.

23.       Nors šalių atstovai bylos nagrinėjimo metu neteikė paaiškinimų, dėl kokių sutarties sąlygų šalys susitarė žodžiu, pažymėtina, kad bendru atveju galvijų pirkimo – pardavimo sandoryje pardavėjo pareiga yra sutartu laiku paruošti gyvulius (suženklinti, parengti lydimuosius dokumentus) pardavimui laikantis teisės aktų, reglamentuojančių gyvulių pirkimo-pardavimo tvarką, reikalavimų, o pirkėjo pareiga yra patikrinti gyvulių ženklinimą, lydimuosius dokumentus, sutikrinti gyvulių skaičių, teisingai nustatyti gyvulių svorį,  atsiskaityti su pardavėju už nupirktus gyvulius. Byloje ginčo, jog ieškovė avansu atsakovei už galvijus sumokėjo 126 000 Eur ir atsakovė šias pinigų sumas gavo, nekyla.

24.       Šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad pardavimui atrinkti veršeliai į Turkiją  buvo gabenami dviem transporto priemonėmis pagal dvi PVM sąskaitas faktūras Nr. 1020 ir Nr. 1021. Pirmoji veršelių siunta pagal 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1020 buvo pristatyta į Turkiją. Byloje taip pat nustatyta ir šalys to neginčijo, kad pagal 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūra BTC Nr. 1021 išsiųsti 75 veršeliai į Turkiją pristatyti nebuvo.

25.       Tarp šalių kilo ginčas ir šalys skirtingai aiškino aplinkybes, kuri šalis buvo atsakinga dėl galvijų, tinkamų eksportui į Turkiją atrinkimo, kuri šalis davė nurodymą antrąją galvijų siuntą grąžinti į Lietuvą. 

26.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad svarbus ir šalių elgesys po sutarties sudarymo: pats sutarties vykdymas, jos netinkamas vykdymas, šalių reiškiami reikalavimai viena kitai, pretenzijos, pranešimai apie vykdymo trūkumus, įvykdymo priėmimas, atsisakymas priimti įvykdymą ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių elgesys po sutarties sudarymo vis dėlto negali įrodyti tikrosios šalių valios ir net gali būti priešingas tam, ko šalys siekė sudarydamos sutartį, tačiau vis dėlto jis tam tikrais atvejais gali leisti įžvelgti tai, ko šalys siekė sudarydamos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

27.       Nagrinėjamu atveju svarbus yra šalių susitarimo sudarymo tikslas. Kaip jau minėta, atsakovės direktorius savo paaiškinimuose nurodė, kad ieškovės atstovai atvyko į įmonę pirkti gyvulius eksportui į Turkiją, taigi pardavėjui UAB „Bartynco“ buvo žinomas konkretus tikslas, kuriam buvo perkami galvijai: susitarimą šalys sudarė tam, kad veršeliai būtų eksportuojami į Turkijos Respubliką. Jau vien šis susitarimo tikslas suponuoja tai, kad prekės (veršeliai) privalo atitikti eksporto į Turkijos Respubliką sąlygas. Atsakovė yra bendrovė, turinti galvijų pardavimo eksportui (taip pat ir į Turkijos Respubliką) patirties. Taigi atsakovė turėjo pareigą perduoti ieškovei prekes, kurios atitiktų Turkijos Respublikos teisės aktų reikalavimus, keliamus veršelių eksportui iš Europos sąjungos.

28.       Vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalies normoje numatyta antrąja taisykle, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie atitiktų tam konkrečiam tikslui. Tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių atvejais aktualus yra ir veiksmų, kurie reikalingi prekių eksporto ir importo procedūroms sutvarkyti, atlikimas. Bendrasis principas yra toks, kad pardavėjas turi rūpintis eksporto procedūrų sutvarkymu, o pirkėjas – importo.

29.       Liudytoju apklaustas ieškovės vadybininkas K. S. teigė, kad būtent atsakovė turėjo pasirūpinti, kad galvijai būtų tinkami eksportui į Turkijos Respubliką, nes ji vykdė eksportą ir privalo žinoti eksporto sąlygas. Liudytojas K. S. taip pat nurodė, kad galvijus pirmiausia atrinko atsakovė, tuomet atvyko ieškovės veterinarai, kurie patikrino galvijų sveikatos būklę, ausų įsagų numerius, patikrino galvijų svorį, amžių; galvijų pasų netikrino, nesitikėjo, kad įrašai važtaraščiuose (galvijų veislė) ir galvijų pasuose gali skirtis.

30.       Atsakovės direktorius teigė, kad gyvulius eksportui į Turkiją išsirinko Turkijos veterinarai, jie apžiūrėjo galvijus ir jų pasus, buvo atlikti kraujo testai, galvijai vieną mėnesį buvo laikomi karantine; pripažino, kad atsakovė įsipareigojo sutvarkyti visus dokumentus Lietuvoje, o ieškovė – Turkijoje. Pripažino, kad jis pats arba įmonės darbuotojas rūpinosi galvijų pakrovimu ir pakrovimo sąrašais. Taip pat nurodė, kad transportą organizavo ieškovės vadybininkas K. S., jis transporto neorganizavo, pinigus už transportą pervesdavo ieškovė, o jis pinigus išgrynindavo ir atiduodavo vežimo įmonių vairuotojams; į klausimą, ar buvo pardavimas su pristatymu, ar tik pardavimas – atsakymo nepateikė, nurodė, kad neatsimena.

31.       Ieškovė pateikė ne visą 250 galvijų sąrašą (nėra pozicijų nuo 124 iki 249), patvirtintą atsakovės darbuotojo (1 t. 180-182 b. l.). Byloje taip pat pateikti galvijų sąrašai, kurie sudaryti turkų kalba, sąrašai pasirašyti tiek ieškovės atstovų, tiek atsakovės atstovo (1 tomas, 118-119 b. l., 128-129 b. l.). Taip pat pateikti šiame sąrašą esančių galvijų pasai (1 tomas, 75 b. l.). Išanalizavus pateiktus sąrašus ir įrašus galvijų pasuose, nustatyta, kad veršelių, kurių individualūs numeriai yra LT000006691811, LT 000006691813, LT 000006691819, LT000006756006, pasuose nurodyta holšteinų veislė, o sąrašuose nurodyta veislė – simental melezi. Byloje pateiktas sąrašas galvijų, kurie buvo vežami pirmąja siunta, patvirtintas Mažeikių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos antspaudu ir tarnautojo parašu, kuriame taip pat nurodyta, kad galvijai, kurių individualūs numeriai LT 000006691811, LT 000006691813, LT 000006691819, Nr. LT000006756006 yra simental melezi veislės (1 tomas, 72 b. l.). Atsakovės direktorius posėdžio metu teigė, kad buvo siunčiami tie veršeliai, kuriuos atsirinko ieškovės atstovas, į klausimą, dėl kokios veislės veršelių buvo susitarta, nurodė veislę „Cross“ (mėsiniai). 2016 m. sausio 12 d. Ankaros muitinės direktorato protokole nurodyta, kad ieškovei priklausančioje gyvus galvijus gabenančioje transporto priemonėje esantys galvijai neatitinka techninių sąlygų ir netinkami importui. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad pirmosios 76 veršelių partijos vežimo organizatorius buvo UAB „Bartynco“, vežėjas – Lenkijos įmonė F. C. Sp.z.oo (1tomas, 71 b. l.).

32.       Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovė, būdama atsakinga už prekės – galvijų paruošimą pardavimui, savo pareigos tinkamai neįvykdė, t. y. eksportui į Turkiją vietoje mėsinių veislių (Simental, Angus, B. B.) veršelių buvo pakrauti ir holšteinų veislės pieniniai veršeliai, kurių įvežimas į Turkiją draudžiamas.

33.       Byloje pateikti įrodymai, kad 75 veršeliai (iš 90 veršelių sąrašo, 1 tomas, 128, 129 b. l.) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1021 (antra siunta) taip pat buvo išvežti 2015 m. gruodžio 31 d., atsakovės darbuotojas užpildė eksportuotojo deklaraciją (1 tomas, 122 b. l.). Minėtoje sąskaitoje nurodyta pristatymo vieta Turkijoje (Kirsehir).

34.       Liudytojas K. S. paaiškino, kad pirmajai 76 veršelių siuntai atvykus į Turkiją, muitinėje sužinojo, kad įrašai važtaraščiuose neatitinka įrašams galvijų pasuose; nors netinkami eksportui buvo 26 veršeliai, tačiau konfiskuota buvo visa siunta ir tik ieškovės pastangų dėka galvijų priežiūra patikėta ieškovei; šiuo metu galvijai yra papjauti, jų mėsa parduota, parengti dokumentai pinigų grąžinimui valstybei. Liudytojas taip pat aiškino, kad patyrus nesklandumų su pirmąja siunta, iš Turkijos muitinės sužinojo, kad galvijai neatitinka reikalavimų, todėl bus konfiskuoti ir užmigdyti;  sužinoję, kad per Bulgarijos pasienio punktą galvijų nepraleidžia, sprendė, kad galvijai turi būti grąžinti atsakovei; ne patys taip nusprendė, tai jiems pasakė muitinės darbuotojai, nes patikrinus važtaraščius ir galvijų pasus, paaiškėjo, kad informacija neatitinka tikrovės, nes pasuose nurodyta, kad gyvuliai yra grynai pieniniai, o ne mėsiniai. Turkijos muitinė galėjo nepraleisti ir antros siuntos, todėl apie problemas Turkijos muitinėje pranešė atsakovės darbuotojui, klausė atsakovės darbuotojų, kaip galėjo taip įvykti, kad galvijai neįleidžiami į Turkiją, ir tada pati atsakovė priėmė sprendimą apgręžti antrąją siuntą, matomai suvokdama, kad ir antra siunta nebus praleista į Turkiją.   

35.       Atsakovės direktorius nurodė, kad ieškovės vadybininkas K. S. paskambino ir pasakė, kad antra siunta grįžta atgal; jis nenorėjo, kad veršeliai būtų grąžinti, nes išbuvę kelionėje 16 dienų, galvijai buvo labai blogos būklės. 

36.       Nors atsakovės direktorius teigia, kad su veršelių grąžinimu jis nesutiko, mano, kad dėl netvarkingų dokumentų yra ieškovės atstovo kaltė, tačiau byloje nėra įrodymų, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1021 išvežti veršeliai buvo tinkami eksportuoti į Turkiją. Atsakovė neteikė galvijų pasų, patvirtinančių jų veisles, tik įrodinėjo, kad vėliau 21 iš 75 veršelių buvo išsiųstas į Turkiją ieškovei per Prancūziją.

37.       Byloje pateiktas 2016 m. sausio 7 d. Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimas dėl eksporto deklaracijos pripažinimo negaliojančia ir TIR operacijos užbaigimo, kurioje nurodoma, kad yra prašoma pripažinti negaliojančia 2015 m. gruodžio 31 d. muitinės deklaraciją, kuria negrąžinamojo eksporto muitinės procedūrai deklaruota prekė – 75 jauni veršeliai didesni kaip 160 kg svorio, skirti penėjimui, masė 19540 kg, šalis gavėja Turkija, nes gavėjui Turkijoje atsisakius priimti krovinį, prekės nebus išgabentos iš Bendrijos muitų teritorijos (1 tomas, 124 b. l.).

38.       Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad Turkijos muitinei nepraleidus pirmos siuntos, siekdama išvengti problemų dėl galvijų įvežimo, ieškovė pasinaudojo CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teise nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Kai daikto trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisomi, tai pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Tokiu atveju atsakovė turi pareigą grąžinti sumokėtą prekės kainą, o jeigu dėl prekės grąžinimo patiria nuostolius – reikalauti jų atlyginimo.

39.       Procesiniuose dokumentuose atsakovė UAB „Bartynco“ nurodė, kad visus savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir nėra skolinga ieškovei; taip pat nurodė, kad ieškovės sumokėta 126 000 Eur suma yra panaudota taip: 59 700 Eur pagal 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1020;  už transporto paslaugas sumokėta 28 500 Eur, ieškovei per Prancūzijos įmonę išsiųstas 21 veršelis (16 413,60 Eur), dviejų nugaišusių veršelių kaina 1563,60 Eur, 12 822,80 Eur suma tarpusavio šalių susitarimu užskaityta už galvijų saugojimą nuo 2016 m. sausio 7 d. (48 dienos po 15 Eur) iki juos išvežant per Prancūzijos įmonę į Turkiją pagal ieškovės žodinį užsakymą, o įvykdžius tarpusavio įskaitymus 2017 m. vasario 9 d. grąžinta ieškovei 2000 Eur, 2017 m. kovo 2 d. grąžinta 5000 Eur (1 tomas, 79, 82 b. l.).

40.       Nors procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodo, kad už transportavimo paslaugas sumokėta atsakovės lėšomis pagal pateiktus kasos išlaidų orderius (2015 m. gruodžio 31 d. Nr. 244 (9500 Eur), Nr. 243 (9500 Eur) 2016 m. vasario 24 d. Nr. 263 (9500 Eur), tačiau posėdžio metu atsakovės direktorius teigė, kad už transporto paslaugas mokėjo ieškovė – K. S. pervestus pinigus jis išgrynindavo ir sumokėdavo vežėjams. Liudytojas K. S. nurodė, kad jokių sąsajų su Prancūzijos ar Izraelio įmonėmis ieškovė neturi. Teismo vertinimu, atsakovės pasirinkta pozicija dėl ieškovės sumokėtos pinigų sumos panaudojimo nėra pagrįsta jokiais kitais objektyviais duomenimis, išskyrus jos teiginius apie neva buvusį susitarimą su ieškove dėl žodinės pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimo ir mokėjimų įskaitymo.

41.       Pagrįsdama atsakovės skolos buvimo faktą ieškovė pateikė 2018 m. sausio 29 d. raštą, kuriame nurodyta, kad UAB „Bartynco“ ir direktorius B. V. D. B. pasiskolino pinigų iš įmonės „Viehandel B. K. E.U.“, skolininkai skolingi kreditoriui septyniasdešimt veršelių, kurių bendra vertė 66 000 Eur (1 tomas, 85 b. l.).

42.       Liudytoju byloje apklaustas H. D. G., kuris padėjo šalims paruošti 2018 m. sausio 29 d. raštą, nurodė, kad į jį, mokantį tiek turkų, tiek olandų kalbas, kreipėsi K. S. ir B. V. D. B., su K. S. ir B. V. D. B. bendravo vienu metu telefonu, su vienu – turkiškai, su kitu – olandiškai, B. V. D. B. viską suprato, nebuvo įspūdžio, kad jam daromas spaudimas. Jam buvo paaiškinta, kad 2015 m. bendradarbiavo, kilo problemų, yra susitikę ir nori sudaryti sutartį olandų kalba; visus reikalingus šalių duomenis gavo el. laišku, jame buvo nurodyta, kad pasienio punkte buvo sulaikyti galvijai, yra susidariusi skola, Turkija nepriima galvijų, todėl reikia galvijus siųsti per Austrijos įmonę; abu patvirtino, kad skola yra 66 000 Eur arba 70 galvijų; susitarimą išsiuntė el. paštu, šalys prirašė papildomas sąlygas dėl siunčiamų galvijų veislės ir, jeigu bus siunčiami gyvuliai, kad K. S. apmokės pervežimo išlaidas.

43.       Aiškindamas 2018 m. sausio 29 d. rašto pasirašymo aplinkybes, atsakovės direktorius nurodė, kad ieškovės atstovai sugrįžo po dvejų metų, nors veršeliai buvo išsiųsti per Prancūzijos įmonę; iki 2018 m. kovo 19 d. turėjo pristatyti veršelius, bet K. S. neatsiunčia transporto; nežino, ką dabar daryti.

44.       Nagrinėjama byla pasižymi keletu ypatumų, kurie apsunkina galimybę objektyviai nustatyti šalių teisinių santykių turinį. Pirmasis ypatumas yra tai, kad, kaip jau minėta, šalys nepasirašė rašytinės sutarties – kilus ginčui tai savaime apsunkina įrodinėjimo procesą. Iki galvijų grąžinimo šalių atstovai pasitikėjo vieni kitais ir tai atitinkamai lėmė neformalizuotą teisinių santykių formą. Tuo tarpu šiuo metu šalių santykiai yra konfliktiški, o tai lemia, kad kiekviena iš ginčo šalių tuo metu buvusias aplinkybes siekia interpretuoti sau naudinga linkme. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovės direktoriaus paaiškinimai stokoja logikos, yra nenuoseklūs, prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nors procesiniuose dokumentuose atsakovė teigė, kad nėra skolinga ieškovei, posėdžio metu atsakovės direktorius nurodė, kad gali atsiskaityti pateikdamas veršelius, o pinigų sumokėti neturi galimybių.

45.       Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus sugretinęs su atsakovės direktoriaus aiškinimu, teismas sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai duoda pakankamą pagrindą       konstatuoti, kad tarp šalių susiklostė galvijų pirkimo–pardavimo santykiai, kad žodinės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovė pervedė atsakovei 126 000 Eur už prekes (veršelius), tačiau dalis veršelių buvo grąžinta atsakovei, kadangi neatitiko Turkijos Respublikos teisės aktų reikalavimų, keliamų veršelių eksportui iš Europos Sąjungos, todėl atsakovei kyla pareiga ieškovės pervestą avansą grąžinti. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė mokėjimo pavedimais 2017 m. vasario 9 d. grąžino ieškovei 2000 Eur, 2017 m. kovo 2 d. grąžino 5000 Eur, negrąžinta ieškovei suma sudaro 59 300 Eur. Jokių rašytinių susitarimų dėl šios sumos įskaitymo, perkėlimo ar perleidimo byloje nėra pateikta, todėl ieškinys tenkintinas ir ši suma priteistina iš atsakovės.

46.       Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai bei pateikti dokumentai teisinės reikšmės galutinio teismo sprendimo priėmimui neturi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

       Dėl palūkanų priteisimo

47.       Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

48.       Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis) ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.

49.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą – skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-26-798/2022). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

50.       Ieškovė ieškinyje prašė priteisti jam 18 092,19  Eur palūkanų, kurios susidarė nuo pirmos atsakovės ieškovui grąžintinos avanso permokos, t. y. nuo 2017 m. vasario 9 d., ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismui tenkinus ieškinį, tenkinamas ir reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

51.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

52.       Ieškovė pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo sumokėjo 389 Eur žyminio mokesčio (344 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir 45 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teikdama ieškinį vadovaujantis LR CPK 434 straipsnio 2 dalimi primokėjo 1042 Eur žyminio mokesčio dalį, viso 1431 Eur.

53.       Ieškovė  nurodo, kad patirtos teisinių paslaugų išlaidos yra 3345 Eur, pateikti jas pagrindžiantys dokumentai (PVM sąskaitos faktūros ir sąskaitos išrašai). Šias išlaidas sudaro teismo įsakymo parengimas ir pateikimas teismui (805 Eur) ieškinio parengimas (990 Eur), susipažinimas su atsiliepimu ir dubliko pateikimas (550 Eur), pasirengimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas ir papildomų dokumentų parengimas (1000 Eur). Taip pat nurodo, kad patyrė 55,66 vertimo išlaidų.  

54.       Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo ieškovės prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. Konstatavus, jog ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę į prašomo priteisti dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys), todėl iš atsakovės priteistina 1431 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 3345 Eur atstovavimo byloje išlaidų, 55,66 Eur vertimo išlaidų, viso 4831,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

55.       Iš teismui skirtų biudžeto lėšų už vertimo paslaugas teismo posėdžių metu yra sumokėta 350,90 Eur; ši suma iš atsakovės priteistina valstybei (įmokos kodas 5662).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Bartynco“ (j. a.  k. 302493192) ieškovei Turkijos bendrovei S. T. ve H. G. I. T. P. S. ve T. L. S. (registracijos numeris 0799038044500010) 59 300 Eur (penkiasdešimt devynis tūkstančius tris šimtus eurų) sumokėto avanso, 18 092,19 Eur (aštuoniolika tūkstančių devyniasdešimt du eurus 19 ct) palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (77 392,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. vasario 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4831,66 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt vieną eurą 66 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Bartynco“ (j. a. k. 302493192) valstybei 350,90 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 90 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja                                                  Irena Stasiūnienė